17.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/7

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita

(COM(2010) 282 galutinis)

2011/C 84/02

Pranešėjas Franco CHIRIACO

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. birželio 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos ataskaitos. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita

COM(2010) 282 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 17 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 19 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 154 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   2009 m. konkurencijos politikai ypač didėlės įtakos turėjo tarptautinė ekonomikos krizė ir jos padarinių valdymas.

1.2   EESRK ragina siekti ne tik strategijos „Europa 2020“ ir tvaraus vystymosi strategijos maksimalios sąveikos (1), bet, kaip jau yra pareiškęs anksčiau (2), ir šių strategijų sąveikos su konkurencijos politika, kad būtų išvengta veiksmų kartojimosi ar dar blogiau – jų prieštaravimo.

1.3   Komitetas norėtų dar kartą atkreipti dėmesį, kad dėl sudėtingos ekonominės padėties gali sutrikti sisteminė pusiausvyra, visų pirma finansinių paslaugų srityje, o tai turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ir paskatinti pavojingą elgseną. Nors akivaizdu (3), kad Komisija negali prisiimti atsakomybės dėl visų su ekonomikos krize susijusių klausimų valdymo, Komitetas prašo jos įgyvendinti Bendrijos lygmeniu orientavimo ir priežiūros politiką ir taip paremti susijusių valdžios institucijų, visų pirma Centrinio Europos banko ir kitų konkurencijos struktūrų, veiksmus.

1.4   Tokia parama būtina ir dėl šiuo metu atliekamos Bazelio susitarimo  (4) peržiūros. Viena vertus, atlikus šią peržiūrą, bus sugriežtinti garantijų reikalavimai, kuriuos bankai turės vykdyti, kad būtų išvengta naujų finansų krizių, galinčių kilti dėl nepakankamo likvidumo, tačiau, kita vertus, dėl naujųjų taisyklių įmonėms bus sudėtingiau gauti kreditą, o tai savo ruožtu gali paskatinti finansų rinkų rizikos perėjimą į realiąją ekonomiką. Be to, dėl šios peržiūros gali susilpnėti Europos bankų pozicija JAV bankų atžvilgiu, sumažėti pelnas ir padidėti konkurencija rizikos kapitalo investicijų srityje.

1.5   Komitetas taip pat pritaria, kad Komisija tęstų nacionalinių ekonomikos atgaivinimo planų stebėseną, kad galėtų pateikti atskirų programų įgyvendinimo pažangos apžvalgą, nurodyti turimas priemones pažangai paspartinti ir patikrinti, ar sklandžiai vyksta koordinavimas (5).

1.6   Kalbant apie šoko riziką, susijusią su įsipareigojimais, kuriuos lemia paskolos dydis, visų pirma tokiose šalyse, kaip Portugalija, Airija, Graikija ir Ispanija, Komitetas atkreipia dėmesį į žaliavų rinkai žalingų spekuliacijų galimybę. Todėl ragina Komisiją skirti dėmesio kainų ir atlyginimų problemoms, kurios gali kilti dėl minėtų priežasčių, visų pirma MVĮ.

1.7   EESRK siūlo reguliariai teikti valstybės pagalbos kontrolės ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgta veiksmų įgyvendinimo pažanga ir nurodomos jų pasekmės rinkoms, kad ateityje būtų galima parengti pramonės sektoriaus potencialo panaudojimo (visų pirma stiprinant įmones, ypač MVĮ, ir didinant užimtumą) planą, būtiną ES ekonomikos atgaivinimui.

1.8   EESRK (6) jau yra išreiškęs susirūpinimą dėl galimų pramoninės nuosavybės teisių sistemos ir konkurencijos politikos sąveikos pasekmių. Taigi, Komitetas rekomenduoja 2010 m. įgyvendinant Europos konkurencijos politiką (taip pat ir pirmiau minėtoje srityje) taikyti vienodas ir nediskriminacines sąlygas ir skatinti įsigyti pramoninės nuosavybės teises, visų pirma MVĮ, kurių sunkumus pripažįsta ir EESRK, ir Komisija. Visų pirma dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl ES patento vertimo raštu tvarkos ir dėl kai kurių valstybių narių prašymo tvirčiau bendradarbiauti EESRK rekomenduoja ieškoti būdo, kuris padėtų didinti konkurencingumą, skatinti inovacijas ir stiprinti vidaus rinką užtikrinant vienodas sąlygas. Taigi, ES patentas neturėtų pasižymėti diskriminacija ūkio subjektų ar valstybių narių atžvilgiu, kadangi taip būtų sudarytos nepalankios konkurencinės sąlygos.

