3.5.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/63

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“

(COM(2010) 672 galutinis)

2011/C 132/11

Pranešėjas Franco CHIRIACO

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. lapkričio 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“

COM(2010) 672 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 197 nariams balsavus už, 26 – prieš ir 17 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos dokumentą ir jame pateiktus pasiūlymus ir pabrėžia, kad komunikate atsižvelgta į nemažai ankstesnėse Komiteto nuomonėse pateiktų pastabų. Komitetas prašo Komisijos tiksliau nurodyti BŽŪP po 2013 m. tikslų, priemonių ir finansinių išteklių sąsają. BŽŪP reforma turi būti įgyvendinta taip, kad būtų užtikrintas žemės ūkio pelningumas ir deramos pajamos ūkininkams visoje ES.

1.2   Prioritetinis BŽŪP uždavinys yra įvertinti ūkininkų vaidmenį, kadangi jie yra kasdienio vartojimo maisto produktų ir vis dažniau ekologiškos ir tvarios energijos gamintojai. Be to, žemės ūkis ir miškininkystė turi svariau prisidėti prie tvaraus gamtos išteklių valdymo ir padėti konkrečiai spręsti svarbiausias klimato kaitos, vandens išteklių stygiaus, aplinkos ir biologinės įvairovės (1) apsaugos ir teritorinio vystymosi problemas.

1.3   EESRK pritaria pasiūlymui atsisakyti istorinio referencinio laikotarpio nustatant paramos sumą ir pabrėžia tiesioginių išmokų pagal bendrąją žemės ūkio politiką svarbą Europos žemės ūkio modeliui išsaugoti. Šios išmokos reikalingos kompensuoti už visuomenės pageidaujamų aukštų standartų laikymąsi ir atlyginti už žemės ūkio teikiamas ir rinkoje neatlyginamas paslaugas. Be to, šios išmokos ir toliau atlieka ūkininkų pajamų užtikrinimo ir apsaugos nuo rizikos vis labiau kintančiose rinkose funkciją. Visuomenei tiekiamos viešosios gėrybės ir teikiamos paslaugos, Komiteto nuomone, susijusios su tvariu vystymusi, aplinkos apsauga, kaimo vietovių gyvybingumu, skurdo mažinimu, apsirūpinimo maistu saugumu, darbo ir vartotojų apsauga.

1.4   Be to, EESRK nuomone, svarbu, kad peržiūros procesas iš esmės nepakeistų BŽŪP tikslų ir mechanizmų, kuriais siekiama remti su žemės ūkio, maisto produktų ir aplinkos veikla susijusius vykdytojus ilgalaikės ir vidutinės trukmės programavimo laikotarpiu. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų numatyti pakankamos trukmės pereinamąjį laikotarpį, kuris atitiktų 2020 m. pasibaigsiantį naują programavimo laikotarpį, siekiant sudaryti sąlygas ūkininkams, ypač tiems, kurie investavo buvusiomis sąlygomis, prisitaikyti prie istorinio referencinio laikotarpio kriterijaus atsisakymo nustatant bendrosios išmokos vertę. Komitetas primena, kad nuo 2013 m. naujosiose valstybėse narėse nebebus taikoma supaprastinta vienkartinės išmokos už plotus schema. Galiausiai EESRK prašo leisti taikyti nacionalinę ir regionų lygmens lankstumo priemonę, kuri numatyta 68 straipsnyje (2) dėl specifinės paramos teikimo, ir pasirūpinti, kad priemonė būtų visiškai suderinta su antrojo ramsčio priemonėmis, bendru vaisių ir daržovių rinkos organizavimu ir skatinimo lėšomis.

1.5   EESRK pritaria tikslui BŽŪP paramą skirti tik aktyviai veiklą vykdantiems ūkininkams ir, įgyvendinant veiksmus pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį, skatinti Europos žemės ūkio modelį. Visos pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį skiriamos išmokos turi padėti spręsti socialines, aplinkos ir ekonomikos problemas. Todėl EESRK ragina Komisiją pateikti visoje ES teritorijoje taikomą aktyvaus ūkininko apibrėžtį. EESRK siūlo nustatant aktyvaus ūkininko apibrėžtį visų pirma remtis žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos, įskaitant tiesioginę prekybą vietos rinkose, taip pat socialinės svarbos viešųjų gėrybių ir paslaugų kūrimo.

