6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/125

1.1

EESRK labai palankiai vertina tai, kad gruodžio mėn. rengiamas Europos Vadovų Tarybos susitikimas gynybos kausimais, kuriame bus remiamasi EK komunikatu (1) ir vyriausiosios įgaliotinės / Gynybos agentūros vadovo pranešimu (2). Šios iniciatyvos – labai skubus ir savalaikis atsakas į vidaus ir išorės iššūkius, reikalingas norint didinti ilgalaikį Europos gynybos patikimumą ir nuspėjamumą.

1.2

Komunikate ir (preliminarioje) vyriausiosios įgaliotinės pozicijoje nesilaikoma tradicinių tabu ir dabartinė padėtis bei veiksmai, kurių reikia imtis, pateikiami per tinkamą prizmę.

1.3

Pirmiausia vyriausiosios įgaliotinės pranešime išdėstomi įtikinami argumentai, kad norint tenkinti Europos gynybos ir saugumo reikalavimus absoliučiai būtina visapusiška bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) strategija. EESRK pritaria, kad BSGP suteiks tinkamiausią pagrindą veiksmingam bendradarbiavimui karinių pajėgumų srityje, tačiau pabrėžia, jog svarbu ir tai, kad bendradarbiavimas bus sąlyga patikimai BSGP.

1.4

Kad ši iniciatyva būtų sėkminga, reikia sudaryti palankias politines sąlygas. Kadangi kelias į esminius Europos (pramoninės) gynybos struktūrų pokyčius ilgas ir sunkus, reikalaujantis tarpusavyje susijusios įvairių sričių politikos, EESRK mano, kad svarbiausia sąlyga taip reikalingam proveržiui pasiekti – nenutrūkstamas ES vyriausybių vadovų įsipareigojimas.

1.5

EESRK primygtinai ragina Tarybą patvirtinti konkrečias priemones ir veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti Europos gynybos sektoriaus konkurencingumą ir bendradarbiavimą ir kurie būtų aiškus signalas ateičiai.

1.6

EESRK pritaria siekiui išlaikyti nepriklausomą Europos gynybą, atitinkančią Europos ekonominį svorį ir kitus interesus pasaulyje. Ilgalaikis tikslas turėtų būti savarankiška Europos piliečių apsauga užtikrinant, kad kariuomenė būtų nuolat aprūpinama šiuolaikiška įranga, ir garantuojant Europos vertybes (žmogaus teises, demokratiją) (3).

1.7

Naujasis pereinamasis etapas taip pat turi įtakos gynybai ir saugumui Europoje. Daug kur Europoje rimtos ekonominės stagnacijos ir nemažėjančios nedarbo problemos fone pradeda vykti geopolitiniai pokyčiai. Tuo pat metu pasaulio arenoje atsiranda naujų veikėjų. Pasaulinė raida vyksta sparčiau negu Europos. Šis atotrūkis tik gilėja. Europa turi sparčiau prisitaikyti, kad neatsiliktų nuo kitų pasaulio dalių.

1.8

Be to, pramonei reikia būti konkurencingai, o tam, mažėjant finansiniams ištekliams, būtina siekti sąnaudų efektyvumo. Europos strategija, vietoj produktyvumą mažinančio dubliavimo, nekoordinuojamos politikos ir skirtumų, turi skatinti siekti geresnių rezultatų tokiomis pačiomis sąnaudomis, kad mažiau lėšų būtų išleidžiama veltui ir kad būtų pasiektas didesnis našumas, siekiant naudos mokesčių mokėtojams.

1.9

EESRK džiaugiasi, kad EK komunikate pateikiama kritiška ir įžvalgi Europos santykinės pozicijos analizė. Praėjusiais metais EESRK, remdamasis palyginamąja analize, ragino radikaliai keisti Europos požiūrį į bendrus gynybos klausimus (4).

1.10

Visų pirma EESRK pritaria EK komunikato 9 skyriaus nuostatoms dėl svarbiausių Tarybos darbotvarkės punktų, būtent: Europos strateginės koncepcijos, bendros saugumo ir gynybos politikos (5) ir Europos gynybos pramonės strategijos.

1.11

Europai skubiai reikia „bendros kalbos“ gynybos klausimais. O tam reikia pereiti nuo nacionalinio prie bendro europinio požiūrio į strateginius poreikius, skatinant suvokimą, kad nacionalinius interesus patenkinti galima įgyvendinant bendrus Europos strateginius tikslus.

