8.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/87

1.1

EESRK pritaria pagrindinėms komunikato nuostatoms. Šis komunikatas sustiprins Lisabonos strategijos socialinę dimensiją, jeigu valstybės narės, taikydamos naująją sistemą, didesnę politinę svarbą teiks socialinės apsaugos modernizavimo ir tobulinimo tikslui. Socialinė dimensija labai svarbi siekiant įveikti dėl globalizacijos ir gyventojų senėjimo kylančias problemas. Įvairūs Lisabonos strategijos tikslai — konkrečiau, tvarus ekonominis augimas, daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimas ir didesnė socialinė sanglauda — turi būti vienodai svarbūs ir išsaugoti.

1.2

Komisijai būtina inicijuoti dialogą su valstybėmis narėmis, kad būtų daugiau sužinota apie tinkamos socialinės politikos kryptis.

1.3

Nors EESRK pritaria iniciatyvai, jis norėtų nurodyti, kad būtina atsižvelgti į konkrečius trijų atskirų darbo sričių ypatumus, skirtingus jų pažangos etapus bei valstybių narių tarpusavio skirtumus.

1.4

Vienas iš trijų pamatinių tikslų — „tobulinti valdymą, skatinti skaidrumą ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą planuojant, įgyvendinant politiką ir vykdant jos stebėseną“. Socialiniai partneriai ir kiti pagrindiniai organizuotos pilietinės visuomenės dalyviai turi aktyviau dalyvauti visose pagrindinėse šio proceso srityse.

1.5

Naujoji sistema ir jos tikslai suteikia valstybėms narėms puikią galimybę savo NRP pabrėžti socialinę dimensiją, nustatant ir įgyvendinant konkrečius nacionalinius prioritetus.

1.6

EESRK, nuolat dirbdamas šia kryptimi, turėtų stebėti, kaip naujoji sistema taikoma atvirajam koordinavimui ir pateikti ataskaitą apie padarytą pažangą iki 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

2.1

Komisija siūlo supaprastintą socialinės apsaugos ir socialinės integracijos atvirojo koordinavimo metodą (AKM), atitinkantį jos pirmuosius 2003 m. planus. Bendri pamatiniai tikslai išdėstyti ir papildyti konkrečiais kiekvienos iš trijų darbo sričių tikslais:

2.2

Šiuo pasiūlymu siekiama apibrėžti naują sistemą, kad AKM taptų tvirtesniu ir akivaizdesniu procesu, kuris būtų geriau integruotas į Lisabonos strategiją. Procedūros ir darbo tvarka (dalyvių įtraukimas, valdymas, tvarkaraštis, ataskaitų teikimas, vertinimas, keitimasis geriausia praktika, tarpusavio mokymasis, informacija) turi tapti geresnės. Naujoji sistema apima trejų metų laikotarpį (2005–2008 m.).

2.3

Remdamosi bendrais tikslais, valstybės narės iki 2006 m. rugsėjo mėn. turi pateikti nacionalines socialinės apsaugos ir socialinės integracijos strategijas, kad galėtų įtraukti jas į nacionalines reformų programas, kurios jau turi būti parengtos 2006 m. spalio 15 d.

3.1

Kad Komitetas galėtų atlikti savo patariamąjį vaidmenį, pasiūlymas turėjo būti paskelbtas iki 2005 m. gruodžio 22 d. Vėlesnis pasiūlymo paskelbimas sutrukdė EESRK deramai prisidėti prie atitinkamų ministrų posėdžių ir 2006 m. kovo mėn. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

3.1.1

EESRK jau atkreipė dėmesį ir sukritikavo trumpus laikotarpius, nustatytus konsultacijoms kitais svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl Komisijos pasiūlymo dėl integruotų gairių augimui ir užimtumui skatinti (1).

Komitetas pabrėžia, kad rengiant svarbius pasiūlymus, kurie yra pataisytos Lisabonos strategijos dalis, konsultavimo tvarkos kokybė turi būti išsaugota.

3.2

Kadangi pasiūlymas remiasi trejų metų ciklu, ši nuomonė gali padėti tiek valstybėms narėms, tiek ir Komisijai įgyvendinti ir toliau stebėti, kaip taikoma naujoji sistema.

3.3

EESRK neseniai pareiškė savo nuomonę dėl Lisabonos strategijos valdymo, pateikdama ir savo pastabas dėl AKM įgyvendinimo (2). 2003 m. Komitetas priėmė nuomonę dėl pirmojo Komisijos pasiūlymo dėl supaprastinimo (3). Jis pat išdėstė savo apmąstymus dėl AKM taikymo pensijoms ir sveikatos priežiūrai (4). EESRK šiuo metu rengia nuomones ir kitais susijusiais klausimais (5).

3.4

Deja, tik kelete 2005 m. spalio mėn. pateiktų NRP buvo įrašyti socialinės apsaugos ir socialinės integracijos klausimai. Suinteresuotos šalys dabar turi parengti ir įgyvendinti nacionalinės strategijos kryptis ir reformų programas, kad būtų užtikrinta, jog bus atsižvelgta į socialinę dimensiją. Ši nuomonė turėtų būti laikoma indėliu į minėtą procesą.

