28.7.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 246/42

Pranešėjas:

Mihai MANOLIU

1.1.

ES piliečiai privalo aktyviai dalyvauti skatinant energijos vartojimo efektyvumą, imtis iniciatyvos ir bendradarbiauti įgyvendinant bendrus projektus, taip pat stengtis panaikinti ekonomines, administracines ir reglamentavimo kliūtis. Bendras uždavinys turi būti įgyvendinti tikslus, susijusius su 21-ąja Klimato kaitos konferencija (COP 21), nes tai duos įvairiapusės naudos: naujos investicijos, dėl kurių bus sukurta darbo vietų (pastatų renovacija, didesnis komfortas, efektyvūs ir teisingi skaitiklių rodmenys), energijos nepritekliaus sumažėjimas, mažesnė tarša ir geresnė gyventojų sveikatos būklė, taip pat priklausomybės nuo energijos importo sumažėjimas. EESRK primygtinai ragina, kad valstybės narės tvirtai įsipareigotų įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, nes pasiūlyti nauji 2030 m. tikslai yra platesnio užmojo, negu nustatyti 2020 m. tikslai.

1.2.

Energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus Europos energetikos sistemos ateičiai. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuose ją vartojančiuose sektoriuose gali būti veiksminga Europos ekonomikos sąnaudų mažinimo priemonė, o principas „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ gali padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą. Taikant šį principą teks sumažinti pagalbinės infrastruktūros, kuri labai brangiai kainuoja, poreikį. Įpareigojimai taupyti energiją suderinami su darniu vystymusi (ilgalaikė ir saugi padėtis) ir reikėtų pasitelkti sinergiją, paremiant veiksmingą perėjimą prie lanksčios ir pažangios mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos (tarpregioninės paskirstymo sistemos, paklausos valdymas, kaupimo sistemos).

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą 2030 m. nustatyti privalomą 30 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą, tačiau mano, kad reikėtų tinkamai pagrįsti iniciatyvą nustatyti didesnį negu 27 % tikslą, nurodžius susijusią ekonominę naudą, taip pat šiems tikslams pasiekti būtinų investicijų dydį. Svarbiausia užtikrinti, kad atliekant poveikio vertinimą būtų atsižvelgiama į visas priemones, nurodytas klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniuose.

1.4.

EESRK prašo labiau didinti galutinių vartotojų informuotumą, propaguojant energijos vartojimo efektyvumo sistemas ir alternatyvias priemones ir informuojant apie jas, kad būtų pašalintos pagrindinės kliūtys, trukdančios įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnį. Reikia skirti papildomų investicijų, kurias naudodama kiekviena valstybė narė turės diegti patikimas informavimo, komunikacijos, švietimo ir pagalbos priemones, skirtas piliečiams ir įmonėms skatinti, kad būtų greičiau įvykdytas politinis tikslas klimato ir energijos vartojimo efektyvumo srityje.

1.5.

EESRK prašo valstybių narių daugiau dėmesio skirti energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir socialiniams būstams, kuriems reikėtų ilgam laikui sumažinti energijos išlaidas. Todėl kitas svarbus tikslas – didinti visų gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir nustatyti minimalius standartus nuomojamiems būstams (numatyti energijos vartojimo auditą).

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu galutinius vartotojus šviesti apie bendros elektros energijos ir šilumos gamybos būdus (bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, oro kondicionavimas), apie pažangiuosius skaitiklius ir renovacijos planus. Tai labai svarbu siekiant suteikti investuotojams, valstybės institucijoms ir įmonėms pasitikėjimo, būtino vykdyti daug galimybių užtikrinti efektyvumą teikiančius projektus ir investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

1.7.

