Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CA0497

    Byla C-497/10: 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje ( Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe (Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — Su santuoka susijusios bylos ir tėvų pareigos — Nesusituokusių tėvų vaikas — Kūdikio „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka — „Globos teisių“ sąvoka)

    OL C 55, 2011 2 19, p. 17–17 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    19.2.2011   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 55/17


    2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe

    (Byla C-497/10) (1)

    (Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 - Su santuoka susijusios bylos ir tėvų pareigos - Nesusituokusių tėvų vaikas - Kūdikio „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka - „Globos teisių“ sąvoka)

    2011/C 55/30

    Proceso kalba: anglų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division)

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovė: Barbara Mercredi

    Atsakovas: Richard Chaffe

    Dalykas

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) — 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243) 8 ir 10 straipsnių išaiškinimas — Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka — Nesusituokusiems tėvams, t. y. Didžiosios Britanijos pilietybę turinčiam tėvui ir Prancūzijos pilietybę turinčiai motinai, Jungtinėje Karalystėje gimęs motinos pilietybę turintis vaikas — Į Reunjoną motinos išvežtas vaikas — Išvežimas, buvęs teisėtas tuo momentu, kai įvyko, nes motina turėjo tėvų valdžią vaikui — Vėlesnis tėvo kreipimasis į Didžiosios Britanijos teismus su prašymais pripažinti tėvų valdžią, nustatyti kaitomą vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaiku tvarką — High Court nutartis, kuria nurodoma grąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę — Nutartis, motinos apskųsta tuo pagrindu, kad kreipimosi į teismą momentu vaikas nebeturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje

    Rezoliucinė dalis

    1.

    „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoką, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme, reikia aiškinti taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu nagrinėjant kūdikio, kuris kitoje nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, į kurią jis buvo išvežtas, su motina gyvena tik kelias dienas, situaciją, be kita ko, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo šios valstybės narės teritorijoje ir motinos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, ir, kita vertus, būtent dėl vaiko amžiaus, į motinos geografinę ir šeiminę kilmę bei šeiminius ir socialinius jos ir vaiko ryšius toje valstybėje narėje. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes.

    Tuo atveju, jeigu taikant minėtus kriterijus pagrindinėje byloje būtų padaryta išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, jurisdikciją turintis teismas turi būti nustatomas remiantis „vaiko buvimo“ kriterijumi, reglamento 13 straipsnyje pavartota prasme.

    2.

    Vienos valstybės narės teismo sprendimai, kuriais pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų atmestas prašymas nedelsiant grąžinti vaiką į kitos valstybės narės teismo jurisdikciją ir kurie susiję su tėvų pareigomis šio vaiko atžvilgiu, nedaro poveikio sprendimams, kurie turi būti priimti pastarojoje valstybėje narėje dėl anksčiau pateiktų ir dar nagrinėjamų prašymų, susijusių su tėvų pareigomis.


    (1)  OL C 328, 2010 12 4.


    Top