ES vystymosi politika

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tarptautiniai įsipareigojimai

Svarbesnis ES vaidmuo pasaulio arenoje

ES siekia sujungti ES ir ES šalių turimus išteklius, kurie būtų panaudoti kuriant taikesnį ir klestintį pasaulį. 2017 m. buvo pradėta įgyvendinti Visuotinę ESužsienio ir saugumo politikos strategiją. Šia strategija nustatomi pagrindiniai ES interesai ir bendradarbiavimo principai ir pateikiama vizija, kaip ES galėtų patikimiau, atsakingiau ir tinkamiau reaguodama veikti pasaulyje. JT darnaus vystymosi tikslai (DVT) bus svarbiausi elementai įgyvendinant ES visuotinę strategiją.

ES ir ES šalys yra didžiausios oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikėjos. Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė ES priemonė pagal Kotonu susitarimą teikiant paramą vystymuisi 79 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms bei užjūrio šalims ir teritorijoms.

Vystomojo bendradarbiavimo priemone ES siekia mažinti skurdą besivystančiose šalyse, skatinti darnų ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį vystymąsi ir remti demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir gero valdymo principus.

Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir Europos konsensusas dėl vystymosi

Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir 17 DVT, kuriuos 2015 m. priėmė 193 JT valstybės narės, sudaro naują pasaulinę sistemą, kuria siekiama iki 2030 m. panaikinti skurdą ir pasauliniu lygmeniu užtikrinti darnų vystymąsi.

Remdamasi ES visuotine strategija, savo 2017 m. priimtame Naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi ES nustato principus ES institucijoms ir ES šalims, pagal kuriuos jos bendradarbiauja su besivystančiomis šalimis siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, dėl kurios 2015 m. susitarė JT, ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus.

Konsensuse derinami ES vystymosi veiksmai siekiant įgyvendinti DVT ir jis apima penkias Darbotvarkės iki 2030 m. pagrindines temas: žmonės, planeta, gerovė, taika ir partnerystė.

Darnaus vystymosi finansavimas

ES dalyvauja Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje, susitarime, kurį bendrai sudarė 193 JT valstybės narės Trečiojoje tarptautinėje JT Vystymosi finansavimo konferencijoje. Ji priskiriama prie Darbotvarkės iki 2030 m. ir joje nustatoma nauja įgyvendinimo koncepcija, taikoma veiksmingai naudojant finansines ir nefinansines priemones, ir iškeliant į pirmą vietą nacionalines priemones bei patikimą politiką. Jos veiksmų sritys:

• nacionaliniai viešieji ištekliai;
• nacionalinis ir tarptautinis privatus verslas bei finansai;
• tarptautinis vystomasis bendradarbiavimas;
• tarptautinė prekyba kaip vystymosi variklis;
• skola ir skolos tvarumas;
• sisteminiai klausimai;
• mokslas, technologijos, inovacijos ir gebėjimų stiprinimas.

Išorės investicijų planas

Siekdama padėti įgyvendinti DVT ir paskatinti viešąsias bei privačiąsias investicijas, 2017 m. ES sukūrė Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF) ir EDVF garantiją. Šios priemonės priskiriamos prie ES išorės investicijų plano (IIP), kuriuo sprendžiamos darnaus vystymosi problemos Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir skatinami pokyčiai per reformas ES kaimynystės regione.

Kotonu susitarimo pabaiga

Vyksta derybos siekiant persvarstyti ES būsimus santykius su AKR šalimis. Šiuo metu šiuos santykius reglamentuoja Kotonu susitarimas, kurio galiojimas baigsis 2020 m. Šis susitarimas padėjo sumažinti skurdą, padidinti stabilumą ir integruoti AKR šalis į pasaulinę ekonomiką.

Vystymosi veiksmingumas ir bendras programavimas – geresnis bendradarbiavimas su ES šalimis

ES yra įsipareigojusi užtikrinti, kad siekiant DVT vystymosi pagalba būtų naudojama kuo veiksmingiau. Todėl ji inicijavo kelis tarptautinius susitarimus, be kita ko:

• 2005 m. Paryžiaus deklaraciją ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę;
• 2011 m. Busano baigiamąjį dokumentą; ir
• 2016 m. Nairobio baigiamąjį dokumentą.

Pagrindiniai vystymosi veiksmingumo principai, iš naujo apibrėžti 2016 m. Nairobio aukšto lygio susitikime:

• besivystančių šalių atsakomybė įgyvendinant vystymosi prioritetus;
• skaidrumas ir tarpusavio atskaitomybė;
• į rezultatus orientuotas vystomasis bendradarbiavimas; ir
• visų suinteresuotųjų šalių įsitraukimas į įtraukias vystymosi partnerystes.

Šie principai praktiškai įgyvendinami programose ir projektuose, taip pat taikant bendrą programavimą, kai įvairūs ES vystymosi partneriai (ES ir ES šalys) dirba šalyse partnerėse bendrai planuodami vystomąjį bendradarbiavimą.

Politikos suderinamumas vystymosi labui (PSVL)

Taikydama politikos suderinamumą vystymosi labui (PSVL) ES siekia sumažinti neigiamą savo politikos poveikį besivystančioms šalims. Šia politika siekiama:

• skatinti įvairių ES politikos sričių sinergiją, kuri teiktų naudos šalims partnerėms ir padėtų siekti DVT;
• didinti vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą.

Siekdama užtikrinti, kad PSVL išliks reikšminga siekiant DVT, ES integravo PSVL į bendrą Komisijos darbą įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. Be to, ES šalys turi savo mechanizmus, kuriais užtikrina, kad PSVL bus taikomas nacionalinėje politikoje. 2019 m. ES vystymosi politikos darnos ataskaitoje apžvelgiama pažanga, kurią padarė ES institucijos ir šalys, taikydamos PSVL 2015–2018 m. laikotarpiu.

Žmonės

Skurdas ir nelygybės mažinimas

1 DVT, skurdo panaikinimas, ir 10 DVT, nelygybės ir diskriminacijos problemų sprendimas, yra kertiniai ES vystymosi politikos elementai.

2017 m. Komisijos pradėto tyrimo, kuriame nagrinėta nelygybė, preliminarūs rezultatai rodo:

• besivystančiose šalyse pajamų nelygybės lygis yra aukštas ir vidutiniškai aukštesnis už prieš 30 metų buvusį lygį;
• atrodo, kad pajamų nelygybė sumažėjo kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse (Brazilijoje, Peru, Meksikoje), tačiau išaugo kai kuriose Azijos šalyse (Kinijoje ir Vietname); ir
• Lotynų Amerika ir Afrika į pietus nuo Sacharos – tai regionai, pasižymintys didžiausia nelygybe pasaulyje.

Nelygybė nacionaliniu lygiu išlieka reikšminga kliūtimi siekiant spartaus ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo. Nors ypač didelis skurdas pasaulyje toliau mažėja, jis vis dar plačiai paplitęs Afrikoje, ypač į pietus nuo Sacharos.

Žmogaus socialinė raida

ES vystymosi politikos prioritetai apima skurdo panaikinimą (1 DVT), nelygybės ir diskriminacijos problemų sprendimą (10 DVT) ir kad nebūtų pamirštas nė vienas žmogus. Žmogaus socialinės raidos strategija didžiausias dėmesys kreipiamas į žmones, jų galimybes ir pasirinkimus. ES remia šalių partnerių visuomenę ir ekonomiką, kad jos taptų įtraukesnėmis ir tvaresnėmis, kad visi galėtų pasinaudoti vystymosi teikiama nauda ir nė vienas neliktų užmirštas.

Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas

Lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė (ESS 2 straipsnis) ir politikos tikslas, įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV 19 straipsnis). Skatindama lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą ES prisideda prie 5 DVT ir apskritai prie Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo, kaip pabrėžta 2017 m. Europos konsensuse dėl vystymosi.

Lyčių lygybė yra esminė prielaida teisingam ir įtraukiam tvariam vystymuisi, atsižvelgiant į faktą, kad moterys ir mergaitės sudaro pusę pasaulio gyventojų. ES siekia užtikrinti, kad moterys ir mergaitės gali visapusiškai ir lygiomis teisėmis dalyvauti socialiniame, ekonominiame, politiniame ir pilietiniame gyvenime. Pirmiausia padedama pašalinti kliūtis lyčių lygybei užtikrinti, kaip antai diskriminuojančius įstatymus, nevienodas galimybes pasinaudoti paslaugoms ir kreiptis į teismą, naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti darbą ir didinti ekonominę galią, dalyvauti politikoje, taip pat panaikinti seksualinį ir lytimi pagrįstą smurtą, įskaitant socialinių normų ir lyčių stereotipų klausimų sprendimą bei remiant moterų judėjimus bei pilietinę visuomenę.

ES lyčių lygybės veiksmų planu (2016–2020 m.) nustatoma struktūra šiems prioritetams visame pasaulyje įgyvendinti, taikant ES išorės santykių politikos priemones. 2017 m. Europos Komisija priėmė savo pirmąją įgyvendinimo ataskaitą apie 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą.

Viena iš pavyzdinių ES iniciatyvų yra 500 mln. EUR vertės iniciatyva „Spotlight“, unikali partnerystė su JT, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites. Šia iniciatyva sutelkiamos Azijos, Afrikos į pietus nuo Sacharos, Lotynų Amerikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių partnerių vyriausybės ir pilietinė visuomenė.