EESRK nori, kad nuostatos, kuriomis nustatomos Europos finansinės priemonės (paskolos, garantijos, lėšoms pritraukti skirtas kapitalas, subsidijos), būtų tokios, kad jas taikant taip pat būtų pritraukta privataus finansavimo energetikos projektams. Negalima neatsižvelgti į subsidijas, skiriamas didelį socialinį poveikį turintiems projektams. Šios finansinės schemos turi būti taikomos projektams, kurie skirti ir nedideles pajamas gaunantiems vartotojams. EESRK ragina parengti nacionalinių planų skaidrumo ir palyginamumo gaires. EESRK mano, kad pirmiausia reikėtų remti energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius, taip užtikrinant stabilią ilgalaikę valstybių narių politinę sistemą siekiant darnaus vystymosi vietos mastu.

1.8.

EESRK nuomone, tai pasiekti bus galima teikiant techninę pagalbą, skirtą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvai įgyvendinti, naudojantis novatoriškomis, rinkos principais pagrįstomis finansavimo programomis. Tvirtinant finansines paskatas nemažai svarbos teikiama vienam kiekybiniam elementui – energijos vartojimo auditui (apibrėžiamos MVĮ, nebėra dvigubo sertifikavimo, taikomas vienodas požiūris į padidintą minimalią ribą), kuris leis padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir suteiks konkurencinio pranašumo. Taip pat reikėtų nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo mokymo programų ir laikytis teisingo požiūrio į kokybės užtikrinimą.

1.9.

Siekiant, kad vartotojai energiją vartotų efektyviau, EESRK rekomenduoja nacionaliniu lygmeniu atlikti sąnaudų ir naudos analizę, kuria remiantis sąnaudos būtų sumažintos.

1.10.

EESRK rekomenduoja laikytis visapusiškumo principo ir didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sistemoje, paremtoje nuolatine transporto priemonių ir varymo sistemų technologine raida, perėjimu prie energetikos požiūriu efektyvių transporto rūšių ir intelektinėmis transporto sistemomis, o tai padidins turimų pajėgumų panaudojimą. Tokie veiksmai taip pat turi būti numatyti aviacijos ir jūrų transporto sektoriui. Naudotojai turi būti informuojami apie degalų vartojimą, susijusį su kiekviena transporto rūšimi, taip pat ir apie atitinkamas išmetamo CO2 kiekio ribas.

2.1.

EESRK sutinka, kad principas „ pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas “ yra labai svarbus energetikos sąjungos elementas ir kad pasiūlymas iš dalies pakeisti direktyvą įgyvendins šį principą praktiškai. Pigiausia, švariausia ir saugiausia energija yra ta, kuri iš viso nevartojama. Energijos vartojimo efektyvumas yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių būdų paskatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos kūrimą, ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investavimo galimybes.

2.2.

Tačiau, nors 2020 m. nustatytas 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslas, svarstyta keletas kitų kiekybinių tikslų 2030 metams (27–40 %). Daugiausia siekiama Europos Parlamento rezoliucijoje, kurioje raginama nustatyti privalomą 40 % tikslą. Išnagrinėjusi naudą, susijusią su užimtumu, ekonomikos augimu, energijos tiekimo saugumu, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimu, sveikata ir aplinkos apsauga, Komisija pasiūlė privalomą 30 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. EESRK mano, kad atsižvelgiant į šį padidinimą labai svarbu atidžiai išnagrinėti poveikį, kurį kiekybiniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai turės kitiems tikslams, nustatytiems su energetika susijusiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ypač ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ES ATLPS).

2.3.

Kad būtų pasiekti šie bendrų pastangų reikalaujantys tikslai, valstybės narės (palaikomos savo ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų) ir energijos tiekėjai bei skirstytojai turės per metus sutaupyti 1,5 % energijos (tai – esminis politikos elementas). EESRK pritaria pasiūlymui pratęsti energijos taupymo įsipareigojimą ir po 2020 m., paliekant metinę 1,5 % vertę ir valstybių narių lygmeniu taikant įpareigojimų sistemas ir lanksčias alternatyvias priemones, skirtas taupymo reikalavimams įgyvendinti.

