21.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 304/6

(1)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų pagrindinėms sandorio šalims (toliau – PSŠ), tarpuskaitos nariams, klientams, netiesioginiams klientams arba kitų pakopų netiesioginiams klientams neturėtų kilti papildomos sandorio šalies rizikos, o netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms turėtų būti suteikiama deramo lygio apsauga. Todėl labai svarbu, kad bet kokio tipo netiesioginės tarpuskaitos susitarimas atitiktų būtinąsias sąlygas tų susitarimų saugumui užtikrinti. Dėl to netiesioginės tarpuskaitos susitarimus sudariusioms šalims turėtų būti nustatytos tam tikros pareigos, o netiesioginės tarpuskaitos susitarimus būtų leidžiama sudaryti tik jeigu jie atitinka šiame reglamente apibrėžtas sąlygas;

(2)

sandorio šalies, kuriai teikiamos netiesioginės tarpuskaitos paslaugos, turtui ir pozicijoms turėtų būti teikiama tokia apsauga, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (2) 39 ir 48 straipsniuose, todėl įvairios netiesioginio kliento sąvokos yra svarbios taikant šį reglamentą ir jame turėtų būti apibrėžtos;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad tarpuskaitos nariai turėtų atitikti dalyvių kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (3), ir siekiant netiesioginiams klientams užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kokia teikiama klientams pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų būti kredito įstaigos, investicinės įmonės arba kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms lygiaverčiai trečiosios šalies subjektai;

(4)

dėl didesnio tarpininkavimo tarp PSŠ ir skirtingų lygmenų netiesioginių klientų veiklos masto reikia papildomų veiksmų, papildomų sąskaitų bei sudėtingesnių techninių sprendimų ir apdorojimo srautų. Dėl to, palyginti su klientų tarpuskaitos susitarimais, netiesioginės tarpuskaitos susitarimai tampa sudėtingesni. Todėl didesnio masto tarpininkavimą reikėtų švelninti reikalavimais netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju leisti pasirinkti alternatyvią ir veiklos požiūriu paprastesnę sąskaitų struktūrą, nei kliento tarpuskaitos susitarimų atveju;

(5)

pagal kliento tarpuskaitos susitarimus reikalaujama siūlyti individualiai atskirtas sąskaitas. Tačiau netiesioginės tarpuskaitos susitarimų atveju, be bendrųjų netiesioginių sąskaitų, kuriose leidžiama skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaita, turėtų būti reikalaujama siūlyti tik jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūrą su mechanizmu, leidžiančiu pervesti pareikalautą garantinę įmoką ir, jeigu sutariama, pareikalautą garantinę įmoką viršijančią įmoką, iš netiesioginio kliento pagrindinei sandorio šaliai, neleidžiant jokios skirtingų netiesioginių klientų pozicijų užskaitos toje pačioje jungtinėje bendrojoje sąskaitoje. Toks mechanizmas leidžia tokiu pačiu būdu kaip individualiai atskirtų sąskaitų atveju nustatyti konkretaus netiesioginio kliento vardu laikomą įkaitą ir pozicijas ir, kita vertus, kliento arba kitų netiesioginių klientų vardu laikomą įkaitą ir pozicijas;

(6)

be to, net jeigu pagal netiesioginės tarpuskaitos susitarimus jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje laikomas turtas ir pozicijos gali būti paveikti kito netiesioginio kliento nuostolių, kadangi toks turtas ir pozicijos atsiduria vienoje sąskaitoje, greitis, per kurį tą turtą ir pozicijas galima nustatyti ir prireikus likviduoti, jei neįvykdomi įsipareigojimai, padeda tuos potencialius nuostolius kuo labiau sumažinti;

(7)

pagal tokį mechanizmą tuo pačiu metu leidžiama daug paprastesnė sąskaitų struktūra, kurios laikantis sumažinamos sąnaudos ir sudėtingumas, palyginti su individualiai atskirtomis sąskaitomis, kartu leidžiama atskirti skirtingų netiesioginių klientų įkaitą ir pozicijas ir taip užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kuri siūloma individualiai atskirtų sąskaitų atveju. Tačiau reikalavimas siūlyti jungtines bendrąsias netiesiogines sąskaitas neturėtų panaikinti galimybės netiesioginiams klientams siūlyti individualiai atskirtų netiesioginių sąskaitų pagal tarpuskaitos susitarimus, kuriuos sudaro PSŠ, tarpuskaitos narys, klientas ir vieno lygmens netiesioginiai klientai;

(8)

kad būtų galima lengviau naudotis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugomis, racionalizuojant tarpuskaitos paslaugas ir supaprastinant tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komercinius santykius, kai kurios grupės siūlo tarpuskaitos paslaugas pasitelkdamos du tos pačios grupės subjektus, kurie tas paslaugas teikiant tarpininkauja. Dėl panašių priežasčių kliento grupė kartais naudoja vieną subjektą, kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su tarpuskaitos nariu, o kitą subjektą – kad galėtų tiesiogiai tvarkyti reikalus su netiesioginiu klientu, paprastai dėl to, kad tas antrasis subjektas įsisteigęs netiesioginio kliento jurisdikcijoje. Tais atvejais racionalizuojamos įvairios grupės ekonominės veiklos tarpuskaitos paslaugos ir taip pat paprastinami tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų komerciniai santykiai. Tokių tipų susitarimai turėtų būti leidžiami, jeigu jie atitinka konkrečias sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad nedidėtų sandorio šalių rizika ir kad netiesioginei tarpuskaitai būtų teikiama deramo lygio apsauga;

(9)

netiesioginės tarpuskaitos grandinėse, kurios apima daugiau negu vieną PSŠ, tarpuskaitos narį, klientą ir vieno lygmens netiesioginius klientus, naudojant individualiai atskirtas sąskaitas galima susidurti su nenumatytais techniniais sunkumais, nes tektų valdyti galimą vienos ar kelių tos grandinės sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymą ir daugybę individualiai atskirtų sąskaitų. Individualiai atskirtų sąskaitų siūlymas tose ilgesnėse grandinėse galėtų suklaidinti sandorio šalis, kurios siekia apsaugos lygio, paprastai siejamo su individualiai atskirtomis sąskaitomis, nes šio apsaugos lygio kai kuriose tokiose ilgesnėse grandinėse gali būti neįmanoma pasiekti. Kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl tokios klaidingos prielaidos, tokiose ilgesnėse netiesioginės tarpuskaitos grandinėse turėtų būti leidžiama naudoti tik bendrąsias atskirtas sąskaitas, jeigu sandorio šalys, kurių tarpuskaita vykdoma pagal tokius susitarimus, yra visapusiškai informuojamos apie atskyrimo lygį ir su tokio tipo sąskaita susijusią riziką;

(10)

siekiant užtikrinti, kad pareikalautos garantinės įmokos suma jungtinės bendrosios netiesioginės sąskaitos struktūroje būtų ta pati kaip suma, kurios būtų pareikalauta, jeigu būtų naudojama individualiai atskirta netiesioginės tarpuskaitos sąskaita, PSŠ turėtų gauti informaciją apie pozicijas, laikomas netiesioginio kliento vardu, kad kiekvienam netiesioginiam klientui apskaičiuotų susijusią pareikalautą netiesioginio kliento garantinę įmoką;

(11)

siekiant užtikrinti lygiavertiškumą su kliento tarpuskaita, tarpuskaitos narys turėtų turėti procedūras, kurios palengvintų netiesioginių klientų pozicijų perdavimą alternatyviam klientui, kai klientas, kuris teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, neįvykdo įsipareigojimų. Dėl tos pačios priežasties tarpuskaitos narys taip pat turėtų turėti procedūras, pagal kurias likviduotų netiesioginių klientų pozicijas ir turtą ir iš likvidavimo gautas pajamas grąžintų tiems netiesioginiams klientams, kurie žinomi. Jeigu dėl kokios nors priežasties iš likvidavimo gautų pajamų atitinkamiems netiesioginiams klientams negalima grąžinti tiesiogiai, iš likvidavimo gautos pajamos turėtų būti grąžinamos įsipareigojimų neįvykdančiam klientui jo netiesioginių klientų vardu;

(12)

turėtų būti nustatytos procedūros, kad tuo atveju, kai klientas neįvykdo įsipareigojimų, būtų galima sužinoti informaciją apie netiesioginių klientų tapatybę ir tarpuskaitos narys galėtų nustatyti, kuris turtas ir pozicijos kuriam netiesioginiam klientui priklauso;

(13)

netiesioginės tarpuskaitos paslaugas teikiantis klientas turėtų netiesioginiam klientui leisti pasirinkti sąskaitų struktūras. Tačiau gali būti, kad netiesioginis klientas per pagrįstą laikotarpį klientui savo pasirinkimo nenurodo. Tokiu atveju klientas turėtų sugebėti teikti netiesioginės tarpuskaitos paslaugas tam netiesioginiam klientui naudodamas bet kokią sąskaitos struktūrą, jeigu tas klientas informuoja netiesioginį klientą apie naudojamą sąskaitos struktūrą, su ta sąskaita susijusią riziką ir jos atskyrimo lygį, taip pat apie galimybę bet kuriuo metu pakeisti sąskaitos struktūrą;

(14)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų gali kilti specifinė rizika. Todėl būtina, kad visos netiesioginės tarpuskaitos susitarime dalyvaujančios šalys, įskaitant tarpuskaitos narius ir PSŠ, bet kokią dėl tokių susitarimų susidarančią reikšmingą riziką nuolatos nustatytų, stebėtų ir valdytų. Tiems tikslams ypač svarbu klientams ir tarpuskaitos nariams deramai keistis informacija. Tačiau tarpuskaitos nariai turėtų užtikrinti, kad informacija būtų naudojama tik rizikos valdymo ir garantinės įmokos nustatymo tikslais, ir kad konfidenciali komercinė informacija nebūtų naudojama netinkamai;

(15)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šio reglamento nuostatos ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(16)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(17)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (4) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projekto, kuriuo grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su juo susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

klientas yra leidimą gavusi kredito įstaiga arba investicinė įmonė, arba trečiojoje šalyje įsteigtas subjektas, kuris būtų laikomas kredito įstaiga arba investicine įmone, jeigu būtų įsteigtas Sąjungoje;

b)

klientas teikia netiesioginės tarpuskaitos paslaugas pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir viešai atskleidžia bendrąsias sąlygas, kuriomis tas paslaugas teikia;

c)

tarpuskaitos narys pritarė šios dalies b punkte nurodytoms bendrosioms sąlygoms.

a)

1 dalies b punkte nurodytos bendrosios sąlygos;

b)

kliento įsipareigojimas dėl sandorių, kuriuos apima netiesioginės tarpuskaitos susitarimas, vykdyti visas netiesioginio kliento pareigas tarpuskaitos nariui.

a)

bendrąją sąskaitą su netiesioginių klientų vardu to kliento laikomu turtu ir pozicijomis;

b)

bendrąją sąskaitą su netiesioginių klientų vardu to kliento laikomu turtu ir pozicijomis, kurioje tarpuskaitos narys užtikrina, kad vieno netiesioginio kliento pozicijos nekompensuotų kito netiesioginio kliento pozicijų ir kad netiesioginio kliento turtas negalėtų būti naudojamas kito netiesioginio kliento pozicijoms padengti.

a)

atskirą sąskaitą išskirtinai tarpuskaitos nario sąskaitoje, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte, turimam netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms laikyti;

b)

atskirą sąskaitą išskirtinai tarpuskaitos nario sąskaitoje, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkte, turimam kiekvieno kliento netiesioginių klientų turtui ir pozicijoms laikyti;

a)

užtikrina, kad, kai klientas neįvykdo įsipareigojimų, 5 dalyje nurodytos procedūros leistų greitai likviduoti tą turtą ir pozicijas, taip pat likviduoti tą turtą ir pozicijas PSŠ lygmeniu, ir įtraukia išsamią procedūrą, kaip netiesioginiams klientams pranešti apie tai, kad klientas neįvykdo įsipareigojimų, ir per kokį laikotarpį tikimasi likviduoti tų netiesioginių klientų turtą ir pozicijas;

b)

pasibaigus įsipareigojimų neįvykdymo valdymo įsipareigojimų neįvykdančio kliento vardu procesui, greitai tam klientui netiesioginių klientų vardu grąžina bet kokį iš to turto ir pozicijų likvidavimo priklausantį likutį.

a)

į 5 dalyje nurodytas procedūras įtraukia:

b)

pagal sutartį įsipareigoja pradėti netiesioginių klientų vardu įsipareigojimų neįvykdančio kliento laikomo turto ir pozicijų perkėlimo kitam klientui arba tarpuskaitos nariui, kurį paskyrė atitinkami įsipareigojimų neįvykdančio kliento netiesioginiai klientai, procedūrą pagal tų netiesioginių klientų prašymą ir negavus įsipareigojimų neįvykdančio kliento pritarimo. Tas kitas klientas arba tarpuskaitos narys įpareigojami priimti tą turtą ir pozicijas tik tuo atveju, jeigu tas kitas klientas arba tarpuskaitos narys yra anksčiau užmezgę sutartinius santykius su tais netiesioginiais klientais, įsipareigodami tai daryti;

c)

užtikrina, kad, jeigu klientas neįvykdo įsipareigojimų, 5 dalyje nurodytos procedūros leistų greitai likviduoti tą turtą ir pozicijas, taip pat likviduoti tą turtą ir pozicijas PSŠ lygmeniu, jeigu b punkte nurodytas perkėlimas neįvyksta dėl bet kokios priežasties per netiesioginės tarpuskaitos susitarime iš anksto apibrėžtą perkėlimo laikotarpį;

d)

po to turto ir pozicijų likvidavimo sutartimi įsipareigoja pradėti iš likvidavimo gautų pajamų mokėjimo kiekvienam iš netiesioginių klientų procedūras;

e)

jeigu tarpuskaitos nariui nepavyko nustatyti netiesioginių klientų arba užbaigti d punkte nurodyto iš likvidavimo gautų pajamų mokėjimo kiekvienam iš netiesioginių klientų, greitai klientui netiesioginių klientų vardu grąžina bet kokį iš to turto ir pozicijų likvidavimo priklausantį likutį.

a)

netiesioginis klientas yra leidimą gavusi kredito įstaiga arba investicinė įmonė, arba trečiojoje šalyje įsteigtas subjektas, kuris būtų laikomas kredito įstaiga arba investicine įmone, jeigu būtų įsteigtas Sąjungoje;

b)

netiesioginis klientas ir antros eilės netiesioginis klientas raštu sudaro netiesioginės tarpuskaitos susitarimą. Į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą įtraukiamos bent jau šios sutartinės sąlygos:

c)

tarpuskaitos narys antros eilės netiesioginio kliento turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

a)

tarpuskaitos narys ir klientas priklauso tai pačiai grupei, o netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso;

b)

klientas ir netiesioginis klientas priklauso tai pačiai grupei, bet nei tarpuskaitos narys, nei antros eilės netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso.

a)

klientui taikoma 4 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 6 dalis ir 4 straipsnio 8 dalis, tarsi klientas būtų tarpuskaitos narys;

b)

netiesioginiam klientui taikomas 2 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 9 dalis, tarsi tas netiesioginis klientas būtų klientas.

a)

klientui taikoma 4 straipsnio 5 dalis ir 4 straipsnio 6 dalis, tarsi tas klientas būtų tarpuskaitos narys;

b)

netiesioginiam klientui taikomas 2 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 9 dalis, tarsi tas netiesioginis klientas būtų klientas.

a)

netiesioginis klientas ir antros eilės netiesioginis klientas yra leidimą gavusios kredito įstaigos arba investicinės įmonės, arba trečiojoje šalyje įsteigti subjektai, kurie būtų laikomi kredito įstaiga arba investicine įmone, jeigu tie subjektai būtų įsteigti Sąjungoje;

b)

tarpuskaitos narys ir klientas priklauso tai pačiai grupei, o netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso;

c)

netiesioginis klientas ir antros eilės netiesioginis klientas priklauso tai pačiai grupei, bet trečios eilės netiesioginis klientas tai grupei nepriklauso;

d)

antros eilės netiesioginis klientas ir trečios eilės netiesioginis klientas raštu sudaro netiesioginės tarpuskaitos susitarimą. Į netiesioginės tarpuskaitos susitarimą įtraukiamos bent jau šios sutartinės sąlygos:

e)

tarpuskaitos narys trečios eilės netiesioginio kliento turtą ir pozicijas laiko sąskaitoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

a)

ir klientui, ir netiesioginiam klientui taikoma 4 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 6 dalis ir 4 straipsnio 8 dalis, tarsi jie būtų tarpuskaitos nariai;

b)

ir netiesioginiam klientui, ir antros eilės netiesioginiam klientui taikomas 2 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 9 dalis, tarsi jie būtų klientai.