This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62010CN0277
Case C-277/10: Reference for a preliminary ruling from the Handelsgericht Vienna (Austria) lodged on 3 June 2010 — Martin Luksan v Petrus van der Let
Byla C-277/10: 2010 m. birželio 3 d. Handelsgericht Wien (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Martin Luksan prieš Petrus van der Let
Byla C-277/10: 2010 m. birželio 3 d. Handelsgericht Wien (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Martin Luksan prieš Petrus van der Let
OL C 246, 2010 9 11, p. 18–19
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
11.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 246/18 |
2010 m. birželio 3 d.Handelsgericht Wien (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Martin Luksan prieš Petrus van der Let
(Byla C-277/10)
()
2010/C 246/31
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Handelsgericht Wien
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Martin Luksan
Atsakovas: Petrus van der Let
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar Europos Sąjungos teisės nuostatos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, konkrečiai kalbant, Nuomos ir panaudos teisių direktyvos (1) 2 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos (2) 1 straipsnio 5 dalis ir Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų direktyvos (3) 2 straipsnio 1 dalis, siejant jas su Nuomos ir panaudos teisių direktyvos 4 straipsniu, Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos 2 straipsniu ir Informacinės visuomenės direktyvos (4) 2 ir 3 straipsniais bei jos 5 straipsnio 2 dalies b punktu, aiškintini ta prasme, kad tokios panaudojimo teisės, kaip antai atgaminimas, palydovinis transliavimas ir bet koks kitas viešas paskelbimas padarant kūrinį viešai prieinamu, teisiškai tiesiogiai (pirmine teise) priklauso kinematografinio arba audiovizualinio kūrinio pagrindiniam režisieriui arba kitiems valstybių narių įstatymų leidėjo nustatytiems filmo autoriams, o ne tiesiogiai (pirmine teise) ir išimtinai filmo prodiuseriui? Ar valstybių narių įstatymai, kuriais panaudojimo teisės įstatymu tiesiogiai (pirmine teise) priskiriamos tik filmo prodiuseriui, prieštarauja Europos Sąjungos teisei? |
Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas:
2a. |
Ar pagal Europos Sąjungos teisę valstybių narių įstatymų leidėjams taip pat ir kitų teisių nei nuomos ir panaudos teisės atžvilgiu palikta teisė, kiek tai susiję su kinematografinio arba audiovizualinio kūrinio pagrindiniam režisieriui arba kitiems valstybių narių įstatymų leidėjo nustatytiems kinematografinio kūrinio autoriams priklausančiomis panaudojimo teisėmis 1 punkto prasme, numatyti tokių teisių perdavimo filmo prodiuseriui įstatyminę prezumpciją, ir, jei taip, ar reikia laikytis Nuomos ir panaudos teisių direktyvos 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse, siejant jas su šios direktyvos 4 straipsniu, nustatytų sąlygų? |
2b. |
Ar pirminės nuosavybės teisė, kuri priklauso kinematografinio arba audiovizualinio kūrinio pagrindiniam režisieriui arba kitiems valstybių narių įstatymų leidėjo nustatytiems kinematografinio kūrinio autoriams, taikytina ir tokioms valstybių narių įstatymų leidėjų nustatytoms teisėms į tinkamą atlyginimą, kaip antai „tuščios laikmenos kompensacija“ pagal Austrijos autorių teisių įstatymo (Urheberrechtsgesetz) 42b straipsnį, ir teisėms į teisingą atlyginimą pagal Informacinės visuomenės direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punktą? |
Jei atsakymas į 2b klausimą būtų teigiamas:
3. |
Ar pagal Europos Sąjungos teisę valstybių narių įstatymų leidėjams paliekama teisė, kiek tai susiję su kinematografinio arba audiovizualinio kūrinio pagrindiniam režisieriui arba kitiems valstybių narių įstatymų leidėjo nustatytiems kinematografinio kūrinio autoriams priklausančiomis teisėmis 2 punkto prasme, numatyti tokių teisių į atlyginimą perdavimo filmo prodiuseriui įstatyminę prezumpciją, ir, jei taip, ar reikia laikytis Nuomos ir panaudos teisių direktyvos 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse, siejant jas su šios direktyvos 4 straipsniu, nustatytų sąlygų? |
Jei atsakymas į 3 klausimą būtų teigiamas:
4. |
Ar valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos kinematografinio arba audiovizualinio kūrinio pagrindiniam režisieriui arba kitiems valstybių narių įstatymų leidėjo nustatytiems kinematografinio kūrinio autoriams pripažįstama teisė į pusę įstatymais nustatytų teisių į atlyginimą, tačiau šią teisę galima pakeisti susitarus, taigi ir jos atsisakyti, atitinka pirma minėtas Europos Sąjungos teisės nuostatas autorių teisių ir gretutinių teisių srityje? |
(1) 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva (92/100/EEB) dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 346, p. 61; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 120).
(2) 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 134).
(3) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija) (OL L 372, p. 12).
(4) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t.).