23.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/110

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (nauja redakcija)

COM(2008) 815 galutinis – 2008/0244 (COD)

(2009/C 317/21)

Pranešėja An LE NOUAIL-MARLIÈRE

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. balandžio 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (Nauja redakcija)

COM(2008) 815 galutinis – 2008/0244 (COD).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. birželio 25 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja An Le Nouail-Marliere.

455-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. liepos 15–16 d. (2009 m. liepos 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 154 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados

1.1.   Suvokdamas, kad pernelyg griežta ar nepalanki prieglobsčio suteikimo sistema – tai netiesioginė parama nuožmiausiems ir mažiausiai demokratijos bruožų turintiems autoritariniams režimams, Komitetas pritaria naujai „priėmimo normų“ direktyvos redakcijai ir pažymi, kad šis dokumentas yra geresnis. Vis dėlto Komitetas norėtų priminti keletą rekomendacijų, kurias buvo pateikęs savo ankstesnėse nuomonėse, visų pirma savo pastabose apie žaliąją knygą dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos (1) ir apie prieglobsčio politikos planą (2).

Prieglobsčio prašytojų priėmimo klausimu pasiūlyme priimti naujos redakcijos direktyvą turėtų būti propaguojamos „bendros“, o ne „minimalios“ normos. Jame taip pat turėtų būti numatytos apsaugos sąlygos, užtikrinančios valstybėse narėse, kurios labiausiai laikosi tarptautinės apsaugos, pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos prašytojų pagrindinių teisių, taikomų normų išsaugojimą, visų pirma:

—	patekimo į šalį garantiją,

—	pasirinkimo laisvę, kurioje vietoje teikiamas prieglaudos ir apsaugos prašymas,

—	pirmiausia Konvencijoje numatyto pabėgėlio statuso svarstymą ir tik po to papildomos apsaugos galimybes, bet tada ir tik tada, jei netenkinamos pirmajam statusui reikalingos sąlygos,

—	negrąžinimo principą, jeigu prašytojo gyvybei gresia pavojus jo kilmės šalyje ar paskutinėje tranzito šalyje,

—	išsiuntimo priemonių naudojimo sustabdymą, kol kompetentingas teismas nepateiks sprendimo, kad būtų užtikrinta nevaržoma galimybė pasinaudoti teise teikti apeliacinius skundus, vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika (žr. 4.8.1 punktą),

—	ypatinga nepilnamečiams ar manomiems nepilnamečiams reikalingą apsaugą,

—	asmenų, visų pirma moterų, individualių teisių teikti atskirą prašymą dėl apsaugos užtikrinimą.

1.2.   Komitetas norėtų, kad, nagrinėjant su nepilnamečiais susijusius klausimus, būtų nuolat pažymima, jog „svarbiausia – vaiko interesai“, ir nurodoma Tarptautinės Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis (pasiūlymo 22 straipsnio 1 dalis).

1.3.   Sulaikymo turėtų būti imamasi tik kraštutiniu atveju, išnaudojus visas alternatyvas, ir visada tik sulaukus kompetentingo teismo sprendimo, nepažeidžiant teisių į gynybą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

1.4.   Kompetentingos ir aktyviai žmogaus teisių srityje dirbančios NVO visada privalo turėti galimybę susitikti su apsaugos prašytojais, o prašytojams bet kuriuo metu turi būti suteikiama teisinė ir humanitarinė pagalba, tiek skiriama valstybių, tiek ir NVO.

1.5.   Komitetas ragina valstybes nares spartinti derybas, kad pagal bendro sprendimo procedūrą su Europos Parlamentu būtų priimta ši naujos redakcijos direktyva, kuri Europos Sąjungai sudarys geresnes sąlygas tinkamai svarstyti jai teikiamus prieglobsčio prašytojų apsaugos prašymus.

