1.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 87/23

A.

kadangi Europos Parlamentas kelis kartus pareiškė, jog ES teisės aktai tik tada turi prasmę, kai jie įgyvendinami valstybėse narėse; todėl turi būti griežčiau kontroliuojama, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir vykdo ES teisės aktus; kadangi Parlamentas pasiūlė, jog pasibaigus perkėlimo terminui atsakingasis pranešėjas turi informuoti Parlamentą apie esamą padėtį,

B.

kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Parlamentas ir Taryba patvirtino Direktyvą 2006/43/EB (toliau – direktyva), o perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę laikotarpis baigėsi 2008 m. birželio 29 d., ir kadangi reikia ištirti, ar ji buvo teisingai perkelta,

C.

kadangi Komisijos paskelbtame informaciniame biuletenyje pranešama, kas ir kokius direktyvos straipsnius perkėlė, tačiau jame nepateikta informacijos nei apie tai, kaip jie buvo perkeliami, nei apie tai, ar nacionalinės teisės aktai atitinka būtiniausius direktyvos standartus,

D.

kadangi direktyvos tikslas dvejopas: pirma, būtina optimizuoti metinės finansinės atskaitomybės audito visoje ES kokybę ir šitaip pagerinti pasitikėjimą šia ataskaita kartu gerinant padėtį finansinėse rinkose, antra, reikia sukurti vienodas audito sektoriaus pradines sąlygas vidaus rinkoje,

E.

kadangi dėl šio dvejopo tikslo reikia patikrinti, kaip direktyva perkeliama į valstybių narių teisės aktus,

1.

pažymi, kad Direktyva priimta reaguojant į krizę, susidariusią žlugus bendrovei Enron; pabrėžia, kad dabartinė finansinė krizė pademonstravo aukštos kokybės finansinės atskaitomybės ir audito praktikos svarbą; apgailestauja, kad direktyvą visiškai perkėlė tik 12 valstybių; ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų nedelsiant perkelta į nacionalinę teisę ir vykdoma;

2.

susirūpinęs patvirtina, kad valstybės narės svarbias sąvokas „visuomenės intereso įmonė“ (6) (VIĮ) ir „tinklas“ (7) aiškina skirtingai; todėl pabrėžia, kad direktyvoje įmonei, laikomai VIĮ, taip pat auditoriui, tikrinančiam šią įmonę, nustatyta įvairių svarbių įsipareigojimų; taip pat pažymi, kad direktyvoje taip pat nustatyti įvairūs papildomi įsipareigojimai audito įmonėms, patenkančioms į tinklo sąvokos taikymo sritį; pažymi, kad reikia nuodugniau apsvarstyti tinklo apibrėžties poveikį ir teisinio aiškumo, susijusio su įmonių atsakomybe dėl kitų tam pačiam tinklui priklausančių įmonių veiksmų, trūkumą; apskritai baiminasi, kad dėl sąvokų apibrėžimų skirtingumo atsiras teisinis netikrumas bei didelės su jų laikymusi susijusios išlaidos, ir galiausiai neigiamai paveiks direktyvos tikslo įgyvendinimą; todėl ragina Komisiją išsamiai persvarstyti apibrėžčių įgyvendinimą bei pastebimą jų nustatymo poveikį ir tariantis su valstybėmis narėmis siekti ilgalaikių ES politikos šioje srityje prioritetų ir būdo, kaip geriausia juos įgyvendinti, vienareikšmiškumo;

3.

pažymi, kad daug valstybių narių dar neįvykdė direktyvos 41 straipsnio, kuriuo remiantis valstybės narės turi įpareigoti VIĮ įsteigti audito komitetą arba panašų organą; mano, kad šis įpareigojimas – svarbi priemonė užtikrinti nepriklausomą VIĮ metinės finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatytą auditą;

4.

pabrėžia, kad pastarojo meto patirtis parodė, jog būtina, kad audito komitetų nariai, nepriklausomi direktoriai, stebėtojų tarybos nariai ir auditoriai palaikytų dažnus ir aukštos kokybės tarpusavio santykius, o nevykdantieji valdybos nariai turėtų atidžiai apsvarstyti galimybę posėdžius rengti be vykdančiųjų valdybos narių;

5.

