Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Klimato ir energetikos politikos derinimas pramonės sektorių požiūriu“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 353/10)

Pranešėjas Aurel Laurențiu PLOSCEANU

Bendrapranešėjis Enrico GIBELLIERI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2019 6 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 7 17
Plenarinė sesija Nr.	545
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	148 / 3 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ištekliams ir energijai imlūs pramonės sektoriai yra strategiškai svarbūs ES pramonės vertės grandinėms. Įgyvendinant ES klimato kaitos švelninimo politiką, jie turi įvykdyti gilią transformaciją ir labai daug investuoti siekdami iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralizavimą.

1.2.

Dabartinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) tikslas – paskatinti šias investicijas nustatant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio kainą, taikant vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus: 1) norint įgyvendinti klimato politikos tikslus kainos turi būti didesnės, tačiau 2) ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių išorės konkurencingumui būtina, kad kainos būtų suderintos su mažomis arba visiškai neegzistuojančiomis išorės konkurentų kainomis.

1.3.

Atsižvelgdamas į pasaulinėse rinkose susiklosčiusią situaciją dėl išmetamo ŠESD kiekio kainų skirtumo, EESRK nerimauja dėl anglies dioksido ar investicijų nutekėjimo (kai gamyba ar investicijos perkeliamos ten, kur ATLPS nėra taikoma) rizikos ištekliams ir energijai imliuose pramonės sektoriuose ir dėl su tuo susijusio darbo vietų praradimo.

1.4.

Ankstesnėje nuomonėje (1) EESRK ragino sukurti pasaulinę ATLPS, siekiant užtikrinti vienodas tarptautinės konkurencijos sąlygas tarp ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių. Deja, ši viltis kol kas nepasitvirtino.

1.5.

EESRK mano, kad siekiant sutelkti dideles investicijas, kurios tapo būtinos ištekliams ir energijai imliems pramonės sektoriams pereinant prie anglies dioksido poveikį neutralizuojančios ekonomikos modelio, kuris turėtų būti „teisingas perėjimas“, o jo kūrimo ir įgyvendinimo procese aktyviai dalyvautų socialiniai partneriai, itin svarbu pramonės ir energetikos politiką suderinti su klimato politika.

1.6.

ES ir valstybių narių investicijos turėtų būti susijusios su ištekliams ir energijai imliems pramonės sektoriams skirtų mažaanglių arba anglies dioksido poveikį neutralizuojančių technologijų moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis ir jų diegimu, įskaitant jiems reikalingą papildomos elektros energijos gamybą, taip pat šių sektorių darbo jėgos švietimą ir mokymą. Todėl pagal kitą daugiametę finansinę programą (2021–2027 m.) į Komisijos pasiūlymą dėl programos „InvestEU“įtrauktas šiam tikslui ir kitoms investicinėms programoms, susijusioms su šiuo tikslu, skirtas finansavimas turėtų būti padidintas.

1.7.

Atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos raginimą (2), EESRK ketina prisidėti prie ilgalaikės pramonės strategijos svarstymo nagrinėdamas vienos iš daugelio politikos galimybių, šiuo metu prieinamų viešojoje erdvėje, technines ir teisines įgyvendinimo galimybes. Tai – pasienio koreguojamųjų priemonių (PKP), skirtų išmetamo ŠESD kiekio vidaus kainoms nustatyti atsižvelgiant į pramoninio gaminio sudėtyje esančių pagrindinių metalų, cheminių ir kitų medžiagų išmetamo ŠESD kiekio turinį, įgyvendinimas. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2014 m. savo nuomonėje „Rinkos priemonės siekiant pereiti prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ES“ (3) atkreipė dėmesį į tai, jog būtina apsvarstyti ir galbūt įdiegti tokį mechanizmą, tačiau atitinkamos Komisijos arba Tarybos reakcijos į tai nebuvo.

1.8.

