Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE3230

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 ir (ES) 2017/2107 (COM(2018) 229 final – 2018/0109 (COD))

EESC 2018/03230

OL C 440, 2018 12 6, pp. 174–176 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
19/09/2018; Balsavimo data
Date of vote:
19/09/2018
Date lodged:
02/05/2018
Author:
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Responsible body:
EESC_NAT
Form:
Nuomonė
Term of office:
2015-2020
Internal reference:
AVIS-SECTION 2018/3230 FIN, NAT/745
Session:
537
Treaty:
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
Legal basis:
Link
Link
Link
Select all documents mentioning this document
Earlier related instruments:
Instruments cited:
Link

6.12.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/174

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 ir (ES) 2017/2107

(COM(2018) 229 final – 2018/0109 (COD))

(2018/C 440/30)

Vienintelis pranešėjas:

Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Europos Parlamento prašymas pateikti nuomonę

2018 5 2

Tarybos prašymas pateikti nuomonę

2018 5 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2018 5 22

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2018 9 5

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 9 19

Plenarinė sesija Nr.

537

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

181/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK iš esmės remia Europos Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama į Sąjungos teisę perkelti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendaciją 16-05, kuria nustatomas daugiametis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo planas ir kurios tikslas – garantuoti, kad šių išteklių biomasė ne vėliau kaip 2031 m. pasiektų tokį lygį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, o tikimybė pasiekti tą tikslą būtų ne mažesnė kaip 60 %

1.2.

 Komitetas nustatė, kad Europos Komisija neapsiribojo vien minėtos ICCAT rekomendacijos perkėlimu ir į savo pasiūlymą įtraukė keletą šioje rekomendacijoje nenurodytų punktų, dėl kurių Europos laivynas galėtų atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje kartu su besiribojančių trečiųjų valstybių, pvz., Maroko, Alžyro, Tuniso ir Turkijos, kurios taip pat vykdo tokią žvejybą, laivynais. Taigi siekdamas užkirsti kelią rimtesniems nei kitose šalyse socialiniams ir ekonominiams padariniams, su kuriais susidurtų Europos verslininkai ir darbuotojai, EESRK ragina teisėkūros institucijas atsižvelgti į toliau pateiktas konkrečias pastabas.

1.3.

 EESRK primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir Viduržemio jūros pakrantės valstybes imtis visų būtinų priemonių, kuriomis būtų visiškai panaikinti nuo 1998 m. draudžiami naudoti dreifuojantieji žiauniniai tinklaičiai, siekiant užkirsti kelią neteisėtai Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybai ir prekybai, jų poveikiui rinkai ir nesąžiningai konkurencijai, su kuria susiduria taisyklių besilaikantis laivynas.

2.   Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.

 Atsižvelgdama į nerimą keliančią Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) padėtį, savo 2016 m. metiniame susirinkime ICCAT priėmė Rekomendaciją 16-05, kurioje nustatytas 15 metų trukmės šios rūšies išteklių atkūrimo planas. Toje rekomendacijoje nustatytos Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių išsaugojimo, valdymo ir kontrolės taisyklės, kurių laikantis iki 2031 m. būtų pasiektas biomasės dydis, galintis užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, o tikimybė pasiekti tą tikslą būtų ne mažesnė kaip 60 %.

2.2.

 Pasiūlymu dėl reglamento, apie kurį kalbama šioje nuomonėje, į Sąjungos teisę perkeliama nuo 2017 m. tiesiogiai taikoma nurodyta rekomendacija, kad ES galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir veiklos vykdytojams suteikti daugiau teisinio tikrumo dėl jiems taikomų taisyklių ir pareigų.

2.3.