1.12

Reikia ir politinės bei pilietinės valios, norint užtikrinti tinkamą visuomenės nuomonės apie Europos strateginių pasaulinių ir pramonės interesų svarbą formavimą, nes tai galėtų sustiprinti aktyvią piliečių ir mokesčių mokėtojų paramą. Komitetas pritaria Komisijai, kad stipri Europos gynybos pramonė būtų labai naudinga ir visai Europos gamybos pramonei (6).

1.13

Šio toli siekiančio tikslo turi siekti kuo daugiau valstybių narių. Jei ne visos šalys norėtų dalyvauti, procesas turėtų būti pradėtas su tomis, kurios to nori.

1.14

EESRK pabrėžia Komisijos ir Europos gynybos agentūros (EGA) vaidmenį; abi šios institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiaudamos įgyvendinti šį komunikatą. Komitetas iš principo pritaria Komisijos numatomiems veiksmams. Šios nuomonės 6 dalyje Komitetas pateikia keletą papildomų pastebėjimų ir rekomendacijų dėl Komisijos pasiūlymų.

1.15

Europos Komisijos komunikate nekalbama apie proaktyvią pramonės politiką. EESRK, priešingai, atkreipia dėmesį į išskirtinę visame pasaulyje 100 proc. institucinėse rinkose veikiančio gynybos sektoriaus padėtį. Proaktyvi pramonės politika, kurią valstybės narės ir (arba) Komisija vykdo tam tikrose srityse, yra būtina norint šiuolaikiškos gamybos ir sąnaudų efektyvumo. Pasidalijamoji ES ir nacionalinė kompetencija bei veiksminga civilinių ir karinių projektų bei technologijų sąveika ir sinergija duos daug naudos ir padidins sąnaudų efektyvumą.

1.16

Pasitelkiant EGA, naujus daugiašalius europinius projektus reikia identifikuoti kuo anksčiau – dar idėjos etape. Kol tokie projektai pradės veikti visu pajėgumu, gali praeiti dešimtmečiai. Todėl kuo greičiau jie bus pradėti, tuo geriau.

1.17

Svarbiausia – viešojo ir privačiojo sektoriaus MTTP. Gynybos lėšų investicijos į šią sritį yra mažiausios nuo 2006 m. (7). Kuriant bendrą koncepciją reikia numatyti sąlygų investicijoms gerinimo ir panaudojimo konkrečiuose projektuose būdus.

1.18

Didžiausias vaidmuo tenka pagrindinėms gamybos šalims, nes būtent jos yra viso proceso variklis. Reikia užtikrinti darnius jų ir kitų valstybių narių santykius. Visose šalyse MVĮ ir mokslinių tyrimų įmonės turi būti plačiai susietos, kad prie Europos strategijos prisijungtų kuo daugiau valstybių narių.

1.19

Atsižvelgiant į šio sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą, kurį lėmė nederinama reorganizacijos, prognozuojama politika darosi vis svarbesnė. Koordinavimas prognozuojant pokyčius taip pat reikalingas, norint, užtikrinti deramo darbo sutartis ir perspektyvas.

1.20

Šioje nuomonėje visų pirma akcentuojami politikos principai, galintys paskatinti skubų proveržį strateginėje srityje, kurioje negalima delsti. Pirmieji žingsniai gruodžio mėn. turėtų nutiesti kelią į tolesnę sėkmę. Europos Vadovų Taryba, vyriausybės, Komisija, EGA, parlamentai ir pramonė (įskaitant darbuotojus) – visi turėtų būti įtraukti į strateginių krypčių ir konkrečių projektų rengimą.

2.1

Komisija teisingai pažymi, kad „galios pusiausvyra pasaulyje kinta iškilus naujiems galios centrams, o JAV keičia savo strateginius prioritetus daugiau orientuodamosi į Aziją“. Savo karines išlaidas didina BRICS šalys. Labiausiai paminėtinos Kinija ir Rusija, kurios labai didina savo biudžetus laikotarpiui iki 2015 m.

2.2

Nepaliaujamai didėja Amerikos spaudimas Europai visu pajėgumu prisidėti prie Vakarų pasaulio bendro karinių išlaidų finansavimo. Dėl biudžeto suvaržymų JAV racionalizuoja savo gynybą, o tai turi įtakos ir susitarimams su europiečiais.