1.6   EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Tarybos politinis sprendimas užtikrinti žemės ūkio sąlygas visoje ES ir toliau turi išlikti aiškiu BŽŪP reformos tikslu. EESRK mano, kad nereikėtų panaikinti išmokos, kuri pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį skiriama nepalankių gamtinių ir klimato sąlygų regionuose dirbantiems ūkininkams. Papildoma parama pagal plotą, skiriama mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams, leistų išvengti, kad ES teritorijoje dirbantys ūkininkai nutrauks veiklą, ir taip padėtų siekti maisto tiekimo saugumo tikslo. EESRK prašo Komisijos kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl kitų mažiau palankių ūkininkauti vietovių (tarpinių vietovių) klasifikavimo kriterijų peržiūros, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų sudaryta galimybė pareikšti nuomonę.

1.7   EESRK palankiai vertina pasiūlymą nustatyti išmokų viršutinę ribą, kurią taikant turi būti atsižvelgiama į šalies arba konkretaus regiono žemės ūkio struktūrą. Komitetas siūlo šią viršutinę ribą taikyti atsižvelgiant į apmokamo ir neapmokamo darbo ūkyje intensyvumą, taip pat į ūkininko darbą, taip užtikrinant ir socialinį BŽŪP veikimui panaudotų ekonominių išteklių pagrįstumą. Be to, EESRK mano, kad svarbu atsižvelgti į ypatumus, kurie būdingi kooperatyvų ir žemės ūkio gamintojų asociacijų įsteigtiems ūkiams, ir skirti paramą visiems partneriams.

1.8   Naujos BŽŪP prioritetas ir toliau turės būti užtikrinti konkurencingą ir novatorišką ES žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris prisidėtų prie socialinių ir ekonominių sąlygų gerinimo, užimtumo ir žemės ūkio darbuotojų apsaugos. Skiriama parama turi būti siejama su reikalavimu visapusiškai laikytis socialinių sąlygų, visų prima darbo teisės ir sutarčių.

1.9   Komisija turėtų išsamiau paaiškinti, kaip tiesioginės išmokos bus siejamos su ekologiškumo (angl. greening) aspektu, ir pateikti galutinį šio pasiūlymo poveikio dabartinėms antrojo ramsčio aplinkos apsaugos programoms vertinimą. EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į kitus galimus požiūrius. Būtų galima pasiūlyti ekologiškumui skirtą tiesioginės išmokos dalį susieti su privalomu dalyvavimu įgyvendinant tam tikras agrarinės aplinkosaugos priemones, galinčias užtikrinti veiksmingą poveikį konkrečiam plotui, su sąlyga, kad finansinės paskatos visiškai padengs atsiradusias papildomas išlaidas, o biurokratinės procedūros bus minimalios. Šiuo tikslu Komisija turėtų sudaryti atitinkamų priemonių sąrašą, iš kurių ūkininkai galėtų pasirinkti jų konkrečiai padėčiai tinkamiausias priemones. Šios priemonės turėtų būti nustatomos regionų lygmeniu, kad turėtų teigiamo poveikio pajamoms.

1.10   EESRK mano, kad neįmanoma įvykdyti veiksmingos BŽŪP po 2013 m. reformos, jei nėra aiškios informacijos apie sprendimus, kurie bus priimti dėl ES biudžeto dydžio ir sudarymo. Vis dėlto EESRK mano, jog reikėtų siekti, kad ES patvirtintų bent jau iki šiol BŽŪP skirtą biudžeto dalį.

1.11   EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad tolesnis ES žemės ūkio rinkų atvėrimas lems dar didesnį konkurencinį spaudimą ir svyravimai tarptautinėse rinkose darys dar didesnį poveikį gamintojų kainoms. Komitetas išreiškia susirūpinimą, kad turimų priemonių nepakanka norint tinkamai stabilizuoti rinkas. Būsimos reformos metu į tai būtina atsižvelgti ne tik iš naujo nustatant tiesiogines išmokas, bet ir koreguojant rinkos stabilizavimo priemones.

2.   Svarbiausios komunikato nuostatos

2.1   Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai

2.1.1   Europos Komisijos nuomone, po 2013 m. BŽŪP turi būti siekiama įgyvendinti šiuos tikslus (3):

—	rentabili maisto produktų gamyba,

—	tausus gamtos išteklių valdymas ir indėlis į klimato kaitos mažinimą,

—	teritorinės pusiausvyros ir kaimo vietovių įvairovės išlaikymas.

