15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/39

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir pritaria Komisijos dokumente pateikiamai analizei ir aprašymui. Veiksmingai atremti pasaulines klimato kaitos grėsmes ir toliau tenkinti aukštus energijos poreikius — svarbus tarptautinis uždavinys.

1.2

Akmens anglimi kūrenamos elektrinės į atmosferą išmeta 24 proc. viso (ES) išmetamų CO2 dujų kiekio. Todėl tokios elektrinės yra tinkamiausios CCS įrangai montuoti, t. y. CO2 surinkimo ir nuolatinio saugojimo sistemoms įdiegti.

1.3

Ateinančiais dešimtmečiais akmens anglis turėtų išlikti Europos energijos šaltinių derinyje. Dėl savo savybių (prieinamumas, įperkamumas ir vaidmuo stabilizuojant energetikos rinkas) akmens anglis išlieka svarbiausiu ekonomiškos elektros gamybos kuru. Akmens anglies atsargos ES ir pasaulyje pasiskirsčiusios nevienodai. Akmens anglies technologijomis galima žymiai sumažinti išmetamą CO2 kiekį (1). Šiuo tikslu trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje būtina sukurti rinkos ir reguliavimo pagrindus, skatinančius investicijas į naujausias technologijas, kurios gerintų akmens anglimi kūrenamų elektrinių elektros gamybos efektyvumą ir mažintų išmetamą CO2 kiekį.

1.4

Šiuo metu nėra patvirtintų ekonomiškai efektyvių komercinių priemonių, kurios užtikrintų beveik viso akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamo CO2 kiekio pašalinimą ir izoliavimą. Tokios technologijos dar tik kuriamos. Tačiau teršalų beveik neišmetančių akmens anglies technologijų kūrimo ir pardavimo perspektyvos per ateinančius dvidešimt metų yra daug žadančios.

1.5

EESRK patvirtina savo nuomonę, kad išmetamų teršalų apribojimo iššūkio mastas yra toks, jog būtina vystyti visus potencialiai gyvybingus energijos šaltinius ir technologijas taip, kad juos būtų galima kuo geriau taikyti praktikoje ir prekyboje. Pereinant prie tausios energetikos, svarbus vaidmuo tenka akmens angliai, kitam iškastiniam kurui, branduolinei energijai, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms ir energijos taupymui. Kiekvienas iš šių elementų turi prisidėti tuomet ir tiek, kiek leidžia techninis pagrįstumas ir prieinama kaina.

1.6

EESRK teigiamai vertina tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje, po 2020 m., CO2 surinkimo ir saugojimo technologija turėtų leisti pasiekti CO2 beveik neišskiriančią elektros gamybą akmens anglimi kūrenamose elektrinėse. Iki 2020 m. susidarys naujas apie 350 GW elektros gamybos pajėgumų poreikis, o iki 2030 m. toks poreikis pasieks apie 500 GW, tam reikės apie 600-800 mlrd. eurų investicijų. Siekiant įgyvendinti šį metodą, jau dabar būtini suderinti moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla (MTTPD).

1.7

Nuolat gerinant elektrinių efektyvumą ir vystant teršalų beveik neišskiriančias technologijas, akmens anglis padės įgyvendinti klimato apsaugos reikalavimą. Vis dėlto būtina, kad CCS technologijų teikiami lūkesčiai nepadarytų tokio poveikio, kad jau dabar plačiu CCS technologijų taikymu grindžiamos energetikos strategijos ir nustatomi tikslai būtų tvirtinami kaip „privaloma priemonė“.

1.8

Siekiant kuo labiau sutrumpinti ilgai trunkančias statybas, bet nesumažinti aukščiausių saugumo standartų, būtina supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir bendradarbiaujant nacionalinėms reguliavimo institucijoms tokias procedūras palaipsniui suderinti.

1.9

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad akmens anglis — kaip pagrindinis elektros gamybos kuras ir gyvybiškai svarbi plieno gamybos ir kitų gamybinių procesų dalis — atliks labai svarbų vaidmenį tenkinant būsimą energijos poreikį pereinant prie vandenilio ekonomikos. Suskystintą akmens anglį galima naudoti kaip žalios naftos pakaitalą. Iš akmens anglies taip pat galima gaminti sintetines dujas.