Migracija, priverstinis perkėlimas ir prieglobstis

Nors migracijos ir judumo temos nėra naujos, tarptautinių migrantų skaičius pastaraisiais metais išaugo ir 2017 m. pasiekė 258 mln. (2010 m. buvo 220 mln., o 2000 m. – 173 mln.). Dauguma tarptautinių migrantų yra besivystančių šalių piliečiai, o besivystančios šalys priglaudė daugiau kaip 85 % priverstinai perkeltų pasaulio gyventojų.

Migracijos keliami iššūkiai išlieka vienu pagrindinių klausimų Europos darbotvarkėje. 2017 m. Europos Komisija toliau aktyviai sprendė migracijos ir vystymosi ryšio klausimą, atsižvelgdama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir į konsensusą dėl vystymosi. ES vystomasis bendradarbiavimas atliko esminį vaidmenį prisidedant prie bendrų ES pastangų spręsti migracijos klausimą Europos migracijos darbotvarkės, Valetos deklaracijos, partnerystės migracijos srityje modelio ir naujos ES strategijos dėl priverstinio perkėlimo kontekste, visapusiškai laikantis vystymosi tikslų ir principų.

Įvairiomis vystymosi priemonėmis, pavyzdžiui skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu ir ES regioniniu Sirijos patikos fondu, taip pat taikant įprastas geografines priemones, Europos Komisija ėmėsi veiksmų šalyse partnerėse, spręsdama ir trumpalaikio, ir ilgalaikio laikotarpio problemas bei iškeldama migracijos suteikiamas galimybes.

Pirmiausia pabrėžiami trys aspektai:

1. neteisėtos migracijos ir (arba) priverstinio asmenų perkėlimo paskatų ir (arba) priežasčių klausimai;
2. partnerių galimybių didinimas valdant migracijos ir (arba) pabėgėlių srautus;
3. vystymosi poveikio migracijai didinimas.

Laikantis šio visapusiško požiūrio, 2017 m. suteikta parama prisidėjo prie dialogo ir partnerystės su šalimis partnerėmis stiprinimo migracijos srityse bei padėjo pasiekti apčiuopiamų rezultatų gerinant migracijos valdymą, teikiant apsaugą pažeidžiamiems migrantams ir pabėgėliams bei didinant teigiamą migracijos poveikį vystymuisi.

Be kita ko, 2017 m. ES:

• skyrė 3 mlrd. EUR Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei; ir
• parengė 90 mln. EUR vertės programą, kuria teikiama apsauga ir pagalba skurstantiems Libijos žmonėms bei siekiama užtikrinti stabilumą priimančiosiose bendruomenėse, didesnį dėmesį kreipiant į Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą;
• 2017 m. gruodžio 31 d. patvirtino iš viso 143 projektus, kurių vertė sudarė 2,388 mln. EUR, finansuojamus iš pagalbos Afrikai patikos fondo;
• 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija Azijai, Afganistanui, Bangladešui, Pakistanui ir Irakui priėmė specialią priemonę, kurios vertė yra 196 mln. EUR, skirtą problemoms, susijusioms su ilgai užsitęsusiu priverstiniu perkėlimu ir migracija Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose, spręsti.

Kultūra, švietimas ir sveikata

ES pripažįsta kultūros reikšmę ekonominiam augimui ir jos, kaip svarbaus komponento, skatinantį vaidmenį šiose srityse:

• socialinė įtrauktis;
• saviraiškos laisvė;
• tapatybės formavimas;
• galių suteikimas piliečiams;
• konfliktų prevencija.

2017 m. ES priėmė:

• išvadas dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius;
• nemažai programų, kaip antai Investavimas į kultūrą ir kūrybiškumą, kuriomis siekiama šių tikslų:
  • pagerinti kultūros valdymą šalyse partnerėse;
  • skatinti darbo vietų kūrimą; ir
  • puoselėti kultūros paveldą.

4 DVT tikslas yra iki 2030 m. užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Teisė į švietimą yra pagrindinė žmogaus teisė ir viešoji gėrybė. Be to, švietimas atlieka svarbų vaidmenį per mokymąsi, įgūdžius ir informuotumą siekiant įgyvendinti DVT.

2017 m. ES:

• parėmė daugiau kaip 45 šalis, kurios siekė sustiprinti savo švietimo sistemą;
• bendradarbiavo su Pasauline partneryste švietimo srityje, kuria remiamas pagrindinis ugdymas, didžiausią dėmesį atkreipiant į skurdžiausias šalis ir (arba) nestabilias šalis;
• priėmė 21 mln. EUR vertės programą, kuria siekiama teikti paramą tenkinant švietimo poreikius, kai užsitęsia krizė, didžiausią dėmesį atkreipiant į švietimo kokybės gerinimą užtikrinant saugias mokymosi sąlygas ir kuriant faktais pagrįstą bazę ateities paramai užsitikrinti.

Siekdama įgyvendinti 3 DVT dėl sveikatos ir gerovės, ES toliau dirbo sveikatos srityje, remdama Pasaulinį fondą ir GAVI, Visuotinį vakcinų aljansą, taip pat atlikdama tyrimus, naudojamus kovoje su su skurdu susijusiomis ir negydomomis infekcinėmis ligomis. Ji taip pat rėmė regionines iniciatyvas, kaip antai antrąją Europos ir besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų srityje ir kitas tarptautines iniciatyvas.

Bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų gyventojų fondu ES remia pastangas gerinti galimybes pasinaudoti kokybiškomis reprodukcinės sveikatos ir gimdyvių sveikatos užtikrinimo paslaugomis.

Aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas, darnus žemės ūkis

Kai vienas iš devynių žmonių kenčia nuo maisto trūkumo ir mitybos nesaugumo, 2 DVT siekiama iki 2030 m. panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir mitybos saugumą bei skatinti darnų žemės ūkį.

Darnus žemės ūkis, kartu su darnia žuvininkyste ir akvakultūra, yra būtina prielaida siekiant panaikinti badą ir užtikrinti apsirūpinimą maistu bei išlieka pagrindiniu varikliu naikinant skurdą ir skatinant darnų vystymąsi. Žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu yra esminiai veiksniai siekiant gerų mitybos rezultatų.

ES buvo viena iš pagrindinių 2017 m. Pasaulinę ataskaitos dėl maisto krizių iniciatorių, kurioje, nurodžius, kad beveik 108 mln. žmonių patiria maisto krizę ar yra ekstremalioje situacijoje, apibrėžiami jų poreikiai:

• išanalizuoti pagrindinius maisto stygiaus veiksnius; ir
• imtis veiksmų sprendžiant šiuos iššūkius.

ES ėmėsi kelių iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2025 m. sumažinti išsekusių vaikų, jaunesnių kaip 5 metų, skaičių bent 7 milijonais, ir šiam tikslui 2014–2020 m. laikotarpiu skyrė 3,5 mlrd. EUR.

Darnus žemės ūkis ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu yra pagrindinė ES vystomojo bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis darbotvarkės tema. ES savo veiklą šiame sektoriuje plėtoja šiomis kryptimis:

• investicijos į mažus ūkius;
• parama vyriausybės iniciatyvoms ir programoms, kuriomis skatinamas tvarumas ir inovacijos žemės ūkio sektoriuje;
• žemės ūkio veiklos ir technologijų, kuriomis didinamos kaimo pajamos, skatinimas, sykiu užtikrinant tvarumą kalbant apie vandenį, dirvožemį ir ekosistemas, ir biologinę įvairovę;
• ūkininkų galimybės pasinaudoti gamybiniu turtu, kaip antai žeme, kapitalu ir pan. gerinimas, skatinant bendradarbiavimą vietos lygiu ir ūkininkų partnerystes;
• didesnio privačių investicijų skaičiaus pritraukimas žemės ūkio sektoriuje;
• moterų įgalinimas žemės ūkyje.

Planeta

Klimato kaita

ES yra įsipareigojusi prisidėti prie tarptautinės kovos su klimato kaita, laikantis 2015 m. Paryžiaus susitarimo ir 13 DVT. Nacionaliniu lygiu priimtų įsipareigojimų įgyvendinimą iškeliame į pirmą vietą politiniame dialoge su savo šalimis partnerėmis siekdami integruoti klimato kaitos klausimą į savo politiką, strategijas, investavimo planus ir projektus, kad jie visapusiškai prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo ir 13 DVT įgyvendinimo. Mūsų darbas klimato kaitos srityje ir Darbotvarkė iki 2030 m. turi būti suderinti.

ES ėmėsi labiau valdyti rizikas ir padidino atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, laikydamasi Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos. Be to, ES remia perėjimą prie mažo taršos lygio, klimato kaitos neskatinančios, ekologiškos ekonomikos, atitinkančios 8 DVT dėl augimo ir 12 DVT dėl darnaus vartojimo bei gamybos. Klimato kaita susijusi su beveik visais DVT.

2014–2018 m. laikotarpiu ES investavo 8,2 mln. EUR į klimato kaitos švelninimo priemones. Didžiausia ES finansavimo dalis, skirta klimato kaitai švelninti, buvo panaudota prisitaikymo priemonėms (41%), taip pat sinergijos priemonėms, kurios buvo skirtos ir prisitaikymui, ir švelninimui (31%), bei švelninimo priemonėms (28%). Mūsų tikslas yra skatinti tokias priemones, kurios prisideda ir prie prisitaikymo, ir prie švelninimo.

Aplinka ir tvarus gamtos išteklių valdymas

Aplinka ir gamtos ištekliai, kaip antai žemė, vandens ištekliai, miškai, žuvų ištekliai ir biologinė įvairovė, yra daugelio besivystančių šalių ekonomikos pagrindas, padedantis užtikrinti daugelio žmonių pragyvenimo šaltinius. Būtina juos apsaugoti ir tausiai valdyti, kad būtų galima įgyvendinti Darnios plėtros darbotvarkę iki 2030 m. (įskaitant 6, 12, 14 ir 15 DVT), panaikinti skurdą ir badą, užtikrinti sveikatos apsaugą, gerovę, teisę į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas, ir tvarų augimą, išsaugant ekosistemas ir kovojant su klimato kaita. ES remia šalis partneres, padėdama joms geriau valdyti aplinką ir gamtos išteklius, tvariai valdyti žemę, vandenį, miškus ir kitus gamtos išteklius, apsaugoti biologinę įvairovę, spręsti taršos klausimą ir skatinti įtraukią ekologišką ekonomiką.

Tvarioji energetika

Galimybė naudotis moderniomis ir tvariosiomis energetikos paslaugomis yra viena iš pagrindinių ES vystomosios pagalbos tikslinių sričių. 2017 m. Komisija priėmė dokumentą, įrodantį, kad bendradarbiavimas tvariosios energetikos srityje prisideda prie Europos konsensuso dėl vystymosi įgyvendinimo.

Pagal 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, 3,7 mlrd. EUR buvo skirti vystomajam bendradarbiavimui energetikos srityje siekiant prisidėti prie trijų ES tikslų, kurie turi būti įgyvendinti 2020 m.: suteikti galimybę naudotis energetika apie 40 mln. žmonių, padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybą apie 6,5 gigavato ir prisidėti prie kovos su klimato kaita sumažinant išmetamo CO₂ kiekį per metus apie 15 mln. t.

Pavyzdžiui, ES siekia prisidėti prie Afrikos atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvos tikslų ir 2020 m. pasiekti, kad būtų pagaminta 5 GW energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, taip suteikiant galimybę 30 mln. žmonių Afrikoje naudotis darnia energija ir sumažinant išmetamo CO₂ kiekį per metus 11 mln. t.

Gerovė

Darbas su privačiuoju sektoriumi

Šalyse partnerėse investicijų poreikis yra didžiulis, o vyriausybių ir tarptautinių organizacijų paramos nepakanka, kad patenkintų šį poreikį, ES taiko derinimą, kai ES subsidijos derinamos su viešųjų ir privačiųjų finansuotojų paskolomis ar dotacijomis, taip prisidėdama prie 17 DVT (stiprinti tikslų įgyvendinimo priemones ir partnerystes) įgyvendinimo. ES derinimo programą sudaro šios regioninės derinimo priemonės:

• Lotynų Amerikos investicinė priemonė;
• Azijos investicinė priemonė;
• Investicinė priemonė Vidurinei Azijai;
• Karibų investicinė priemonė;
• Ramiojo vandenyno investicinė priemonė;
• ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas;
• Afrikos investavimo platforma ir Kaimynystės investicijų platforma (kurią tvarko Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas (NEAR)), kurios abi yra integruotos į EDVF kaip IIP dalis (žr. skyrių apie išorės investicijų planą).

Didžiausia naujovė, EDVF garantija, naudoja ribotas viešąsias lėšas, skirtas pirmiausia paskatinti privačias investicijas į perspektyvius projektus, kurie kitu atveju būtų sunkiai vystomi ir plečiami, sykiu keipdama didžiausią dėmesį į darnaus vystymosi tikslus šalyse partnerėse. IIP apskritai skirtas pašalinti kliūtims, trukdančioms daryti tvarias privačias investicijas, ir remti prioritetinėms reformoms, kurios skatinamos išplėtotu dialogu su privačiu sektoriumi ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Skatinti tvarias investicijas ir darbo vietų kūrimą (8 DVT) – taip pat vienas iš pagrindinių Afrikos ir Europos tvarių investicijų bei darbo vietų kūrimo aljanso, pradėto 2018 m. rugsėjo mėn., tikslų.

Prekybos sektoriuje 2017 m. lapkričio mėn. ES kartu su ES šalimis priėmė naują pagalbos prekybai strategiją Prekyba ir investicijos klestėjimui užtikrinti. Strategija siekiama paskatinti geriau mobilizuoti ES pagalbą prekybai, kad būtų galima tvariu ir įtraukiu būdu padėti besivystančioms šalims visapusiškai pasinaudoti įvairiomis ES politikos priemonėmis, pirmiausia ES prekybos susitarimais ir preferencinėmis sistemomis (įskaitant ekonominės partnerystės susitarimus ir Bendrąją lengvatų sistemą).

Žemės ūkio augimas

Du trečdaliai pasaulio skurstančiųjų pragyvena iš žemės ūkio, o daugelis besivystančių šalių vis dar yra labai priklausomos nuo prekybos tik keliomis prekėmis.

ES yra įsitikinusi, kad būtina paspartinti visų lygių atsakingas investicijas vietos bei tarptautiniu lygiu, daromas iš viešųjų ir privačiųjų lėšų, į žemės ūkį ir žemės ūkio verslą, kad būtų galima sukurti reikalaujamą postūmį darniai plėtrai ir atsparumui besivystančių šalių kaimo vietovėse. Remdamasis šiuo požiūriu, 2018 m. rugsėjo mėn. Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris pranešė apie naują Afrikos ir Europos tvarių investicijų bei darbo vietų kūrimo aljansą.

Privataus sektoriaus investicijos turi būti skatinamos kuriant tinkamai reguliuojamą ir prižiūrimą verslo aplinką; siekiant šio tikslo svarbiausias vaidmuo tenka viešajam sektoriui. Tačiau pagrindinė kliūtis, neleidžianti didinti privačių investicijų skaičių, yra padidintas rizikos lygis, susijęs su gamybos, finansavimo ir rinkos rizikomis. ES padeda sumažinti šias rizikas, taikydama Europos išorės investicijų planą (IIP). ES remia žemės valdymo veiksmus maždaug 40 šalių, kurių bendras biudžetas sudaro beveik 240 mln. EUR. Peru ir Hondūre ES finansuojamais veiksmais siekiama ginti čiabuvių tautų teises į žemę ir joms užtikrinti pagrindinį turtą (taip prisidedama prie 2 DVT įgyvendinimo).

Infrastruktūra, miestai ir skaitmeninimas

Siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo pažangos:

• reikia sukurti atsparią infrastruktūrą;
• remti įtraukią ir tvarią industrializaciją; ir
• skatinti inovacijas (9 DVT).

Vykstantis skaitmeninimas leidžia skatinti darbo vietų kūrimą ir spartinti galimybes naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, didinti vyriausybių skaidrumą ir atskaitomybę bei skatinti demokratiją. Pagrindinė sąlyga yra geras susisiekimas ir pritaikytas reguliavimas, kurie padėtų įgyvendinti 9 DVT.

ES padeda koordinuoti bendrą Afrikos ir ES infrastruktūros darbotvarkę, ir dalyvavo Afrikos transporto politikos programos, remiančios Afrikos vyriausybių ir regioninių ekonominių bendrijų politiką bei strategiją, veikloje.

Dėl sparčios urbanizacijos, ypač Azijoje ir Afrikoje, kyla didelių vystymosi problemų. 2017 m. buvo rengiama Tarptautinio miestų bendradarbiavimo programa, numatanti ES miestų ir strateginių šalių partnerių, pavyzdžiui, Indijos ir Kinijos, miestų su miestais susijusios geriausios patirties mainus ir specialios investicijų linijos „Tvarūs miestai“ įtraukimą į IIP (11 DVT).

Taika

Demokratija, žmogaus teisės ir geras valdymas

ES yra pagrįsta pagrindinėmis vertybėmis: pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms (ESS 2 straipsnis). Šių vertybių skatinimas yra pagrindinis išorės veiksmų prioritetas (ESS 21 straipsnis), kuris buvo perkeltas į ES visuotinę strategiją. ES padeda šalims partnerėms įgyvendinti 16 DVT dėl demokratijos, galimybės siekti teisingumo, kovos su korupcija, žmogaus teisių ir gero valdymo, remdamasi savo vystomosios pagalbos programavimu. Veikla, vykdoma bendradarbiaujant su trečiųjų šalių vyriausybėmis, apima paramą rinkimams ir demokratijos rėmimą, teisingumo sistemos ir kovos su korupcija reformas, ir žiniasklaidos nepriklausomybės bei pagrindinių laisvių skatinimą.

Be to, ES atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulyje taikydama savo specialią Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę. Apie šios priemonės prioritetus informuojama ES veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2014–2019 m.). Juo siekiama stiprinti žmogaus teisių gynimo įstaigas ir teismus bei jis daugiausia yra skirtas pilietinei visuomenei ir nepriklausomoms priežiūros institucijoms, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus teisės ir demokratija bus skatinamos bei ginamos.

Pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė leidžia taikyti neatidėliotinas priemones ir vykdyti konfidencialius projektus siekiant apsaugoti žmogaus teisių organizacijas ir žmogaus teisių aktyvistus, kurie veikia sudėtingiausiomis sąlygomis.

Tikslinė parama ES delegacijoms teikiama siekiant sukurti pajėgumus žmogaus teisėms skatinti. Pavyzdžiui, saviraiškos laisvės atveju tai daroma naudojantis dviem programomis:

• „Supporting Democracy“; ir
• Media4Democracy.

Atsparumas ir pažeidžiamumas

2017 m. ES priėmė daugelį sektorių apimantį įsipareigojimą didinti atsparumą. Vykdant bandomąjį procesą šešiose šalyse (Čade, Irake, Mianmare, Nigerijoje, Sudane ir Ugandoje) buvo patikrintas platesnis humanitarinis / vystymosi / taikos užtikrinimo ryšys.

2017 m. atsparumo didinimo ir pažeidžiamumo problemų sprendimo srityse daugiausia dėmesio skirta šioms keturioms sritims.

• Atsparumo sistemos stiprinimas priėmus bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“.
• Integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes, pagrįsto esamu visapusišku požiūriu, plėtojimas. Šis integruotas požiūris suvienija atitinkamas ES institucijas ir priemones, taip pat ES šalis, kad išorės veiksmai būtų labiau koordinuoti ir nuoseklūs. Bendras tikslas yra stiprinti ES poveikį padedant užkirsti kelią konfliktams ir krizėms, juos valdyti ir spręsti.
• Atsparumo konfliktams ir krizėms svarbos pripažinimas, įskaitant valstybės reformą ir atsparumą didinančias sutartis, sudarančias mūsų paramos biudžetui operacijas.
• Remiant Tarptautinį dialogą dėl taikos ir valstybės kūrimo, kurį vykdo pačios pažeidžiamų šalių vyriausybės ir pilietinės visuomenės organizacijos (PVO).

Saugumas

Reglamentas dėl priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos yra pagrindinė Komisijos finansinė priemonė, skirta stabilumui, taikai ir atsparumui šalyse partnerėse gerinti. Šio reglamento tarptautinė taikymo sritis ir dėmesys saugumui papildo kitas finansines priemones; pirmiausia tais atvejais, kai negali būti taikomos geografinės ar teminės priemonės, susietos su oficialiais vystymosi paramos kriterijais, tačiau juo taip pat sprendžiamos regioninio ar pasaulinio pobūdžio problemos. Remiantis programuojama reglamento dalimi, kurią vykdo Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DEVCO), vykdoma daugiau kaip 260 projektų, kuriais naudojasi 70 šalių. Partnerės šalys ir ES šalių agentūros bendrai įgyvendina šiuos projektus.

Projektai susiję su įvairiais klausimais, pavyzdžiui: kova su smurtiniu ekstremizmu; techninė pagalba teisėsaugos institucijoms kovoje su terorizmu, chemine, biologine ir branduoline grėsme, organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais ar pinigų plovimu; gebėjimų ugdymas siekiant pagerinti teisingumo sistemas; arba ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga. Paramos priemonės gali būti instruktorių mokymas, pagalba vietoje, tarptautinės pratybos su simuliatoriumi ir realiomis aplinkybėmis, taip pat nacionalinių veiksmų planų, pagrįstų poreikių ir rizikos analize, rengimas. Nuo 2018 m. sausio mėn. ES galėjo teikti paramą stiprinant gebėjimus saugumui ir vystymuisi remti. Šalies partnerės karines pajėgas galima mokyti arba teikti joms įrangą, kad jos vykdytų veiklą, skirtą vystymosi tikslams išskirtinėmis aplinkybėmis remti.

Taikant daugialypį požiūrį, skirtą apsisaugoti nuo tyčinės veikos (terorizmas, nusikaltimai), taip pat nuo atsitiktinio (Sevesas, Fukušima) ir aplinkos (Ebola) sukelto pavojaus, reglamentas prisideda prie kelių JT DVT įgyvendinimo ir Europos konsensuso dėl vystymosi pagrindinių sričių, įskaitant pagrindinius prioritetinius veiksmus ES kaimynystėje.

Branduolinė sauga

Europos Komisija neskatina branduolinės energetikos, nes tai yra vyriausybės prerogatyva, tačiau ji skatina branduolinę saugą. Bet kokia branduolinė avarija daro visuotinį poveikį visuomenėms, todėl bendradarbiavimas branduolinės saugos srityje yra ypač svarbus užtikrinant Europos piliečių ir aplinkos saugumą bei saugą.

Taikant daugialypius bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės programos aspektus, susijusius su branduoline sauga, sveikata, aplinka ir kitais susijusiais klausimais, prisidedama prie veiksmų daugelyje pagrindinių Europos konsensuso dėl vystymosi sričių, įskaitant pagrindinius prioritetinius veiksmus Ukrainoje, Vidurinėje Azijoje ir Irane.

ES kaimynystėje esančios šalyse kyla iššūkių. Šie iššūkiai pirmiausia susiję su šalimis, kurios nusprendė naudoti branduolinę energiją, kaip antai Baltarusija ir Turkija, pratęsti reaktoriaus gyvavimą, kaip Armėnijoje ir Ukrainoje, ir nutraukti jo eksploataciją bei tvarkyti radioaktyviąsias atliekas.