1.6.   Komitetas pritaria pasiūlymui įsteigti Pagalbos tarnybą, kuri padėtų valstybėms narėms spręsti prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos klausimus, su sąlyga, kad ši tarnyba padės paspartinti priėmimo ir apsaugos suteikimo pareigų pasidalijimą tarp ES valstybių narių, užtikrins skaidrumą prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo srityje, naudosis asociacijų ir organizacijų, teikiančių pagalbą prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos prašytojams, patirtimi ir pagerins atskirų prašymų svarstymo procesą.

2.   Įžanga ir Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.   Bendra Europos prieglobsčio sistema (BESP) rengiama dviem atskirais etapais. Pirmasis etapas prasidėjo Tamperės Europos Vadovų Tarybos metu (1999 m.), priėmus Amsterdamo sutartį, kuri Bendrijai suteikė galių spręsti imigracijos ir prieglobsčio politikos klausimus. Šis pirmasis etapas pasibaigė 2005 m.

2.2.   Pirmasis etapas padėjo pasiekti pažangos rengiant direktyvas dėl prieglobsčio, pasistūmėti sprendžiant su prieglobsčio išorės aspektais susijusius klausimus ir pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje.

2.3.   Antrasis BESP rengimo etapas prasidėjo kartu su Hagos programos įgyvendinimo pradžia (programa priimta 2004 m. lapkričio mėn.). Joje numatyta, kad iki 2010 m. reikės įgyvendinti pagrindinius BESP tikslus priimant teisės aktus ir priemones, skirtus labiau suderinti ir pagerinti apsaugos normas numatant sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą.

2.4.   Prieš imdamasi naujų iniciatyvų, 2007 m. Komisija parengė žaliąją knygą  (3), norėdama pradėti įvairių institucijų, valstybių narių ir pilietinės visuomenės diskusijas (4), kurių pagrindu Komisija vėliau priėmė Prieglobsčio politikos planą. Jame pateiktos artimiausių metų gairės ir išvardijamos priemonės, kurias Komisija ketino priimti antrajam BEPS etapui įgyvendinti.

2.5.   Šiomis aplinkybėmis buvo parengta direktyva, kurią Komisija dabar siūlo išdėstyti nauja redakcija. Ją Taryba priėmė 2003 m. sausio 27 d., o EESRK dėl jos parengė nuomonę (5).

2.6.   Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – prieglobsčio prašytojams užtikrinti aukštesnes normas, susijusias su priėmimo sąlygomis. Pagal tarptautinę teisę jos turėtų užtikrinti orų gyvenimo lygį. Taip pat reikėtų labiau suderinti nacionalines nuostatas dėl priėmimo sąlygų, kad būtų galima riboti prieglobsčio prašytojų antrinio judėjimo valstybėse narėse reiškinį, kadangi šį judėjimą lemia priėmimo politikos valstybėse narėse skirtumai.

2.7.   Pasiūlyme išplečiama direktyvos taikymo sritis įtraukiant papildomos apsaugos prašytojus ir numatoma direktyvą taikyti visų rūšių prieglobsčio procedūroms, visoms geografinėms teritorijoms ir vietoms, kuriose priimami prieglobsčio prašytojai.

Pasiūlymu taip pat siekiama sudaryti palankesnes patekimo į darbo rinką sąlygas. Dokumente numatoma, kad prieglobsčio prašytojai turės galimybę patekti į darbo rinką praėjus daugiausia šešiems mėnesiams nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo. Jame taip pat patikslinama, kad nacionalinės patekimo į darbo rinką sąlygos negali pernelyg apriboti prieglobsčio prašytojų patekimo į darbo rinką galimybių.

2.8.   Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos materialinės priėmimo sąlygos, kurios garantuotų „prieglobsčio prašytojų sveikatos būklę atitinkantį gyvenimo lygį bei užtikrintų jų pragyvenimą“, pasiūlyme numatoma, kad, skirdamos finansinę paramą prieglobsčio prašytojams, valstybės narės būtų įpareigotos atsižvelgti į savo piliečiams teikiamos socialinės paramos lygį.