2.4.

Šis naujas požiūris, kuriam pritaria EESRK, suteiks valstybėms narėms ir investuotojams ilgalaikę perspektyvą, kurios reikia ES tikslui pasiekti rengiamoms investicijų strategijoms ir planams. Tokia perspektyva atsiras nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įgyvendinant tinkamą politiką, kuri leis iki 2030 m. pasiekti didelių rezultatų, pavyzdžiui, kad būtų suvartojama 17 % mažiau energijos, didėtų ekonomikos augimas ir atitinkamai 0,4 % augtų BVP, sumažėtų elektros kainos namų ūkiams ir įmonėms (nuo 161 iki 157 EUR/MWh), būtų sukurta naujų verslo galimybių, kurios savo ruožtu kurtų deramas (tinkamas) darbo vietas, sumažėtų tarša ir žala sveikatai (išlaidos sumažėtų 4,5–8,3 mlrd. EUR), taip pat padidėtų energetinis saugumas (2030 m. dujų būtų importuojama 12 % mažiau).

2.5.

EESRK nuomone, nepaprastai svarbu informuoti pagrindinius energijos rinkos dalyvius, teikti namų ūkiams ir pramonės vartotojams reikiamą, aiškią ir glaustą informaciją apie suvartotą energiją, taip pat sustiprinti jų teises, susijusias su suvartojimo matavimu (skaitiklių nuotolinis nuskaitymas) ir sąskaitų išrašymu, visų pirma už šiluminę energiją. Reikėtų nepamiršti pažeidžiamų vartotojų, kurių gerovė ir gyvenimo lygis turėtų pagerėti sumažėjus sąskaitoms už energiją.

2.6.

Tačiau norint apsaugoti pažeidžiamus vartotojus taip pat būtina, kad direktyva nenustatytų prievolės naudoti individualius skaitiklius šalyse, kuriose įstatymai numato, kad nuomininkų išlaidas energijai padengia nuomotojai, ypač todėl, kad tokie nuomos įstatymai labai skatina savininkus renovuoti būstus siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Taip pat reikėtų pabrėžti faktą, kad kai kuriose valstybėse narėse visai neseniai laikantis galiojančių ES teisės aktų įrengtų individualių skaitiklių naudingas naudojimo laikas yra gerokai ilgesnis už Komisijos nustatytą 2027 m. terminą, kuriam suėjus reikia pereiti prie nuotoliniu būdu nuskaitomų prietaisų. Kadangi keičiant šiuos skaitiklius ES vartotojai patirtų nebūtinų papildomų išlaidų, to daryti nereikėtų.

2.7.

EESRK nuomone, labai svarbi yra idėja stiprinti socialinius aspektus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu, ir kovoti su energijos nepritekliumi, visų pirma, pažeidžiamų vartotojų. ES valstybės narės turi daugiau dėmesio skirti socialinėms priemonėms. Direktyvos įgyvendinimas – labai svarbus veiksnys užtikrinant gerovę.

2.8.

Nereikia pamiršti, kad energijos vartojimo efektyvumo tikslai susiję su klimato tikslais: abiem atvejais siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atsižvelgiant į tai vykdoma politika, pagal kurią plačiau ir greičiau diegiamos naujos technologijos. Naudojant šias technologijas bus sutaupyta energijos transporto ir pramonės sektoriuose, taip pat namų ūkiuose ir pastatuose. Galiausiai, direktyvos 7 straipsnyje numatant realų energijos taupymą ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių taikymą praktiškai, šios technologijos bus ekonomiškiausias būdas valstybėms narėms pasiekti nacionalinius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) ir Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo tikslus.

2.9.