 Pagrindiniai išteklių atkūrimo plano elementai: nustatytas 10 500 tonų bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, kuris bus laipsniškai mažinamas; nustatyta, kad mažiausiu išteklių išsaugojimą užtikrinančiu orientaciniu dydžiu laikomas 100 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo arba 11,4 kg gyvasis svoris, arba 10,2 kg be žiaunų ir išdarinėtos žuvies svoris; nustatyta, kad didžiausias kabliukų, kuriuos galima užmesti arba laikyti laivuose, skaičius yra 2 500; nustatytas trijų mėnesių žvejybos draudimo laikotarpis, kuris kasmet trunka nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d.; apribotas leidimą turinčių laivų skaičius ir nustatytos į esamas priemones panašios paprastųjų tunų išteklių kontrolės priemonės.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

 EESRK pritaria tam, kad į Sąjungos teisę būtina perkelti ICCAT rekomendaciją 16-05, todėl remia Europos Komisijos iniciatyvą.

3.2.

 Tačiau Komitetas pastebėjo, kad Europos Komisijos pasiūlymu viršijama tai, kas nurodyta pačioje ICCAT rekomendacijoje, ir nustatomi nauji į šią rekomendaciją neįtraukti reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytais ištekliais naudojasi ne tik ES laivynas, bet ir visos kitos Viduržemio jūros pakrantės valstybės (kai kurios iš jų (Marokas, Alžyras, Tunisas ir Turkija) vykdo specializuotąją žvejybą, o kitos paprastąsias durklažuves sužvejoja kaip atsitiktinį laimikį), Komitetas mano, kad netinkama vienašališkai nustatyti minėtas papildomas priemones, nes jomis būtų galima sudaryti diskriminacines sąlygas ES laivyno atžvilgiu ir Sąjungos veiklos vykdytojai patirtų socialinių ir ekonominių padarinių, kurie skirtųsi nuo padarinių kitose žvejybą vykdančiose šalyse.

3.2.1.

 Atsižvelgdamas į būsimas derybas, Komitetas ragina Europos Komisiją aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ICCAT, kad būtų pasiekti susitarimai, kuriais, neiškraipant žvejų konkurencijos, būtų paspartintas biomasės atkūrimas ir ji greičiau pasiektų dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

3.3.

 Komitetas primena Komisijai, kad dreifuojančiuosius žiauninius tinklaičius Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejyboje draudžiama naudoti nuo 1998 m. Atsižvelgdamas į poveikį, kurį Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių būklei daro tai, kad kai kurie veiklos vykdytojai neteisėtai naudoja šį draudžiamą žvejybos įrankį, taip pat į nesąžiningą konkurenciją taisyklių besilaikančių veiklos vykdytojų atžvilgiu, EESRK prašo Komisijos, valstybių narių ir pakrantės valstybių imtis visų būtinų priemonių, kad šis įrankis būtų visiškai panaikintas.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

 8 straipsniu, kuriuo nustatomi pajėgumo apribojimai pagal žvejybos įrankių tipą, neapsiribojama vien to, kas nurodyta ICCAT rekomendacijos 6 dalyje, perkėlimu. Šioje dalyje nustatyta, kad „išteklių atkūrimo plano laikotarpiu taikomi pajėgumo apribojimai. 2017 m. KSŠ (1) apribojo savo žvejybos laivų, turinčių leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių iki vidutinio metinio savo laivų, kurie 2013–2016 m. laikotarpiu žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo arba iškrovė Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičiaus. Nepaisant to, KSŠ galėtų nuspręsti naudoti savo laivų, kurie 2016 m. žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo arba iškrovė Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių, jeigu jis mažesnis už 2013–2016 m. laikotarpio vidutinį metinį laivų skaičių. Šis apribojimas taikomas žvejybos laivams pagal žvejybos įrankių tipą“, tačiau pasirenkama priemonė, kurią taikant gaunamas mažesnis laivų skaičius. Todėl Komitetas rekomenduoja vartoti pažodinę ICCAT rekomendacijos 16-05 6 dalies formuluotę.

4.2.

 EESRK mano, kad dėl 10 straipsnio 2 dalies formuluotės gali kilti sumaištis, nes ją galima aiškinti taip, tarsi būtų siūloma visiškai uždrausti žvejybą ūdomis, nors iš tikrųjų ICCAT rekomendacija siekiama užkirsti kelią paprastųjų durklažuvių jauniklių žvejybai mažais kabliukais, kuriuos naudoja Viduržemio jūros ilgapelekius tunus žvejojantys laivai. Todėl Komitetas siūlo tokią formuluotę: „Siekiant apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kasmet nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. žvejybos draudimo laikotarpis taikomas Viduržemio jūros ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) ūdomis žvejojantiems laivams.“

4.3.

 14 straipsnio 2 dalyje atsiskleidžia griežtesnis Komisijos požiūris, nei būtų galima pasakyti apie pačią ICCAT rekomendaciją. Šioje dalyje nustatyta, kad „žvejybos laivuose, kurių reisai trunka ilgiau nei 2 dienas, leidžiama laikyti papildomus 2 500 neparuoštų naudoti atsarginių kabliukų“. Rekomendacijos 18 dalyje, priešingai, leidžiama, kad kabliukai būtų paruošti naudoti. Dėl Komisijos pasiūlymo laivų įgulų nariai, kurie kaskart turi vykdyti vis daugiau įsipareigojimų, patirs su veikla susijusių problemų. Todėl EESRK rekomenduoja nurodytame straipsnyje išbraukti žodžių junginį „neparuoštų naudoti“ ir vadovautis tuo, kas nustatyta pačioje rekomendacijoje: „Laivuose, kurių reisai trunka ilgiau nei dvi dienas, galima leisti laikyti antrą paruoštų naudoti kabliukų rinkinį, jeigu jie tinkamai pritvirtinti ir sudėti žemutiniuose deniuose, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti.“

4.4.

 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kontrolės tikslais žūklės laivų, turinčių leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, LSS duomenų (2) perdavimas nenutraukiamas ir laivams esant uoste“. Komitetas mano, kad dėl šio pasiūlymo žvejai patirtų papildomų nereikalingų išlaidų, todėl siūlo, remiantis 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, 18 straipsnio 2 dalimi, leisti išjungti LSS uoste, jeigu galima užtikrinti, kad ji išjungiama ir įjungiama laivui nepakeitus padėties.

4.5.

 20 straipsnio 2 dalyje Komisija ir vėl viršija tai, kas nustatyta ICCAT rekomendacijoje 16-05. Iš tiesų Komisija siūlo, kad į ne mažiau kaip 20 % Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų būtų įlaipinti moksliniai stebėtojai. ICCAT rekomendacijos 44 dalyje, priešingai, nustatyta: „Kiekviena KSŠ užtikrina, kad nacionaliniai moksliniai stebėtojai būtų įlaipinti į ne mažiau kaip 5 % Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 15 metrų.“ EESRK mano, kad nepagrįsta ir neproporcinga padidinti aprėptį iki 20 %, kalbant apie nedidelius laivus, patiriančius su vieta ir išlaidomis susijusių problemų, nes tai sukels rimtų sunkumų užtikrinant šio reikalavimo laikymąsi. Be to, trečiųjų valstybių laivynai šiuo tikslu ir toliau galės panaudoti tik 5 % laivų. Todėl Komitetas rekomenduoja išlaikyti ICCAT nustatytą 5 % reikalavimą.

4.6.

 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, kapitonai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko pateikia valstybės narės kompetentingai institucijai tam tikrą informaciją. Atsižvelgdamas į problemas, kurių dėl šio reikalavimo tam tikrais atvejais gali kilti nedideliam laivynui, EESRK siūlo įterpti frazę, kuri leistų valstybei narei išimtiniais atvejais iš dalies pakeisti įspėjimo likus keturioms valandoms sąlygas. Pavyzdžiui, būtų galima taikyti panašią formuluotę, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1627 dėl paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano 31 straipsnio 3 dalyje: „Kai pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms leidžiama taikyti trumpesnį pranešimo pateikimo terminą nei terminas, nurodytas 1 ir 2 dalyse, informacija apie apytikriai įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti pranešama nustatytu pranešimo laiku prieš atvykstant į uostą. Jeigu žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie apytikriai įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti keičiama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.“

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1)  ICCAT konvencijos susitariančiosios šalys.

(2)  Laivų stebėjimo sistema.

Top