Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62010CN0552

    Byla C-552/10: 2010 m. lapkričio 24 d. Usha Martin Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-119/06 Usha Martin Ltd prieš Europos Sąjungos Tarybą, Europos Komisiją

    OL C 55, 2011 2 19, p. 18–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    19.2.2011   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 55/18

    2010 m. lapkričio 24 d.Usha Martin Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-119/06 Usha Martin Ltd prieš Europos Sąjungos Tarybą, Europos Komisiją

    (Byla C-552/10)

    2011/C 55/31

    Proceso kalba: anglų

    Šalys

    Apeliantė: Usha Martin Ltd, atstovaujama Δικηγόρος V. Akritidis, advokato Y. Melin, Δικηγόρος E. Petritsi

    Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

    Apeliantės reikalavimai

    Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

    1.

    Panaikinti visą minėtą 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimą byloje T-119/06.

    2.

    Galutiniu sprendimu tenkinti ieškinį:

    a)

    dėl 2005 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimo, iš dalies keičiančio Komisijos sprendimą 1999/572/EB, patvirtinantį įsipareigojimus, pasiūlytus dėl antidempingo tyrimo, susijusio su plieninių vielinių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalis, inter alia, yra Indija (1), importo (toliau — ginčijamas sprendimas), panaikinimo tiek, kiek jis susijęs su apeliante ir juo atšaukiamas anksčiau galiojęs mažiausios kainos įsipareigojimas, ir

    b)

    dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 121/2006, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1858/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą, inter alia, Indijos kilmės plieninių lynų ir kabelių importui (2) (toliau — ginčijamas reglamentas), panaikinimo tiek, kiek jis susijęs su apeliante ir juo įgyvendinamas ginčijamas sprendimas atšaukti apeliantės anksčiau taikytą minimalią kainą;

    arba grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui.

    3.

    Nurodyti Tarybai ir Komisijai padengti savo ir visas apeliantės šiame procese ir procese Bendrajame Teisme patirtas išlaidas.

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Apeliantė teigia, kad ginčijamo sprendimo 44-56 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, ypač nusprendęs, jog Komisijos sprendimo atšaukti įsipareigojimo patvirtinimą teisėtumo negalima ginčyti remiantis proporcingumo principu, klaidingai nurodęs, kad: a) sprendimui atšaukti įsipareigojimą proporcingumo principas netaikomas todėl, kad toks sprendimas prilygsta apmokestinimui muitais per se, ir b) bet kokio pažeidimo pakanka, kad įsipareigojimas būtų atšauktas netaikant tokiam atšaukimui proporcingumo principo kriterijaus.

    Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai įvertino bylos faktus ir smarkiai juos iškreipė, nurodęs, jog „šalys neginčija, kad įsipareigojimo nebuvo laikytasi“, tiek, kiek šis teiginys klaidingai reiškia, jog apeliantė pripažįsta įsipareigojimo pažeidimą, quod non, pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio prasme.

    Ieškovė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog įsipareigojimo atšaukimo teisėtumo negalima ginčyti remiantis proporcingumo principu nei tuo pagrindu, kad atšaukimui pakanka bet kokio pažeidimo, nei gretinant atšaukimo priemonę su apmokestinimo muitais priemone. Taigi Bendrasis Teismas neteisingai mano, kad proporcingumo principas niekuomet netaikomas įsipareigojimo atšaukimo lygmenyje ir netaiko priemonės „akivaizdaus netinkamumo“ kriterijaus, priešingai, nei numato nusistovėjusi Europos teismų praktika, ir priešingai, nei nurodyta skundžiamo sprendimo konstatuojamosios dalies pradžioje, konkrečiai 44-47 punktuose. Bendrasis Teismas daro klaidingą išvadą, kad įsipareigojimo atšaukimo per se teisėtumas negali būti ginčijamas remiantis bendruoju proporcingumo principu. Be to, klaidingai nusprendęs, kad šalys neginčijo, jog įsipareigojimo nebuvo laikytasi, kas reiškia, jog buvo padarytas pažeidimas pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalies prasme, Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškreipė apeliantės nurodytus bylos faktus ir todėl padarė teisės klaidą, klaidingai įvertinęs apeliantės argumentus.

    (1)  OL L 22, p. 54.

    (2)  OL L 22, p. 1.

    Top