Skaitmeninės Europos programa (2021–2027 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Programa įgyvendinama nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., t. y. visą daugiametės finansinės programos laikotarpį. Ji remiama preliminariu asignavimu, kuris siekia daugiau nei 8,2 mlrd. eurų einamosiomis kainomis ir yra įgyvendinama daugiausia tiesiogiai valdant Europos Komisijai.
• Reglamentu nustatomi šeši tarpusavyje susiję konkretūs tikslai, kuriais siekiama išplėsti Europos pajėgumus pagrindinėse skaitmeninių technologijų srityse privačiajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse.

Našioji kompiuterija (2 019 914 000 eurų)

Veiklos tikslus visų pirma įgyvendina Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, įsteigta Reglamentu (ES) 2018/1488:

• pasaulinio lygio eksalygmens³ superkompiuterijos ir duomenų infrastruktūra, kuri yra lengvai prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat lengvai prieinama mokslinių tyrimų reikmėms, laikantis Reglamento (ES) 2018/1488;
• Europos našiosios kompiuterijos ekosistema, apimanti mokslinę ir pramoninę sritį, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir skaitmeninius įgūdžius;
• eksalygmenį pranokstanti infrastruktūra, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis ir kompiuterijos mokslo mokslinių tyrimų infrastruktūra bei tokiam diegimui būtinos aparatinės ir programinės įrangos kūrimo skatinimas.

Dirbtinis intelektas (DI) (1 760 806 000 eurų – padidinta nuo 1 663 956 000 eurų, iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2025/38)

Programa remiami šie veiklos tikslai:

• pagrindiniai dirbtinio intelekto pajėgumai ir žinios, įskaitant geresnės kokybės duomenų išteklius ir keitimosi mechanizmus bei algoritmų bibliotekas, kurios būtų prieinamos įmonėms (visų pirma MVĮ ir startuoliams), piliečiams, ne pelno organizacijoms, mokslinių tyrimų institucijoms, universitetams ir viešojo administravimo institucijoms;
• ES bandymų ir eksperimentavimo priemonės komercinio pritaikymo ir gamybos sistemoms siekiant geriau integruoti technologijas į vertės grandines.

Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas (1 372 020 000 eurų – sumažinta nuo 1 399 566 000 eurų, iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2025/38)

Programa remiami šie veiklos tikslai:

• pažangi kibernetinio saugumo įranga, priemonės ir duomenų infrastruktūra – kartu su valstybėmis narėmis;
• žinios, pajėgumai ir įgūdžiai, susiję su kibernetiniu saugumu, įskaitant geriausią patirtį;
• valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pajėgumai remiant Tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo direktyvą (Direktyva (ES) 2022/2555, žr. santrauką);
• atsparumas, rizikos suvokimas ir bent jau baziniai kibernetinio saugumo lygiai;
• civilinės ir gynybos kibernetinio saugumo sričių geresnis koordinavimas.

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2025/38 į šią programą įtraukiami šie tikslai:

• plėtoti Europos kibernetinio saugumo įspėjimų sistemą, įskaitant nacionalinių ir tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų kūrimą, diegimą ir veikimą;
• sukurti ir valdyti Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, siekiant remti valstybes nares ir kitus naudotojus.

Šie veiksmai bus įgyvendinami pirmiausia pasitelkiant Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrą ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklą, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2021/887.

Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai (482 640 000 eurų – sumažinta nuo 507 347 000 eurų, iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2025/38)

Programa remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas siekiant:

• didinti Europos talentų rezervą;
• įveikti skaitmeninį atotrūkį ir didinti profesionalumą, visų pirma kiek tai susiję su našiąja kompiuterija ir debesijos kompiuterija, didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis (pavyzdžiui, blokų grandinėmis), kvantinėmis technologijomis, robotika ir dirbtiniu intelektu.