Partnerystės

17 DVT susijęs su darnaus vystymosi partneryste ir pabrėžia įtraukių platformų su daug suinteresuotųjų šalių reikšmę veiksmingai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ES yra įsipareigojusi įgyvendinti 17 DVT tiek išorės veiksmais ir ištekliais, tiek padėdama jį įgyvendinti kitiems. ES ir toliau dalyvauja JT procesuose, susijusiuose su vystymusi, pirmiausia Globalioje partnerystėje dėl veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo, kurioje šiuo metu vyksta vystymosi veiksmingumo stebėsena šalies lygiu.

Bendradarbiavimas su pilietine visuomene

Priimdama 2012 m. komunikatą Europos Komisija pripažino pilietinės visuomenės organizacijas (PVO) valdyme dalyvaujančiais subjektais, o ne tik paslaugų teikėjomis. ES taip pat taiko įtraukų, visą visuomenę apimantį požiūrį, į DVT įgyvendinimą, aprėpdama ir netradicines PVO, kaip antai fondus, diasporas, profesines sąjungas, įmonių asociacijas ir pan. Pirmiausia fondai atlieka vis svarbesnį ir reikšmingą vaidmenį.

Europos Komisija skatino dialogą su PVO ir konsultacijas su jomis, pirmiausia naudojantis vystymosi politikos forumu, kuriuo suteikiama erdvė daugeliui suinteresuotųjų šalių keistus nuomonėmis apie vystomąją politiką. Ji pasirašė 25 partnerystės pagrindų susitarimus su tarptautiniais ir regioniniais pilietinės visuomenės tinklais, kad galėtų padėti PVO dalyvauti kuriant regioninę ir globalią politiką, ypač susijusią su sėkmingu DVT įgyvendinimu.

Šalies lygiu ES parengė 107 gaires, kaip bendradarbiauti su pilietine visuomene. Gairės – tai šalies strateginė ir nuosekli programa, kuri apima visą ES paramą, įskaitant delegacijas ir ES šalis, skiriamą pilietinei visuomenei. Sukurtos kaip bendra Europos Sąjungos ir jos šalių iniciatyva, gairės buvo skirtos Europos bendradarbiavimui su pilietine visuomene stiprinti.

2014–2020 m. laikotarpiui ES skyrė 1,4 mlrd. EUR PVO paramai pasauliniu ir šalies lygiu, kuri teikiama PVO pagal vietos valdžios institucijų programą, kurioje didžiausias dėmesys kreipiamas į dalyvavimą, partnerystę ir daugelio suinteresuotųjų šalių dialogą, skirtą 2030 m. darbotvarkės pagrindinėms vertybėms aptarti.

2017 m. ES bendradarbiavimo su pilietine visuomene ataskaitoje nurodyta daug formų ir pavyzdžių, kaip teikiama ši parama, ir kaip Europa stiprina bendradarbiavimą su pilietine visuomene.

Bendradarbiavimas su pagalbos teikėjų bendruomene

Europos Sąjunga ir jos šalys bendrai pirmauja pasaulyje pagal oficialią paramą vystymuisi. Europos vystomoji parama sudaro beveik 57% pasaulinės vystomosios paramos, kurią teikia pagalbos teikėjai iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei iš Paramos vystymuisi komiteto. ES taip pat kolektyviai rengia bendrą politiką, o šalies lygiu – bendrą strategiją, įskaitant bendrą programavimą.

Be to, atsižvelgdama į partnerystę, skirtą Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti, ir į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę, taip pat stiprindama daugiašalį požiūrį, Europos Komisija nuolat dalyvauja dialoge vystymosi tema su trečiosiomis šalimis, kaip antai su Australija, Kanada, Japonija, Korėja ir JAV. Jos partnerių ratas nuolat plečiasi užmezgus santykius su naujais ar atsirandančiais pagalbos teikėjais, pvz., iš Arabų šalių.

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

ES strategiškai bendradarbiauja su JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei tarptautinėmis finansų įstaigomis. Per šias organizacijas ir įstaigas ne tik teikiama reikšminga pagalba, bet ir vystomas nuolatinis aukšto lygio strateginis dialogas. ES aktyviai veikia šiose srityse:

• JT procesuose, susijusiuose su vystymusi, įskaitant Aukšto lygio politinį forumą ir Vystymosi finansavimo forumą, taip pat remdama JT, pirmiausia per atnaujintą ES ir JT vystymosi partnerystę (2018 m.);
• Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos diskusijose ir svarstymuose dalyvaujant Paramos vystymuisi komitete;
• G20 ir G7, užtikrinant, kad bus pabrėžtas jos įsipareigojimas įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos DVT;
• stiprinant jos partnerystes su tarptautinėmis finansinėmis įstaigomis, kaip antai su Pasaulio banko grupe (PBG) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), taip pat su kitomis tarptautinėmis ir Europos finansinėmis įstaigomis bei regioninio vystymo bankais.

Įtaka pasaulyje

Šalių, atitinkančių kriterijus ES pagalbai vystymuisi gauti, sąrašas