6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/116

1.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Europos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinklą, leisiantį palyginti šių tarnybų veiklą Europos lygmeniu, nustatyti gerąją praktiką ir skatinti tarpusavio mokymąsi siekiant didinti šių tarnybų pajėgumą ir veiksmingumą. Šis tinklas visų pirma turėtų atlikti patariamąją ir koordinavimo funkciją.

1.2

Komitetas pripažįsta, kad sklandžiai dirbančios struktūros, įskaitant darbo rinkos observatorijų tinklus, jau veikia regionų lygmeniu ir veiksmingai padeda siekti strategijoje „Europa 2020” numatytų bendrų ES užimtumo tikslų. Jis rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms, tinkamai atsižvelgus į subsidiarumą ir įvairovę visoje ES, užmegzti darnesnius santykius su VUT ir regioninėmis observatorijomis.

1.3

Atsižvelgdamas į Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje numatytas priemones, EESRK pripažįsta svarbų VUT vaidmenį įgyvendinant prioritetus, kuriais siekiama sustiprinti visus keturis lankstumo ir užimtumo garantijų elementus.

1.4

EESRK ragina Komisiją dokumento tekste konkrečiai nurodyti naujai sukurto Europos VUT tinklo sąsajas su Užimtumo komitetu (EMCO) ir aiškiai suformuluoti VUT modernizavimo veiksmų, kurie neturėtų būti privalomi, pobūdį ir tikslą.

1.5

EESRK mano, kad kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais paremta valstybinių užimtumo tarnybų lyginamoji analizė siekiant įvertinti VUT rezultatus yra naudinga bendradarbiavimo forma. EESRK ypač pritaria tam, kad užimtumo tarnybų ir aktyvios užimtumo politikos rezultatai bei veiksmingumas būtų vertinami remiantis statistiniais rodikliais. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad tai turėtų pagerinti darbuotojų gebėjimą prisitaikyti ir pasirengimą ilgalaikiam grįžimui į darbo rinką, taip pat užtikrinti sklandžius perėjimus joje.

1.6

Dėl bendros sistemos sukūrimo ir deleguotųjų aktų priėmimo EESRK ragina Komisiją dokumente aiškiai apibrėžti būsimą šių aktų turinį. EESRK siūlo patikslinti pasiūlymo turinį nurodant pagrindinius bendros sistemos rodiklius. Vadovaujantis SESV 290 straipsniu, priimant deleguotuosius aktus vėliau turėtų būti papildyti mažiau svarbūs šių pagrindinių rodiklių aspektai.

1.7

EESRK prašo Komisijos aiškiai apibrėžti pagal 4 straipsnį dėl bendradarbiavimo kiekvienam iš partnerių tenkantį vaidmenį. Nagrinėjamame pasiūlyme neturėtų būti susiaurintas socialinių partnerių vaidmuo pavadinant juos „asocijuotais partneriais“; priešingai, turėtų būti padidinta jų įtaka VUT modernizavimo procese. Vadovaujantis partnerystės principu, pasiūlyme dėmesio reikia skirti ir pilietinės visuomenės vaidmeniui.

1.8

Be to, EESRK rekomenduoja, kad visi suinteresuotieji dalyviai prisidėtų prie Europos VUT tinklo išvadų ir rekomendacijų rengimo.

1.9

EESRK siūlo Komisijai paskatinti valstybes nares, jei jos nori VUT organizacinius modelius, strateginius tikslus ir procedūras sėkmingai pritaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, sukurti techninį, žmogiškąjį ir finansinį pagrindą, kuris leistų padidinti jų pajėgumą ir sudaryti sąlygas atlikti naują daugiafunkcinį vaidmenį.

1.10

EESRK yra įsitikinęs, kad naujus VUT įgaliojimus, visų pirma aktyvios užimtumo politikos srityje, turi atspindėti tinkami pajėgumai ir finansinė parama. Ir toliau turėtų būti skiriamos lėšos pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) (1) ir teikiamas ilgalaikis finansavimas.

1.11

EESRK palankiai vertina 2013 m. liepos 3 d. Berlyne įvykusios konferencijos jaunimo užimtumo klausimais išvadas ir visų jos dalyvių prisiimtus įsipareigojimus.

2.1

Strategijoje „Europa 2020“ (2) visoms valstybėms narėms nustatytas bendras plataus užmojo tikslas iki 2020 m. pasiekti 20–64 metų amžiaus vyrų ir moterų 75 proc. užimtumo lygį. Siekiant šio tikslo pagrindinis vaidmuo tenka valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT).

