6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/141

1.1

Komitetas palankiai vertina komunikate išdėstytus Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama, kad jūrų transporto rinka geriau veiktų, sumažinti jūrų transporto sektoriui tenkančią administracinę naštą ir taip pagerinti jo konkurencinę padėtį. Tiesą sakant, Komitetas netgi tikėjosi šių pasiūlymų sulaukti anksčiau.

1.2

Komiteto nuomone, minėtų Komisijos pasiūlymų įgyvendinimo galimybės iš esmės priklausys nuo muitinės institucijų požiūrio, kadangi jos yra vienos pagrindinių šios srities subjektų. Jis ragina Komisiją kuo skubiau šiuos pasiūlymus teikti svarstyti Muitinės komitetui.

1.3

Norint užtikrinti sėkmingą abiejų Komisijos pasiūlymų – dėl reguliarių laivybos linijų ir dėl elektroninės krovinio deklaracijos (angl. eManifest) – įgyvendinimą, viena pagrindinių sąlygų yra užtikrinti visišką elektroninėms krovinio deklaracijoms skirtų valstybių narių IT sistemų sąveikumą. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad patirtis rodo, jog tai jokiu būdu nėra lengva užduotis, nors mechanizmas ir kuriamas remiantis jau veikiančiomis sistemomis.

1.4

Elektroninėje deklaracijoje reikėtų aiškiai nurodyti, kad ji taikoma visoms laivybos linijoms.

1.5

Komisijos numatytas terminas elektroninei krovinio deklaracijai įvesti (2015 m. birželio mėn.) yra gana optimistinis, bet labai gerai parinktas, kadangi būtent iki tų metų ir to mėnesio valstybės narės yra įsipareigojusios įdiegti nacionalines vieno langelio paslaugų sistemas, datą pasirinkusios savo nuožiūra. Šios paslaugos yra būtinos siekiant užtikrinti tinkamą elektroninės krovinio deklaracijos funkcionavimą; techninių šios deklaracijos parengimo darbų nebuvo galima atidėti dar metams.

1.6

Komitetas taip pat pažymi, kad būtina tinkamai informuoti visus susijusius dalyvius, o svarbiausia – muitinės institucijas. Buvo atvejų, kad jos nežinojo apie veiklos vykdytojų naudojamą popierinę deklaraciją, kuri yra numatyta įstatymuose, ir atsisakydavo ją tvirtinti arba priimti.

1.7

Komisija ir valstybės narės turėtų skirti dėmesio ne vien tik „sudėtingiesiems“ šio klausimo IT aspektams, bet ir „lengvesniam“ elementui, pavyzdžiui, pradiniam muitinių personalo mokymui ir tobulinimuisi. Gaila, kad Komisijos pasiūlymuose apie tai nekalbama.

1.8

EESRK džiaugiasi, kad Komisija teisingai supranta sklandžiai veikiančių informavimo ir stebėsenos mechanizmų svarbą; jos iš tikrųjų būtinos norint priimti kokybiškus sprendimus. Komitetas norėtų pabrėžti, kad šioje srityje svarbų vaidmenį ir toliau gali atlikti Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA).

1.9

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad persvarstant direktyvą dėl laivų eismo stebėsenos reikėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su elektronine krovinio deklaracija.

1.10

Galiausiai Komitetas didelės reikšmės teikia tam, kad priėmus sprendimus dėl Komisijos pasiūlymų būtų reguliariai derinami veiksmai su muitinės institucijomis, jūrų transporto sektoriaus atstovais, ekspeditoriais ir darbuotojais, kad būtų su jais konsultuojamasi ir jie būtų informuojami apie minėtų pasiūlymų įgyvendinimui iškylančias kliūtis.

2.1

Jūrų transporto sektoriuje vidaus rinka dar nėra akivaizdi realybė, nors Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 28 straipsnyje aiškiai kalbama apie laisvą valstybių narių kilmės prekių judėjimą Europos Sąjungoje.

2.2

Šio vidaus rinkos neveikimo pasekmės juo skaudesnės ES, kadangi Europa yra labai priklausoma nuo jūrų transporto tiek prekiaudama savo rinkoje, tiek su likusiu pasauliu: 74 proc. importuojamų arba eksportuojamų ir 37 proc. viduje perkamų ir parduodamų prekių plukdoma per jūrų uostus.

2.3

Palyginti su kitomis transporto rūšimis, pagal vežamų krovinių kiekį jūrų transportas, kaip, beje, apskritai vidaus vandenų transportas, yra pranašesnis dėl mažesnių veiklos sąnaudų ir švelnesnio poveikio aplinkai. Tačiau šią transporto šaką nė kiek nemažiau varžo nereikalingi administraciniai apribojimai, neleidžiantys jai optimaliai funkcionuoti.

