–

Bayerische Motoren Werke AG, atstovaujamos Rechtsanwälte R. Hackbarth ir F. Schmidt-Sauerhöfer,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos iš pradžių T. Scharf, D. Triantafyllou, É. Gippini Fournier ir M. Wilderspin, vėliau T. Scharf ir D. Triantafyllou,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007, p. 40) 8 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Acacia Srl ir Bayerische Motoren Werke AG (toliau – BMW) ginčą dėl tariamo BMW, kaip Bendrijos dizaino savininkės, teisių pažeidimo.

3

Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio „Bendrijos dizaino suteikiamos teisės“ 1 dalyje numatyta:

„Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.“

4

Šio reglamento 80 straipsnio „Bendrijos dizainų teismai“ 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės savo teritorijoje paskiria kaip galima mažiau pirmosios ir antrosios instancijų nacionalinių teismų bei tribunolų (Bendrijos dizainų teismų), atliekančių šiuo reglamentu jiems numatytas funkcijas.“

5

To paties reglamento 81 straipsnyje „Teisių pažeidimo ir galiojimo teismingumas [Bylų, susijusių su teisių pažeidimais ir negaliojimu, teismingumas]“ nustatyta:

„Bendrijos dizainų teismams yra išimtinai teismingos [teismingi]:

6

To paties reglamento 82 straipsnyje „Tarptautinė jurisdikcija“ nustatyta:

„1.   Vadovaujantis šio reglamento nuostatomis <…> 81 straipsnyje nurodytos bylos ir ieškiniai keliami tos valstybės narės, kurioje gyvena atsakovas, teismuose arba, jeigu jis negyvena nė vienoje valstybėje narėje, teismuose tos valstybės, kurioje jis turi verslo įmonę.

2.   Jeigu atsakovas negyvena valstybėje narėje ir neturi joje verslo įmonės, tokios bylos keliamos valstybės narės, kurioje gyvena ieškovas, teismuose arba, jeigu jis negyvena nei vienoje valstybėje narėje, teismuose tos valstybės, kurioje jis turi verslo įmonę.

3.   Jeigu nei atsakovas, nei ieškovas neturi tokios gyvenamosios vietos arba tokios verslo įmonės, tokios bylos nagrinėjamos valstybės narės, kurioje yra [Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO)] būstinė, teismuose.

<…>

5.   81 straipsnio a ir d dalyse paminėtus ieškinius ir pretenzijas taip pat galima nagrinėti tos valstybės narės, kurioje buvo padarytas teisių pažeidimas arba kurioje buvo iškilusi teisių pažeidimo grėsmė [kyla jo grėsmė], teismuose.“

7

Reglamento Nr. 6/2002 83 straipsnyje „Teisių pažeidimo atvejų teismingumas“ nustatyta:

„1.   Bendrijos dizainų teismui, kurio teismingumas nustatomas [jurisdikcija nustatoma] pagal 82 straipsnio 1, 2, 3 arba 4 dalių nuostatas, yra teismingi bet kurios valstybės narės teritorijoje įvykę ar grėsę įvykti [padaryti ar gresiantys] teisių pažeidimai.

2.   Bendrijos dizainų teismui, kurio teismingumas nustatomas [jurisdikcija nustatoma] pagal 82 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra teismingi tik toje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs tas teismas, įvykę ar grėsę įvykti [padaryti ar gresiantys] teisių pažeidimai.“

8

Šio reglamento 88 straipsnyje „Taikytina teisė“ nustatyta:

„1.   Bendrijos dizainų teismai taiko šio reglamento nuostatas.

2.   Visiems klausimams, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, Bendrijos dizainų teismai taiko savo nacionalinę, įskaitant tarptautinę privatinę, teisę.

3.   Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitokia tvarka, Bendrijos dizainų teismas taiko proceso teisės normas, reglamentuojančias tokios pat rūšies teisinius veiksmus, susijusius su valstybės narės, kurioje jis yra, nacionalinėmis dizaino teisėmis.“

9

Minėto reglamento 89 straipsnio „Sankcijos už teisių pažeidimą“ 1 dalyje numatyta:

„Jeigu, nagrinėdamas ieškinį dėl teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės, Bendrijos dizainų teismas nustato, kad atsakovas pažeidė Bendrijos dizaino teises arba sukėlė jų pažeidimo grėsmę, jis, išskyrus atvejus, kada yra ypatingos priežastys nuspręsti kitaip, priima nutarimą taikyti tokias priemones:

10

Šio reglamento 110 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostata“ 1 dalyje nustatyta:

„Iki įsigalioja Komisijos pasiūlymo pagrindu priimti šio reglamento pakeitimai, kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi esantis dizainas, pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas naudojamas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą.“

11

Reglamento Nr. 864/2007 14, 16, 17, 19 ir 26 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

<…>

12

Šio reglamento 4 straipsnio „Bendra taisyklė “ 1 dalyje numatyta:

„Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių.“

13

Šio reglamento 8 straipsnyje „Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas“ nustatyta:

„1.   Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, taikoma šalies, kurioje reikalaujama apsaugos, teisė.

2.   Nesutartinių prievolių, atsirandančių dėl vieningo pobūdžio Bendrijos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, atveju klausimams, kurie nereglamentuojami atitinkamu Bendrijos aktu, taikoma šalies, kurioje buvo įvykdyti teises pažeidžiantys veiksmai [buvo pažeista ši intelektinės teisė], teisė.

<…>“

14

Acacia yra pagal Italijos teisę įsteigta bendrovė, ji Italijoje gamina motorinių transporto priemonių ratlankius ir juos parduoda keliose valstybėse narėse.

15

Manydama, kad tai, jog Acacia Vokietijoje parduoda kai kuriuos ratlankius, pažeidžia jos, kaip registruoto Bendrijos dizaino savininkės teises, BMW pareiškė ieškinį dėl teisių pažeidimo Vokietijos Federacinės Respublikos paskirtame Bendrijos dizainų teisme. Tas teismas patvirtino turintis jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį. Kaip atsakovė, Acacia tvirtino, kad nagrinėjamiems ratlankiams taikomas šio reglamento 110 straipsnis, todėl nėra teisių pažeidimo.

16

Minėtas teismas nusprendė, kad Acacia padarė BMW nurodytus pažeidimus, ir remdamasis Reglamento Nr. 864/2007 8 straipsnio 2 dalimi taikė Vokietijos teisę vadinamiesiems BMW „papildomiems“ reikalavimams, susijusiems su žalos atlyginimu, informacijos, dokumentų ir ataskaitų pateikimu, taip pat prekių perdavimu siekiant jas sunaikinti. Remiantis nacionalinėje teisėje įtvirtintomis normomis, šie reikalavimai iš esmės buvo patenkinti.

17

Acacia padavė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji ginčija, kad padarė teisių pažeidimą, be to, mano, kad BMW papildomiems reikalavimams taikytina Italijos teisė.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad Vokietijos Federacinės Respublikos nurodytų Bendrijos dizainų teismų jurisdikcija nagrinėjamu atveju kyla pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį ir kad Acacia padarė BMW nurodytus teisių pažeidimo veiksmus.

19

Vis dėlto jam kyla abejonių dėl to, kokia nacionalinė teisė taikoma papildomiems BMW reikalavimams. Jis pažymi, kad bylos baigtis iš dalies priklausys nuo atsakymo į šį klausimą, nes Vokietijos teisės normos dėl dokumentų pateikimo ir ataskaitų pateikimo skiriasi nuo Italijos teisės normų.

20

Pasak šio teismo, remiantis Reglamento Nr. 864/2007 8 straipsnio 2 dalimi, kaip ją Teisingumo Teismas išaiškino 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendime Nintendo (C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724), būtų galima manyti, kad nagrinėjamu atveju taikoma Italijos teisė. Šiuo klausimu jis konstatuoja, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko Italijoje, nes ginčijami produktai buvo pristatyti į Vokietiją iš šios kitos valstybės narės.

21

Taigi, pagrindinėje byloje nagrinėjamos teises pažeidžiančios prekės buvo parduodamos Vokietijoje ir šiuo tikslu reklamuojamos internete vartotojams, esantiems šios valstybės narės teritorijoje.

22

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

23

2021 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo BMW pastabas dėl generalinio advokato išvados. Kanceliarijos paklausta dėl šių pastabų turinio BMW paaiškino, kad jomis siekia, kad būtų atnaujinta žodinė proceso dalis pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį.

24

Šioje Procedūros reglamento nuostatoje numatyta, kad Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.

25

Šiuo atveju BMW tvirtina, pirma, kad generalinis advokatas nepakankamai atsižvelgė į tam tikras faktines aplinkybes, išdėstytas Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse ir žodžiu išsakytose pastabose, ir, antra, kad jo išvadoje klaidingai išanalizuotas konkretus atvejis, kai Bendrijos dizaino savininkas siekia ginti savo teises, pasinaudodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

26

Šiuo klausimu generalinis advokatas pernelyg daug dėmesio skyrė Reglamento Nr. 6/2002 90 straipsnio 1 daliai. BMW šiuo klausimu nori atsakyti į generalinio advokato nuomonę, kurią ji laiko klaidinga.

27

Reikia priminti, kad pats generalinio advokato išvados turinys negali būti laikomas nauja faktine aplinkybe, antraip šalys, remdamosi tokia faktine aplinkybe, galėtų atsakyti į šią išvadą. Šalys negali pateikti nuomonės dėl generalinio advokato išvados. Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę pažymėti, kad pagal SESV 252 straipsnį generalinis advokatas viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikia motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis privalo dalyvauti, tam, kad padėtų šiam teismui vykdyti užduotį – užtikrinti, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės. Pagal šio statuto 20 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Procedūros reglamento 82 straipsnio 2 dalį generalinio advokato išvada užbaigiama žodinė proceso dalis. Kadangi dėl šios išvados šalys negali pateikti nuomonės, ja pradedamas Teisingumo Teismo pasitarimų etapas (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sumal (C‑882/19, EU:C:2021:800, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, konstatuoja, kad BMW pateikta informacija neatskleidžia jokios naujos faktinės aplinkybės, galinčios turėti lemiamos įtakos sprendimui, kurį jis turi priimti šioje byloje, ir kad ši byla neturi būti nagrinėjama remiantis argumentu, dėl kurio šalys ar suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės. Galiausiai, pasibaigus rašytinei ir žodinei proceso dalims, Teisingumo Teismas turi visą reikiamą informaciją, todėl yra pakankamai informuotas, kad galėtų priimti sprendimą. Taigi nereikia nurodyti atnaujinti žodinės proceso dalies.

29

Nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas siekiant išsiaiškinti: tuo atveju, kai pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį pareiškiamas ieškinys dėl teisių pažeidimo, kokia teisė taikoma su šiuo ieškiniu susijusiems papildomiems reikalavimams, kuriais ieškovas prašo (tam netaikomos šiame reglamente nustatytos materialinės Bendrijos dizaino sistemos nuostatos) įpareigoti pažeidėją atlyginti žalą, pateikti informaciją, dokumentus ir ataskaitas, taip pat perduoti teises pažeidžiančias prekes, kad jos būtų sunaikintos.

31

Kaip Teisingumo Teismas jau nusprendė, reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl teisių į Bendrijos dizainą pažeidimą padariusio asmens veiklos, ir gauti informacijos apie tą veiklą, siekiant nustatyti šią žalą, taikoma Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė. Pagal šią nuostatą tokiems reikalavimams, susijusiems su klausimais, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, taikoma Bendrijos dizainų teismo, į kurį kreiptasi, nacionalinė teisė, įskaitant jos tarptautinės privatinės teisės normas (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 13 d. Sprendimo H. Gautzsch Großhandel, C‑479/12, EU:C:2014:75, 53 ir 54 punktus).

32

Savo ruožtu reikalavimui sunaikinti teises pažeidžiančias prekes taikoma taisyklė, įtvirtinta minėto reglamento 89 straipsnio 1 dalies d punkte, kuriame numatyta, kad, kiek tai susiję su šiame reglamente nenurodytomis sankcijomis, taikomi „valstybės narės, kurioje buvo padaryti teisių pažeidimo veiksmai arba buvo iškilusi tokių veiksmų grėsmė, įstatymai, įskaitant ir jos tarptautinės privatinės teisės normas“. Iš tiesų šių prekių sunaikinimas yra viena iš „kitų sankcijų“, kurios gali būti „atitinkamai taikomos“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 13 d. Sprendimo H. Gautzsch Großhandel, C‑479/12, EU:C:2014:75, 52 punktą).

33

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užklausa prilygsta prašymui išaiškinti Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalį ir 89 straipsnio 1 dalies d punktą, siekiant sužinoti šių nuostatų taikymo apimtį tuo atveju, kai ieškinys dėl teisių pažeidimo susijęs su padarytais veiksmais ar jų grėsme vienos valstybės narės teritorijoje.

34

Taigi savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, šis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalis ir 89 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinami taip, kad Bendrijos dizainų teismai, nagrinėjantys ieškinius dėl teisių pažeidimo pagal šio reglamento 82 straipsnio 5 dalį, pareikštus dėl padarytų ar gresiančių teisių pažeidimų vienos valstybės narės teritorijoje, su šiuo ieškiniu susijusius papildomus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, informacijos, dokumentų ir ataskaitų pateikimo, taip pat teises pažeidžiančių gaminių perdavimo siekiant juos sunaikinti, turi nagrinėti remdamiesi valstybės narės, kurioje yra šie teismai, teise.

35

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 83 straipsnio 2 dalį Bendrijos dizainų teismas, į kurį kreiptasi pagal šio reglamento 82 straipsnio 5 dalį, turi jurisdikciją nagrinėti tik tuos teisių pažeidimus, kurie buvo padaryti ar gresia valstybės narės, kurioje yra tas teismas, teritorijoje.

36

Taigi šio 82 straipsnio 5 dalyje numatyta alternatyvi teismo vieta, kuria siekiama suteikti Bendrijos dizaino savininkui galimybę pareikšti vieną ar kelis tikslinius ieškinius, kurių kiekvienas konkrečiai susijęs su padarytais ar gresiančiais teisių pažeidimais vienos valstybės narės teritorijoje (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AMS Neve ir kt., C‑172/18, EU:C:2019:674, 42 ir 63 punktus).

37

Nagrinėjamu atveju Vokietijoje pareikštas ieškinys dėl teisių pažeidimo susijęs su tam tikrų Acacia prekių pardavimu šioje valstybėje narėje. Kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktų duomenų, teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais kaltinama ši įmonė, yra, pirma, šių prekių siūlymas pirkti Vokietijoje esantiems vartotojams skirtoje internetinėje reklamoje ir, antra, šių prekių pateikimas į rinką Vokietijoje.

38

Iš tiesų dėl tokių veiksmų gali būti pareikštas ieškinys dėl teisių pažeidimo, kuris pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį susijęs su vienos valstybės narės teritorija. Tai, kad atsakovas priėmė sprendimus ir ėmėsi priemonių, susijusių su šiais veiksmais, kitoje valstybėje narėje, netrukdo pareikšti tokio ieškinio (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AMS Neve ir kt., C‑172/18, EU:C:2019:674, 65 punktą).

39

Kadangi tokiu atveju Bendrijos dizainų teismas, į kurį kreiptasi, priima sprendimą tik dėl veiksmų, kuriuos atsakovas padarė arba kilo grėsmė, kad jis juos padarys valstybės narės, kurioje yra tas teismas, teritorijoje, pagal Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą, apie kurio taikymą reikalavimams, susijusiems teises pažeidžiančiomis prekėmis, buvo priminta šio sprendimo 32 punkte, tokio reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimui iš esmės taikoma šios valstybės narės teisė.

40

Be to, pagal šio reglamento 88 straipsnio 2 dalį valstybės narės, kurioje yra minėtas teismas, teisė taip pat taikoma reikalavimams atlyginti žalą ir reikalavimams pateikti informaciją, dokumentus ir atskaitas. Tokie reikalavimai susiję ne su „sankcijų“, kaip jos suprantamos pagal minėto reglamento 89 straipsnį, skyrimu, bet, kaip priminta šio sprendimo 31 punkte, su „klausimais“, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, kaip tai suprantama pagal 88 straipsnio 2 dalį.

41

Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalyje ir 89 straipsnio 1 dalies d punkte patikslinta, kad jeigu atitinkamos valstybės narės teisėje yra tarptautinės privatinės teisės normų, jos yra sudedamoji taikytinos teisės dalis, kaip tai suprantama pagal šiuos straipsnius.

42

Prie šių privatinės teisės normų priskiriamos ir numatytos Reglamente Nr. 864/2007, visų pirma jo 8 straipsnio 2 dalyje. Taigi šio sprendimo 33 straipsnyje nurodytas nuostatas reikia aiškinti kartu su šio 8 straipsnio 2 dalimi.

43

Pagal pastarąją nuostatą nesutartinių prievolių, atsirandančių dėl vieningo pobūdžio Bendrijos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, atveju klausimams, kurie nereglamentuojami atitinkamu Bendrijos aktu, taikoma „šalies, kurioje buvo įvykdyti teises [šią intelektinės nuosavybės teisę] pažeidžiantys veiksmai, teisė“.

44

Ši taisyklė, kai teisių pažeidimas arba jo grėsmė, kurie gali būti nagrinėjami, yra vienos valstybės narės teritorijoje, negali būti suprantama kaip numatanti kitos valstybės narės arba trečiosios šalies teisės taikymą. Kadangi pagal Reglamento Nr. 864/2007 8 straipsnio 2 dalį taikytina teisė yra ta, kuri galioja tokio pažeidimo padarymo vietoje, ši teisė, kai pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį pareiškiamas ieškinys dėl teisių pažeidimo susijęs su padarytais pažeidimo veiksmais ar kurių grėsmė kyla tik vienos valstybės narės teritorijoje, yra šios valstybės narės teisė.

45

Nors negalima atmesti galimybės, kad nagrinėjamas Bendrijos dizainas taip pat buvo pažeistas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, vis dėlto šis galimas pažeidimas nėra ginčo, pradėto pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį, dalykas. Teisinio saugumo ir nuspėjamumo tikslai, nurodyti Reglamento Nr. 864/2007 14 ir 16 konstatuojamosiose dalyse, būtų pažeisti, jei sąvoka „šalis, kurioje buvo padarytas pažeidimas“, dėl kurio nukentėjo nurodytas Bendrijos dizainas, būtų aiškinamas kaip reiškiantis šalį, kurioje buvo padaryti teisių pažeidimai, kurie nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

46

Aiškinimas, kad pagal Reglamento Nr. 864/2007 8 straipsnio 2 dalį sąvoka „šalies, kurioje buvo įvykdyti teises [nagrinėjamą teisę] pažeidžiantys veiksmai, teisė“, turi būti suprantama tik kaip teisė šalies, kurios teritorijoje ieškovas, grįsdamas savo ieškinį dėl teisių pažeidimo, pareikštą pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį, remiasi atitinkamu dizainu, be kita ko, leidžia apsaugoti lex loci protectionis principą, kuris, kaip matyti iš Reglamento Nr. 864/2007 26 konstatuojamosios dalies, ypač svarbus intelektinės nuosavybės srityje.

47

Šiuo klausimu svarbu skirti pagrindinėje byloje nagrinėjamą atvejį nuo nagrinėtojo 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendime Nintendo (C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724), kai, kaip Teisingumo Teismas iš esmės pažymėjo to sprendimo 103 punkte, tas pats atsakovas tame pačiame ieškinyje buvo kaltinamas dėl skirtingose valstybėse narėse padarytų teisių pažeidimų.

48

Tame sprendime Teisingumo Teismo pateiktas aiškinimas, kad tokiomis aplinkybėmis „šalies, kurioje buvo įvykdyti teises [nagrinėjamą teisę] pažeidžiantys veiksmai, teisė“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 864/2007 8 straipsnio 2 dalį, reiškia šalies, kurioje padarytas pradinis teisių pažeidimas, teisę (2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Nintendo, C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724, 111 punktas), suteikia galimybę užtikrinti, kad visiems papildomiems reikalavimams, susijusiems su ieškiniu, pareikštu pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalį, bus taikoma viena teisė, nes toks ieškinys leidžia, kaip matyti iš šio reglamento 83 straipsnio 1 dalies, teismui priimti sprendimą dėl veiksmų, padarytų bet kurios valstybės narės teritorijoje.

49

Vis dėlto šis aiškinimas negali būti taikomas tuo atveju, kai Bendrijos dizaino savininkas pareiškia ieškinį ne pagal šio 82 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis, bet nusprendžia pareikšti vieną ar kelis tikslinius ieškinius dėl kiekvieno pažeidimo, padaryto ar gesiančio vienos valstybės narės teritorijoje, pagal minėto straipsnio 5 dalį. Pastaruoju atveju teismo, į kurį kreiptasi, negali būti reikalaujama, kad jis patikrintų, ar kitos valstybės narės nei ta, su kuria susijęs ieškinys, teritorijoje egzistuoja pradinis teisių pažeidimas, ir kad jis remtųsi šiuo pažeidimu, siekdamas taikyti tos kitos valstybės narės teisę, nors tas pažeidimas ar tos valstybės narės teritorija nesusiję su nagrinėjama byla.

50

Taip pat reikia pridurti, kad Bendrijos dizaino savininkas negali dėl tų pačių teisių pažeidimo atvejų kartu pareikšti ieškinių, remdamasis ir Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalimi, ir kitomis šio straipsnio dalimis (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AMS Neve ir kt., C‑172/18, EU:C:2019:674, 40 ir 41 punktus). Todėl nėra pavojaus, kad susiklostys situacija, kai su ieškiniu dėl teisių pažeidimo susiję papildomi reikalavimai, kurių visų dalykas tas pats, būtų nagrinėjami keliose bylose pagal skirtingą teisę.

51

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalis ir 89 straipsnio 1 dalies d punktas, taip pat Reglamento Nr. 864/2007 8 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad Bendrijos dizainų teismai, nagrinėjantys ieškinius dėl teisių pažeidimo pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį, pareikštus dėl teisių pažeidimų arba jų grėsmės vienos valstybės narės teritorijoje, su šiuo ieškiniu susijusius papildomus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, informacijos, dokumentų ir ataskaitų pateikimo, taip pat teises pažeidžiančių prekių perdavimo siekiant jas sunaikinti, turi nagrinėti remdamiesi valstybės narės, kurios teritorijoje tariamai padaryti nurodyto Bendrijos dizaino pažeidimai ar kyla jų grėsmė, teise, kuri pagal minėtą 82 straipsnio 5 dalį pareikšto ieškinio atveju sutampa su valstybės narės, kurios teritorijoje yra šie teismai, teise.

52

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 88 straipsnio 2 dalis ir 89 straipsnio 1 dalies d punktas, taip pat 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 8 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad Bendrijos dizainų teismai, nagrinėjantys ieškinius dėl teisių pažeidimo pagal Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 5 dalį, pareikštus dėl teisių pažeidimų arba jų grėsmės vienos valstybės narės teritorijoje, su šiuo ieškiniu susijusius papildomus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, informacijos, dokumentų ir ataskaitų pateikimo, taip pat teises pažeidžiančių prekių perdavimo siekiant jas sunaikinti, turi nagrinėti remdamiesi valstybės narės, kurios teritorijoje tariamai padaryti nurodyto Bendrijos dizaino pažeidimai ar kyla jų grėsmė, teise, kuri pagal minėtą 82 straipsnio 5 dalį pareikšto ieškinio atveju sutampa su valstybės narės, kurios teritorijoje yra šie teismai, teise.