2.2

2020 m. užimtumo politikos gairėse (3) VUT pripažįstamos pagrindiniais dalyviais, atliekančiais lemiamą vaidmenį įgyvendinant rekomendacijas Nr. 7 „Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas“ ir Nr. 8 „Kvalifikuotos darbo jėgos formavimas“. 2011 m. birželio 24 d. Budapešte įvykusiame VUT vadovų susitikime priimtose išvadose Making the employment guidelinces work („Užimtumo gairių taikymas“) patvirtintas VUT indėlis į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą.

2.3

Užimtumo ir darbo rinkos politika ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai; jos atsakingos ir už savo VUT organizavimą, personalo įdarbinimą ir veikimą. Tačiau dabartinės valstybių narių savanoriško bendradarbiavimo nuostatos, parengtos 1997 m., kai buvo įsteigta neformali VUT patariamoji grupė (4), išnaudojo savo galimybes ir nebeatitinka dabartinių poreikių nei iššūkių. Reikalinga priemonė, kuri padėtų greitai nustatyti menkus rezultatus ir galimas susijusias struktūrines problemas; trūksta nuolatinės informacijos apie dabartinių lyginamosios analizės ir tarpusavio mokymosi metodų rezultatus.

2.4

Be to, 2013 m. vasario 7–8 d. Dubline posėdžiavusių Užimtumo ir socialinių reikalų tarybos (EPSCO) ministrų neformaliose diskusijose (5) padaryta išvada, kad glaudesnis ir tikslingesnis VUT bendradarbiavimas padėtų pagerinti keitimąsi geriausia praktika, ir Komisijos paprašyta parengti išsamų pasiūlymą dėl „lyginamosios analizės mokymosi“ iniciatyvos.

2.5

2013 m. birželio 17 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo tęsiama pavyzdinė iniciatyva „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ (6) ir 2012 m. „Užimtumo priemonių rinkinys“ (7) ir siūloma oficialiai įteisinti valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimą ir sukurti Europos VUT tinklą.

2.6

Šis tinklas turėtų veikti 2014–2020 m. laikotarpiu ir yra susietas su strategija „Europa 2020“. Tinklo veikimas bus vertinamas ir persvarstomas po ketverių metų. Jis bus finansuojamas pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), o jo sekretoriatą Europos Komisija sukurs iš jos turimų žmogiškųjų išteklių.

2.7

Plėtojant šio tinklo veiklą vykdomi skatinamieji veiksmai turėtų padėti:

2.8

Pirmuoju 2013 m. liepos mėn. Tarybos diskusijų etapu dauguma valstybių narių palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą ir pritarė nustatytiems tikslams. Abejonių buvo išreikšta pirmiausia dėl sąsajų su Užimtumo komiteto (EMCO) veikla ir galimo dubliavimosi, per didelių Europos Komisijos įgaliojimų, deleguotųjų aktų turinio ir neaiškių finansavimo aspektų.

3.1

Apskritai EESRK palankiai vertina visas Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus užimtumo ir darbo rinkos srityje, užtikrinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą, ugdyti gebėjimus ir juos pritaikyti prie įmonių ir darbuotojų poreikių, remti geografinį ir profesinį judumą.

3.2

Atsižvelgdamas į skubių sprendimų reikalaujančią padėtį, ypač kai kuriose valstybėse narėse, augantį nedarbo lygį, visų pirma ilgalaikį ir jaunimo nedarbą, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Europos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinklą, leisiantį palyginti šių tarnybų veiklą Europos lygmeniu, nustatyti gerąją praktiką ir skatinti mokytis tarpusavyje siekiant didinti tarnybų pajėgumą teikti paslaugas ir jų paslaugų veiksmingumą.

3.3

Daugelis valstybių narių, siekdamos įveikti ilgalaikius iššūkius, susijusius su pasauliniais ir technologiniais pokyčiais bei darbo jėgos senėjimu, taip pat ieškodamos skubių trumpalaikių priemonių, kuriomis leistų sušvelninti sulėtėjusio ekonomikos augimo pasekmes, jau daugiau ar mažiau sėkmingai modernizuoja savo VUT, jas restruktūrizuoja vykdydamos centralizaciją arba priešingai – decentralizaciją, plečia jų veiklos sritį ir stengiasi visapusiškai išnaudoti jų galimybes.

3.4

EESRK mano, kad VUT būtina prisitaikyti prie naujų darbo rinkos poreikių, susijusių su: darbo jėgos senėjimu, sidabrinės ir ekologiškos ekonomikos kilimu, naujais įgūdžiais ir jaunosios kartos poreikiais, IRT ir technologinių inovacijų plėtra ar vis didėjančiu įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimu.