Dėl šiuo metu galiojančių energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų Europos Parlamentas pažymi, kad Energijos vartojimo efektyvumo direktyva įgyvendinama nepatenkinamai, tačiau suteikia pagrindą taupyti energiją; dėl konkuruojančių teisinių nuostatų stabdoma pažanga ekologijos srityje, daugėja biurokratijos ir didėja energijos sąnaudos; energetikos srities teisės aktai turi būti nuoseklesni; didesnis energijos vartojimo efektyvumas – daugiau darbo vietų ir augimo .

2.10.

Šiomis aplinkybėmis EESRK yra įsitikinęs, kad naujame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl energijos vartojimo efektyvumo bus atsižvelgta į šią nuomonę ir į priemones, kurias pasiūlė Europos Parlamentas.

3.1.1.

Energetikos priemonių teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 2 dalis kartu su Direktyva 2012/27/ES. Taigi galiojančią direktyvą iš dalies keičianti direktyva yra tinkama priemonė.

3.1.2.

EESRK mano, kad iki šiol energijos vartojimo efektyvumo tikslai nepasiekti iš dalies todėl, kad valstybės narės šioje srityje veikė savarankiškai. Todėl būtina imtis suderintų ES lygmens veiksmų valstybių narių priemonėms paremti. Dėl energetikos problemų kyla politinių ir ekonominių iššūkių (vidaus rinka, vystymasis, investicijos, reglamentavimas), socialinių iššūkių (energijos vartojimas, problemos dėl kainų, nepriteklius, užimtumas) ir energijos tiekimo saugumo problemų. Be to, nereikėtų pamiršti ir problemų, susijusių su klimato kaita.

3.1.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu laikytis subsidiarumo principo ir išsaugoti lankstų energijos rūšių derinį ir lanksčią energetikos politiką, nes tai leis užtikrinti, kad iki 2030 m. pavyks sutaupyti tiek energijos, kiek valstybės narės savanoriškai įsipareigojo sutaupyti.

3.2.1.

Buvo įvertintos įvairios pirminės energijos suvartojimo mažinimo palyginti su 2007 m. baziniu lygiu galimybės ir, siekiant suformuluoti tikslą, išanalizuotas pirminės ir galutinės energijos suvartojimas, atsižvelgiant, pirma, į energijos taupymą, o tuomet – į energijos suvartojimo intensyvumą. Kaip parodė konsultacijų rezultatai, dauguma suinteresuotųjų subjektų pasisakė už tai, kad 2030 m. būtų nustatytas 30 % tikslas.

3.2.2.

Atlikus analizę paaiškėjo, kad geriausia rinktis šias galimybes:

3.2.3.

Viena svarbi išvada yra susijusi su socialiniu poveikiu: kiekvieną kartą, kai energijos vartojimo efektyvumui didinti išleidžiama 1,2 mln. EUR, tiesiogiai paremiamos maždaug 23 darbo vietos.

3.2.4.

Teigiamu poveikiu laikoma tai, kad taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones sumažės energijos nepriteklių patiriančių asmenų sąskaitos už kurą, o tai padės išspręsti kai kurias su socialine atskirtimi susijusias problemas.

3.2.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymas iš dalies pakeisti direktyvą padarys teigiamą poveikį MVĮ dėl jame numatytų konkrečių priemonių ir paramos programų (pagalbos schemų energijos vartojimo audito išlaidoms padengti), o taip pat dėl skatinimo atlikti energijos vartojimo auditą. Vykdant pastatų renovaciją ir 7 straipsnio taikymą pratęsus nuo dabartinio termino iki 2030 m., mažosioms statybos įmonėms atsivers verslo galimybių. Su tiekėjais sudarytos sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo bus dar viena paskata energetinių paslaugų įmonėms, kurios dažnai yra MVĮ.

3.2.6.

Kartu EESRK mano, kad taikant priemones dėl suvartojimo matavimo ir sąskaitų už suvartotą energiją išrašymo bus aiškiau išdėstytos ir atnaujintos nuostatos, atsižvelgiant į prietaisų, galinčių nuotoliniu būdu nuskaityti šilumos suvartojimo (šildymui, oro kondicionavimui) duomenis, technologinę raidą. Taip pat, laikantis nacionalinės energetikos politikos, dažnai bus pateikiama teisinga ir individuali informacija apie energijos suvartojimą.