2.4

Kaip pavyzdį galima pateikti labai dažną atvejį, kai laivai, išplaukdami iš vieno kurios nors ES valstybės narės uosto į kitą ES valstybės narės uostą, palieka 12 jūrmylių teritorinių vandenų zoną, todėl privalo du kartus atlikti muitinių formalumus, nebent jie priklauso jūrų transporto reguliarių laivybos linijų sistemai. Visos laive esančios prekės yra laikomos ne ES prekėmis ir turi būti muitinių tikrinamos.

2.5

Nors šios procedūros taikomos saugos ir saugumo bei finansinės tvarkos sumetimais, dėl jų susidaro papildomos išlaidos ir vėluojama pristatyti prekes.

2.6

Pirmas žingsnis sprendžiant šią problemą galėtų būti laive esančių prekių skirstymas pagal tai, ar jos pagamintos ES ir jas galima be jokių kitų formalumų tiekti į vidaus rinką, ar jos pagamintos ne ES, ir joms reikalingi įprasti muitinių formalumai.

2.7

Todėl 2010 m. Komisija, pritarus Tarybai, pasiūlė sukurti „mėlynąją juostą“, kurios tikslas – padidinti jūrų transporto sektoriaus konkurencingumą suteikiant laivams galimybę laisvai veikti ES vidaus rinkoje ir iki minimumo sumažinant biurokratinius formalumus, visų pirma supaprastinant ir suvienodinant jūrų transportui iš trečiųjų šalių uostų taikomas priemones.

2.8

„Mėlynosios juostos“ koncepcija konkretesnį pavidalą įgavo 2011 m., kai Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), inicijavo bandomąjį projektą, kurį įgyvendinant taikoma EMSA administruojama stebėsenos ir informacijos sistema SafeSeaNet.

2.9

Nors šis bandomasis projektas suteikė labai daug naudingos informacijos, muitinės institucijos nurodė, kad ją dar reikėtų papildyti duomenimis apie vežamas prekes, ypač apie jų statusą (Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekės).

2.10

Atskyrus prekes pagal jų kilmę, bus galima sušvelninti Europos Sąjungos kilmės prekėms taikomas procedūras.

3.1

2013 m. liepos 8 d. Komisija paskelbė komunikatą „ „Mėlynoji juosta“– bendra laivų transporto erdvė“.

3.2

„Mėlynosios juostos“ pasiūlymai daugiausia grindžiami 2011 m. EMSA įgyvendinto bandomojo projekto rezultatais ir jais siekiama šių tikslų:

3.3

Nagrinėjamu komunikatu norima sudaryti veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama įgyvendinti pirmiau minėtus tikslus, pateikiant du Komisijos pasiūlymus dėl būtinų teisinių priemonių, kuriomis iš dalies keičiamos Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos. Vienas pasiūlymas kompetentingam komitetui jau pateiktas 2013 m. birželio mėn., kitą pasiūlymą Komisija pateiks iki šių metų pabaigos.

3.4

Pirmojo pasiūlymo esmė – dar labiau supaprastinti ES vidaus reguliarių laivybos linijų sistemos naudojimą reguliuojančią procedūrą. Tai pasiūlymas dėl muitinės reglamento, kuris būtų taikomas laivams, reguliariai atvykstantiems į tuos pačius ES uostus ir plukdantiems beveik vien Sąjungos kilmės prekes.

3.5

Supaprastinus procedūrą, valstybių narių konsultacijų trukmė sutrumpės nuo 45 iki 15 dienų. Įmonės taip pat galės iš anksto pateikti paraišką leidimui gauti tose valstybėse narėse, kuriose jos aktyviai vykdo veiklą, kad būtų laimėta laiko pasitaikius progai gabenti prekes į šias šalis.

3.6

Žymiai didesnis bus antrosios priemonės poveikis: ja siekiama supaprastinti muitinės formalumus laivams, įplaukiantiems į trečiųjų šalių uostus. Komisija norėtų sukurti mechanizmą, kuris iš esmės pagerintų muitinių procedūras ir pagal kurį laive esančios prekės būtų skirstomos į Sąjungos ir ne Sąjungos kilmės prekes ir pastarosioms būtų taikomi įprasti muitinės formalumai.

3.7

Komisija siūlo parengti vienodą elektroninę krovinio deklaraciją (angl. eManifest), kurią turėdamos jūrų transporto įmonės galės pateikti visą informaciją apie prekių (tiek iš ES, tiek iš trečiųjų šalių) statusą muitinės institucijoms. Komisija tikisi, kad elektronine krovinio deklaracija bus galima visapusiškai naudotis nuo 2015 m. birželio mėn.