daro išvadą, kad direktyvoje nustatytą reikalavimą, jog auditoriai keistųsi rotacijos principu ne rečiau kaip kas septynerius metus, tam tikros valstybės narės įgyvendino taikydamos labai trumpą dvejų arba trejų metų keitimosi rotacijos principu laikotarpį; abejoja, kad tokie trumpi keitimosi rotacijos principu laikotarpiai gerina visuomenės intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito kokybę ir tęstinumą, ir nurodo, kad jie trukdo auditoriams ir audito įmonėms gerai suprasti audituojamą įmonę;

6.

apgailestauja, kad ne visos valstybės narės įdiegė viešosios priežiūros sistemą, kaip reikalaujama šioje direktyvoje; taip pat patvirtina, kad tarp valstybių narių, kuriose įdiegta tam tikro pavidalo viešoji priežiūra, yra didelių skirtumų; pažymi, kad viešosios priežiūros funkcija remiantis direktyva turi būti įdiegta taip, jog būtų išvengta interesų konfliktų; atsižvelgdamas į šias priežastis klausia, ar priežiūros institucijos, tiesiogiai susijusios su nacionalinėmis vyriausybėmis, atitinka šį reikalavimą;

7.

mano, jog labai svarbu, kad iš tiesų vyktų viešosios priežiūros institucijų bendradarbiavimas, kaip reikalaujama direktyvoje, kadangi intensyvus priežiūros institucijų bendradarbiavimas skatina valstybių narių konvergenciją ir gali padėti išvengti papildomų administracinių išlaidų, kurios susidaro dėl skirtingų nacionalinių procedūrų ir reikalavimų;

8.

pabrėžia, kad registruotose pavaldžiosiose bendrovėse turi būti atliekamas teisės aktų nustatytas auditas; rekomenduoja valstybių narių įstatymuose nustatyti reikalavimą, kad pagal šią direktyvą patvirtinti auditoriai pagrindinėse įmonėse, kurioms priklauso šios pavaldžiosios bendrovės, atliktų teisės aktų nustatytą auditą;

9.

mano, kad labai trūksta aiškumo dėl direktyvos 47 straipsnio, susijusio su audito darbo dokumentais, įgyvendinimo; pažymi, kad valstybės narės gali leisti perduoti audito darbo dokumentus ar kitus jų patvirtintų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turimus dokumentus trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms, tačiau siekiant užtikrinti, kad informacija, kurią ES auditoriai gauna iš savo įmonių klienčių liktų konfidenciali ir kad trečiosiose šalyse, kuriose šios įmonės yra registruotos arba kuriose įsteigta pagrindinė įmonė, ji nebūtų paskelbta viešai, reikia išspręsti tam tikrus teisinius ir su duomenų apsauga susijusius klausimus;

10.

prašo Komisiją visus nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama direktyva, atidžiai įvertinti ir nedelsiant spręsti 1–9 dalyse išvardytas problemas ir per dvejus metus pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu; abejoja, ar pasirinkta minimalaus suderinimo metodika tikrai yra teisingas kelias siekti šios ir kitų su vidaus rinka susijusių direktyvų tikslų, nes pagal direktyvą leidžiama daug nukrypimų, ir jie lems tolesnį audito rinkos skaidymą; ragina Komisiją derinant naudoti vienareikšmes sąvokas;

11.

nurodo, kad pernelyg ilgas delsimas patvirtinti tarptautinius audito standartus (TAS) gali turėti neigiamą poveikį reguliavimo aplinkai ir lemti dar didesnį nenuoseklumą, o tai prieštarauja bendram direktyvos tikslui; dėl to prašo, kad Komisija nedelstų priimdama TAS ir pradėtų plataus masto konsultacijas dėl jų patvirtinimo;

12.

mano, kad teisingai ir laiku įgyvendinamų ES teisės aktų atidi stebėsena ir tikrinimas yra esminės priemonės siekiant geriau taikyti ES teisę ir išvengti perteklinio reglamentavimo, kuris gali atsirasti, pvz., pagal direktyvos 40 straipsnį, kuriame nustatytas neišsamus skaidrumo ataskaitoms taikomų reikalavimų sąrašas;

13.

pritaria Komisijos gairėms ir glaudžiam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti teisingą ir laiku pasiektą įgyvendinimą, pvz., pasinaudojant perkėlimo į nacionalinę teisę seminarais-forumais, padedančiais rasti bendrą sutarimą dėl konkrečių Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimo; pritaria koreliacijos lentelių, kaip priemonės pasiekti maksimalią konvergenciją, naudojimui įgyvendinimo proceso metu; nepaisant to, laikosi nuomonės, kad dar daug ką reikia nuveikti siekiant suteikti valstybėms narėms aiškias įgyvendinimo gaires, kad jos galėtų neabejodamos įgyvendinti Bendrijos teisės aktus;

14.

primygtinai pabrėžia, kad, atsižvelgiant į direktyvos taikymo sritį, visos norminamojo pobūdžio priemonės gali būti patvirtintos tik taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

15.

teigiamai vertina 2008 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2008/362/EB dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių išorės kokybės užtikrinimo (8); sutinka su nusistovėjusia nuomone dėl nepriklausomų išorės kokybės užtikrinimo peržiūrų svarbos, atitinkančios direktyvos tikslą – gerinti audito kokybę ir paskelbtos finansinės informacijos patikimumą; be to, pritaria nusistovėjusiai nuomonei, kad didžiausią reikšmę turi visiškas tikrinimų ir tikrintojų nepriklausomumas ir nešališkumas;

16.

reikalauja, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, remtų nacionalines kokybės užtikrinimo institucijas, teikiančias nepriklausomą ir objektyvų audito įmonių kokybės užtikrinimą; pabrėžia, kad Europos teisėkūros institucija turi apsiriboti direktyvoje ir rekomendacijoje išdėstytomis bendrosiomis pagrindinėmis normomis ir kad šias taisykles praktiškai įgyvendinti turi sektoriaus dalyviai;

17.

atkreipia dėmesį į 2008 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą 2008/627/EB dėl pereinamojo kai kurių trečiųjų šalių auditorių ir audito subjektų audito veiklos laikotarpio (9); prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, susijusius su trečiosios šalies auditorių registracijos klausimu;

18.

pažymi, kad skirtinga įvairių valstybių narių teisinės atsakomybės tvarka gali skatinti palankesnių reglamentavimo sistemų paiešką ir pakenkti vidaus rinkai, tačiau žino, kad poveikis skirtingas, nelygu, koks audito įmonių ir jų audituojamų bendrovių dydis; pabrėžia, kad nuostolių atlyginimo ieškinius dažnai teikia trečiosios šalys, kuriose kelti bylas daugiausia skatina sėkmės atveju advokatų gaunami honorarai; nėra linkęs pritarti tokiai bylinėjimosi kultūrai Europos Sąjungoje ir prašo iš esmės spręsti šios honorarų skatinamos praktikos ydingo poveikio problemą;

19.

atkreipia dėmesį į 2008 m. birželio 5 d. Komisijos rekomendaciją 2008/473/EB dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės ribojimo (10), kurioje valstybės narės raginamos, atsižvelgiant į savo teisės aktus ir aplinkybes, apriboti auditorių atsakomybę; be to, pažymi, kad šios rekomendacijos tikslas – skatinti vienodas sąlygas įmonėms ir audito bendrovėms didinant valstybių narių konvergenciją šioje srityje; pabrėžia, kad Komisijos rekomendacijoje siūlomas tikslas apriboti auditorių ir audito įmonių atsakomybę neturi pažeisti teisinių principų, kuriais kai kuriose valstybėse grindžiama civilinė atsakomybė, pvz., principo dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems; pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, rekomendacijoje neturėtų būti keliama klausimų dėl teisės aktų nustatyto audito kokybės ar pasitikėjimo teisės aktų nustatyto audito funkcija; prašo, kad Komisija ne vėliau kaip 2010 m. praneštų Parlamentui apie šios rekomendacijos poveikį ir tolesnius su ja susijusius veiksmus, nes šiuo atveju ypač svarbu, ar ir kokiu mastu, atsižvelgiant į Direktyvos tikslą, rekomendacija skatina valstybių narių konvergenciją; pabrėžia, kad, jei pasitvirtins, ar reikia imtis tolesnių priemonių, Komisija turi atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų įvertintas galima auditorių ir audito įmonių civilinės atsakomybės apribojimo poveikis audito kokybei, finansiniam saugumui ir audito rinkos koncentracijai;

20.

džiaugiasi Komisijos inicijuotomis konsultacijomis nuosavybės teisių audito įmonėse klausimu ir susidomėjęs laukia suinteresuotųjų subjektų atsakymų;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.