30.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/31

—

priimti pateiktą apeliacinį skundą ir panaikinti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo septintosios kolegijos sprendimą byloje T-162/07 dėl nepakankamo ir dviprasmiško motyvavimo, klaidingo apeliaciniame skunde pateiktų teisinių sąvokų aiškinimo ir klaidingo pirmojoje instancijoje pateiktų įrodymų vertinimo;

—

pripažinti, jog kadangi bylos medžiaga leidžia (Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmoji pastraipa), Teisingumo Teismas gali paskelbti galutinį sprendimą;

—

arba papildomai:

—

grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl ieškovės pirmojoje instancijoje 2007 m. gegužės 8 d. pateikto ieškinio prieš Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Komisiją dėl žalos, kurią ji patyrė dėl šių institucijų veiksmų ar neveikimo, kaip nurodyta ieškinyje;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 2454/93 tvarka, pagal kurią tik blankas T2M įrodo, kad žuvis, pagauta tarptautiniuose vandenyse ir pervežta per trečiąją šalį, turi Bendrijos prekių statusą, yra reikalinga ir proporcinga. Apeliantės teigimu, Pirmosios instancijos teismas atsakė ne į visus jos teiginius ir argumentus, pirmiausia dėl galimybės Bendrijos teisės aktų leidėjui numatyti alternatyvius įrodymų būdus, atsižvelgiant pirmiausia į priemonės netinkamumą dėl sandorių saugumo. Be to, Pirmosios instancijos teismas pakankamai nemotyvavo savo išvados dėl Bendrijos tvarkos reikalingumo ir proporcingumo ir klaidingai išaiškino muitinės dokumento T2M pobūdį kaip sudedamąjį laisvo judėjimo dalį.

2.

Apeliantės teigimu, Pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino jam jos pateiktų įrodymų, padarydamas išvadą, kad Tuniso muitinės bendrovei Pigasos išduotų dokumentų turinys neatitiko blanko T2M 13 pozicijos. Vis dėlto iš visų pateiktų dokumentų matyti, kad jūros žūklės produktus Tuniso muitinės nuolat prižiūrėjo, kaip to reikalaujama pagal dokumentą T2M. Tuniso institucijų dokumentai patvirtina, kad jūros žūklės produktams Tuniso teritorijoje taikoma tranzito tvarka, dėl ko nacionalinėje teisėje reikalaujama, kad produktą muitinė nuolat prižiūrėtų, kas turi būti nurodyta ir dokumento T2M 13 pozicijoje.

3.

Be to, tvirtindamas, kad įmonė Pigasos neįrodė „didžiausio rūpestingumo“ versdamasi savo veikla Tunise, Pirmosios instancijos teismas, apeliantės teigimu, aiškindamas šią nuostatą padarė teisės klaidą, išplėtęs iš įmonės reikalaujamo atidumo ribas, reikalaudamas bendrai nepasitikėti trečiosios šalies vykdomosios valdžios veiksmais, ir tai vien dėl to, kad ši valdžia nėra saistoma Bendrijos teise.