27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/11

1.1

Institucijoms, ūkio subjektams ir socialinės veiklos vykdytojams nepaprastai svarbi yra galimybė gauti patikimus ir kokybiškus statistinius duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti konkrečių įstatyminių priemonių veiksmingumą ir priimti sprendimus ateityje.

1.2

Norint apsispręsti, kuri politikos kryptis būtų geriausia, būtina turėti kiek įmanoma tiksliau ir nuodugniau esamą padėtį atspindinčią informaciją.

1.3

Tai ypač pasakytina apie Europos užimtumo statistinius duomenis, kurie naudojami analizuojant, kaip valstybėms narėms sekasi siekti Lisabonos tikslų.

1.4

Norint suprasti padėtį Europos Sąjungos darbo rinkoje nepaprastai svarbu žinoti, kuriuose sektoriuose ir regionuose yra laisvų darbo vietų. Laisvos darbo vietos yra atitinkamo ūkio sektoriaus struktūrinio kitimo rodiklis, kuriuo galima pasinaudoti nustatant, kuriuose Europos regionuose trūksta darbo jėgos, arba, kitu atveju, kur sparčiai auga ekonomika ir didėja užimtumas.

1.5

Laisvos darbo vietos yra įtrauktos į pagrindinių Europos ekonominių rodiklių (PEER) rinkinį. Jos yra rodiklis, kuris, jeigu yra operatyviai pateikiamas, gali būti naudingas Europos centriniam bankui (ECB) ir Europos Komisijai įvertinti ūkio tendencijų poveikį atskiriems sektoriams ir pinigų politikos sprendimus.

1.6

Vienas svarbiausių dar 2005 m. kovo mėn. vykusioje Europos Vadovų Taryboje atnaujintos Lisabonos strategijos uždavinių yra sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Įgyvendinant šį uždavinį neišvengiamai sustiprėjo geresnių statistinių duomenų apie darbo jėgos paklausą poreikis.

1.7

Norint laikytis Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių 2005-2008 m. ir Bendrosios ekonomikos ir užimtumo politikos gairių, įgyvendinant Europos užimtumo strategiją, reikalingi visos Europos Sąjungos suvestiniai struktūriniai duomenys apie laisvas darbo vietas pagal ūkio sektorių, kad būtų galima analizuoti darbo jėgos paklausos lygį ir struktūrą.

1.8

Turėdamos patikimus ir dažnai atnaujinamus statistinius duomenis atskiros valstybės narės galės įvertinti padėtį darbo rinkoje ir priimti net ir konkrečiam regionui pritaikytus užimtumo politikos sprendimus.

2.1

Nacionaliniai statistiniai duomenys apie laisvas ir užimtas darbo vietas yra renkami nuo 2003 m. pagal džentelmenišką susitarimą. Nors šis susitarimas garantavo valstybių narių lankstumą ir savarankiškumą, jis ne visiškai atitiko statistinių duomenų vartotojų poreikius.

2.2

Šiuo metu keturios valstybės narės dar nenusiuntė duomenų Eurostatui, o pateiktus duomenis ne visada galima tinkamai palyginti. Ketvirčio duomenys visai neatitinka ECB ir Komisijos poreikių dėl duomenų aprėpties, aktualumo ir derinimo.

2.3

Todėl pateikdama pasiūlymą dėl reglamento komunikatu (COM(2007) 76 galutinis), parengtu Užimtumo komiteto iniciatyva, Komisija tikisi, kad bus priimtas reglamentas, kuris leis rinkti aktualius ir palyginamus statistinius duomenis apie laisvas darbo vietas.

2.4

Rengiant pasiūlymą, taip pat konsultuojantis ir su ekspertais bei Statistikos programų komitetu (SPK), buvo įvertintos įvairios galimybės. Galiausiai pasiūlyme dėl reglamento nuspręsta, kad artimiausiu metu metinių struktūrinių statistinių duomenų klausimas ir toliau bus sprendžiamas vadovaujantis džentelmeniško susitarimo principu.

2.5

Todėl pasiūlyme daugiausiai kalbama apie ketvirčio statistinių duomenų apie laisvas darbo vietas rinkimo įgyvendinimo priemones. Remiantis su šiuo reglamentu susijusia patirtimi, bus įvertinta galimybė ateityje parengti naują reglamentą, skirtą metinių statistinių duomenų poreikiui.

2.6

Statistinių duomenų išsamumo lygį pagal ekonominės veiklos rūšis nustatyti galima taikant šiuo metu galiojančią bendrą Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo sistemą (NACE).

2.7

Kiek įmanoma laikantis nustatytų kokybinių standartų valstybės narės gali laisvai naudoti administracinius duomenis arba riboti ūkio sektorių, kuriems renkami duomenys, įvairovę, taip sumažinant naštą įmonėms. (5 straipsnis).