1.10

Išlieka poreikis patvirtinti tinkamus politinius ir ekonominius rusvosios ir juodosios akmens anglies kasybos iš vietinių klodų pagrindus. Akmens anglies kasyba ir energijos transformavimas gali labai prisidėti prie vietinės gerovės ir užimtumo didinimo. Išlaikyti dabartinį iškastiniu kuru (daugiausia — akmens anglimi) kūrenamų elektrinių lygį labai svarbu ir dėl socialinės padėties naujose valstybėse narėse: iš 286 500 anglies kasybos pramonėje dirbančių darbuotojų naujose valstybėse narėse šioje pramonėje dirba 212 100 asmenų. Kasyklų operatoriai visame ES anglies pramonės sektoriuje privalo siekti žymiai pagerinti labai sunkias kalnakasių darbo sąlygas, kelti jų kvalifikaciją, didinti darbo saugą ir gerinti darbo aplinką.

1.11

EESRK taip pat mano, kad Komisijos dokumentas ir jos nustatyti CCS įdiegimo bei šios technologijos taikymo pradžios terminai yra optimistiniai. Komisija turėtų sutelkti dėmesį į priemones, kurios leistų iki 2015 m. pradėti eksploatuoti 10-12 demonstracinės veiklos elektrinių ir sukurti CCS technologijų pagrindus, kuriuose būtų atsižvelgiama į didžiausias grėsmes, tačiau tokie pagrindai turi būti patikimi ir ne per daug ribojantys. Labai svarbu pasiekti tarpinį didesnio efektyvumo etapą, todėl per didelis skubėjimas ir pernelyg griežtos taisyklės gali labai pakenkti šiai visame pasaulyje svarbiai idėjai.

1.12

Be to, EESRK ragina vykdyti aktyvią mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių srityje, kuri turėtų prisidėti prie saugaus ES energijos šaltinių derinio. Tuo pačiu metu, pernelyg nedelsiant, turėtų būti suformuota integruota ES energetikos rinka.

2.1

Komitetas jau keletą kartų nagrinėjo su iškastiniu kuru susijusius klausimus ankstesnėse savo nuomonėse. Paskutinė buvo tiriamoji nuomonė dėl Energijos tiekimo Europos Sąjungoje: optimalaus energijos rūšių derinimo strategija  (2), kurioje teigiama, kad ES privalo dėti dideles pastangas, siekdama sukurti švarias akmens anglies technologijas: gerinti elektrinių efektyvumą ir anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo komercinį pritaikymą. Dėl atitinkamų politinių sprendimų padidėjo ir vis dar didėja dujų naudojimas. Jau akivaizdu, kad tolesnis tokios tendencijos išlikimas yra problemiškas. Vis sunkiau akmens anglį pakeisti dujomis; taip pat dujos negali pakeisti branduolinės energijos dėl išmetamųjų teršalų kiekio, nes dujos, kaip ir nafta, yra vertinga žaliava didelę pridėtinę vertę sukuriantiems gamybiniams procesams.

2.2

Šį pasiūlymą dėl tausios elektros energijos gamybos deginant iškastinį kurą, kuris priklauso energijos ir klimato paketui „Europos energetikos politika — poreikis imtis veiksmų“, Komisija paskelbė 2007 m. sausio 10 d.

2.3

Minėtam paketui taip pat priklauso, visų pirma, pasiūlymas nustatyti tikslus dėl klimato kaitos, t. y. 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą išsivysčiusiose šalyse arba bet kokiu atveju 20 proc. — vien tik ES. Pakete toliau nagrinėjami šie klausimai: dujų ir elektros energijos vidaus rinka, elektros ir dujų tinklų tarpusavio sąveika, būsimas branduolinės energijos vaidmuo siūlomoje Branduolinėje informacinėje programoje. Taip pat pateikiamos atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač biodegalų transportui, skatinimo gairės bei apibūdinama Europos energetikos strateginio technologijų plano ateitis. 2007 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino šiame pakete numatytus tikslus ir pagrindines politikos kryptis.

