1

Apeliaciniu skundu Graikijos Respublika prašo panaikinti 2018 m. spalio 4 d. Bendrojo Teismo sprendimą Graikija / Komisija (T‑272/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:651, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo atmestas jos ieškinys dėl 2016 m. kovo 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/417 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 75, 2016, p. 16; toliau – ginčijamas sprendimas).

2

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340; toliau – Reglamentas Nr. 2988/1995) yra II antraštinė dalis „Administracinės priemonės ir nuobaudos“, joje yra šio reglamento 5 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

<…>

<…>“

3

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančiame reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269; toliau – Reglamentas Nr. 1782/2003) buvo III antraštinė dalis „Bendrosios išmokos schema“, joje buvo 3 skyrius, susijęs su „[t]eisėmis į išmokas“. Šio skyriaus 1 skirsnyje, susijusiame su „[p]lotais paremtomis teisėmis į išmokas“, buvo šio reglamento 43 straipsnis, susijęs su „[t]eisių į išmokas nustatymu“. Šiame straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Nepažeisdamas 48 straipsnio, ūkininkas gauna teisę į išmoką už hektarą, kuri apskaičiuojama padalijant referencinę sumą iš visų hektarų, už kuriuos referenciniu laikotarpiu buvo suteikta teisė gauti VI priede išvardytas tiesiogines išmokas, skaičiaus trejų metų vidurkio.

Visas teisių į išmokas skaičius yra lygus pirmiau paminėtam hektarų skaičiaus vidurkiui.

<…>

2.   1 dalyje nurodytam hektarų skaičiui taip pat priskiriama:

<…>

3.   Šio straipsnio 2 dalies b punkte „pašarų plotas“ – tai valdos plotas, kuris kalendoriniais metais pagal [2001 m. gruodžio 11 d.] Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001[, nustatančio išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 327, 2001, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 308)] 5 straipsnį buvo naudojamas gyvuliams auginti, įskaitant bendro naudojimo ir mišrios žemdirbystės plotus. Į pašarų plotą neįeina:

4

Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio, susijusio su „[n]audojimusi teisėmis į išmokas“, 2 dalyje buvo nustatyta:

„Reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai valdos žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra ariamoji žemė ir daugiametė ganykla, išskyrus daugiametėmis kultūromis apsėtus plotus, miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus.“

5

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 141, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243), iš dalies pakeisto 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (OL L 116, 2009, p. 9, toliau – Reglamentas Nr. 796/2004), 2 straipsnio pirma pastraipa suformuluota taip:

„Šiame reglamente vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

<…>

<…>

6

Šiuo klausimu 2005 m. vasario 11 d. Komisijos reglamento Nr. 239/2005 (OL L 42, 2005, p. 3), kuriuo iš dalies pakeistas galutinės redakcijos Reglamentas Nr. 796/2004, 1 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„Reikia pateikti [Reglamento Nr. 796/2004] 2 straipsnyje numatytų kelių apibrėžimų patikslinimus. Pirmiausia būtina patikslinti to straipsnio 2 punkte esantį „daugiametės ganyklos“ apibrėžimą ir taip pat apibrėžti terminą „žolė ir kitokie žoliniai pašarai“. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad valstybėms narėms reikia užtikrinti tam tikrą lankstumą, kad jos galėtų atsižvelgti į agronomines vietos sąlygas.“

7

Reglamento Nr. 796/2004 8 straipsnio „Bendrieji principai dėl žemės ūkio paskirties sklypų“ 1 dalyje buvo numatyta:

Nepažeidžiant [2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009, p. 16, toliau – Reglamentas Nr. 73/2009)] 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, laikoma, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame yra medžių, atitinka pagalbos už plotą schemų reikalavimus, jeigu žemės ūkio veikla arba, jei taikoma, numatoma gamyba jame gali būti vykdoma panašiai kaip to paties ploto sklypuose, kuriuose nėra medžių.“

8

Reglamento Nr. 796/2004 III antraštinėje dalyje, susijusioje su „[k]ontrolėmis“, buvo 30 straipsnis „Plotų nustatymas“. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta:

„Gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jei jis visiškai panaudojamas konkrečios valstybės narės ar regiono įprastų standartų prasme. Kitais atvejais atsižvelgiama į faktiškai panaudotą plotą.

Kai kuriose regionuose, kur tam tikri požymiai, ypač gyvatvorės, grioviai ir sienos tradiciškai yra laikomi geros augalininkystės arba žemės ūkio paskirties žemės panaudojimo praktika, valstybės narės gali priimti sprendimą, kad tas plotas būtų laikomas visiškai panaudoto ploto dalimi, jei ji neviršija bendrojo valstybių narių nustatytino pločio. Tas plotis turi atitikti tradicinį regione įprastą gyvatvorių, griovių ir sienų plotį, bet neviršyti 2 metrų.

<…>“

9

2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005, p. 1) IV antraštinėje dalyje „Sąskaitų apmokėjimas ir komisijos atliekama stebėsena“ buvo 31 straipsnis „Atitikties patikrinimas“. Šio straipsnio 2–4 dalys buvo suformuluotos taip:

„2.   Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į nustatytą neatitikimo svarbą. Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir lygį bei į Bendrijai padarytą finansinę žalą.

3.   Prieš priimant sprendimą nefinansuoti, Komisijos patikrinimo išvados ir valstybės narės paaiškinimai pateikiami raštu, po to abi šalys stengiasi susitarti dėl priemonių, kurių reikės imtis.

Nepavykus susitarti, valstybė narė gali prašyti pradėti procedūrą, kurios tikslas – suderinti kiekvienos šalies pozicijas per keturis mėnesius. Šios procedūros rezultatai yra pateikiami Komisijai siunčiamoje ataskaitoje, kuri ją išnagrinėja prieš priimdama sprendimą nefinansuoti.

4.   Negalima atsisakyti finansuoti:

10

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 817/2004, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 dėl EŽŪOGF paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 153, 2004, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 46 t., p. 87), 73 straipsnyje buvo nustatyta:

„Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.“

11

2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1; toliau – Reglamentas Nr. 1698/2005) 61 ir 64 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:

<…>

12

Šiame reglamente buvo V antraštinė dalis „Fondo įnašas“, joje buvo šio reglamento 71 straipsnis, susijęs su „[r]eikalavimus atitinkančiomis išlaidomis“. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys buvo numatyta:

„2.   Išlaidos atitinka reikalavimus [Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)] finansavimui gauti tik tuo atveju, jei jos susijusios su operacijomis, kurias pagal kompetentingos įstaigos nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos valdymo institucija arba kurios buvo atrinktos jos atsakomybe.

3.   Taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms.

<…>“

13

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 taikymo taisykles (OL L 368, 2006, p. 15) buvo III skyrius „Kaimo plėtros priemonės“, jame buvo 2 skirsnis, susijęs su „[b]endromis kai kurių priemonių nuostatomis“. Šiame skirsnyje buvo šio reglamento 43 straipsnis, jame buvo nurodyta:

„Įgyvendindamos investicines priemones valstybės narės užtikrina, kad parama būtų skiriama aiškiai apibrėžtiems tikslams, atspindintiems nustatytus struktūrinius ir teritorinius poreikius bei struktūrinius sunkumus.“

14

Šio reglamento IV skyriaus „Tinkamumas ir administracinės nuostatos“ 1 skirsnyje „Galimybė tikrinti bei kontroliuoti priemones ir tinkamumo reikalavimai“ buvo 48 straipsnis, jame buvo nustatyta:

„1.   Atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Šiuo tikslu valstybės narės nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, kad tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų.

2.   Valstybės narės, siekdamos pagrįsti pagal [Reglamento Nr. 1698/2005] 31, 38, 39, 40 ir 43–47 straipsnius išmokėtų sumų apskaičiavimo pakankamumą ir tikslumą, užtikrina, kad tokius skaičiavimus atitinkamai įvertintų organizacijos ar tarnybos, funkcionaliai nepriklausomos nuo tų, kurios atsakingos už tokius skaičiavimus. Toks įvertinimas turi būti nustatytas kaimo plėtros programoje.“

15

Reglamento Nr. 73/2009 III antraštinės dalies „Bendrosios išmokos schema“ 1 skyriuje, susijusiame su „[b]endru įgyvendinimu“, buvo 34 straipsnis, susijęs su „[n]audojimusi teisėmis į išmokas už reikalavimus atitinkantį hektarą“. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams teikiama, kai jie pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, suteikiama teisė gauti jose nustatytas sumas.“

16

Tame pačiame skyriuje taip pat buvo to reglamento 36 straipsnis „Teisių į išmokas pakeitimas“, jame buvo nurodyta:

„Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.

Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato išsamias teisių į išmokas pakeitimo nuo 2010 m. taisykles, visų pirma, jei keičiama dalis tokių teisių.“

17

Šio reglamento VII antraštinėje dalyje, susijusioje su „įgyvendinamosiomis, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosiomis nuostatomis“, buvo 137 straipsnis „Teisių į išmokas patvirtinimas“. Šio straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:

„Teisės į išmokas, paskirtos ūkininkams iki 2009 m. sausio 1 d., laikomos teisėtomis ir tinkamomis nuo 2010 m. sausio 1 d.“

18

2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (OL L 316, 2009, p. 1; toliau – Reglamentas Nr. 1120/2009) 2 straipsnyje buvo nustatyta:

„[Reglamento Nr. 73/2009] III antraštinėje dalyje ir šiame reglamente vartojamos šios apibrėžtys:

<…>

<…>“

19

2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL L 316, 2009, p. 65; toliau – Reglamentas Nr. 1122/2009), buvo 34 straipsnis, susijęs su „[p]lotų nustatymu“. Šio straipsnio, kuris buvo šio reglamento III antraštinėje dalyje „Patikrinimai“, 2 ir 4 dalyse buvo nurodyta:

„2.   Gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jei jis visas naudojamas pagal konkrečios valstybės narės ar regiono įprastus standartus. Kitais atvejais atsižvelgiama į faktiškai naudojamą plotą.

Regionuose, kuriuose tam tikri elementai, visų pirma gyvatvorės, grioviai ir sienos, paprastai yra susiję su augalininkystės arba žemės ūkio paskirties žemės naudojimo gerąją patirtimi, valstybės narės gali priimti sprendimą, kad tas plotas būtų laikomas viso naudojamo ploto dalimi, jei ji neviršija bendrojo valstybių narių nustatytino pločio. Tas plotis turi atitikti regione įprastą gyvatvorių, griovių ir sienų plotį, bet neturi viršyti 2 metrų.

Tačiau jeigu valstybės narės, laikydamosi [Reglamento Nr. 796/2004] 30 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, prieš įsigaliojant šiam reglamentui pranešė Komisijai, kad plotis yra daugiau kaip 2 metrai, toks pločio reikalavimas gali būti taikomas ir toliau.