1.9   EESRK mano, kad žemės ūkio sektoriaus klausimas turėtų būti labai glaudžiai siejamas su kitų sričių ES politika ir pirmiausia su konkurencijos politika.

1.10   Išryškėjo labai stiprus įvairių valstybių narių vartotojų nepasitenkinimas energetikos sektoriumi, ypač elektros ir dujų rinka. Aukštos paslaugų kainos ir prasta jų kokybė turi tiesioginio poveikio vartotojams ir įmonėms: didėja jų sąnaudos ir neišvengiamai iškraipoma konkurencija.

1.11   Laikantis technologinio neutralumo principo, būtina kelti elektroninių ryšių paslaugų operatorių ir galutinių vartotojų žinių ir kompetencijos lygį norint, kad technologijos turėtų teigiamos įtakos ekonominiam vystymuisi ir būtų kuo sėkmingiau taikomi ES skaitmeninės darbotvarkės principai (7).

1.12   EESRK pritaria, kad teisės į informaciją apibrėžtis apimtų informacijos laisvę, teisė informuoti ir teisę būti informuotam (8). Iš šios apibrėžties išplaukia, kad nuomonių pliuralizmą atspindinti informacija turi būti išsami, nešališka ir nekontroliuojama. Komisija galėtų taikyti baudžiamąsias priemones įmonėms, kurios riboja informacijos įvairovę ir taip pažeidžia laisvos konkurencijos principą, ir pasiūlyti daugiau priemonių informacijos laisvei skatinti.

1.13   EESRK pažymi, kad po to, kai buvo priimtas sprendimas nuo 2011 m. sausio 1 d. pašto paslaugų rinką visiškai atverti konkurencijai, ekonomikos krizė ilgam sutrikdė pašto operatorių, tradiciškai atsakingų už visuotinės svarbos paslaugas (VSP), finansinę pusiausvyrą. Kad šie operatoriai galėtų tinkamai vykdyti pavestas užduotis, būtų išlaikytas šio sektoriaus užimtumo lygis ir kokybė, EESRK prašo Europos institucijų sukurti paramos sistemą atsižvelgiant į šią naują padėtį, kurios mastas ir galimas poveikis dar buvo nežinomi, kai buvo priimta 2008 m. vasario 20 d. Trečioji pašto direktyva (2008/6/EB). Apskritai EESRK ragina dabartinės krizės sąlygomis stiprinti ir vystyti VSP, kad būtų stiprinama ekonominė, socialinė, teritorinė ir kultūrinė Europos Sąjungos sanglauda.

1.14   Kalbant apie vartotojų apsaugą, EESRK palankiai vertina pokyčius siekiant užtikrinti labiau struktūruotus Konkurencijos generalinio direktorato ir kitų už vartotojų apsaugą ir vartotojų organizacijas atsakingų generalinių direktoratų santykius. Tačiau Komitetas apgailestauja, kad per dar vienus metus nepadaryta reali pažanga įgyvendinant ES antimonopolinių taisyklių taikymą privatiems santykiams.

1.14.1   Nepaisant Europos Parlamento ir EESRK paramos, Komisijai nepavyko pasiekti pažangos įgyvendinant savo iniciatyvą, paskelbtą 2005 m. žaliojoje knygoje ir vėliau tęstą 2008 m. baltojoje knygoje, kuria siekiama užtikrinti ieškinių dėl žalos, patirtos dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo veiksmingumą, todėl neigiamą EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo įtaką patiriantys vartotojai ir toliau neapsaugoti.

1.14.2   Europos Teisingumo Teismas jau seniai patvirtino, kad visiškam antimonopolinių taisyklių veiksmingumui kiltų pavojus, jei kiekvienas pilietis neturėtų galimybės kreiptis dėl šių taisyklių pažeidimo padarytos žalos atlyginimo.