2.2   Būsimos BŽŪP priemonės

2.2.1   Pasak Komisijos, atsietosios tiesioginės išmokos ir toliau bus svarbiausia Europos žemės ūkio paramos priemonė (bazinė atsietoji tiesioginė ir vienoda išmoka, suteikiama visiems atitinkamo regiono arba valstybės narės ūkininkams). Siekiant padidinti veiksmingumą ir teisingą paskirstymą, numatyta išmokas pagal istorinius duomenis pakeisti fiksuota ir vienoda išmoka pagal plotą (bazine išmoka). Tačiau atsižvelgiant į skirtingas ES regionų ekonomines ir gamtines sąlygas, kuriomis ūkininkai turi ūkininkauti, tiesiogines išmokas reikia paskirstyti teisingai. Tokia išmoka bus grindžiama galimybe perduoti teises į išmokas, kurios įsigalioja tik tada, jei yra suderinamos su reikalavimus atitinkančia žemės ūkio paskirties žeme ir atitinka kompleksinės paramos reikalavimus. Pastarieji turi būti supaprastinti ir įtraukti į Vandens pagrindų direktyvą. Siūloma nustatyti ūkiams skiriamų išmokų viršutinę ribą (angl. capping). Šios priemonės poveikis galėtų būti švelninamas atsižvelgiant į užimtumo lygį.

2.2.2   Komisijos nuomone, BŽŪP po 2013 m. turėtų būti numatytos kitos tiesioginių išmokų formos, kurios padėtų skatinti ekologiškesnį žemės ūkį (tiesioginių išmokų ekologiškumui skatinti skirtos dalies stiprinimas): 1) visoje ES taikoma išmoka už hektarą reikalaujant ūkininkų laikytis agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų, kurie neprivalomi pagal kompleksinės paramos taisykles (pvz., daugiametės ganyklos, sėjomaina, ekologinis žemės atidėjimas ir pan.), 2) papildoma išmoka už plotą, skiriama specifinių gamtinių kliūčių regionuose dirbantiems ūkininkams kaip priedas prie paramos pagal BŽŪP antrąjį ramstį.

2.2.3   Numatyta keletas atsietosios paramos išimčių. Tam tikriems regionams ir tam tikrai specifinei produkcijai gali būti suteikta susietoji parama laikantis aiškiai nustatytų finansinių ribų. Numatyta paprasta ir speciali paramos schema smulkiesiems ūkininkams siekiant sustabdyti darbo vietų mažėjimą kaimo vietovėse. Atsakant į Europos Audito Rūmų išsakytą kritiką dėl tiesioginių išmokų mechanizmo veikimo, siūloma teikti paramą tik aktyviems ūkininkams.

2.2.4   Komisijos teigimu, būtina išsaugoti tam tikras rinkos priemones. Šios priemonės galėtų būti taikomos krizės laikotarpiu siekiant skubiai spręsti kilusias problemas. Visų prima siūloma pratęsti intervencinį laikotarpį, taikyti nuostatas dėl trikdymo ir privačiai sandėliuoti kitus produktus, taip pat gerinti kontrolę. Esant tokiai padėčiai, Komisija paskelbė, kad pateiks pasiūlymą dėl pieno rinkos stabilizavimo, ir pabrėžė, kad būtina pradėti diskusiją dėl cukraus sektoriaus ateities. Be to, BŽŪP po 2013 m. bus numatyta priimti specialias maisto tiekimo grandinės veikimo intervencines priemones ir stiprinti žemdirbių derybinę poziciją.

2.2.5   BŽŪP bendroji architektūra ir toliau bus grindžiama dviejų ramsčių sistema. Kaimo plėtrai teikiama parama visų prima turi būti siekiama skatinti konkurencingumą, inovacijų diegimą, spręsti klimato kaitos ir aplinkos problemas, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“. Todėl numatyta su antruoju ramsčiu susieti rizikos valdymo priemones, kurias valstybės narės galėtų taikyti gamybai ir žemės ūkio pajamoms stabilizuoti.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   EESRK pabrėžia, kad savo komunikate Komisija atsižvelgė į šias ankstesnėse EESRK nuomonėse pateiktas pastabas (4):

—	poreikį teisingai paskirstyti išteklius valstybėms narėms,

—	reikalavimą atsisakyti istorinio referencinio laikotarpio nustatant bendrosios išmokos dydį,

—

pasiūlymą bendrojoje išmokoje numatyti ekologiškumui skatinti skirtą dalį siekiant įveikti naujus iššūkius, visų pirma susijusius su klimato kaita, atsinaujinančiųjų išteklių energija, vandentvarka ir biologine įvairove (5), taip pat užtikrinti, kad skiriamos paramos suma geriau atitiktų ūkininko bendruomenei tiekiamas viešąsias gėrybes ir teikiamas paslaugas, kurios nėra tinkamai įvertinamos rinkoje, taip pat siekiant, kad parama būtų teikiama ūkininkams, kurie vykdo savo veiklą vietovėse, kurioms būdingos ūkininkauti nepalankios klimato ir gamtos sąlygos, dėl kurių didėja veiklos sąnaudos,

—	būtinybę skirti bendrąsias išmokas tik aktyviai veiklą vykdantiems ūkininkams taikant tvarką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekviename ūkyje esamas ir sukurtas darbo vietas, visų pirma apmokamo ir neapmokamo darbo, įskaitant žemės ūkio ir miškų ūkio darbą pagal sutartis, ūkyje intensyvumą.

3.2   Savo nuomonėje NAT/449 dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos EESRK „ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą nustatyti aiškų BŽŪP tikslą, tuomet nurodyti šiam tikslui pasiekti reikalingas priemones ir su tuo susijusias būtinas sąnaudas.“ EESRK pabrėžia, kad komunikate Komisija nesilaiko šios loginės sekos. Todėl prašo Komisijos geriau apibrėžti BŽŪP po 2013 m. tikslų, priemonių ir finansinių išteklių sąsają.

3.3   Tikslai

3.3.1   Nuomonėje NAT/449 dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos EESRK priminė, kad „BŽŪP tikslas po 2013 m. turi būti orientuotas […] į Europos žemės ūkio modelį, kuris grindžiamas nepriklausomu apsirūpinimu maistu, tvarumu ir atitinka realius ūkininkų ir vartotojų poreikius.“ EESRK nori atkreipti dėmesį į svarbiausius tikslus, kurių reikėtų siekti įgyvendinant BŽŪP:

—	padėti užtikrinti kiekybinį ir kokybinį apsirūpinimo maistu saugumą Europoje ir visame pasaulyje (6),

—	prisidėti prie rinkų stabilizavimo (7) visų prima stengiantis mažinti žemės ūkio produktų kainų svyravimus,

—	remti ES ūkininkų pajamas, kurios yra mažesnės nei kitų ES ekonomikos sektorių ūkinės veiklos vykdytojų (8),

—	prisidėti prie prekybos taisyklių, kurios padėtų išsaugoti Europos žemės ūkio modelį ir išvengti konkurencijos iškreipimo, sistemos sukūrimo,

—	sudaryti galimybes ūkininkams susigrąžinti įtaką rinkoje prekybininkų atžvilgiu, visų prima stambaus masto mažmeninės prekybos sektoriuje (9),

—	skatinti tvariai naudoti išteklius, saugoti natūralias buveines ir biologinę įvairovę ir užtikrinti didesnį žemės ūkio ir miškininkystės sektorių vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą (10),

—	remti kokybiškų vietos produktų gamybą ir prekybą kaimo vietovėse propaguojant naujas prekybos formas (11),

—	sukurti teisines sąlygas, kad ūkininkai galėtų valdyti trumpas ir skaidrias tiekimo grandines,

—

skatinti (kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“) mokymą ir inovacijas (pažangus augimas), atsinaujinančiosios energijos plėtojimą (tvarus augimas) ir užimtumo potencialo kaimo vietovėse didinimą (integracinis augimas) laikantis geros praktikos užimtumo srityje, susijusios su darbo sutartimis ir sezoniniu darbu Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ūkiuose.

3.3.2   Apsirūpinimo maistu saugumas už prieinamą kainą ir toliau yra vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos tikslų atsižvelgiant į pasaulinę raidą, kuriai būdingas demografinis spaudimas ir vartojimo augimas. Reikėtų rasti politinį ir strateginį šių problemų sprendimą, orientuotą į vystymąsi ir apsirūpinimo maistu saugumą pasaulio mastu.

3.3.3   EESRK mano, kad Europos Sąjungos ūkininkai „teisėtai tikisi gauti sąžiningai uždirbtas pajamas už savo rinkoje parduotus produktus ir atlygį už paslaugas, kurias jie teikia visuomenei dirbdami pagal Europos žemės ūkio modelį“ (12). Taigi BŽŪP vaidmuo negali apsiriboti tik finansavimo skyrimu. Todėl EESRK prašo Komisijos patikslinti, kaip įgyvendinant naująją BŽŪP ketinama spręsti rinkų stabilizavimo problemą, visų pirma kainų ir žemės ūkio pajamų klausimą.