EESRK rekomenduoja Komisijai skirti daugiau dėmesio šios ir kitų politikos galimybių, kaip antai pertvarkytos ATLPS, anglies dioksido pasienio koregavimo (4), pagal anglies dioksido intensyvumą pritaikyto PVM tarifo (5), apsvarstymui ir jų palyginimui atsižvelgiant į: — poveikį anglies dioksido ir investicijų nutekėjimui ateityje padidėjus kainoms ir sumažėjus ATLPS leidimų kiekiui ES, — teisinį tikrumą dėl PPO taisyklių laikymosi, — priimtinumą prekybos partneriams, — technines galimybes, visų pirma atsižvelgiant į esamus pasauliniu mastu priimtus apskaitos ir matavimo standartus bei patikimas ir pripažintas duomenų bazes.

1.9.

Be to, EESRK rekomenduoja Komisijai iš anksto pradėti konsultacijas su pagrindiniais ES prekybos partneriais siekiant ištirti jų nuomonę dėl svarstomų galimybių.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.    Dilema dėl klimato politikos taikymo ištekliams ir energijai imliuose pramonės sektoriuose

Klimato politikos srityje susiduriama su jai būdinga kliūtimi.

2.1.1.

Šios politikos tikslas, viena vertus, yra gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį (išskiriamą deginant iškastinį kurą ir pramoninių procesų metu). ES tikslas – iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio klimatui neutralizavimą, kaip numatyta Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta“. Dėl šių sumažinimų visuotinis klimato atšilimas turėtų išlikti gerokai mažesnis nei 2 °C ir, tikėtina, mažesnis nei 1,5 °C. Toks visuotinis klimato atšilimas būtų suderinamas su žemės ūkiu, pajėgiu išmaitinti žmoniją. Labai veiksminga priemonė rinkos ekonomikos sąlygomis – nustatyti išmetamo ŠESD kiekio kainą. Taip ekonomikos subjektai gali arba pelningai investuoti į išmetamo teršalų kiekio mažinimo įrenginius ar procesus (įskaitant anglies dioksido surinkimą ir saugojimą / naudojimą), arba taupyti pinigus mažindami sunaudojamų medžiagų kiekį (pvz., naudodami ilgaamžiškesnius gaminius) ar pradėdami pirkti medžiagas, kurias naudojant išskiriamas mažesnis ŠESD kiekis (pvz., perdirbtas medžiagas). Tam, kad šis metodas būtų veiksmingas, išmetamo ŠESD kiekio kaina turi būti didelė ir pakankamai nuspėjama, kad tai paskatintų investavimo ir elgsenos pokyčius.

2.1.2.

Kita vertus, išlaidos energijai sudaro didelę visų ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių išlaidų dalį: 25 % plieno, 22–29 % aliuminio (6), 25–32 % stiklo sektoriuje (7).

2.1.3.

Jei išlaidos energijai išaugtų dėl didelės (palyginti su kainomis kitur) ES išmetamam ŠESD kiekiui nustatytos kainos ir dėl didelio masto bei ankstyvų investicijų į mažaangles arba anglies dioksido poveikį neutralizuojančias technologijas ištekliams ir energijai imliuose pramonės sektoriuose ir į šioms technologijoms reikalingus elektros gamybos, transportavimo ir saugojimo pajėgumus (8), patiriant didelių amortizacijos sąnaudų, iškiltų grėsmė ES ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių išorės konkurencingumui. Nepaisant pastangų didinti energijos vartojimo efektyvumą, galiausiai šie sektoriai gamintų didesnėmis kainomis nei jų išorės konkurentai. Šiose rinkose, kuriose gaminiai yra labai standartizuoti, dėl padidėjusios kainos sumažėja rinkos dalis ar net prarandamos susijusios darbo vietos. Tokiu atveju išmetamas ŠESD kiekis tiesiog perkeliamas iš ES gamintojų kitų šalių gamintojams (kurių energijos vartojimo efektyvumas dažnai yra mažesnis), be (geriausiu atveju) jokio poveikio pasauliniam išmetamam ŠESD kiekiui. Šis reiškinys vadinamas „anglies dioksido nutekėjimu“. Pasaulinėje konkurencinėje aplinkoje, kur išmetamo ŠESD kiekio kaina lygi nuliui, kyla poreikis nustatyti kuo mažesnę (netgi lygią nuliui) anglies dioksido kainą. Šį reiškinį papildo „investicijų nutekėjimo“reiškinys. Netgi esant mažoms ES išmetamo ŠESD kiekio kainoms, su jų pokyčiais susijęs netikrumas jau dabar trukdo investicijoms į ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių pramonės objektų techninę priežiūrą ir atnaujinimą, o dėlto vėlgi sumažėja ir didelį nerimą kelia ES gamintojų konkurencingumas. Jei išmetamo ŠESD kiekio kainos būtų ne tik nepastovios, bet dar ir didelės, investicijų nutekėjimas iš ES ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių itin padidėtų.