3.8

Komunikate pateikti Komisijos pasiūlymai yra tiesiogiai susiję su 2013 m. gegužės 23 d. priimta ir paskelbta uostų politikos peržiūra, dėl kurios Komitetas tų pačių metų liepos 11 d. pateikė palankią nuomonę.

4.1

Komitetas ryžtingai pritaria, kad reikia šalinti sklandžiam vidaus rinkos veikimui trukdančias kliūtis, ypač kai jos susijusios su jūrų transportu, kuris, kaip komunikate teigia pati Komisija, Europos Sąjungai turi didžiulės reikšmės. Kaip jau minėta (1), šių pasiūlymų Komitetas tikėjosi sulaukti netgi anksčiau.

4.2

Susirūpinusi, kad vidaus rinka kiek galima greičiau pradėtų veikti jūrų transporto srityje, Komisija teigia, kad vidaus rinka jau veikia kituose transporto sektoriuose. Kad ir kaip būtų liūdna, Komitetas konstatuoja, kad Komisija nusiteikusi pernelyg optimistiškai: vidaus rinka vis dar nėra iki galo sukurta nei krovininio kelių transporto sektoriuje (kabotažui taikomi apribojimai), nei geležinkelių transporto srityje (nacionalinis keleivinis transportas).

4.3

Komiteto nuomone, akivaizdu, kad, jeigu norima, kad jūrų transportas, ypač trumpųjų nuotolių, taptų patrauklia alternatyva kitoms transporto rūšims, būtina imtis veiksmų muitinės formalumams ir administracinei naštai mažinti, tačiau tai daryti reikia jokiu būdu ne saugos ir saugumo sąskaita.

4.4

Komiteto nuomone, padidinti jūrų transporto sektoriaus veiksmingumą ir sumažinti veiklos sąnaudas, ypač veiklą vykdant trumpaisiais nuotoliais, yra svarbus tikslas; todėl Komitetas pritaria Komisijos pateiktiems pasiūlymams mažinti muitinės formalumus ir administracinę naštą.

4.4.1

EESRK pažymi, kad nepaprastai svarbu, kad valstybių narių muitinės institucijos, atliekančios pagrindinį vaidmenį šioje srityje, taip pat dalyvautų sprendžiant šiuos klausimus. Be to, reikėtų, kad konkrečios kategorijos vežėjai, t. y. įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą turinčios įmonės, eksperimentine tvarka pirmieji pabandytų taikyti šį mechanizmą.

4.5

Reguliarių laivybos linijų ES viduje taikomos procedūros klausimu Komitetas teigiamai vertina numatyto 45 dienų termino sutrumpinimą iki 15 dienų ir įvestą galimybę iš anksto prašyti išduoti leidimus.

4.6

Kadangi Europos Komisija nenori pabloginti sąlygų vien ES vidaus jūrų transportui, palyginti su laivyba į trečiųjų šalių uostus, elektroninė krovinio deklaracija bus taikoma visų rūšių jūrų transportui.

4.6.1

Elektroninė krovinio deklaracija bus taikoma ne tik laivams, plaukiojantiems tarp trečiųjų šalių ir ES uostų, bet ir pagal galiojančius teisės aktus to pageidaujančioms reguliarios bei nereguliarios laivybos linijoms tik ES teritorijai priklausančiuose uostuose.

4.6.2

Vis dėlto, Komiteto nuomone, būtų protinga būsimuose pasiūlymuose šiuo klausimu pateikti aiškių nuorodų į elektroninės krovinio deklaracijos taikymo sritis.

4.6.3

Atsižvelgdamas į tai, koks bus Komisijos siūlomų nuostatų poveikis, Komitetas mano, kad visų pirma būtina kuo greičiau, pasikonsultavus su muitinės klausimais kompetentingu komitetu, įdiegti eManifest – suderintą elektroninę krovinio deklaraciją, kurioje pateikiama informacija apie laive gabenamų prekių statusą.

4.6.4

Todėl Komitetas primygtinai prašo, kad priėmus sprendimą dėl rekomenduojamų priemonių įvedimo, Komisija prioritetine tvarka imtųsi derinimo ES viduje: būtina užtikrinti visišką valstybių narių IT sistemų sąveikumą, kad jos galėtų naudoti elektronines krovinio deklaracijas.

4.6.5

Todėl Komitetas mano, kad Komisijos nustatytas 2015 m. birželio mėn. terminas elektroninei krovinio deklaracijai įvesti yra optimistinis, tačiau taip pat yra įsitkinęs, kad jo reikia laikytis.