2.9.   Pasiūlyme užtikrinama, kad sulaikymas galėtų būti leidžiamas tik direktyvoje nurodytu išimtiniu pagrindu.

2.10.   Pasiūlyme taip pat užtikrinama, kad su sulaikytais prieglobsčio prašytojais bus elgiamasi žmoniškai ir teisingai, gerbiant jų pagrindines teises ir laikantis tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatų.

2.11.   Pasiūlymu rūpinamasi, kad siekiant kuo greičiau nustatyti specialius poreikius būtų taikomos nacionalinės priemonės.

Be to, pasiūlyme pateikta įvairių garantijų, kad priėmimo sąlygos būtų tinkamai pritaikytos specialiems prieglobsčio prašytojų poreikiams tenkinti.

2.12.   Kalbant apie nacionalinių sistemų įgyvendinimą ir tobulinimą, pasiūlyme numatyta priemonių, skirtų užtikrinti stebėsenos tęstinumą ir stiprinti Komisijos – ES teisės aktų sergėtojos – vaidmenį.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.   Komitetas palankiai vertina patobulintus Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama gerinti tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sąlygas, ir siekį suderinti nacionalines nuostatas bei išplėsti taikymo sritį įtraukiant ir papildomą apsaugą. Vis dėlto Komitetas primena, kad visada būtina nagrinėti kiekvieno prašytojo atvejį atskirai, taip pat ir nustatant, kuri valstybė narė atsakinga už išsamų prašymo nagrinėjimą, ir svarstyti papildomos apsaugos galimybes, bet tada ir tik tada, jei netenkinamos pirmajam Konvencijoje nustatytam (pabėgėlio) statusui gauti reikalingos sąlygos.

3.2.   Komitetas pritaria tikslui apsaugos prašytojams užtikrinti orumo nežeminantį gyvenimo lygį ir sudaryti sąlygas jiems integruotis į priimančiosios šalies visuomenę (6) ir joje įsitvirtinti, sudarant galimybes jiems patekti į darbo rinką praėjus daugiausia šešiems mėnesiams ir neleidžiant atitinkamoms nacionalinėms nuostatoms „pernelyg“ riboti šių galimybių (15.2 straipsnis). Tai atliekant būtina visapusiškai užtikrinti prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos prašytojų pagrindines teises, kaip numatoma Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, ypač jos 23 straipsnio 1 dalies nuostatų (7), įgyvendinimą, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte (2, 9, 10, 11 ir 12 straipsniai), TDO konvencijoje Nr. 118 dėl vienodų sąlygų sudarymo piliečiams ir nepaliečiams naudotis socialinės apsaugos sistema, Europos socialinėje chartijoje, Pagrindinių teisių chartijoje ir Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (8). Panašios nuomonės Komitetas laikosi ir suteikiamos socialinės paramos dydžio, apgyvendinimo sąlygų diferencijavimo pagal specialius asmenų poreikius, prašytojo šeimos ryšių sąvokos išplėtimo ir būtinybės tinkamai į tai atsižvelgti svarstant jo prašymą, klausimais.

3.3.   Kalbant apie bendruosius principus ir tarptautines gaires dėl sunkioje padėtyje atsidūrusių žmonių pagrindinių teisių pripažinimo ir gynimo bei dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo taikant Ženevos konvenciją, konkrečiai jos 26 straipsnį dėl judėjimo laisvės ir 31 straipsnį dėl nelegaliai priimančiojoje šalyje esančių pabėgėlių (9), kaip primena Komisija aiškinamajame memorandume (16 dalis), nė vienas žmogus negali būti sulaikytas vien dėl to, kad prašo apsaugos. Todėl sulaikymas turėtų būti galimas tik esant absoliučiai, tinkamai pagrįstai būtinybei, o ne laikomas priimtina praktika tais atvejais, kai prašytojas neturi sukčiavimo ar delsimo tikslų.

