This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62012CN0025
Case C-25/12 P: Appeal on 17 January 2012 by Gino Trevisanato against the Order of the General Court (Seventh Chamber) of 13 December 2011 in Case T-510/11 Gino Trevisanato v European Commission
Byla C-25/12 P: 2012 m. sausio 17 d. Gino Trevisanato pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-510/11 Gino Trevisanato prieš Europos Komisiją
Byla C-25/12 P: 2012 m. sausio 17 d. Gino Trevisanato pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-510/11 Gino Trevisanato prieš Europos Komisiją
OL C 65, 2012 3 3, pp. 10–11
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
3.3.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 65/10 |
2012 m. sausio 17 d. Gino Trevisanato pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-510/11 Gino Trevisanato prieš Europos Komisiją
(Byla C-25/12 P)
2012/C 65/20
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantas: Gino Trevisanato, atstovaujamas advokato L. Sulfaro
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apelianto reikalavimai
|
— |
Visiškai panaikinti Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) 2011 m. gruodžio 13 d. priimtą nutartį byloje T-510/11 ir pripažinti ieškinio priimtinumą bei Bendrojo Teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimus, išdėstytus ieškinyje dėl neveikimo, kurį apeliantas 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė prieš Europos Komisiją pagal SESV 265 straipsnio trečią pastraipą. |
|
— |
Patenkinus šiuos reikalavimus, priimti sprendimą dėl ieškinio ir nurodyti bylą pralaimėjusiai šaliai padengti bylinėjimosi išlaidas, arba, alternatyviai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją išspręstų iš esmės. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas savo apeliacinį skundą apeliantas nurodo tris pagrindus.
Apeliantas visų pirma tvirtina, kad nutartyje padaryta didelė fakto klaida, nes iškraipyti jo reikalavimai. Iš tiesų jis neprašė Bendrojo Teismo pripažinti, kad Komisija neteisėtai neapibrėžė savo pozicijos pareiškiant pagrįstą nuomonę pagal SESV 258 straipsnį dėl netinkamo Direktyvos 98/59/EB (1) dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo perkėlimo į Italijos teisinę sistemą, kaip nurodoma nutartyje. Priešingai, jis prašė Bendrojo Teismo pripažinti, kad Komisija neteisėtai nesiėmė veiksmų, nors buvo kompetetinga priimti teisiškai privalomą poziciją ir apie ją pranešti ieškovui dėl prašymo, kuris, praėjus 4 metams nuo skundo pateikimo, buvo dar kartą pateiktas 2011 m. liepos 11 d. dėl to, ar vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai Italijoje turėjo teisę naudotis Direktyva 98/59/EB dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo suteikiama apsauga, kurios Italijos teismai nepripažino ieškovui, kuris buvo atleistas iš darbo pagal kolektyvinio atleidimo iš darbo procedūrą IBM Italijoje.
Be to, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai atsisakė jurisdikcijos remdamasis 1995 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo nutartyje sujungtose bylose C-199/94 P ir C-200/94 P Pevasa ir Inpesca suformuluota Teismo praktika. Ši Teismo praktika šioje byloje nebuvo svarbi, nes jos ir minėtos nutarties faktinės aplinkybės žymiai skyrėsi.
Pagaliau Bendrasis Teismas pažeidė savo Procedūros reglamentą ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, nes nepranešė apie ieškinį kitai proceso šaliai, nepaskelbė ieškinio santraukos Oficialiajame leidinyje ir nepaprašė generalinio advokato pateikti nuomonės.
(1) OL L 225, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327.