2.1.4.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) – tai dabartinis ES bandymas nustatyti išmetamo ŠESD kiekio kainą. Šis bandymas iš esmės buvo neveiksmingas: daugelį metų išmetamo ŠESD kiekio kaina buvo labai maža (nepaisant to, kad neseniai ji pakilo), tačiau pakankamai nepastovi, todėl skatina investicijų nutekėjimą. Be to, ši sistema sudėtinga ir pagal ją numatyta daug išimčių. Viena struktūrinė šio neveiksmingumo ir sudėtingumo priežastis gali būti ta, kad ATLPS nepavyko išspręsti anksčiau paminėtos jai būdingos kliūties, susijusios su vienas kitam prieštaraujančiais reikalavimais dėl didelių ir mažų išmetamo ŠESD kiekio kainų. Taigi, atsižvelgiant į ilgalaikę pramonės strategiją, kurią parengti paragino Europos Vadovų Taryba, gali prireikti išspręsti šią dilemą ir suderinti prieštaringus politikos tikslus: 1) klimato kaitos švelninimo ir 2) Europos ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių išorės konkurencingumo, kartu atsižvelgiant į visus kitus politikos tikslus, kaip antai laisva ir sąžininga prekyba.

2.2.    Kraštutinė galimybė – pasienio koreguojamosios priemonės

2.2.1.

ES institucijų pageidaujama šios dilemos sprendimo galimybė – sukurti vieną pasaulinę ATLPS, kad būtų galima nustatyti vieną pasaulinę išmetamo ŠESD kiekio kainą. Deja, ši viltis nepasiteisino. Atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius pokyčius, vykstančius vienašališkos politikos kryptimi, lieka mažai vilties, kad toks pasaulinio masto susitarimas bus pasiektas laiku. Europos Komisijos išdėstytose nuostatose (ATLPS pajamų grąžinimo pramonei, inovacijų rėmimo, nemokamų apyvartinių taršos leidimų, leidimų, leidžiančių valstybėms narėms kompensuoti netiesiogines sąnaudas ir pan.) numatytų apsaugos priemonių gali nepakakti apsisaugoti nuo anglies dioksido ar investicijų nutekėjimo vyraujant asimetrinėms klimato politikos kryptims ir didėjant ES užmojams klimato srityje. Todėl keletas atstovų paragino kaip galimą sprendimą taikyti alternatyvius metodus, skirtus klimato politikos tikslams ir ištekliams bei energijai imlių pramonės sektorių išorės konkurencingumui suderinti. Šie metodai susiję su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) apibrėžtomis pasienio koreguojamosiomis priemonėmis. Šios nuomonės tikslas – ištirti, ar tokia pasirinkimo galimybė yra teisiškai ir techniškai įmanoma, pateikiant konkretų pasiūlymą.

2.3.

PPO teisiniai principai: vidaus vartojimo mokesčiams taikomomis pasienio koreguojamosiomis priemonėmis (PKP) neturėtų būti diskriminuojami išorės ekonominiai subjektai.

2.3.1.

PKP principas yra toks: kai tam tikros jurisdikcijos teritorijoje nustatomas vidaus vartojimo mokestis, kyla rizika, kad vietos gamintojai (kuriems yra taikomas šis mokestis) pateks į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį, palyginti su jų išorės konkurentais (kuriems šis mokestis nėra taikomas), tiek vidaus (kur konkuruojama su vietos gamintojais ir importuotojais), tiek ir eksporto rinkose. Šios jurisdikcijos valdžios institucijoms yra leidžiama atstatyti konkurencijos sąžiningumą: 1) apmokestinant importuojamas prekes ir 2) grąžinant mokestį už eksportuotas prekes.

