11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/41

1.1

Pastaraisiais dešimt penkiolika metų Europos institucijų susidomėjimas dialogu su pilietine visuomene, ypač su organizuota pilietine visuomene Europos lygmeniu, nuolat augo. Institucijos pripažino, kad politika negali būti gera, jei nesiklausoma piliečių ir jei nedalyvauja ir nepritaria žmonės, kuriems tiesiogiai taikomi ES sprendimai.

1.2

Pilietinės visuomenės veikėjų sukaupta patirtis ir profesionalumas, jų tarpusavio dialogas ir dialogas visais lygiais su valstybės institucijomis ir valdžios įstaigomis, derybos, pastangos suartinti požiūrius ar net ieškoti bendro sutarimo leidžia teikti visuotinius interesus iškeliančius pasiūlymus. Taip padidėja politinių sprendimų patikimumas ir pagerėja jų kokybė, nes juos geriau supranta ir priima piliečiai.

1.2.1

Suteikdama piliečiams galimybių individualiai ar kolektyviai dalyvauti valstybės reikalų valdyme įsitraukiant į organizuotos pilietinės visuomenės veiklą, dalyvaujamoji demokratija turtina atstovaujamąją demokratiją ir taip stiprina Europos Sąjungos demokratinį teisėtumą.

1.3

Todėl reikėtų priminti ir pabrėžti, kad dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sudėties, vaidmens ir nuo pat įkūrimo sutarčių jam suteiktų įgaliojimų, istoriškai jis nuo pat pradžių buvo visavertis Europos lygio dalyvaujamosios demokratijos veikėjas ir seniausia jos sudedamoji dalis.

1.4

„Teisė dalyvauti“, kurios jau seniai reikalavo pilietinė visuomenė ir Europos mastu veikiančios organizacijos, šiandien yra ypatingai svarbi. Tikslams ir iššūkiams, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, įgyvendinti reikia susitelkti visus vietos lygio veikėjus ir jų atstovus.

1.5

Šią būtinybę pripažino ir Europos Vadovų Taryba, Lisabonoje 2000 m. kovo 23–24 d. svarsčiusi Lisabonos strategijos (1) įgyvendinimo klausimą ir dar kartą prie šios temos grįžusi 2005 m. kovo 22–23 d. spręsdama, kaip atnaujinti šią strategiją (2).

1.6

2001 m. liepos mėn. Europos valdymo baltojoje knygoje (3) Europos Komisija pilietinės visuomenės dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politikos kryptis pavadino vienu pagrindinių gero valdymo principų ir viena prioritetinių veiklos sričių siekiant atnaujinti Bendrijos metodą ir padidinti institucijų veiklos demokratiškumą.

1.7

Dalyvaujamosios demokratijos principui taip pat skiriamas Sutarties dėl Konstitucijos Europai  (4) I-47 straipsnis. Todėl, nepaisant Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo proceso nesėkmių, ES institucijos turi laikytis šio mastymo būdo ir įvesti tikrą dalyvaujamąją demokratiją. Kad ši atitiktų modernaus Europos valdymo reikalavimus, būtina įdiegti priemones, kurios leistų Europos piliečiams, ypač jų veiklos organizacijoms, diskutuoti, konsultuoti ir veiksmingai daryti poveikį Sąjungos ir jos politikos krypčių vystymuisi vykstant tikram struktūruotam dialogui su organizuota pilietine visuomene.

1.8

EESRK savo ruožtu aktyviai dirba dalyvaujamosios demokratijos vystymo srityje bendradarbiaudamas su kitomis ES institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovaujamosiomis organizacijomis.

1.8.1

Todėl 1999 m. spalio mėn. EESRK surengė pirmą konventą dėl organizuotos pilietinės visuomenės vaidmens ir indėlio kuriant Europą. Vėliau Komitetas priėmė keletą nuomonių, susijusių su dialogo tarp pilietinės visuomenės organizacijų ir Europos institucijų vystymu ir didesniu struktūravimu (5)  (6).

2.1

Pilietinio dialogo dalyviai Europos lygiu yra organizacijos, atstovaujančios konkretiems ir (arba) visuotiniams piliečių interesams. Todėl Europos socialinių partnerių organizacijos pagal savo pobūdį neatsiejamai dalyvauja pilietiniame dialoge. Socialinis dialogas šiuo požiūriu yra puikus konkretaus dalyvaujamosios demokratijos principo įgyvendinimo pavyzdys. Tačiau reikėtų vėl pabrėžti esminį skirtumą tarp socialinio dialogo ir pilietinio dialogo. Europos socialinis dialogas yra aiškiai apibrėžtas tiek dalyvių, tiek tikslų ir procedūrų požiūriu, o Europos socialiniai partneriai turi beveik teisės aktų leidybos galių (8). Socialiniam dialogui būdingi specialūs įgaliojimai ir nepriklausomai veikiančių dalyvių pareigos.

2.2

Europos lygmeniu šios organizacijos būna pačių įvairiausių formų ir pavadinimų, iš jų populiariausios yra asociacijos, federacijos, fondai, forumai ir tinklai (9). Dažnai šie skirtingi pavadinimai apibendrinami terminu „nevyriausybinės organizacijos“ (NVO), kuris iš tiesų vartojamas įvairioms nepriklausomoms ir pelno nesiekiančioms struktūroms pavadinti. Taip pat pasirodo, kad daugelis Europos organizacijų yra tarptautinės.

2.3

Europos organizacijos koordinuoja tikrųjų narių ir asocijuotųjų narių veiklą įvairiose valstybėse narėse ir dažnai už ES ribų. Jos persigrupuoja ir vis dažniau sudaro Europos tinklus, taip yra socialinių reikalų, aplinkos, žmogaus teisių, vystymosi, vartojimo ar socialinės ekonomikos srityse.

2.4

Siekiant parodyti Europos pilietinės visuomenės organizacijų įgytą mastą ir jų jungimosi būdą, šios nuomonės priede pateikiama Europos lygio organizacijų, federacijų ir svarbiausių tinklų įvairiuose organizuotos pilietinės visuomenės sektoriuose, išskyrus socialines ir profesines organizacijas, apžvalga. Šiame dokumente nurodoma apie dvidešimt konkrečių sektorių.

2.4.1

Ši apžvalga rodo, kad Europos organizuota pilietinė visuomenė darosi vis labiau struktūruota ir kad įvairi pačių šių organizacijų struktūra: jos gali būti sudarytos tik iš nacionalinių atitinkamam sektoriui priklausančių organizacijų (kai kuriais atvejais netgi iš regionų ir vietos lygio organizacijų); jų nariai gali būti tiek Europos ir nacionalinės organizacijos, tiek ir visų lygių fiziniai ir juridiniai asmenys. Jungimasis į tinklą paprastai vyksta pagal dvi schemas: tinklas sudaromas iš tam tikro sektoriaus Europos organizacijų arba prie jo prisijungia nacionalinės ir Europos organizacijos.

2.5

Akivaizdu, kad tam tikros Europos pilietinės visuomenės organizacijos, nekalbant apie kai kurias nacionalines organizacijas ar tinklus, paprastai turi patirties ir kompetencijos, leidžiančios joms reikalauti teisės dalyvauti konsultavimosi procesuose formuojant ES politikos kryptis. Tačiau aišku ir tai, kad, nesant objektyvių vertinimo kriterijų, Europos pilietinės visuomenės organizacijų (kurios nėra socialinių partnerių organizacijos) gebėjimas atstovauti yra dažnai kvestionuojamas. Asociacijų pasaulis laikomas padriku, nes dažnai yra susiskaldęs į daugybę organizacijų; manoma, kad jos dažniau atstovauja savo narių specifiniams interesams nei visuotiniams interesams ir kad joms trūksta skaidrumo. Be to, daugelis mano, kad jos negali daryti realios įtakos politikos formavimo procesui ir sprendimų rengimui.

3.1

EESRK jau ne kartą pabrėžė, kad tik pagal aiškiai apibrėžtas atstovavimo taisykles pilietinės visuomenės veikėjams gali būti suteikta teisė veiksmingai dalyvauti Bendrijos politikos formavimo ir sprendimų rengimo procese.

3.1.1

Be pagrindinio demokratijos principo, gebėjimo atstovauti reikalavimas atitinka ir siekį suteikti daugiau aiškumo ir padidinti organizuotos pilietinės visuomenės įtaką Europos mastu.

3.1.2

Todėl EESRK parengė gebėjimo atstovauti kriterijus, kuriuos su galutiniais pakeitimais pateikė savo 2002 m. kovo 20 d. nuomonėje dėl Europos valdymo baltosios knygos (10). Kad Europos organizacija būtų laikoma galinčia atstovauti, ji turi atitikti devynis kriterijus:

3.1.3

Toje pačioje nuomonėje EESRK siūlė „apsvarstyti šiuos kriterijus su institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis kaip bendradarbiavimo ateityje pagrindą“.

3.2

Siekiant išvengti nesutarimų dėl šių nuomonėje nustatytų gebėjimo atstovauti kriterijų taikymo srities, būtina aiškiai skirti „ konsultacijas“, paprastai pradedamas visose organizacijose, turinčiose kompetencijos atitinkamoje srityje, ir „dalyvavimą“, kaip organizacijai suteiktą galimybę oficialiai ir aktyviai dalyvauti bendrame valios reiškimo procese ginant Sąjungos ir jos piliečių visuotinius interesus. Šis procesas, kuris remiasi demokratijos principais, leidžia pilietinės visuomenės organizacijoms aktyviai dalyvauti formuojant politikos kryptis ir rengiant sprendimus dėl ES ir jos politikos raidos ir ateities (11).

3.2.1

Net jei atrodytų, kad toks skirtumas įgauna akademinio pobūdžio, jis yra būtinas: gebėjimas atstovauti sudaro išankstinę sąlygą dalyvauti, nes suteikia teisėtumo. Konsultacijų tikslas yra išklausyti požiūrius ir pasinaudoti pilietinės visuomenės veikėjų patirtimi neprimetant išankstinių sąlygų. Dėl to konsultacijos nėra mažiau svarbi pilietinio dialogo sudedamoji dalis.

3.3

Pirmiau minėtoje Europos valdymo baltojoje knygoje Komisija numatė kai kuriuose sektoriuose, kuriuose konsultacijų praktika jau nusistovėjo, parengti partnerystės susitarimus, peržengiančius minimalius visoms jos tarnyboms taikomus konsultacijų standartus. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad tokie organizuotos pilietinės visuomenės susitarimai suteikia garantijų dėl savo atvirumo ir gebėjimo atstovauti, bet Komisija nenagrinėjo taikytinų kriterijų klausimo.

3.4

2002 m. gruodžio 11 d. komunikatas (12), nustatantis bendrus principus ir minimalius standartus, taikomus Komisijos pradėtoms konsultacijoms su suinteresuotomis šalimis, skiria „atviras“ konsultacijas, vykstančias pagal globalią ir ne išskirtinę poziciją, ir „tikslingas“ konsultacijas, kuriose suinteresuotosios ir su konsultacijomis susijusios šalys — tikslinės grupės — yra apibūdinamos pagal „aiškius“ ir „skaidrius“ atrankos kriterijus. Bet čia dar nėra apibrėžta jokių kriterijų.

3.4.1

Tame pačiame komunikate Komisija taip pat pabrėžia, kad ji teikia didelės reikšmės Europos atstovaujamųjų organizacijų indėliui ir remiasi EESRK jau atliktais darbais gebėjimo atstovauti kriterijų klausimu atrenkant galinčias dalyvauti pilietiniame dialoge organizacijas.

3.5

EESRK, kaip tarpininko tarp Europos Sąjungos sprendimus priimančių institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės, vaidmenį sustiprino Nicos sutartis, todėl dabar Komitetui tenka didesnė atsakomybė už:

3.6

Tačiau reikia pabrėžti, kad ši nuomonė nėra taikoma:

3.7

Taigi ši nuomonė buvo parengta pirmiausia siekiant paaiškinti ir racionalizuoti EESRK ryšius su organizacijomis ir tinklais bei suteikti daugiau pasitikėjimo dialogui su organizuota pilietine visuomene stiprinant šių organizacijų ir tinklų teisėtumą.

3.7.1

Tokia perspektyva pati savaime papildo sustiprinto ir struktūruoto dialogo su Europos pilietine visuomene įgyvendinimo darbą:

3.8

Ši nuomonė taip pat galėtų:

3.9

EESRK pabrėžia, kad šiame kontekste pilietinės visuomenės organizacijų akreditavimo ES institucijose sistema turi privalumų ir trūkumų. Tačiau ši nuomonė Komitetui nėra tinkamiausia priemonė nurodyti tokios sistemos gerąsias puses. Jis mano, kad tai yra glaudžiai susiję su gebėjimo atstovauti klausimu ir kad juos galiausiai teks nagrinėti kartu rengiant dideles diskusijas, įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis, ES institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas.

4.1

Suvokdamas, kad tik iš dalies atspindi įvairovę ir raidą to, ką apima terminas „organizuota pilietinė visuomenė“, EESRK ėmėsi iniciatyvų ir įgyvendino reformų, kad būtų kuo plačiau užtikrintas organizuotos pilietinės visuomenės atstovavimas.

4.2

Prie savo struktūrų ir veiklos jis įvairiais būdais prijungia vis daugiau Europos pilietinės visuomenės organizacijų ir tinklų, ypač tų, kuriems nėra ar dar nėra tiesiogiai atstovaujama Komitete, tačiau šis prijungimas nesiremia aiškiais gebėjimo atstovauti kriterijais.

4.2.1

Taigi, visos trys EESRK grupės  (14) pripažįsta Europos organizacijas suteikdamos joms patvirtintos organizacijos statusą. Paprastai Komiteto nariai turi tiesioginių ar netiesioginių ryšių su šiomis organizacijomis, bet tai nėra būtina sąlyga.

4.2.2

Skyrių  (15) veikloje dažnai dalyvauja Europos organizacijos, galinčios realiai dalyvauti rengiant nuomones. Skyriai praneša apie vykstančius darbus, pateikia pastabų, gali siųsti ekspertus ir dalyvauti organizuojamuose klausymuose ar konferencijose.

4.2.3

EESRK organizuoja renginius (konferencijas, seminarus, klausymus ir t.t.) įvairiomis temomis, pavyzdžiui, Lisabonos strategija, darnus vystymasis ir 2007–2013 m. finansinės perspektyvos; dar galima paminėti Europos Konvento (16) darbo stebėsenos susitikimus.

4.2.3.1

Organizuotos pilietinės visuomenės dalyviai pasirenkami pragmatiškai, remiantis grupių, EESRK narių, skyrių ar sekretoriato siūlymais. Šiuose renginiuose taip pat paprastai gali dalyvauti pageidaujantys pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

4.3

Tokio bendradarbiavimo papildomas etapas buvo įveiktas 2004 m. sukūrus EESRK ir Europos organizuotos pilietinės visuomenės pagrindinių sektorių atstovų ryšių grupę. Šiuo metu grupėje greta dešimties EESRK atstovų (tarp jų EESRK pirmininkė ir trijų grupių bei šešių skyrių pirmininkai) yra keturiolika narių iš pagrindinių organizacijų ir tinklų, aktyviai dirbančių ryšių grupės atstovaujamuose sektoriuose, ar tai būtų jau turinčios patvirtintą statusą organizacijos, ar ne.

4.3.1

Šios grupės vaidmuo yra užtikrinti Komiteto suderintą strategiją plėtojant santykius su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais, ir, kita vertus, kontroliuoti, kaip įgyvendinamos kartu patvirtintos iniciatyvos.

4.4

Ši apžvalga atskleidžia iki šiol EESRK taikytą pragmatišką poziciją, kuri atspindi atvirą ir neišskirtinį metodą progresyviai struktūruojant Komiteto ryšius su Europos organizuota pilietine visuomene. Suteikiant patvirtintos organizacijos statusą ar skyriams vedant sektorių konsultacijas, taikomas tikslingesnis metodas.

4.5

Šiuo požiūriu ad hoc grupės 2004 m. vasario 10 d. galutinėje ataskaitoje „Struktūruotas bendradarbiavimas su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais“ pabrėžiama, kad „gebėjimo atstovauti klausimas neginčijamai vertas didelio dėmesio, bet šis klausimas neturi kliudyti žengti į priekį“ ir rekomenduojama elgtis „išmintingai šioje srityje, kurioje reikia atsargumo, bet reikalaujama būti atvirais ir pragmatiškais“.

5.1

Akivaizdu, kad nuomonėje dėl Europos valdymo baltosios knygos EESRK nustatyti kriterijai nėra vienodai aiškiai išdėstyti. Todėl yra būtina patikslinti jų reikšmę ir mastą, kad juos būtų galima įvertinti ir taikyti praktikoje.

5.2

Šiuo klausimu EESRK mano, kad svarbu įvesti aiškią, vienodą ir paprastą gebėjimo atstovauti Europos pilietinės visuomenės organizacijoms vertinimo procedūrą vengiant sudėtingos, galinčios sukelti prieštaravimų problematikos.

5.3

Ši procedūra turi leisti išnagrinėti kriterijus pagal Europos organizacijų struktūrai ir veiklai pritaikytą metodiką. Ji taip pat turėtų remtis pačių organizacijų dalyvavimu minėto vertinimo procese. EESRK jokiu būdu nesiruošia kištis į šių organizacijų nepriklausomumą.

5.4

Todėl ši procedūra turėtų remtis šiais principais:

5.5

Siūloma, kad procedūra būtų sudaryta iš šių trijų vertinimo elementų:

5.5.1

Du pirmieji vertinimo elementai yra aiškūs ir siejasi su kiekvienai organizacijai būdinga struktūra. Taip jie sudaro geras galimybes gana objektyviai vertinti organizacijos gebėjimą atstovauti išsaugant pilietinės visuomenės dinamiškumą. Trečiasis elementas yra sudėtingesnis.

5.6

EESRK mano, kad siūlomas žingsnis nesudaro organizacijoms ypatingo krūvio ir jų nevaržo, bet reikalauja skaidrios struktūros ir veiklos. Beje, skaidrumas yra pagrindinis demokratijos ir visuotinių interesų principas, nes leidžia įvairioms visuomenės interesų grupėms, pavieniams piliečiams ir valdžios įstaigoms susipažinti su organizacijų struktūromis ir veikla bei susidaryti savo nuomonę apie jas.

5.7

Remdamasis šiais principais ir vertinimo kriterijais, EESRK galėtų sukurti procedūrą, kuri leistų įvertinti Europos pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimą atstovauti. Ši procedūra galėtų būti veiksminga įdiegiant specialią vertinimo priemonę visų pirma ryšių grupei bendradarbiaujant su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais.

6.1

EESRK mano, kad yra tiesioginis glaudus jau pasiūlytų kriterijų ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų įstatų ryšys.

6.2

Paprastai visos Europos mastu veikiančios organizacijos, ar jos būtų de jure ar de facto, privalo turėti įstatus (17).

6.3

Pagal EESRK jau nustatytus kriterijus (18) ir planuojant, kad ateityje jie bus visiškai veiksmingi, Europos organizacijos įstatuose turėtų būti nurodyta ar numatyta:

6.4

Kadangi Europos teisės aktų šioje srityje nėra, kiekviena organizacija visiškai savarankiškai priima savo įstatus pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus (19).

6.4.1

Todėl verta paminėti, kad 1991 m. (20) Europos Komisija pasiūlė teisės aktą, leidžiantį steigti „Europos asociacijas“. Šio dokumento tikslas buvo sukurti teisinę formą, tinkančią asociacijoms, daugelyje valstybių narių turinčioms priklausančių organizacijų, panašiai kaip akcinėms bendrovėms ir kooperatyvams. Šio pasiūlymo esminės nuostatos sutampa su pirmiau pateiktais pasiūlymais dėl įstatų turinio.

6.4.2

Tačiau pasiūlymas, kuriam EESRK (21) pritarė, buvo atmestas, nes pasipriešino kai kurios valstybės narės. Komisija jį atsiėmė. EESRK yra įsitikinęs, kad tokie įstatai yra pagrindinė teisę jungtis į asociacijas stiprinanti priemonė - pagrindinė laisvės, kurią gina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ir Europos pilietybės išraiška. Be kita ko, jis mano, kad Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-47 straipsnyje minimi principai turėtų paskatinti grįžti prie pasiūlymo.

6.4.3

Todėl EESRK vėl pasisako už tarptautinių asociacijų europinį statusą, kuris būtų panašus į Europos politinių partijų statusą, įsigaliojusį 2003 m. lapkričio mėn. (22). Tai neprieštarauja šioje nuomonėje pateiktiems pasiūlymams.

6.5

Taigi, reikia remtis principu, kad organizacijos narės turi atitinkamomis priemonėmis ir procedūromis užtikrinti įstatų laikymąsi ir jų taikymo kontrolę vykstant demokratiškiems vidaus procesams, kai priimami atitinkamos organizacijos sprendimai.

6.6

Kad būtų užtikrintas Europos pilietinės visuomenės organizacijų veiklos skaidrumas, reikėtų, kad šie įstatai, metinės finansinė ir veiklos ataskaitos bei visa informacija, susijusi su organizacijų narių finansiniais įsipareigojimais ir finansavimo šaltiniais būtų vieši, jei įmanoma juos paskelbiant ir kiekvienos atsitinkamos organizacijos interneto svetainėje.

7.1

Tarp EESRK siūlomų kriterijų yra ir toks, pagal kurį Europos organizacija daugumoje valstybių narių turi turėti jai priklausančių organizacijų, kurios būtų pripažintos atstovaujančiomis ginamiems interesams.

7.2

Kad šį kriterijų būtų galima taikyti praktiškai, EESRK mano, jog Europos organizacijai turi būti atstovaujama daugiau negu pusėje Europos Sąjungos valstybių narių, kad ji būtų laikoma galinčia atstovauti. Šis reikalavimas yra būtinas, net jei neseniai įvykusi ES plėtra padėtį apsunkina.

7.3

Kad būtų įmanoma įvertinti visų Europos organizacijų įsitvirtinimą valstybėse narėse, reikėtų paskelbti organizacijų narių sąrašą, net jeigu tai būtų organizacijos (juridiniai asmenys), nepriklausomos nuo išorės interesų grupių ir atstovaujančios pilietinei visuomenei valstybėse narėse, ir (arba) panašaus pobūdžio Europos organizacijų grupės.

7.4

Sunku įvertinti Europos organizacijos ar jai priklausančių nacionalinių organizacijų padėtį, kad būtų galima jas pripažinti ir laikyti galinčiomis atstovauti. Vertinant reikėtų vadovautis toliau pateikiamais svarstymais.

7.5

Reikia pradėti nuo principo, kad tiek nacionalinės, tiek tarptautinės organizacijos įstojimas į Europos organizaciją turi atitikti ne tik konkrečios Europos organizacijos įstatuose numatytus narystės kriterijus, bet ir tuos, kurie yra numatyti pačios stojančios organizacijos įstatuose.

7.6

Tada nacionaliniai skyriai, kaip ir Europos organizacija, kuriai jie priklauso, viešai skelbtų savo įstatus ir veiklos ataskaitas, o tai leistų atskleisti organizacijos vidaus struktūrą ir jos veiklą. Taip pat būtų pageidautina sužinoti pavienių narių, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių organizacijai, skaičių, kaip to reikalauja Europos Taryba.

8.1

Pirmiau minėtus kriterijus dėl jų pobūdžio galima įvertinti objektyviai ir aiškiai. Sunkiau vertinti ir taikyti kokybinius kriterijus. Žinoma, organizacijos įstatai, ypač jos veiklos tikslai, turimos priemonės ir geografinio paplitimo mastas suteikia keletą vertinimo aspektų. Tačiau gali paaiškėti, kad jų nepakanka vertinant organizacijos gebėjimus atstovauti. Todėl kokybiniais kriterijai vertinamas galimas aptariamųjų organizacijų indėlis.

8.2

Šiame kontekste reikia vėl priminti, kad nuomonėje nenagrinėjamos organizacijos, turinčios reikiamos patirties, kad galėtų dalyvauti atvirame konsultacijų procese (žr. ankstesnius punktus), o tik tos, kurios yra kviečiamos oficialiai ir veiksmingai dalyvauti politikos formavimo procese. Tai rodo, kad reikalinga išsami analizė.

8.3

Taigi, kokybiniai kriterijai yra susiję su organizacijos patirtimi, gebėjimu atstovauti piliečių interesams Europos institucijose, su jai reiškiamu pasitikėjimu ir reputacija, kurią pripažįsta institucijos ir kiti Europos organizuotą pilietinę visuomenę sudarantys sektoriai.

8.4

Štai kodėl reikia vertinti galimą Europos organizacijos indėlį, remtis jos kokybiniais gebėjimais atstovauti ir būdais, kaip ta organizacija savo veikla yra įsitraukusi į Europos institucijų vykdomus konsultacinius procesus.

8.5

Šiuo požiūriu svarbiausia, kad Europos organizacijos skaidriai pateiktų savo veiklos ataskaitas ir visą kitą svarbią informaciją. Taip pat galėtų būti naudojami „veiklos rodikliai“, kaip tai itin dažnai praktikuojama universitetų ir mokslinių tyrimų srityje. Tokius rodiklius reikėtų nustatyti bendradarbiaujant su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis.

8.6

Bet kuriuo atveju šiame dinamiškame ir atvirame procese EESRK ketina veikti skaidriai, pragmatiškai ir objektyviai.

antra forma – struktūruotas ir nuolat vykstantis dialogas tarp šių organizacijų ir Sąjungos

trečia forma – nuolatinis sektorių dialogas tarp pilietinės visuomenės organizacijų ir teisėkūros ir vykdomosios valdžios atstovų.

Žr. sutarties 137 ir 138 straipsnius.