8.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/1

1.1

Savo ankstesnėje nuomonėje (1) dėl nanomokslų ir nanotechnologijų EESRK pripažino, kad būtų naudinga dokumente pateikti trumpas pagrindinių vartojamų sąvokų apibrėžtis, atkreipiant dėmesį į tai, kad nuomonėje nagrinėjama santykinai nauja sritis, kurios sąvokos buvo mažai žinomos arba mažai vartotos. Todėl būtų tikslinga minėtas apibrėžtis pateikti šios nuomonės pradžioje.

1.1.1

Atsižvelgiant į tai, kad vienu metu su Šeštąja bendrąja programa 2006 m. vis dar yra vykdoma dauguma 2000 m. pradėtų įgyvendinti Europos programų, svarbiausias, su nanomokslais ir nanotechnologijomis susijusias programas reikėtų nurodyti išnašose. Visų pirma reikėtų nurodyti programas, kurios svarbios naujosioms valstybėms narėms, kadangi jos iki 2004 m. neturėjo galimybės dalyvauti nei jas pradedant, nei svarstant jų tikslus.

1.2.1

„Nano“ — viena milijardoji dalis. Šiame dokumente sąvoka „nano“ vartojama vienai milijardajai metro daliai reikšti.

1.2.2

„Mikro“ — viena milijonoji dalis. Šiame dokumente ji reiškia vieną milijonąją metro dalį.

1.2.3

„Nanomokslai“ — tai naujas požiūris į tradicinius mokslus (chemiją, fiziką, elektroninę biologiją ir kt.), nagrinėjantis pagrindinę medžiagų struktūrą ir jų atomines ir molekulines ypatybes. Iš tiesų šie mokslai nagrinėja atomų potencialą įvairiose mokslo disciplinose (3).

1.2.4

„Nanotechnologijos“. Šiomis technologijomis galima paveikti atomus ir molekules ir sukurti naujus paviršius ir daiktus, kurie, turėdami skirtingą atomų sandarą ir išsidėstymą, turi tokių ypatybių, kurias galima pritaikyti kasdieniniam gyvenimui (4). Tai technologijos, taikomos vienai milijardajai metro daliai.

1.2.5

Papildant pirmiau pateiktą apibrėžtį, verta pateikti išsamesnės mokslinės informacijos. Terminas„nanotechnologija“ reiškia daugiadisciplinį požiūrį į medžiagų, mechanizmų ir sistemų kūrimą, naudojant nanometrinę skalę medžiagoms valdyti. Siekiant įgyti kvalifikaciją nanotechnologijų srityje reikia puikiai išmanyti elektronikos, fizikos ir chemijos sritis, turint omenyje minėtą daugiadiscipliniškumą.

1.2.6

„Nanomechanika“. Nustatant daikto ypatybes, jo dydis tampa svarbus, kai jis lygus nuo vieno nanometro iki keleto dešimčių nanometrų (daiktai, kuriuos sudaro keletas dešimčių arba keletas tūkstančių atomų). Esant tokioms dydžių riboms, daiktas, kurį sudaro 100 geležies atomų, pagal savo fizines ir chemines savybes iš esmės skiriasi nuo daikto, kurį sudaro 200 atomų, nors juos sudarantys atomai yra tokie patys. Analogiškai, mechaninės ir elektromagnetinės kietojo kūno, sudaryto iš nanodalelių, ypatybės iš esmės skiriasi nuo įprastinių tokios pačios cheminės sudėties kietojo kūno ypatybių, kurias veikia atskirų sudedamųjų vienetų ypatybės.

1.2.7

„Mikroelektronika“ — tai elektronikos šaka, nagrinėjanti labai mažų dydžių integrinių mikroschemų, pagamintų vieno puslaidininkio kristalo paviršiuje, kūrimą. Dabar mikroelektronika gali sukurti atskiras detales, kurių dydis — 0,1 mikrometro arba 100 nanometrų (5).

1.2.8

„Nanoelektronika“ — tai mokslas, nagrinėjantis ir kuriantis mikroschemas, kurios gaminamos naudojant ne silicį, o kitas technologijas ir medžiagas, ir kurios veikia pagal iš esmės skirtingus principus (6).