2.3

Atotrūkis tarp JAV ir Europos – didžiulis. 2010 m. visas Europos gynybos biudžetas (išskyrus Danijos dalį) sudarė 196 mlrd. EUR, o JAV biudžetas siekė net 520 mlrd. EUR. (8). Dar svarbiau tai, kad visas Europos MTTP biudžetas sudaro tik vieną septintadalį Amerikos MTTP biudžeto, ir tai turi įtakos aprūpinimui įranga ir karinio personalo dislokavimui.

2.4

Tuo tarpu grėsmių yra ne viena. Politinės ir karinė įtampa ne tik nemažėja, bet ir atsiranda naujų jos šaltinių, kai kada ir visai šalia Europos. Norint lygiuotis į šalis, kurios tradiciškai galingos šioje srityje, nauji ambicingi pasaulio veikėjai nori užtikrinti, kad jų nacionalinė gynyba atitiktų jų ekonominius ir kitus interesus.

3.1

Europiečiai susiduria su dviejų tarpusavyje susijusių kategorijų problemomis:

Tačiau europinės diskusijos dėl šių dviejų tarpusavyje susijusių sričių vis dar tebėra užuomazgos stadijoje.

3.2

Pagal visus vyriausybių duomenis (9) matyti, kad išlaidos gynybai stipriai mažinamos (10). Visų pirma jos koreguojamos nacionaliniu lygmeniu ieškant sprendimo, kaip išlaikyti kuo didesnį sąnaudų efektyvumą ir kartu pasiekti pakankamus rezultatus su esamais pajėgumais. Valstybės narės vis dar labai toli nuo suvokimo, kad nacionalinius gynybos pajėgumus reikia vertinti per europinę prizmę.

3.3

Praėjusiais metais EESRK padarė išvadą, kad „gynybos politika formuojama atsižvelgiant į šalių strateginius interesus […], kurie Europoje dažniausiai apibrėžiami nacionaliniu lygmeniu. Dėl pasenusių metodų akivaizdžiai vis didėja susiskaldymas, spragos, perteklinis pajėgumas ir Europos gynybos pajėgumų sąveikumo stoka“ (11).

3.4

Per šešiasdešimt Europos integracijos ir bendrosios rinkos metų susikūrė atsparios ekonominės ir įmonių struktūros, generuojančios aiškų daugiausia vidaus rinkoje vykdomos ekonominės veiklos modelį. Tačiau karinėje ir gynybos srityje Europos mąstysena, jau nekalbant apie organizavimą, dar formuojasi.

3.5

Gynyba kaip viena iš užsienio politikos sričių tebėra visų pirma nacionalinio suvereniteto išraiška, tad yra planuojama, formuojama ir vykdoma pagal nacionalinius interesus. Bet koks daugiašalis bendradarbiavimas – su partneriais iš Europos ar kitų pasaulio šalių – yra vertinamas iš šios perspektyvos.

3.6

Kol kas beveik visos iniciatyvos, kurių buvo imamasi šioms įsišaknijusioms kliūtims įveikti, žlugo. Tikėtasi, kad 1998 m. Sen Malo mieste sudarytas Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos karinis paktas arba susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje bus didelis žingsnis link karinio bendradarbiavimo. Praėjus penkiolikai metų, nepaisant tolesnių derybų, rezultatų beveik nematyti.

3.7

1998 m. pradėjus šešių tautų iniciatyvą, 2000 m. šešios svarbiausios gamybos šalys – Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija ir Švedija (vadinamosios LoI (liet. ketinimų protokolo) šalys) – pasirašė ketinimų protokolą, po kurio buvo pasirašyta sutartis dėl gynybos pramonės pertvarkos ir veikimo. Ilgą laiką ši sutartis dėl planavimo ir bendradarbiavimo su pramone bei dėl pajėgumų ir mokslinių tyrimų nedavė apčiuopiamų rezultatų.

3.8

Tarp valstybių narių vyksta ir kitų formų bendradarbiavimas, pavyzdžiui, Nyderlandų ir Belgijos karinių jūrų laivynų bendradarbiavimas, Šiaurės šalių (Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos) bendradarbiavimas gynybos srityje, Vokietijos ir Nyderlandų sausumos pajėgų bendradarbiavimas. Tačiau šio bendradarbiavimo nereikėtų painioti su bendradarbiavimu pramonės srityje, kurio iš esmės dar nėra.

3.9

2004 m. buvo įkurta Europos gynybos agentūra, numatant struktūrinį bendradarbiavimą gynybos srityje; jos veikla remiama ir Komisijos iniciatyvomis. Nors šiek tiek pažangos pasiekta, struktūrinis bendradarbiavimas kol kas nėra įsibėgėjęs – daugiausia dėl per mažo valstybių narių suinteresuotumo.

3.10

EESRK daro išvadą, kad nepaisant to, jog vis geriau suvokiama, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti, ir nors ir Europa turi viziją gynybos srityje, bet kokią didesnę pažangą pasiekti trukdo politinės valios stoka, tradicinė mąstysena ir individualūs interesai.

3.11

Europos gynybos pramonė įvairiai reagavo į tarptautinius įvykius.

3.12

Jau ilgą laiką pramonė nerimauja dėl savo konkurencinės padėties. Pramonės institucinė padėtis įvairiose šalyse yra skirtinga – nuo visiškai valstybės valdomų įmonių iki privataus verslo ir įvairių tarpinių derinių. Tačiau vienas bruožas bendras – visur didžiausias vaidmuo tenka vyriausybėms. Nepaisant (dalinės) privatizacijos, pramonės ir vyriausybių tarpusavio ryšys tebėra labai stiprus, nes priklauso nuo (monopolistinių) vyriausybės poreikių ir reguliavimo bei eksporto licencijų.

3.13

Pramonė norėtų konsolidacijos Europos mastu, tačiau rinka yra per maža. JAV labai aktyviai veikia „BAE-Systems“, „Finmeccanica“, ir šiek tiek mažiau „Thales“ ir EADS. Tačiau jos negali laisvai veikti Europoje, nes dėl ypatingų santykių visus strateginius sprendimus šioje pramonės šakoje ir toliau priima tik nacionalinės vyriausybės.

3.14

Dėl rinkos dinamikos stiprėja konkurencija pasaulyje. Amerikos pramonė didina eksportą, kad kompensuotų veiklos sumažėjimą kai kuriose vidaus rinkose. Nauji pasaulio veikėjai vis labiau patys tenkins savo poreikius. Bet jie sieks ir eksportuoti, tad bus Europos pramonės konkurentai trečiųjų šalių rinkose.

3.15

Galiausiai, pramonė laikosi pozicijos, kurią EESRK labai tvirtai pabrėžė praėjusiais metais, o būtent, kad be tvirtos bazės vidaus rinkoje, gynybos pramonė, kad ir kokia brandi ji būtų, niekada neįsitvirtins tarptautinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrą karinės įrangos dalį sudaro aukštosios technologijos, jokia viena nacionalinė rinka ar nacionalinis gynybos biudžetas nebėra pakankamo dydžio. Taip yra jau dvidešimt metų, o pasekmės jaučiamos vis labiau.

3.16

EESRK pabrėžia, kad kelyje į nepriklausomą Europos gynybą didelis prioritetas turi būti teikiamas valstybių pajėgumams ir didelės pridėtinės vertės investicijoms, kurios yra labai svarbios norint, kad Europai tektų svarbus vaidmuo pasaulyje, ir kurios padėtų keisti europiečių mąstyseną.

3.17

Neseniai pramonė dar kartą išsakė visus ne kartą girdėtus argumentus už stabilias ir nuspėjamas ilgalaikes europines technologijų ir gamybos programas bet kurioje svarbioje srityje.

3.18

Pramonė skambina pavojaus varpais. Norint išlikti ir išlaikyti gebėjimą uždirbti bei išsaugoti darbo vietas, viena iš alternatyvų – didinti civilinę gamybą. Tačiau tokiu atveju Europai dar labiau trūktų nuosavos gynybos pramonės, o tai turėtų poveikio jos užsienio politikai.

3.19

Panašų nerimą jaučia ir profesinės sąjungos, kurioms atstovauja „IndustriAll“. 2011 m. Europos kosmoso ir gynybos sektoriuje tiesiogiai dirbo 7330 00 kvalifikuotų darbuotojų (12), dar du milijonai dirbo ne šiame sektoriuje, bet nuo jo priklausė. Per paskutinį dešimtmetį darbo jėga labai sumažėjo, o dėl tolesnių biudžeto mažinimų darbo vietų likti dar mažiau. Jaunimo gynybos sektorius nežavi dėl savo neaiškios ateities.