3.3.4   Vykdant Europos žemės ūkio politiką ir kaimo plėtros politiką, dėmesį reikia sutelkti į inovacijas ir konkurencingumą. EESRK nuomone, reikia siekti, kad ES kaimo plėtros ir miškininkystės politika padėtų užtikrinti geresnę biologinės įvairovės apsaugą, anglies dioksido sekvestraciją, energijos gamybą ir taupymą, maisto produktų gamybą ir skatinimą, taip pat darnų teritorinį vystymąsi. Kaimo plėtra gali atverti galimybes kurti naujas įmones ir darbo vietas kaimo vietovėse ir padėti įvairinti pajamų šaltinius žemės ūkio sektoriuje. Galiausiai reikia priminti, kad maisto perdirbimas yra viena iš svarbiausių ekonomikos veiklų kaimo vietovėse. Šiuo požiūriu vykdant kaimo plėtrą nederėtų užmiršti remti kaimo vietovių žemės ūkio maisto produktų įmones, kurios, siekdamos didinti savo konkurencingumą rinkoje, kartu su ūkininkais vykdo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, mokymo, inovacijų diegimo ir eksportą skatinančią veiklą, taip pat įmones, kurios dalyvauja ūkių bendradarbiavimo iniciatyvose (pavyzdžiui, bendrų įmonių forma).

3.3.5   EESRK primena, kad, nors kainų svyravimas žemės ūkio rinkose yra nuolatinė šio sektoriaus problema, pastaruoju metu ji tapo ypač opi dėl įvairių priežasčių: ekstremalių oro sąlygų, energijos kainų, spekuliacinio pobūdžio reiškinių ir išaugusios pasaulinės paklausos, kurią lėmė demografinis augimas. Kainų klausimu EESRK primena, kad 2006–2008 m. laikotarpiu žemės ūkio produktų kainos smarkiai išaugo, vėliau labai sumažėjo ir pastaraisiais mėnesiais ėmė vėl didėti. EESRK mano, kad šie dideli žemės ūkio produktų kainų svyravimai turi neigiamų pasekmių tiek gamintojams, tiek vartotojams. Be to, EESRK susirūpinęs, kad ir ES ne žemės ūkio srities investuotojai vis dažniau mėgina įsigyti žemės investiciniais ir spekuliaciniais tikslais, o tai tikrai neatitinka Europos žemės ūkio modelio esmės.

3.3.6   Naująja BŽŪP turi būti skatinami ir remiami naujai besikuriantys ūkiai, kurie visų pirma pritrauktų į šį sektorių jaunimą, ir užtikrinama Europos žemės ūkio ateitis. Žemės ūkio sektoriuje būtina kartų kaita turint omenyje, kad tik 7 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 35 metų, o kai kuriose valstybėse narėse padėtis dar prastesnė. Šiuo metu 27 ES šalyse kas trečias ūkininkas yra vyresnis nei 65 metų ir artimiausiu laikotarpiu daugelis jų išeis į pensiją. Todėl svarbu, kad BŽŪP padėtų įgyvendinti ES masto politiką, kuria skatintų ūkių steigimą, ir ja papildytų žemės ūkio sektoriuje įgyvendinamą plataus užmojo užimtumo politiką.

3.4   Priemonės

3.4.1   EESRK pabrėžia BŽŪP tiesioginių išmokų svarbą siekiant išsaugoti Europos žemės ūkio modelį. Tiesioginių išmokų skyrimas padeda remti ES ūkininkus, teikiančius bendruomenei labai svarbias viešąsias gėrybes ir paslaugas, už kurias nėra deramai atlyginama turint omenyje žemės ūkio rinkose nustatytas kainas.

3.4.2   Reikia supaprastinti naujosios BŽŪP priemonių taikymo, visų pirma bendrosios išmokos skyrimo, tvarką. EESRK pritaria, kad būtina supaprastinti kompleksinio paramos susiejimo aplinkosaugos reikalavimus, ir prašo tobulinti kontrolės sistemą ir susijusių išmokų mažinimo procedūras. EESRK pabrėžia, kad ekologiškumą skatinančių tiesioginių išmokų gavimo tvarka turėtų būti palanki, kad ūkiai galėtų lengviau pasinaudoti pagal BŽŪP teikiama parama. Atsižvelgdamas į tai ir į galimą platesnį kompleksinės paramos susiejimą (pavyzdžiui, taikant Vandens pagrindų direktyvą), EESRK prašo Komisijos kruopščiai įvertinti šių nuostatų poveikį ir nustatyti taikymo procedūras, dėl kurių ūkininkams nekiltų papildomų sunkumų.