1.2.9

Nanoelektronika turėtų tapti kertiniu nanotechnologijos akmeniu — panašiai, kaip elektronika, kuri šiuo metu naudojama visose mokslo srityse ir pramoniniuose procesuose (7).

1.2.10

„Biomimetika“ (8) — tai mokslas, nagrinėjantis dėsnius, kurie valdo gamtoje egzistuojančias molekulines struktūras. Žinant šiuos dėsnius, būtų galima sukurti dirbtinius nanovariklius, kurie būtų pagrįsti tais pačiais principais, kokie egzistuoja gamtoje (9).

1.3.1

Komitetas pritaria Komisijos pateiktiems pasiūlymams dėl veiksmų plano, skirto nanomokslams ir nanotechnologijoms, įgyvendinimo iki 2009 m., visų pirma susijusiems su:

1.3.1.1

Koordinavimo tarnybos darbuotojai turi būti aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojai, turintys administravimo patirties, taip pat gerai išmanyti bendras nanomokslų ir nanotechnologijų vystymosi tendencijas.

1.3.1.2

Kalbant apie nanomokslus ir nanotechnologijas taip pat svarbu pabrėžti, kad „Europos bendrijos remiami moksliniai tyrimai ir plėtra iš esmės sukuria pridėtinę vertę. Jie atveria potencialą, kuris gerokai viršija atskirų valstybių narių galimybes, ir jau sudarė sąlygas plėtoti pasaulinės svarbos Europos projektus“ (10). Tai paaiškina Bendrijos koordinavimo tarnybos, kuri gali valdyti šį sektorių pagal aiškiai nustatytus įgaliojimus, svarbą.

1.3.2

Komitetas, atsižvelgdamas į nanomokslų ir nanotechnologijų srities revoliucinį vystymąsi, yra įsitikinęs, kad Europos galimybės pasaulio rinkoje užimti pirmaujančią poziciją, į kurią nuolatos itin aktyviai pretenduoja nauji „varžovai“, priklauso nuo jos sugebėjimo koordinuoti veiksmus ir sukurti tvirtą Europos pagrindą nanotechnologijoms.

1.3.3

Komiteto nuomone, itin svarbu, kad Europos Sąjunga tinkamai parengtų nanomokslams ir nanotechnologijoms skirtą veiksmų planą, kuris paskatintų kolektyvinį valdymą ir suvienytų veiksmus Bendrijos, nacionaliniu ir regionų lygiu, kartu laikantis subsidiarumo principo. Veiksmų plane visų pirma turėtų būti numatyta:

1.3.4

Komitetas ragina, kad Bendrijos veiksmų planą papildytų nacionaliniai veiksmų planai, kurie užtikrintų koordinavimą ir nuolatinį sąsajų ir ryšių apibrėžimą infrastruktūros, švietimo ir mokymo, rizikos vertinimo, darbo saugos priežiūros mokymų, standartų ir patentų suderinimo ir, galiausiai, dialogo su pilietine visuomene, ypač vartotojais, srityse.

1.3.5

Komitetas mano, kad Europos pramonė turėtų plėsti ir aktyviau vykdyti nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinius tyrimus ir jų rezultatų diegimą, t. y. padidinti investicijas bent jau iki toliau į priekį pažengusių konkurentų lygio. Tai galima būtų įgyvendinti šiomis priemonėmis: kuriant Europos technologijų platformas, skatinant nanomokslų ir nanotechnologijų apsaugą ir jų panaudojimą pramonėje, skatinant kryptingą smulkių verslininkų mokymąsi, kuriant Europos tinklus, skirtus nanomokslų ir nanotechnologijų naujovių diegimui ir panaudojimui, remiant tarpdisciplininį darbuotojų ir technikos specialistų mokymą, kuriant „verslo nanotechnologijas“ ir prototipų kūrimo ir sertifikavimo laboratorijas, parengiant bendrą koncepciją, susijusią su techninio standartizavimo, intelektinės ir pramoninės nuosavybės klausimais.

1.3.6

Komiteto nuomone, dukart per metus pateikiamą stebėsenos ataskaitą dėl Bendrijos veiksmų plano įgyvendinimo ir jo suderinamumo su kitomis ES politikos kryptimis turėtų papildyti kasmetinė rezultatų suvestinė, kurioje būtų pateikti išsamūs duomenys apie tai, kaip laikomasi grafiko. Be to, į ataskaitą turėtų būti įtrauktos valstybių narių nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitos.