3.20

EESRK pažymi, kad darbuotojai iš esmės moka už tai, kad vyriausybės nepertvarko savo gynybos organizacijų. Atidėliodamos karinės bazės racionalizavimą, vyriausybės nepasinaudoja galimybe investuoti į veiksmingą pajėgumų atnaujinimą, o tai turi neigiamo poveikio darbo jėgai.

3.21

Tokia padėtis išprovokuos vis didesnį pasipriešinimą, jei pertvarkymai ir toliau vyks neplanuotai ir nestruktūruotai. Diegiant proaktyvius politikos pokyčius, norint išvengti staigių korekcijų bus būtinas darbo jėgos atstovų dalyvavimas įmonės ir teritoriniu lygmeniu.

3.22

Užimtumui galbūt mažiau, bet vis tiek reikės daug didesnio technologijų ir gamybos koordinavimo Europos lygmeniu. Vykdant šį procesą, naujais įgūdžiais ir kompetencijomis reikia užkirsti kelią mažų garantijų darbui, siekiant užtikrinti kuo daugiau deramo darbo sutarčių ir perspektyvų. Įvairiais lygmenimis turi būti vykdomas veiksmingas socialinis dialogas.

3.23

Biudžeto mažinimo nulemtą Europos gamybos mažėjimą reikia suvaldyti struktūruotai, vykdant deramą socialinį dialogą, kurio tikslas – išsaugoti darbo vietas ir padėti į kitas darbo vietas perkelti darbuotojus, kurių tiek daug nebereikia. Ir pramonei, ir darbuotojams būtų daug naudingiau veiklą vykdyti prognozuojamoje, rinkos reguliuojamoje europinėje aplinkoje, nei trumpalaikių ir prastai suplanuotų pertvarkų, kurios vyktų tik nacionaliniu lygmeniu ir neturint aiškių tikslų, sąlygomis (13).

4.1

Europos gynybos pramonės perspektyvos ilgainiui taps tiek neaiškios, kad prireiks principinių diskusijų dėl ateities, kuriose turėtų dalyvauti jei ne visi europiečiai, tai bent tie, kurie to pageidauja.

4.2

Reikia keisti mąstyseną ir ieškoti „bendros kalbos“, kad valstybės narės susikalbėtų tarpusavyje ir ES lygmeniu, ir pradėti reikia nuo trijų pagrindinių prielaidų:

4.3

EESRK puikiai suvokia didžiulį šių tarpusavyje susijusių prielaidų, kurios niekada pakankamai išsamiai neaptariamos, poveikį. Daugybė iniciatyvų, kurių gerais ketinimais buvo imtasi per pastaruosius penkiolika metų, žlugo, nes niekada nebuvo suabejota nacionaliniu suverenumu, t. y. nacionaliniu grėsmių ir pozicijų suvokimu, išreiškiamu per nacionalinę užsienio politiką. Todėl Europoje šiuo metu laikomasi labai įvairių pozicijų, kurios ne visada tarpusavyje dera. EESRK mano, kad tikro proveržio neįmanoma pasiekti nepripažinus bendro suverenumo ES lygmeniu.

Debatai dėl naujų, perspektyvesnių procesų turėtų prasidėti iš visiškai naujo atskaitos taško.

4.4

Kadangi ši tema aktuali daugeliui politikos sričių, EESRK labai palankiai vertina šių metų gruodžio mėn. numatomą Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos klausimais. Iki šiol didžiausia atsakomybė už gynybą ir saugumą teko gynybos ministrams, kurie laikydavosi užsienio reikalų ministrų nubrėžtų bendrų gairių ir kurių veiklą griežtai prižiūrėdavo finansų ministrai.

4.5

Tačiau dabar, dėl drastiškų biudžeto suvaržymų ir iškilus poreikiui racionalizuoti šią sritį bei atsiradus naujoms paradigmoms, tad ir naujoms grėsmėms, aplinkybės iš esmės keičiasi. Kadangi, be kitų dalykų, civilinės ir karinės technologijos ir inovacijos tarpusavyje susijusios, kaip susijusi ir gynyba su viešuoju saugumu, ne mažiau reikšmės tenka ir kitoms vyriausybės politikos sritims. Visi šie veiksniai lemia būtinybę pasirinkti kompleksinę ir visuotinę strategiją.

4.6

Daugelis žmonių, visų pirma pramonininkai ir darbuotojai, tikisi, kad nuo gruodžio mėn. bus pereita prie struktūrinės mąstysenos ir veiksmų. Jei ES nepasinaudos šia proga, teigiamų procesų gali tekti laukti dar daugelį metų.

4.7

Gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimas bus pirmasis tokio lygio susitikimas, kuriame bus iš esmės sprendžiamas gynybos klausimas. Atsižvelgdamas į tai, kad naujas kryptis nubrėžti visada nepaprastai sudėtinga, EESRK mano, kad ateityje reikės daugiau tokių Europos Vadovų Tarybos susitikimų, per kuriuos būtų numatytas konkretus kelias ir užtikrintas patikimumas ir nuspėjamumas.

5.1

EESRK labai teigiamai įvertino EK komunikatą dėl pramonės politikos (14), kuriuo siekiama kurti palankias sąlygas, politiką ir programas, kad būtų galima pradėti, plėsti ir stiprinti pramonės veiklą Europoje. Europa privalo užtikrinti savo pramonės ateitį atviroje aplinkoje.

5.2

Gynybos sektorius yra dominuojantis ir išskirtinis. Dėl savo pobūdžio visame pasaulyje jis veikia 100 proc. institucinėje rinkoje. Ir pats sektorius, ir mokslinių tyrimų infrastruktūra kuriami ir organizuojami daugiausia pagal nacionalinius interesus. Mažesnės šalys, kurios neturi savos pramoninės gamybos, perka gatavus produktus, o tai reiškia, kad dažniausiai perkama iš JAV.

5.3

Vykdant pramonės konsolidaciją – keliose šalyse veikiančių įmonių susijungimais ir perėmimais – ir internacionalizaciją – daugiausia su JAV pramonės struktūromis – visame žemyne susiejamos didelės įmonės ir MVĮ. Eksportas tebevystomas teigiama linkme. Didžiausia kliūtis – sudėtingi santykiai su Europos vyriausybėmis, nes nėra bendro požiūrio.

5.4

Neskaitant EGA veiksmų, ES priėmė dvi direktyvas, kuriose numatomas Europos vidaus rinkų atvėrimas (15). Į nacionalinės teisės aktus jos turėjo būti perkeltos iki 2011 m. vasaros (16), tačiau faktiškai įgyvendinimas vyksta lėtai.

5.5

EESRK labai teigiamai vertina EK komunikatą (17), kuriame matyti didžiulė pažanga analizės ir pasiūlymų prasme. Komisija teisingai pabrėžia gynybos produktų vidaus rinkos, MTTP, MVĮ vaidmens, galimo teigiamo regioninės politikos poveikio ir atitinkamų įgūdžių ugdymo svarbą gynybos sektoriui skirtai pramonės politikai.

5.6

Tačiau EESRK kritiškai vertina tai, kad Komisija nepakankamai išryškina išskirtinę gynybos sektoriaus padėtį ir būtinybę vykdyti proaktyvią pramonės politiką. Svarbu ne tik atverti rinkas ir tinkamai tai apibrėžti atsižvelgiant į gynybos sektoriaus specifiką, taip pat į SESV 346 straipsnį.

5.7

Svarbu Europoje padėti politinį pagrindą, kad vyriausybės galėtų kartu kurti savo bendrą ateitį ilguoju laikotarpiu. Tik tuomet bus sudarytos sąlygos pradėti rimtas bendras programas – nuo koncepcijos kūrimo iki tikslinių mokslinių tyrimų, inovacijų ir gamybos Europos vidaus rinkoje ilgalaikėje perspektyvoje.

5.8

MTTP tenka svarbiausias vaidmuo pradedant vertės grandinę, kuri turėtų būti iškelta į europinį lygmenį (18). Būtent dėl šios priežasties kuriant EGA, jos pirmtakus (WEAG ir IEPG) ir pačioje NATO buvo pabrėžiama bendradarbiavimo tarp MTT (mokslinių tyrimų ir technologijų) ir MTTP sričių svarba. Tačiau, vėlgi, įgyvendinimo nėra.

5.9

30 metų laikotarpį nesėkmingas bendradarbiavimas buvo greičiau norma, nei išimtis. Buvo imtasi kai kurių projektų, pavyzdžiui, NH-90 ir A400M, tačiau pavyzdžiai įrodo, kad sisteminiai reikalavimai per dažnai buvo tiesiog nacionalinių reikalavimų visuma, kad kūrimo etapai buvo per ilgi ir kad galutiniai produktai buvo per brangūs.

5.10

Nepaisant kai kuriais atvejais pasiektos santykinės sėkmės, kitos bendradarbiavimo iniciatyvos, pavyzdžiui, NF-90, žlugo ir lygiagrečiai buvo įgyvendinamos įvairios tarpusavyje konkuruojančios karinių orlaivių programos („Typhoon“, „Rafale“, „Grippen“), o daugelis šalių prisijungė prie JAV F-35 programos ir įvairių raketinių programų.

5.11

Šiuo metu nevykdoma jokia svarbi, didelio masto programa, nors esamos sistemos sensta ir netrukus bus nebetinkamos naudoti. Iš jų Komitetas galėtų paminėti šarvuotų transporto priemonių, povandeninių laivų, transportinių sraigtasparnių ir nešiojamų priešlėktuvinių ginklų sistemas. Šiais atvejais naujos, nepilotuojamos sistemos galėtų suteikti idealią galimybę imtis bendrų iniciatyvų, tačiau praktiškai tokių tikslų dar niekas neiškėlė. Kita galimybė būtų ne tokia ambicinga, pavyzdžiui, būtų galima standartizuoti degalų atsargų papildymo ore pajėgumus.

5.12

EESRK ragina, pasinaudojant sinergija su Komisija ir saugiu palydoviniu ryšiu, pradėti vykdyti europines programas, visų pirma naujos kartos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemoms kurti. Galima ieškoti ir kitų bendradarbiavimo sričių (su amerikiečiais), pavyzdžiui, degalų atsargų papildymo ore pajėgumų srityje, nes būtent šioje srityje labai atsiliekame ir būtent dėl jos EGA ieško europinių sprendimų.

5.13

EK komunikate minimos galimybės, kurioms reikia visiško politinio pritarimo. Šiuo požiūriu Europos didelės raiškos kosminių žvalgybinių pajėgumų kūrimas, pakeičiant „Helios“, „RadarSat“ ir kitas sistemas, būtų labai svarbi iniciatyva. Tam labai svarbu suvienyti valstybių narių, Europos kosmoso agentūros ir jungtinių tyrimų centrų kompetencijas ir skirti finansinių išteklių. Nė viena Europos šalis nėra pajėgi visa tai įgyvendinti viena pati.

5.14

Kai tik įmanoma, gynybos projektus reikia susieti su ES MTTP programomis. Septintąja bendrąja programa jau naudojamasi įgyvendinant dvejopo naudojimo projektus. Pridėtinė vertė ta, kad sudaromos palankios sąlygos tarpvalstybiniams projektams. EESRK ragina sistemingiau svarstyti dvejopo naudojimo technologijų kūrimą pagal programą „Horizontas 2020“.

5.15

Labai svarbu, kad pramonės politika gynybos srityje spręstų ir pagrindinių gamybos šalių bei kitų šalių atotrūkio problemą. Reikia aktyviai skatinti visų šalių pramonę dalyvauti, kad kuo daugiau šalių prisidėtų politiniu ir ekonominiu lygmeniu. Taip ilgainiui galėtų išsispręsti kompensacinių susitarimų klausimas, kuris paprastai sukelia daug diskusijų ir sulaukia kritikos. Šie elementai turėtų tapti neatsiejama bendros Europos gynybos strategijos dalimi.

5.16

EESRK atkreipia dėmesį į keblų gatavų produktų pirkimo iš ES nepriklausančių šalių klausimą. Šią politiką reikėtų persvarstyti kuriant Europos gynybos strategiją. Šis esminis ir labai sudėtingas klausimas turi būti sprendžiamas aukščiausiu lygiu.

5.17

Jei Europos gynybos sektorius būtų gerai sutvarkytas, atsirastų daug daugiau galimybių subalansuotam tarptautiniam bendradarbiavimui, visų pirma su JAV. Atsižvelgdamas į tai, kaip Amerika gina savo strateginius interesus, EESRK ragina derybose dėl būsimo laisvosios prekybos susitarimo atidžiai atsižvelgti į tai, kad gynybos sektorius laikomas išskirtiniu abiejose Atlanto pusėse.

5.18

Per šias derybas reikia tinkamai užtikrinti ir Amerikoje gaminamų labai svarbių ir strateginių produktų tiekimo Europos vertės grandinei tęstinumą. Jei Europa laikytųsi bendros pozicijos, būtų paprasčiau vesti derybas ir su trečiosiomis šalimis dėl būtinų žaliavų tiekimo.

5.19

Be to, eksportuojant į trečiąsias šalis turi būti tinkamai užtikrintos Europos intelektinės nuosavybės teisės.

5.20

Kad bendradarbiavimas su įvairių šalių pramone būtų sėkmingas, valstybės narės neturėtų priiminėti vienašališkų sprendimų dėl eksporto kontrolės, nes tokiu atveju eksporto kontrolei būtų taikomi įvairiausi kriterijai, kurie skirtųsi nuo Bendros pozicijos (19) ir nuo kitų valstybių narių taikomų nacionalinių kriterijų.

6.1

EESRK iš principo pritaria Komisijos siūlomiems veiksmams. Komitetas vertina juos kaip didelį žingsnį teisinga linkme. Tačiau kai kuriais klausimais Komitetas norėtų pateikti pastabų.

6.2

Bendradarbiauti su EGA būtina. EESRK mano, kad įvairių komunikate siūlomų Komisijos ir EGA veiksmų koordinavimas ir derinimas tarpusavyje yra būtina sąlyga pažangai ir sėkmei. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti dvejopo naudojimo pajėgumus, pavyzdžiui, transportavimo oru pajėgumus.

6.3

EESRK pabrėžia, kad EGA reikia stipresnės finansinės bazės ir visapusiško valstybių narių įsipareigojimo, kad ji galėtų išnaudoti visą savo potencialą. Jai reikėtų suteikti didesnį vaidmenį gynybos planavimo srityje, paremiant valstybes nares.

6.4

EESRK itin palankiai vertina Komisijos siūlymus dėl standartų ir sertifikavimo, nes jie sustiprins tarpvalstybinį bendradarbiavimą pramonės srityje ir regioninę specializaciją bei kompetencijos tinklus. Komitetas ragina siekti EGA ir Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) veiksmų sinergijos, visų pirma sertifikavimo klausimu.

6.5

MVĮ, susijusios ir su didelėmis įmonėmis, yra labai svarbios Europos inovacijoms ir gamybai gynybos srityje. Pritardamas siūlomiems veiksmams, Komitetas pabrėžia atvirų tinklų svarbą. Vykdant mažiau, bet labiau į tikslą sutelktų (europinių) projektų, atsirastų naujų galimybių.

6.6

Įtraukus į projektus kuo įvairesnių MVĮ iš visos Europos, būtų galima paskatinti juose dalyvauti kuo daugiau šalių. Pastarųjų dalyvavimas būtų ne mažiau svarbi galimybė kompensuoti šalims perėjimą nuo gatavų produktų pirkimo prie orientavimosi į Europos rinką.

6.7

EESRK tvirtai pritaria numatomiems Komisijos veiksmams dėl įgūdžių, kurie yra labai svarbūs. Komitetas labai palankiai vertina teigiamą Europos socialinio fondo ir struktūrinių fondų indėlį ir giria EGA už valstybių narių informavimą ir pagalbą kuriant konkrečius projektus šiose srityse.

6.8

EESRK pakartoja, kad tvirtai pritaria Komisijos siekiui aktyviai taikyti dvejopo naudojimo technologijas.

6.9

Komitetas pabrėžia, kad kosmoso ir gynybos politikos ryšys gali būti naudingas esamiems ir naujai kuriamiems projektams (20).

6.10

EESRK pritaria siūlomiems veiksmams energetikos srityje. Jie taip pat padės pritraukti daugiau MVĮ.

6.11

Ypatingai svarbus tarptautinis matmuo, kaip ir numatomas komunikatas dėl ES strateginės eksporto kontrolės ilgalaikės vizijos. EESRK pažymi, kad išoriniai pramonės santykiai bus sėkmingi tik tuomet, jei turėsime tikrą vidaus rinką.

6.12

Galiausiai, Komitetas visiškai pritaria visiems komunikato 9 skyriaus 2 dalyje išdėstytiems strateginiams motyvams.