2.8

Komisija (8 straipsnis) siūlo numatyti ekonominio pagrįstumo tyrimus, kuriuos atliktų valstybės narės, kurioms sunku pateikti duomenis apie:

2.9

Per pirminį etapą (pirmuosius trejus metus) valstybės narės gali gauti finansinę paramą iš ES. Finansavimas bus vykdomas per Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą — PROGRESS (1) (9 straipsnis). Todėl kol bus įgyvendinamas džentelmeniško susitarimo etapas, taip pat galima racionalizuoti ir gerinti statistinių duomenų rinkimą.

3.1

EESRK pabrėžia, kaip svarbu, kad turimi Europos užimtumo statistiniai duomenys būtų kiek įmanoma nuoseklesni ir patikimesi. Todėl EESRK vertina ir palaiko Komisijos pastangas parengti teisinį pagrindą, kad ES lygmeniu būtų galima gauti naujus, palyginamus ir aktualius statistinius duomenis.

3.2

Siekiant Lisabonos strategijos ekonominių, o ypač užimtumo, tikslų, visi statistinių duomenų vartotojai bei ūkio subjektai, socialinės veiklos vykdytojai ir institucijos ES ir nacionaliniu lygiu privalo turėti galimybę gauti patikimą ir veiksmingą statistinę paramą.

3.3

EESRK taip pat pritaria, jog teisingai buvo pasirinkta teisinė priemonė, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nes pasiūlymo tikslas, kaip ir didžiosios statistinės veiklos dalies atveju, turi būti išsamiai ir vienodai įgyvendinamas visoje Europos Sąjungoje.

3.4

Sprendimą pasiūlyme dėl reglamento numatyti tik ketvirčio statistinių duomenų rinkimą ir toliau taikyti džentelmenišką susitarimą metiniams struktūriniams duomenims neabejotinai paskatino gerai pagrįstas noras pamažu pereiti nuo neformalaus susitarimo prie ES reglamento dėl statistinių duomenų rinkimo. Pereinamojo laikotarpio metu turi būti atidžiai stebimi rezultatai, ir EESRK tikisi, kad artimiausiu metu pavyks parengti išsamų ir patikimą pagrindą metinių ir ketvirtinių statistinių duomenų apie ES darbo rinkos galimybes rinkimui.

EESRK apgailestauja, kad kol kas nėra poveikio įvertinimo, tačiau tikisi, kad Komisija jį parengs prieš priimant antrinį įgyvendinimo reglamentą, nes iš principo padidės išlaidos ir našta Europos bendrovėms, bet nebus kompensuojamas kitos tyrimų veiklos sumažinimas.

3.5

Vis dėlto EESRK mano, kad stengiantis supaprastinti statistinių duomenų rinkimą ir mažinti sąnaudas, buvo priimtas ne visai aiškus sprendimas, kad statistinių duomenų rinkimas būtų pasirinkamas sektoriuose, kurie vadinami sezoniniais, būtent žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuose.

3.6

Tačiau dėl duomenų koregavimo pagal sezoną iškyla daug klausimų dėl tokių statistinių duomenų patikimumo, nes kituose pramonės sektoriuose ir (arba) viešajame sektoriuje, sezoninės sutartys naudojamos jau daugelį metų (tekstilės pramonė, žemės ūkio ir maisto pramonės, turizmas ir pan. …).

3.7

Be to, visose ES šalyse darbo sutartimis šiuo metu galima įforminti dešimtis įvairiausių darbo santykių formų. Todėl naudinga žinoti, apie kokias laisvų darbo vietų rūšis kalbama (neribotos trukmės sutartys, terminuotos sutartys, sutartys dėl darbo ne visą darbo dieną, projektai, partnerystės sutartys ir pan.).

3.8

Teisinis pagrindas, kuris būtų artimesnis realioms darbo rinkos galimybėms, jos tendencijoms ir kai kurių sektorių bei regionų silpnosioms vietoms, leistų geriau pasirinkti strategijas, kurias reikėtų įgyvendinti siekiant Lisabonos tikslų.

3.9

Tai dar viena priežastis, kodėl EESRK mano, kad ypač tose srityse būtinos konsultacijos su Europos socialiniais partneriais ir reikalingas jų tiesioginis dalyvavimas.

EESRK teigiamai vertina Parlamento tikrinimo teisę, kuri bus panaudota pasiūlymo atžvilgiu — siūlomas teisės aktas bus priimamas bendro sprendimo tvarka kartu su Europos Parlamentu. Įgyvendinimo reglamentams bus taikoma komitologijos procedūra pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, vadovaujantis Tarybos sprendimais 1999/468/EB ir 2006/512/EB nustatyta tvarka.