3.2.7.

Nors pasiūlymo taikymo laikotarpis pailginamas, jam nereikės papildomų išlaidų valstybių narių valdžios institucijų biudžeto ar administraciniu požiūriu, nes valstybės narės jau yra sukūrusios tinkamas priemones ir sistemas. Išlaidos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemomis, bus perkeltos galutiniams vartotojams. Tačiau galutinių vartotojų sąskaitos už energiją mažės dėl mažesnio energijos suvartojimo. Pasiūlymas ES biudžetui neturi jokio poveikio.

3.2.8.

Taikant naują energetikos valdymą bus įdiegta lanksti ir skaidri analizės, planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema, atitinkanti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato kaitos veiksmų planus. Bus vykdoma nacionalinių planų, skirtų energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimui, vykdymo ir pažangos siekiant bendro ES tikslo stebėsena. Bus stebimi rodikliai, parodantys, ar sėkmingai įgyvendinamas pasirinktas tinkamiausias variantas: teisingas perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas, vis didesnė įgyvendinimo pažanga, galimybė vartotojams gauti daugiau informacijos, sumažėjusi administracinė našta ir galiausiai geros ataskaitos apie sutaupytą energijos kiekį.

3.3.1.

Orientacinis 27 % tikslas buvo pakeistas ES lygmeniu privalomu 30 % tikslu. Kiekviena valstybė narė privalo nustatyti 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, pagrįstą galutiniu ir pirminiu energijos suvartojimu. Išnagrinėjusi visus tikslus, apie kuriuos pranešta, Komisija įvertins pažangą, kad nustatytų, ar pasiektas ES tikslas. Jeigu bus matyti, kad ES gali to tikslo nepasiekti, Komisija gali pasiūlyti atitinkamų priemonių. Vertinimo procesas išsamiai bus apibūdintas pasiūlyme dėl energetikos sąjungos valdymo.

3.3.2.

Reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ilgalaikes investicijų telkimo į nacionalinių pastatų renovaciją strategijas. Šia direktyva ši nuostata iš Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos bus perkelta į Pastatų energinio naudingumo direktyvą. EESRK mano, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva yra labai svarbi priemonė nustatytiems tikslams pasiekti, nes pastatai yra didžiausi energijos vartotojai Europoje (daugiau kaip 40 % viso galutinės energijos kiekio).

3.3.3.

EESRK bendros šilumos ir elektros energijos gamybos sąvoką apibrėžia kaip vienu metu vykstančią elektros ir šiluminės energijos (karšto vandens, garų ar aušalo) gamybą tame pačiame įrenginyje (komplekse, kurį sudaro generatorius su garų turbina arba vidaus degimo varikliu ir kt.). Didelio efektyvumo bendra šilumos ir elektros energijos gamyba reiškia, kad vykdant bendrą gamybą sutaupoma ne mažiau kaip 10 % pirminės energijos, palyginti su atskirai gaminamos elektros ir šiluminės energijos pamatinėmis vertėmis. Kitaip nei įprastose (kondensacinėse) elektrinėse, kuriose tik 33 % pirminės energijos perdirbama į elektros energiją, didelio efektyvumo kogeneracinėse jėgainėse derinami du procesai (vienu metu gaminant elektros ir šiluminę energiją) ir į elektros energiją perdirbama iki 90 % pirminės energijos.

3.3.4.

Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba turi didelių pranašumų: užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas, galima lanksčiai pasirinkti kurą, lengva eksploatuoti ir prižiūrėti įrangą, saugumas, komfortas vartotojams, visą gyvavimo ciklą patiriama mažiau išlaidų, sumažėja investicinės sąnaudos ir galima lanksčiai projektuoti sistemą.