2.4

Komunikate apžvelgiami veiksmai, būtini tam, kad iškastinio kuro, visų pirma akmens anglies, naudojimas ir toliau padėtų užtikrinti saugų energijos tiekimą ir jos įvairovę Europoje ir pasaulyje, atsižvelgiant į darnaus vystymosi strategiją ir klimato kaitos politikos tikslus. Šiame komunikate atsižvelgiama į atliktą darbą ir 2006 m. gautas nuomones iš antrosios Europos klimato kaitos programos (ECCPII) vykdytojų, aukšto lygio pareigūnų grupės konkurencingumo, energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais (ALG), Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP7) rengėjų ir elektrinių, kuriose naudojamos teršalų neišskiriančio iškastinio kuro technologijos, platformos dalyvių.

3.1

Komisijos dokumente nagrinėjamas iškastinio kuro vaidmuo elektros energijos gamyboje ir teigiama, kad Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų šalių iškastinis kuras užima svarbią vietą energijos šaltinių derinyje. Šis kuras ypač svarbus gaminant elektros energiją: virš 50 proc. ES elektros energijos šiuo metu pagaminama naudojant iškastinį kurą (daugiausiai akmens anglį ir gamtines dalis), o kelete šalių (Lenkijoje, Graikijoje) ši dalis sudaro net 80 proc. Akmens anglis — pagrindinis šaltinis, užtikrinantis energijos tiekimo saugumą ES, jis toks išliks ir ateityje. Akmens anglis — tai iškastinis kuras, kurio atsargų yra daugiausia ir kuris yra plačiausiai paplitęs pasaulyje. Skaičiuojama, kad rusvosios anglies išteklių užteks 130 metų, o juodosios akmens anglies — 200 metų.

3.2

Tačiau akmens anglis gali būti toliau naudojama ES ir pasaulio ekonomikos bei energijos tiekimo saugumui užtikrinti tik tuo atveju, jei bus taikomos technologijos, leidžiančios labai sumažinti ją deginant išsiskiriančio CO2 pėdsakus. Jei bus sukurtos tokios pakankamo masto technologijos, jas taikant bus galima rasti sprendimų, kaip naudoti ir kitas iškastinio kuro rūšis, įskaitant elektros energijos gamybą deginant dujas. Todėl Europos Sąjungai reikia rasti tausaus akmens anglies naudojimo technologinius sprendimus ne tik tam, kad akmens anglis išliktų Europos energijos šaltinių derinyje, bet ir siekiant užtikrinti galimybę didinti akmens anglies naudojimą pasaulyje nedarant nepataisomos žalos pasaulio klimatui.

3.3

Švarios akmens anglies technologijos yra sukurtos ir šiandien jos plačiai taikomos elektros energijos gamybos sektoriuje, ir taip labai sumažinami iš akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamų SO2, NOx, sveikatai žalingų dalelių ir dulkių kiekiai. Švarios akmens anglies technologijos taip pat leido nuosekliai didinti akmens anglies konversijos į elektros energiją našumą. Tokie pasiekimai — svarbūs pažangos laipteliai ieškant naujų technologinių sprendimų, vadinamųjų „tausių akmens anglies technologijų“, kai anglimi kūrenamose elektrinėse pritaikoma CO2 surinkimo ir saugojimo koncepcija (CCS).

3.4

Komisija mano, kad per ateinančius 10-15 metų tikrai pavyks pasiekti, kad tausios akmens anglies technologijos taptų ekonomiškai naudingos. Tačiau tai pareikalaus drąsių pramoninių investicijų į keletą bandomųjų elektrinių Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir atitinkamų politinių iniciatyvų gana ilgą laiką, pradedant nuo dabar ir galbūt iki 2020 m. ar dar ilgiau.