3.5

VUT vienu metu turi spręsti trumpalaikes ir ilgalaikes problemas. Jos turi greitai, lanksčiai ir kūrybiškai reaguoti į bendrus aplinkos pokyčius, trumpalaikius veiksmus derinti su tvariais sprendimais ir numatyti socialinę riziką.

3.6

EESRK yra įsitikinęs, kad naujus VUT įgaliojimus, visų pirma aktyvios užimtumo politikos srityje, turi atspindėti tinkami pajėgumai ir finansinė parama. Tačiau daugelyje valstybių narių, atrodo, viskas vystosi kita kryptimi, ypač biudžeto mažinimo ir taupymo priemonių taikymo laikotarpiu. Tuo tarpu šiuo metu turėtų būti didinami VUT veikimui, visų pirma personalui, numatyti ištekliai, kad būtų užtikrinta veiksminga stebėsena, atverianti užimtumo galimybes. Sklandžiai veikiančios VUT ateityje galėtų tapti kompetencijos centrais.

3.7

2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) EESRK prašymu parengė informacinį pranešimą „Aktyvių darbo rinkos programų finansavimas ir vykdymas krizės laikotarpiu“ (8), kuriame remiantis dešimties pasirinktų valstybių pavyzdžiu aprašomos sąveikos tarp aktyvios ir pasyvios užimtumo politikos galimybės, blogėjančios aktyvumo skatinimo priemonėms skiriamų išlaidų lyginant su BVP tendencijos, visų pirma tose valstybėse, kuriose sparčiai kyla nedarbo lygis.

3.8

Komisijos pasiūlymo tikslas – skatinamosiomis priemonėmis (pagal SESV 149 straipsnį) užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą, geresnę ES darbo rinkos integraciją ir veikimą, padėti pagerinti geografinį ir profesinį judumą ir kovoti su socialine atskirtimi.

3.9

Naujai sukurtas tinklas daugiausia dėmesio skirs šioms iniciatyvoms: Europos masto valstybinių užimtumo tarnybų lyginamosios analizės sistemų kūrimas ir taikymas, savitarpio pagalba, VUT modernizavimo ir stiprinimo priemonių patvirtinimas ir įgyvendinimas svarbiausiose srityse, užimtumo srities ataskaitų rengimas.

3.10

Komisijos pasiūlymu pratęsiama ankstesnė veikla ir tyrimai, susiję su VUT verslo modeliais, VUT veiklos rezultatų matavimo sistemomis, VUT vaidmeniu užtikrinant užimtumo ir lankstumo garantijas, prognozuojant įgūdžių paklausą ir parengiant piliečius naujam darbui.

3.11

EESRK įsitikinęs, kad ateityje VUT veikla bus labai įvairi (9). VUT turi laipsniškai persitvarkyti ir tapti daugiafunkcinėmis agentūromis, padedančiomis ES darbo rinkoje įveikti įvairius pereinamuosius etapus: įsidarbinti pirmą kartą pasibaigus studijoms, nuo vienos profesinės veiklos pereiti prie kitos. VUT turi siekti darbo rinkos dalyvių sąveikos ir juos skatinti bendradarbiauti ir diegti naujoves; šios tarnybos taip pat turi bendradarbiauti su viešojo ir privačiojo sektorių partneriais (10) ir užtikrinti, kad darbo rinkos dalyviai laikytųsi šioje srityje vykdomos politikos.

3.12

EESRK mano, kad VUT toliau turi vykdyti savo išmokų mokėtojo funkcijas, tačiau savo veiklą turėtų labiau orientuoti į darbo pasiūlos klausimus, nes darbdaviams vis sunkiau rasti ir įdarbinti jiems reikalingus darbuotojus. Visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms dažnai prireikia VUT pagalbos, todėl reikėtų stiprinti šių tarnybų ir minėtų įmonių bendradarbiavimą.

3.13

Netgi esant aukštam nedarbo lygiui įgūdžių pasiūla neatitinka darbo rinkos poreikių. Naudodamosi HoPES tinklu (11) VUT dalyvauja debatuose ir konsultacijose dėl įgūdžių svarbos ekonomikai ir visuomenei. Reikėtų susieti profesinės veiklos ir švietimo sritis ir susitarti dėl bendro įgūdžių ir kvalifikacijų supratimo. Taigi VUT turėtų užmegzti partnerystės ryšius su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinti kvalifikacijų paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą padidėjus vietos darbo rinkų sudėtingumui (12).