2.3.2.

Jei jos atitinka tam tikras sąlygas, su gaminiais susijusias pasienio koreguojamąsias priemones PPO laiko teisėtomis ir nekeliančiomis susirūpinimo dėl protekcionizmo, remdamasi 1970 m. atlikta tokių koregavimų peržiūra (9) („Pasienio prekybos koregavimų darbo grupės ataskaita“). Šiose sąlygose nurodyta, kad jomis neturėtų būti diskriminuojami išorės ekonominiai subjektai (GATT susitarimo (10) II straipsnio 2a dalis, III straipsnio 2 dalis ir VI straipsnio 4 dalis), o tai šiuo atveju reiškia, kad už importuojamas prekes mokamas mokestis neturėtų būti didesnis nei tas, kurį moka vietos gamintojai, o už eksportuojamas prekes grąžinamas mokestis neturėtų būti didesnis nei mokestis, kuris už jas sumokėtas vietos rinkoje.

2.4.    Numatyti mechanizmai – skaidri apskaitos sistema eksportuotojams, importuotojai moka tik už pagrindinėms medžiagoms tenkantį išmetamą ŠESD kiekį

2.4.1.

Mechanizmai, kuriuos numatoma pritaikyti prie bendros pasienio koreguojamųjų priemonių idėjos kalbant apie išmetamą ŠESD kiekį, yra šie: — siekiant nustatyti eksportuotojams grąžintiną sumą, kiekvienam pramoniniam gaminiui tenkantis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas pagal skaidrią apskaitos sistemą, tada yra perkeliamas per visą vertės grandinę ir papildoma eilute įtraukiamas į sąskaitą faktūrą, — importuotojai moka už išmetamą ŠESD kiekį, siejamą su pramoninį gaminį sudarančiomis pagrindinėmis medžiagomis, tačiau nemoka už išmetamą ŠESD kiekį šiuos gaminius transformuojant ar keičiant jų formą, taip pat juos transportuojant. Tai labai geras aproksimacijos metodas, nes daugiau kaip 90 % pramoninių gaminių išmetamo ŠESD kiekio sudaro su pagrindinėmis medžiagomis siejamos išmetamos ŠESD. Tokiu būdu muitinė gauna neginčytinus įrodymus, kad galėtų nustatyti mokesčio bazę (kiekvienos medžiagos pobūdį ir svorį). Be to, taip suteikiamas nedidelis pranašumas importuotojams, taigi jie negali tvirtinti, kad yra diskriminuojami. Toliau šie mechanizmai pristatomi ir išsamiau aptariami.

2.5.    Su eksportuojamų prekių sudėtimi siejamo išmetamo ŠESD kiekio kainos grąžinimas vyksta remiantis apskaitos sistema

2.5.1.

Sistema būtų tokia: jei ištekliams ir energijai imlus pramonės sektorius turėjo sumokėti už savo išmetamą ŠESD kiekį (apyvartiniais taršos leidimais, kurie kintama kaina perkami už kilogramą CO2 ekvivalento rinkoje, arba anglies dioksido mokesčiu fiksuota kaina), jis privalo užregistruoti tokį mokėjimą (ir susijusį išmetamą ŠESD kiekį) apskaitos sistemoje ir, išrašydamas sąskaitas faktūras, jis turi perkelti jį savo klientams (įskaitant jo įrangos išmetamo ŠESD kiekio amortizacijos sąnaudas). Taip būtų dar kartą panaudojama esama, išvystyta ŠESD apskaitos sistema, kurią ES sukūrė nemokamiems ATLPS leidimams apskaičiuoti ir kuri turi akivaizdžių pranašumų. Per pastaruosius daugiau kaip 50 metų įgyta su PVM susijusi patirtis turėtų parodyti tokios sąnaudų perkėlimo sistemos technines galimybes.

2.5.2.

