30.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/36

—

Panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl esmės, atsižvelgdamas į galimus Teisingumo Teismo nurodymus.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame procese ir byloje T-174/06 išlaidas.

A)

Dėl procesinio kriterijaus, susijusio su ieškinio senaties termino pradžia, ir atsakomybės sąlygų įvykdymo patikrinimo skirtumo: i) prieštaringi motyvai ir ii) Bendrijos teismų praktikos pažeidimas

Skundžiamos nutarties motyvai yra akivaizdžiai prieštaringi kiek juose, viena vertus, nurodoma nusistovėjusi Bendrijos teismų praktika, pagal kurią ieškinio dėl Bendrijos deliktinės atsakomybės senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik, kai yra įvykdytos visos pareigos atlyginti žalą atsiradimo sąlygos, o būtent, kai atlygintina žala yra faktinė, ir kita vertus, atmetamas ieškovių argumentas, kad skundžiamo laiško tikras žalingas poveikis atsirado tik 2006 m. spalio 3 d. Komisijai priėmus sprendimą (1).

Be to, Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Bendrijos teismų praktikos, kai nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią atsižvelgė į ieškovių patirtą turtinę žalą.

B)

Dėl ieškinio senaties, kiek tai susiję su teisinės pagalbos ir personalo išlaidomis: i) prieštaringi ir akivaizdžiai nelogiški motyvai ir ii) Bendrijos teismų praktikos pažeidimas

Skundžiamos nutarties motyvai yra akivaizdžiai prieštaringi, kiek Pirmosios instancijos teismas pirma skelbia bendrą principą tęstinės žalos srityje, o vėliau jo nesilaiko nustatydamas teisinės pagalbos ir personalo išlaidų pobūdį (vienkartinės ar kito pobūdžio išlaidos). Šis motyvavimas, be kita ko, yra akivaizdžiai nelogiškas, nes Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl įvairių per OLAF tyrimą atliktų procedūrų pripažino tęstinį garantinių raštų parengimo išlaidų pobūdį, bet atsisakė pripažinti teisinės pagalbos išlaidų, kurios taip pat buvo patirtos per kelis metus, tęstinį pobūdį.

Be to, Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja jo paties praktikai, kurioje ilgainiui buvo pripažinta, kad teisinė pagalba nėra vienkartinio pobūdžio.

C)

Dėl prašymo atlyginti prarastas pajamas, nepriimtinumo: argumentų iškraipymas ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas

Neatsižvelgęs į daugybę ieškovių byloje pateiktų įrodymų ir nuspręsdamas, kad ieškovių prašymas atlyginti prarastas pajamas nėra pakankamai konkretus, Pirmosios instancijos teismas pažeidė Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ir iškraipė ieškovių argumentus.

D)

Dėl neturtinės žalos: teismų praktikos pažeidimas ir akivaizdžiai nelogiškas motyvavimas

Neatsižvelgęs į neturtinės žalos ypatybes ir pripažinęs momentinį, o ne tęstinį šios žalos pobūdį, Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė Bendrijos teismų praktiką. Be to, skundžiama nutartis yra akivaizdžiai nelogiška tiek, kiek Pirmosios instancijos teismas grįsdamas netęstinį neturtinės žalos pobūdį rėmėsi teismų praktika, susijusia tik su turtine žala.

E)

Dėl neturtinės žalos: Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, teismų praktikos dėl neturtinės žalos pažeidimas ir akivaizdžiai nelogiškas motyvavimas

Pripažinęs, kad prašymas atlyginti neturtinę žalą nepriimtinas dėl konkretumo trūkumo Pirmosios instancijos teismas pažeidė Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą, nes ieškovės ne tik bendrai nurodė patirtą neturtinę žalą, bet ir pateikė teismui daugybę įrodymų, į kuriuos šis visiškai neatsižvelgė.

Be to, Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos, nes siekdamas apibrėžti žalos dydį remėsi kriterijais, kurie dėl savo pobūdžio yra sunkiai įvertinami ar įrodomi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė teisės klaidą pateikdamas nelogiškus motyvus, nes grįsdamas prašymo atlyginti neturtinę žalą konkretumo trūkumą, rėmėsi teismų praktika, susijusia tik su turtine žala.

F)

Teisės klaida, susijusi su priežastinio ryšio sąlyga

Pripažinęs, kad tarp 1998 m. liepos 6 d. laiško Italijos valdžios institucijoms, kurio buvo grindžiami institucijų ieškovėms adresuoti mokėjimo laiškai, perdavimo ir ieškovių patirtos žalos, t. y. mokėjimo pagal garantinius raštus, parengtus siekiant sustabdyti ginčytinų sumų mokėjimą nedelsiant, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą.

G)

Bylos nagrinėjimo per protingą terminą principo pažeidimas: i) skundžiamos nutarties panaikinimas ir ii) trūkumo nustatymas galimo ieškinio dėl žalos atlyginimo tikslais

Pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrą Bendrijos teisės pripažintą bylos nagrinėjimo per protingą terminą principą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.