52019IE1070

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52019IE1070 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52019IE1070

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Transportas, energetika ir visuotinės svarbos paslaugos kaip tvaraus ES ekonomikos augimo varomoji jėga pasitelkiant skaitmeninę revoliuciją“(nuomonė savo iniciatyva)

EESC 2019/01070

OL C 353, 2019 10 18, p. 79–89 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:: 17/07/2019; Balsavimo data
Date of vote:: 17/07/2019
Date lodged:: 24/01/2019

Author:: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Responsible body:: EESC_TEN
Form:: Nuomonė savo iniciatyva
Internal reference:: AVIS-SECTION 2019/1070 FIN
Session:: 545

Treaty:

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Legal basis:

32019Q0710(01) - A32P2

Link

Select all documents mentioning this document

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Directory code:

HTML

PDF

Official Journal

18.10.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/79

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 353/13)

Pranešėjas Alberto MAZZOLA

Bendrapranešėjė Evangelia KEKELEKI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2019 7 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 7 17
Plenarinė sesija Nr.	545
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	183/13/19

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad patikimos Europos transporto, energetikos ir visuotinės svarbos paslaugų sistemos yra gyvybiškai svarbios visiškai integruotam žemynui, susiduriančiam su visuotiniais darnaus konkurencingo augimo uždaviniais modernioje, suskaitmenintoje ir pažangioje aplinkoje, gebančioje spręsti ekonomikos augimo, klestėjimo, darbo galimybių, skurdo, nelygybės, klimato kaitos, taikos ir teisingumo klausimus, kaip reikalaujama siekiant JT darnaus vystymosi tikslų. EESRK manymu, aktyvus ES piliečių – verslininkų, gamintojų, darbuotojų, vartotojų, gaminančių vartotojų, investuotojų ir galutinių naudotojų – dalyvavimas turėtų būti svarbiausias politikos galimybių ir priemonių veiksnys.

1.2.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad ES bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas vis dar yra svarbiausias ramstis Europos suskaitmenintam augimui sustiprinti. EESRK prašo Europos Komisijos (EK) užtikrinti ir patikrinti tinkamą patvirtintų teisės aktų įgyvendinimą tiek įmonėms, tiek vartotojams ir ragina EK peržiūrėti Baltąją knygą dėl bendrosios rinkos, kad būtų parengta strategija, kaip iki 2025 m. baigti kurti bendrąją rinką siekiant stiprinti įmones, kartu užtikrinant didesnę darbuotojų ir vartotojų apsaugą ir aprėpiant naują visiškai tarpusavyje susietą ir sąveikų Europos transportą, energetiką ir visuotinės svarbos paslaugas.

1.3.

EESRK rekomenduoja sukurti reglamentavimo aplinką, kuri skatintų konkurenciją ir inovacijas, kurtų piliečių ir įmonių pasitikėjimą ir informuotų juos apie skaitmeninių technologijų transporto, energetikos ir visuotinės svarbos paslaugų srityje teikiamą naudą piliečiams, vartotojams, įmonėms ir darbuotojams, įskaitant visus juos kaip vieną e. subjektą. EESRK siūlo nuo duomenų nuosavybės koncepcijos pereiti prie asmenų ir juridinių subjektų duomenų teisių apibrėžties. Vartotojai turėtų kontroliuoti sujungtų prietaisų kuriamus duomenis, kad būtų užtikrintas vartotojų privatumas.

1.4.

Itin svarbus laisvas duomenų judėjimas. Todėl EESRK ragina priimti veiksmingų sprendimų, kuriais būtų šalinamos su duomenų prieinamumu, sąveikumu ir perdavimu susijusios problemos, kartu užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą ir privatumą, sąžiningą konkurenciją ir didesnes pasirinkimo galimybes vartotojams. Tokios pat sąlygos turi būti taikomos viešojo ir privataus sektorių bendrovėms, kurių duomenų mainai ir sąnaudų atlyginimas atitinka abipusiškumo principą.

1.5.

EESRK ragina EK ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių ir suteikti pakankamų įgaliojimų, kad būtų galima veiksmingai stebėti ir užtikrinti esamų teisės aktų vykdymą. Be to, EESRK ragina valstybes nares skubiai priimti EK pasiūlymą dėl ES kolektyvinio teisių gynimo sistemos. Turi būti užtikrinta, kad toliau būtų nagrinėjamos tik tinkamai pagrįstos bylos, taip išvengiant pernelyg gausaus bylinėjimosi.

1.6.

EESRK turi aiškią nuomonę, kokiu mastu yra etiškai priimtina sprendimų priėmimą pavesti dirbtiniu intelektu grindžiamoms sistemoms: visos automatizuotos sistemos, kad ir kokios pažangios jos būtų, turi veikti pagal žmogaus kontroliuojamų mašinų principą.

1.7.

EESRK ragina EK paskelbti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento gaires ir paaiškinimus, kad būtų užtikrintas vienodas vykdymas ir aukštas duomenų ir vartotojų apsaugos lygis, įskaitant susietuosius ir automatizuotus automobilius, ir peržiūrėti atsakomybės už produktus ir draudimo taisykles, kad jos būtų pritaikytos tokiam atvejui, kai sprendimus vis dažniau priims programinė įranga. Kibernetinis saugumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugų ir priimtiną perėjimą.

1.8.

EESRK primygtinai ragina EK sukurti tinkamą nacionalinių skaitmeninių sveikatos priežiūros sistemų pagrindą, skirtą dalytis ES piliečių sveikatos duomenimis pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, t. y. laikantis griežtų privatumo ir anonimiškumo reikalavimų, ES institucijų ir bendrovių atliekamų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais.

1.9.

Kadangi įdiegus 5G tinklą judriojo ryšio ir interneto technologijos taps bendrosios paskirties technologijomis ir labai prisidės prie „pramoninių pokyčių proceso, kuris nenutrūkstamai iš vidaus keičia ekonominę struktūrą nenutrūkstamai naikindamas senąją, nenutrūkstamai kurdamas naująją <...>“, EESRK primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat plėtoti pajėgumus integruoti ir naudoti 5G ryšio paslaugas siekiant apginti ir didinti Europos pramonės sektorių, pavyzdžiui, transporto ir automobilių, energetikos, chemijos ir farmacijos, gamybos, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir finansų, kuriuose Europa pirmauja pasaulyje, konkurencingumą.

