–

T.A.C., atstovaujamo avocat T. Chiuariu,

–

Agenția Națională de Integritate (ANI), atstovaujamos D. Chiurtu, O. Iacob ir F.‑I. Moise,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir L. Liţu,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Nicolae, P. J. O. Van Nuffel ir M. Wasmeier,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimo 2006/928/EB, nustatančio bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006, p. 56), taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio ir 49 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant T.A.C. ir Agenția Națională de Integritate (ANI) (Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra, Rumunija) ginčą dėl šios agentūros ataskaitos, kurioje pripažinta, kad vykdydamas mero įgaliojimus T.A.C. pažeidė interesų konfliktą administravimo srityje reglamentuojančias taisykles.

3

Prieš 2007 m. sausio 1 d. numatytą Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą buvo priimtas Sprendimas 2006/928, remiantis, be kita ko, 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 157, 2005, p. 203; toliau – Stojimo aktas) 37 ir 38 straipsniais. To sprendimo 1–6 ir 9 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

4

Sprendimo 2006/928 1 straipsnyje numatyta:

„Kiekvienais metais iki kovo 31 d., o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2007 m. kovo 31 d., Rumunija pateiks Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą siekiant priede nurodytų orientacinių tikslų.

Komisija bet kuriuo metu gali suteikti techninę pagalbą vykdydama įvairią veiklą arba rinkti ir keistis informacija apie orientacinius tikslus. Be to, šiuo tikslu Komisija bet kuriuo metu gali organizuoti specialistų misijas į Rumuniją. Tokiu atveju Rumunijos valdžios institucijos teikia būtiną paramą.“

5

To sprendimo 2 straipsnyje nustatyta:

„Komisija pirmą kartą 2007 m. birželio mėn. pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai savo pastabas ir išvadas dėl Rumunijos ataskaitos.

Komisija kitą ataskaitą pateiks vėliau atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, bet ne rečiau kaip kas šešis mėnesius.“

6

Minėto sprendimo 4 straipsnyje nurodyta:

„Šis sprendimas skirtas visoms valstybėms narėms.“

7

To paties sprendimo priedas suformuluotas taip:

„1 straipsnyje minėti orientaciniai tikslai, kurių turi siekti Rumunija:

8

2010 m. rugsėjo 1 d.Legea nr. 176/2010 privind integritatea în exercitarea funcțiilor și demnităților publice, pentru modificarea și completarea legii nr. 144/2007 privind înființarea, organizarea și funcționarea Agenției Naționale de Integritate, precum și pentru modificarea și completarea altor acte normative (Įstatymas Nr. 176/2010 dėl sąžiningumo vykdant viešąsias funkcijas ir pareigas, kuriuo iš dalies keičiamas ir papildomas Įstatymas Nr. 144/2007 dėl Nacionalinės tarnybinės etikos agentūros įsteigimo, organizavimo ir veiklos, taip pat iš dalies keičiami ir papildomi kiti norminiai aktai) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 621, 2010 m. rugsėjo 2 d.) 25 straipsnyje nustatyta:

„(1)   Asmens, kuris priėmė administracinį aktą, atliko teisinį veiksmą, priėmė sprendimą ar dalyvavo priimant sprendimą pažeisdamas teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su interesų konfliktu arba nesuderinamumu, veika yra drausminis nusižengimas ir už jį baudžiama pagal atitinkamoms pareigoms, funkcijoms ar veiklai taikomas taisykles, jeigu šio įstatymo nuostatose nenumatyta nukrypti leidžianti nuostata ir jeigu veika nėra nusikalstama.

(2)   Asmuo, kuris buvo atleistas iš pareigų pagal 1 dalį arba dėl kurio buvo konstatuotas interesų konfliktas ar nesuderinamumas, nebeturi teisės vykdyti viešųjų funkcijų ar pareigų, numatytų šio įstatymo nuostatose, išskyrus renkamas pareigas, trejus metus nuo tos dienos, kai jis buvo atleistas iš atitinkamų viešųjų pareigų ar iš jo buvo atimta galimybė vykdyti viešąsias funkcijas, arba nuo dienos, kai jo įgaliojimai automatiškai nutrūko. Jei asmuo ėjo renkamas pareigas, jis negali eiti tų pačių pareigų trejus metus nuo dienos, kai jo įgaliojimai nutrūko. Tuo atveju, kai interesų nesuderinamumo ar interesų konflikto nustatymo dieną asmuo nebeatlieka viešųjų funkcijų ar pareigų, pagal įstatymą trejų metų draudimas pradedamas taikyti nuo tos dienos, kai vertinimo ataskaita tapo galutinė, arba nuo dienos, kai teismo sprendimas, patvirtinantis interesų konfliktą ar nesuderinamumą, tapo galutinis ir neatšaukiamas.