<…>

4.   Nepažeidžiant [Reglamento Nr. 73/2009] 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, laikoma, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame yra medžių, atitinka paramos už plotus schemų reikalavimus, jeigu žemės ūkio veikla arba, jei taikoma, numatoma gamyba jame gali būti vykdoma panašiai kaip to paties ploto sklypuose, kuriuose medžių nėra.“

20

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549, ir klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 13) IV skyriaus „Sąskaitų patvirtinimas“ II skirsnyje „Patvirtinimas“ yra 52 straipsnis, susijęs su „atitikties patvirtinimu“. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta:

„2.   Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į nustatytą neatitikties mastą. Ji tinkamai atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir į Sąjungai padarytą finansinę žalą. Sprendimą neskirti finansavimo ji pagrindžia nurodydama neteisėtai išleistas sumas ir, jei dedant proporcingas pastangas tų sumų nurodyti neįmanoma, gali taikyti ekstrapoliuotojo arba fiksuoto dydžio pataisas. Fiksuoto dydžio pataisos taikomos tik tais atvejais, kai dėl atvejo pobūdžio ar dėl to, kad valstybė narė nepateikė Komisijai būtinos informacijos, dedant proporcingas pastangas neįmanoma tiksliau nustatyti Sąjungai padarytos finansinės žalos.

3.   Prieš priimant sprendimą dėl atsisakymo finansuoti, raštu pateikiami Komisijos patikrinimo rezultatai ir valstybės narės paaiškinimai; po to abi šalys siekia susitarti dėl priemonių, kurių reikės imtis. Šiame procedūros etape valstybėms narėms suteikiama galimybė parodyti, kad reikalavimų nesilaikymo faktinis mastas yra mažesnis nei Komisijos įvertinime.

Jei nepavyksta susitarti, valstybė narė gali prašyti pradėti procedūrą, kurios tikslas yra per keturis mėnesius suderinti abiejų šalių pozicijas. Šios procedūros rezultatų ataskaita pateikiama Komisijai. Komisija atsižvelgia į ataskaitoje pateiktas rekomendacijas prieš priimdama sprendimą dėl atsisakymo finansuoti ir, jei nusprendžia nesilaikyti tų rekomendacijų, nurodo priežastis.“

21

Pirminės redakcijos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Reglamentas Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608; toliau – Reglamentas Nr. 1307/2013), 4 straipsnio 1 dalies h punkte buvo pateikta tokia apibrėžtis:

„daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiais žolynais) – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau neįtraukta į valdos sėjomainą; joje gali augti ir kitos augalų rūšys, pavyzdžiui, krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti ganymui, su sąlyga, kad joje tebevyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai, taip pat, jei valstybės narės taip nusprendžia – žemė, kurią galima panaudoti ganymui ir kuri sudaro dalį nusistovėjusios vietos praktikos, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja.“

22

Ši nuostata, iš dalies pakeista 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL L 350, 2017, p. 15), suformuluota taip:

„daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiais žolynais) – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, kai taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama; joje gali augti ir kitos augalų rūšys, pavyzdžiui, krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti ganymui, ir, kai taip nusprendžia valstybės narės, kitos augalų rūšys, kaip antai krūmokšniai ir (arba) medžiai, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, jeigu joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad daugiamečiu žolynu būtų laikoma:

23

2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 69; toliau – Reglamentas Nr. 809/2014), 63 straipsnyje „Visos paramos arba jos dalies atšaukimas ir administracinės nuobaudos“ numatyta:

„1.   Mokėjimų sumos apskaičiuojamos remiantis sumomis, pripažintomis atitinkančiomis reikalavimus per 48 straipsnyje nurodytas administracines patikras.

Kompetentinga institucija išnagrinėja gavėjo mokėjimo prašymą ir nustato paramos skyrimo reikalavimus atitinkančias sumas. Ji nustato:

Jei pagal antros pastraipos a punktą nustatyta suma viršija pagal tos pastraipos b punktą nustatytą sumą daugiau kaip 10 %, pagal b punktą nustatytai sumai taikoma administracinė nuobauda. Nuobaudos suma yra lygi šių dviejų sumų skirtumui, tačiau neviršija visos galimos atšaukti paramos sumos.

Tačiau nuobaudos netaikomos, jei gavėjas gali kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad reikalavimų neatitinkanti suma buvo įtraukta ne dėl jo kaltės, arba jei kompetentinga institucija kitaip įsitikina, kad atitinkamas gavėjas nėra dėl to kaltas.

2.   1 dalyje nurodyta administracinė nuobauda mutatis mutandis taikoma per 49 straipsnyje nurodytas patikras vietoje nustatytoms reikalavimų neatitinkančioms išlaidoms. Tokiu atveju nagrinėjamas išlaidas sudaro bendros patirtos atitinkamo veiksmo išlaidos. Tai nedaro poveikio ankstesnių su atitinkamais veiksmais susijusių patikrų vietoje rezultatams.“

24

2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014, p. 59; toliau – Reglamentas Nr. 908/2014), 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2.   Jeigu po atlikto tyrimo Komisija mano, kad išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, ji praneša tokias išvadas atitinkamai valstybei narei, nurodo taisomąsias priemones, reikalingas užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių taisyklių, ir nurodo preliminarų finansinių pataisų lygį, kuris, jos manymu, tame procedūros etape atitinka jos išvadas. Tame pranešime taip pat nustatoma dvišalio posėdžio, kuris turi būti surengtas per keturis mėnesius po to, kai baigiasi valstybės narės atsakymui nustatytas laikotarpis, data. Pranešime daroma nuoroda į šį straipsnį.

Valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo pranešimo gavimo. Atsakydama valstybė narė visų pirma turi galimybę:

Pateisinamais atvejais Komisija, gavusi pagrįstą prašymą iš valstybės narės, gali leisti pratęsti dviejų mėnesių laikotarpį ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Prašymą Komisijai reikia nusiųsti, kol tas laikotarpis dar nepasibaigęs.

Jei valstybė narė mano, kad dvišalio posėdžio rengti nereikia, atsakydama į pirmiau nurodytą pranešimą ji apie tai atitinkamai praneša Komisijai.

3.   Dvišaliame posėdyje abi šalys stengiasi pasiekti susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, taip pat dėl pažeidimo masto įvertinimo ir dėl Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos.

<…>“

25

Gairės dėl fiksuoto dydžio pataisų buvo apibrėžtos 1997 m. gruodžio 23 d. Komisijos dokumente Nr. VI/5330/97 „Gairės apskaičiuojant finansinius padarinius rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų patvirtinimo“ (toliau – Dokumentas Nr. VI/5330/97). Kai atlikus tyrimą gauta informacija, remiantis nustatytų nuostolių ekstrapoliacija, statistiniais duomenimis arba kita informacija, kurią galima patikrinti, nebuvo galima įvertinti Bendrijos patirtų nuostolių, galėjo būti taikoma fiskuoto dydžio pataisa. Taikytos pataisos dydis priklausė nuo atliekant patikrinimus konstatuotų trūkumų reikšmės. Šiame dokumente buvo nurodyta:

„Jei vienas ar keli pagrindiniai patikrinimai neatlikti arba atlikti taip prastai ar taip retai, kad yra neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą arba siekiant užkirsti kelią pažeidimams, taikytina 10 % pataisa, nes pagrįstai gali būti padaryta išvada, jog kyla didelė rizika, kad [Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF)] patirs didelių nuostolių

<…>

Vis dėlto, kai valstybė narė visiškai neįgyvendina tikrinimo sistemos arba ji yra labai ydinga ir kai pažeidimai labai dažni ir yra aplaidumo kovojant su pažeidimais arba sukčiavimu įrodymų, reikia taikyti 25 % pataisą, nes galima pagrįstai manyti, kad dėl galimybės nekliudomai ir nebaudžiamai pateikti nepriimtinas paraiškas EŽŪOGF bus padaryta itin didelių nuostolių.

<…>

[Fiksuoto dydžio pataisos] taikomos išlaidoms, likusioms atėmus su atskirais atvejais susijusias nefinansuojamas sumas arba pagal Reglamentą 296/96 <…>“

26

Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas išdėstė skundžiamo sprendimo 1–22 punktuose ir jas galima glaustai apibūdinti, kaip nurodyta toliau.

27

2012 m. rugsėjo mėn. Komisija atliko tyrimą dėl išlaidų, kurių patyrė Graikijos Respublika taikant EŽŪFKP kaimo plėtros priemones (2007–2013 m.) dėl 2010–2013 finansinių metų. 2013 m. lapkričio mėn. ši institucija taip pat atliko tyrimą dėl Graikijos Respublikos paramos už plotą išlaidų dėl 2012 ir 2013 paraiškų teikimo metų.

28

Kalbant apie pagalbą už plotą, pažymėtina, kad 2014 m. sausio 15 d. raštu Komisija pateikė savo pastabas Graikijos Respublikai. Graikijos Respublika į jį atsakė 2014 m. kovo 17 d., o 2014 m. gegužės 28 d. Komisija dar kartą pateikė savo pastabas Graikijos Respublikai.

29

2014 m. birželio 23 d. įvyko dvišalis susitikimas ir po jo 2014 m. rugsėjo 18 d. Graikijos Respublika išsiuntė raštą.

30

Paskui Komisija pasiūlė nurodyti Graikijos Respublikai sumokėti bendrą fiksuoto dydžio ir vienkartinę 167399260,04 EUR sumą dėl to, kad, šios institucijos teigimu, 2013 ir 2012 paraiškų teikimo metais tiesioginės paramos už plotą skyrimo sistemos taikymas Graikijoje neatitiko Europos Sąjungos taisyklių.

31

Buvo pradėta taikinimo procedūra ir 2015 m. liepos 13 d. taikinimo institucija pateikė nuomonę.

32

2015 m. lapkričio 23 d. Komisija priėmė savo galutinę poziciją, joje laikėsi pirminės pozicijos ir pasiūlė nefinansuoti Graikijos Respublikai tiesioginės paramos srityje nustatytos bendros galutinės 167399260,04 EUR finansinės pataisos sumos.

33

Kalbant apie kaimo plėtros priemones, pažymėtina, kad 2013 m. sausio 9 d. raštu Komisija pateikė savo pastabas Graikijos Respublikai. Graikijos Respublika į jį atsakė 2013 m. kovo 6 d.

34

2013 m. rugsėjo 5 d. įvyko dvišalis susitikimas, po kurio 2013 m. gruodžio 27 d. Graikijos Respublika pateikė savo pastabas.