3.4.   Nepilnamečių klausimu Komitetas pritaria direktyvoje rekomenduojamoms priemonėms, kad būtų galima patenkinti specialius jų poreikius. Vis dėlto Komitetas pažymi, kad nuoroda į 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją būtų tikslesnė, jeigu, kartu su jos 37 straipsniu (10), būtų nuolat primenama jos 3 straipsnio 1 dalis (11), o ne tik sąvoka „svarbiausia – vaiko interesai“, kuri, kaip žinoma, gali būti aiškinama skirtingai.

3.5.   Galiausiai Komitetas labai atidžiai stebi nuolat nustatomas galimybes prieglobsčio prašytojams ar pabėgėliams teikti apeliacinius skundus dėl su jais susijusių teismo ar administracinių sprendimų. Vis dėlto Komitetas pažymi, jog tam, kad šie apeliaciniai skundai būtų iš tiesų veiksmingi, jie visada turi būti laikomi sustabdančiais atitinkamo sprendimo vykdymą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Informacija (II skyrius 5 straipsnis)

4.1.1.   Komitetas rekomenduoja įterpti šį sakinį: „Valstybės narės informuoja prieglobsčio prašytojo šeimos narius apie jų teisę teikti atskirą prašymą“.

4.2.   Sulaikymo ir įkalinimo sąlygos (II skyrius 8–11 straipsniai)

Komiteto nuomone, paprastai apsaugos prašytojų reikalus reikėtų spręsti vadovaujantis direktyvos projekto 7 straipsniu, kuriame įtvirtinamas asmenų judėjimo laisvės principas ir raginama teikti pirmenybę sulaikymui alternatyviems sprendimams.

4.2.1.1.   Tai reiškia, kad prašytojas gali būti sulaikomas (8 straipsnis) tik išimtinais atvejais, t. y.:

—	kai prieglobsčio prašymas teikiamas po to, kai prašytojui jau pranešta, kad jam bus taikoma išsiuntimo priemonė,

—	tuo atveju, kai asmuo jau yra sulaikytas arba laikomas laukimo zonoje tam, kad jo prašymas suteikti prieglobstį būtų svarstomas pagal procedūrą, skirtą nustatyti jo teisę patekti į šalį.

4.2.1.2.   Komiteto manymu, išskyrus šiuos du atvejus, prieglobsčio prašytojų negalima sulaikyti, o sulaikymo sprendimas negali būti pateisinamas būtinybe „nustatyti, patvirtinti arba patikrinti jo tapatybę ar pilietybę“, nei juo labiau „siekiant nustatyti elementus, kuriais grindžiamas jo prieglobsčio prašymas, ir kurie kitomis aplinkybėmis galėtų būti prarasti“.

4.2.1.3.   EESRK siūlo performuluoti naujos redakcijos direktyvos 9 straipsnio 5 dalį: „teismo institucija atitinkamo prieglobsčio prašytojo prašymu arba ex-officio pagrįstais laiko tarpais peržiūri sulaikymo trukmę kai tik leidžia aplinkybės ar yra gaunama naujos informacijos, susijusios su sulaikymo teisėtumu.“

4.2.2.   EESRK nuomone, sulaikymo sąlygos turi užtikrinti žmonišką elgesį nepažeminant kiekvieno žmogaus orumo. Kalbant apie sulaikymo sąlygas (10 straipsnis) kituose nei įkalinimo įstaigų specializuotuose centruose, būtų teisinga prieglobsčio prašytoją laikyti atskirai nuo prieglobsčio neprašiusių trečiųjų šalių piliečių negavus raštiško suinteresuoto asmens sutikimo (10 straipsnio 1 dalis).

Beje, atsižvelgiant į sulaikymo būdų įvairovę Europos Sąjungos šalyse, reikėtų patikslinti, kad Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras (JTPVK) ir kitos organizacijos gali bendrauti su prašytojais ir susitikti su jais visose sulaikymo vietose (10 straipsnio 2 dalis). Tą pačią terminologiją reikėtų naudoti 10 straipsnio 3 dalyje.