3.5

EESRK pritaria pagrindinėms komunikato nuostatoms. Šis komunikatas sustiprins Lisabonos strategijos socialinę dimensiją, jeigu valstybės narės, taikydamos naująją sistemą, didesnę politinę svarbą teiks socialinės apsaugos modernizavimo ir tobulinimo tikslui. Socialinė dimensija labai svarbi siekiant įveikti dėl globalizacijos ir gyventojų senėjimo kylančias problemas. Įvairūs Lisabonos strategijos tikslai — konkrečiau, tvarus ekonominis augimas, daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnė socialinė sanglauda — turi būti vienodai svarbūs ir išsaugoti.

3.6

Atsižvelgdamas į šias prielaidas ir nuolatinį nerimą keliančią Europos Sąjungos socialinę padėtį, EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares aiškiai ir konstruktyviai išdėstyti piliečiams informaciją apie aktyvesnes pastangas pabrėžti socialinę dimensiją kaip Lisabonos strategijos trečiąjį ramstį.

3.7

EESRK pripažįsta, kad socialinės apsaugos politika iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai. Vis tik Komisijai būtina inicijuoti dialogą su valstybėmis narėmis, kad būtų daugiau sužinota apie tinkamos socialinės politikos kryptis. EESRK ragina valstybes nares prisiimti politinę atsakomybę spręsti ateities iššūkius. Komitetas pabrėžia, kad naujojoje sistemoje išdėstyti Europos tikslai bus įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu kiekvienai valstybei narei pakaks ryžto ir gebėjimo įvykdyti savo įsipareigojimus skatinti socialinę pažangą modernizuojant ir padarant socialinę apsaugą finansiškai tvaria.

3.8

Turi būti visapusiškai panaudota būtina ir konstruktyvi ekonominės politikos, užimtumo strategijos ir socialinės apsaugos tarpusavio sąveika. Toli siekianti socialinė politika, paremta solidarumu, turėtų būti laikoma naudingu veiksniu, darančiu tinkamą poveikį augimui ir užimtumui (6). Kartu, socialinės politikos tvarumas priklauso nuo ekonomikos augimo, paremto geresniu ekonomikos politikos koordinavimu Europos mastu.

3.9

Nors EESRK pritaria iniciatyvai, jis norėtų nurodyti, kad, sujungiant darbo sritis, kurių pažanga gerokai skiriasi tarpusavyje, būtina ir toliau atsižvelgti į konkrečius trijų atskirų darbo sričių ypatumus, skirtingus pažangos etapus bei valstybių narių tarpusavio skirtumus.

Būtina atsižvelgti į skirtingą Europos nacionalinės politikos koordinavimo priemonių kokybę. Nors socialinės integracijos srityje konkrečios gairės ir tikslai, palyginti su Europos užimtumo politikos gairėmis, turi prasmę, pensijų ir sveikatos srities koordinavimas Europos mastu vis dar dažnai apsiriboja susitarimais dėl bendrų kokybinių tikslų.

3.10

Tačiau, vystant ir įgyvendinant tris skirtingas darbo sritis, valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti jų tarpusavio sąveiką, nes dažnai šios sritys sutampa. Vienoje darbo srityje įgyvendinta priemonė gali turėti tiesioginį poveikį kitoms darbo sritims. Valstybėms narėms svarbu sumažinti ir atotrūkį tarp politinės valios ir faktinio įgyvendinimo.

4.1

Vienas iš trijų pamatinių tikslų — „tobulinti valdymą, skatinti skaidrumą ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą planuojant, įgyvendinant politiką ir vykdant jos stebėseną“.

Vis dar nepakankamai dalyvauja socialiniai partneriai ir kiti pagrindiniai organizuotos pilietinės visuomenės dalyviai. AKM taikymas įvairiems sektoriams nedavė laukiamų rezultatų, nes valstybės narės neparodė jokio realaus ryžto siekti sutartų tikslų ir veiksmų. Panaši padėtis susiklostė ir kelete nacionalinių veiksmų planų, kuriuose esama trūkumų, kai kalbama apie aiškių nacionalinių tikslų ir strategijos krypčių nustatymą bei visų susijusių dalyvių aktyvų dalyvavimą. Vietoj to, nacionaliniai užimtumo, socialinės integracijos ir kitų sričių planai iš dalies buvo pertvarkyti į biurokratinės veiklos ataskaitas.

4.2

EESRK įsitikinęs, kad organizuotai pilietinei visuomenei aktyviau dalyvaujant visuose proceso etapuose pagerės NVP kokybė. Tokia tvarka užtikrins, kad planuose bus atsižvelgta į piliečių rūpesčius ir lūkesčius.