1.10.

EESRK prašo EK atidžiai stebėti 5G technologijų diegimo ir realaus jų naudojimo pažangą ir ragina valstybes nares toliau spartinti šį procesą. EESRK siūlo taikyti Europos politiką, pagal kurią kiekviena šalis privalėtų turėti bent du tiekėjus ir bent vieną iš jų iš Europos.

1.11.

Be to, kad galėtų įvertinti elektromagnetinės spinduliuotės keliamą galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, EESRK ragina Komisiją pavesti atlikti 5G spinduliuotės biologinio poveikio vertinimą.

1.12.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos energetikos ir transporto sistemų skaitmeninei pertvarkai reikalingi nauji visų lygmenų specialistų ir darbuotojų įgūdžiai, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir pramonės atstovų ryšius, skatinant didelio masto skaitmeninio raštingumo ir skaitmeninio mokymosi visą gyvenimą ir nuolatinio mokymo mechanizmus. Prie šių klausimų sprendimo turi prisidėti Europos socialinis fondas. Švietimas ir mokymas taip pat reikalingi piliečiams ir vartotojams, kad jie dėl galimybių naudotis elektroninės komunikacijos tinklu neturėjimo ar dėl skaitmeninio neraštingumo neatsidurtų skaitmeninės rinkos nuošalyje. EESRK nuomone, reikia gerinti kibernetinę higieną didinant asmenų ir įmonių informuotumą (1).

1.13.

Siekiant organizuoti perėjimą prie netaršaus ir mažataršio judumo EESRK remia: technologiniu požiūriu neutralų integruotą ir sisteminį požiūrį, mažataršes ir netaršias transporto priemones ir infrastruktūrą, laipsnišką ilgalaikį perėjimą prie alternatyvaus ir nulinio anglies dioksido išskyrimo kuro, didesnį veiksmingumą, pavyzdžiui, Bendro Europos dangaus atveju, kaip galima geriau naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, pavyzdžiui, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) atveju, ir pažangia kainodara ir toliau skatinant daugiarūšę integraciją ir perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, be to, augant ryšių infrastruktūrai remia piliečių įgalėjimą rinktis paslauginį judumą.

1.14.

EESRK manymu, energetikos sektoriaus indėlis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą turėtų būti nukreipiamas įvairiais veiksmais:

—	svarbiausių besiformuojančių technologijų diegimo skatinimu siekiant neutralizuoto poveikio klimatui, efektyviai energiją naudojančios ir žiedinės ekonomikos,

—	susitelkimu į pažangiuosius tinklus siekiant integruoti ir optimizuoti skirtingų atsinaujinančiųjų šaltinių naudojimą,

—	švariomis energijos gamybos, saugojimo, perdavimo, paskirstymo ir vartojimo srityse, reguliavimo apkrova, energijos vartojimo efektyvumo, pastatų ir labai mažos apimties energijos gamybos technologijomis,

—	konkrečia strategija daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams ir regionams,

—	tvirtesne apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema,

—	stipresnėmis priemonėmis, skirtomis struktūrų ir tinklų saugumui ir kibernetiniam saugumui užtikrinti.

1.15.

EESRK nurodo, kad:

—	didelė tarpusavyje susietų Europos energetikos, transporto ir komunikacijos infrastruktūra yra itin svarbi bendrosios rinkos grandis ir jos reikia tam, kad ES galėtų ir toliau pirmauti pasaulyje pažangos ir konkurencijos srityje,

—	transporto prioritetui norint užbaigti TEN-T tinklą iki 2030 m. reikia apie 500 mlrd. EUR investicijų vien tik į pagrindinį tinklą,

—	apskaičiuota, kad rinkos dalyvių investicijos į 5G ryšio diegimą Europoje sudarys apie 60–100 mlrd. EUR per metus kitų penkerių metų laikotarpį; junglumui kaimo vietovėms reikės 127 mlrd. EUR investicijų,

—	norint pasiekti visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančią ekonomiką, reikės papildomų investicijų, kurios sudarytų apie 175–290 mlrd. EUR per metus; energetikos sektoriui iš viso reikia 520–575 mlrd. EUR investicijų, o transporto sektoriui – 850–900 mlrd. EUR.

1.16.

Siekiant finansuoti tokias didžiules investicijas, kurios sudaro apie 9–10 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kurios yra daugiausia privačios ir papildomos, EESRK rekomenduoja skatinti kurti investicijoms palankią aplinką, įskaitant auksinės investavimo taisyklės įgyvendinimą, ir naujas finansines programas pasinaudojant sanglaudos priemonėmis, Europos investicijų banku, Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP), programomis „InvestEU“ ir „Europos horizontas“, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės bendromis iniciatyvomis. EESRK tikisi, kad viešieji ir privatūs investuotojai galės padengti šias investicijas, ir šiuo tikslu rekomenduoja supaprastinti administracines procedūras, padidinti lėšas ir finansavimą, įtraukti neigiamą ir teigiamą išorės veiksnių poveikį ir skatinti kurti investicijoms palankią aplinką. Svarbus žingsnis yra vykdomas darbas siekiant sukurti ES ekologiškesnio finansavimo taksonomiją.

1.17.

Tačiau EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad tik politinis ir socialinis kompromisas, pagrįstas bendra sistemine vizija, ir aiškių tarpinių patikrinamų tikslų įgyvendinimas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrintų, kad privatūs investuotojai prisiimtų tokius didžiulius finansinius įsipareigojimus, o Europos mokesčių mokėtojai – tokias didžiules viešąsias investicijas.

2. Kompleksiniai uždaviniai

2.1.

Darnaus vystymosi tikslai yra raginimas, kad visos šalys imtųsi priemonių siekiant geresnės ir tvaresnės ateities visiems. Šiomis priemonėmis atremiami pasauliniai iššūkiai, su kuriais susiduriame, įskaitant ekonomikos augimo, klestėjimo, skurdo, nelygybės, klimato kaitos, darbo galimybių, taikos ir teisingumo klausimus. Be to, DVT yra skubus raginimas nukreipti pasaulį tvaresniu keliu. Skaitmeninimas yra glaudžiai susijęs su DVT, nes jis sudaro sąlygas juos įgyvendinti įgalindamas pramonę, inovacijas, infrastruktūrą ir visą visuomenę apskritai. Faktai akivaizdžiai rodo, kad skaitmeninimas daro teigiamą poveikį daugelio DVT pasiekimui.