Dar reikia apibrėžti, kurioje tiekimo grandinės vietoje šį mokėjimą galima būtų įtraukti į sąskaitas faktūras. Jei jis būtų pateiktas galutiniam vartotojui, tai turėtų tokių pasekmių: — ji priartintų siūlomą sistemą prie vidaus vartojimo mokesčio modelio, pvz., PVM arba akcizų, kurių atveju PPO aiškiai pritarė pasienio koreguojamųjų priemonių teisėtumui, ir tokiu būdu padidintų teisinį tikrumą, — nenukentėtų tarpinės įmonės, — tai paskatintų vartotojus rinktis mažiau klimatui kenkiančias galimybes.

2.5.3.

Tuo atveju, kai bendrovė eksportuoja prekę, į kurios kainą įtrauktos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusios išlaidos, ji turi remiantis apskaitos sistema nustatyti eksportuojamo gaminio išmetamą ŠESD kiekį ir susigrąžinti lėšas už šį kiekį, lygų su gaminio sudėtimi siejamo išmetamo ŠESD kiekiui, iš valstybės (rinkoje perparduodama atitinkamus ATLPS leidimus arba susigrąžindama anglies dioksido mokestį).

2.5.4.

Jei būtų išlaikytas dabartinis nemokamas ATLPS leidimų skyrimas našiausiems ES gamintojams, šis lėšų sugrąžinimas būtų atliekamas pagal vidutinę ATLPS leidimo kainą ES ekonomikos mastu, remiantis sandorių rinkos kaina ir ES gamintojams skirtų nemokamų ATLPS leidimų proporcine dalimi.

2.5.5.

Ši apskaitos sistema užtikrina, kad eksportuotojui bus grąžinama tiksli viso išmetamo ŠESD kiekio, kuris visoje tiekimo grandinėje buvo susietas su produkto sudėtimi, kaina. Eksportuotojas neįgyja jokio nepagrįsto pranašumo, todėl sistema atitinka PPO reikalavimus. Tokį teisingumą kiekvienu konkrečiu atveju yra lengviau įrodyti tada, kai išmetamo ŠESD kiekio kaina fiksuota (kaip anglies dioksido mokesčio atveju). Tačiau kai išmetamo ŠESD kiekio kaina yra kintama (kaip ATLPS rinkoje), tai įmanoma tik apskaičiuojant vidurkį – tarp sėkmingai ir nesėkmingai veiklą vykdžiusių ATLPS rinkos prekeivių ir tarp labai našių ir mažo našumo ES gamintojų, kuriems suteikiamas skirtingas kiekis nemokamų taršos leidimų.

2.6.    Importuojamoms prekėms taikoma susigrąžinimo priemonė gali būti grindžiama su jas sudarančiais pagrindiniais metalais, cheminėmis ir kitomis medžiagomis siejamu išmetamu ŠESD kiekiu

2.6.1.

Pramoninės prekės išmetamas ŠESD kiekis iš esmės yra siejamas su ją sudarančiomis medžiagomis. Pramoninės prekės išmetamą ŠESD kiekį galima padalyti į tris pagrindines sudedamąsias dalis, kurių kiekviena atitinka skirtingas pridėtinės vertės kūrimo operacijų kategorijas: — su pagrindiniais metalais, cheminėmis ir kitomis medžiagomis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai sudaro gaminį (pvz., plienas, etilenas, benzenas, amoniakas, vandenilio chlorido rūgštis, stiklas, medis ir t. t.), siejamas išmetamas ŠESD kiekis, — pramoninių operacijų, kurių metu pagrindiniai metalai, cheminės ar kitos medžiagos transformuojami ir keičiama jų forma (pvz., polimerizacija, liejimas, mechaninis apdirbimas, pjaustymas ir t. t.), išmetamas ŠESD kiekis, — vidaus ar išorės logistikos operacijų, vykdomų tarp įvairių pridėtinės vertės kūrimo etapų, išmetamas ŠESD kiekis.