3.5

Siekdama palengvinti tokį vystymą, 2007-2013 m. Komisija gerokai padidins energetikos srities mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą, o tausių iškastinio kuro technologijų demonstravimą įtrauks tarp prioritetų. Bendram tokių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangų koordinavimui bei sinergijos didinimui ES ir nacionaliniu lygmeniu tinkama priemonė bus Europos strateginis energetikos technologijų planas. Remdamasi sėkmingais MTTP projektų rezultatais, Komisija nustatys, koks būtų tinkamiausias paramos būdas, kad iki 2015 m. būtų suprojektuota, pastatyta ir pradėta eksploatuoti iki 12 didelių komercinių elektrinių, kuriose būtų demonstruojamos tausios iškastinio kuro technologijos.

3.6

Komisija įvertins neseniai padarytas ir planuojamas investicijas, ar naujai pastatytos ir statomos iškastinį kurą naudojančios elektrinės Europos Sąjungoje taiko geriausias ir našiausias prieinamas technologijas ir ar nauji akmens anglį ir dujas naudojantys įrenginiai yra parengti taip, kad CCS įrangą būtų galima įrengti vėliau („parengta surinkimui“). Jei pasirodys, kad ne, Komisija nedelsdama ketina pasiūlyti privalomas teisines priemones po to, kai bus atliktas išsamus poveikio vertinimas.

3.7

2007 m. Komisija įvertins potencialią CCS keliamą riziką ir nustatys CCS veiklos licencijavimo ir tinkamo su CO2 surinkimu ir saugojimu susijusios aplinkos rizikos valdymo reikalavimus. Sukūrus tinkamo valdymo sistemą, ji gali būti derinama su dabartinės aplinkos reguliavimo sistemos pakeitimais ES lygmeniu, kad būtų pašalintos visos nereikalingos kliūtys CCS technologijoms. Komisija taip pat įvertins, ar reikia iš dalies keisti veikiančius dokumentus (pvz., Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą ar Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės direktyvą), arba pasiūlys laisvai pritaikomą reguliavimo sistemą. Komisija įvertins, kuriuos reguliavimo aspektus geriau spręsti ES lygmeniu, o kuriuos palikti nacionaliniam lygmeniui.

3.8

Komisija mano, kad reikalinga aiški ir iš anksto sukurta ilgalaikė sistema, kuri palengvintų sklandų ir greitą perėjimą prie elektros gamybos naudojant anglį su CCS įrenginiais. Ji reikalinga, kad elektros gamybos įmonės galėtų įsipareigoti skirti reikalingas investicijas ir vykdyti mokslinius tyrimus, tvirtai žinodamos, kad jų konkurentės laikysis tokios pat krypties. Remdamasi šiuo metu turima informacija, Komisija mano, kad nuo 2020 m. visos naujos akmens anglimi kūrenamos elektrinės bus statomos su CCS įrenginiais. Dabartinės elektrinės laipsniškai turėtų laikytis tokio paties principo. Komisija įvertins, koks bus optimalus iškastinį kurą naudojančių elektrinių modifikavimo tvarkaraštis po to, kai bus įrodytas tausių akmens anglies technologijų ekonominis perspektyvumas.

3.9

Elektros energijos gamyboje susidarančio CO2 surinkimo ir jo tolesnio saugojimo sąnaudos esant dabartinio lygmens technologijoms gali siekti iki 70 eurų už toną CO2, todėl naudoti šias technologijas dideliu mastu kol kas pernelyg brangu. Turimi vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos modeliai bei tyrimai leidžia manyti, kad iki 2020 m. CCS sąnaudos sumažės iki 20-30 eurų už toną CO2. Vadinasi, iki 2020 m. arba netrukus po to akmens anglimi kūrenamose elektrinėse su CCS įranga elektros energijos gamybos sąnaudos bus tik 10 proc. didesnės už dabartines, o gal net ir tokios pačios.