3.4.3   EESRK pritaria principui, pagal kurį bazinės išmokos, kurias reikia diferencijuoti regionų lygmeniu, privalo būti susietos su konkrečiomis aplinkos apsaugos srityje teikiamomis paslaugomis. Iš jau vykstančių diskusijų matyti, kad kartais gali būti sunku atskirti pirmojo ramsčio aplinkos apsaugos sudedamąją dalį (tiesioginės išmokos ekologiškumui skatinti) nuo antrojo ramsčio agrarinės aplinkosaugos priemonių.

3.4.4   EESRK pritaria, kad būtų įvestas naujas tiesioginių išmokų dydžio nustatymo kriterijus. Šiuo požiūriu EESRK siūlo surengti diskusiją siekiant apibrėžti referencinę teritoriją (Europos, nacionaliniu ar regionų lygmeniu) tiesioginės išmokos bazinei daliai nustatyti. Be to, EESRK siūlo apsvarstyti galimybę susieti tiesioginių išmokų dalį su darbo jėgos naudojimo intensyvumu ir kitos gerosios praktikos (konkurencingumo, darbo ir inovacijų) taikymu.

3.4.5   EESRK pritaria sprendimui įvesti paprastą ir specialią paramos schemą smulkiesiems ūkininkams. Komitetas prašo Komisijos patikslinti kriterijus, kurie bus taikomi siekiant nustatyti smulkius ūkius. EESRK visų prima ragina atsižvelgti į konkrečius įvairių valstybių narių žemės ūkiui būdingus struktūrinius skirtumus.

3.4.6   EESRK kelia klausimą, koks galimas galiojančių rinkos priemonių pritaikymo proceso poveikis (užtikrintos kainos, teisės, eksporto subsidijos, viešieji sandėliai, kvotos, dirbamos žemės nebedirbimas ir pan.). Komitetas pabrėžia, kad minimalios socialinės apsaugos sistemų nepakaks žemės ūkio produktų rinkos stabilumui užtikrinti ir visų pirma pieno gamybos sektoriaus problemoms išspręsti (13). EESRK nuomone, siekiant pridėtinės vertės grandinėje sustiprinti žemės ūkio produktų gamintojų poziciją, įveikti kainų svyravimą ir pernelyg didelę stambaus masto mažmeninės prekybos įtaką, BŽŪP po 2013 m. reikėtų nustatyti specialias žemės ūkio produktų gamintojų arba jų atstovų valdomas priemones, skirtas sutelkti pasiūlą ir pagerinti prekybinius santykius taikant priemones ir instrumentus, kurie jau yra išbandyti organizuojant kai kurias rinkas.

3.4.7   EESRK ragina kurti BŽŪP priemones, kuriomis būtų galima paremti kokybiškus vietos žemės ūkio produktus ir skatinti jų pardavimą ES ir trečiųjų šalių rinkoje, kartu gerinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus veikimą, plėsti žinias apie ES teritorijoje pagamintų maisto produktų įvairovę, tenkinti vartotojų reikalavimus ir atverti naujas išorės rinkas. Todėl Komitetas siūlo taikyti žemės ūkio produktų ženklinimo gerąją praktiką, kadangi tai sudarytų sąlygas patenkinti vis didėjantį visuomenės informacijos ir skaidrumo poreikį.

3.4.8   EESRK primena, kad ES yra 40 milijonų skurdžiai gyvenančių žmonių, kurie neturi pakankamai masto. Todėl Komitetas ragina Komisiją aktyviau vykdyti pagal BŽŪP įgyvendinamus maisto produktų skirstymo skurdžiausiems ES gyventojams veiksmus.

3.4.9   Kaimo plėtra gali padėti patenkinti sektorių ir kaimo vietovių reikmes. EESRK mano, kad reikėtų išsaugoti dabartinę dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą, tačiau siūlo pertvarkyti su kiekvieno ramsčio kompetencija susijusias priemones ir pritaria didesniam veiksmų papildomumui (14).

3.4.10   Atsižvelgiant į „Europos žemės ūkio modelio“ esmę, BŽŪP tenka labai svarbi užduotis – visoje ES išsaugoti žemės ūkio gamybą. Todėl EESRK norėtų pabrėžti ypatingą priemonių, skirtų mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, svarbą kaimo plėtros procese. Sėkmingai taikytos priemonės, visų pirma gamtinėms ir su klimatu susijusioms kliūtims kompensuoti, bet kokiu atveju turi būti tęsiamos siekiant maksimalaus tęstinumo.

3.5   ES biudžetas ir BŽŪP skirti finansiniai ištekliai

3.5.1   EESRK mano, kad šiuolaikinės visuomenės ES žemės ūkiui keliami tikslai yra ypač plataus užmojo ir juos bus sunku pasiekti. Todėl ateityje būtina užtikrinti BŽŪP veiksmingumą numatant tinkamas priemones nustatytiems tikslams pasiekti ir efektyvias taikymo sistemas bei deramus finansinius išteklius (15). Be to, ypač svarbu BŽŪP susieti su kitomis ES politikos sritimis (įmonių, klimatui palankių veiksmų, tarpsektorinės politikos, ekonomikos, finansų ir mokesčių, užimtumo ir socialinių teisių, energetikos ir gamtos išteklių, aplinkos, vartotojų ir sveikatos, išorės santykių ir užsienio reikalų, regionų ir vietos vystymo, mokslo ir technologijų).

3.5.2   EESRK mano, kad diskusijose dėl BŽŪP po 2020 m. reikėtų atsižvelgti į tai, kad finansinės perspektyvos požiūriu ir neatlikus biudžeto tikslinimo bus sunku pasiekti komunikate BŽŪP keliamus tikslus ir apginti Europos žemės ūkio modelį.

3.5.3   EESRK mano, kad BŽŪP reforma po 2013 m. suteikia progą apsvarstyti tiek pirmojo, tiek antrojo ramsčio finansinių išteklių perskirstymo klausimą. Visų pirma reikia išspręsti netolygų ir naujoms valstybėms narėms ypač nepalankų BŽŪP išteklių paskirstymą nacionaliniu lygmeniu. Šiuo požiūriu, atsisakius istorinio referencinio laikotarpio, iškyla būtinybė apibrėžti naują kriterijų nustatyti nacionalinei ribai, kuri taikoma kiekvienai valstybei narei skiriamoms tiesioginėms išmokoms. Todėl EESRK, laikydamasis pragmatinio požiūrio ir atkreipdamas dėmesį į skirtingą valstybių narių padėtį, siūlo atsižvelgti į kitus kriterijus nei nacionalinis žemės ūkio paskirties žemės plotas. Nustačius kriterijus, susijusius su pragyvenimo išlaidomis, užimtumu, pridėtine verte, skirtingomis agrarinėmis ir klimato sąlygomis, ir gamybos sąnaudų skirtumais, galėtų būti padidintas žemės ūkio indėlis į teritorinį vystymąsi. (16).

3.5.4   EESRK pritaria Komisijos sprendimui nenumatyti nacionalinio bendro finansavimo pirmojo ramsčio veiksmams finansuoti. Dėl antrojo ramsčio EESRK mano, kad reikia patvirtinti nacionalinį bendrą finansavimą kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti. Komitetas taip pat mano, kad reikia skatinti apsvarstyti iki šiol priimtus sprendimus dėl kaimo plėtrai skirto nacionalinio finansavimo dydžio, kad būtų galima atsižvelgti į biudžeto sunkumus, su kuriais susiduria daugelis valstybių narių, ir skatinti optimizuoti investavimo išlaidas nacionaliniu lygmeniu (17).

4.   Konkrečios pastabos

4.1   EESRK siūlo išnagrinėti galimybę atlikti žemės ūkio maisto produktų sektoriui taikomų ES konkurencijos teisės aktų peržiūrą siekiant patobulinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus veikimo mechanizmus ir užtikrinti rinkos jėgų pusiausvyrą tarp įvairių maisto grandinės veiklos vykdytojų, visų pirma platintojų.

4.2   Komitetas pritaria, kad reikia stiprinti rizikos valdymo priemones, taikomas įgyvendinant BŽŪP. EESRK mano, kad šios priemonės turi padėti mažinti pajamų ir rinkų nepastovumą. Draudimo priemonių stiprinimas ir savitarpio pagalbos fondų kūrimas turi sudaryti sąlygas ūkininkams įveikti su sveikata ir klimatu susijusią riziką, kuri netolimoje ateityje gali didėti. EESRK primena nesenai finansų institucijų patirtą sunkią krizę ir prašo Komisijos nedelsiant paaiškinti su šių priemonių įgyvendinimu susijusią veiklą. EESRK abejoja, ar reikia į antrąjį ramstį įtraukti rizikos valdymo veiksmus, ir pabrėžia, kad nacionalinio bendro finansavimo reikalavimas gali stabdyti valstybes nares įgyvendinti šias naujas priemones.

4.3   EESRK atidžiai seka Komisijos pateiktą pasiūlymą įgyvendinti antrojo ramsčio priemones, kuriomis siekiama propaguoti ir stiprinti tiesioginę prekybą ir vietos rinką, skatinti pakaitinius platinimo kanalus, kad būtų pasinaudota vietos ištekliais. EESRK mano, kad tokią alternatyvią prekybos praktiką reikia skatinti ir visų pirma apibrėžti ad hoc ES teisės aktų sistemą.

4.4   EESRK tikisi, kad bus atnaujintos ir sėkmingai užbaigtos PPO derybos ir atkreipia dėmesį į didesnio žemės ūkio rinkų atvėrimo poveikį, kurio veiksmingam BŽŪP veikimui gali turėti prekybos susitarimai, visų pirma su Mercosur  (18). Šiuo požiūriu Komitetas nori pabrėžti, kad tai prisidės prie konkurencijos ir žemės ūkio produktų kainų svyravimų didinimo tarptautinėse rinkose. Į šiuos aspektus reikia atsižvelgti įgyvendinant BŽŪP reformą: tiek keičiant rinkos stabilizavimo priemones, tiek perorientuojant tiesioginių išmokų priemonę. Be to, tarptautinė prekyba, kurią plėtojant padidėtų produktų kiekis ir įvairovė rinkoje, gali svariai prisidėti užtikrinant aprūpinimą maistu (19). EESRK primena, kad dėl privalomų ES gamybos standartų ES ūkininkai yra nepalankesnėje padėtyje už trečiųjų šalių ūkininkus. EESRK siūlo stiprinti žaliavų importo kontrolės sistemas, kurios turi atitikti ES produkcijai taikomus reikalavimus, priešingu atveju, ne tik atsiras nesąžininga konkurencija ir socialinis dempingas, bet ir bus daromas didelis neigiamas poveikis žemės ūkio produkcijos kokybei ir maisto perdirbimui.

4.5   EESRK ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų spręsti klausimą dėl baltymingų pašarų gamybos deficito, kuris būdingas Europos žemės ūkiui ir stabdo tam tikrų ES gamybos sektorių vystymą. Todėl EESRK atidžiai stebi, kokie veiksmai įgyvendinami siekiant užtikrinti agroenergetikos programų ir priemonių, padedančių skatinti augalinių baltymų gamybą Europoje, sinergiją.

---

(1)  COM(2010) 548 galutinis, „ES biologinės įvairovės veiksmų plano įgyvendinimo 2010 m. vertinimas“.

(2)  2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L, 2009 1 31, p. 16).

(3)  2010 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos pranešimas spaudai IP/10/1527.

(4)  EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.6.11 punktas).

(5)  2009 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių „2007–2013 m. programavimo laikotarpis“ (OL L 30, 2009 1 31, p. 112).

(6)  EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (OL C 318, 2009 12 23, p 66, 2.3 punktas).

(7)  EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.2 punktas) ir EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos būklės ir ateities po 2013 m. (OL C 44, 2008 2 16, p. 60, 7.4.2 punktas).

(8)  EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p.35, 3.7 punktas).

(9)  EESRK nuomonė dėl Veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės (OL C 48, 2011 2 15, p. 145, 3.6 punktas).

(10)  EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 4.7 punktas).

(11)  EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.5.15 punktas).

(12)  EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.3 punktas).

(13)  EESRK nuomonė dėl BŽŪP būklės ir ateities po 2013 metų (OL C 44, 2008 2 16, 7.4.13–7.4.15 punktai) ir EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.5.9 punktas).

(14)  EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (OL C 318, 2009 12 23, p. 66, 4.3 punktas).

(15)  EESRK nuomonė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (OL C 318, 2009 12 23, p. 66, 2.5 punktas).

(16)  EESRK nuomonė dėl 2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos (OL C 354, 2010 12 28, p. 35, 5.7.4, 5.8.4 ir 5.8.5 punktai).

(17)  EESRK nuomonė dėl BŽŪP būklės ir ateities po 2013 metų (OL C 44, 2008 2 16, p. 60, 7.6.11 punktas).

(18)  EESRK nuomonė dėl BŽŪP būklės ir ateities po 2013 metų (OL C 44, 2008 2 16, p. 60, 7.4.9 punktas).

(19)  „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“, COM(2010) 127 galutinis.

---

---