35

2014 m. gegužės 27 d. Komisija pranešė Graikijos Respublikai apie ketinimą Sąjungos lėšomis nefinansuoti 4106349,91 EUR sumos. Ši institucija laikėsi nuomonės, kad buvo konstatuoti trūkumai, 2010–2013 finansiniais metais Graikijoje taikant priemonių, kurios yra EŽŪFKP kaimo plėtros programos (2007–2013 m.) dalis, sistemą.

36

2014 m. liepos 1 d. Graikijos Respublikai pateikus prašymą dėl taikinimo, taikinimo institucija pateikė nuomonę 2015 m. sausio 28 d. galutinėje ataskaitoje.

37

2015 m. rugsėjo 29 d. Komisija parengė savo galutinę poziciją ir pasiūlytą pataisą apribojo 3880460,50 EUR, t. y. 3107504,18 EUR pagal 125-ąją priemonę, kuri yra šio sprendimo 35 punkte nurodytos EŽŪFKP kaimo plėtros programos dalis (toliau – 125-oji priemonė), ir prie šios sumos buvo pridėta 772956,32 EUR pagal tos pačios programos 121-ąją priemonę (toliau – 121-oji priemonė).

38

2016 m. kovo 17 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, jame nurodė valstybių narių patirtų EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidų, nefinansuojamų Sąjungos lėšomis, sumas. Dėl Graikijos Respublikos Komisija pritaikė fiksuoto dydžio ir vienkartines pataisas, kiek tai susiję su 2010–2013 finansiniais metais šiai bylai reikšmingose srityse, t. y. atsietosios tiesioginės paramos ir EŽŪFKP kaimo plėtros srityse. Kalbant apie tiesioginę paramą, pažymėtina, kad Komisija nustatė pataisą, kurios bendra grynoji suma sudarė 167399260,04 EUR; šios pataisos dalis, kurios grynoji suma sudarė 166797866,22 EUR, buvo konkrečiai susijusi su tinkamų finansuoti daugiamečių ganyklų apibrėžties trūkumais, akivaizdžiomis klaidomis ir nuotolinio stebėjimo patikrų vietoje trūkumais. Kiek tai susiję su kaimo plėtra, Komisija nustatė pataisą, kurios grynoji suma sudarė 3880460,50 EUR.

39

Prie ginčijamo sprendimo pridėtoje suvestinėje ataskaitoje, nurodytoje skundžiamo sprendimo 16–22 punktuose (toliau – suvestinė ataskaita), Komisija pateisino nagrinėjamų fiksuoto dydžio ir vienkartinių pataisų nustatymą toliau išdėstytais motyvais.

40

Dėl atsietosios tiesioginės paramos Komisija konstatavo, kad 2012 ir 2013 paraiškų teikimo metais Graikijos Respublika pripažino tinkamomis finansuoti daugiametes ganyklas, kurios neatitinka Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkte nustatytų kriterijų, nes augmenija šiuose plotuose negali būti laikoma „žole ar žoliniais pašarais“, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas. Šis Graikijos valdžios institucijos atliktas klaidingas kvalifikavimas taip pat taikytas atliekant kryžmines patikras pagal Reglamentą Nr. 1122/2009.

41

Dėl 2012 paraiškų teikimo metų Graikijos valdžios institucijos klaidos pasekmes įvertino 40113184,84 EUR suma. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad ši suma buvo gauta taikant 2013 m. spalio mėn. apibrėžtas tinkamumo finansuoti normas, kurias nustatant nebuvo atsižvelgta į 2014 m. balandžio mėn. peržiūrėto veiksmų plano užbaigimą. Ji taip pat konstatavo, kad Graikijos valdžios institucijoms apskaičiuojant sumą neatsižvelgta į sankcijas, kurios turėjo būti skirtos dėl per didelio ploto deklaravimo. Dėl 2013 paraiškų teikimo metų ši institucija konstatavo, kad Graikijos valdžios institucijoms apskaičiuojant sumą neatsižvelgta į sankcijas, kurios turėjo būti skirtos dėl per didelio ploto deklaravimo, kiek tai susiję su neišmokėtomis sumomis. Be to, dėl šių dvejų paraiškų teikimo metų Komisija taip pat nusprendė, kad šios sumos gautos neatsižvelgiant į pro rata veiksnių, susijusių su daugiametėmis ganyklomis, pakeitimų, kurie buvo užbaigti 2014 m. balandžio 30 d., finansinį poveikį.

42

Komisija taip pat konstatavo, kad patikros vietoje, kurių išvados tam tikrais atvejais iš esmės skyrėsi nuo nuotolinio stebėjimo išvadų, turėjo trūkumų, todėl buvo iš naujo patikrinti 9470 žemės ūkio paskirties sklypai dėl 2013 paraiškų teikimo metų (bet ne dėl 2012 paraiškų teikimo metų). Galiausiai Komisija nusprendė, kad tam tikrais atvejais ir plačiai taikydamos susijusią praktinę patirtį Graikijos valdžios institucijos konstatavo, kad padaryta „akivaizdi klaida“, siekdamos pakoreguoti išmokų sumą, tačiau netaikė numatytų sankcijų.

43

2014 m. gruodžio 4 d. Graikijos valdžios institucijų Komisijai pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad jos siūlė taikyti 52225465,79 EUR pataisą dėl 2012 paraiškų teikimo metų ir 37133161,78 EUR pataisą dėl 2013 paraiškų teikimo metų. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad šios pataisos yra nepakankamos, nes per patikras nustatyta daug klaidų; atlikus šias patikras paaiškėjo, kad pažeidimai yra paplitę ir su jais vis dar nėra pakankamai kovojama.

44

Taigi, kiek tai susiję su 2012 paraiškų teikimo metais, Komisija su rizika susijusiai tiriamajai visumai pritaikė 25 % pataisą. Atsižvelgdama į padėties pagerėjimą, ji sumažino pataisą iki 10 % dėl 2013 paraiškų teikimo metų, o pats šios pataisos pagrindas buvo sumažintas 37163161,78 EUR suma, kurią Graikijos valdžios institucijos deklaravo kaip žinomą klaidą.

45

Dėl kaimo plėtros, konkrečiai dėl 125-osios priemonės, iš esmės susijusios su drėkinimo infrastruktūra, Komisija nusprendė, kad tinkamų projektų atranka neatitiko Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio reikalavimų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šią atranką sudarė antras problemiškas išankstinės atrankos etapas, vykdomas Graikijos kaimo plėtros ministerijos techninių tyrimų ir statybos direkcijos (toliau – DTEC). Taigi per šį išankstinės atrankos etapą, remiantis tik šiai direkcijai žinomais kriterijais, buvo tikrinamas ne tik projektų išbaigtumas, bet ir jų atitiktis prioritetams. Todėl buvo įvesti ne kompetentingos vadovaujančiosios institucijos (OPEKEPE) nustatyti atrankos kriterijai. Taigi Komisija nusprendė taikyti 5 % fiksuoto dydžio pataisą, atitinkančią 3107504,18 EUR sumą.

46

Dėl 121-osios priemonės, iš esmės skirtos įmonėms modernizuoti, atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikrais netinkamų finansuoti išlaidų deklaravimo atvejais paramos gavėjų paraiškose nurodytos sumos buvo sumažintos, jiems neskiriant jokios sankcijos. Komisijos teigimu, nebaudžiamumas gali paskatinti paramos gavėjus deklaruoti netinkamas finansuoti išlaidas, nes blogiausiu atveju jiems būtų tiesiog atsisakyta išmokėti atitinkamą sumą. Taigi ji konstatavo, kad dėl šios praktikos atitinkamam fondui kyla rizika, ir pagal analogiją taikydama Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 63 straipsnį nusprendė taikyti 772956,32 EUR dydžio pataisą.

47

2016 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Graikijos Respublikos ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir jį grįsdama iš esmės nurodė tris pagrindus.

48

Ieškinio pirmasis pagrindas buvo susijęs su 25 % fiksuoto dydžio pataisa dėl 2012 paraiškų teikimo metų, 10 % fiksuoto dydžio pataisa dėl 2013 paraiškų teikimo metų ir 37163161,78 EUR vienkartine pataisa, taikyta dėl konstatuotų tinkamų finansuoti daugiamečių ganyklų apibrėžties trūkumų. Šis pagrindas buvo grindžiamas tuo, kad klaidingai aiškinti ir taikyti Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktas ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punktas.

49

Ieškinio antrasis pagrindas buvo susijęs su Dokumento Nr. VI/5330/97 klaidingu aiškinimu ir taikymu, kiek tai susiję su 25 % fiksuoto dydžio pataisos nustatymo dėl 2012 paraiškų teikimo metų sąlygų įvykdymu.

50

Ieškinio trečiasis pagrindas buvo susijęs su 10 % fiksuoto dydžio pataisa ir vienkartine pataisa, taikytomis dėl trūkumų ir klaidų apibrėžiant ir tikrinant tinkamas finansuoti daugiametes ganyklas dėl 2013 paraiškų teikimo metų, ir grindžiamas tuo, kad šios pataisos buvo neteisėtos ir nesąžiningos, jų motyvai prieštaringi, Dokumentas Nr. VI/5330/97 ‐ klaidingai aiškintas ir taikytas, kiek tai susiję su 10 % fiksuoto dydžio pataisos nustatymo sąlygų įvykdymu, ir tuo, kad buvo pažeisti gero administravimo, proporcingumo, non bis in idem principai ir teisė į gynybą.

51

Ieškinio ketvirtasis ir penktasis pagrindai buvo susiję su ginčijamu sprendimu, kiek jame numatyta 5 % fiksuoto dydžio pataisa dėl trūkumų taikant 125-osios priemonės projektų atrankos kriterijus. Ieškinio ketvirtasis pagrindas buvo grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas neturėjo teisinio pagrindo ir nebuvo motyvuotas, taip pat jame padaryta faktinė klaida, kiek tai susiję su šia fiksuoto dydžio pataisa, taikyta dėl 2010–2013 finansinių metų, o ieškinio penktasis pagrindas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio pažeidimu.

52

Ieškinio šeštasis ir septintasis pagrindai buvo susiję su vienkartine pataisa, taikyta dėl 2011–2013 finansinių metų dėl konstatuotų sankcijų politikos taikymo trūkumų, kiek tai susiję su 121-ąja priemone. Ieškinio šeštasis pagrindas buvo grindžiamas tuo, kad pataisos apskaičiavimo metodas buvo neteisėtas ir lėmė neproporcingus rezultatus atsižvelgiant į konstatuotus trūkumus, o ieškinio septintasis pagrindas buvo grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas neturėjo teisinio pagrindo ir nebuvo motyvuotas, ir tuo, kad buvo pažeistas Dokumentas Nr. VI/5330/97.

53

Vykstant procesui Bendrajame Teisme Graikijos Respublika atsisakė ieškinio aštuntojo pagrindo.

54

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį.

55

Graikijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

56

Komisija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji taip pat prašo priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

57

Grįsdama apeliacinį skundą Graikijos Respublika nurodo tris pagrindus. Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas susijęs su ginčijamu sprendimu, kiek jame taikomos 25 % ir 10 % fiksuoto dydžio pataisos paramai už ganyklų plotą dėl 2012 ir 2013 paraiškų teikimo metų ir 37163161,78 EUR vienkartinė pataisa dėl 2013 paraiškų teikimo metų. Šis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino sąvoką „daugiametės ganyklos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punktą. Apeliacinio skundo antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė Dokumentą Nr. VI/5330/97, kiek tai susiję su sąlygų, pateisinančių 25 % fiksuoto dydžio finansinę pataisą, taikytą paramai už ganyklų plotą dėl 2012 paraiškų teikimo metų, įvykdymu. Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį, Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnį, kaip antai nurodytus Dokumente Nr. VI/5330/97, non bis in idem ir proporcingumo principus, nes kartu taikyta 10 % fiksuoto dydžio finansinė pataisa paramai už ganyklų plotą dėl 2013 paraiškų teikimo metų ir vienkartinė pataisa. Apeliacinio skundo ketvirtasis ir penktasis pagrindai susiję su Bendrojo Teismo atliktu Graikijos Respublikai taikytos 5 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos dėl trūkumų taikant 125-osios priemonės projektų atrankos kriterijus dėl 2010–2013 finansinių metų vertinimu. Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimu ir taikymu bei nepakankamu skundžiamo sprendimo motyvavimu, o penktasis pagrindas – Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 4 dalies c punkto pažeidimu bei nepakankamu ir prieštaringu to sprendimo motyvavimu. Apeliacinio skundo šeštasis pagrindas susijęs su Bendrojo Teismo atliktu vienkartinės finansinės pataisos, taikytos Graikijos Respublikai dėl 2011–2013 finansinių metų dėl konstatuotų trūkumų taikant sankcijų politiką, kiek tai susiję su 121-ąja priemone, vertinimu. Šis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 817/2004 73 straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 63 straipsnio pažeidimu.

58

Pateikdama apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą Graikijos Respublika iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamo sprendimo 35–66 punktuose klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punktą, kuriuose pateikta „daugiamečių ganyklų“ apibrėžtis.

59

Graikijos Respublika kaltina Bendrąjį Teismą skundžiamo sprendimo 39, 49, 40 ir 56 punktuose rėmusis klaidingu kriterijumi dėl augalų, augančių plotuose, į kuriuos atsižvelgė Komisija, nustatydama, ar šie plotai iš tikrųjų yra „daugiametės ganyklos“, kaip jos suprantama pagal Sąjungos teisę, rūšių. Iš tiesų Bendrasis Teismas kaip „daugiametę ganyklą“ kvalifikavo tik tuos plotus, kuriuose auga žolė arba kiti žoliniai pašarai, išskyrus plotus, kuriuose auga krūmai ir medingieji augalai, būdingi vadinamosioms „Viduržemio jūros tipo“ ganykloms. Graikijos Respublikos teigimu, Bendrasis Teismas turėjo vadovautis kitu kriterijumi, pagal kurį „daugiametėmis ganyklomis“ laikomi plotai, kurie pagal nusistovėjusią vietos praktiką tradiciškai skiriami ganykloms ir kuriuose žolė ir žoliniai pašarai nedominuoja. Medingųjų augalų dominavimo aptariamuose plotuose taip pat negalima laikyti rodikliu, kad buvo atsisakyta žemės ūkio veiklos.

60

Graikijos Respublikos teigimu, toks aiškinimas leidžiamas remiantis Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio formuluotėmis bei šių reglamentų kontekstu ir siekiamais tikslais. Taigi ji pažymi, kad plačią sąvokos „daugiametės ganyklos“ sampratą lemia 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) paskelbtas vadovas, skirtas valstybėms narėms pateikti gaires dėl geriausių būdų laikytis galiojančių teisės nuostatų dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), ir veiksmų planas, kurį bendradarbiaudamos su Komisija 2012 m. spalio mėn. parengė Graikijos valdžios institucijos ir kuriame pateiktas ganyklų tinkamumo vertinimas remiantis referencinio sklypo (vieneto) palydovinėmis nuotraukomis ir taikant proporcinio skaičiavimo sistemą (pro rata) tais atvejais, kai yra krūmynų (toliau – 2012 m. veiksmų planas). Be to, minėtą plačią sąvokos „daugiametės ganyklos“ sampratą taip pat patvirtina tiek pirminės redakcijos Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punkto, tiek Reglamento Nr. 2017/2393 3 straipsniu iš dalies pakeistos šios nuostatos formuluotė.

61

Komisija siūlo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą kaip nepagrįstą. Ši institucija mano, kad Bendrasis Teismas teisingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkte pateiktą sąvoką „daugiametės ganyklos“. Remiantis ta apibrėžtimi, teigtina, kad lemiamos reikšmės turi kriterijus, susijęs su atitinkamame žemės ūkio paskirties žemės sklype augančių augalų rūšimis. Be to, nei šio sprendimo 60 punkte nurodytos gairės, nei 2012 m. veiksmų planas, nei nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomas Reglamentas Nr. 1307/2013, kuriame pateikta išplėsta sąvokos „daugiametės ganyklos“ apibrėžtis, neturi reikšmės aiškinant teisę, taikytiną tuo metu, kai klostėsi šios bylos faktinės aplinkybės, ir vertinant Komisijos nuspręstą taikyti finansinę pataisą.

62

Pateikdama apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą Graikijos Respublika iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė teisės klaidą, aiškindamas sąvoką „daugiametės ganyklos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punktą, kai skundžiamo sprendimo 40 punkte konstatavo, kad į šią sąvoką patenka tik plotai, apaugę žole ir žoliniais pašarais, neįtraukiant plotų, kuriuose auga medingieji augalai ar krūmokšniai, būdingi vadinamosioms „Viduržemio jūros tipo“ ganykloms. Graikijos Respublikos teigimu, kriterijus, susijęs su atitinkamame žemės ūkio paskirties žemės sklype augančių augalų rūšimis, neturi lemiamos reikšmės kvalifikuojant kaip „daugiametes ganyklas“.

63

Šiuo klausimu reikia pažymėti, viena vertus, kad Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkte pateikta beveik tokia pat sąvokos „daugiametės ganyklos“ apibrėžtis kaip Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte. Kita vertus iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad lemiamas kriterijus apibrėžiant „daugiametes ganyklas“ yra ne žemės ūkio paskirties sklype augančių augalų rūšis, o faktinis to sklypo panaudojimas tipinei žemės ūkio veiklai „daugiamečių ganyklų“ tikslais. Todėl augantys medingieji augalai ar krūmokšniai negali savaime būti kliūtis sklypą kvalifikuojant kaip „daugiametes ganyklas“, jei tie augalai netrukdo tą sklypą veiksmingai naudoti žemės ūkio veiklai (2019 m. gegužės 15 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑341/17 P, EU:C:2019:409, 54 punktas ir 2020 m. vasario 13 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑252/18 P, EU:C:2020:95, 50 punktas).

64

Taigi skundžiamo sprendimo 40 punkte nuspręsdamas, kad reikšmingas kriterijus yra aptariamame sklype augančių augalų rūšis, paskui atlikdamas tyrimą to kriterijaus pagrindu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, aiškindamas ir taikydamas sąvoką „daugiametės ganyklos“, pateiktą Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkte. Darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 46 punkte išdėstytas Bendrojo Teismo argumentas, kad Graikijos Respublika taip ir neįrodė, jog Komisijos vertinimai yra netikslūs, yra klaidingas.

65

Vadinasi, pirmajam Graikijos Respublikos pagrindui turi būti pritarta. Darytina išvada, kad reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą tiek, kiek Bendrasis Teismas atmetė Graikijos Respublikos ieškinį dėl 25 % ir 10 % fiksuoto dydžio pataisų, taikytų paramai už ganyklų plotą dėl 2012 ir 2013 paraiškų teikimo metų, ir 37163161,78 EUR vienkartinės pataisos dėl 2013 paraiškų teikimo metų, nustatytų dėl tinkamų finansuoti daugiamečių ganyklų apibrėžties ir tikrinimo trūkumų dėl 2012 ir 2013 paraiškų teikimo metų.

66

Nurodydama apeliacinio skundo antrąjį pagrindą Graikijos Respublika iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 78, 106, 93, 96, 101, 104 ir 107 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė Dokumentą Nr. VI/5330/97, kiek tai susiję su sąlygų, būtinų 25 % pataisos normai dėl 2012 paraiškų teikimo metų taikyti, įvykdymu. Šį apeliacinio skundo pagrindą sudaro devynios dalys.

67

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje Graikijos Respublika teigia, jog skundžiamo sprendimo 85 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad galutiniai mokėjimai už 2012 paraiškų teikimo metus buvo atlikti 2013 m. birželio 30 d., iš naujo išnagrinėjus paraiškas remiantis 2012 m. veiksmų planu, kuris buvo įgyvendinamas tuo metu. Todėl iš naujo išnagrinėjus paraiškas pašalinta itin didelių nuostolių rizika, pateisinanti 25 % fiksuoto dydžio pataisos normos taikymą, ir paneigtas besitęsiančio trūkumo, aplaidumo ar pasikartojančio pažeidimo, priskirtino Graikijos Respublikai, buvimas. Todėl skundžiamo sprendimo 78, 93, 101, 96, 104, 106 ir 107 punktai yra teisiškai nepagrįsti.

68

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antra dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė suvestinės ataskaitos turinį ir pakeitė ginčo dalyką, nes skundžiamo sprendimo 79 punkte nusprendė, kad referencinių sklypų ribos ir didžiausias jų plotas, už kurį gali būti suteikiama pagalba, turi būti tiksliai apibrėžti. Tačiau ginčo dalykas yra ne tikslus sklypų ribų nustatymas, bet susijęs su jų tinkamumu atsižvelgiant į „daugiamečių ganyklų“ apibrėžtį.

69

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečia dalis grindžiama motyvų prieštaringumu, nes skundžiamo sprendimo 88 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, nepaisant laipsniško 2012 m. veiksmų plano įgyvendinimo, rizika EŽŪGF padidėjo ir kad itin dideli nuostoliai yra tikėtini, o tai pateisina 25 % normos taikymą.

70

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje Graikijos Respublika tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė Dokumentą Nr. VI/5330/97, kai skundžiamo sprendimo 88 punkte reikalavo, jog tam, kad būtų sumažinta finansinės pataisos norma, būtina, kad atitinkama valstybė narė panaikintų bet kokią riziką EŽŪGF.

71

Šio apeliacinio skundo pagrindo penktoje dalyje Graikijos Respublika teigia, jog skundžiamo sprendimo 89 punkte Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 73/2009 34 ir 36 straipsnius ir Reglamento Nr. 1782/2003 43 ir 44 straipsnius, kai konstatavo, kad klaida, kuria ši valstybė narė kaltinama dėl ganyklų tinkamumo finansuoti, turėjo įtakos ūkininkų teisių į išmokas apskaičiavimui, taigi ir šių teisių skaičiui, o dėl to EŽŪGF kyla itin didelė rizika. Be to, toks vertinimas yra neteisėtas, nes jį atliekant reglamentų Nr. 796/2004 ir 73/2009 2 straipsnis atgaline data taikomas referenciniam laikotarpiui apskaičiuojant teises į išmokas (2000–2002 m.).

72

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo šeštoje dalyje Graikijos Respublika tvirtina, jog Bendrasis Teismas iškraipė šio sprendimo 36 punkte nurodytos taikinimo institucijos galutinės ataskaitos turinį, kai skundžiamo sprendimo 92 punkte nusprendė, kad dalis plotų, už kuriuos buvo suteikta pagalba, nebuvo tinkama finansuoti. Iš šios ataskaitos matyti, kad pagal 2012 m. veiksmų planą už 1,6 mln. hektarų ganyklų plotą vis dar gali būti suteikta parama.

73

Šio apeliacinio skundo pagrindo septintoje dalyje Graikijos Respublika tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, nes tik konstatavo, kad Komisijai nėra privalomos taikinimo institucijos ataskaitos, ir prieš tai nepatikrino, ar ši institucija motyvavo savo sprendimą nukrypti nuo minėtų ataskaitų išvadų.

74

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo aštunta dalis grindžiama motyvų, atitinkamai išdėstytų skundžiamo sprendimo 85 ir 104 punktuose, prieštaravimu, nes neįvykdytos sąlygos, patvirtinančios „išimtinės aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Dokumentą Nr. VI/5330/97, buvimą.

75

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo devintoje dalyje Graikijos Respublika teigia, kad skundžiamo sprendimo 114–116 punktuose Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai aiškino ir taikė Dokumente Nr. VI/5330/97 išdėstytas gaires, nes neatsižvelgė į 2012 m. veiksmų plano įgyvendinimą atgaline data. Tokiu įgyvendinimu pašalinti trūkumai, susiję su neteisingu ganyklų plotų nustatymu Žemės sklypų identifikavimo sistemoje (toliau – ŽSIS), todėl, darant prielaidą, kad galima taikyti fiksuoto dydžio pataisą, 25 % pataisos norma nėra pateisinama.

76

Komisija prašo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą kaip nepagrįstą, nes nė vienu iš Graikijos Respublikos jam pagrįsti pateiktų kaltinimų remiantis negalima paneigti Bendrojo Teismo vertinimo dėl 25 % fiksuoto dydžio pataisos normos taikymo teisėtumo.

77

Taigi, atsakydama į apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmą dalį Komisija atsikerta, kad apeliaciniame skunde Graikijos Respublika atskiria paraiškų išnagrinėjimo iš naujo remiantis 2012 m. veiksmų planu aspektą ir nutyli daugybę kitų didelių tikrinimo sistemos pažeidimų ir trūkumų, kuriuos skundžiamo sprendimo 77 punkte nurodė Bendrasis Teismas ir kuriais, kaip visuma, buvo pateisinta itin didelių nuostolių EŽŪGF rizika.

78

Atsakydama į šio apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 77 punkte Bendrasis Teismas nurodė daug didelių tikrinimo sistemos trūkumų, kuriais pateisinamas 25 % fiksuoto dydžio pataisos taikymas. Sklypų atskyrimo klausimas, nagrinėtas skundžiamo sprendimo 79 punkte, yra tik bendro motyvavimo dalis, kuria papildomi Bendrojo Teismo motyvai ir kuria siekiama pabrėžti veiksmingos tikrinimo sistemos svarbą.

79

Dėl minėto apeliacinio skundo pagrindo trečios dalies, grindžiamos motyvų prieštaringumu, Komisija atsako, kad skundžiamo sprendimo 85 punkte Bendrasis Teismas tik konstatavo, jog laipsniškas 2012 m. veiksmų plano įgyvendinimas apima priemones, kurios ne visos skirtos daryti nedelsiamą poveikį, todėl laipsniškas šio veiksmų plano įgyvendinimas yra nepakankamas, kad išnyktų rizika dėl 2012 paraiškų teikimo metų.

80

Atsakydama į to paties apeliacinio skundo pagrindo ketvirtą dalį Komisija tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 88 punkte Bendrasis Teismas fiksuoto dydžio pataisos sumažinimo nesusiejo su rizikos nebuvimo įrodymu, bet tik konstatavo, kad 2012 m. veiksmų plano įgyvendinimas neturėjo jokio konkretaus poveikio 2012 m. EŽŪGF kilusiai rizikai.

81

Komisija teigia, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo penkta dalis, pateikta dėl skundžiamo sprendimo 89 punkto, yra neveiksminga, nes susijusi su papildomais motyvais. Bet kuriuo atveju Graikijos Respublika tinkamai nepaneigė šiame skundžiamo sprendimo punkte Bendrojo Teismo padarytos išvados, kad dėl turimų hektarų apskaičiavimo klaidos EŽŪGF kilo labai didelė rizika.

82

Atsakydama į šio apeliacinio skundo pagrindo šeštą dalį, pateiktą dėl skundžiamo sprendimo 92 punkto, Komisija teigia, jog Graikijos Respublika neginčija aplinkybės, kad daugelis plotų, už kuriuos suteikta parama, apskritai nebuvo tinkamos finansuoti, nes neatitiko reikalavimų, kad būtų laikomi daugiametėmis ganyklomis.

83

Dėl šio apeliacinio skundo pagrindo septintos dalies, pateiktos dėl skundžiamo sprendimo 100 punkto, Komisija tvirtina, kad Graikijos Respublika Bendrajame Teisme nenurodė pagrindo, grindžiamo ginčijamo sprendimo nemotyvavimu dėl to, kad ginčijamame sprendime Komisija nesilaikė taikinimo institucijos rekomendacijų. Todėl Bendrasis Teismas teisės požiūriu pakankamai atsakė į Graikijos Respublikos argumentus.

84

Atsakydama į to paties apeliacinio skundo pagrindo aštuntą dalį, pateiktą dėl skundžiamo sprendimo 104 punkto, Komisija atsikerta, kad remdamasis šiais papildomais motyvais Bendrasis Teismas konstatavo, jog net jei būtina įrodyti „ypatingą aplinkybę“ siekiant pateisinti 25 % fiksuoto dydžio pataisos normos taikymą, nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė įrodyta.

85

Galiausiai dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo devintos dalies, grindžiamos neatsižvelgimu į 2012 m. veiksmų planą ir susijusios su skundžiamo sprendimo 114–116 punktais, Komisija pakartoja savo poziciją, kad šis veiksmų planas neturi reikšmės klausimui, ar galima tiksliai nustatyti pažeidimo finansinę apimtį arba ar turi būti nustatyta finansinė pataisa.

86

Iš Dokumento Nr. VI/5330/97 matyti, kad 25 % fiksuoto dydžio pataisos norma yra pateisinama, kai įvykdytos jame nustatytos kumuliacinės sąlygos, t. y. kai valstybė narė visiškai neįgyvendina tikrinimo sistemos arba ji yra labai ydinga, taip pat, kai pažeidimai labai dažni ir yra aplaidumo kovojant su jais arba sukčiavimu įrodymų, nes galima pagrįstai manyti, kad dėl galimybės nekliudomai ir nebaudžiamai pateikti nepriimtinas paraiškas EŽŪOGF bus padaryta itin didelių nuostolių.

87

Skundžiamo sprendimo 78–82 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Graikijos Respublika galėjo būti kaltinama labai ydingu tikrinimo sistemos įgyvendinimu atsižvelgiant į pasikartojančių pažeidimų derinį; kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 77 punkte, vieni iš šių pažeidimų buvo trūkumai, susiję su tinkamų finansuoti daugiamečių ganyklų apibrėžtimi, dėl kurių ši valstybė narė netinkamai taikė kryžmines patikras ir patikras vietoje.

88

Kadangi, viena vertus, Bendrojo Teismo atliktas daugiamečių ganyklų apibrėžties ir tikrinimo trūkumų vertinimas iš esmės grindžiamas sąvokos „daugiametės ganyklos“ aiškinimu ir, kita vertus, kaip konstatuota šio sprendimo 65 punkte, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino šią sąvoką, ši klaida neišvengiamai turi įtakos skundžiamo sprendimo 78 punkte to teismo pateiktam sąlygos, susijusios su labai ydingu tikrinimo sistemos įgyvendinimu atsižvelgiant į pažeidimų derinį, vertinimui.

89

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad visi Graikijos Respublikos nurodyti kaltinimai dėl tinkamų finansuoti daugiamečių ganyklų tikrinimo susiję su Bendrojo Teismo pateiktu klaidingu sąvokos „daugiametės ganyklos“ aiškinimu, reikia pripažinti pagrįstu visą apeliacinio skundo antrąjį pagrindą.

90

Nurodydama apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą Graikijos Respublika iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 138–141 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį, Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį, Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnį ir Dokumentą Nr. VI/5330/97, kiek tai susiję su fiksuoto dydžio pataisos dėl 2013 paraiškų teikimo metų apskaičiavimo metodu, todėl 10 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos ir vienkartinės pataisos už tuos pačius pažeidimus taikymą kartu pripažino teisėtu ir atitinkančiu ne bis in idem ir proporcingumo principus. Graikijos Respublikos teigimu, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad fiksuoto dydžio pataisą ir vienkartinę pataisą kartu galima taikyti tik konstatavus kelis pažeidimus.

91

Komisija prašo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą kaip nepagrįstą.

92

Viena vertus, reikia priminti, pirma, kad pagal Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį Komisijai nedraudžiama kartu taikyti vienkartinės pataisos ir fiksuoto dydžio pataisos.

93

Taigi Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs galimybę kartu taikyti fiksuoto dydžio finansines ir kitas pataisas. Jei paaiškėja, kad EŽŪGF kylančios rizikos negali padengti vienkartinės pataisos, turi būti įmanoma taikyti kitas fiksuoto dydžio pataisas. EŽŪGF finansavimo sistemai prieštarautų tokia situacija, kai, esant priežasčių taikyti vienkartinę pataisą, kitą žalą ar riziką, kurių neįmanoma taip tiksliai nustatyti, turėtų prisiimti EŽŪGF. Todėl nėra jokios principinės priežasties, dėl kurios nebūtų galima kartu taikyti vienkartinės ir fiksuoto dydžio pataisos (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 28 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑253/97, EU:C:1999:527, 72–74 punktus ir 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑279/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:461, 72 punktą).

94

Kita vertus, iš Dokumento Nr. VI/5330/97 matyti, kad galima kartu taikyti vienkartinę pataisą ir fiksuoto dydžio pataisą, kaip skundžiamo sprendimo 136 punkte priminė Bendrasis Teismas, nes šiame dokumente numatyta, kad fiksuoto dydžio normos taikomos išlaidoms, likusioms atėmus su atskirais atvejais susijusias sumas.

95

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad grįsdama apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą Graikijos Respublika kaltina Bendrąjį Teismą tik tuo, kad šis skundžiamo sprendimo 138–141 punktuose pažeidė Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį, Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį ir Dokumentą Nr. VI/5330/97, kai atmetė jos argumentus dėl dvigubos pataisos už tuos pačius pažeidimus ir dėl tų pačių 2013 paraiškų teikimo metų.

96

Vis dėlto pateikdama šį apeliacinio skundo pagrindą Graikijos Respublika neginčija Bendrojo Teismo vertinimų, pateiktų skundžiamo sprendimo 120–125 ir 131 punktuose, kuriuose jis aiškiai nurodė motyvus, dėl kurių Komisija nustatė 10 % fiksuoto dydžio pataisą ir vienkartinę pataisą.

97

Iš skundžiamo sprendimo 123 punkto matyti, kad 10 % fiksuoto dydžio pataisa, nustatyta dėl 2013 paraiškų teikimo metų, buvo pateisinama atsižvelgiant, viena vertus, į Komisijos nustatytas susikaupusias klaidas dėl su ganyklų tinkamumu finansuoti ir Graikijos Respublikos įgyvendinama tikrinimo sistema susijusių elementų ir, kita vertus, į situacijos pagerėjimą, palyginti su 2012 paraiškų teikimo metais. Skundžiamo sprendimo 124 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog rizikos EŽŪGF suma, lygi 37163161,78 EUR, kurią apskaičiavo Graikijos valdžios institucijos, remdamosi naujais duomenimis, gautais atnaujinus ŽSIS, nesudarė sąlygų nustatyti visos rizikos, kuri šiam fondui kilo, be kita ko, dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į sankcijas, kurios turėjo būti taikomos, ir dėl to, kad 2014 m. lapkričio mėn. atlikus tikrinimą paaiškėjo, kad vis dar yra su ŽSIS susijusių klaidų, sumos. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 125 punkte padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į pastaruosius trūkumus, Komisija neturėjo galimybės tiksliai nustatyti visos minėtam fondui kilusios rizikos sumos, todėl, viena vertus, fiksuoto dydžio pataisos nustatymas yra pateisinamas ir, kita, Graikijos valdžios institucijų atlikti skaičiavimai, susiję su patikrintais plotais, nesudarė sąlygų nustatyti visos tam fondui kilusios rizikos sumos.

98

Iš to matyti, jog tinkamai taikydamas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį, Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį ir Dokumentą Nr. VI/5330/97 Bendrasis Teismas konstatavo, kad atimdama Graikijos valdžios institucijų apskaičiuotą sumą iš sumos, kuria remdamasi Komisija apskaičiavo 10 % fiksuoto dydžio pataisą, ši institucija įsitikino, kad nebus nustatyta dviguba pataisa konkretiems gavėjams, į kuriuos jau buvo atsižvelgta Graikijos valdžios institucijoms apskaičiuojant minėtą sumą. Iš tiesų 10 % fiksuoto dydžio pataisa neapėmė plotų, kuriuos patikrino Graikijos valdžios institucijos ir kuriais remdamosi šios institucijos apskaičiavo 37163161,78 EUR sumą.

99

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 138 ir 141 punktuose nusprendė, kad dėl Komisijos taikyto apskaičiavimo metodo nebuvo taikoma dviguba pataisa už tuos pačius pažeidimus ir dėl tų pačių paraiškų teikimo metų.

100

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

101

Graikijos Respublikos nurodytas apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimu, taikymu ir tuo, kad Bendrasis Teismas kelis kartus nevykdė pareigos motyvuoti.

102

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje, pateiktoje dėl skundžiamo sprendimo 158–160 punktų, Graikijos Respublika tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 2 ir 3 dalis, kaltindamas Graikijos Respubliką tuo, kad prieš vadovaujančiajai institucijai atliekant atranką DTEC vykdė išankstinę projektų atranką pagal šios nacionalinės įstaigos kriterijus, todėl tai susiję ne su paprastu formaliu projektų vertinimu, o su tikru tikrinimu iš esmės, nors pagal šias straipsnių dalis tik vadovaujančioji institucija gali vertinti projektų, kuriems gali būti taikoma 125‑oji priemonė, tinkamumą finansuoti. Graikijos Respublikos teigimu, pagal Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms suteikta pagrindinė kompetencija nustatyti išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis EŽŪFKP išteklių paskirstymas, taigi joms nedraudžiama numatyti nacionalinės įstaigos, kaip antai DTEC, kuri taikytų projektų, kuriems gali būti taikoma 125‑oji priemonė, tinkamumo finansuoti kriterijus, dalyvavimą, neperžengiant Komisijos patvirtintoje kaimo plėtros programoje nustatytų tikslų ribų.

103

Šio Graikijos Respublikos nurodyto apeliacinio skundo pagrindo antra dalis grindžiama nemotyvavimu, nes skundžiamo sprendimo 158 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad DTEC iš tikrųjų iš esmės vertindavo jai pateiktus projektus, remdamasi trimis savo pačios kriterijais. Tačiau Bendrasis Teismas nepatikslino, kokie yra tie kriterijai.

104

Minėto apeliacinio skundo pagrindo trečioje dalyje ši valstybė narė tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 160 punkte Bendrasis Teismas papildė suvestinės ataskaitos turinį, taigi ir ginčijamo sprendimo motyvus, kai konstatavo, kad DTEC atlikus išankstinį patikrinimą kai kurie projektai nebūdavo perduodami vadovaujančiajai institucijai.

105

To paties apeliacinio skundo ketvirta dalis grindžiama pareigos motyvuoti pažeidimu, nes Bendrasis Teismas neatsakė į Graikijos Respublikos argumentą, susijusį su tuo, kad DTEC atliekamas išankstinis tikrinimas buvo oficialiai įtvirtintas jau kelis dešimtmečius, tačiau Komisija niekada dėl to nepateikė pastabų, ir šis įsikišimas negalėjo lemti kokio nors pažeidimo.

106

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo penktoje dalyje Graikijos Respublika teigia, jog Bendrasis Teismas taip pat neatsakė į argumentą, kad visi pagal 125‑ąją priemonę vykdomi veiksmai susiję su dideliais viešosios infrastruktūros darbais ir kad šiomis aplinkybėmis DTEC dalyvauja tik vykdant parengiamuosius veiksmus, neturinčius jokios įtakos pačiai atrankai.

107

Komisija prašo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

108

Dėl pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 1698/2005 71 straipsnio pažeidimu ir susijusios su skundžiamo sprendimo 158–160 punktais, pažymėtina, jog iš šio straipsnio 3 dalies formuluotės, siejamos su šio reglamento 61 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad remiantis subsidiarumo principu išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės iš principo nustatomos nacionaliniu lygmeniu (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 7 d. Sprendimo Občina Gorje, C‑111/15, EU:C:2016:532, 37 ir 47 punktus).

109

Vis dėlto tai, kad valstybės narės nustato šias išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles, nereiškia, kad jos gali suteikti įgaliojimus atrinkti projektus subjektui, kuris būtų atskiras nuo programos vadovaujančiosios institucijos, arba subjektui, už kurį ši institucija nebūtų atsakinga.

110

Minėto reglamento 71 straipsnio 3 dalimi, siejama su jo 64 konstatuojamąja dalimi, šie įgaliojimai priimti sprendimus suteikiami tik vadovaujančiajai institucijai arba jos atsakomybe veikiančiam subjektui, kuris įgyvendina šiuos įgaliojimus, vadovaudamasis kompetentingos įstaigos nustatytais atrankos kriterijais.

111

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 158–160 punktuose konstatavo, kad DTEC tikrinant projektų, kuriems gali būti taikoma 125‑oji priemonė, išankstinę atranką buvo pažeidinėjamas minėto reglamento 71 straipsnis, nes tai buvo projektų tinkamumo finansuoti tikrinimas iš esmės, vadovaujantis šios direkcijos kriterijais, kurių nenustatė kompetentinga įstaiga.

112

Iš to išplaukia, kad ši Graikijos Respublikos apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

113

Dėl šio apeliacinio skundo pagrindo antros dalies, grindžiamos skundžiamo sprendimo nemotyvavimu, nes to sprendimo 158 punkte Bendrasis Teismas nepatikslino kriterijų, kuriuos DTEC vertindavo iš esmės nagrinėdama projektus, pakanka pažymėti, kad ji grindžiama klaidingu minėto sprendimo aiškinimu, nes tame sprendimo punkte Bendrasis Teismas nurodė tris DTEC būdingus kriterijus ir koeficientus, kurie skyrėsi nuo vadovaujančiosios institucijos taikytų kriterijų ir koeficientų.

114

Darytina išvada, kad Graikijos Respublikos apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.

115

Dėl šio apeliacinio skundo pagrindo trečios dalies, grindžiamos Bendrojo Teismo pareigos motyvuoti pažeidimu, nes jis papildė suvestinės ataskaitos motyvus, kai skundžiamo sprendimo 160 punkte nusprendė, kad dėl šių kriterijų taikymo kai kurie projektai nebūdavo perduodami vadovaujančiajai institucijai, pažymėtina, jog nors tiesa, kad toks vertinimas nėra aiškiai pateiktas suvestinėje ataskaitoje, jis tėra loginė išankstinės atrankos kriterijų taikymo išvada. Todėl negalima teigti, kad Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos motyvuoti.

116

Darytina išvada, kad Graikijos Respublikos apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo trečia dalis yra nepagrįsta.

117

Dėl minėtojo apeliacinio skundo pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos tuo, kad Bendrasis Teismas neatsakė į Graikijos Respublikos argumentą, susijusį su tuo, kad DTEC atliekamas išankstinis tikrinimas buvo oficialiai įtvirtintas jau kelis dešimtmečius, pakanka pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 161 punkte Bendrasis Teismas atmetė šiuos argumentus kaip neturinčius įtakos nagrinėjamai procedūrai.

118

Taigi, priešingai, nei teigia Graikijos Respublika, Bendrasis Teismas atsakė į šį argumentą jį atmesdamas, taigi jis nepažeidė pareigos motyvuoti.

119

Darytina išvada, kad Graikijos Respublikos apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo ketvirta dalis yra nepagrįsta.

120

Dėl to paties apeliacinio skundo pagrindo penktos dalies, grindžiamos tuo, kad Bendrasis Teismas neatsakė į Graikijos Respublikos argumentą, jog veiksmai, kuriems taikoma 125‑oji priemonė, susiję su dideliais infrastruktūros darbais, reikia pažymėti, kad šis argumentas nebuvo pateiktas pirmojoje instancijoje.

121

Pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio 69 punktas, į kurį Graikijos Respublika daro nuorodą apeliaciniame skunde, yra visiškai apibūdinamasis ir jame tik pabrėžiama aplinkybė, kad veiksmai, vykdomi pagal 125‑ąją priemonę, susiję su dideliais viešosios infrastruktūros darbais ir tai yra nacionalinei ekonomikai svarbios viešosios investicijos.

122

Taigi šį argumentą reikia atmesti kaip nepriimtiną dėl jo naujumo apeliaciniame procese. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kadangi apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi tik jurisdikciją ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų ir argumentų teisinį vertinimą, šalis negali Teisingumo Teisme pirmą kartą iškelti argumentų, kurie nebuvo nurodyti Bendrajame Teisme (2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo ABB / Komisija, C‑593/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1027, 63 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

123

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visas apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

124

Apeliacinio skundo šeštąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

125

Apeliacinio skundo penktojo pagrindo pirmoje dalyje Graikijos Respublika kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis pažeidė Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 4 dalies c punktą ir skundžiamo sprendimo 183, 186, 185, 189 ir 193 punktuose pateikė nepakankamus ir prieštaringus motyvus.

126

Kalbat konkrečiai, ji ginčija šiuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrojo Teismo pateiktą šio reglamento 31 straipsnio aiškinimą, pagal kurį, kalbant apie priemones, susijusias su kaimo plėtros programomis, kai prieš išmokant paramos likutį atliekami tarpiniai ir laikini mokėjimai, siekiant taikyti šiame straipsnyje numatytą 24 mėnesių terminą, kad būtų nefinansuojamos visos atitinkamų kaimo plėtros programų išlaidos, turi būti atsižvelgta tik į galutinį šio likučio išmokėjimą. Viena vertus, šiam aiškinimui prieštarauja minėto reglamento 31 straipsnio 4 dalies c punktas, pagal kurį šis 24 mėnesių terminas vienodai taikomas tiek galutiniams likučio mokėjimams, tiek tarpiniams ar išankstiniams mokėjimams. Šiuo atžvilgiu Bendrojo Teismo nurodyta jurisprudencija jo aiškinimui pagrįsti nėra reikšminga, nes ji susijusi su laikinais mokėjimais, priklausančiais nuo užstatų EŽŪOGF srityje pateikimo. Kita vertus, Graikijos Respublikos siūlomą aiškinimą patvirtina tikslas nustatyti Komisijos kompetencijos atsisakyti finansuoti tam tikras išlaidas apribojimą laiko atžvilgiu.

127

Apeliacinio skundo penktojo pagrindo antroje dalyje Graikijos Respublika teigia, kad skundžiamo sprendimo 189 punkte Bendrasis Teismas pateikė nepakankamus ir prieštaringus motyvus, kai nepatikrino, ar likutis už nagrinėjamus projektus, kuriems taikoma 125‑oji priemonė, buvo sumokėtas per šį 24 mėnesių laikotarpį.

128

Komisija prašo atmesti visą šį apeliacinio skundo pagrindą.

129

Kalbant apie apeliacinio skundo penktojo pagrindo pirmą dalį, pažymėtina, jog iš Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 4 dalies c punkto formuluotės matyti, kad atsisakymas finansuoti negali būti susijęs su šio reglamento 31 straipsnio 4 dalies b punkte nepaminėtomis šio reglamento 4 straipsnyje nurodytų programų priemonių išlaidomis, kurias mokėjimo agentūra apmokėjo arba tam tikrais atvejais išmokėjo likutį prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie savo patikrinimo išvadas.

130

Taigi iš šio reglamento 31 straipsnio 4 dalies c punkto formuluotės aiškiai matyti, kad 24 mėnesių laikotarpis iki raštiško pranešimo apie Komisijos patikrinimo išvadas skaičiuojamas nuo apmokėjimo arba likučio išmokėjimo, t. y. nuo galutinio mokėjimo dienos.

131

Vadinasi, priešingai, nei tvirtina Graikijos Respublika, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai remdamasis šia nuostata skundžiamo sprendimo 183, 185 ir 186 punktuose nusprendė, kad jeigu prieš išmokant likutį atliekami tarpiniai ir laikini mokėjimai, tik į likučio išmokėjimą turi būti atsižvelgta apskaičiuojant šį 24 mėnesių terminą.

132

Dėl apeliacinio skundo penktojo pagrindo antros dalies, grindžiamos nemotyvavimu, nes Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar likutis už nagrinėjamus projektus buvo išmokėtas per minėtą terminą, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 189–191 punktuose, kurių dalies Graikijos Respublika neginčijo, Bendrasis Teismas išsamiai motyvavo savo vertinimą dėl šios sąlygos.

133

Skundžiamo sprendimo 189 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad finansinė pataisa pagal 125‑ąją priemonę buvo pritaikyta visoms 2010–2013 m. patirtoms išlaidoms, nes tuo metu nė vienas iš šių projektų nebuvo baigtas ir nė vienas iš mokėjimų, atliktų už 2010 finansinius metus, nebuvo galutinis.

134

Be to, skundžiamo sprendimo 190 ir 191 punktuose Bendrasis Teismas, atlikdamas su 2010 m. ir vėlesniais metais susijusių išlaidų, apmokėtų pagal 125‑ąją priemonę įgyvendinant 2007–2013 m. kaimo plėtros programą, suvestinės lentelės faktinį vertinimą, nustatė, kad, viena vertus, 2010 m. pradėti mokėjimai už projektą Nr. 109464 nebuvo vykdomi po 2012 m., o Graikijos Respublika neįrodė, kad šie mokėjimai negali būti laikomi galutiniais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 4 dalį. Kita vertus, dėl kitų šioje lentelėje nurodytų projektų, už kuriuos buvo atlikti mokėjimai už 2010–2013 m., Bendrasis Teismas konstatavo, jog Graikijos Respublika nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šie projektai dar nebuvo užbaigti ir kad nebuvo atlikta jokio galutinio mokėjimo.

135

Darytina išvada, kad šio apeliacinio skundo pagrindo antra dalis, taigi ir visas apeliacinio skundo penktasis pagrindas, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

136

Graikijos Respublikos nurodytą apeliacinio skundo šeštąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

137

Šio apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje, kurią sudaro trys kaltinimai, Graikijos Respublika iš esmės ginčija Bendrojo Teismo vertinimą, kad ši valstybė narė neturėjo veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų sistemos, atitinkančios Reglamento Nr. 817/2004 73 straipsnio reikalavimus.

138

Pateikdama pirmąjį kaltinimą Graikijos Respublika priekaištauja Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 207–209 punktuose padarius teisės klaidą, nes jis paramos sumos sumažinimo ir paramos neskyrimo priemonių nepripažino „sankcijomis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 817/2004 73 straipsnį, kaip ir bet kokios EŽŪFKP paramos neskyrimo dvejus metus priemonės. Graikijos Respublikos teigimu, tiek iš Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnio 1 dalies c ir d punktų, tiek iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad visiškas ar dalinis Sąjungos teise suteiktos naudos atėmimas arba naudos nesuteikimas ar panaikinimas tam tikram laikotarpiui po pažeidimo priskiriami prie administracinių sankcijų. Todėl pareiga grąžinti paramą konstatavus pažeidimą arba sumažinti ją, arba jos neskirti paramos gavėjui savaime yra sankcija. Nuspręsdamas priešingai Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

139

Pateikdama antrąjį kaltinimą Graikijos Respublika teigia, kad skundžiamo sprendimo 208 punkte padaryta teisės klaida. Šiame punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad tik priemonė, pagal kurią projektui neskiriama parama dėl pažeidimo, susijusio su jo tinkamumo finansuoti sąlyga, gali būti laikoma sankcija. Graikijos Respublikos teigimu, pažeidimo sąvoka yra platesnė ir apima bet kokį Reglamento Nr. 817/2004 nuostatos pažeidimą.

140

Pateikdama trečiąjį kaltinimą Graikijos Respublika teigia, kad skundžiamo sprendimo 206 punkte Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškraipė suvestinę ataskaitą. Iš tiesų šiame skundžiamo sprendimo punkte Bendrasis Teismas nurodė dvi Komisijos padarytas išvadas dėl faktinių aplinkybių, nors jos nebuvo pateiktos suvestinėje ataskaitoje ir Komisija per administracinę procedūrą aiškiai atsisakė vienos iš šių išvadų.

141

Apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antroje dalyje Graikijos Respublika iš esmės teigia, jog Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 63 straipsnio, kuris įsigaliojo vėliau, nei klostėsi faktinės ginčo aplinkybės, taikymas pagal analogiją, siekiant, kad Komisija apskaičiuotų taikytiną finansinę pataisą, yra teisės klaida ir nemotyvuotas. Kalbant konkrečiai, siekdamas pateisinti 772956,32 EUR dydžio finansinės pataisos, kuri yra mažesnė už tą, kuri turėjo būti nustatyta pagal ratione tempo ris taikomas taisykles, skyrimą, skundžiamo sprendimo 224–229 punktuose Bendrasis Teismas nurodė jurisprudenciją, susijusią su švelnesnės bausmės taikymu atgaline data, ir rėmėsi Įgyvendinimo reglamentu Nr. 2988/95 dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos. Tačiau šie argumentai nesusiję su finansinės pataisos, taikomos pagal Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnį, pagrindo nustatymu. Graikijos Respublikos teigimu, tai, kad remdamasis minėtais argumentais Bendrasis Teismas atmetė kaltinimą, kuriuo ji ginčijo Reglamento Nr. 809/2014 63 straipsnio taikymą pagal analogiją, turi būti prilyginta skundžiamo sprendimo nemotyvavimui šiuo aspektu.

142

Komisija prašo atmesti visą šio apeliacinio skundo pirmą dalį ir pripažinti ją nepagrįsta. Atsakydama į šio apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį ji visų pirma laikosi nuomonės, kad šią dalį reikia atmesti, nes ji grindžiama nereikšmingais argumentais, ir subsidiariai – kad ji turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

143

Kalbant apie apeliacinio skundo šeštojo pagrindo pirmą dalį, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 817/2004 73 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų sankcijų, taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, sistemą ir kad šios sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

144

Darytina išvada, jog nors šiame straipsnyje tiksliai nenurodyta sankcijų sistema, kurią turi nustatyti valstybė narė, jame reikalaujama, kad pagal šią sistemą būtų numatytas pakankamai veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam šio reglamento nuostatų pažeidimui, rinkinys.

145

Skundžiamo sprendimo 207 ir 208 punktuose konstatuodamas, kad mokėjimo paraiškų ir išlaidų tinkamumo tikrinimo veiksmai, netoleravimas viršijus tinkamų finansuoti išlaidų ribas, reikalavimas grąžinti paramą konstatavus pažeidimus ar nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas prilygsta ne sankcijoms, bet būtiniems projektų atitikties paramos skyrimo reikalavimams tikrinimo veiksmams, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos. Iš tiesų tokios priemonės nėra atgrasomojo pobūdžio, jomis tik užtikrinamas paraiškos dėl finansavimo teisėtumas ir neskiriama EŽŪFKP parama išlaidoms, kurios visiškai ar iš dalies nėra tinkamos finansuoti, t. y. kitaip tariant, užkertamas kelias bet kokiai nepagrįstai naudai.

146

Išanalizavęs priemones, kurios, Graikijos Respublikos nuomone, sudaro sankcijų sistemą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 817/2004 73 straipsnį, skundžiamo sprendimo 209 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad tik vienintelė bet kokios EŽŪFKP paramos neskyrimo dvejus metus priemonė prilygsta tikrai sankcijai.

147

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 207–214 punktuose nusprendė, kad Graikijos teisės aktuose numatytų priemonių visuma negali sudaryti veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų sistemos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 817/2004 73 straipsnį. Nors tokia laikino paramos neskyrimo priemonė, atsižvelgiant į jos pakankamą baudžiamąjį ir atgrasomąjį pobūdį, gali būti laikoma sankcija, vien jos nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog egzistuoja Reglamento Nr. 817/2004 73 straipsnį atitinkanti sankcijų sistema.

148

Vadinasi, apeliacinio skundo šeštojo pagrindo pirmos dalies pirmas kaltinimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

149

Dėl šios apeliacinio skundo pagrindo dalies antro kaltinimo pakanka pažymėti, kad Graikijos Respublikos pateikti argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo 208 punkto aiškinimu.

150

Iš tiesų šiame skundžiamo sprendimo punkte Bendrasis Teismas nereikalavo, kad pažeidimas būtinai būtų susijęs su tinkamumo finansuoti sąlyga, bet tik atsakė į Graikijos Respublikos argumentus, grindžiamus tuo, kad šios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos patvirtino paramos neskyrimo priemones, siekdamos taikyti sankcijas už tinkamumo finansuoti sąlygas neatitinkančius projektus.

151

Taigi šios apeliacinio skundo pagrindo dalies antras kaltinimas turi būti atmestas.

152

Dėl trečio kaltinimo, grindžiamo tariamu suvestinės ataskaitos iškraipymu, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 206 punkte Bendrasis Teismas iš tikrųjų nurodė du paramos sumažinimo atvejus, kurie nėra paminėti šioje ataskaitoje. Vis dėlto šie atvejai šiame skundžiamo sprendimo punkte nurodyti tik kaip pavyzdžiai, siekiant pavaizduoti, kaip Graikijos Respublika įgyvendina „sankcijų politiką“, ir ši valstybė neginčija Komisijos vertinimo, kad ši valstybė tik sumažino paramą ir netaikė sankcijos.

153

Kalbant apie apeliacinio skundo šeštojo pagrindo antrą dalį, iš esmės grindžiamą Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 63 straipsnio taikymu atgaline data ir pagal analogiją susijusią su skundžiamo sprendimo 224–229 punktais, reikia konstatuoti, jog to sprendimo 216–221 punktuose Bendrasis Teismas pirmiausia nusprendė, kad, remiantis Dokumentu Nr. VI/5330/97, sankcijos pagal 121‑ąją priemonę nebuvimas turi būti vertinamas taip pat, kaip ir pagrindinės kontrolės nepakankamumas, o tai pateisina bent 5 % fiksuoto dydžio pataisos taikymą.

154

Paskui skundžiamo sprendimo 222 punkte, kurio Graikijos Respublika taip pat neginčijo, Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kad šios pataisos teisinis pagrindas yra Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnis, kuriuo pakeistas Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis.

155

Galiausiai tik skundžiamo sprendimo 229–223 punktuose Bendrasis Teismas patvirtino Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 63 straipsnio taikymą pagal analogiją, nes dėl šios vėlesnės Graikijos Respublikai palankesnės nuostatos Komisija sumažino šios pataisos dydį.

156

Taigi Graikijos Respublikos argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų, priešingai, nei tvirtina ši valstybė narė, skundžiamo sprendimo 224–229 punktuose Bendrasis Teismas savo argumentų negrindė šiuo atveju netaikytinu teisiniu pagrindu.

157

Be to, negalima konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 225 punkte nurodydamas švelnesnės bausmės taikymo atgaline data principą ir to sprendimo 226 punkte – Reglamentą Nr. 2988/95, Bendrasis Teismas Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnį, kaip šios finansinės pataisos teisinį pagrindą, pakeitė šiuo principu ar Reglamentu Nr. 2988/95. Priešingai, šios nuorodos atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią minėtas principas, kaip bendrasis Sąjungos teisės principas, gali būti taikomas švelnesnėms administracinėms sankcijoms (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 1 d. Sprendimo Gerken, C‑295/02, EU:C:2004:400, 56 ir 57 punktus; 2007 m. kovo 8 d. Sprendimo Campina, C‑45/06, EU:C:2007:154, 32, 33 ir 60 punktus ir 2008 m. kovo 11 d. Sprendimo Jager, C‑420/06, EU:C:2008:152, 59 ir 60 punktus).

158

Taigi, priešingai, nei tvirtina Graikijos Respublika, Bendrojo Teismo motyvai, pateikti skundžiamo sprendimo 224–229 punktuose, nėra nei nepakankami, nei klaidingi.

159

Vadinasi, visas apeliacinio skundo šeštasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

160

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti: kadangi apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai turi būti pripažinti pagrįstais, reikia, viena vertus, panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą tiek, kiek Bendrasis Teismas atmetė Graikijos Respublikos ieškinį dėl 25 % ir 10 % fiksuoto dydžio pataisų, taikytų paramai už ganyklų plotą dėl 2012 ir 2013 paraiškų teikimo metų, ir 37163161,78 EUR vienkartinės pataisos dėl 2013 paraiškų teikimo metų, kurios ginčijamu sprendimu nustatytos dėl tinkamų finansuoti daugiamečių ganyklų apibrėžties ir tikrinimo trūkumų, ir, kita vertus atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.

161

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą tuo atveju, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas gali arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą, arba pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

162

Šiuo atveju Teisingumo Teismas turi paskelbti galutinį sprendimą, nes šioje bylos stadijoje tai galima daryti.

163

Kaip matyti iš šio sprendimo 63 punkto, siekiant nustatyti, ar atitinkamas plotas turi būti laikomas „daugiametėmis ganyklomis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punktą, lemiamas kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, yra ne šiame plote augančių augalų rūšis, o faktinis jo panaudojimas tipinei „daugiamečių ganyklų“ žemės ūkio veiklai.

164

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, kiek tai susiję su parama už plotą už 2012 paraiškų teikimo metus, suvestinėje ataskaitoje Komisija pagrindė 25 % fiksuoto dydžio pataisos taikymą dėl visų pažeidimų, susijusių su daugiamečių ganyklų apibrėžtimi ir tikrinimu, kurie, kartu paėmus, leido jai padaryti išvadą, jog tikrinimo sistemos, turėjusios užtikrinti išlaidų tikslumą, įgyvendinimas buvo labai ydingas ir tikriausiai padarė itin didelių nuostolių EŽŪGF.

165

Kadangi, viena vertus, 25 % fiksuoto dydžio pataisa buvo pagrįsta visuma pažeidimų, iš kurių vienas vis dėlto padarytas dėl klaidingo Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkto aiškinimo, ir, kita vertus, tas klaidingas aiškinimas galėjo turėti įtakos Komisijos atliktam kitų jos nustatytų trūkumų aiškinimui, šiomis aplinkybėmis Komisija turi atlikti naują visumos vertinimą ir patikrinti, ar ta pataisos norma tebėra pagrįsta.

166

Kalbant apie paramą už plotą už 2013 paraiškų teikimo metus, pažymėtina, kad suvestinėje ataskaitoje Komisija pagrindė, viena vertus, 37163161,78 EUR dydžio vienkartinės pataisos taikymą dėl visų pažeidimų, įskaitant daugiamečių ganyklų apibrėžties ir tikrinimo trūkumus, ir, kita vertus, 10 % fiksuoto dydžio pataisos taikymą dėl visų panašių pažeidimų, taip pat įskaitant daugiamečių ganyklų apibrėžtį. Dėl pastarosios fiksuoto dydžio pataisos Komisija vis dėlto konstatavo, kad 10 % norma yra tinkama, atsižvelgiant į dėl 2013 paraiškų teikimo metų konstatuotus pažeidimus ir į Graikijos Respublikos pastangas tais paraiškų teikimo metais pagerinti padėtį.

167

Be to, reikia konstatuoti: kadangi, viena vertus, pataisos, susijusios su 2013 paraiškų teikimo metais, buvo pagrįstos visuma pažeidimų, iš kurių vienas padarytas dėl klaidingo Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ir Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkto aiškinimo, ir, kita vertus, tas klaidingas aiškinimas galėjo turėti įtakos Komisijos atliktam kitų jos nustatytų trūkumų aiškinimui, šiomis aplinkybėmis Komisija turi atlikti naują visumos vertinimą ir patikrinti, ar vienkartinė pataisa ir 10 % fiksuoto dydžio pataisos norma tebėra pagrįstos.

168

Darytina išvada, kad Graikijos Respublikos Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio pirmąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, todėl ir panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo Graikijos Respublikai nustatytos 25 % ir 10 % fiksuoto dydžio pataisos, taikytos paramai už ganyklų plotą dėl 2012 ir 2013 paraiškų teikimo metų, ir 37163161,78 EUR vienkartinė pataisa, taikyta dėl 2013 paraiškų teikimo metų, dėl tinkamų finansuoti daugiamečių ganyklų apibrėžties ir tikrinimo trūkumų.

169

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

170

Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas

171

Kadangi tiek Graikijos Respublikos, tiek Komisijos dalis reikalavimų buvo patenkinta, o dalis atmesta, jos padengia savo bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: