EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 09 05

COM(2019) 406 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EMPTY

Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimo 2019 m. ataskaita

{SWD(2019) 320 final}

ĮVADAS

2018 m. gruodžio 4 d. Europos Komisija paskelbė ES romų integracijos nacionalinių strategijų (RINS) plano iki 2020 m. 1 vertinimą. Atliktas ES plano vertinimas, taip pat įvertinta tai, kaip jis padėjo sutelkti kitas Europos politikos, teisines bei finansines romų įtraukties priemones 2 . Kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą, šioje 2019 m. ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama romų įtraukties priemonių įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu.

Pagrindiniai vertinimo šaltiniai:

·nacionalinių romų informacijos centrų (NRIC) ataskaitos 3 ;

·pilietinės visuomenės ataskaitos, parengtos įgyvendinant EP bandomąjį projektą „Roma Civil Monitor“ 4 ;

·ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) teikiami romų padėties duomenys 5 ;

·romų įtraukties intervencijų metavertinimas 6 .

Šioje ataskaitoje apibendrinamos svarbiausios tendencijos, visą dėmesį skiriant keturioms ES romų integracijos nacionalinėms strategijoms (švietimui, užimtumui, sveikatos priežiūrai ir aprūpinimui būstu), taip pat kovai su diskriminacija ir priešišku požiūriu į romus. Ataskaitoje aptariant kiekvieną iš minėtų sričių akcentuojama romų padėtis; glaustai apibendrinami pagrindiniai įtraukties priemonių tipai, laimėjimai ir probleminiai uždaviniai, kylantys įgyvendinant tas priemones (pagal NRIC ataskaitas); pateikiama politikos formavimo pamokų, atkreipiant dėmesį į perspektyvias veiklos kryptis bei prioritetinius veiksmus (remiantis esamais vertinimais 7 , pilietinės visuomenės atsiliepimais bei NRIC ataskaitomis).

I. Pagrindinės politikos sritys

Šioje ataskaitoje nurodytos priemonės, įgyvendinamos pagal Tarybos rekomendaciją dėl veiksmingų romų integravimo priemonių 8 . Priemonių, apie kurias pranešta, skaičius nebūtinai atspindi pastangų užmojį ar veiksmingumą. Kalbant apie švietimą ir kovą su diskriminacija bei priešišku požiūriu į romus, dauguma taikomų priemonių yra tikslinės, sukurtos specialiai romams. Būsto srityje pasiekta pusiausvyra tarp romams skirtų tikslinių priemonių ir bendros politikos priemonių, t. y. pagrindinių priemonių. Užimtumo ir, kiek mažiau, sveikatos priežiūros srityse valstybės narės daugiausia taiko bendrosios politikos priemones, taip pat skiriamas ir romų įtraukčiai skatinti.

1. Švietimas

1.1. Priemonių taikymo tikslas

Dauguma valstybių narių (VN) investuoja į priemones, skirtas mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (18 VN). Kitos dažniausiai taikomos priemonės: mokinių individualių poreikių įvertinimas bendradarbiaujant su jų šeimos nariais (14 VN); ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros galimybių bei kokybės didinimas (13 VN); romų skatinimas dalyvauti vidurinio ugdymo ir tretinio mokslo sistemose (ir įgyti šių lygių išsilavinimą) (11 VN). Taip pat stengiamasi mažinti segregaciją mokyklose; taikyti įtraukius mokymo metodus; lavinti darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius (po 12 VN).

Kokių svarbių tikslų padedama siekti šiomis priemonėmis, neskaitant minėtųjų? Kaip paaiškėjo, valstybės narės dažniausiai renkasi priemones, padedančias gerinti išsimokslinimo lygį: vykdo mokymosi nebaigimo prevenciją; skatina pereiti į vidurinio ugdymo ir tretinio mokslo sistemas (ir įgyti šių lygių išsilavinimą); teikia paramą mokymosi spragoms ištaisyti ar materialiajam nepritekliui palengvinti. Minėtų tipų priemonės bendrai sudaro 36 proc. visų švietimui skirtų priemonių. Kitos svarbios priemonių grupės skirtos: perėjimui nuo švietimo prie užimtumo, skatinant profesinį rengimą; karjeros raidai ir mokymuisi visą gyvenimą; specialistų gebėjimų stiprinimui (9–11 proc.). Rečiau taikomos priemonės skirtos integruotoms įtraukties intervencijoms ir romų istorijos bei kultūros įtraukimui į mokymo programas (6–6 proc.).

1.2. Laimėjimai ir probleminiai uždaviniai

Labiausiai paplitęs laimėjimas švietimo srityje, kaip nurodo NRIC, yra tarpininkavimas 9 . Kiti laimėjimai: vaikų darželių personalo gebėjimų stiprinimas 10 ; didesnė parama mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimui ir stebėsenai 11 ; su romų įtrauktimi ir nediskriminavimu susijusių temų įtraukimas į mokytojų rengimo ar nacionalines mokymo programas 12 .

Kaip nurodo NRIC, svarbiausi probleminiai uždaviniai yra šie: dalyvavimas mokyklos ugdymo procese, pamokų nelankymas, mokyklos nebaigimas, perėjimas nuo pradinio prie vidurinio ugdymo ir vidurinio išsilavinimo įgijimas 13 . Kiti probleminiai uždaviniai: kova su segregacija 14 ; žmogiškųjų gebėjimų užtikrinimas ir plėtotė 15 ; suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas 16 ; ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros skatinimas 17 ; suaugusiųjų mokymasis ir antras mėginimas įgyti išsilavinimą 18 ; duomenų prieinamumas 19 .

1.3. Politikos formavimo pamokos

Švietimo srityje atliekama daugiausia intervencijų ir vertinimų. Todėl tai taip pat yra sritis, kurioje vykdoma santykinai daug perspektyvios veiklos ir iš kurios, sekant kelių šalių pavyzdžiu, galima išmokti daug politikos formavimo pamokų. Keletas svarbių politikos formavimo pamokų šioje srityje: ankstyvos intervencijos ir prevencijos svarba; būtinybė užtikrinti romų tautybės tėvų dalyvavimą ir įgalėjimą (tai esminis paramos vaikams kiekvienu mokymosi etapu elementas); užklasinės veiklos vaidmuo stiprinant romų tautybės vaikų tapatybę ir socialinius ryšius; pastovių kompleksinių paramos priemonių svarba (kuravimas kartu su stipendijų skyrimu; kitų finansinių kliūčių pašalinimas) skatinant perėjimą nuo vieno švietimo lygmens prie kito ir galiausiai padedant įsidarbinti. Nepaisant to, kad pozityvioji diskriminacija teigiamai paveikė romų dalyvavimo švietimo sistemoje rodiklius, reikėtų vengti specialias vietas skirti romams, kurie yra pajėgūs atitikti bendruosius priėmimo kriterijus.

Siekiant užkirsti kelią mokyklų ir klasių segregacijai, kuri tebėra opi problema, neleidžianti sėkmingai įgyvendinti kitų įtraukties priemonių, valstybėse narėse, kuriose didelė romų tautybės mokinių proporcija, ypač svarbu laikytis nuoseklios, kompleksiškos ir ilgalaikės veiklos krypties. Esminiai šios veiklos krypties aspektai: ankstyvos ir nemokamos prieigos prie kokybiško įtraukaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros integruotoje aplinkoje užtikrinimas (tiek siekiant parengti romų tautybės vaikus, tiek tam, kad tarp romų ir kitų tautybių vaikų bei tėvų neliktų išankstinio nusistatymo ir taip būtų užkirstas kelias vėlesnei segregacijai); parama romų tautybės tėvams renkant vaikams mokyklą; laipsniškas segreguotų mokyklų uždarymas švietimo institucijų iniciatyva; romų tautybės vaikų išskirstymas per kelias mokyklas (reorganizuojant mokyklų aptarnavimo teritorijas). Kartu su šiomis aktyvaus segregacijos naikinimo priemonėmis turėtų būti teikiama papildoma finansinė ir specialistų parama, taip siekiant skatinti socialinę ir akademinę romų tautybės vaikų integraciją įprastinėse mokyklose, kaip antai: kompensuojant transporto, mokyklinių priemonių, maitinimo, užklasinės veiklos, papildomų pamokų išlaidas; apmokant ikimokyklinio ugdymo srities darbuotojus ir mokytojus dirbti taikant naujus mokymo metodus integruotoje mokyklos aplinkoje (įskaitant stereotipų įveikimą); skatinant tėvų ir mokyklų tarpusavio komunikaciją; supažindinant tėvus su integruoto švietimo nauda; romų tautybės vaikams užtikrinant mentorystės paslaugas, pagalbą po pamokų, įdarbinant mokytojų asistentus; imantis priemonių, kurios padėtų didinti plačiosios visuomenės jautrumą klausimams, susijusiems su edukacinės įtraukties ir tarpkultūrinio švietimo (vykdant kampanijas ir per žiniasklaidą) svarba bendruomenės santykiams 20 .

2. Užimtumas

2.1. Priemonių taikymo tikslas

Dvi didžiausios daugumos valstybių narių įgyvendinamų priemonių grupės yra nukreiptos į kliūčių patekti į darbo rinką pašalinimą (15 VN) ir individualizuotą paramą darbo ieškantiems asmenims (13 VN). Mažiau (bet vis tiek santykinai daug) šalių investuoja į profesinį rengimą (9 VN), mokymąsi visą gyvenimą ir įgūdžių lavinimą (10 VN), savarankiškos veiklos bei verslininkystės skatinimą (8 VN). Didėjantis nesimokančių ir nedirbančių romų jaunuolių skaičius neabejotinai reikalauja dar didesnių pastangų skatinant įgyti pirmąją darbo patirtį (10 VN). Kitos dvi sritys, kurioms turėtų būti teikiamas prioritetas, yra: apsaugos priemonės ir personalizuotos paslaugos, skirtos užtikrinti, kad sisteminės valstybinės užimtumo tarnybos veiksmingai pasiektų nepalankioje padėtyje esančius darbo ieškančius romus; teigiami veiksmai, skirti romų įdarbinimui valstybės tarnyboje skatinti.

Kokių svarbių tikslų padedama siekti šiomis priemonėmis? Kaip paaiškėjo, valstybės narės dažniausiai renkasi individualizuoto rėmimo formas, kaip antai darbo vietų subsidijavimą, kitas išlaidų pasidalijimo formas, paramą karjeros raidai (mentorystė, konsultuojamasis ugdymas) ir profesinį rengimą (bendrai tai sudaro 35 proc. visų priemonių). Bendresnio pobūdžio priemonės, skirtos socialinės įtraukties, bendruomenių vystymo, suaugusiųjų kvalifikacijos įgijimo ir išlyginamojo švietimo skatinimui, sudaro 8–9 proc. visų priemonių. Vos penktadalis priemonių yra skirtos jaunuoliams, o tokia dalis akivaizdžiai nepakankama turint galvoje tai, su kokiais sunkumais romų tautybės jaunuoliams tenka susidurti užimtumo srityje.

2.2. Laimėjimai ir probleminiai uždaviniai

Savo 2017 m. ataskaitose keletas NRIC užsimena apie teigiamą ekonomikos augimo poveikį romų užimtumo perspektyvoms 21 . Tačiau dar daugiau NRIC kalba apie tikslines priemones, kaip antai regionines užimtumo programas (konsultavimas karjeros klausimais, profesinis rengimas arba mokymas darbo vietoje ir pagalba romams ar pažeidžiamiems darbo ieškantiems asmenims ieškant jiems labiausiai tinkamo darbo) 22 . Tokios priemonės veikia dar veiksmingiau, kai romai įtraukiami kaip tarpininkai, socialiniai darbuotojai ar kitų paslaugų teikėjai.

NRIC išskiria tris pagrindinius probleminių uždavinių tipus: įgyvendinimo struktūrų gebėjimai 23 ; romų diskriminavimas 24 ; pačių romų nusiteikimas ir pasitikėjimas 25 .

2.3. Politikos formavimo pamokos

Esminiai aspektai kalbant apie užimtumą, kaip paaiškėjo, yra veiksmingo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką užtikrinimas, diskriminacijos iš darbdavių pusės problemos sprendimas ir darbo jėgos paklausos patenkinimo pasiūlant darbuotojus (ypač iš nesimokančių ir nedirbančių romų jaunuolių rato) užtikrinimas. Siekiant sumažinti lyčių nelygybę užimtumo srityje, taip pat nesimokančių ir nedirbančių romų jaunuolių rodiklį, labai svarbu privačiojo sektoriaus darbdavius motyvuoti ir su jais bendradarbiauti, o formuojant bendrąją politiką tikslingai atsižvelgti į romų jaunimo bei moterų problemas (užuot kūrus lygiagrečias užimtumo struktūras). Kad turėtų daugiau galimybių įsidarbinti, romai, be kita ko, turėtų tobulinti savo IT ir užsienio kalbų įgūdžius. Vis dėlto siekiant užtikrinti užimtumą reikia pašalinti ir kitas kliūtis, visų pirma – diskriminaciją iš darbdavių pusės, darbo ieškančių romų socialinių ryšių spragas ir nusistovėjusį lyčių vaidmenų romų bendruomenėse suvokimą. Padėtis galėtų reikšmingai pasikeisti suderinus tokias priemones kaip mokymas, profesinė praktika ir į darbdavius nukreiptos kovos su diskriminacija priemonės.

3. Sveikatos priežiūra 

3.1. Priemonių taikymo tikslas

Dvi svarbiausios daugumos valstybių narių nurodomos priemonių grupės yra nukreiptos į bendro pobūdžio kliūčių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis pašalinimą ir sąmoningumo sveikatos klausimais skatinimą (13–14 VN); išlaikyta pasiūlos ir paklausos valdymo intervencijų pusiausvyra. Kitos svarbios priemonės – tikslinės vakcinavimo programos ir galimybė naudotis specializuotomis sveikatos priežiūros paslaugomis (6–7 VN).

Kokių svarbių tikslų padedama siekti šiomis priemonėmis? Kaip paaiškėjo, valstybės narės dažniausiai renkasi priemones, padedančias gerinti sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlą (darbuotojai, darbo priemonės) (26 proc. visų priemonių). Paklausai taip pat skiriama dėmesio – vykdant sąmoningumo sveikatos klausimais ugdymo ir informavimo kampanijas (21 proc.). Kitos svarbios priemonių grupės apima bendruosius veiksmus, kuriais gerinama vietos lygmens sveikatos ir sanitarijos infrastruktūra, ir prevencinių paslaugų teikimą (16–17 proc.). Labai svarbios intervencinės priemonės, kurias taikant romams siekiama suteikti sveikatos draudimą ir rengiamos kovos su diskriminacija kampanijos sveikatos priežiūros specialistams, kur kas mažiau populiarios (6–7 proc.).

3.2. Laimėjimai ir probleminiai uždaviniai

NRIC dažniausiai nurodomi laimėjimai: vakcinavimo kampanijos 26 ; kitos prevencijos ir aptikimo programos 27 ; higienos ir sveikatos sąlygų tobulinimas, galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas didinimas 28 ; informuotumo didinimas 29 ; tarpininkavimas sveikatos priežiūros sistemoje 30 ; įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, įtraukiant nacionalinės ir vietos valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę 31 . Labai nedaug informacijos pateikta kovos su diskriminacija, gyvenamosios aplinkos higienos sąlygų gerinimo ir galimybių gauti sveiko maisto klausimais.

Nurodyti šie probleminiai uždaviniai: koordinavimo ir veiksmingo komunikavimo tarp nacionalinio ir vietos lygmens institucijų trūkumas; tinkamo finansavimo (nacionalinio ir ES) lygio ir personalo išlaikymas 32 ; sąmoningumo sveikatos klausimais stoka 33 ; žemas sveikatos draudimą turinčių romų rodiklis 34 ; nepakankamos sveikatos priežiūros specialistų žinios romų klausimais 35 . Taip pat atkreipiamas dėmesys į žemus vakcinavimo rodiklius romų bendruomenėje: kai kuriose šalyse, kaip pranešama, tai turi įtakos aukštesniems ankstyvo mirtingumo ir sergamumo rodikliams 36 . Probleminiu, be kita ko, dėl žemo raštingumo ir kalbinių kliūčių laikomas ir romų dalyvavimas bei įgalėjimas vykdant sveikatos priežiūros iniciatyvas 37 .

3.3. Politikos formavimo pamokos

Tiek priemonių, tiek vertinimų sveikatos priežiūros (taip pat aprūpinimo būstu) srityje – nedaug, taigi politikos formavimo pamokos ir galimybės jas perduoti šioje srityje yra ribotos. Plačiausiai taikoma perspektyvi praktika daugiausia susijusi su prevencija vykdant vakcinavimo kampanijas ir romų tautybės tarpininkų sveikatos priežiūros sistemoje mokymu bei įdarbinimu. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad teikiant tikslines paramos paslaugas aktyviai siekiama didinti sąmoningumą sveikatos klausimais, keisti elgseną ir ugdyti ilgalaikį romų pasitikėjimą savimi bei gebėjimą bendradarbiauti su sisteminėmis institucijomis, kad jiems nereikėtų nuolat priklausyti nuo tarpininkų ir ilgalaikių lygiagrečių struktūrų. Į sveikatos priežiūros specialistus orientuotoms kovos su diskriminacija priemonėms turėtų būti teikiamas prioritetas.

4. Aprūpinimas būstu 4.1. Priemonių taikymo tikslas

Priemonėmis, kurias valstybės narės nurodo dažniausiai, siekiama: užtikrinti galimybę naudotis komunalinėmis paslaugomis (vandeniu, elektra, dujomis) ir būsto infrastruktūra; skatinti segregacijos naikinimą; remti galimybes be diskriminacijos gauti socialinį būstą (10–12 VN). Tik nedaugelis valstybių narių investuoja į marginalizuotoms bendruomenėms skirtas integruotas aprūpinimo būstu priemones, įgyvendinamas vykdant vietos miestų atnaujinimo projektus (7 VN), arba naudojasi ESIF lėšomis bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai ar integruotomis teritorinėmis investicijomis (4 VN). Vos dvi valstybės narės nurodė nesėsliems romams skyrusios apsistoti tinkamas teritorijas.