3.10

Neigiamas tausių iškastinio kuro technologijų ir CCS poveikis aplinkai gali atsirasti daugiausia dėl galimo CO2 nutekėjimo iš saugyklų. Nutekėjimo poveikis gali būti vietinio (vietinei biosferai) ir pasaulinio masto (klimatui). Tačiau Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje šiais klausimais daroma išvada, kad, remiantis patirtimi, CO2 dalis, laikoma gerai parinktose ir valdomose saugyklose, per 100 metų greičiausiai viršys 99 proc. Taigi vietos parinkimas ir valdymas — pagrindiniai veiksniai, skirti mažinti riziką. Komisijos poveikio vertinime, skirtame teisinei sistemai, bus nustatyta visa galima rizika ir nurodytos atitinkamos saugos priemonės.

3.11

Tikimasi, kad tausių iškastinio kuro technologijų poveikis bus akivaizdžiai teigiamas. Pirmiausia, žinoma, CCS technologija apie 90 proc. veiksmingai sumažins iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių išskiriamą anglies dvideginio kiekį. Taip bendras Europos Sąjungoje (ES-27) išskiriamo CO2 kiekis iki 2030 m. sumažės 25-30 proc., palyginti su 2000 m. Įgyvendinant scenarijų, numatantį dar daugiau naudoti akmens anglies išteklių, darniam pasaulio ekonomikos vystymuisi ir klimato kaitos sprendimui nepaprastai svarbią reikšmę turi kuo ankstesnis trečiųjų šalių įsitraukimas plėtojant ir diegiant tausias akmens anglies technologijas, ypač jų CCS komponentą. Tausių akmens anglies technologijų sėkmė, visų pirma plataus masto CCS komercializacija, taip pat pagerins vargingiausių pasaulio dalių, kurios dar neturi galimybių naudoti energiją, prieigą prie energijos šaltinių.

4.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir pritaria Komisijos dokumente pateikiamai analizei ir aprašymui. Veiksmingai atremti pasaulines klimato kaitos grėsmes ir toliau tenkinti aukštus išsivysčiusių šalių ir sparčiai didėjančius besivystančių šalių ekonomikos energijos poreikius — svarbus tarptautinis uždavinys.

4.2

Akmens anglimi kūrenamos elektrinės į atmosferą išmeta 24 proc. viso (ES) išmetamų CO2 dujų kiekio. Iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių išskiriami teršalai yra labai koncentruoti, nes dideliuose deginimo įrenginiuose sunaudojama daug kuro, todėl tokios elektrinės yra tinkamiausios CCS įrangai montuoti, t. y. CO2 surinkimo ir nuolatinio saugojimo sistemoms įdiegti. Tokias sistemas sudaro trys santykinai nepriklausomi etapai:

4.3

Ateinančiais dešimtmečiais akmens anglis turėtų išlikti Europos energijos šaltinių derinyje. Dėl savo savybių (prieinamumas, įperkamumas ir vaidmuo stabilizuojant energetikos rinkas) akmens anglis išlieka svarbiausiu ekonomiškos elektros gamybos kuru. Akmens anglies atsargos ES ir pasaulyje pasiskirsčiusios nevienodai. Apskritai vilčių teikia tai, kad didžiausi akmens anglies ištekliai yra politiškai stabiliose išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Atsargos išsivysčiusiose ES šalyse labai išeikvotos dėl ilgalaikio jų naudojimo ir kai kurios ES valstybės nusprendė palaipsniui mažinti ar net visai nutraukti akmens anglies kasybą.

4.4

Trečdalis ES valstybių gali pasikliauti vietinėmis akmens anglies atsargomis, o kiti du trečdaliai valstybių daugiausiai priklauso nuo importuojamos akmens anglies. 2006 m. ES buvo iškasta 161,6 mln. tonų akmens anglies ir 235,3 mln. tonų buvo importuota. Tais pačiais metais rusvosios akmens anglies sunaudojimas pasiekė 373,8 mln. tonų, tačiau šis poreikis buvo visiškai patenkintas iš vietinių atsargų. Todėl būtina vystyti ir dideliu mastu įdiegti priemones, kurios smarkiai sumažintų akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamą CO2 kiekį.

4.5

Akmens anglies technologijomis galima labai sumažinti išmetamą CO2 kiekį (3). Šiuo tikslu trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje būtina sukurti rinkos ir reguliavimo pagrindus, skatinančius investicijas į naujausias technologijas, kurios gerintų akmens anglimi kūrenamų elektrinių elektros gamybos efektyvumą ir mažintų išmetamą CO2 kiekį. Taip pat būtina, kad Komisija, valstybės narės ir pramonės atstovai bendradarbiaudami skatintų pasauliniu lygiu derinamus mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir demonstracinę veiklą švarių akmens anglies technologijų srityje, pvz., anglies surinkimo ir saugojimo, kuris ilgalaikėje perspektyvoje leis pasiekti CO2 beveik neišskiriančią elektros energijos gamybą naudojant akmens anglį.

4.6

Šiuo metu nėra patvirtintų ekonomiškai efektyvių priemonių, kurios užtikrintų beveik viso akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamo CO2 kiekio pašalinimą ir izoliavimą. Tokios technologijos dar tik kuriamos. Tačiau teršalų beveik neišmetančių akmens anglies technologijų kūrimo ir pardavimo perspektyvos per ateinančius dvidešimt metų yra daug žadančios. Manoma, kad elektrinėse įdiegta CCS įranga dėl savo energijos sunaudojimo sumažina elektros gamybos efektyvumą. Bendras efektyvumo sumažėjimas priklauso nuo naudojamos technologijos, pvz., technologijai OXYFUEL, kuriai teikiama pirmenybė, reikia 8-10 proc. pagaminamos elektros energijos, o kitoms technologijoms jos reikia dar daugiau. Taigi reikės daugiau kuro norint pagaminti 1 MWh į tinklą pateikiamos elektros energijos, o juk svarbiausia — didesnis gamybos efektyvumas. Būsimosios CCS įrenginių modifikacijos gali sunaudoti dar daugiau energijos savo funkcijoms atlikti.

4.7

Pereinamuoju laikotarpiu ekonomiškai efektyvus būdas apriboti išmetamo CO2 kiekio augimą yra veikiančių ir naujų akmens anglimi kūrenamų elektrinių efektyvumo didinimas. Planuotojai turėtų sutelkti dėmesį į geriausios rinkoje esančios technologijos įdiegimą į naujas akmens anglimi kūrenamas elektrines, kurios turi būti pastatytos artimiausiu metu. Iš tiesų labai svarbu, kad tokios elektrinės būtų suprojektuotos taip, kad, esant praktinėms sąlygoms, į jas būtų galima įdiegti ekonomiškai efektyvias CCS modifikacijas, kai šia technologija bus pradėta prekiauti.

4.8

EESRK patvirtina savo nuomonę, kad išmetamų teršalų apribojimo iššūkio mastas yra toks, jog būtina vystyti visus potencialiai gyvybingus energijos šaltinius ir technologijas taip, kad juos būtų galima kuo geriau taikyti praktikoje ir prekyboje. Pereinant prie tausios energetikos svarbus vaidmuo tenka akmens angliai, kitam iškastiniam kurui, branduolinei energijai, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms ir energijos taupymui. Kiekvienas iš šių elementų turi prisidėti tuomet ir tiek, kiek leidžia techninis pagrįstumas ir prieinama kaina.

4.9

Kad ir kokie daug žadantys būtų pagrįsti lūkesčiai, susiję su CCS technologijomis, neturi atsitikti taip, kad, tarsi remiantis plačiu CCS technologijų taikymu, energetikos strategijos ir nustatomi tikslai būtų tvirtinami kaip „privaloma priemonė“.

5.1

Europos elektros gamyboje akmens anglis užima labai svarbią vietą, tačiau 70 proc. akmens anglimi kūrenamų elektrinių yra senesnės nei 20 metų. Šiek tiek padidėjus elektros energijos suvartojimui ir daugeliui veikiančių elektrinių pasiekus techninės ir ekonominės naudojimo trukmės pabaigą, iki 2020 m. susidarys naujas apie 350 GW elektros gamybos pajėgumų poreikis, o iki 2030 m. toks poreikis pasieks apie 500 GW. Skaičiuojant akmens anglimi kūrenamų elektrinių, kuriose įdiegta CCS technologija, sąnaudas ES, taikomas optimistinis sąnaudų modelis: naujos 300 MW pajėgumo elektrinės sąnaudos siekia 500 mln. eurų (apie 1,7 mln. eurų vienam MW). Šiuolaikiškoms nuo dabar iki 2020 m. pastatytoms elektrinėms modifikuoti reikėtų apie 0,5-0,7 mln. eurų 1 MW, o dabar veikiančioms elektrinėms — netgi daugiau nei 1 mln. eurų 1 MW. Taigi, jeigu iki 2030 m. norėsime 500 GW pajėgumo elektros gamybos objektus modernizuoti įdiegdami pažangiausias CCS technologijas, tam reikės apie 600-800 mlrd. eurų investicijų.

5.2

EESRK teigiamai vertina tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje, po 2020 m., CO2 surinkimo ir saugojimo technologija turėtų leisti pasiekti CO2 beveik neišskiriančią elektros gamybą akmens anglimi kūrenamose elektrinėse. Siekiant įgyvendinti šį metodą, jau dabar būtini suderinti moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla (MTTPD).

5.2.1

Ateinantį dešimtmetį išmetamo CO2 kiekį ekonomiškai efektyviai gali sumažinti didesnis akmens anglies sudeginimo efektyvumas, kurį lems labiau paplitęs moderniausių technologijų naudojimas akmens anglimi kūrenamose elektrinėse.

5.2.2

Šios strategijos papildo viena kitą, remiantis techniniais sprendimais, kurie turi pasitvirtinti: modernių ir efektyvių elektros gamybos deginant akmens anglį technologijų naudojimas trumpuoju laikotarpiu gali sudaryti sąlygas mažiau sąnaudų reikalaujančiam anglies dvideginio surinkimui ilgalaikėje perspektyvoje, su sąlyga, kad tokios elektrinės bus suprojektuotos taip, kad būtų galima įdiegti ekonomiškai efektyvias anglies dvideginio surinkimo technologijas, kai jomis bus pradėta prekiauti.

5.2.3

Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje nurodyta, kad norint iš pagrindų pakeisti energetikos sistemą mažiau anglies dioksido (CO2) išmetančia ar visai jo neišmetančia, patikima, konkurencinga ir tvaria sistema, reikia naujų technologijų, su kuriomis susijusi rizika yra pernelyg didelė, o pelnas — pernelyg neaiškus, kad privačios įmonės imtųsi finansuoti visas moksliniams tyrimams, kūrimui, demonstravimui ir įdiegimui būtinas investicijas. CCS ir švarios anglies technologijos yra įtrauktos į Septintosios bendrosios programos energetikos biudžetą, kuris 2007-2013 m. laikotarpiu sudaro 2 350 milijonų eurų.

5.2.4

Būtina tinkamai apibrėžti sąvoką „parengta surinkimui“. Norint užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą, būtinas bendras reguliavimo institucijų ir šios pramonės darbas. Be atitinkamų ir stabilių politikos pagrindų prekybos rinkos naudos neduos.

5.2.5

EESRK mano, kad būtina skubiai didinti elektrinių pajėgumą ir jas modernizuoti. Atsižvelgiant į numatomą priklausomybę nuo importuojamos energijos (iki 2030 m. ji pakils iki 69 proc.), siekiant garantuoti energijos tiekimo saugumą, būtina užtikrinti įvairių energijos šaltinių derinį. Stabilizavus akmens anglies indėlį į elektros gamybą, galima labai prisidėti prie energijos tiekimo saugumo užtikrinimo Europos Sąjungoje.

5.2.6

Nuolat gerinant elektrinių efektyvumą ir vystant teršalų beveik neišskiriančias technologijas, akmens anglis padės vykdyti klimato apsaugos reikalavimą. Nustatant prekybos taršos leidimais kiekvienoje ES valstybėje narėje taisykles, dėmesys turėtų būti skiriamas efektyvumui gerinti, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

5.2.7

Siekiant kuo labiau sutrumpinti ilgai trunkančias statybas, bet nesumažinti aukščiausių saugumo standartų, būtina supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir bendradarbiaujant nacionalinėms reguliavimo institucijoms tokias procedūras palaipsniui suderinti.

5.3

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad akmens anglis — kaip pagrindinis elektros gamybos kuras ir gyvybiškai svarbi plieno gamybos ir kitų gamybinių procesų dalis — atliks labai svarbų vaidmenį tenkinant būsimą energijos poreikį pereinant prie vandenilio ekonomikos. Suskystintą akmens anglį galima naudoti kaip žalios naftos pakaitalą. Iš akmens anglies taip pat galima gaminti sintetines dujas. Tokios technologijos ir toks akmens anglies naudojimas palaipsniui bus vis svarbesni tausių energijos šaltinių derinyje. Komisijos projekte neaptariamos šios svarbios akmens anglies dabartinio ir būsimo naudojimo sritys.

5.4

Dėl šiuo metu vykstančių aktyvių diskusijų dėl akmens anglies naudojimo potencialo ateinančiais dešimtmečiais akmens anglies kasybos klausimai buvo nustumti į antrą planą. Tačiau išlieka poreikis patvirtinti tinkamus politinius ir ekonominius rusvosios ir juodosios akmens anglies kasybos iš vietinių klodų pagrindus. Kasyba ir energijos transformavimas gali žymiai prisidėti prie vietos lygio gerovės ir užimtumo didinimo. Deginant vietinę anglį, kasybos, transformavimo ir paskirstymo pridėtinė vertė išlieka Europos Sąjungoje. Naudojant naftą arba dujas, apie 75 proc. visos kainos sudaro importavimo išlaidos.

5.5

Išlaikyti dabartinį iškastiniu kuru (daugiausia — akmens anglimi) kūrenamų elektrinių lygį labai svarbu ir dėl socialinės padėties naujose valstybėse narėse: iš 286 500 ES anglies kasybos pramonėje dirbančių darbuotojų naujose valstybėse narėse šioje pramonėje dirba 212 100 asmenų. Reikia labai atsakingai vertinti visoje Europos Sąjungoje angliakasių patiriamas labai sunkias darbo sąlygas.

5.6

Akmens anglies kasybos zonų mažinimas dėl regioninio planavimo ir aplinkos apsaugos taisyklių sudaromų per didelių kliūčių anksčiau dažnai tapdavo delsimo ir papildomos naštos kasykloms priežastimi. Palyginti su kitais pramonės sektoriais, išteklių vieta ir kasyklų technologinio proceso mobilumas kasant žaliavas kelia specifinių problemų. Todėl kuriant teisinius aplinkosaugos klausimų pagrindus (pvz., teisės aktus dėl atliekų, dirvožemio apsaugos ir vandens apsaugos) būtina atsižvelgti į tokią specifinę padėtį.

5.7

EESRK taip pat mano, kad Komisijos dokumentas ir jos nustatyti CCS įdiegimo bei šios technologijos taikymo pradžios terminai yra optimistiniai. Nors principai žinomi, technologiniams sprendimams reikės daug daugiau laiko. Kol kas negalima tikėtis perversmo šioje srityje, todėl reikia nuosekliai ir intensyviai dirbti įgyvendinant šias idėjas. Komisija turėtų sutelkti dėmesį į priemones, kurios leistų iki 2015 m. pradėti eksploatuoti 1 012 demonstracinės veiklos elektrinių ir sukurti CCS technologijų pagrindus, kuriuose būtų atsižvelgiama į didžiausias grėsmes, tačiau tokie pagrindai turi būti patikimi ir ne per daug ribojantys. Labai svarbu pasiekti tarpinį didesnio efektyvumo etapą, todėl per didelis skubėjimas ir pernelyg griežtos taisyklės gali labai pakenkti šiai svarbiai idėjai.

5.8

Be to, EESRK ragina vykdyti aktyvią mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių srityje, kuri turėtų prisidėti prie saugaus ES energijos šaltinių derinio. Tuo pačiu metu, pernelyg nedelsiant, turėtų būti suformuota integruota ES energetikos rinka.