4.3

Komisija teisi teigdama, kad AKM taikymas gali skatinti dalyvavimą rengiant socialinę politiką. Bendram sutarimui dėl reformų, kad būtų modernizuota socialinė apsauga išsaugant finansinį tvarumą, turi pritarti visi socialiniai partneriai ir kitos susijusios pilietinės visuomenės suinteresuotosios šalys. EESRK pritaria visų dalyvių dalyvavimui visuose etapuose, pradedant politikos rengimu ir baigiant įgyvendinimu ir vertinimu. Tačiau dalyvaujamojo pobūdžio sprendimų priėmimo procesas neatleidžia išrinktų įstatymų leidėjų nuo atsakomybės skatinti socialinę pažangą ir aukšto lygio socialinę apsaugą.

4.4

EESRK pripažįsta, kad AKM pažanga trijose skirtingose darbo srityse, su kuriomis yra susijusi naujoji sistema, skiriasi. Nors pažanga ir nėra pakankama, socialinei integracijai taikomas AKM buvo labiau dalyvaujamojo pobūdžio nei AKM, taikomas pensijoms. Socialinių partnerių ir kitų pagrindinių dalyvių dalyvavimas pastarojoje strategijoje buvo labai ribotas. Nepaisant skubios būtinybės gerinti AKM taikymą socialinei integracijai, EESRK tvirtai pabrėžia Komisijos nuomonę dėl būtinybės labiau įtraukti suinteresuotąsias šalis į kitas dvi darbo sritis.

4.5

Priešingai negu riboto dalyvavimo taikant AKM pensijoms atveju, EESRK atkreipė dėmesį į kur kas aktyvesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą Europos teisėkūroje, susijusioje su papildomomis profesinėmis pensijomis. Toks skirtumas rodo būtinybę padaryti AKM patrauklesnį ir įdomesnį visiems suinteresuotiems dalyviams.

4.6

EESRK Socialinės apsaugos komitetui (SAK) siūlo rengti posėdžius reguliariau ir kviesti kuo daugiau dalyvių, tarp jų socialinių partnerių ir kitų Europos ir valstybių narių atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų atstovus. EESRK taip pat mano, kad SAK dalyvaujantys vyriausybės atstovai yra tvirtai pasiryžę organizuoti konsultacijas ir dalyvauti jose su socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais savo šalių pilietinės visuomenės suinteresuotais subjektais.

4.7

EESRK, nuolat dirbdamas Lisabonos strategijos (7) įgyvendinimo srityje, turėtų įtraukti socialinius partnerius ir atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas bei ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas, kur jos jau sudarytos, kurie stebėtų naująją sistemą, kaip ji taikoma atvirajam koordinavimui ir ataskaitų apie padarytą pažangą teikimui iki 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo. Komitetas turėtų ypatingą dėmesį skirti valdymui ir sritims, kuriose aktyvus dalyvių dalyvavimas buvo sėkmingas rengiant ir įgyvendinant nacionalinius prioritetus.

5.1

Naujoji sistema ir jos tikslai suteikia valstybėms narėms puikią galimybę savo NRP pabrėžti socialinę dimensiją nustatant ir įgyvendinant konkrečius nacionalinius prioritetus, susijusius su bendrais Lisabonos tikslais, visapusiškai laikantis valstybių narių subsidiarumo principo. Tačiau EESRK ragina valstybes nares visapusiškai taikyti ES Komisijos parengtas gaires (12).

5.2

Atsižvelgdamos į socialinės integracijos sritį „Skurdo ir socialinės atskirties panaikinimas“, valstybės narės per 2006 m. parengs naujus nacionalinius socialinės integracijos veiksmų planus.

5.2.1

EESRK mano, kad būtina imtis konkrečių veiksmų dėl prioritetinių priemonių, kurias 2005 m. kovo mėn. apibūdino Užimtumo ir socialinių reikalų taryba. EESRK primena ES tikslą, kad valstybės narės turi imtis ryžtingų priemonių iki 2010 m. panaikinti skurdą (13). Be to, EESRK pabrėžia, kad politika socialinei atskirčiai įveikti yra svarbi, siekiant spręsti demografinį iššūkį.

5.2.2

EESRK nuomone, ypač svarbu dėmesį skirti šiems klausimams:

5.3

Pernai pensijų sričiai „Tinkamos ir tvarios pensijos“ buvo pateiktos nacionalinės pensijų strategijos. 2006 m. numatytas tik derinimas.

5.3.1

Tarp prioritetinių klausimų galėtų būti šie:

5.4

Sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sričiai „Galimybė naudotis aukštos kokybės ir tvaria sveikatos ir ilgalaike priežiūra“, valstybės narės pirmą kartą parengs nacionalinius planus.

5.4.1

EESRK nori pabrėžti, kad visiems turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis aukštos kokybės ir techninius standartus atitinkančiomis socialinės priežiūros paslaugomis. Kad būtų įgyvendinta finansiškai tvari sveikatos ir ilgalaikė socialinė priežiūra, profilaktinės sveikatos priemonės yra itin svarbios.

5.4.2

Naujų nacionalinių veiksmų planų prioritetiniais klausimais galėtų būti šie klausimai: