—

Simon, Evers, & Co GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt H. Henninger,

—

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Tassopoulou ir K. Boskovits,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos A. Coutinho da Silva ir L. Inez Fernandes,

—

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos S. Boelaert, padedamos advokatės A. Polcyn,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos T. Maxian Rusche,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 499/2009, išplečiančio galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankinių padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims, taikymą tam pačiam importuojamam produktui, įvežamam iš Tailando ir deklaruojamam kaip Tailando kilmės arba ne (OL L 151, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas), galiojimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Simon, Evers & Co GmbH (toliau – Simon, Evers) ir Hauptzollamt Hamburg-Hafen (Hamburgo uosto centrinė muitinė, toliau – Hauptzollamt) ginčą dėl pastarosios sprendimo įpareigoti Simon, Evers sumokėti antidempingo muitus.

3

Tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, galiojusios Europos Sąjungos antidempingo priemonių taikymą reglamentuojančios nuostatos buvo įtvirtintos 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), iš dalies pakeistame 2004 m. kovo 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, p. 12; toliau – pagrindinis reglamentas).

4

Pagrindinio reglamento 13 straipsnyje „Vengimas“ buvo nustatyta:

„1.   Kai galiojančios priemonės yra apeinamos, pagal šį reglamentą nustatyti antidempingo muitai gali būti išplečiami panašios prekės <...> importui iš trečiųjų valstybių. <...> apėjimas apibrėžiamas kaip prekybos tarp trečiųjų šalių ir Bendrijos arba individualių kompanijų šalyje, kuriai nustatytos priemonės, ir Bendrijos būdo pokytis, atsiradęs dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiu pagrindimu, kaip tik antidempingo muito nustatymu, ir kai yra įrodymų dėl žalos arba kad ištaisantysis muito poveikis yra mažinamas panašios prekės kainų ir (arba) kiekių prasme, bei yra dempingo įrodymų, lyginant su anksčiau panašiai prekei nustatytomis normaliosiomis vertėmis.

<...>

2.   Surinkimo operacijos Bendrijoje ar trečiojoje valstybėje laikomos galiojančių priemonių vengimu, jeigu:

<...>

3.   Pagal šį straipsnį tyrimai pradedami Komisijos iniciatyva arba valstybės narės ar kurios nors suinteresuotos šalies prašymu, kai pateikiama pakankamai įrodymų dėl 1 dalyje nurodytų veiksnių. Tyrimas pradedamas, Komisijai pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu ir priėmus reglamentą, kuriame taip pat gali būti nurodoma muitinių institucijoms registruoti importą pagal 14 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų. Tyrimus atlieka Komisija, kuriai gali padėti muitinių institucijos, ir užbaigia juos per devynis mėnesius. Kai galutinai patvirtinti faktai pateisina priemonių pratęsimą [taikymo išplėtimą], Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, priemones pratęsia [išplečia priemonių taikymą]. <...>

<...>“

5

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį:

„Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai apie aptariamų produktų, kuriems taikomos priemonės, importą, taip pat apie muitų, renkamų pagal šį reglamentą, sumas.“

6

Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 6 dalys suformuluotos taip:

„1.   Tais atvejais, kai kuri nors suinteresuota šalis atsisako suteikti informaciją ar kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba smarkiai kliudo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. <...> Suinteresuotos šalys įspėjamos apie vengimo bendradarbiauti pasekmes.

<...>

6.   Jeigu suinteresuota šalis vengia bendradarbiauti arba bendradarbiauja nepakankamai ir dėl to nuslepiama svarbi informacija, tyrimo išvados tai šaliai gali būti ne tokios palankios, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai.“

7

Komisijai atlikus tyrimą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – pirminis tyrimas), Sąjunga priėmė 2005 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1174/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankinių padėklų krautuvų bei jų esminių dalių, galutinį surinkimą (OL L 189, p. 1), iš dalies pakeistą 2008 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 684/2008 (OL L 192, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 1174/2005).

8

Pagal Reglamento Nr. 1174/2005 1 straipsnio 1 dalį:

„Nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims, t. y. važiuoklėms ir hidrauliniams mechanizmams, kurių KN kodai yra ex 84279000 ir ex 84312000 (TARIC kodai 8427900010 ir 8431200010).<...>“

9

Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 923/2008, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu Nr. 1174/2005, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 684/2008, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims, vengimo importuojant iš Tailando siunčiamus rankinius padėklų krautuvus ir jų pagrindines dalis, deklaruojamus kaip Tailando kilmės arba ne, ir kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti tokį importą (OL L 252, p. 3), 5 konstatuojamosios dalies, Komisija nusprendė pradėti tyrimą (toliau – tyrimas dėl vengimo) remdamasi pakankamais įrodymais, kurie, anot jos, prima facie atskleidžia, kad antidempingo priemonių, nustatytų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams, vengiama atliekant aptariamo produkto surinkimo operacijas Tailande. Todėl Komisija priėmė Reglamentą Nr. 923/2008.

10

Iš ginčijamo reglamento 10 konstatuojamosios dalies matyti, kad tyrimas dėl vengimo apėmė laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis).

11

Pagal ginčijamo reglamento 6 konstatuojamąją dalį „Komisija KLR ir Tailando valdžios institucijoms, KLR ir Tailando gamintojams ir (arba) eksportuotojams, žinomiems susijusiems Bendrijos importuotojams ir Bendrijos pramonei oficialiai pranešė apie tyrimo [dėl vengimo] inicijavimą. Klausimynai nusiųsti žinomiems KLR ir Tailando gamintojams ir (arba) eksportuotojams, taip pat iš pirminio tyrimo Komisijai žinomiems Bendrijos importuotojams ir šalims, kurios pranešė apie save per [Reglamento Nr. 923/2008] 3 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė pateikti nuomonę raštu ir prašyti būti išklausytoms per [tame reglamente] nurodytą laikotarpį. Visoms šalims pranešta, kad nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais“.

12

Remiantis ginčijamo reglamento 7 konstatuojamąja dalimi, klausimynų atsakymų nepateikė nė vienas Tailando eksportuotojas ir (arba) gamintojas, be to, Komisija negavo jokių Tailando valdžios institucijų pastabų.

13

Ginčijamo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas pateikė klausimyno atsakymus ir nurodė, kad nagrinėjamąjį produktą pardavė eksportui į EB ir nedidelį produkto kiekį eksportavo į Tailandą. Kinijos valdžios institucijų pastabų negauta“.

14

Be to, iš šio reglamento 9 konstatuojamosios dalies matyti, kad „devyni Bendrijos importuotojai pateikė klausimyno atsakymus ir duomenis apie produkto importą iš Kinijos ir Tailando. Apskritai remiantis šiais atsakymais padaryta išvada, kad 2006 m., t. y. kitais metais po to, kai įsigaliojo galutiniai antidempingo muitai, importo iš Tailando apimtis padidėjo, o importo iš KLR – staiga sumažėjo. Vėliau importo iš KLR apimtis vėl padidėjo, o importo iš Tailando – šiek tiek sumažėjo, tačiau buvo gerokai didesnė už 2005 m. importo apimtį“.

15

Kiek tai susiję su trečiųjų šalių ir Sąjungos prekybos pobūdžio pasikeitimu, ginčijamo reglamento 16–21 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

16

Atlikus tyrimą dėl vengimo, priimtas ginčijamas reglamentas.

17

Šio reglamento 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Galutinio antidempingo muito, taikomo visoms kitoms bendrovėms, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 importuojamiems [Kinijos] kilmės rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims, t. y. važiuoklei ir hidrauliniam mechanizmui, kaip apibrėžta Reglamento [Nr. 1174/2005] 1 straipsnyje, taikymas išplečiamas rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims, t. y. važiuoklei ir hidrauliniam mechanizmui, kaip apibrėžta Reglamento [Nr. 1174/2005] 1 straipsnyje, kurių KN kodai ex 84279000 ir ex 84312000 (TARIC kodai 8427900011 ir 8431200011), įvežamiems iš Tailando ir deklaruojamiems kaip Tailando kilmės arba ne.

2.   Muitai, kurių taikymas išplėstas pagal 1 dalį, surenkami nuo importo, registruoto pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 923/2008 2 straipsnį ir [pagrindinio reglamento] 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį.

<...>“

18

2008 m. spalio mėn. Simon, Evers iš Tailando importavo rankinių padėklų krautuvų.

19

2009 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu apie mokėtinus importo muitus ir mokesčius Hauptzollamt, remdamasi ginčijamu reglamentu, pareikalavo Simon, Evers sumokėti 9666,90 euro dydžio antidempingo muitą.

20

2011 m. vasario 21 d. sprendimu Hauptzollamt atmetė dėl šio pranešimo pateiktą skundą kaip nepagrįstą, todėl Simon, Evers kreipėsi į Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas).

21

Šiam teismui kyla abejonių, ar pagrindinėje byloje įvykdytos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, susijusios su antidempingo muitų vengimo nustatymu. Kalbant konkrečiau, jis kelia klausimą, ar aptariamų trečiųjų šalių eksporto apimties pokytis savaime leidžia susieti importą iš šalies, kuriai taikomas antidempingo muitas, ir šalies, kuriai antidempingo muito taikymas išplečiamas. Dėl importo iš Tailando pokyčio Finanzgericht Hamburg pažymi, kad šis importas gerokai padidėjo 2007 m., o tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla abejonių dėl to, ar pasikeitusį trečiųjų šalių ir Sąjungos tarpusavio prekybos pobūdį galėjo lemti antidempingo muitų taikymas Kinijos kilmės rankiniams padėklų krautuvams, nes tiriamuoju laikotarpiu labai išaugo pats importas iš Kinijos. Kadangi nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima, pirma, paaiškinti eksporto iš Tailando augimą ir, antra, nustatyti, kad Tailande iš tikrųjų nebuvo gaminami rankiniai padėklų krautuvai, atrodo abejotina išvada, jog, nesant kitų pagrįstų priežasčių ar ekonominių sumetimų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, tarpusavio prekybos pobūdis pasikeitė dėl to, kad Kinijos kilmės rankiniams padėklų krautuvams nustatytas antidempingo muitas.

23

Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [ginčijamas] reglamentas negalioja todėl, kad Komisija, netinkamai įvertinusi iš [pagrindinio] reglamento 13 straipsnio kylančius reikalavimus, keliamus nustatant antidempingo priemonių vengimą, preziumavo muitų vengimą vien todėl, kad įvedus priemones labai išaugo atitinkamo eksporto iš Tailando apimtis, nors, Tailando eksportuotojams atsisakius bendradarbiauti, Komisija nepateikė kitų konkrečių faktų?“

24

Visų pirma pažymėtina, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar ginčijamas reglamentas negalioja dėl to, kad Sąjungos institucijos neteisėtai nustatė „vengimą“, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, neapibūdinusios, pirma, pasikeitusio trečiųjų šalių ir Sąjungos tarpusavio prekybos pobūdžio ir, kita, veiksmų, procesų ar veiklos, kuriai nėra jokių kitų pagrįstų priežasčių ar ekonominių sumetimų, kaip tik antidempingo muitų nustatymas, Tailando eksportuotojams atsisakius bendradarbiauti.

25

Teisingumo Teismui pateiktose pastabose raštu Simon, Evers nurodė kitą ginčijamo reglamento negaliojimo pagrindą – tai, kad Sąjungos institucijos nenustatė, kad antidempingo muito taisomasis poveikis yra mažinamas panašaus produkto kainų ir (arba) kiekių prasme.

26

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką procedūra pagal SESV 267 straipsnį yra grindžiama aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, ir tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris turi prisiimti atsakomybę dėl būsimo sprendimo priėmimo, atsižvelgdamas į bylos ypatumus privalo įvertinti tiek prejudicinio sprendimo būtinumą tam, kad pats galėtų priimti sprendimą, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., be kita ko, Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, C‑373/08, EU:C:2010:68, 59 punktą).

27

Iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad SESV 267 straipsnyje nenumatyta apskundimo galimybė nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims, todėl Teisingumo Teismas neturėtų vertinti Sąjungos teisės galiojimo vien dėl to, kad šį klausimą pastabose raštu jam pateikė viena iš šių šalių (žr. Sprendimo MSD Sharp & Dohme, C‑316/09, EU:C:2011:275, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

28

Tokiomis aplinkybėmis, nagrinėjant ginčijamo reglamento galiojimo klausimą, nereikia atsižvelgti į tuos pagrindus, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė (žr. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:2008:224, 44 punktą).

29

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo, turi didelę diskreciją. Vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę, reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (žr. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

30

Kiek tai susiję konkrečiau su antidempingo priemonių vengimu, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jis apibrėžiamas kaip prekybos tarp trečiųjų šalių ir Sąjungos būdo pokytis, atsiradęs dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiu pagrindimu, kaip tik antidempingo muito nustatymu, ir kai yra įrodymų dėl žalos arba kad taisomasis muito poveikis yra mažinamas panašios prekės kainų ir (arba) kiekių prasme.

31

Pagal šio reglamento 13 straipsnio 3 dalį tyrimą turi pradėti Komisija, remdamasi įrodymais, leidžiančiais prima facie preziumuoti vengimą. Jei vykstant tyrimui nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad toks vengimas egzistuoja, Komisija siūlo Tarybai išplėsti antidempingo priemonių taikymą.

32

Tačiau nė viena bazinio reglamento nuostata nesuteikia Komisijai teisės vykdant tyrimą dėl vengimo priversti atitinkamus gamintojus ar eksportuotojus dalyvauti tyrime ar suteikti informacijos. Taigi Komisija yra priklausoma nuo savanoriško suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo teikiant jai reikalingą informaciją.

33

Dėl šios priežasties Sąjungos teisės aktų leidėjas pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje numatė, kad tais atvejais, kai kuri nors suinteresuota šalis atsisako suteikti informaciją ar kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba smarkiai kliudo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais.

34

Be to, to paties reglamento 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu suinteresuota šalis vengia bendradarbiauti arba bendradarbiauja nepakankamai ir dėl to nuslepiama svarbi informacija, tyrimo išvados tai šaliai gali būti ne tokios palankios kaip tuo atveju, jeigu ji būtų tinkamai bendradarbiavusi.

35

Nors pagrindiniame reglamente, visų pirma jo 13 straipsnio 3 dalyje, įtvirtintas principas, pagal kurį pareiga įrodyti vengimą tenka Sąjungos institucijoms, pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 6 dalyse siekiama šią pareigą sušvelninti numatant, kad tuo atveju, kai suinteresuotosios šalys nebendradarbiauja, šios institucijos tyrimo išvadas dėl vengimo egzistavimo gali grįsti turima informacija ir kad nebendradarbiavusios šalys rizikuoja patekti į nepalankesnę padėtį.

36

Tiesa, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 68 ir 69 punktuose, iš pagrindinio reglamento 18 straipsnio matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino nustatyti teisinės prielaidos, leidžiančios tiesiogiai iš suinteresuotųjų ar susijusių šalių nebendradarbiavimo spręsti apie vengimą, taigi atleidžiančios Sąjungos institucijas nuo bet kokių įrodinėjimo reikalavimų. Tačiau atsižvelgiant į galimybę daryti išvadas, netgi galutines, iš turimų duomenų ir vertinti nebendradarbiaujančią ar tik iš dalies bendradarbiaujančią šalį mažiau palankiai nei tuo atveju, jeigu ji būtų bendradarbiavusi, yra lygiai taip pat akivaizdu, kad Sąjungos institucijoms leidžiama remtis nuosekliais įrodymais, pagrindžiančiais išvadą apie vengimo, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, egzistavimą.

37

Bet koks kitas sprendimas keltų grėsmę Sąjungos prekybos apsaugos priemonių veiksmingumui visais atvejais, kai Sąjungos institucijos susidurtų su nebendradarbiavimu vykstant tyrimui dėl vengimo nustatymo.

38

Ginčijamo reglamento galiojimą reikia vertinti būtent atsižvelgiant į šiuos argumentus.

39

Pirma, primintina, kad nagrinėjamu atveju Tailando gamintojai ir eksportuotojai bei Tailando valdžios institucijos nebendradarbiavo vykstant tyrimui dėl vengimo. Be to, tik vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas pranešė apie pardavimą eksportui į Sąjungą ir apie nedidelės apimties eksportą į Tailandą, o Kinijos valdžios institucijų pastabų negauta.

40

Kaip nustatyta ginčijamo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pranešė Kinijos ir Tailando valdžios institucijoms, gamintojams ir (arba) eksportuotojams, susijusiems Bendrijos importuotojams ir Bendrijos pramonei apie tyrimo dėl vengimo inicijavimą. Be to, tiems gamintojams ir (arba) eksportuotojams ir Bendrijos importuotojams nusiųsti klausimynai, taigi jiems suteikta galimybė pateikti savo nuomonę raštu ir būti išklausytiems Komisijos.

41

Kadangi šios suinteresuotosios šalys nebendradarbiavo, rankinių padėklų krautuvų eksporto iš Tailando ir Kinijos į Sąjungą apimtį bei vertę Taryba nustatė remdamasi tik turima informacija, t. y. vadovaudamasi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalimi Komisijos apibendrintais valstybių narių surinktais statistiniais duomenimis ir Eurostato duomenimis.

42

Remdamosi šia informacija, Sąjungos institucijos galėjo padaryti išvadą, kad, nustačius antidempingo priemones importuojamiems Kinijos kilmės rankiniams padėklų krautuvams, Tailando kilmės rankinių padėklų krautuvų importas nuo 7458 2005 m. išaugo iki 64706 2007 m., o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 42056. Tai reiškia, kad 2005–2007 m. importas padidėjo 868 %, o tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 564 %, palyginti su 2005 m.

43

Sąjungos institucijos pažymėjo, kad Kinijos kilmės rankinių padėklų krautuvų importas į Sąjungą padidėjo nuo 240639 2005 m. iki 538271 2007 m. ir 584786 per tiriamąjį laikotarpį. Remiantis institucijų turima informacija, šį padidėjimą labiausiai paaiškina tai, kad padidėjo eksportuojančio Kinijos gamintojo, kuriam nustatyta mažiausia antidempingo muito norma – 7,6 % – eksportuojamas kiekis; kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams taikyta antidempingo muito norma buvo 28,5 %–46,7 %.

44

Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad, pirma, importas iš Tailando gerokai išaugo nuo 2005 m., t. y. nuo tada, kai importui iš Kinijos pradėtas taikyti antidempingo muitas, antra, šį importo apimties padidėjimą nuo 2005 m. pateisina ekonominė priežastis ir, trečia, šis augimas, vertinant proporcingai, buvo gerokai mažesnis už importo iš Tailando augimą.

45

Vis dėlto Simon, Evers tvirtina, kad prekybos tarp trečiųjų šalių ir Sąjungos pobūdis reikšmingai nepakito, nes prekybos pobūdžio pasikeitimui, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, būdinga tai, kad importas iš šalies, kuriai taikomi antidempingo muitai, sumažėja įsigaliojus antidempingo muitams, o panašių produktų iš šalies, kurioje preziumuojamas vengimas, importas išauga.

46

Tačiau pagrindinėje byloje ši sąlyga netenkinama.

47

Šiuo klausimu pažymėtina, jog reikalavimas, kad importas iš šalies, kuriai taikomi antidempingo muitai, būtų pakeistas importu iš šalies, kurioje jų vengiama, nėra įtvirtintas pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje kaip būtina vengimo egzistavimo sąlyga.

48

Be to, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 87 punkte, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje sąvoka „vengimas“ suformuluota labai bendrai, todėl Sąjungos institucijoms suteikiama didelė diskrecija, ir niekaip nepatikslinta „prekybos tarp trečiųjų šalių ir Bendrijos pobūdžio pasikeitimo“ prigimtis ir ypatybės.

49

Todėl konstatuotina, kad Taryba teisėtai konstatavo prekybos tarp Kinijos, Tailando ir Sąjungos pobūdžio pasikeitimą.

50

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išreikštos abejonės dėl ginčijamo reglamento galiojimo taip pat grindžiamos tuo, jog Sąjungos institucijos nepateikė įrodymų, kad prekybos tarp atitinkamų trečiųjų šalių ir Sąjungos pobūdis pasikeitė dėl importui iš Kinijos nustatyto antidempingo muito vengimo.

51

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, tam, kad būtų galima konstatuoti vengimą, būtina nustatyti, kad trečiųjų šalių ir Sąjungos prekybos pobūdis pakito dėl veiksmų, procesų ar veiklos, kuriai nėra jokių kitų pagrįstų priežasčių ar ekonominių sumetimų, kaip tik antidempingo muitų nustatymas.

52

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo reglamento matyti, kad institucijos rėmėsi nuosekliais įrodymais ir padarė išvadą, kad toks vengimas egzistuoja. Jos konstatavo, kad prekybos tarp Tailando ir Sąjungos pobūdis pradėjo keistis iškart po to, kai nustatyti antidempingo muitai importui iš Kinijos. Šis sutapimas laiko požiūriu yra svarbi aplinkybė, leidžianti nustatyti didelio importo iš Tailando išaugimo ir antidempingo muitų nustatymo loginį ryšį.

53

Be to, iš ginčijamo reglamento 21 konstatuojamosios dalies matyti, kad inicijuodama tyrimą dėl vengimo Komisija turėjo informacijos, kuria remiantis buvo galima manyti, kad Tailande vykdoma labai daug nagrinėjamo produkto surinkimo operacijų.

54

Galiausiai nei Tailando ir Kinijos gamintojai ir (arba) eksportuotojai, nei Tailando vyriausybė nepateikė Sąjungos institucijoms įrodymų, kuriais remiantis galima paaiškinti rankinių padėklų krautuvų importo iš Tailando apimties padidėjimą. Konkrečiai kalbant, šioms institucijoms nepateikta įrodymų, kad rankiniai padėklų krautuvai iš tiesų buvo gaminami Tailande.

55

Taigi dėl to, kad susijusios įmonės ir nacionalinės valdžios institucijos nebendradarbiavo vykstant tyrimui dėl vengimo, Sąjungos institucijos negalėjo tiksliai nustatyti priežasčių, dėl kurių pasikeitė prekybos tarp Tailando ir Sąjungos pobūdis.

56

Tačiau susiklosčius situacijai, kai visiškai atsisakoma bendradarbiauti vykstant tyrimui dėl vengimo, Sąjungos institucijos taip pat turėjo teisę remtis netiesioginiais įrodymais, kad galėtų konstatuoti, jog Tailande vykusiais veiksmais, procesais ar veikla tik siekta vengti antidempingo muitų, nustatytų importui iš Kinijos. Tokiomis aplinkybėmis susijusios šalys turi įrodyti, kad ši veikla vykdoma dėl pagrįstų priežasčių, o ne siekiant išvengti minėtų antidempingo muitų (pagal analogiją žr. Sprendimo Brother International, C‑26/88, EU:C:1989:637, 29 punktą).

57

Darytina išvada, jog ginčijamame reglamente nustačiusi, kad priemonių vengta, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, Taryba nepadarė akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos.

58

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atsakyti, kad, išnagrinėjus pateiktą klausimą, nenustatyta aplinkybių, galinčių paveikti ginčijamo reglamento galiojimą.

59

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus pateiktą klausimą, nenustatyta aplinkybių, galinčių paveikti 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 499/2009, išplečiančio galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankinių padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims, taikymą tam pačiam importuojamam produktui, įvežamam iš Tailando ir deklaruojamam kaip Tailando kilmės arba ne, galiojimą.