4.2.3.1.   Be to, Komitetas dar kartą rekomenduoja, kad tarptautinės apsaugos prašytojas savo kalba arba ta kalba, kurią jis teigia suprantąs, prireikus – tarpininkaujant prisiekusiam vertėjui žodžiu ar paprašius teisinio vertimo raštu, praneštų visą informaciją, nurodytą 10 straipsnio 3 dalyje, kaip tai daroma dėl pasiūlymo priimti naujos redakcijos Dublino 2 reglamentą, „kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai“ (12).

4.2.4.   Siekiant teksto nuoseklumo, terminas „tarptautinės apsaugos prašytojai“ turi būti pakeistas „prieglobsčio prašytojais“ (11 straipsnio 4 dalis).

4.2.5.   EESRK palankiai vertina draudimą sulaikyti nelydimus nepilnamečius (naujos redakcijos direktyvos 11 straipsnio 1 dalis) ir pritaria tvirtinimui, kad specialių poreikių turintys asmenys neturėtų būti sulaikomi (naujos redakcijos 11 straipsnio 5 dalis).

4.3.   Nepilnamečių mokymas, užimtumas ir profesinis mokymas (II skyriaus 14–16 straipsniai)

Direktyvos projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojų integracijai į priimančios šalies visuomenę ir ją paspartinti. Nepilnamečių mokymas, užimtumas ir profesinis mokymas padės tai pasiekti.

4.3.1.1.   Todėl Komitetas mano, kad reikėtų neatidėlioti nepilnamečių integracijos į švietimo sistemą ir kad „trijų mėnesių“ terminas be reikalo yra toks ilgas, būtų galima jį sutrumpinti iki dviejų mėnesių (14 straipsnio 2 dalis).

Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai sudaryti sąlygas prieglobsčio prašytojams patekti į darbo rinką daugiausia praėjus šešiems mėnesiams ir mano, kad būtina apriboti veiksmų laisvę, leidžiančią įvairiai aiškinti 15 straipsnio 1 dalį patikslinant, kad „valstybės narės užtikrina pareiškėjams galimybę sėkmingai kuo greičiau patekti į darbo rinką“, o tai reiškia, kad ir galimybę naudotis socialinėmis paslaugomis, skirtomis darbo ieškantiems asmenims.

4.3.2.1.   Komitetas pripažįsta, kad priėmimo sąlygos gali būti naudingos tiek valstybei, tiek prieglobsčio prašytojui, kadangi pastarajam jos suteikia galimybę labiau pasikliauti savo jėgomis.

4.3.3.   Primindamas savo nuomonę (13) dėl pirmosios priėmimo direktyvos, Komitetas pabrėžia, kad trečiųjų šalių piliečiai, patikėti priimančios valstybės narės globai, turi gauti kiek galima platesnį mokymą dėl dviejų priežasčių: pirma, šiems asmenims suteiktas mokymas darys teigiamą poveikį jų kilmės šalies vystymuisi tuo atveju, jeigu asmuo grįš. (…). Antra, tuo atveju, jeigu šie asmenys liks kurioje nors valstybėje narėje, jiems suteiktas mokymas sudarys palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką. Todėl, Komiteto nuomone, būtina riboti valstybių narių laisvę aiškinant 16 straipsnį ir priimti išsamesnę ir aiškesnę formuluotę: „Valstybės narės prieglobsčio prašytojams leidžia mokytis profesijos ir tam sudaro galimybes, neatsižvelgiant į tai, ar jie gali patekti į darbo rinką, ar ne“.