Didžioji dalis pramoninio gaminio išmetamo ŠESD kiekio – gaminį sudarančių pagrindinių metalų, cheminių ir kitų medžiagų (ypač kai jos nebuvo perdirbtos) išmetamas ŠESD kiekis. Pavyzdžiui, techninėmis priemonėmis apdorojus plieno gabalą, apdorojimo proceso metu sunaudojama 2,8 kWh (11), o medžiagoje sukaupta energija (12) siekia 117 kWh, t. y. 40 kartų daugiau. Tai puikus pavyzdys, atskleidžiantis santykinį šių dviejų elementų lyginamąjį svorį. Trąšų, plastikų, elastomerų, tirpiklių, tepalų ir tekstilės pluoštų atveju labai didelė galutinio gaminio išmetamo ŠESD kiekio dalis tenka pagrindinėms cheminėms medžiagoms, iš kurių šie gaminiai buvo pagaminti. Šią dalį galima nustatyti pagal atitinkamų gaminių formules. Tai reiškia, kad visas pramoninio gaminio išmetamas ŠESD kiekis gali būti aproksimuojamas pagal jį sudarančių pagrindinių metalų, cheminių ir kitų medžiagų išmetamą ŠESD kiekį (13).

2.6.2.   Importuojamoms prekėms taikomos susigrąžinimo priemonės apskaičiavimas

2.6.2.1.

Siekiant, kad už pasienio koreguojamųjų priemonių valdymą atsakinga muitinė dirbtų veiksmingai ir turėtų teisinį tikrumą (tiek savo, tiek sąžiningai veikiančios importo bendrovės atžvilgiu), mokesčio bazė ir mokesčio tarifas turi būti nustatomi paliekant kuo mažiau galimybių skirtingam aiškinimui ir teisiniams ginčams. Sprendžiant išmetamo ŠESD kiekio apmokestinimo klausimą, mokesčio tarifas turėtų būti lygus reikalavimui pirkti ATLPS leidimus už importuojamų gaminių išmetamą ŠESD kiekį mokant tokią pat kainą už ATLPS leidimą kaip ir gražinimo eksportuotojams atveju (rinka grindžiamos sistemos atveju) arba anglies dioksido mokesčio tarifui (nustatytojo tarifo taikymo atveju).

2.6.2.2.

Mokesčio bazę turi būti galima patikrinti išanalizavus pačią importuojamą prekę, nes tai yra mažiausiai ginčytinas įrodymas. Šiuo konkrečiu atveju ideali mokesčio bazė būtų visas importuojamos prekės išmetamas ŠESD kiekis. Nustatyti visą pramoninio gaminio išmetamą ŠESD kiekį sunku dėl visų vertės grandinėje atliekamų gaminio pridėtinės vertės kūrimo operacijų sudėtingumo. Daugelis šių operacijų pačiame gaminyje nepalieka jokio pėdsako. Siūloma galimybė – naudoti paprastą, tačiau veiksmingą pirmiau nurodytą aproksimacijos metodą: visas importuojamos prekės išmetamas ŠESD kiekis aproksimuojamas pagal tą prekę sudarančių pagrindinių metalų, cheminių ar kitų medžiagų išmetamą ŠESD kiekį, apsiribojant tomis sudedamosiomis dalimis, kurios sudaro daugiau nei, pavyzdžiui, 1 % visos masės. Į skaičiavimą vis tiek būtų įtraukta mikroelektronika, kurios išmetamas ŠESD kiekis yra didelis, nepaisant mažos masės Bendras gaminį sudarančių medžiagų išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip: reikšmingą dalį gaminio sudarančio kiekvienos rūšies pagrindinio metalo, cheminės ar kitos medžiagos masė dauginama iš pagrindinio metalo, cheminės ar kitos medžiagos taršos ŠESD intensyvumo (t. y. išmetamo ŠESD kiekio, tenkančio kiekvienam pagrindinio metalo, cheminės ar kitos medžiagos kilogramui). Vidutinis taršos ŠESD intensyvumas kiekvienos šalies lygmeniu buvo nustatytas daugumai pagrindinių metalų, cheminių ir kitų medžiagų. Šiuos duomenis, kurie yra parengti pagal gerai parengtą gyvenimo ciklo analizės (GCA) metodiką (įskaitant Kinijos duomenis), galima rasti įvairiose viešai prieinamose duomenų bazėse (išvardytose, pavyzdžiui, ŠESD protokole (14)).

2.6.2.3.

Siekiant skatinti mažesnį taršos ŠESD intensyvumą atskiruose objektuose bei duomenų atskleidimą ir už tai atlyginti, siūlomas toliau nurodytas teigiamų pokyčių mechanizmas. — Jei gamintojas gali patikimai atskleisti tikrą taršos ŠESD intensyvumą, tokiu atveju į ES importuojamiems jo gaminiams taikoma jo nurodyta vertė. Tačiau, jei tokie patikimi duomenys nėra pateikiami, naudojamas vidutinis gaminio kilmės šalies taršos ŠESD intensyvumas. Šis vidurkis apskaičiuojamas atsižvelgiant į likusius gaminius ir likusį išmetamą ŠESD kiekį, atėmus tuos gamintojus, kurie pateikė patikimus duomenis. — Taigi, pirmiausia apskaitos sistemoje dalyvaus mažiausiai klimatui kenkiantys šalies gamintojai (kad jie nenukentėtų taikant jų šalies nacionalinį vidurkį). Todėl nacionalinis vidurkis, iš apskaičiavimo pašalinus šiuos pažangius gamintojus, laikui bėgant blogėtų, o tai paskatintų kitus gamintojus pateikti patikimus duomenis.

2.6.2.4.

Be to, ES galėtų teikti techninę paramą užsienio bendrovėms, diegiančioms reikalingas patikimas išmetamo ŠESD kiekio apskaitos sistemas, ir tokiu būdu išlaikyti dabartinę draugišką poziciją prekybos partnerių atžvilgiu.

2.6.2.5.

Siekiant išvengti, kad nesąžiningi subjektai neteisėtai nepriskirtų vieno objekto mažo taršos ŠESD intensyvumo kitam objektui, būtų galima sukurti ir naudoti atsekamumo sistemą, pvz., paremtą blokų grandinėmis.

---

(1)  OL C 71, 2016 2 24, p. 57, 1.9 punktas.

(2)  2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 1/19.

(3)  OL C 226, 2014 7 16, p. 1.

(4)  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtros (2014/2211(INI)).

(5)  A. Gerbeti, CO2 in goods and European industrial competitiveness, Editoriale Delfino (2014) ir A. Gerbeti, A Symphony for energy: CO2 in goods, Editoriale Delfino (2015).

(6)  A. Marcu, W. Stoefs Study on composition and drivers of energy prices and costs in selected energy-intensive industries.

CEPS, 2016, paskelbta http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/20355

(7)  C. Egenhofer, L. Schrefler Study on composition and drivers of energy prices and costs in energy-intensive industries. The case of the flat glass industry, CEPS, 2014, paskelbta https://www.ceps.eu/system/files/Glass.pdf

(8)  T. Wyns tyrime (Industrial Value Chain: A Bridge towards a Carbon Neutral Europe, VUB-IES, 2018, paskelbtame https://www.ies.be/node/4758), kuriame nagrinėjama 11 ištekliams ir energijai imlių Europos pramonės sektorių, teigiama, kad norint plačiu mastu diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijų priemones kasmet papildomai prireiktų nuo 2 980 TWh iki 4 430 TWh elektros energijos.

(9)  GATT, Report by the Working Party on Border Trade Adjustments, 1970, paskelbta https://www.wto.org/gatt_docs/English/SULPDF/90840088.pdf, konkrečiai – 4, 11 ir 14 skyriai.

(10)  Paskelbta https://www.wto.org/english/res_e/booksp_e/analytic_index_e/gatt1994_e.htm

(11)  Yohei Odaa ir kiti: Energy Consumption Reduction by Machining Process Improvement, (3rd CIRP Conference), 2012, paskelbta http://isiarticles.com/bundles/Article/pre/pdf/17172.pdf

(12)  Anglies dioksido ir energijos aprašas, paskelbtas http://www.circularecology.com/embodied-energy-and-carbon-footprint-database.html

(13)  Šie teršalai paprastai didina bendrą ŠESD kiekį atmosferoje. Jie gali šį kiekį mažinti, jei naudojamos tvariai auginamos, biologinės kilmės žaliavos (pvz., mediena).

(14)  Visą duomenų bazių, kuriose pateikiami duomenys apie įvairių medžiagų ir procesų išmetamą ŠESD kiekį, sąrašą galima rasti adresu http://www.ghgprotocol.org/life-cycle-databases