Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šiuo teisės aktu nėra suderinamos nacionalinės tikrinimo² sistemos. Valstybėms narėms nedraudžiama nuspręsti, ar joms reikalingas nacionalinis tikrinimo mechanizmas, ar ne, arba ar tikrinti konkrečias TUI, ar ne.

Valstybės narės:

• gali taikyti, iš dalies keisti arba priimti TUI tikrinimo mechanizmus³;
• gali nuspręsti nustatyti TUI tikrinimo mechanizmus. Tokiu atveju jos privalo:
  • užtikrinti, kad šie mechanizmai bus skaidrūs, nediskriminuos ES nepriklausančių šalių, apsaugos konfidencialią ir neskelbtiną komercinę informaciją bei veiks laikantis nustatytų terminų,
  • leisti užsienio investuotojams ir bendrovėms teikti apeliacinius skundus dėl tikrinimo sprendimų,
  • užtikrinti priemones, reikalingas siekiant nustatyti tikrinimo mechanizmų bei tikrinimo sprendimų vengimo atvejus ir užkirsti kelią jų vengimui,
  • pranešti Komisijai apie savo galiojančius tikrinimo mechanizmus ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 10 d. ir pranešti apie naujus mechanizmus per 30 dienų nuo jų taikymo pradžios;
• kasmet iki kovo 31 d. teikti Komisijai informaciją apie savo teritorijoje praėjusiais kalendoriniais metais buvusias TUI;
• tuo pačiu būdu kaip Komisija paskirti ryšių palaikymo punktus, skirtus teisės aktui įgyvendinti.

Vertindamos TUI saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais, valstybės narės ir Komisija gali nagrinėti galimą TUI poveikį:

• ypatingos svarbos fizinei arba virtualiajai infrastruktūrai, nuo energetikos, transporto ir gynybos, iki rinkimų, finansų ir kitos infrastruktūros;
• ypatingos svarbos technologijoms ir dvejopo naudojimo prekėms, kaip antai dirbtiniam intelektui, robotikai, energijos kaupimui ir biotechnologijoms;
• ypatingos svarbos išteklių, įskaitant energiją ar žaliavas, tiekimui ir aprūpinimui maistu;
• prieigai prie neskelbtinos informacijos, įskaitant asmens duomenis;
• žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui; ir
• ar:
  • užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja ES nepriklausančios šalies vyriausybė, įskaitant valstybės įstaigas arba ginkluotąsias pajėgas,
  • užsienio investuotojas jau yra dalyvavęs veikloje, darančioje poveikį saugumui ar viešajai tvarkai valstybėje narėje,
  • esama didelės rizikos, kad užsienio investuotojas vykdo neteisėtą arba nusikalstamą veiklą.

Jei valstybė narė tikrina TUI, bendradarbiavimo mechanizmu nustatoma, kad:

• tikrinanti valstybė narė kuo greičiau praneša apie tai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;
• kitos valstybės narės gali teikti pastabas, jei jos mano, kad TUI gali daryti poveikį jų saugumui ar viešajai tvarkai;
• Komisija gali pateikti nuomonę, jei ji mano, kad TUI gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai daugiau kaip vienoje valstybėje narėje;
• Komisija praneša kitoms valstybėms narėms, kad buvo pateiktos pastabos ar nuomonė.

Jei valstybėje narėje, kurioje padaryta TUI, ši TUI nėra tikrinama, kita valstybė narė gali teikti pastabas, jei ji mano, kad TUI galėtų daryti poveikį jos saugumui arba viešajai tvarkai. Komisija gali pateikti nuomonę, jei ji mano, kad gali būti padarytas poveikis daugiau kaip vienai valstybei narei.

Komisija gali pateikti nuomonę valstybei narei, kurioje planuojama arba padaryta TUI, jei ji mano, kad ES svarbos projektams ar programoms gali būti padarytas poveikis saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Dabartiniame sąraše, kurį Komisija gali iš dalies keisti deleguotuoju aktu, nurodomi šie ES svarbos projektai ar programos:

• Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programos (GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema);
• „Copernicus“;
• naujos ES programos GOVSATCOM rengimo parengiamieji veiksmai;
• kosmoso programa;
• „Horizontas 2020“;
• „Europos horizontas“;
• 2021–2025 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa;
• transeuropiniai transporto tinklai;
• transeuropiniai energetikos tinklai;
• transeuropiniai telekomunikacijų tinklai, dabar pakeisti Europos infrastruktūros tinklų priemone;
• Skaitmeninės Europos programa;
• Europos gynybos pramonės plėtros programa, dabar pakeista Europos gynybos fondu;
• gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai;
• nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas;
• Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė;
• programa „ES – sveikatos labui“.

Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos pateikia šią informaciją, kai jos praneša apie TUI tikrinimą arba iš Komisijos ar kitos valstybės narės gauna prašymą pateikti informaciją:

• užsienio investuotojo nuosavybės struktūra;
• TUI apytikslė vertė;
• užsienio investuotojo ir įmonės, į kurią investuojama, gaminiai, paslaugos ir ūkinė veikla;
• valstybės narės, kuriose įmonė, į kurią investuojama, vykdo atitinkamą ūkinę veiklą;
• investicijos finansavimo šaltinis;
• data, kurią planuojama padaryti TUI arba kurią ji yra padaryta.

Komisija:

• sudaro naujausią nacionalinių tikrinimo mechanizmų sąrašą;
• gali prašyti patarimų iš ekspertų grupės, kuri specializuojasi tikrinti TUI;
• teikia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir ES valstybių narių vyriausybėms (pirmoji metinė ataskaita paskelbta 2021 m.);
• teikia ataskaitą Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai apie bendrą teisės akto veiksmingumo vertinimą ne vėliau kaip 2023 m. spalio 12 d. ir po to kas penkerius metus;
• turi teisę priimti deleguotuosius aktus.