1.3.7

Ataskaita turėtų būti pateikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, taip pat EP ir Tarybai.

2.1

Nanomokslai ir nanotechnologijos — sparčiai besiplečianti ir itin perspektyvi sritis, kurioje pagrindiniai tyrimai gali tapti sėkmingo naujovių diegimo pagrindu. Šis sektorius ypač svarbus tiek siekiant didinti Europos pramonės konkurencingumą apskritai, tiek ir kuriant naujus produktus ir paslaugas, skirtas visuomenės ir atskirų piliečių gerovei ir gyvenimo kokybei gerinti.

2.2

Dauguma analitikų įsitikinę, kad iki 2015 m. nanomokslų ir nanotechnologijų pagrindu sukurtų medžiagų, produktų ir paslaugų paklausa pasaulio rinkoje sieks keletą šimtų milijardų eurų per metus (11), jeigu (i) mokslines žinias bus galima sėkmingai įdiegti kuriant perspektyvius produktus, technologinius procesus ir paslaugas ir (ii), kaip pabrėžė pati Komisija (12), bus išvengta „Europos“ paradokso, „susijusio su kitomis technologijomis, pasikartojimo“.

2.3

Šiam tikslui pasiekti, Komiteto nuomone, reikia:

2.4

Komitetas šią temą (13) jau nagrinėjo ankstesnėje nuomonėje ir pateikė šias rekomendacijas:

2.5.1

Per pastaruosius penkerius metus Europos Komisija iš Bendrijos lėšų teikė paramą maždaug 30 kompetencijos centrų, susijusių su įvairiomis prioritetinėmis sritimis, numatytomis Bendrijos mokslinių tyrimų bendrojoje programoje. Daugelis šių centrų, dalyvaujančių nanomokslų ir nanotechnologijų plėtroje (14), priklauso naujųjų valstybių narių universitetams, mokslinių tyrimų įstaigoms ir įmonėms.

2.5.2

Komitetas mano, jog svarbu, kad Europos jungtinis mokslinių tyrimų centras toliau remtų ir skatintų naujųjų valstybių narių ir šalių kandidačių kompetencijos centrų, ypač susijusių su nanomokslų ir nanotechnologijų sritimi, veiklą. Šis aspektas turėtų būti įtrauktas į jų darbo programas atskiru punktu.

2.5.3

Komiteto nuomone, Komisija taip pat turėtų remti Europos nanomokslų ir nanotechnologijų naujovių diegimo, taikymo ir prototipų kūrimo tinklų vystymą, ypač kai šie tinklai skirti smulkiam verslui, sudarančiam Europos ekonomikos pagrindą.

2.5.4

Konkrečiau kalbant, turėtų būti parengti specialūs paslaugų rinkiniai, kurie padėtų verslininkams suvokti galimybes, kurias teikia nanomokslų ir nanotechnologijų panaudojimas, ir jų sąsajas, kad padidėtų sėkmingų iniciatyvų (pavyzdžiui, „Gate2Growth“ (15) ir „Minanet“ (16)) skaičius. Todėl turėtų būti nustatyti nauji rizikos kapitalo šaltiniai ir finansavimo būdai ir kartu diegiamos papildomos jau veikiančių sistemų apsaugos priemonės.

2.5.5

Komitetas taip pat mano, kad informacinės visuomenės technologijoms skirta Bendrijos iniciatyva „Phantoms“ — t. y. pagal IVT/ABT (informacijos visuomenės technologijų/ateities ir besiformuojančių technologijų) Bendrijos programą sudarytas nanotechnologijoms skirtas kompetencijos tinklas — turėtų būti toliau vystomas ir propaguojamas.

2.5.6

Be to, EESRK mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog reikia žymiai labiau skatinti mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, turėtų būti sukurta daugiau ryšių su iniciatyvomis „Eureka“ ir COST, kurios apima didžiąją dalį šiose šalyse vykdomos veiklos nanomokslų ir nanotechnologijų srityje.

2.6.1

Bendros vyriausybių, bendrovių ir finansų pasaulio išlaidos pasauliniu mastu nanomokslų ir nanotechnologijų srityje 2005 m. sausio mėn. duomenimis sudarė apie 7 milijardus eurų per metus (17) (daugiau nei pusė šių lėšų skiriamos iš valstybinių fondų). Jos pasiskirstė maždaug taip: Šiaurės Amerika — 35 proc., Azija — 35 proc., Europa — 28 proc. ir likusi pasaulio dalis — 2 proc.

2.6.1.1

Nors devintojo dešimtmečio pabaigoje valstybinių investicijų per capita skirtumas buvo labai nedidelis (apytiksliai 1 euras JAV ir Japonijoje ir pusė tiek — ES), tačiau 2005 m. šios išlaidos vienam gyventojui JAV siekė 5 eurus, Japonijoje — 6,5 euro, o ES — 3,5 euro. Prognozuojama, kad 2011 m. šių išlaidų lygis sieks 9 eurus JAV ir Japonijoje ir 6,5 euro — ES (18).

2.6.2

Pramonės išlaidos pasauliniu mastu siekia 7 milijardus eurų per metus. Jos pasiskirsto taip: 46 proc. tenka JAV bendrovėms, 36 proc. — Azijos bendrovėms, 17 proc. — Europos bendrovėms ir mažiau nei 1 proc. — likusios pasaulio dalies bendrovėms. Maždaug 1500 bendrovių pareiškė tvirtą norą vystyti veiklą su nanomokslais ir nanotechnologijomis susijusioje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje. 80 proc. šių bendrovių yra naujai įkurtos įmonės, kurių pusė veikia Šiaurės Amerikoje. Straipsnių, nušviečiančių su nanotechnologijomis susijusius klausimus iniasklaidoje, skaičius išaugo nuo 7 000 per metus iki šiuo metu išspažusdinamų 12 000 straipsnių (19).

2.6.3

Per penkerius metus, nuo 2000 m. pabaigos iki dabar, Jungtinių Amerikos Valstijų federalinė vyriausybė į nanotechnologijas investavo daugiau nei 4 milijardus dolerių. Vien 2006 m. Džordžo Bušo administracija pareikalavo skirti 1 milijardą dolerių nanomokslų ir nanotechnologijų moksliniams tyrimams 11-kai federalinių mokslinių tyrimų agentūrų. Kaip nurodyta 2005 m. ataskaitoje „Nacionalinė nanotechnologijų iniciatyva po penkerių metų“ („The National Nanotechnology Initiative at Five Years“), Jungtinės Amerikos Valstijos yra pripažinta pasaulio lyderė su nanotechnologijomis susijusioje MT ir TP srityje; jos valstybinio ir privataus sektorių investicijos į šią sritį sudaro 3 milijardus dolerių per metus, t. y. maždaug trečdalį viso pasaulio išlaidų.

2.6.3.1

Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat pirmauja pagal naujai įsteigtų įmonių, publikacijų ir patentų skaičių. Rašoma, kad federaliniu mastu naujam mokslui ir infrastruktūrai skirtos išlaidos yra ir tinkamos, ir pakankamos, kad ilgą laikotarpį duotų didelę ekonominę naudą.

2.6.4

Metinės Japonijos išlaidos 2003 m. siekė apie 630 milijonų eurų, iš kurių 73 proc. skyrė Švietimo ministerija, o 21 proc. — Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija. Moksliniai tyrimai buvo daugiausiai skirti nanomedžiagoms. Korporacija „Mitsui“ nusprendė per ateinančius ketverius metus investuoti į nanotechnologijas maždaug 700 milijonų eurų rizikos kapitalo, o Svarbių technologijų fondas skirs nanomokslų ir nanotechnologijų moksliniams tyrimams (20) apie 30 milijonų eurų.

2.6.5

Be to, Azijoje Taivanas taip pat planuoja nuo dabar iki 2008 m. investuoti daugiau nei 600 milijonų eurų. Numatoma, kad 2006 m. gamyba padidės iki 7,5 milijardų eurų ir kad iki 2012 m. šiame sektoriuje dirbančių įmonių skaičius išaugs iki 1500, o naujų produktų vystymas (visų pirma įvairiuose nanoelektronikos sektoriuose) sieks 25 milijardus eurų.

2.6.5.1

Pagrindinė šios plėtros prielaida — problemų, susijusių su intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisėmis, sprendimas.

2.6.6

Pietų Korėja — viena pirmųjų valstybių, kurios įmonės sėkmingai pateikė į rinką nanomokslų ir nanotechnologijų pagrindu sukurtus produktus (21). Valstybė, turinti pajėgią vietinę nanotechnologijų rinką, kurios vertė — maždaug 2 milijardai eurų, pradėjo vykdyti nanomokslų ir nanotechnologijų programą (Next Generation Core Development Program) ir skyrė jai 168 milijonų eurų biudžetą. Jos prioritetai apima nanomedžiagas, sudėtines nanomedžiagas ir bionanotechnologijas.

2.6.7

Daugiau nei 30 nanomokslų ir nanotechnologijų įmonių per pastaruosius keletą metų įsisteigė Australijoje; jų skaičius kasmet išauga daugiau nei 50 proc. Valstybinio ir privataus sektorių investicijos į šią sritį siekia 60 milijonų eurų per metus. Daugiausiai dėmesio skiriama naujoms medžiagoms, bionanotechnologijai ir medicinos bei gydomosioms priemonėms.

2.6.8

Remiantis neseniai Pekine paskelbta ataskaita, kurioje nagrinėjama nanotechnologijų plėtra Kinijoje 2005–2010 m. laikotarpiu ir prognozės iki 2015 m. (22), ši šalis pirmauja pasaulyje pagal įregistruotų nanomokslų ir nanotechnologijų srities įmonių, publikacijų ir patentų skaičių. Jos nanomokslų ir nanotechnologijų produktų ir sistemų vidaus rinka siekia 4,5 milijardų eurų. Tikimasi, kad iki 2010 m. ji išaugs iki 27 milijardų eurų, o iki 2015 m. — iki 120 milijardų eurų (23).

2.6.9

EESRK nuomone, tarptautinė padėtis rodo, jog labai svarbu ES valstybėse užtikrinti palankią aplinką moksliniams tyrimams ir naujovių diegimui, kad būtų galima sėkmingai didinti investicijas į šio sektoriaus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

3.1

Komitetas visuomet pabrėžė, kad turi būti dedama daugiau pastangų siekiant padidinti Europos investicijas (tiek absoliučią, tiek ir santykinę jų vertę) MT ir TP ir kartu pasiekti Barselonoje užsibrėžtą 3 proc. ribą. Atsižvelgdamas į tarptautines tendencijas, jis yra įsitikinęs, kad šių priemonių reikia imtis visų pirma nanomokslų ir nanotechnologijų sektoriuje.

3.1.1

Komitetas mano, kad priemonės neduotų reikiamų rezultatų, jei nebūtų priskirtos stipriam Europos masto procesui, skirtam nacionalinių ir regioninių nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų programų koordinavimui, iš dalies naudojant ERA-NET ir ERA-NET PLUS (24) programas. Be to, panaudojant COST (25), ESF (26) ir „Eureka“ (27) programas ir EIB paskolas, turėtų būti imtasi papildomų priemonių, skirtų mokslinių tyrimų centrams, įmonėms ir universitetams informuoti ir remti.

3.1.2

Komitetas mano, kad koordinavimo priemonės ir bendradarbiavimas Europos mastu turėtų apimti visus valstybių narių veiksmus kuriant tarpdisciplinines infrastruktūras ir nanomokslų ir nanotechnologijų kompetencijos centrus, kuriuos reikėtų susieti su paneuropiniu tinklu, siekiant sustiprinti tarpusavio ryšį ir išvengti bereikalingo veiksmų dubliavimo.

3.2.1

Komitetas įsitikinęs, kad siekiant, jog Bendrijos veiksmų planas būtų veiksmingas ir įtikimas, jame turėtų būti pateiktas kalendorinis planas ir smulkus grafikas, kurie padėtų geriau tikrinti pažangą, kurios siekiama šiose srityse:

3.2.2

Komitetas ryžtingai palaiko didelio masto investicijų į mokslinius tyrimus, naujoves ir mokymą nanomokslų ir nanotechnologijų srityje didinimą Bendrijos, valstybių narių ir regionų lygiu, tuo pačiu metu glaudžiai koordinuojant atitinkamą valstybių narių ir regionų veiklą.

3.2.2.1

Turėdamas tai omenyje, Komitetas pabrėžia, kad priešingai nei kituose mokslinių tyrimų sektoriuose Bendrijos lėšų, skiriamų nanomokslams ir nanotechnologijoms, apimtys atitinka tas, kurias skiria ir valstybės narės (tuo tarpu bendrai ES moksliniams tyrimams skiriamos lėšos sudaro 4–5 proc. visų moksliniams tyrimams Europoje skiriamų lėšų, o valstybės narės skiria 87 proc.).

3.2.3

Komitetas mano, kad ne mažiau kaip 10 proc. lėšų, numatytų specialiai programai „Bendradarbiavimas“, pagal BP7 2007–2013 m. turėtų būti skirtos nanomokslų ir nanotechnologijų teminiams prioritetams.

3.2.3.1

Programoje „Pajėgumai“ turėtų būti atitinkamai atsižvelgta į MVĮ poreikius, susijusius su moksliniais tyrimais ir naujovėmis nanomokslų ir nanotechnologijų srityje, visų pirma „nanotechnologinių grupių“, kompetencijos tinklų ir nanomokslų ir nanotechnologijų prognozavimo būdų požiūriu.

3.2.3.2

Specialiojoje programoje „Žmonės“ turėtų būti tinkamai skatinamas nanomokslų ir nanotechnologijų mokslininkų rengimas ir mobilumas; tas pats taikytina ir Jungtinio mokslinių tyrimų centro darbui, susijusiam su saugumu ir standartizavimu, taip pat perspektyviniam technologiniam mokymui.

3.2.4

Kalbant apie Konkurencingumo ir naujovių bendrąją programą, nuo 2007 m. turėtų būti įmanoma, panaudojant jos turimas lėšas — nors jos ir ribotos — priemonėms, skatinančioms verslininkystės kultūrą nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų srityje, finansuoti.

3.2.5

Komitetas ryžtingai palaiko Europos technologijų platformų, kurios būtų kuriamos pagal jau veikiančių nanoelektronikos ir nanomedicinos platformų pavyzdį, steigimą; šios platformos yra itin tinkama priemonė mobilizuojant įvairių sektorių (mokslo, mokymo, technologijų, pramonės, finansų) visus viešuosius ir privačius dalyvius Bendrijos, nacionaliniams ir (arba) regionų arba bendriems projektams ar iniciatyvoms, kurie remtųsi bendra ir veiksnia perspektyvine vizija.

3.2.6

Komitetas mano, kad itin svarbios yra investicijos į pažangų švietimą ir mokymą. Naujos Bendrijos programos laikotarpiui po 2006 m. turėtų numatyti konkrečius veiksmus tarpdisciplininei paramai nanomokslų ir nanotechnologijų srityje teikti.

3.2.7

Siekdama palengvinti pramoninį nanomokslų ir nanotechnologijų panaudojimą, Komisija iki 2007 m. pagal BP7 nanomokslų ir nanotechnologijų darbo programą turėtų:

3.2.8

Komisija turėtų nedelsdama sustiprinti etikos stebėsenos sistemą, kad būtų nustatytos visos galinčios iškilti nanomokslų ir nanotechnologijų etikos problemos, ypač medicinos, žemės ūkio, maisto ir kosmetikos pramonės srityse.

3.3.1

Komitetas nurodo, kad ypač svarbu, jog Bendrijos veiksmų planus atitiktų nacionaliniai veiksmų planai, kurie iki 2006 m. pirmojo pusmečio pabaigos turi būti pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Siekiama užtikrinti darną ir sąveiką infrastruktūros, švietimo ir mokymo srityse bei suderinti standartus ir patentus, rizikos vertinimą ir galiausiai dialogą su pilietine visuomene, vartotojais ir žiniasklaida.

3.3.2

Komiteto nuomone, valstybės narės nanomokslams ir technologijoms turėtų skirti daugiau viešųjų ir privačių investicinių lėšų bei reguliariai teikti EP ir Tarybai pažangos, susijusios su investicijomis ir nacionalinių planų įgyvendinimu, ataskaitas.

3.3.3

Šios ataskaitos turėtų būti įtrauktos į kas dvejus metus rengiamą Bendrijos ataskaitą; jose turi būti konkrečiai nurodoma, kaip:

3.3.4

Komitetas mano, kad valstybės narės turėtų stengtis išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp dviejų būtinybių: viena vertus, poreikio bendradarbiauti ir skleisti informaciją mokslo ir praktiniais tikslais, visų pirma siekiant stiprinti sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir, kita vertus, poreikio užtikrinti išradimų ir intelektinės bei pramoninės nuosavybės apsaugą.

3.3.5

Komiteto nuomone, tai, kad nėra Bendrijos patento ir vienodos Bendrijos patentų teisės, sukelia neigiamas pasekmes šioje srityje. Jos susijusios ne tik, pavyzdžiui, su klausimu, kokiose valstybėse narėse galima patentuoti bionanotechnologijos srities išradimus, bet ir su suinteresuotų subjektų galimybe lengvai gauti informacijos apie naujus išradimus ir patentus.

3.4.1

Komitetas visiškai pritaria veiksmų plane numatytoms gairėms, skirtoms tarptautiniu mastu plėtoti struktūruotą bendradarbiavimą ir dialogą. Be to, jis norėtų pasiūlyti:

3.5.1

Komitetas mano, kad įmonės, ypač MVĮ, gali gauti milžiniškos naudos iš nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų, jų rezultatų platinimo ir technologijų perkėlimo, visų pirma iš energijos taupymo ir aplinkosaugos technologijų, IT nanotechnologijų, technologiniams procesams, produktams ir paslaugoms skirtų naujų medžiagų, taip pat iš kombinuotų technologijų (nano bio info).

3.5.2

Komitetas mano, kad Europos pramonė turėtų plėsti ir aktyviau vykdyti nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinius tyrimus ir jų rezultatų diegimą, t. y. padidinti investicijas bent jau iki daugiau į priekį pažengusių konkurentų lygio. Tvirtą pagrindą šioms priemonėms turėtų sudaryti sukurta palanki teisinė aplinka tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu bei regionų lygiu.

3.5.3

Komitetas įsitikinęs, kad šis didesnį įmonių dalyvavimą remiantis pasiūlymas gyvybiškai svarbus nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų, plėtros ir diegimo sričiai, tačiau turi būti parengtos Europos, nacionalinės ir regionų ir ypač bendros veiksmų programos, skirtos:

3.5.4

Komitetas pabrėžia, kad ypač nanomokslų ir nanotechnologijų srityje Europos socialiai atsakingų įmonių didžiausia vertybė yra ir turi būti darbuotojai, mokslinis ir techninis personalas.

3.5.4.1

Dėl šios priežasties Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu imtis priemonių, kurios užtikrintų saugias gamybos sąlygas ir technologinius procesus, tinkamus tiesiogiai susijusio personalo mokymą, visų pirma medicininės diagnostikos ir terapijos sektoriuose, daugiausiai dėmesio skiriant profilaktikos, ex-ante rizikos prevencijos ir įvertinimo aspektams. Šiuo tikslu galima būtų parengti Europos lygiu sertifikuotas technines darbo instrukcijas.

3.5.4.2

Dubline įsikūręs Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas turi nuodugniai įvertinti ir ištirti pramoniniam nanomokslų ir nanotechnologijų taikymui reikalingos naujos darbo organizacijos, taip pat mokymų, sveikatos ir saugos reikalavimų poveikį darbuotojams.

3.5.5

Europos nanomokslų ir nanotechnologijų dialogas su visomis suinteresuotosiomis šalimis iki 2007 m. turėtų tapti oficialios formos, t. y. turėtų būti sukurtos konsultavimo įstaigos arba forumas, kuris būtų pakankamai viešas ir skaidrus, kad galėtų tapti kvalifikuotu ir pripažintu žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės partneriu.

3.5.6

Iki 2007 m. turėtų būti sujungtos sėkmingos bandomosios informacinės programos. Jos turėtų iškart būti prieinamos „Europos“ tinklalapyje ir pateiktos Europos institucijoms, visų pirma EP ir Tarybai. Be to, nuo 2008 m. „Europos nanomokslų ir nanotechnologijų savaitės“ proga turi būti įteiktas kasmetinis „Tarpdisciplininis nanomokslų ir nanotechnologijų prizas“, siekiant tarptautinio atgarsio.

3.5.7

2006 m. Komisija turėtų įdiegti sertifikuotus metodus, skirtus nanomokslų ir nanotechnologijų taikymo ir (arba) naudojimo rizikai nustatyti. Pirmojoje 2008 m. pusėje ji turėtų pateikti pasiūlymą dėl Europos gairių šioje srityje.