1.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas turi pripažinti pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytos sutarties sąlygą nesąžininga, net jeigu ji buvo iš dalies pakeista šalių susitarimu. Toks pripažinimas reiškia, kad reikia atkurti padėtį, kurioje būtų atsidūręs vartotojas, jei nebūtų buvę šios sąlygos, kuri buvo pripažinta nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vartotojas, pakeisdamas minėtą nesąžiningą sąlygą, laisva valia ir būdamas pakankamai informuotas atsisakė tokio padėties atkūrimo, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Vis dėlto iš šios nuostatos nematyti, kad pripažinus, jog pirminė sąlyga buvo nesąžininga, sutartis iš principo būtų buvusi panaikinta, nes šios sąlygos pakeitimas leido atkurti iš sutarties kylančių šių šalių pareigų bei teisių pusiausvyrą ir pašalinti su ja susijusį trūkumą.

2.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad, pirma, pagal jas nedraudžiama nacionaliniam teismui panaikinti tik nesąžiningo pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytos sutarties sąlygos aspekto, jei šia direktyva siekiamas atgrasomasis tikslas užtikrinamas nacionalinės teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis tokios sąlygos naudojimą, su sąlyga, kad šis aspektas yra atskiras sutartinis įpareigojimas, kurio nesąžiningumas gali būti nagrinėjamas individualiai. Antra, šiomis nuostatomis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui draudžiama panaikinti tik nesąžiningą pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytos sutarties sąlygos aspektą, jei dėl tokio panaikinimo minėtos sąlygos turinys būtų pakeistas, darant poveikį jos esmei, o tai turi patikrinti šis teismas.

3.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismo pripažintos nesąžininga sąlygos pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje pasekmės patenka į nacionalinės teisės nuostatų taikymo sritį, nes klausimą dėl tokios sutarties tolesnio galiojimo ex officio turi vertinti nacionalinis teismas, remdamasis objektyviu požiūriu pagal šias nuostatas.

4.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, pripažinęs pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudarytos sutarties sąlygą nesąžininga, pagal nacionalines procesines normas ir įvykus rungimosi principu grindžiamam ginčui privalo informuoti vartotoją apie teisines pasekmes, kurių gali kilti panaikinus tokią sutartį, nepriklausomai nuo to, ar vartotojui atstovauja profesionalus atstovas.