1.15   Be to, EESRK ragina stebėti koncentracijos procesus ekonomikoje, ištirti socialinį ir kultūrinį poveikį pramonės, prekybos, amatų ir žemės ūkio sektoriuose ir parengti tinkamas rekomendacijas dėl aktyvios ir tvarios ekonominės politikos ir subalansuotos ekonominės struktūros.

1.16   Vartotojų apsaugos klausimu EESRK pritaria struktūruotiems Komisijos ir vartotojų santykiams, kadangi tai užtikrintų didesnę ryšių naudą ir veiksmingumą. Kaip ir ankstesnėse nuomonėse konkurencijos tema, EESRK siekia atkreipti Komisijos dėmesį į socialinio dempingo problemą. Komitetas teigiamai vertina Komisijos aplinkos apsaugos srityje dedamas pastangas, kurias rodo gausios priemonės, skirtos krizei įveikti, tačiau primena, kad reikia skirti daugiau dėmesio vis dar dideliems nacionalinių galimybių ir darbo apsaugos teisės aktų skirtumams. Pabrėžia, kad šie klausimi turi būti įtraukti į užimtumo ir konkurencijos politiką, kadangi jie turi lemiamos reikšmės rinkos pokyčiams.

1.17   EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija ir 2009 m. stengėsi labiau išaiškinti socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros sistemų ir ekonomikos santykį. Komitetas remia Komisijos pastangas stiprinti Europoje solidariai finansuojamą socialinę infrastruktūrą, pilietinę visuomenę ir orientuotis į visuotinę gerovę. EESRK mano, kad nacionalinės socialinės teisės reglamentuojamos viešosios socialinės apsaugos sistemos turėtų nediskriminuoti nei paslaugų teikėjų, nei gavėjų ir turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, jei valstybė arba vietos valdžios institucijos pačios neteikia paslaugų. Pagal viešojo pirkimo sutartį dirbančių, bet teisiškai ir ekonomiškai savarankiškų paslaugų teikėjų santykiai pirmiausia turi būti reglamentuojami nacionalinės socialinės teisės aktais.

2.   2009 m. ataskaitos turinys

2.1   Metinėje 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitoje pateikiama konkurencijos politikos priemonių rengimo ir taikymo, vartotojams skirtų veiksmų, bendradarbiavimo Europos, tarptautiniu ir instituciniu lygmenimis apžvalga.

2.2   Šių metų ataskaitos įžangoje plėtojama tema: Konkurencijos politika bei finansų ir ekonomikos krizė.

2.3   Konkurencijos politika bei finansų ir ekonomikos krizė

2.3.1   ES konkurencijos politikos vaidmuo krizės sąlygomis

2.3.1.1   Siekdama įveikti sudėtingą ekonomikos krizę, Komisija stengėsi parengti politiką, kuri padėtų kiek galima labiau sumažinti krizės poveikį realiajai ekonomikai, stabilizuoti finansų sistemą, išvengti panašios krizės pasikartojimo ir taip apsaugoti vidaus rinką.

2.3.2   Politinis Komisijos atsakas

2.3.2.1   Komisija turėjo per labai trumpą laiką išnagrinėti daugybę pranešimų apie valstybių narių pagalbos priemones.

2.3.3   Bankų kapitalo restruktūrizavimas

2.3.3.1   Jau 2008 m. pabaigoje Komisija priėmė komunikatą dėl bankų kapitalo restruktūrizavimo  (9), kuriame skiriami patikimi ir sunkumų patiriantys bankai ir pateikiamos kapitalo injekcijų, kurios sudaro pagalbą, vertinimo gairės.

2.3.3.2   Komisija patvirtino garantijų schemas 12-ai valstybių narių (10). Septynios valstybės narės įgyvendino grynojo kapitalo restruktūrizavimo schemas (11), o kitos septynios parengė mišriąsias holistines schemas (12). Ispanija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė, Vengrija ir Vokietija taip pat įgyvendino kitų formų pagalbos schemas. Kalbant apie pagalbą atskiriems subjektams, buvo patvirtini kapitalo restruktūrizavimas ir kitos pagalbos priemonės 29 subjektams (13).

2.3.4   Sumažėjusios vertės turtas

2.3.4.1   Vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto  (14), kuriame aiškina paramos turtui priemonių, taikomų finansinėms institucijoms pagal valstybės pagalbos taisykles, vertinimo kriterijus.