3.14

EESRK pripažįsta išskirtinį valstybinių užimtumo tarnybų vaidmenį įgyvendinant visus užimtumo ir lankstumo garantijų elementus. Tyrime VUT vaidmuo dėl užimtumo ir lankstumo garantijų Europos darbo rinkoje  (13) remiantis tinkamais praktiniais pavyzdžiais buvo nurodyta, kad VUT supranta naujo požiūrio į jų teikiamas paslaugas būtinybę ir priėmė daug įvairių strategijų ir priemonių užimtumo ir lankstumo garantijoms paremti. VUT turėtų toliau dėti pastangas ir stiprinti savo gebėjimus, būtinus tarpininkų ir užimtumo bei lankstumo garantijų vertintojų vaidmeniui atlikti.

3.15

EESRK mano, kad VUT visų pirma turėtų spręsti asmenų ar darbuotojų kategorijų, turinčių didžiausių problemų patekti į rinką ir specifinių poreikių, klausimus. Tai ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus darbuotojai, moterys, jaunimas, neįgalieji ir migrantai. Šiuo tikslu reikėtų taikyti visas kovos su diskriminavimu priemones ir užtikrinti jų stebėseną.

3.16

Visoje Europoje bandoma spręsti didelio jaunimo nedarbo klausimą, todėl EESRK taip pat pabrėžia svarbų VUT vaidmenį įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą ir teigiamai vertina 2013 m. liepos 3 d. Berlyne vykusioje konferencijoje jaunimo užimtumo klausimais VUT vadovų prisiimtą įsipareigojimą atlikti svarbų vaidmenį didinant jaunimo užimtumą Europoje, stiprinti savo tarnybų veiksmingumą ir glaudžiau bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais (14).

4.1

Svarstomame pasiūlyme dėl sprendimo teigiama, kad Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Užimtumo komitetu (EMCO) ir prisidėti prie jo veiklos, t. y. teikti informaciją ir ataskaitas apie užimtumo politikos įgyvendinimą. EESRK mano, kad sprendime reikėtų aiškiai nurodyti patariamąsias šio tinklo funkcijas ir jo santykius su Užimtumo komitetu. Tinklo paskirtis – konsultuoti ir koordinuoti, taigi jo sukūrimas neturėtų būti vertinamas kaip bandymas suderinti VUT struktūras ar socialines sistemas.

4.2

EESRK negalėtų ignoruoti fakto, kad sklandžiai dirbančios struktūros, įskaitant darbo rinkos observatorijų tinklus, jau veikia regionų lygmeniu ir veiksmingai padeda siekti strategijoje „Europa 2020” numatytų bendrų ES užimtumo tikslų.

Siekdamas užtikrinti darnesnius VUT ir observatorijų santykius, EESRK atkreipia dėmesį į poreikį:

4.3

Valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo stiprinimas 2014–2020 m. bus finansuojamas pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) PROGRESS skyrių. Svarstomas teisėkūros pasiūlymas neturi poveikio biudžetui ir nesusijęs su papildomais personalo ištekliais. Projektus, sukurtus tinklo arba skirtus tarpusavio mokymosi veiklai ir vėliau įgyvendinamus pavienėse VUT, valstybės narės gali finansuoti Europos socialinio fondo (ESF), Europos regionų plėtros fondo (ERDF) ir programos „Horizontas 2020“ lėšomis. EESRK nuomone, svarbiausia, kad toliau būtų skiriamos struktūrinių fondų lėšos ir kad finansavimas būtų ilgalaikis. EESRK yra įsitikinęs, kad naujus VUT įgaliojimus, visų pirma aktyvios užimtumo politikos srityje, turi atspindėti tinkami pajėgumai ir finansinė parama.

4.4

Pasiūlymo dėl direktyvos 3 straipsnyje nustatomos tinklo iniciatyvos.

EESRK siūlo patikslinti formuluotę aiškiai nurodant, kad VUT tinklas atliks tik patariamąją funkciją. Komiteto nuomone, šios dalies nuostatose būtina tiksliai apibrėžti VUT modernizavimo veiksmų pobūdį ir tikslą. Tačiau EESRK mano, kad bet kuriuo atveju pastarosios nuostatos neturėtų būti privalomos.

4.5

4 straipsnyje dėl bendradarbiavimo numatytas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su suinteresuotaisiais darbo rinkos dalyviais, įskaitant kitas užimtumo paslaugų teikimo tarnybas. EESRK mano, kad reikėtų aiškiau apibrėžti kiekvieno dalyvio vaidmenį.