2.2.

EESRK mano, kad Europa turi būti atvira naujų verslo modelių rūšių, pagrįstų skaitmeninėmis platformomis, kūrimui ir diegimui, jei laikomasi skaidrumo ir socialinės apsaugos sąlygų.

2.3.

Nors skaitmeninėmis technologijomis gali naudotis vis daugiau žmonių, naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis atotrūkis dar niekur nedingo, nes kai kurie žmonės neturi galimybių jomis naudotis ir kai kurie skaitmenine transformacija geresniam gyvenimui sugeba pasinaudoti geriau nei kiti.

2.4.

Dėl Europos ekonomikos skaitmeninės transformacijos visais lygmenimis reikalingi nauji įgūdžiai. Daugelyje valstybių narių neužmegzta švietimo paslaugų teikėjų ir pramonės atstovų ryšių, kai, priešingai, dėl šių pokyčių reikia stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų išvengta gebėjimų trūkumo bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties. Nuolatinis švietimas ir mokymas, taip pat visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra esminiai veiksniai siekiant prisitaikyti prie kintančių darbo vietų ir skatinti profesinį tobulėjimą. Švietimas ir mokymas vykdant mokslinių tyrimų projektus yra taip pat esminis būdas atskleisti gabumus ir suteikti aukšto lygio įgūdžių, kad ES išliktų konkurencinga.

2.5.

Be to, EESRK mano, kad ES ir valstybės narės turi remti darbuotojus, kuriems kyla pavojus prarasti darbą dėl skaitmeninės ir energetikos pertvarkos. Šiuo tikslu EESRK ragina EK, Europos Parlamentą ir ES Tarybą užtikrinti, kad Europos socialinis fondas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas būtų tinkamai kuriami ir finansuojami siekiant atremti šiuos iššūkius.

2.6.

Itin svarbus laisvas duomenų judėjimas. Todėl EESRK ragina priimti veiksmingų sprendimų, kuriais būtų šalinamos su duomenų prieinamumu, sąveikumu ir perdavimu susijusios problemos, kartu užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą ir privatumą. Tokios pat sąlygos turi būti taikomos viešojo ir privataus sektorių bendrovėms, kurių duomenų mainai ir sąnaudų atlyginimas atitinka abipusiškumo principą.

2.7.

EESRK ragina EK užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo galimybes prieigos prie duomenų srityje. Automobilių pramonėje bus itin svarbu užtikrinti sąžiningą prieigą prie transporto priemonėse esančių duomenų, kad vartotojai galėtų naudotis konkurencingomis, patogiomis ir inovatyviomis judumo paslaugomis. EESRK rekomenduoja EK pateikti gairių, kaip Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir privatumo taisykles taikyti susietiesiems ir automatizuotiems automobiliams. Paslauginio judumo požiūriu viešojo transporto srityje taip pat gali kilti panašių sunkumų.

2.8.

EESRK taip pat ragina Europos Komisiją persvarstyti atsakomybės už gaminius ir draudimo taisykles, siekiant jas pritaikyti prie padėties, kai sprendimus vis dažniau priims programinė įranga. Siekiant padidinti pasitikėjimą šių technologijų diegimu reikėtų sistemingai taikyti integruotojo ir standartizuotojo saugumo ir saugos principus.

2.9.

Kibernetinis saugumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugų perėjimą. Reikia visapusiškai spręsti ES lygmeniu svarbiausiuose sektoriuose nustatytus uždavinius – stiprinti Europos kibernetinio saugumo agentūros vaidmenį, siekiant sumažinti silpnėjančių sąsajų riziką vis glaudžiau susietame Europos tinkle. EESRK ypač palankiai vertina Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) darbą šioje srityje.

2.10.

Iš jutiklių ir laipsniško pažangiųjų skaitiklių diegimo gaunami dideli duomenų kiekiai. Tokie duomenys turi būti tvarkomi ir pateikiami atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams saugiai ir skaidriai, nepažeidžiant individualių laisvių. EESRK pabrėžia, kad nors pažangių technologijų potencialas yra didelis, vis dėlto jis verčia suabejoti daugeliu nusistovėjusių vartotojų apsaugos principų, pavyzdžiui, privatumu, atsakomybe ir saugumu, taip pat pastangomis kovoti su energijos nepritekliumi. Kalbant apie duomenis, reguliavimo institucijos turi rasti būdą, kaip užtikrinti, kad vartotojai visada galėtų naudotis savo sukuriamais duomenimis ir juos kontroliuoti, ir tuo pat metu skatinti konkurenciją ir inovatyvias paslaugas.

2.11.

Dirbtinis intelektas netrukus pertvarkys visus sektorius. Jis kelia nemažai iššūkių. Pavyzdžiui, reikia užtikrinti automatinio sprendimų priėmimo skaidrumą ir užkirsti kelią vartotojų diskriminacijai.

2.12.

Vartotojai taip pat turi turėti prieigą prie paprastų ir standartizuotų produktų, visų pirma skirtų vartotojams, kurie nėra specialistai, vyresnio amžiaus vartotojams ir visiems pažeidžiamiems vartotojams.

3. Transportas

3.1.

ES bendrojoje rinkoje transporto sektoriui tenka 6,3 % ES BVP, jame tiesiogiai įdarbinta apie 13 mln. žmonių visoje ES: tai sudaro daugiau nei 7 % viso ES užimtumo, įskaitant apie 2,3 mln. automobilių gamybos pramonėje dirbančių žmonių.

3.1.1.

Transportas yra labai svarbus keleto darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo veiksnys, prisidedantis prie DVT įgyvendinimo ekonomikos vystymosi, pramonės ir MVĮ, taip pat prekybos ir investicijų srityse. Tačiau transporto sektoriui taip pat sudėtinga įgyvendinti 2 DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslus.“ (2)

3.1.2.