2.3.5   Restruktūrizavimas

2.3.5.1   Komunikate dėl restruktūrizavimo  (15) Komisija sprendė moralinės žalos klausimą, aiškiai apibrėžė reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti pagalbos gavėjai, ir nurodė, kad reikia vengti skatinti rizikingus veiksmus, kurių būta anksčiau.

2.3.6   Finansų krizė buvo susijusi ne tik su valstybės pagalba

2.3.6.1   Komisija persvarstė „negalėjimo sumokėti“ baudų, jos pačios paskirtų pagal antimonopolines taisykles, sąlygas. Komisija įvertino kiekvieną prašymą atskirai.

2.3.7   Krizė paveikė ir realiąją ekonomiką

2.3.7.1   Komisija 2009 m. sausio mėn. patvirtino laikinąją sistemą  (16), kuri galios iki 2010 m. pabaigos, ji sutelkė dėmesį į du tikslus: išlaikyti įmonių galimybes gauti finansavimą ir paskatinti įmones toliau investuoti į „tvarią ateitį“.

2.3.8   Atlikti darbai ir išlaidos

2.3.8.1   Bendra pagalbos apimtis dėl finansų ir ekonomikos krizės 2008 m. išaugo nuo maždaug 0,5 proc. BVP iki 2,2 proc. BVP, arba 279,6 mlrd. EUR. Su krize susijusi pagalba sudarė maždaug 1,7 proc. visos pagalbai skirtos sumos.

2.4   Priemonės

2.4.1   Valstybės pagalbos kontrolė

2.4.1.1   2009 m. buvo tęsiamas valstybės pagalbos veiksmų plano (VPVP)  (17) įgyvendinimas, priėmus pagalbos mokymui (18) ir pagalbos neįgaliems bei palankių sąlygų neturintiems darbuotojams gairių dokumentą (19). Taip pat priimtos gairės dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo (20).

2.4.1.2   Komisija pratęsė Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (21) galiojimą iki 2012 m. spalio mėn.

2.4.1.3   2009 m. rugsėjo mėn. įsigaliojo Supaprastinamo paketas, jis yra skirtas Komisijos valstybės pagalbos procedūrų veiksmingumui, skaidrumui ir nuspėjamumui padidinti (22).

2.4.2   Antimonopolinės nuostatos

2.4.2.1   Komisija priėmė šešis sprendimus dėl kartelio (23), 43 įmonėms skirta 1,62 mlrd. EUR baudų.

2.4.2.2   Komisija priėmė galutinius energetikos sektoriams (RWE ir GdF) IT ir informacinėms technologijoms (Intel, Microsoft ir Rambus) skirtus sprendimus ir nusprendė pradėti procedūras elektroninių ryšių (Lenkijos ir Slovakijos plačiajuosčio ryšio rinkos monopoliniai dalyviai) ir finansinių paslaugų (Standard & Poor's ir Thomson Reuters) sektoriuose.

2.4.3   Susijungimų kontrolė

2.4.3.1   Susijungimų, apie kuriuos pranešta, skaičius buvo mažesnis už užregistruotą ankstesniais metais: iš viso Komisijai pranešta apie 259 sandorius ir priimti 243 galutiniai sprendimai. Nebuvo priimta draudžiamųjų sprendimų, pradėtos naujos procedūros pagal EB susijungimų reglamento 21 straipsnį.

2.5   Pokyčiai įvairiuose sektoriuose

2.5.1   Finansų paslaugos

2.5.1.1   Komisija toliau vykdė tarptautinių tarpbankinių mokesčių stebėseną ypatingą dėmesį skirdama VISA Europe ir MasterCard sandoriams.

2.5.1.2   Atlikta Draudimo sektoriaus bendrosios išimties reglamento, kurio galiojimas baigėsi 2010 m. kovo 31 d., veikimo peržiūra. Naujojo reglamento projektas spalio mėn. pateiktas konsultacijoms, jame atnaujinama leidžianti nukrypti nuostata dviejų kategorijų susitarimams: bendriems duomenų rinkiniams, lentelėms bei tyrimams ir susitarimams dėl bendro draudimo ir bendro perdraudimo grupių.

2.5.2   Energetika ir aplinka

2.5.2.1   Balandžio mėn. priimtas klimato ir energetikos teisės aktų paketas, jame yra direktyva dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kuria nustatyti biologinio kuro ir biologinių skysčių tvarumo kriterijai (24), jie taip pat yra aktualūs vertinant valstybės pagalbą šioje srityje. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria persvarstyta ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų prekybos sistema (25).

2.5.2.2   Energetikos rinkos srityje Europos Parlamentas ir Taryba liepos mėn. priėmė energetikos vidaus rinkos teisės aktų paketą  (26), o Komisija – pasiūlymą dėl reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių.

2.5.2.3   Pirmą kartą Komisija skyrė baudas už antimonopolinius pažeidimus energetikos sektoriuje: E.ON ir GDF Suez iš viso yra skirta 1 106 mlrd. EUR baudų už rinkos pasidalijimą (27).

2.5.3   Elektroniniai ryšiai

2.5.3.1   Iki 2009 m. Komisija įvertino ir patvirtino maždaug 2 mlrd. EUR vertės valstybės pagalbą ir kitų rūšių valstybinį finansavimą (28), skirtą suteikti plačiajuostį ryšį visiems Europos piliečiams.

2.5.4   Informacinės technologijos

2.5.4.1   2009 m. Komisija priėmė tris sprendimus: pirmaisiais dviem sprendimais teisiškai pripažino Microsoft ir Rambus pasiūlytus įsipareigojimus dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, trečiuoju sprendimu Intel paskirta 1,06 mlrd. bauda, kuri yra didžiausia bauda, kurią Komisija kada nors skyrė vienai įmonei (29).

2.5.5   Žiniasklaida

2.5.5.1   Komisija toliau atidžiai stebėjo perėjimą nuo analoginių prie skaitmeninių antžeminių transliacijų valstybėse narėse ypatingą dėmesį skirdama Italijai ir Vokietijai.

2.5.6   Farmacijos pramonė ir sveikata

2.5.6.1   Atlikus tyrimą farmacijos sektoriuje, paaiškėjo, kad būtina nedelsiant kurti Bendrijos patentą ir suvienodintą bei specializuotą Europos masto bylinėjimosi patentų srityje sistemą.

2.5.6.2   Komisijos veiksmai sveikatos paslaugų srityje buvo sutelkti į valstybės pagalbą, dėl kurios ji gavo keletą skundų iš privačių ligoninių dėl tariamai nevienodų sąlygų taikymo arba per didelių kompensacijų, palyginti su valstybinėmis ligoninėmis įvairiose valstybėse narėse (30).

2.5.7   Transportas

2.5.7.1   Geležinkelių transporto srityje Komisija patvirtino Deutsche Bahn AG Lenkijos geležinkelio įmonės PCC Logistics įsigijimą (31) ir perdavė Prancūzijai klausimą dėl koncentracijos, nes SNCF įgytų bendrą įmonės Keolis, teikiančios viešojo transporto paslaugas, kontrolę (32).

2.5.7.2   Jūrų transporto srityje Komisija priėmė komunikatą dėl valstybės pagalbos laivų valdymo įmonėms (33). Komisija priėmė teigiamus sprendimus dėl valstybės pagalbos jūrininkams Italijoje (34) ir Suomijoje (35), užbaigė formalią procedūrą dėl DIS tvarkos Danijoje, taip pat išsprendė klausimus dėl tonažo mokesčių schemų Airijoje (36), Danijoje (37), Nyderlanduose (38), Slovėnijoje (39) ir Lenkijoje (40).

2.5.7.3   Komisija toliau stebi oro transporto sektorių, kuriame šiuo metu vyksta konsolidacijos procesas, t. y. sudaromi transatlantiniais maršrutais susijusių bendrųjų įmonių susitarimai (41), susijungia į tinklą orientuoti ir pigių skrydžių vežėjai (42), stambūs į tinklą orientuoti vežėjai įsigyja smulkesnes regionines įmones (43).

2.5.8   Pašto paslaugos

2.5.8.1   Kalbant apie valstybės pagalbos taisyklių taikymą pašto sektoriui, Komisija priėmė keletą sprendimų, skirtų užtikrinti, kad pašto operatoriams, kuriems patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, ir jų patronuojamoms įmonėms nebūtų neteisingai suteiktas pranašumas.

2.5.9   Automobilių pramonė

2.5.9.1   Komisija teigiamai įvertino įvairiose nacionalinėse rinkose įvestų atidavimo į metalo laužą schemų poveikį pardavimui. Sklandus informavimo mechanizmo, nustatyto remiantis Direktyva 98/34/EB, veikimas leido užtikrinti skaidrumą, keitimąsi informacija ir išvengti kliūčių bendrajai rinkai.

2.5.9.2   Be to, Komisija leido taikyti ir keletą kitų pagalbos schemų, skirtų kurti tokias transporto priemones, kurios patenkintų vis didėjančią ekologiškesnių automobilių paklausą ir kurios atitiktų sugriežtintas aplinkosaugos reguliavimo sistemos nuostatas.

2.5.9.3   Antimonopolijų srityje gruodžio mėn. pateiktas pasiūlymas surengti viešas konsultacijas dėl variklinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento projekto.

2.5.10   Maisto pramonė

2.5.10.1   Spalio mėn. Komisija paskelbė maisto pramonės sektoriuje atlikto tyrimo rezultatus komunikate dėl geresnio maisto tiekimo grandinės veikimo  (44).

2.5.10.2   Taip pat paskelbta padėties pieno rinkoje ataskaita (45), kadangi pieno sektorius yra vienas iš daugiausia sunkumų 2009 m. patyrusių sektorių, be to, Komisija palaikė intensyvesnius ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už šią sritį.

2.6   Su vartotojais susijusi veikla

2.6.1   2009 m. Komisija tęsė su šia sritimi susijusią veiklą, kurią vykdyti padėjo 2008 metais. Konkurencijos GD iniciatyva įsteigtas ryšių su vartotojais palaikymo skyrius ir 2003 m. Europos vartotojų konsultacinės grupės įsteigtas konkurencijos pogrupis.

2.7   Europos konkurencijos tinklas ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

2.7.1   Konkurencijos GD ir visų valstybių narių konkurencijos institucijų atstovų susitikime buvo vieningai patvirtinta ataskaita dėl atleidimo nuo baudų derinimo pagal Europos konkurencijos tinklo pavyzdinę atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo programą (46).

2.7.2   Komisijai pranešta apie 129 naujų bylų tyrimus, kuriuos nacionalinės konkurencijos institucijos pradėjo 2009 m., ir apie 69 sprendimus (47), tai yra 15 proc. daugiau, palyginti su 2008 m.

2.8   Tarptautinė veikla

2.8.1   Konkurencijos GD ir toliau bendradarbiavo su suinteresuotosiomis tarptautinėmis institucijomis (Tarptautiniu konkurencijos tinklu, EBPO konkurencijos komitetu, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos tarpvyriausybine konkurencijos teisės ir politikos ekspertų grupe) spręsdamas su jų veikla susijusius klausimus.

2.8.2   Komisija glaudžiai bendradarbiavo su JAV, Kanada, Japonija, Kinija ir Indija ir pasirašė su Pietų Korėja (48) ir Brazilija naujus bendradarbiavimo susitarimus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas bendradarbiavimui su Kroatija ir Turkija, kurios turi atitikti „skyrių atidarymo kriterijus“, kad galėtų pradėti derybas dėl narystės ES dėl konkurencijos skyriaus, taip pat glaudūs santykiai buvo palaikomi ir su Europos Sąjungos narėmis besirengiančiomis tapti Balkanų šalimis ir Islandija.

2.9   Institucijų bendradarbiavimas

2.9.1   Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, taip pat 2006 m. ir 2007 m. metines konkurencijos ataskaitas.

2.9.2   Komisijos indėlis į ES Tarybos vykdomą konkurencijos politiką susijęs su išvadomis, kurias priėmė įvairios sudėties tarybos, pavyzdžiui, ECOFIN, Konkurencingumo, Transporto, Telekomunikacijų ir energetikos ir Europos Taryba.

2.9.3   Konkurencijos GD aktyviai bendradarbiavo su EESRK įvairiais klausimais, pavyzdžiui, MVĮ prisitaikymo prie pasaulinių rinkos pokyčių, laivų statybos ir valstybės pagalbos.

---

(1)  COM(2001) 264 galutinis.

(2)  OL C 128, 2010 5 18, p. 18.

(3)  OL C 228, 2009 9 22, p. 47.

(4)  Bazelio komiteto pranešimas spaudai dėl didesnių minimalaus kapitalo normų:

http://www.bis.org/press/p100912.pdf

(5)  OL C 228, 2009 9 22, p. 149.

(6)  OL C 306, 2009 12 16, p. 7.

(7)  COM(2010) 245 galutinis.

(8)  OL C 44, 2011 2 11, p. 62.

(9)  OL C 10, 2009 1 15, p. 2.

(10)  Kiprui, Danijai, Suomijai, Airijai, Italijai, Latvijai, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai, Slovėnijai, Ispanijai ir Švedijai.

(11)  Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Lenkija, Portugalija ir Švedija.

(12)  Vokietija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Austrija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija.

(13)  ING, KBC, Parex Banka, Anglo Irish Bank, Bank of Ireland, Allied Irish BankFortis, Dexia, Nord LB, IKB, Kaupthing Bank Finland, Ethias, SdB, Banco Privado Portugues, Hypo Real Estate, WestLB, Fionia, HSH Nordbank, Hypo Tirol, LBBW, Kaupthing Luxemburg, Caisse d'Epargne/Banque Populaire, Mortgage Bank of Latvia, Northern Rock, Commerzbank, Lloyds Banking Group, BAWAG, Hypo Group Alpe Adria ir RBS.

(14)  OL C 72, 2009 3 26, p. 1.

(15)  OL C 195, 2009 8 19, p. 9.

(16)  OL C 83, 2009 4 7, p. 1.

(17)  COM(2005) 107 galutinis.

(18)  OL C 188, 2009 8 11, p. 1.

(19)  OL C 188, 2009 8 11, p. 6.

(20)  OL C 223, 2009 9 16, p. 3.

(21)  OL C 156, 2009 7 9, p. 3.

(22)  OL C 136, 2009 6 16, p.3 (3–12 ir 13–20).

(23)  Bylos: COMP/39406 Jūrinės žarnos; COMP/39401 E.on/GDF; COMP/39396 Kalcio karbidas; COMP/37956 Gelžbetonio armatūra (pakartotinis priėmimas); COMP/39129 Galios transformatoriai ir COMP/38589 šilumos stabilizatoriai.

(24)  OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(25)  OL L 140, 2009 6 5, p. 63.

(26)  OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(27)  Byla COMP/39401. Žr. IP/09/1099, 2009 7 8.

(28)  1,5 mlrd. šios sumos sudaro valstybės pagalbą pagal ES veikimo sutarties 107 straipsnį.

(29)  OL C 220, 2009 9 12, p. 41.

(30)  Byla NN54/2009.

(31)  Byla COMP/M.5480.

(32)  Byla COMP/M.5557, SNCF/CDPQ/Keolis/Effia.

(33)  OL C 132, 2009 6 11, p. 6.

(34)  Byla N219/2009 – OL C 196, 2009 8 20.

(35)  Bylos N120/2009 – OL C 232, 2009 9 26; N67/2009 – OL C 232, 2009 9 26 ir N300/2009 – OL C 299, 2009 12 9.

(36)  Byla C2/2008 – OL L 228, 2009 9 1.

(37)  Byla C5/2007 – OL L 315, 2009 12 2.

(38)  Byla N457/2008 – OL C 106, 2009 5 8.

(39)  Byla N325/2007 – OL C 53, 2009 3 6.

(40)  Byla C34/2007.

(41)  MEMO/09/168, 2009 4 20.

(42)  COMP/M.5364, Iberia/Vueling/Clickair.

(43)  COMP/M.5335, Lufthansa/Brussels Airlines; COMP/M.5403, Lufthansa/Bmi; COMP/M.5440, Lufthansa/Austrian Airlines.

(44)  http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication16061_en.pdf.

(45)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0385:FIN:EN:PDF

(46)  http://ec.europa.eu/competition/ecn/documents.html.

(47)  Sprendimai, numatomi pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį.

(48)  OL L 202, 2009 8 4, p. 36.

---