4.4.   Bendrosios taisyklės, susijusios su materialinėmis priėmimo sąlygomis ir sveikatos priežiūra (17 straipsnis)

4.4.1.   Komitetas rekomenduoja patikslinti, kad taisyklės galios ir per sprendimų apskundimo procedūras.

4.4.2.   EESRK pritaria naujos redakcijos direktyvos 17 straipsnio 5 daliai, kuri turėtų padėti pagerinti materialinių priėmimo sąlygų normas tose valstybėse narėse, kuriose jos buvo nepakankamos.

4.5.   Materialinių ar priėmimo sąlygų apribojimas arba panaikinimas (III skyriaus 20 straipsnis)

4.5.1.   Komitetui ši priemonė kelia nerimą tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas „jau yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio toje pačioje valstybėje narėje“. Iš tiesų patirtis rodo, kad po pirmojo prašymo gali sekti pagrįstas prašymas peržiūrėti bylą, nes buvo pateikta papildomos informacijos apie prieglobsčio prašytojo padėtį arba papildomų dokumentų. Tokiu atveju prašytojui būtų labai nepalankus sprendimas nebetaikyti jam materialinių priėmimo sąlygų. Todėl Komitetas prašo išbraukti šį sakinį (20 straipsnio 1 dalis c punktas).

Be to, tai gali prieštarauti pačiai idėjai parengti naujos redakcijos reglamentą, „kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai“ (14) ir jame numatytiems pakeitimams.

4.5.2.   EESRK palankiai vertina naujos redakcijos direktyvos 20 straipsnio 2 dalyje išdėstytus pasiūlymus apriboti galimybes nebetaikyti priėmimo sąlygų ir pasiūlymą sugriežtinti nuostatą dėl minimalių materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimo visiems prieglobsčio prašytojams naujos redakcijos direktyvos 20 straipsnio 4 dalyje.

4.6.   Nuostatos, susijusios su asmenimis, turinčiais specialių poreikių (IV skyriaus 21–24 straipsniai)

Komitetas norėtų, kad, nagrinėjant su nepilnamečiais susijusius klausimus, būtų nuolat pažymima, kad „svarbiausia – vaiko interesai“, ir nurodoma Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis (22 straipsnio 1 dalis).

4.7.   Kankinimų ir smurto aukos (24 straipsnis)

4.7.1.   Komitetas rekomenduoja kankinimų ar smurto aukas ir asmenis, turinčius fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, stebėti atitinkamose gydymo įstaigose.

4.7.2.   Prireikus jiems turi būti suteikta galimybė patekti į specializuotus centrus. Bendrosios praktikos medicinos darbuotojams ir gydytojams specialistams turi būti sudarytos galimybės patekti į priėmimo ar sulaikymo centrus, o tarptautinės apsaugos prašytojams turi būti suteikta galimybė paprašyti atlikti diagnozę ir gauti specialią priėmimo šalies bendrojoje sveikatos apsaugos sistemoje kvalifikuotais ir kompetentingais pripažįstamų sveikatos priežiūros specialistų pagalbą.

4.7.3.   Nors Europos Komisija dar nepateikė pakeitimų dėl 13 straipsnio, kuris leidžia valstybėms narėms reikalauti atlikti prašytojų medicininę apžiūrą visuomenės sveikatos tikslais, Komitetas norėtų priminti, kad privalomi ŽIV tyrimai pažeidžia tam tikras žmogaus teises, visų pirma teisę į privatumą (15). Šie tyrimai neturėtų būti patekimo į šalį ar tarptautinės apsaugos prašytojų prieglobsčio procedūrų vykdymo sąlyga. Apskritai medicininė apžiūra turėtų vykti suteikiant prašytojui reikalingos informacijos jam suprantama kalba (žr. 4.2.3.1 punktą) ir turėtų suteikti garantijų dėl sutikimo davimo, konsultacijų bei konfidencialumo ir užtikrinti tinkamą medicininį gydymą bei priežiūrą.

4.8.   Sprendimų apeliacija (V skyriaus 25 straipsnis)

4.8.1.   Komitetas pritaria, kad valstybės narės privalo teikti teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams (25 straipsnio 2 dalis), bet, jo nuomone, būtina patikslinti, kad apeliaciniai skundai turi sustabdyti atitinkamo sprendimo vykdymą (25 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju jie gali netekti prasmės (16).

---

(1)  Žr. 2008 m. kovo 12 d. EESRK nuomonę dėl žaliosios knygos dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos, pranešėja An Le Nouail Marlière (OL C 204, 2008 8 9).

(2)  Žr. 2009 m. vasario 25 d. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prieglobsčio politikos planas. Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“, pranešėjas Luis Miguel Pariza Castaños, bendrapranešėja Ana Bontea (OL C 218, 2009 9 11).

(3)  COM(2007) 301 galutinis, paskelbtas 2007 m. birželio 6 d.

(4)  Šiuo klausimu EESRK savo poziciją išdėstė 2008 m. kovo 12 d. nuomonėje dėl žaliosios knygos dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos, pranešėja An Le Nouail Marlière (OL C 204, 2008 8 9).

(5)  Žr. EESRK 2001 m. lapkričio 28 d. nuomonę dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, nustatančią minimalius standartus priimant valstybėse narėse prieglobsčio prašančius asmenis, pranešėjas D. Mengozzi, bendrapranešėjis L. M. Pariza Castaños (OL C 48, 2002 2 21).

(6)  Žr. EESRK 2001 m. lapkričio 28 d. nuomonę dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, nustatančią minimalius standartus priimant valstybėse narėse prieglobsčio prašančius asmenis, pranešėjas D. Mengozzi, bendrapranešėjis L. M. Pariza Castaños (OL C 48, 2002 2 21).

(7)  „Kiekvienas žmogus turi teisę į darbą, į laisvą darbo pasirinkimą, į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir į apsaugą nuo nedarbo.“

(8)  1951 m.

(9)  Ženevos konvencija, 31 straipsnis: Susitariančiosios šalys netaiko baudžiamųjų sankcijų pabėgėliams už tai, kad jie į jų teritoriją pateko ar joje nelegaliai gyvena atvykę tiesiai iš regiono, kuriame jų gyvybei ar laisvei grėsė pavojus pagal pirmajame straipsnyje numatytas nuostatas, kad atvyksta į jų teritoriją ar joje gyvena be leidimo, bet pabėgėliai turi nedelsdami atvykti į vietos valdžios institucijas ir joms pateikti tinkamas atvykimo ar nelegalaus gyvenimo priežastis.

(10)  37 straipsnyje visų pirma kalbama apie įkalinimą.

(11)  Tarptautinė Vaiko teisių konvencija, 3 straipsnio 1 dalis: „Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“.

(12)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 115.

(13)  Žr. EESRK 2001 m. lapkričio 28 d. nuomonę dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, nustatančią minimalius standartus priimant valstybėse narėse prieglobsčio prašančius asmenis, pranešėjas D. Mengozzi, bendrapranešėjis L. M. Pariza Castaños (OL C 48, 2002 2 21), Direktyva 2003/9/EB.

(14)  COM(2008) 820 galutinis, 2009 m. 2009 m. liepos 16 d. EESRK parengė nuomonę dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (Nauja redakcija), pranešėja An Le Nouail Marlière (CESE 443/2009 – SOC/333. Žr. tame pačiame leidinyje).

(15)  Kaip, be kita ko, numatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje.

(16)  Gebremedhin sprendimas c) Prancūzija; Europos Žmogaus teisių teismas, 2007 m. balandžio 26 d.: Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1950 m., 3 ir 13 straipsniai: dėl neatšaukiamo žalos, kurią galėjo sukelti kankinimai ar smurtas, pobūdžio apeliacijas galima teisėtai sustabdyti. 66 ir 67 punktai http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?action=html&documentId=816069&portal=hbkm&source=externalbydocnumber&table=F69A27FD8FB86142BF01C1166DEA398649.

---