Formuojant transporto srities politiką dėmesį reikia sutelkti į sąžiningą, veiksmingą ir visiškai suskaitmenintą bendrąją rinką, kuri visiems duoda apčiuopiamos naudos. Šiandien ji tebėra fragmentiška, taip pat ir tarptautinės konkurencijos atžvilgiu. Transporto sektorius taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaip vienas pagrindinių visos bendrosios rinkos kūrimo veiksnių.

3.1.3.

„Nepaisant neseniai pasiūlytų kelių transporto teisės aktų pakeitimų, kelių transporto srityje visoje ES dar nerasta tinkamos pusiausvyros tarp liberalizavimo ir socialinių nuostatų, taikomų kelių transporto priemonių vairuotojams“ (3). Šiuo metu nepakankamas vykdymo užtikrinimas kartu su trūkstamais maždaug 20 % kelių transporto priemonių vairuotojų yra pripažįstamas pagrindine kelių transporto problema.

3.1.4.

2007 m. liberalizuotas ES krovininio kelių transporto sektorius dar nėra sąveikus, net jei 50 % eismo yra tarptautinis. Reikėtų toliau didinti keleivių pasitenkinimą. Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimas turėtų būti pagrindinė ES skaitmeninės geležinkelių strategijos dalis, kad būtų galima praktiškai pasinaudoti jos pranašumais (pvz., techniniu ir veiklos derinimu, didesniu tinklo pajėgumu, didesniu patikimumu, mažesnėmis techninės priežiūros išlaidomis, automatiniu traukinių valdymu ir kt.).

3.1.5.

Oro transporto srityje rinkos veikia veiksmingiau. Liberalizavus šį sektorių oro susisiekimo kainos nukrito dešimt kartų, o maršrutų padaugėjo septynis kartus, tačiau infrastruktūros ir paslaugų kainos padvigubėjo. Vis dar yra daug problemų ir netikrumo dėl orlaivių įgulų įvairių formų užimtumo, kartais taikant tokią praktiką, kuri prilygsta pažeidimui ir taikytinos teisės nuostatų apėjimui. Kalbant apie didesnį veiksmingumą, reikėtų visapusiškai įgyvendinti Bendrą Europos dangų, nes tada būtų daugiau tiesioginių skrydžių maršrutų, sutrumpėtų kelionės laikas ir apie 10 % būtų sumažintas išmetamas CO2 kiekis. Taryba turėtų liautis trukdžiusi spręsti šį klausimą. EESRK ragina Tarybą nedelsiant priimti peržiūrėtą Oro transporto keleivių teisių reglamentą, nes, siekiant gerokai sumažinti teismo bylų skaičių, jį reikia iš esmės patikslinti.

3.1.6.

Neseniai priimtu uostų paslaugų reglamentu uostams ir jų suinteresuotiesiems subjektams galiausiai suteikiama tvirta, bet laksti, teisinė sistema kartu su Bendruoju bendrosios išimties reglamentu uostams.

3.2. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir nulinis išmetamų teršalų kiekis

3.2.1.

Transporto sektorius vis dar yra priklausomas nuo naftos, kad patenkintų iki 94 % savo energijos poreikių. Kelių transportui tenka apie 73 % Transportas yra vienintelė ES pramonės šaka, kurioje nuo 1990 m. išmetamas CO2 kiekis išaugo.

3.2.2.

2018 m. EK pateikė savo 2050 m. neutralizuoto poveikio klimatui ateities viziją. Norint iš esmės sumažinti išmetamą teršalų kiekį, reikės laikytis integruoto sisteminio požiūrio. Tai, be kita ko, apima: (i) bendros transporto priemonių veiksmingumo, mažataršių ir netaršių transporto priemonių ir infrastruktūros, (ii) 2050 m. perėjimo prie alternatyvaus ir nulinės grynosios anglies kuro transporto sektoriuje, (iii) didesnio transporto sistemų veiksmingumo skatinimą kaip įmanoma geriau naudojantis skaitmeninėmis technologijomis ir pažangia kainodara ir toliau skatinant įvairių transporto rūšių integraciją ir perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių skiriant pakankamą finansavimą pertvarkai ir viešojo transporto tinklo išplėtimui kaimo ir miesto vietovėse. Tačiau perėjimas prie ekologiškesnės ekonomikos yra sudėtingas ir skausmingas žingsnis (4).

3.2.3.

Apskaičiuota, kad norint iki 2050 m. 100 % sumažinti išmetamą CO2 kiekį, reikės investuoti apie 800 mlrd. EUR per metus, daugiausia iš privačiojo sektoriaus lėšų (5). Norint paremti tokias investicijas, reikalinga tvirta tvaraus finansavimo reguliavimo sistema.

3.2.4.

Kalbant apie technologiškai neutralų požiūrį, EESRK norėtų pabrėžti, kad didelį netaršaus judumo potencialą turi ir kitos varomosios technologijos (išskyrus elektros energiją), pavyzdžiui, vandenilis ar vien iš neiškastinių žaliavų gaminamas skystasis kuras, pavyzdžiui, HVO100 (6). Dar viena aktyvi klimato apsaugos priemonė yra perėjimas nuo kitų transporto rūšių prie viešojo transporto. Elektros baterijų gamyba bus energetinės nepriklausomybės veiksnys.

3.2.5.

EESRK sutinka, kad Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) tikslo dėl laivybos įgyvendinimas turėtų būti pripažintas pirmuoju šio sektoriaus prioritetu, o 2023 m. turėtų tapti proveržio orientyru siekiant imtis priemonių, skirtų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti ir kryptims dėl ateities kuro nustatyti.

3.2.6.

Investicijoms į visų rūšių transporto priemonių švarių ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą reikia daug laiko ir sąnaudų ir jas reikėtų sieti su atitinkamomis paskatomis naudotis numatoma infrastruktūra, visų pirma per atvirąsias platformas pateikiant visą naudotojams reikalingą informaciją.

3.3. Jokių mirčių keliuose, autonominis vairavimas, paslauginis judumas

3.3.1.

95 % visų eismo įvykių Europos keliuose, kuriuose 2017 m. žuvo daugiau kaip 25 300 ir sužeista 1,2 mln. žmonių, įvyko dėl žmonių klaidų. Nelaimingi atsitikimai per metus kainuoja 120 mlrd. EUR.