4.6.6

Pagal Direktyvą 2010/65/EB valstybės narės privalo iki 2015 m. birželio 1 d. įdiegti nacionalines vieno langelio paslaugų sistemas, kurios yra svarbus žingsnis elektroninės krovinio deklaracijos link. Todėl Komitetas visas ES valstybes nares, visų pirma tas, kurios savo teritorijoje turi jūrų uostus, ragina laikytis šio termino, dėl kurio jos pačios susitarė, kadangi priešingu atveju jau dabar galima manyti, kad mechanizmas neveiks.

4.6.7

Techninius parengiamuosius darbus, būtinus elektroninei krovinio deklaracijai įvesti, reikėtų pradėti ne vėliau kaip per ateinantį pusmetį.

4.6.8

Komitetas norėtų pabrėžti, kad elektroninėje krovinio deklaracijoje numatyta forma pateikiama informacija turės būti prieinama visiems suinteresuotiesiems subjektams, taigi ir valdžios institucijoms, laivų savininkams bei ekspeditoriams.

4.7

Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, nors laikantis Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) rekomendacijos, naudojama popierinė deklaracijos forma (nors ir nesuvienodinta ir ne visos valstybės narės ją turi), patirtis parodė, kad kai kurios muitinės institucijos apie ją nieko nežino arba nerodo geros valios ir atsisako ją tvirtinti arba priimti. Komitetas taip pat pabrėžia, kad būtina informaciją perduoti visoms muitinių tarnyboms.

4.8

Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įgyvendinant supaprastintas plaukimo į trečiųjų šalių uostus procedūras, reikės pasirūpinti, kad būtų užtikrinti greiti ir patikimi stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmai.

4.8.1

Šiuo požiūriu galima pasidžiaugti, kad jūrų transporto sektorius gali remtis EMSA, kuri jau įrodė savo naudą rengiant elektroninės krovinio deklaracijos dalį, susijusią su laivybos maršrutais; dabar su prekių statusu susijusius deklaracijos klausimus skubiai turi spręsti ES ir valstybių narių muitinės tarnybos.

5.1

Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) pateiktais duomenimis, administracinės naštos sumažinimas padėtų sutaupyti 25 eurus už konteinerį neskaičiuojant sutaupomo laiko, taigi nauda būtų dar didesnė.

5.2

Kad ir kaip būtų, Komitetas laikosi nuomonės, kad tai parodo, jog būtina skubiai pateikti subalansuotų pasiūlymų, kad jiems pritartų ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, t. y. Europos ir nacionalinės muitinės institucijos, laivų savininkai ir ekspeditoriai.

5.3

Komitetas norėtų aiškiai pabrėžti vieną dalyką: jokiu būdu negalima leisti, kad padėtis pablogėtų. Taip atsitiktų, pavyzdžiui, jeigu PVM grąžinimas už eksportuojamas prekes būtų suspenduojamas iki tol, kol bus patvirtinta, kad prekės tikrai išgabentos iš Sąjungos teritorijos.

5.3.1

Kadangi šiuo metu eksportui taikomas 0 proc. PVM, įvedus šią sąlygą gali būti nustatytas didesnis PVM mokestis, o jo susigrąžinimas brangiai kainuotų ir ilgai užtruktų. Laimė, Komisija patikino, kad pirmiau minėtu atveju PVM nebus pakeistas, t. y. išliks 0 proc.

5.4

Komisija pabrėžia, kad, užuot kūrus visiškai naują sistemą, kuriai, suprantama, prireiktų daug lėšų, siekiama tobulinti esamus ar jau kuriamus mechanizmus, pavyzdžiui, nacionalinius vieno langelio tinklus. Šiuo požiūriu Komisijos veiksmams Komitetas pritaria.

5.5

Be to, EESRK norėtų pažymėti, kaip pabrėžė ir ankstesnėje savo nuomonėje (2), kad labai svarbu muitinių darbuotojams užtikrinti gerą pradinį ir tolesnį mokymą ir turėti galimybių šiam tikslui pasiekti.

5.6

Komitetas pritaria Komisijai, kad persvarstant direktyvą dėl jūrų transporto stebėsenos reikia atsižvelgti į elektroninės krovinio deklaracijos reikalavimus.

5.7

Jeigu sprendimų priėmimo proceso metu bus pritarta komunikate pateiktiems Komisijos pasiūlymams, Komitetas norėtų pabrėžti, kad labai svarbu reguliariai konsultuotis su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais: muitinės institucijomis, jūrų transporto sektoriumi, ekspeditoriais ir darbuotojais. Juos taip pat būtina informuoti apie pažangą, pasiektą įgyvendinant šias priemones ir iškylančias kliūtis.