Veiklos tikslai apima aukštos kokybės trumpalaikius ir ilgalaikius kursus, įskaitant mokymąsi darbo vietoje ir mokomąsias praktikas (prireikus) studentams ir darbo jėgai, visų pirma MVĮ ir viešajame sektoriuje.

Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimas ir geriausias panaudojimas (1 002 217 000 eurų)

Programa remiami šie tikslai:

• veiksmingai diegti tokias pažangiausias skaitmenines technologijas kaip našioji kompiuterija, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas viešojo sektoriaus subjektų ir visuomenės interesų srityse, tokiose kaip sveikata ir priežiūra, švietimas, teismai, muitinės, transportas, judumas, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektoriai;
• diegti ir naudoti integruotas ir sąveikias transeuropines infrastruktūras ir sutartus skaitmeninius standartus viešajame sektoriuje;
• sudaryti sąlygas viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams naudoti sprendimus ir sistemas, įskaitant atvirąja programine įranga grįstus sprendimus;
• viešajam sektoriui ir ES pramonei, visų pirma MVĮ, suteikti lengvą prieigą prie skaitmeninių technologijų bandymų ir bandomojo naudojimo;
• remti pažangių skaitmeninių technologijų, įskaitant našiąją kompiuteriją, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą ir blokų grandines, įsisavinimą viešajame sektoriuje ir pramonėje, visų pirma MVĮ ir startuoliuose;
• užtikrinti nuolatinį ES lygmens pajėgumą būti skaitmeninės plėtros priešakyje, taip pat stebėti, analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, dalytis geriausios patirties pavyzdžiais;
• sukurti būsimą Europos ekosistemą patikimam dalijimuisi duomenimis ir skaitmeninei infrastruktūrai.

Puslaidininkiai (1 575 000 000 eurų)

Programa remiami šie tikslai:

• sukurti pažangius integrinių puslaidininkių technologijų projektavimo pajėgumus;
• stiprinti esamas ir plėtoti naujas pažangias bandomąsias linijas visoje ES, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti ir diegti pažangiausias puslaidininkių technologijas ir naujos kartos puslaidininkių technologijas;
• kurti pažangių technologijų ir inžinerinius pajėgumus siekiant paspartinti inovacinį pažangiųjų kvantinių lustų ir susijusių puslaidininkių technologijų kūrimą;
• įsteigti visos ES kompetencijos centrų tinklą tobulinant esamus arba kuriant naujus įrenginius;
• imtis veiksmų, kurie bendrai vadinami Lustų fondo veiksmais, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos gauti finansavimą skolintomis lėšomis ir nuosavą kapitalą, be kita ko, teikiant aiškias gaires, visų pirma startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms (įmonėms, kuriose dirba ne mažiau kaip 250, bet mažiau kaip 1 500 darbuotojų) puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje, taikant derinimo priemonę, finansuojamą iš „InvestEU“ fondo, ir pasitelkiant Europos inovacijų tarybą, įsteigtą pagal programą „Europos horizontas“.

Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas teiks prieigą prie techninių žinių įmonėms, visų pirma MVĮ ir viešojo administravimo institucijoms. Šie centrai suburs pramonę, įmones ir administravimo institucijas, kurioms reikia naujų technologinių sprendimų, ir įmones, turinčias rinkai parengtus sprendimus.

Programą bendrai finansuoja valstybės narės ir, jei būtina, privatusis sektorius. Dotacijomis pagal programą gali būti padengta iki 100 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Programoje asociacijos ar dalinės asociacijos pagrindu gali dalyvauti šios ES nepriklausančios šalys:

• Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios taip pat yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės;
• šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės;
• Europos kaimynystės politikos šalys;
• kitos ES nepriklausančios šalys pagal susitarimą.

Skaitmeninės Europos programa papildomos kitos programos, pagal kurias remiama skaitmeninė pertvarka, kaip antai programa „Europos horizontas“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeniniai aspektai.