<…>“

9

Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 2009 m. liepos 17 d.Legea nr. 286/2009 privind Codul Penal (Įstatymas Nr. 286/2009 dėl Baudžiamojo kodekso) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 510, 2009 m. liepos 24 d.; toliau – Baudžiamasis kodeksas) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Papildoma bausmė – draudimas naudotis tam tikromis teisėmis – reiškia draudimą nuo vienų iki penkerių metų naudotis viena ar keliomis iš šių teisių:

10

Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio „Interesų konfliktas“ 1 dalyje nurodyta:

„Valstybės tarnautojas, kuris eidamas pareigas atliko veiksmą arba dalyvavo priimant sprendimą, leidusį jam pačiam, jo sutuoktiniui, vienam iš tėvų arba svainystės ryšių siejamam asmeniui iki antrojo laipsnio giminaičio <…> tiesiogiai ar netiesiogiai gauti turtinės naudos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir papildoma bausme – draudimu eiti viešąsias pareigas.“

11

2016 m. birželio 22 d. pareiškėjas pagrindinėje byloje buvo išrinktas MN (Rumunija) savivaldybės meru 2016–2020 m. laikotarpiui.

12

2019 m. lapkričio 25 d. vertinimo ataskaitoje ANI pripažino, kad jis nesilaikė interesų konfliktą administravimo srityje reglamentuojančių taisyklių. Savo įgaliojimų vykdymo laikotarpiu jis pagal panaudos sutartį asociacijai, kurios steigėja ir pirmininko pavaduotoja yra jo sutuoktinė, suteikė teisę penkerius metus neatlygintinai naudotis tam tikromis savivaldybei priklausančiomis patalpomis kultūros veiklai vykdyti.

13

Jeigu ši ataskaita, prilygstanti išvadai dėl pareiškėjo pagrindinėje byloje interesų konflikto buvimo, taptų galutinė, nes jis visų pirma jos neginčytų, pagal nacionalinę teisę jo įgaliojimai automatiškai nutrūktų ir jam būtų nustatytas papildomas draudimas trejus metus eiti renkamas viešąsias pareigas.

14

2019 m. gruodžio 19 d. skundu pareiškėjas pagrindinėje byloje kreipėsi į Tribunalul București (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija) dėl šios ataskaitos panaikinimo ir, be kita ko, nurodė, kad pagal Sąjungos teisę draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias sankcija, kaip antai draudimas trejus metus eiti renkamas viešąsias pareigas, automatiškai, nesant galimybės atsižvelgti į padaryto pažeidimo sunkumą, skiriama asmeniui, kuris pripažintas savo veiksmais sukėlusiu interesų konfliktą.

15

Kadangi tas teismas pripažino neturįs jurisdikcijos nagrinėti šio skundo, byla buvo perduota nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. Curtea de Apel Timișoara (Timišoaros apeliacinis teismas, Rumunija).

16

Pastarasis teismas visų pirma nurodo, kad pagrindinė byla patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, nes Įstatymu Nr. 176/2010 įgyvendinamas Sprendimo 2006/928 priede įtvirtintas antrasis orientacinis tikslas. ANI taip pat buvo įsteigta siekiant įgyvendinti šį tikslą.

17

Toliau minėtas teismas pažymi, kad pagal šio įstatymo 25 straipsnį tuo atveju, kai išvada, kad renkamas viešąsias pareigas einantis asmuo sukėlė interesų konfliktą, tampa galutinė, tokio asmens įgaliojimai automatiškai nutrūksta. Be to, šio straipsnio 2 dalyje numatytas papildomas draudimas trejus metus eiti šias pareigas taikomas automatiškai, nenagrinėjant šio draudimo būtinumo ir nediferencijuojant pagal pažeidimo sunkumą. Remiantis Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) jurisprudencija, tas draudimas apima visas minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytas renkamas viešąsias pareigas, nepaisant šioje nuostatoje vartojamo žodžių junginio „tų pačių pareigų“. Nei įgaliojimų nutrūkimas, nei draudimas eiti renkamas viešąsias pareigas taip pat negali būti ginčijamas teisme, nes ANI vertinimo ataskaitos teisėtumą nagrinėjantis teismas gali tik patikrinti, ar asmeniui inkriminuotos veikos yra interesų konfliktas, tačiau negali priimti sprendimo dėl už jas skiriamų sankcijų.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo ir tai, kad nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokios pareiškėjo pagrindinėje byloje nusikalstamos veikos, Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje numatyta interesų konflikto nusikalstama veika, už kurią taip pat skiriama šio kodekso 66 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma bausmė – draudimas eiti viešąsias pareigas. Todėl tas teismas mano, kad reikia nustatyti, ar, kaip ir ši bausmė, Įstatymo Nr. 176/2010 25 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas eiti renkamas viešąsias pareigas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Chartijos 49 straipsnyje įtvirtintą bausmių proporcingumo principą ir, jei taip, ar pagal šį principą draudžiama tokia sankcija.