3.3.5.

Kaupiant elektros energiją ne tik tiekiama energija iš tinkamų šaltinių (išmetama nedaug anglies dioksido) ir optimizuojamas energijos suvartojimas, bet ir gali būti pasiūlytas sprendimas įmonėms, kurios arba gamina atsinaujinančiąją energiją ir nori optimizuoti jos vartojimą pagal savo poreikius, arba siekia užtikrinti, kad sumažėtų energijos kaina, sumažinus jos vartojimą piko laikotarpiu, kad veikiau būtų renkamasi pigesnė elektra ne piko valandomis.

3.3.6.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui į 7 straipsnį, kuris iš dalies keičiamas siekiant iki 2030 m. pratęsti įpareigojimo taupyti energiją taikymo laikotarpį ir išlaikyti tikslą sutaupyti 1,5 % energijos per metus. 2027 m. bus įvertinta pažanga, pasiekta įgyvendinant priemones, ir vėliau pažanga bus vertinama kas dešimt metų, kol 2050 metams nustatyti ilgalaikiai ES tikslai, susiję su klimatu ir energetika, bus laikomi įgyvendintais.

3.3.7.

EESRK nuomone, straipsnių dėl suvartojimo matavimo ir sąskaitų išrašymo pakeitimas yra tinkamas, nes paaiškinami aspektai, susiję su iš centrinio šaltinio tiekiama šiluma, vėsuma ir buitiniu karštu vandeniu. Tačiau ES teisės aktais negalima primesti reikalavimo naudoti individualius skaitiklius tose šalyse, kuriose nuomotojas įstatymo numatyta tvarka apmoka nuomininko išlaidas energijai (kai nuomos mokestis apima visus mokesčius ir yra suderinamas valstybės prižiūrimose nuomininkų ir nuomotojų organizacijų derybose). Dujų suvartojimo matavimo srityje įpareigojama aprūpinti galutinius vartotojus individualiais skaitikliais – juose būtų aiškiai nurodoma, kiek dujų suvartota.

3.3.8.

Informacija apie dujų suvartojimą bus pagrįsta faktiniu suvartojimu taikant sistemą, pagal kurią galutiniai vartotojai galės patys pasitikrinti skaitiklių duomenis. Bus reikalaujama, kad duomenys apie suvartojimą ir sąskaitų išrašymą būtų pateikiami energetinių paslaugų teikėjams. Reikės, kad elektroninės sąskaitos būtų aiškios ir suprantamos vartotojams. Atsižvelgdamas į siūlomus patobulinimus, EESRK pageidauja, kad valstybės narės aktyviau ieškotų tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu tinkamų skaitiklių sąnaudų klausimo (kas mokės už skaitiklius?) sprendimo. Ši problema labai svarbi norint užtikrinti, kad vienodos galimybės naudotis energijos ištekliais būtų sudaromos teisingomis ir tinkamomis priemonėmis.

3.3.9.

Energetikos sektorius ne kartą prašė persvarstyti pirminės energijos koeficientą, pagrįstą galutinės energijos suvartojimo ir kilovatvalandėmis išreikšto sutaupyto energijos kiekio santykiu valstybėse narėse. Pasiūlyta metodika ir naujas koeficientas yra daug geresni. EESRK pritaria tam, kad pirminės energijos koeficientas būtų lygus 2,0, nes tai suteikia galimybę valstybėms narėms taikyti kitokį koeficientą, jo taikymą tinkamai pagrindus. Energetikos sektoriaus atstovai reiškia susirūpinimą dėl to, kad branduolinei energijai taikomas nepalankus apskaičiavimo būdas, nes įvertinta, kad tinkamas koeficientas turėtų būti lygus 1 (konversijos našumas – 100 %), t. y. panašus į tą, kuris taikomas kitiems anglies dioksido neišmetantiems energijos šaltiniams.