4.5.1

Komitetas atkreipia dėmesį, kad socialiniai partneriai yra svarbiausi darbo rinkos dalyviai ir atlieka lemiamą vaidmenį VUT modernizavimo procese, todėl jiems turėtų būti skirta atitinkama vieta naujojoje struktūroje. Savo darbo dokumente dėl socialinių partnerių vaidmens VUT valdyme, visų pirma krizės laikotarpiu, Tarptautinė darbo organizacija, remdamasi keturių ES valstybių narių atvejais, aiškiai nurodė, kad keičiantis VUT struktūrai automatiškai keičiasi ir socialinių partnerių vaidmuo, dalyvavimas ir įtaka. Pavyzdžiui, Austrijoje išplečiami socialinių partnerių veikimo būdai, visų pirma regionuose, tuo tarpu Vokietijoje ir Danijoje jų įtaka mažėja, jie atlieka veikiau patariamąjį vaidmenį, o ne dalyvauja bendro sprendimo procedūrose. Dėl istorinių priežasčių Jungtinėje Karalystėje socialiniai partneriai nedalyvauja instituciniu lygmeniu (15). Todėl EESRK teigiamai vertina socialinių partnerių iniciatyvas, įgyvendinamas pagal jų bendras darbo programas (16).

4.5.2

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EESRK nepalankiai vertina naująjį Europos Komisijos sprendimą 2012/733/ES dėl EURES. Šių metų balandžio mėn. Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto posėdyje (17) socialinių partnerių atstovai išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad socialinių partnerių vaidmuo susiaurintas ir jie laikomi tik asocijuotais partneriais.

4.5.3

Daugelyje savo nuomonių EESRK pritarė Komisijos raginimui plėtoti visų suinteresuotųjų šalių partnerystę siekiant remti darbo vietų kūrimą, didinti užimtumą, ugdyti įgūdžius ir kovoti su socialine atskirtimi. EESRK atkreipė dėmesį, kad sprendžiant aukšto jaunimo nedarbo lygio problemą svarbus vaidmuo tenka švietimo įstaigoms, konsultacinėms agentūroms, pilietinės visuomenės organizacijoms (jaunimo, moterų, paramos neįgaliesiems ir pan.), šeimoms ir apskritai žmonėms, kadangi jų dalyvavimas yra vienintelis būdas bendrai ir visiškai pakeisti padėtį Europos darbo rinkoje.

4.5.4

Be to, EESRK teigiamai vertina užimtumo tarnybų partnerystės programą (PARES) (18), kuria skatinamas dialogas ES lygmeniu siekiant palengvinti pereinamąjį etapą darbo rinkoje. Darbo rinka tampa vis sudėtingesnė, todėl visi užimtumo paslaugas teikiantys subjektai turi bendradarbiauti. EESRK taip pat teigiamai vertina Europos Komisijos programą Valstybinių užimtumo tarnybų dialogas, kurios tikslas – paremti tarpusavio mokymosi veiklą.

4.6

7 straipsnyje dėl bendrosios sistemos patvirtinimo Komisijai pagal pasiūlymo dėl direktyvos 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl lyginamosios analizės ir tarpusavio mokymosi iniciatyvų įgyvendinimo bendrosios sistemos, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje. Apskritai EESRK linkęs pritarti deleguotųjų aktų priėmimui, jei jais siekiama pakeisti kai kurias nuostatas dėl lyginamosios analizės ir tarpusavio mokymosi iniciatyvų įgyvendinimo bendrosios sistemos. Vis dėlto reikia papildomos informacijos, kad būtų galima nustatyti, kuriuos klausimus būtų galima konkrečiai pakeisti šiais deleguotaisiais aktais. EESRK siūlo patikslinti pasiūlymo turinį nurodant pagrindinius bendros sistemos rodiklius. Vadovaujantis SESV 290 straipsniu, priimant deleguotuosius aktus vėliau turėtų būti papildyti mažiau svarbūs šių pagrindinių rodiklių aspektai.

4.7

Pasiūlyme dėl direktyvos nurodoma, kad naujos Komisijos iniciatyvos papildys VUT bendradarbiavimą EURES sistemoje remiantis Sutarties 45 ir 46 straipsniais. EESRK mano, kad pasiūlyme turėtų būti aiškiau apibrėžta naujo VUT tinklo ir EURES sinergija (19). Naujas VUT tinklas turėtų padėti EURES vykdyti išplėstus įgaliojimus ir atlikti jo svarbiausią vaidmenį – suderinti įgūdžius su Europos darbo rinkos poreikiais ir padidinti judumą ES. VUT tinklas taip pat galėtų bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, pavyzdžiui, profesinio orientavimo agentūromis.