Kokių svarbių tikslų padedama siekti šiomis priemonėmis? Kaip paaiškėjo, valstybės narės daugiausia dėmesio skiria savivaldybės ir socialinio būsto išlaikymui, suteikimui ir atnaujinimui (27 proc.); romų gyvenamų vietovių infrastruktūrai (16 proc.); teisinėms priemonėms, statybos leidimams ar neteisėtų statinių įteisinimui (13 proc.). Tiesioginės aktyvaus segregacijos naikinimo priemonės, įskaitant lūšnynų pašalinimą, taip pat integruotos teritorinės priemonės arba socialinė / infrastruktūros parama benamiams investicijų objektu tampa kur kas rečiau (po 7 proc.).

4.2. Laimėjimai ir probleminiai uždaviniai

Kaip nurodo NRIC, didžiausių laimėjimų užfiksuota galimybių gauti socialinį būstą srityje 38 . Kita svarbi laimėjimų grupė, minima kelių NRIC ataskaitose, – lūšnynų ir teritorinės segregacijos pašalinimas 39 . NRIC taip pat atkreipia dėmesį į rezultatus tokiose srityse kaip apsistoti tinkamų teritorijų 40 , prieigos prie komunalinių paslaugų (vandens, elektros ir dujų) ir būsto infrastruktūros suteikimas 41 ; būsto įteisinimas 42 ; miestų atnaujinimas 43 .

Ataskaitose nurodomi probleminiai uždaviniai: teritorinė segregacija 44 ; kliūtys romams gauti būstą privačiajame sektoriuje 45 ; valstybės parama ieškant socialinio būsto ir atitinkamos teisinės nuostatos 46 .

4.3. Politikos formavimo pamokos

Aprūpinimo būstu srityje užfiksuota mažiausia perspektyvios veiklos krypčių, būdingų kelioms šalims, pavyzdžių. Taip pat pažymėtina, kad šioje srityje ilgalaikė, integruota ir kompleksiška veikla pasirodė esanti itin reikšminga, kaip antai: aprūpinimo būstu politikos įgyvendinimas pasitelkiant papildomą paramą: derinant užimtumo, švietimo, sveikatos priežiūros ir bendruomenių vystymo elementus; intervencijų įtvirtinimas į platesnio masto nacionalinę žemės ir socialinio būsto politiką bei teisės aktus. Teritorinės segregacijos naikinimo procesas turi būti tikslingas, koordinuotas ir pagrįstas dalyvavimu: romų tautybės paramos gavėjai turi būti įtraukiami į bendruomeninio ir individualaus būsto galimybių projektavimą bei įgyvendinimą; infrastruktūros investicijos turi būti derinamos su žmogiškosiomis; turi būti didinamas informuotumas, siekiant mažinti etninę įtampą ir įveikti priešišką visuomenės daugumos nusistatymą. Kitos sritys, kurioms turėtų būti teikiamas prioritetas, yra: socialinio būsto fondo plėtojimas, užtikrinant romams didesnes galimybes jį gauti; priverstinio iškeldinimo prevencija – tai turėtų tapti bendru suinteresuotųjų subjektų siekiu, aprūpinimo būstu politikos kryptimi plačiąja prasme; pakankamų ir kultūros požiūriu tinkamų teritorijų apsistoti suteikimas nesėsliems romams.

II. Kova su diskriminacija ir priešišku požiūriu į romus

1.Priemonių taikymo tikslas

Kovos su diskriminacija priemonės, kurias valstybės narės nurodo dažniausiai: kova su priešišku požiūriu į romus didinant informuotumą apie romų įtraukties naudą; informuotumo apie įvairovę didinimas; siekis užkirsti kelią prieš romus nukreiptai retorikai ir neapykantą kurstančiai kalbai (10–12 VN). Nedaug valstybių narių investuoja į priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti romų tautybės moteris ir vaikus užkertant kelią daugialypei diskriminacijai, smurtui (šeimoje) ar nepilnamečių bei priverstinėms santuokoms (2–4 VN). Vos keturios valstybės narės praneša investuojančios į priemones veiksmingam Rasinės lygybės direktyvos (2000/43/EB) įgyvendinimui užtikrinti. Dar mažiau užsimena apie vietos ar regionines segregacijos naikinimo priemones (3 VN) ar kovą su prekyba žmonėmis (2 VN). Tik viena valstybė narė praneša apie priemones, skirtas neteisėto iškeldinimo ar elgetavimo įtraukiant vaikus prevencijai ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui.

Kokių svarbių tikslų padedama siekti šiomis priemonėmis? Kaip paaiškėjo, valstybės narės dažniausiai investuoja į romų kultūros ir paveldo populiarinimą kaip būdą didinti informuotumą ir netiesiogiai kovoti su plačiosios visuomenės priešišku požiūriu į romus (22 proc.). Dar kiek mažiau informuotumo didinimo priemonių yra skirta tiesiogiai kovoti su diskriminacija bei netolerancija (18 proc.). Kitos priemonės skirtos institucijų gebėjimams stiprinti (15 proc.), romų pilietinei visuomenei (12 proc.) ir žmogaus teisių stebėsenos mechanizmams (11 proc.). Pagrindinės sritys, sulaukusios mažiau dėmesio, yra teisinės paramos teikimas, romų tautybės moterų įgalėjimas ir segregacijos naikinimas (5–6 proc.). Vos 16 proc. kovos su diskriminacija priemonių, apie kurias pranešta, nukreiptos tiesiogiai į romų tautybės jaunuolius, 10 proc. – į romų tautybės moteris.

2.Laimėjimai ir probleminiai uždaviniai

NRIC dažniausiai nurodomi laimėjimai: sąlygų romų tautybės moterims ir vaikams gerinimas 47 ; kova su priešišku požiūriu į romus laužant stereotipus ar populiarinant romų kultūrą ir istoriją 48 ; visų susijusių veikėjų (valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir romų bendruomenių) įtraukimas į kovos su diskriminacija skatinimo pastangas 49 .

Keletas NRIC nurodo tokius probleminius uždavinius kaip prieiga prie teisinės apsaugos ir informuotumas apie teises 50 , sunkumai kovojant su stereotipais 51 , romų tautybės moterų ir vaikų padėties gerinimas 52 . Vien tai, kad kai kurios valstybės narės 53 , tarp kurių kelios tokios, kuriose didelės romų bendruomenės ir labai aukšti romų juntamos diskriminacijos rodikliai, nenurodo jokių kovos su diskriminacija priemonių, sustiprina šioje srityje įvardijamų uždavinių problemiškumą.

3.Politikos formavimo pamokos

Su romų įtraukties veiksmais susijusi patirtis rodo, kad, norint ilgalaikių pokyčių bet kurioje politikos srityje, būtina spręsti priešiško požiūrio į romus bei romų diskriminacijos klausimus ir didinti romų ir ne romų bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą. Kad pavyktų pasiekti tikslų, romų įtraukties veiksmai visose politikos srityse turi būti susieti su bendrosiomis vertybėmis ir apimti plačiosios visuomenės informuotumo didinimą. Siekiant užkirsti kelią stereotipams, neapykantą kurstančiai kalbai ir neapykantos nusikaltimams, plačiojoje visuomenėje reikia skleisti teigiamą informaciją apie romus ir stiprinti romų tapatybę, taikant konkrečias tikslines kovos su priešišku požiūriu į romus ir romų istorijos (įskaitant holokaustą) populiarinimo priemones. Sėkmingiausi veiksmai ne tik dera su sisteminėmis struktūromis ir politikos kryptimis, padėdami įveikti išankstines nuostatas ir stereotipus bei kurti teigiamą romų įvaizdį tarp politikos formuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, bet ir jas keičia.

III. Romų įtrauktis plėtros regione

Vakarų Balkanai ėmėsi įgyvendinti didesnius negu tikėtasi planus 54  ir įtvirtino tuos pačius romų įtraukties tikslus ir darbo metodus 55 kaip valstybės narės. Siekiant integracijos į ES, būtina tvirtai ir tvariai patobulinti romų integracijos procesą. Žvelgiant į ankstesnių plėtros etapų poveikį, ypač laisvo asmenų judėjimo srityje, pažanga romų integracijos procese pirmą kartą kaip atskiras elementas įtraukta į vykstančias pasirengimo stojimui derybas dėl 23 skyriaus „Teismų sistema ir pagrindinės teisės“. Remdamiesi 2017 m. atliktos socialinės ir ekonominės romų padėties Vakarų Balkanuose apklausos rezultatais partneriai nustatė naujus probleminius uždavinius, kaip antai padidinti paramą siekiant sėkmingos grįžtančiųjų į regioną reintegracijos, ir suformavo tvirtą pagrindą būsimos romų politikos reikalavimams apibrėžti. Prie šio komunikato pridedamas priedas, pirmą kartą skirtas būtent romų įtraukčiai plėtros regione – jame išsamiai pateikiama tiek horizontaliojo lygmens, tiek su konkrečiomis šalimis susijusi informacija.

IV. Išvados

Romų įtraukties priemonių apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į būtinybę inicijuoti ir plėtoti – aktyviai dalyvaujant romams – intervencijas, kurios: padėtų spręsti probleminius uždavinius ir būtų proporcingos jų mastui; suteiktų viltį gauti apčiuopiamų rezultatų; pasiūlytų realių galimybių, kaip formuoti plačiosios visuomenės palankumą. Nustatyti tokie romų įtraukties intervencijų planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos sėkmės veiksniai:

٠skirti pakankamai laiko ne tik įgyvendinimui, bet ir planavimui, konsultacijoms, suinteresuotųjų subjektų įtraukimui, bendruomenių pasitikėjimo ugdymui, stebėsenai, vertinimui bei politikos peržiūrai;

٠sistemiškai rinkti patikimus duomenis, skirstant pagal lytį ir amžių, siekiant tinkamai pasirengti poreikių ir konteksto analizei; apsibrėžti bazinį scenarijų; nusistatyti tikslus; užpildyti rezultatų ir poveikio rodiklius;

٠bendrojoje politikoje ir teisinėse sistemose įtvirtinti tikslines intervencijas ir taip užtikrinti, kad jos būtų laikinos ir padėtų romams veiksmingai lygiomis teisėmis naudotis pagrindinėmis paslaugomis, užuot kūrus pastovias lygiagrečias struktūras;

٠skatinti tvirtą įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystę ir taip užtikrinti individualią ir bendrą atsakomybę bei tvarumą 56 ;

٠skatinti aktyvų romų ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visuose etapuose (planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir politikos peržiūros);

٠laikytis įvairius sektorius apimančios ir juos apjungiančios integruotos veiklos krypties, taip siekiant pažaboti daugialypę diskriminaciją ir daugiamatę atskirtį;

٠laikytis požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į lyčių ir vaiko interesus: planuoti remiantis romų tautybės moterų ir vaikų poreikių analize; laikytis visapusiško požiūrio; užtikrinti nenutrūkstamą paramą, ypač lemtingų permainų akivaizdoje;

٠atsižvelgti į pačių romų įvairovę: atliepti realius poreikius; užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į vietos kontekstą; atkreipti dėmesį į tuos atskirties ir diskriminavimo modelius, su kuriais susiduria konkrečios romų bendruomenės;

٠spręsti ypač didelio skurdo problemą – kompleksiškomis intervencijomis, kuriomis siekiama ilgalaikio pokyčio, tikslines priemones nukreipti tiek į konkrečias teritorijas, tiek į grupes;

٠taikyti aiškias, bet ne išskirtines priemones, taip užtikrinant platesnio konteksto suvokimą ir išvengiant kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių pasipiktinimo;

٠prioritetą teikti prevencijai ir ankstyvai intervencijai, siekiant užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir generuoti ilgalaikį, tvarų pokytį;

٠segregacijos naikinimą (švietimo ir aprūpinimo būstu srityse) laikyti ilgalaikiu prioritetu, užuot gerinus sąlygas segreguotoje aplinkoje;

٠atpažinti priešišką požiūrį į romus ir skatinti tvirtą nediskriminacinį požiūrį įgyvendinant romų įtraukties intervencijas visose srityse 57 ;

٠užtikrinti kompetenciją, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir nediskriminacinio pobūdžio;

٠stiprinti pilietinės visuomenės, viešojo administravimo sektoriaus ir romų gebėjimus;

٠teikti apčiuopiamą ilgalaikę politinę ir pakankamą finansinę paramą (įskaitant lėšų iš nacionalinio biudžeto skyrimą), siekiant užtikrinti perspektyvios praktikos institucionalizavimą ir tvarumą;

٠siekti pažangos užtikrinant lankstumą, sudaryti sąlygas politikos formavimo pamokoms ir tobulėjimui;

٠užtikrinti nepriklausomą kiekybinę ir kokybinę stebėseną bei vertinimą, kad būtų galima išmatuoti pažangą ir atlikti politikos peržiūrą.

(1)

COM(2011) 173. Vadovaudamosi Tarybos išvadomis (EPSCO 106665/11), kuriomis pritariama šiam planui, valstybės narės turėjo parengti „nacionalines romų įtraukties strategijas arba integruotas politines priemones vykdant platesnę socialinę įtraukties politiką“. Terminai „RINS“ ir „strategija“ taip pat apima integruotas politikos priemones.

(2)

COM(2018) 785. Terminas „romai“ vartojamas kalbant apie įvairių grupių asmenis (pvz., romus (Roma), sintus, kalus, čigonus, romanišelius, bojašus, aškalius, egiptiečius, jenišus, domus, lomus, romus (Rom), abdalus), taip pat klajoklius, pripažįstant šių grupių savitumą.

(3)

Šalių pavadinimų santrumpas žr. www.ec.europa.eu/eurostat. 2018 m. ataskaitas pateikė visos valstybės narės (VN), išskyrus DK, FI ir IE (taip pat MT, kurioje nėra romų bendruomenės). Kadangi DE savo ataskaitą pateikė vėlai, ją buvo galima įtraukti tik į 1 priedą (skirtą šalių apžvalgoms), o ne į teminę analizę, aptariamą komunikate ir tarnybų darbiniame dokumente (TDD).

(4)

1 priedas

(5)

TDD

(6)

Romų įtraukties intervencijų metavertinimas, Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, numatoma 2019 m.

(7)

Ten pat

(8)

 2013/C 378/01

(9)

AT, FR, EL, ES, IT, LV, RO

(10)

Pvz., CZ, SK.

(11)

Pvz., HU, ES, LV.

(12)

Pvz., ES, IT, PT.

(13)

AT, CY, EE, EL, ES, FR, HR, LT, NL

(14)

EL, ES, HR, RO

(15)

EL, LV, SE, SK

(16)

ES, LT, LV, PL

(17)

BG, EL, ES

(18)

AT, BG, EL

(19)

HR, IT, PT

(20)

  http://www.romaeducationfund.org/sites/default/files/publications/desegregation_toolkit__2015_web.pdf

(21)

BG, ES, HR

(22)

AT, BG, CZ, ES, FR, HR, HU, LV, NL, SK

(23)

AT, EL, PL, PT, SK

(24)

EE, ES, LT, LV, NL, PT, RO

(25)

BG, EE, FR, NL, PT

(26)

EL, FR, HU, HR

(27)

HU, PL, SI

(28)

AT, HU, RO

(29)

CZ, HU, LT, SI

(30)

FR, RO, SE, SK

(31)

BG, RO

(32)

EL, HU, LT, SE, RO

(33)

BG, CZ, EL, HR

(34)

BG, ES, HR, RO

(35)

AT, CZ,

(36)

ES, EL

(37)

BG, PL, SK,

(38)

AT, CZ, EL, HU, LV, LT, PT, RO

(39)

ES, FR, HU, IT, LT

(40)

FR, NL

(41)

SI

(42)

HR

(43)

BG

(44)

BG, CY, ES, SK

(45)

ES, LT, LV, NL

(46)

CZ, BG

(47)

BG, EE, ES, HU, HR, PT, SK

(48)

ES, FR, HU, LV

(49)

IT, ES, SI

(50)

AT, CZ, LT, PT

(51)

EE, ES, HR, LV

(52)

BG, ES, SK

(53)

CY, FR, EL, PL, RO

(54)

6 punktas: „Romų integracijos už ES ribų skatinimas. Ypatinga plėtros šalių padėtis“. Plėtros šalims buvo nustatyti trys tikslai: tikslingiau naudoti IPA lėšas; stiprinti stebėseną; glaudžiau bendradarbiauti su pilietine visuomene.

(55)

 Kasmet teikti įgyvendinimo ataskaitas; paskirti nacionalinius romų informacijos centrus; rengti kasmetines nacionalines platformas, glaudžiai įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas; rengti romų seminarus; plėtros dokumentų pakete ir Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pakomitečiuose pateikti įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitas.

(56)

Tai taip pat apima glaudų suinteresuotųjų subjektų, dirbančių su romais ir tų, kurie formuoja bei įgyvendina bendrąją viešąją politiką, bendradarbiavimą, taip pat vietos viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų bendradarbiavimą su pilietine visuomene, palaikančia glaudžius ryšius su romų bendruomenėmis.

(57)

Reikėtų gebėti atpažinti ir priešiško požiūrio į romus ypatumus, neapykantos nusikaltimus bei prieš romus nukreiptą retoriką; taip pat suvokti problemas, su kuriomis susiduria nukentėję romų tautybės asmenys siekdami teisingumo, apsaugos ir paramos (pavyzdžiui, apie nusikaltimus pranešama ne visada, nes baiminamasi tiriančiųjų institucijų diskriminacijos ar represijų, pakartotinės viktimizacijos rizikos, šališko pačių institucijų požiūrio į baudžiamosios teisės taikymą padarinių ir t. t.).