3.3.2.

Sausumos transporto technologiją greičiausiai iš esmės pakeis skaitmeninimas ir automatizacija. EESRK pažymi, kad šios naujos technologijos gali ne tik pagerinti transporto rinkos veiksmingumą, bet ir pateikti analitinių duomenų, padedančių kontroliuoti ir užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą, taip pat apsaugoti žmogaus ir socialines teises.

3.3.3.

Skaitmeninimas taip pat bus labai svarbus plėtojant naujus rinkos modelius, įskaitant įvairias platformas ir bendradarbiaujamąją ekonomiką, kuri dar toli gražu nėra visiškai išplėtota ir greičiausiai neapims kaimo vietovių, kuriose viešojo transporto nėra. EESRK ragina EK užtikrinti bendrų transporto priemonių, visų pirma elektrinių motorolerių, saugą.

3.3.4.

Įdiegus automatinį vairavimą turėtų būti įmanoma gerokai sumažinti mirčių kelyje skaičių arba visiškai jų išvengti. Tačiau EESRK yra įsitikinęs, kad savivaldžiai automobiliai bus pripažinti tik tada, kai jų saugos lygis atitiks kitų keleivinio transporto sistemų, pavyzdžiui, traukinių ar didelių lėktuvų, saugos lygį. EESRK nurodo, kad visuomenei gali būti sudėtinga pritarti probleminėms sritims: 1) papildomoms išlaidoms, 2) vis sudėtingesniam automobilio vairavimui (7), 3) ilgalaikiam mišriam eismui (automatizuotam ir rankinio valdymo eismui), kai nelaimingų atsitikimų skaičius galėtų išaugti, o kelių pajėgumai – sumažėti, 4) susirūpinimui dėl saugos ir kibernetinio saugumo ir 5) teisinio netikrumo dėl atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju.

3.3.5.

EESRK manymu, reikėtų atidžiau išnagrinėti jokių mirčių keliuose klausimą: būtinybė suderinti nacionalinius įstatymus dėl eismo taisyklių ir atitinkamas nuobaudas; naujų, „saugių“ automobilių įperkamumas vartotojams ir įmonėms; iš esmės etiškus pasirinkimus gali atlikti tik žmonės, o mašinos turi dirbti kartu su žmonėmis, o ne juos pakeisti; draudimo bendrovių mažinamos draudimo įmokos, kad žmonės būtų skatinami pirkti saugesnes transporto priemones; visos naujos taisyklės dėl prieigos prie transporto priemonių duomenų turi būti pirmiausia grindžiamos saugos principu.

3.3.6.

Įvairioms transporto rūšims, įskaitant viešąjį transportą, taikomi susietojo ir automatizuoto judumo sprendimai yra svarbi inovacijų sritis, kurioje ES gali tapti pasauline lydere. Tai galima pasiekti tik bendromis viešojo ir privataus sektorių pastangomis ir investicijomis.

3.3.7.

Paslauginis judumas reiškia perėjimą nuo asmeninės transporto priemonės nuosavybės prie viešojo transporto ir judumo sprendimų, kurie naudojami kaip paslauga (8). Pagrindinė paslauginio judumo idėja yra keliautojams pasiūlyti judumo sprendimų, pagrįstų jų kelionių poreikiais. Paslauginis judumas taikomas visai transporto sistemai kaip visumai. Užsakomasis judumas taip pat gali padėti gerinti atokiuose regionuose gyvenančių ar su judumo sunkumais susiduriančių piliečių (pvz., vyresnio amžiaus asmenų ir (arba) neįgaliųjų) judumo galimybes.

3.4. Investicijos

3.4.1.

EESRK pripažįsta, kad daugelyje Europos vietovių šiuo metu transporto infrastruktūros tinklas nepateisina lūkesčių. Iš anksto numatant nuolat didėjančią transporto paslaugų paklausą, reikia didelių viešųjų ir privačių investicijų transporto infrastruktūrai kurti ir tobulinti.

3.4.2.

Svarbiausias prioritetas turi būti laiku sukurti TEN-T tinklą su optimizuota geografine aprėptimi: pagrindinis TEN-T tinklas turi būti sukurtas iki 2030 m., o visa apimantis tinklas – iki 2050 m. arba anksčiau. Vien tik pagrindiniam tinklui sukurti reikalingos maždaug 500 mlrd. EUR investicijos, neatsižvelgiant į atsparumą ir esamos infrastruktūros modernizavimą. Šių investicijų negalima finansuoti iš EITP subsidijų arba ES priemonių, o valstybių narių išteklių tikriausiai nepakaks. Kyla konkretus didelių vėlavimų pavojus.

3.4.3.

Dotacijos ir toliau bus labai svarbios ES investicijų politikai transporto sektoriuje, ypač tais atvejais, kai sunkiau įgyvendinti rinkos investicijas. Tačiau būtinos papildomos priemonės yra subsidijų derinimas su kitais finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, Europos investicijų banku arba privačiojo sektoriaus paskolomis, taip pat viešojo ir privataus sektorių investuotojų sutelkimas, įskaitant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

3.4.4.

„EESRK ragina investuoti į technologijas ir infrastruktūrą, kuriomis gali būti grindžiamas skaitmeninis transportas, visų pirma į eismo valdymo ir kontrolės sistemas: SESAR <...>, ERTMS <...> ir C-ITS.- Be to, visame pagrindiniame TEN-T tinkle turi būti įdiegtas 5G ryšys. Šiems veiksmams turėtų būti teikiama pirmenybė įgyvendinant ES finansavimo priemones, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programas „InvestEU“ ir „Horizontas ES“ (9).

3.4.5.

„EESRK <...> mano, kad <...> kelių apmokestinimo sistemą, atitinkančią principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, būtų daromas teigiamas poveikis, su sąlyga, kad pajamos bus skiriamos specialiems tikslams“ (10).

4. Energetika

4.1. Bendroji energetikos rinka

4.1.1.

2016 m. ES energetikos sektoriaus apyvarta buvo 1,881 mlrd. EUR. Šiame sektoriuje tiesiogiai dirbo apie 1 630 000 žmonių.

4.1.2.

Visi europiečiai turėtų turėti galimybę naudotis saugia, tvaria ir įperkama energija. Tai yra pagrindinis energetikos sąjungos tikslas. EESRK reiškia nusivylimą dėl didelių energijos kainų skirtumų valstybėse narėse, kuris atskleidžia didelę bendros energijos rinkos nesėkmę. Įgyvendinant ES energetikos sąjungą ir bendrąją skaitmeninę rinką, tikimasi kainų konvergencijos, išskyrus mokesčių komponentą.

ES labai svarbus į žmogų orientuotas energetikos sektoriaus skaitmeninimas, nes jis gali suteikti galimybę energijos vartotojams ir gaminantiems vartotojams tapti svarbiausiu veiksniu sprendžiant šį klausimą ir prisidėti prie naujo energijos rinkų modelio.

4.2. Skaitmeninimas ir naujos technologijos

4.2.1.

Strateginio energetikos technologijų plano aplinkybėmis skaitmeninimas tiekėjams suteikia naujų galimybių optimizuodamas vertingą jų turtą, įtraukdamas atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš kintamų ir paskirstytųjų išteklių ir sumažindamas veiklos sąnaudas; tuo pat metu jis turėtų teikti pirmenybę visiems gyventojams sumažinant visuomenės ir įmonių sąskaitas už energiją užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą ir dalyvavimą lanksčiuose paklausos mechanizmuose. EESRK ragina EK įvertinti pasiektus rezultatus ir prireikus imtis tolesnių veiksmų.

4.3. Pažangusis elektros energijos tinklas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija

4.3.1.

Apskaičiuota, kad elektros energijos gamybos iš kai kurių atsinaujinančiųjų išteklių energijos sąnaudos jau yra panašios į dabartines rinkos kainas.

4.3.2.

Paskirstytos energijos sprendimai ir pažangioji kontrolė tampa vis pigesni. Svarbi šios besiformuojančios sistemos dalis yra pažangieji tinklai; vykstant skaitmeninimo procesui jie padės susieti naują energetikos aplinką. Būsimos pažangios energetikos sistemos nebus plėtojamos atskirai, jos fiziškai ir skaitmeniškai susies įvairius energetikos ir transporto tinklus, taip pat daugės galimybių. Tikėtina, kad visų pirma bus daromas poveikis elektros energijos sektoriui, nes skaitmeninimas suteiks galimybę užmegzti tvirtesnes jungtis su šildymo ir vėsinimo sektoriumi, visų pirma pastatų ir judumo sektoriuje, skatinant aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą vietos, regionų ir Europos vertės grandinėse įtraukiant vietos bendruomenes ir gaminančius vartotojus į energijos bendrijas ir energetikos sandorius bei skatinant Europos inovacijas ir verslą.

4.3.3.

Pagal programą „Horizontas 2020“ buvo finansuojami keli parodomieji projektai, susiję su paskirstymo tinklu, perdavimo tinklais, paskirstytuoju kaupimu, didelio masto kaupimu, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir šildymo bei vėsinimo sistemomis, apimančiomis vartotojams skirtas technologijas, tinklo technologijas, papildomas paslaugas rinkoje, energijos ir vandens saugyklas, baterijas, vėjo jėgaines, fotovoltinę, saulės, šiluminę energiją, biodujas ir labai mažos apimties energijos gamybą. EESRK palankiai vertina Inovacijų fondo, kuris teiks didesnę paramą parodomiesiems projektams, sukūrimą.

4.3.4.

EESRK ragina ES imtis daugiau priemonių siekiant panaikinti energijos nepriteklių. Reikia imtis konkrečių priemonių siekiant sudaryti sąlygas iš esmės renovuoti pastatus ir, jei reikia, sumontuoti saulės baterijas tuose pastatuose, kurių gyventojai susiduria su energijos nepritekliumi arba patiria jo grėsmę. ES turėtų atsižvelgti į tai, kad skurdžiai gyvenantys asmenys negali sau leisti imtis tokių priemonių.

4.3.5.

EESRK palankiai vertina Anglių pramonės regionų pertvarkos platformos darbą. Energetikos pertvarka iš tiesų daro didesnį poveikį vieniems regionams nei kitiems, visų pirma ten, kur susitelkusi iškastinio kuro, elektros energijos ir energijai imli gamyba. Todėl struktūriniai pokyčiai anglių ir daug anglies dioksido išskiriančiuose regionuose bei sektoriuose turės būti atidžiai stebimi ir veiksmingai valdomi užtikrinant sąžiningą ir socialiai priimtiną perėjimą, kuris nuošalyje nepaliktų nė vieno darbuotojo ir regiono.

4.3.6.

Energijai imlios pramonės šakos sukuria daugiau nei 6 mln. tiesioginių darbo vietų Europoje ir yra daugelio vertės grandinių, įskaitant švarios energijos sistemas, pagrindas. Energijai imlių pramonės šakų išmetami teršalai sudaro 60–80 % pramonės išmetamų teršalų. Mažinant energijai imlių sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriama su didžiuliais iššūkiais; norint juos atremti, reikės ne tik technologinių, bet ir su technologijomis nesusijusių inovacijų (pvz., naujų verslo modelių).

4.4. Investicijos į energetiką

4.4.1.

Europos energijos rinkos stiprinimas, energetikos pertvarkos palengvinimas ir saugaus sistemos veikimo užtikrinimas priklauso nuo tinkamų, gerai suprojektuotų ir ekonomiškai efektyvių perdavimo tinklų Europoje.

4.4.2.

Inovacijos, pavyzdžiui, dujų, pagamintų panaudojus elektros energiją, tinklas arba vandenilis, gali pasiekti įspūdingų rezultatų ir tapti ekonomiškai perspektyviomis, jei joms bus teikiama pakankama parama.

4.4.3.

Vidutinės metinės investicijos į energetikos sektorių taikant 100 % išmetamo CO2 kiekio mažinimo scenarijus (11) sudarytų 547 mlrd. EUR per metus (2,8 % BVP) 2031–2050 m., palyginti su 377 mlrd. EUR (1,9 % BVP) pagal bazinį scenarijų. Šie skaičiai yra labai dideli net ir išsivysčiusiai ekonomikai.

5. Visuotinės svarbos paslaugos

5.1.

Pagrindinė strateginė kryptis yra įgyvendinti į žmones orientuotą požiūrį į visuotinės svarbos paslaugų, kaip tvaraus Europos ekonomikos augimo varomosios jėgos, teikimą. 20-asis ir paskutinis Europos socialinių teisių ramsčio principas yra susijęs su „galimybe naudotis pagrindinėmis paslaugomis“ ir teigia, kad kiekvienas turi teisę gauti kokybiškas paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Siekiant į tai atsižvelgti, reikia imtis konkrečių darnaus vystymosi ir sanglaudos priemonių.

5.2.

Piliečiai ir įmonės reikalauja atviresnio, skaidresnio, atskaitingesnio ir veiksmingesnio valdymo. Masto ekonomijos sukūrimas ir spartumo užtikrinimas diegiant debesijos kompiuterijos struktūras padės pereiti prie e. valdžios, e. sveikatos, e. viešųjų pirkimų ir e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistemų, kad viešosios tarnybos galėtų keistis informacija, o piliečiams ir įmonėms būtų lengviau bendradarbiauti.

5.3.

Dėl visiško visuotinės svarbos paslaugų skaitmeninimo vyresnio amžiaus arba skaitmeniškai neraštingi vartotojai gali atsidurti nuošalyje. Todėl reikėtų išlaikyti keletą įprastinių šių paslaugų teikimo punktų.

5.4.

EESRK rekomenduoja į Europos semestrą įtraukti nuostatas dėl atskaitomybės ir visuotinės svarbos paslaugų paskirstymo skaidrumo valstybėse narėse bei dėl paslaugų prieinamumo ir tinkamo paslaugų sektoriaus veikimo.

5.5.

Daugelis Europos Sąjungos piliečių skirtingu mastu susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais, kai nori pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, būsto, energetikos, elektroninio ryšio, transporto, vandens, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityje.

5.6.

Galimybių naudotis visuotinės svarbos paslaugomis stoka gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, ekonominių, geografinių, socialinių (nevienodos sąlygos), fizinių (neįgalumo atveju), arba paslaugos gali neatitikti poreikių ir (arba) techninės pažangos (neatitikimas, nepakankamas kokybės ir (arba) saugos lygis). Skaitmeninės technologijos gali padėti įveikti kai kuriuos iš šių sunkumų.

5.7.

Sveikatos priežiūros paslaugų srityje skaitmeninimas gali padėti užtikrinti geresnę ligų prevenciją, diagnozę ir gydymą. Naudodamiesi tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu sveikatos įrašu, vartotojai gali nuolat susipažinti su savo sveikatos istorija ir vaistų receptais. Mobiliosios sveikatos priežiūros programėlės ir medicininės konsultacijos internetu gali labai padėti pacientams ir vartotojams, ypač tiems, kurie gyvena atokiuose regionuose, išsaugoti sveikatą ir užkirsti kelią ligoms. Tačiau skaitmeninių sveikatos priežiūros produktų ir paslaugų privalumai yra susiję su rimtomis grėsmėmis pacientų privatumui, saugumui ir saugui, nes gali padažnėti neteisėto asmens sveikatos priežiūros įrašų ir sveikatos priežiūros įstaigose laikomų duomenų naudojimo atvejų. ES turėtų sukurti visa apimančią reglamentavimo sistemą, kad būtų užtikrintas suderintas požiūris.

5.8.

Atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau naudojamasi skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir produktais, be kita ko, tarpvalstybinėje aplinkoje, svarbu suderinti požiūrį į atsakomybę už tokias paslaugas ir produktus visoje Europos Sąjungoje. Siekiant padėti veiksmingai apsaugoti ES vartotojus, turi būti taikomos teisėkūros priemonės, pavyzdžiui, susijusios su griežta rinkos priežiūra ir teisėsauga, taip pat veiksmingos su skaitmeniniais sveikatos produktais ir paslaugomis susijusios žalos atlyginimo priemonės.

5.9.

EESRK ragina EK sukurti tinkamą nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pagrindą, skirtą dalytis ES piliečių sveikatos duomenimis pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, t. y. laikantis griežtų privatumo ir anonimiškumo reikalavimų, ES institucijų ir bendrovių atliekamų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais.

5.10.

Visuotinės svarbos paslaugų atveju paslaugų teikėjai paslaugas turėtų teikti skaitmeniniu būdu, tačiau išsaugoti ir kitus kanalus tiems, kurie savo pačių sprendimu arba dėl būtinybės yra atsijungę nuo sistemos.

5.11.

Visuotinės svarbos paslaugos viešojo transporto srityje yra labai svarbios siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir įgyvendinti pagrindinius ES tikslus. Valdžios institucijoms reikalinga didelė veiksmų laisvė teikti, užsakyti ir organizuoti visuotinės svarbos paslaugas.

6. 5G ryšys

6.1. Laipsniškas 5G ryšio diegimas bendrojoje rinkoje

6.1.1.

Valdžios institucijos pradėjo imtis priemonių, kad palengvintų 5G ryšio diegimą bendrojoje rinkoje, įskaitant 5G radijo dažnių spektro skyrimą. Artimiausiais mėnesiais Europos judriojo ryšio tinklo operatoriai turėtų pasirengti diegti ir atlikti bandymus realiomis sąlygomis, nes numatoma, kad pirmojoje 2019 m. pusėje pasirodys pirmieji 5G išmanieji telefonai ir terminalai. Tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėn. pradžios tik dvylika valstybių narių užbaigė arba pradėjo bent vieną spektro aukcioną.

6.1.2.

Tarptautiniu lygmeniu visos šalys konkuruoja, kad būtų vienos pirmųjų, kurios įdiegs 5G ryšį visoje šalyje. ES taip pat neatsilieka. Iš penkių pagrindinių infrastruktūros tiekėjų du tiekėjai yra iš Europos, du tiekėjai iš Kinijos ir vienas tiekėjas iš Korėjos. Tarp pirmųjų, gaminančių 5G prietaisus ir lustų rinkinius, nėra nė vienos iš didžiųjų Europos bendrovių.

6.1.3.

EESRK įspėja, kad Europos pramonės sektorių, pavyzdžiui, transporto ir automobilių, energetikos, chemijos ir farmacijos, gamybos, įskaitant MVĮ, ir finansų, kuriuose Europa pirmauja, konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo integruoti ir naudoti 5G ryšio paslaugas.

6.1.4.

EESRK žino, kad mokslininkai įspėjo apie pavojų, kurį 5G elektromagnetinė spinduliuotė gali kelti žmonių sveikatai ir aplinkai, ypač labai intensyvūs, didelės skvarbos radijo dažnio signalai pastatuose ir kitose uždarose erdvėse. EESRK ragina Komisiją užsakyti 5G spinduliuotės biologinio poveikio vertinimą ir kišimosi į kitus dažnių diapazonus riziką.

6.2. 5G ryšiui reikiamos investicijos

6.2.1.

Apskaičiuota, kad rinkos dalyvių investicijos į 5G ryšio diegimą Europoje sudarys apie 60–100 mlrd. EUR per metus kitų penkerių metų laikotarpį. Jie visiems pagrindiniams Europos socialinės ir ekonominės raidos varikliams užtikrins gigabitinį junglumą. Norint pagerinti junglumą kaimo vietovėse, reikės papildomų 127 mlrd. EUR investicijų.

6.2.2.

Dėl 5G judriojo ryšio tinklo judriojo ryšio ir interneto technologijos taps bendrosios paskirties technologijomis, darančiomis poveikį našumui ir ekonominei veiklai labai įvairiuose pramonės sektoriuose, kuriuose naudojama daugiau prietaisų ir apdorojama daugiau duomenų, taip sudarant sąlygas masiškai naudotis daiktų internetu ir plėtoti ypatingos svarbos paslaugas.

7. Konkrečios pastabos

7.1.

Be to, EESRK prašo ES institucijų ypatingą dėmesį skirti šiems iššūkiams, kuriuos Komitetas jau nagrinėjo ir ateityje toliau nagrinės, kaip svarbiems su šia nuomone susijusiems klausimams:

—	Visų išorės sąnaudų internalizavimas taikant teigiamas ir neigiamas paskatas (12),

—	Energijos mokesčių direktyva pagal CO2, NOx, SOx (13),

—	Paskirstytos energijos sprendimų sistema (14),

—	ATLPS rinkos stabilumas kitą ATLPS prekybos laikotarpį (2021 m.) ir ATPLS priemonės po 2020 m. (15),

—	Pasikeitimo tinklo skaitmenine informacija platforma, skirta elektros energijos srautams valdyti (16),

—	Didžiųjų duomenų valdymas energetikos srityje (17),

—	Socialinės ir ekonominės problemos, susijusios su laipsnišku anglių atsisakymu (18),

—	Maži moduliniai branduoliniai reaktoriai (50–300 MW) yra pigesni ir lengviau įdiegiami. Reikalingi ES standartai (19),

—	Žemynus jungiantys tolimieji aukštosios įtampos tinklai. Europos ir Azijos perspektyva (20),

—	Tiekimo saugumas ir investicijų apsauga (21),

—	Energijos vartojimo efektyvumas (22),

—	Išankstinis produktų sertifikavimas (23),

—	Debesijos taisyklės (24),

—	ES gamybos platformos (25),

—	Telekomunikacijos ir duomenų tinklas (26),

—	Duomenų srautas turi būti saugus ir patikimas (27),

—	Duomenų nuosavybė ir duomenų teisės (28),

—	Duomenų saugojimas Europos Sąjungoje (29).

2019 m. liepos 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(2) OL C 367, 2018 10 10, p. 9.

(3) OL C 81, 2018 3 2, p. 195.

(4) ESPAS, Challenges and choices for Europe, 2019 m. balandžio mėn.

(5) COM(2018) 773 final.

(6) OL C 345, 2017 10 13, p. 52, OL C 262, 2018 7 25, p. 75.

(7) OL C 440, 2018 12 6, p. 191.

(8) OL C 345, 2017 10 13, p. 52.

(9) OL C 345, 2017 10 13, p. 52.

(10) OL C 81, 2018 3 2, p. 195.

(11) COM(2018) 773 final.

(12) OL C 190, 2019 6 5, p. 24; OL C 110, 2019 3 22, p. 33

(13) OL C 228, 2019 7 5, p. 37..

(14) OL C 34, 2017 2 2, p. 44.

(15) OL C 424, 2014 11 26, p. 46; OL C 288, 2017 8 31, p. 75.

(16) OL C 34, 2017 2 2, p. 44; OL C 345, 2017 10 13, p. 52; OL C 262, 2018 7 25, p. 86.

(17) Galutinis tyrimas „Su didžiaisiais duomenimis susijusi etika: didžiųjų duomenų ekonominės naudos ir etinių klausimų pusiausvyra ES politikoje“; OL C 242, 2015 7 23, p. 61.

(18) OL C 303, 2016 8 19, p. 1.

(19) OL C 237, 2018 7 6, p. 38, OL C 341, 2013 11 21, p. 92, OL C 110, 2019 3 22, p. 141.

(20) OL C 228, 2019 7 5, p. 95; OL C 143, 2012 5 22, p. 125.

(21) OL C 143, 2012 5 22, p. 125; OL C 271, 2013 9 19, p. 153; OL C 424, 2014 11 26, p. 64; OL C 264, 2016 7 20, p. 117.

(22) OL C 191, 2012 6 29, p. 142.

(23) OL C 228, 2019 7 5, p. 74, OL C 75, 2017 3 10, p. 40, OL C 81, 2018 3 2, p. 176.

(24) OL C 487, 2016 12 28, p. 86.

(25) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Pramonės permainų konsultacinės komisijos informacinis pranešimas „Skatinti inkrementines inovacijas pramoninėse zonose“; OL C 332, 2015 10 8, p. 36; OL C 299, 2012 10 4, p. 12.

(26) OL C 125, 2017 4 21, p. 74.

(27) OL C 440, 2018 12 6, p. 8, OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(28) OL C 288, 2017 8 31, p. 107; OL C 81, 2018 3 2, p. 209; OL C 237, 2018 7 6, p. 32.

(29) OL C 345, 2017 10 13, p. 52 ; OL C 227, 2018 6 28, p. 11 .

Top

All

Choose the experimental features you want to try