19

Galiausiai minėtas teismas mano, kad reikia patikrinti, ar pagal Chartijos 15 straipsnio 1 dalį ir 47 straipsnį draudžiama nacionalinė nuostata, pagal kurią ši sankcija automatiškai skiriama iš anksto nustatytam trejų metų laikotarpiui ir neleidžiama teismui nagrinėti jos būtinumo ar dydžio, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

20

Tokiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Timişoara (Timišoaros apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

ANI ir Rumunijos vyriausybė ginčija prejudicinių klausimų priimtinumą. Pirma, jos teigia, kad Chartija netaikytina pagrindinėje byloje, nes nėra įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį. Antra, jos priduria, kad pateikti klausimai neturi reikšmės ir iškelta problema yra visiškai hipotetinė, nes pagrindinėje byloje siekiama tik panaikinti vertinimo ataskaitą, kurioje pareiškėjas pagrindinėje byloje pripažintas sukėlusiu interesų konfliktą, ir sankcijų klausimas nenagrinėjamas.

22

Primintina, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje patvirtinta Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisinėje sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali peržengti šių atvejų ribų (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo informacijos ir Įstatymo Nr. 176/2010 aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo įstatymu įgyvendinamas Sprendimo 2006/928 priede nurodytas antrasis orientacinis tikslas – įsteigti tarnybinės etikos agentūrą, kuri būtų atsakinga už turto, interesų nesuderinamumo ir galimų interesų konfliktų tikrinimą, taip pat už privalomų sprendimų, kuriais remiantis būtų imamasi atgrasomųjų sankcijų, priėmimą.

24

Kaip yra konstatavęs Teisingumo Teismas, to sprendimo priede nurodyti Rumunijai privalomi orientaciniai tikslai, todėl šiai valstybei narei nustatyta konkreti pareiga pasiekti šiuos tikslus ir imtis tinkamų priemonių jiems įgyvendinti. Minėta valstybė narė taip pat privalo nesiimti priemonių, galinčių trukdyti pasiekti tuos tikslus (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 172 punktą).

25

Be to, minėtu sprendimu Rumunija įpareigojama veiksmingai kovoti visų pirma su aukšto lygio korupcija, neatsižvelgiant į tai, ar ja gali būti pakenkta Sąjungos finansiniams interesams, taip pat numatyti veiksmingas ir atgrasomąsias sankcijas už korupcijos nusikalstamas veikas apskritai (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 189 ir 190 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

26

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Rumunija gali laisvai pasirinkti taikytinas sankcijas, kurios gali būti administracinės, baudžiamosios arba šių rūšių kombinacija, o šią kompetenciją riboja proporcingumo, lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 191 ir 192 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

27

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip pažymėta generalinio advokato išvados 21 punkte, Įstatymas Nr. 176/2010, visų pirma jo 25 straipsnis, yra Sąjungos teisės įgyvendinimo priemonė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, todėl Chartija taikytina pagrindinėje byloje.

28

Dėl pagrindinės bylos dalyko pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumas Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Levola Hengelo, C‑310/17, EU:C:2018:899, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Šiuo atveju prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas paaiškino, kad jeigu šio sprendimo 12 punkte nurodytos vertinimo ataskaitos teisėtumą jis turėtų patvirtinti atmesdamas jam paduotą skundą, pagal Įstatymo Nr. 176/2010 25 straipsnio 2 dalį pareiškėjui pagrindinėje byloje automatiškai būtų uždrausta trejus metus eiti renkamas viešąsias pareigas ir jis negalėtų ginčyti šio draudimo kitoje teismo nagrinėjamoje byloje.

30

Taigi nėra akivaizdu, kad Chartijos nuostatų išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku arba kad problema hipotetinė.

31

Vadinasi, prejudiciniai klausimai yra priimtini.

32

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 49 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma nacionalinės teisės nuostatoms, pagal kurias per administracinę procedūrą asmeniui, pripažintam sukėlusiu interesų konfliktą einant renkamas viešąsias pareigas, uždraudžiama iš anksto nustatytą trejų metų laikotarpį eiti bet kokias tokio pobūdžio pareigas.

33

Chartijos 49 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką, apima baudžiamojo pobūdžio sankcijas. Taigi reikia nustatyti, ar toks draudimas yra baudžiamojo pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 90 punktą).

34

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, susijusią su Chartijos 50 straipsnio aiškinimu ir taikytiną Chartijos 49 straipsnio 3 daliai, vertinant sankcijos baudžiamąjį pobūdį svarbūs trys kriterijai. Pirmasis – tai teisinis pažeidimo kvalifikavimas pagal nacionalinę teisę; antrasis – pats pažeidimo pobūdis ir trečiasis – suinteresuotajam asmeniui gresiančios sankcijos griežtumo laipsnis (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 91 punktą, taip pat 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35

Iš tiesų, net kalbant apie pažeidimus, kurie pagal nacionalinę teisę nėra laikomi „baudžiamaisiais“, pažymėtina, kad vis dėlto jie gali būti tokie atsižvelgiant į patį atitinkamo pažeidimo pobūdį ir sankcijų, kurios gali būti už jį skirtos, griežtumą (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 88 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Nors atsižvelgdamas į šiuos kriterijus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama priemonė yra baudžiamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Chartijos 49 straipsnio 3 dalį, Teisingumo Teismas, priimdamas prejudicinį sprendimą, gali pateikti paaiškinimų, kurie padėtų nacionaliniam teismui atlikti savąjį vertinimą (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Dėl pirmojo kriterijaus, susijusio su pažeidimo kvalifikavimu pagal nacionalinę teisę, pažymėtina, kad tiek iš Įstatymo Nr. 176/2010 25 straipsnio 1 dalies formuluotės, kurioje nurodytas „drausminis nusižengimas“, tiek iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytos nacionalinės jurisprudencijos, visų pirma Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos, matyti, kad pagal Rumunijos teisę nei automatinis įgaliojimų nutrūkimas, kai konstatuojamas interesų konfliktas, nei papildomai (be šio nutrūkimo) taikomas draudimas eiti bet kokias renkamas viešąsias pareigas nelaikomi baudžiamosiomis sankcijomis. Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad šios priemonės nustatomos taikant administracinę procedūrą. Nors tiesa, kad Rumunijos teisėje taip pat numatyta interesų konflikto nusikalstama veika, už ją sankcijos, kaip pažymėta generalinio advokato išvados 31 punkte, skiriamos taikant atskirą savarankišką procedūrą.

38

Dėl antrojo kriterijaus, susijusio su pačiu pažeidimo pobūdžiu, pažymėtina, kad pagal jį reikia patikrinti, ar nagrinėjama priemone siekiama visų pirma baudžiamojo tikslo, o tai yra būdinga baudžiamojo pobūdžio sankcijai, kaip tai suprantama pagal Chartijos 49 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 89 punktą, taip pat 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismui pateiktų šalių pastabų matyti, kad Įstatymu Nr. 176/2010 siekiama užtikrinti sąžiningumą bei skaidrumą vykdant viešąsias funkcijas ir pareigas, taip pat užkirsti kelią institucinei korupcijai ir kad draudimas eiti renkamas viešąsias pareigas, kaip antai tas, kuris gali būti taikomas pagrindinėje byloje, yra platesnio masto priemonių, kuriomis papildant viena kitą siekiama šio tikslo ir galiausiai prisidedama prie Sprendime 2006/928 numatytų orientacinių tikslų įgyvendinimo, dalis. Taigi šio draudimo, kaip ir įgaliojimų automatinio nutrūkimo, tikslas yra užtikrinti gerą valstybės veikimą ir skaidrumą, užkertant kelią tolesniems interesų konfliktams.

40

Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, kad draudimas būti renkamam ir eiti renkamas pareigas, kuriuo įgyvendinamas toks tikslas ir siekiama užtikrinti renkamų institucijų laisvą sprendimų priėmimą, nėra baudžiamojo pobūdžio, net jeigu jis taikomas dėl apkaltinamojo nuosprendžio už korupcijos veikas (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 18 d. EŽTT sprendimo Galan prieš Italiją, CE:ECHR:2021:0518DEC006377216, 85 ir 97 punktus, taip pat 2021 m. birželio 17 d. EŽTT sprendimo Miniscalco prieš Italiją, CE:ECHR:2021:0617JUD005509313, 64 ir 73 punktus).

41

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į pirmesniame punkte nurodytą jurisprudenciją, pažymėtina, kad draudimu trejus metus eiti renkamas viešąsias pareigas, kaip antai tuo, kuris gali būti taikomas pagrindinėje byloje, siekiama iš esmės prevencinio, o ne baudžiamojo tikslo.

42

Dėl trečiojo kriterijaus, susijusio su sankcijos griežtumo laipsniu, pažymėtina, kad, kaip nurodyta generalinio advokato išvados 33 punkte, tokia priemone siekiama ne skirti laisvės atėmimo bausmę ar baudą, o uždrausti ribotai asmenų, turinčių specialų statusą, grupei ateityje vykdyti konkrečią veiklą – eiti renkamas viešąsias pareigas. Šis draudimas taip pat yra ribotos trukmės ir netaikomas teisei balsuoti.

43

Reikia pridurti, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją sankcijos, panašios į pagrindinėje byloje nagrinėjamą priemonę, paprastai nėra tokio griežtumo, kad joms būtų pripažintas baudžiamasis pobūdis, juo labiau tuo atveju, kai nedaromas poveikis teisei balsuoti (šiuo klausimu žr. 1997 m. sausio 13 d. Europos žmogaus teisių komisijos sprendimą Tapie prieš Komisiją, CE:ECHR:1997:0113DEC003225896, p. 5, taip pat 2021 m. gegužės 18 d. EŽTT sprendimo Galan prieš Italiją, CE:ECHR:2021:0518DEC006377216, 96 ir 97 punktus).

44

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vienas iš trijų šio sprendimo 34 punkte nurodytų kriterijų netenkinamas, todėl neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose numatytas draudimas eiti renkamas viešąsias pareigas būtų baudžiamojo pobūdžio, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

45

Kadangi ši priemonė nėra baudžiamojo pobūdžio, ji neturėtų būti vertinama pagal Chartijos 49 straipsnio 3 dalį.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Chartijos 49 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma teisės nuostatoms, pagal kurias per administracinę procedūrą asmeniui, pripažintam sukėlusiu interesų konfliktą einant renkamas viešąsias pareigas, uždraudžiama iš anksto nustatytą trejų metų laikotarpį eiti bet kokias tokio pobūdžio pareigas, jeigu šis draudimas nėra baudžiamojo pobūdžio.

47

Pirmiausia iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad antrasis klausimas pateiktas tuo atveju, jei Įstatymo Nr. 176/2010 25 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas eiti renkamas viešąsias pareigas turėtų būti laikomas baudžiamojo pobūdžio. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 32–46 punktuose išdėstytų argumentų, neatrodo, kad šis draudimas būtų toks, todėl Chartijos 49 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma (prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar turi tai patikrinti).

48

Vis dėlto pažymėtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos tiek, kiek jomis įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, bet kuriuo atveju turi atitikti proporcingumo principą, kaip bendrąjį Sąjungos teisės principą.

49

Remiantis suformuota jurisprudencija, proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, kurių privalu paisyti priimant į Sąjungos teisės taikymo sritį patenkančius ar šią teisę įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus, net jeigu Sąjungos teisės aktai taikytinų sankcijų srityje nėra suderinti (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimo Repsol Butano ir DISA Gas, C‑473/17 ir C‑546/17, EU:C:2019:308, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2022 m. kovo 8 d. Sprendimo Bezirkshauptmannschaft Hartberg‑Fürstenfeld (Tiesioginis veikimas), C‑205/20, EU:C:2022:168, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50

Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, siekiant, kad priemone būtų paisoma proporcingumo principo, ja turi būti nuosekliai ir sistemiškai užtikrinamas siekiamo teisėto tikslo įgyvendinimas ir neviršijama to, kas tinkama ir būtina tam tikslui pasiekti, turint omenyje, kad jos sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo F, C‑473/16, EU:C:2018:36, 56 punktą ir 2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Cilevičs ir kt., C‑391/20, EU:C:2022:638, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51

Dėl nacionalinės teisės aktų leidžiamų administracinių ar baudžiamųjų priemonių pažymėtina, kad jos neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina šių teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Agenzia delle dogane e dei monopoli ir Ministero dell’Economia e delle Finanze, C‑452/20, EU:C:2022:111, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Konkrečiai kalbant, taikomos sankcijos griežtumas turi atitikti pažeidimo, už kurį ji skirta, sunkumą (2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Maksimovic ir kt., C‑64/18, C‑140/18, C‑146/18 ir C‑148/18, EU:C:2019:723, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

52

Šiomis aplinkybėmis, siekiant pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, antrąjį klausimą reikia performuluoti taip, kad juo iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar pagal proporcingumo principą draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias asmeniui, pripažintam sukėlusiu interesų konfliktą einant renkamas viešąsias pareigas, uždraudžiama iš anksto nustatytą trejų metų laikotarpį eiti bet kokias tokio pobūdžio pareigas.

53

Nagrinėjamu atveju pirmiausia primintina, kad Įstatymu Nr. 176/2010, kurio 25 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas trejus metus eiti renkamas viešąsias pareigas, siekiama užtikrinti sąžiningumą bei skaidrumą vykdant viešąsias funkcijas ir pareigas, taip pat užkirsti kelią institucinei korupcijai. Taigi šio įstatymo tikslai, kuriais prisidedama prie Sprendimo 2006/928 priede nurodytų orientacinių tikslų įgyvendinimo, yra Sąjungos pripažintas teisėtas tikslas.

54

Nors tuo atveju, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patvirtintų pagrindinėje byloje nagrinėjamos vertinimo ataskaitos teisėtumą, jis, vienintelis kompetentingas aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, turi galutinai įvertinti, ar, atsižvelgiant į šioje ataskaitoje nustatytą interesų konfliktą, ši sankcija yra tinkama, būtina ir proporcinga šiam teisėtam tikslui įgyvendinti, Teisingumo Teismas vis tiek gali pateikti paaiškinimų, kurie nacionaliniam teismui padėtų atlikti šį vertinimą (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Agenzia delle dogane e dei monopoli ir Ministero dell’Economia e delle Finanze, C‑452/20, EU:C:2022:111, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55

Dėl klausimo, ar minėta sankcija nuosekliai ir sistemiškai užtikrinamas siekiamų teisėtų tikslų įgyvendinimas, primintina, kad ji skiriama kaip papildoma sankcija, automatiškai nutrūkus asmens, einančio renkamas viešąsias pareigas, kaip antai pareiškėjo pagrindinėje byloje eitas mero pareigas, įgaliojimams, po to, kai ANI išvada, kad eidamas savo pareigas šis asmuo pateko į neteisėtą interesų konflikto situaciją, tapo galutinė.

56

Automatinis šių sankcijų skyrimas leidžia užkirsti kelią tolesniam paaiškėjusiam interesų konfliktui ir taip užtikrinti, kad veiktų valstybė ir atitinkamos renkamos institucijos. Be to, tai, kad numatytas tiek automatinis įgaliojimų nutrūkimas, tiek automatinis draudimas pakankamai ilgą iš anksto nustatytą laikotarpį eiti bet kokias renkamas viešąsias pareigas, atrodo, gali atgrasyti rinkėjų mandatą gavusius asmenis nuo patekimo į tokią situaciją ir paskatinti vykdyti savo pareigas šioje srityje.

57

Vadinasi, pagrindinėje byloje nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose numatytas draudimas trejus metus eiti renkamas viešąsias pareigas atrodo tinkamas šių teisės nuostatų teisėtam tikslui pasiekti.

58

Kiek tai susiję su šios sankcijos būtinumu, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Rumunijos teisės aktų leidėjas šį draudimą ir jo trejų metų trukmę nustatė atsižvelgdamas į sunkumą, kurį valstybės veikimui ir visuomenei neišvengiamai kelia interesų konfliktą sudarantys veiksmai. Taigi minėtas draudimas nustatytas dėl tokio renkamas viešąsias pareigas einančio asmens, kaip pareiškėjas pagrindinėje byloje, padaryto pažeidimo, kuris neabejotinai yra sunkus.

59

Rumunijos teisės aktų leidėjas Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje taip pat numatė interesų konflikto nusikalstamą veiką, už kurią skiriama laisvės atėmimo bausmė ir papildoma bausmė – skirtingos trukmės (nuo vienų iki penkerių metų) draudimas eiti renkamas pareigas.

60

Reikia pridurti, kad norint išsiaiškinti, ar nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, viršija tai, kas būtina siekiant užtikrinti sąžiningumą bei skaidrumą vykdant viešąsias funkcijas ir pareigas, taip pat užkirsti kelią institucinei korupcijai, atsižvelgtina į interesų konfliktų mastą ir korupcijos lygį nacionaliniame viešajame sektoriuje. Šiuo klausimu primintina, kad Įstatymu Nr. 176/2010 įgyvendinamas Sprendimo 2006/928 priede nurodytas antrasis orientacinis tikslas, kuris yra privalomas Rumunijai ir kuriuo siekiama, kad remiantis privalomais ANI sprendimais būtų galima taikyti atgrasomąsias sankcijas. Tuo sprendimu ši valstybė narė taip pat įpareigojama veiksmingai kovoti su korupcija.

61

Atsižvelgiant į nagrinėjamos priemonės prevencinį aspektą, kuriuo, be kita ko, siekiama atgrasyti viešąsias pareigas einančius asmenis nuo bet kokio nesąžiningo savo pareigų vykdymo, pažymėtina, kad iš anksto nustatytas šios priemonės galiojimo laikotarpis tokiomis nacionalinėmis aplinkybėmis būtinas siekiant užtikrinti jos veiksmingumą.

62

Be to, Įstatymo Nr. 176/2010 25 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas eiti renkamas viešąsias pareigas yra laikinas ir taikomas tik tam tikrų kategorijų asmenims, einantiems konkrečias pareigas. Rinkėjų mandatą gavusiam merui, kaip antai pareiškėjui pagrindinėje byloje, suteikiami svarbūs įgaliojimai ir pareigos; jo užduotis – atstovauti savo savivaldybės gyventojams.

63

Šis draudimas taip pat apima tik apibrėžtą veiklą, t. y. renkamas viešąsias pareigas, ir netrukdo vykdyti bet kokios kitos profesinės veiklos, be kita ko, privačiame sektoriuje.

64

Vadinasi, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų priėmimo aplinkybes, pažymėtina, kad šios nuostatos tiek, kiek jose įtvirtintas iš anksto nustatytos trejų metų trukmės draudimas būti renkamam, neviršija to, kas būtina jų teisėtam tikslui pasiekti.

65

Dėl nagrinėjamos priemonės proporcingumo ir visų pirma jos griežtumo atitikties pažeidimo sunkumui reikia priminti kovos su korupcija tam tikrų valstybių narių viešajame sektoriuje svarbą ir tai, kad Rumunijos teisės aktų leidėjas šį tikslą laiko pirmenybiniu – jo, nustatyto ir Sprendime 2006/928, siekti iš tikrųjų reikalauja Rumunijos visuomenė, kaip nurodyta Įstatymo Nr. 176/2010 aiškinamajame rašte.

66

Taigi, atsižvelgiant į viešojo intereso pažeidimo sunkumą, kurį kelia išrinktų asmenų korupcija ir interesų konfliktai (net ir nedidelio masto), kai šalyje yra didelė korupcijos rizika, konstatuotina, kad šiose nacionalinės teisės nuostatose numatytas draudimas iš anksto nustatytą trejų metų laikotarpį eiti renkamas viešąsias pareigas iš principo nėra neproporcingas pažeidimui, už kurį jis taikomas.

67

Vis dėlto aplinkybė, kad visiškai negalima pakeisti šio draudimo trukmės, kaip tai patvirtina Înalta Curte de Casație şi Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) jurisprudencija, neleidžia atmesti to, kad tam tikrais išimtiniais atvejais ši sankcija galėtų būti neproporcinga pažeidimui, už kurį ji skiriama.

68

Iš tiesų taip galėtų būti išimtiniu atveju, kai, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nustatytas pažeidimas nebūtų sunkus, o minėtos sankcijos poveikis atitinkamo asmens asmeninei, profesinei ir ekonominei padėčiai būtų ypač didelis.

69

Taigi šiuo atveju, net jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjamos vertinimo ataskaitos teisėtumas būtų patvirtintas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, turi patikrinti, ar pagal Įstatymo Nr. 176/2010 25 straipsnio 2 dalį pareiškėjui pagrindinėje byloje skirtos sankcijos griežtumas atitinka šioje ataskaitoje nustatyto interesų konflikto pavojingumą, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamą tikslą.

70

Jeigu tokios atitikties nėra, tas teismas šias teisės nuostatas turėtų aiškinti kuo labiau taip, kad, laikantis Sprendimo 2006/928, būtų galima skirti proporcingą, tačiau veiksmingą ir atgrasomąją sankciją.

71

Primintina, kad nacionaliniai teismai turi aiškinti nacionalinę teisę taip, kad ji kuo labiau atitiktų Sąjungos teisę, ir kad, nors tokio aiškinimo pareiga negali būti pagrindas aiškinti nacionalinę teisę contra legem, šie nacionaliniai teismai, įskaitant tuos, kurie priima sprendimus kaip galutinė instancija, prireikus turi pakeisti suformuotą jurisprudenciją, jeigu ji pagrįsta su Sąjungos teise nesuderinamu nacionalinės teisės aiškinimu (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Związek Gmin Zagłębia Miedziowego, C‑566/17, EU:C:2019:390, 48 ir 49 punktus, taip pat 2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Telecom Italia, C‑34/19, EU:C:2020:148, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: proporcingumo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias asmeniui, pripažintam sukėlusiu interesų konfliktą einant renkamas viešąsias pareigas, uždraudžiama iš anksto nustatytą trejų metų laikotarpį eiti bet kokias tokio pobūdžio pareigas, jeigu, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir tikslą užtikrinti sąžiningumą bei skaidrumą vykdant viešąsias funkcijas ir pareigas, taip pat užkirsti kelią institucinei korupcijai, pagal šias teisės nuostatas už pažeidimą skiriama jo sunkumą atitinkanti sankcija. Tokia sankcija būtų neproporcinga išimtiniu atveju, kai, atsižvelgiant į šį tikslą, nustatytas pažeidimas nebūtų sunkus, o šios priemonės poveikis šio asmens asmeninei, profesinei ir ekonominei padėčiai būtų ypač didelis.

73

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 15 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias asmeniui, pripažintam sukėlusiu interesų konfliktą einant renkamas viešąsias pareigas, uždraudžiama iš anksto nustatytą trejų metų laikotarpį eiti bet kokias tokio pobūdžio pareigas.

74

Chartijos 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla. Be to, laisvė verstis profesine veikla yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Interseroh Scrap and Metals Trading, C‑1/11, EU:C:2012:194, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75

ANI ir Rumunijos vyriausybė mano, kad teisė eiti renkamas viešąsias pareigas nepatenka į Chartijos 15 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes teisė būti išrinktam yra viena iš politinių teisių, kaip tai patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Komisija taip pat teigia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas draudimas eiti renkamas viešąsias pareigas, atrodo, nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį, nes rinkimų procesas nereiškia, kad konkretus asmuo turi teisę eiti tokias pareigas.

76

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Chartijos 15 straipsnio 1 dalis iš tiesų yra suformuluota plačiai, kaip tai patvirtina vartojami žodžiai „kiekvienas“, „darbas“ ir „profesija“.

77

Be to, remiantis Su Pagrindinių teisių chartija susijusiais išaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17), šioje nuostatoje įtvirtinta profesinė laisvė pripažinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, suformuotoje, be kita ko, 1974 m. gegužės 14 d. Sprendime Nold / Komisija (4/73, EU:C:1974:51, 12–14 punktai), 1979 m. gruodžio 13 d. Sprendime Hauer (44/79, EU:C:1979:290, p. 3727) ir 1986 m. spalio 8 d. Sprendime Keller (234/85, EU:C:1986:377, 8 punktas). Minėta nuostata taip pat grindžiama 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytos ir 1996 m. gegužės 3 d. Strasbūre peržiūrėtos Europos socialinės chartijos 1 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią reikalaujama veiksmingai ginti darbuotojo teisę pragyventi iš laisvai pasirinkto darbo, taip pat 1989 m. gruodžio 9 d. Strasbūre vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 4 punktu, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti ir vykdyti profesinę veiklą pagal kiekvienos profesijos nuostatas. Taigi, kaip pažymėta generalinio advokato išvados 85 punkte, Chartijos 15 straipsnio 1 dalies taikymo sritis ratione personae ir ratione materiae yra plati.

78

Vis dėlto į šią taikymo sritį, kad ir kokia plati ji būtų, nepatenka teisė naudotis nustatytą laiką rinkėjų mandatu, gautu per demokratinį rinkimų procesą, kaip antai mero rinkimus.

79

Tokį aiškinimą patvirtina tai, kad Chartijos 15 straipsnis yra jos II antraštinėje dalyje „Laisvės“, o konkrečios nuostatos, įtvirtinančios teisę būti kandidatu rinkimuose, t. y. Chartijos 39 ir 40 straipsniai, susiję su teise balsuoti ir būti kandidatu atitinkamai Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, yra atskiroje V antraštinėje dalyje „Pilietinės teisės“.

80

Tokį aiškinimą patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nes jis yra nusprendęs, kad teisė naudotis per rinkimų procesą gautu rinkėjų mandatu yra politinė teisė, kurią įgyvendinant, savaime suprantama, gaunamas atlyginimas (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 8 d. EŽTT sprendimo Savisaar prieš Estiją, CE:ECHR:2016:1108DEC000836516, 26 ir 27 punktus).

81

Vadinasi, teisė eiti renkamas viešąsias pareigas, be kita ko, mero pareigas, nepatenka į Chartijos 15 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindinėje byloje negali pagrįstai remtis šia nuostata.

82

Vis dėlto, kaip matyti iš Chartijos 53 straipsnio, toks aiškinimas neturi įtakos valstybių narių galimybei taikyti šalies Konstitucijoje pripažįstamą aukštesnį teisės į darbą ir laisvės verstis profesine veikla apsaugos standartą, jeigu jį taikant nepažeidžiamas Chartijoje, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, numatytas apsaugos lygis.

83

Dėl Chartijos 47 straipsnio pažymėtina, kad jo pirmoje pastraipoje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, o antroje pastraipoje patikslinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

84

Teisės į veiksmingą teisinę gynybą, kaip ji suprantama pagal šį 47 straipsnį, pripažinimas konkrečiu atveju reiškia, kad asmuo, kuris ja remiasi, remiasi ir Sąjungos teisės užtikrinamomis teisėmis ar laisvėmis ar kad yra vykdomas tokio asmens baudžiamasis persekiojimas, kuriuo įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio Teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

85

Taip yra nagrinėjamu atveju, nes draudimas iš anksto nustatytą trejų metų laikotarpį eiti renkamas viešąsias pareigas, kuris būtų taikomas pareiškėjui pagrindinėje byloje, jeigu būtų patvirtintas ANI parengtos vertinimo ataskaitos teisėtumas, yra numatytas Įstatyme Nr. 176/2010, kuriuo, kaip matyti iš šio sprendimo 27 punkto, įgyvendinama Sąjungos teisė. Taigi Chartijos 47 straipsnis taikytinas pagrindinėje byloje.

86

Dėl šios nuostatos turinio pažymėtina, kad joje įtvirtintiną veiksmingos teisminės gynybos principą sudaro įvairūs elementai, apimantys pirmiausia procesinio lygiateisiškumo principą ir teisę kreiptis į teismą (2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Toma ir Biroul Executorului Judecătoresc Horaţiu‑Vasile Cruduleci, C‑205/15, EU:C:2016:499, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

87

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kaip ji suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, be kita ko, reiškia tokios teisės turėtojo galimybę kreiptis į teismą, kompetentingą užtikrinti Sąjungos teisėje numatytų teisių laikymąsi ir nagrinėti visus klausimus, susijusius su jo nagrinėjamai bylai svarbiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Liuksemburgo valstybė (Teisė apskųsti prašymą pateikti informaciją mokesčių srityje), C‑245/19 ir C‑246/19, EU:C:2020:795, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

88

Nagrinėjamu atveju Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą suponuoja, kaip pažymėta generalinio advokato išvados 100 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo galimybę patikrinti ANI vertinimo ataskaitos, parengtos dėl pareiškėjo pagrindinėje byloje, teisėtumą ir prireikus panaikinti šią ataskaitą ir ja remiantis paskirtas sankcijas.

89

Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad ANI parengtose vertinimo ataskaitose pateikiamas faktinių aplinkybių aprašymas, atitinkamo asmens nuomonė ir nustatyto interesų konflikto sudėties požymių vertinimas. Atlikdamas pagrindinėje byloje nagrinėjamos vertinimo ataskaitos kontrolę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi kompetenciją išnagrinėti visus reikšmingus teisės ir fakto klausimus, todėl, atlikęs šią kontrolę, jis gali patvirtinti arba paneigti, kad egzistuoja interesų konfliktas. Be to, tuo atveju, jei tas teismas padarytų išvadą, kad minėta vertinimo ataskaita yra neteisėta, jis galėtų ją panaikinti ir dėl to pripažinti negaliojančiomis jos pagrindu nustatytas įgaliojimų nutraukimo ir draudimo eiti renkamas viešąsias pareigas priemones.

90

Kaip matyti iš šio sprendimo 69 ir 72 punktų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi patikrinti, ar nagrinėjamu atveju laikomasi iš Sąjungos teisės kylančio reikalavimo skirti proporcingą sankciją.

91

Galiausiai, kaip pažymėta generalinio advokato išvados 102 punkte, Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų suabejoti Rumunijos teisėje numatytų teisių gynimo priemonių veiksmingumu ar pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų atitiktimi Chartijos 47 straipsniui.

92

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti:

93

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: