6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/132

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Komisijos planuojamas priemones.

1.2

EESRK dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą siekti Europos energetikos bendrijos ir Europos dialogo energetikos klausimais.

1.3

Komitetas remia siekį, kad energetikos politikos subjektų veikla būtų bendra, suderinta, nuosekli ir grindžiama bendradarbiavimu.

1.4

EESRK rekomenduoja įgyvendinant priemones stengtis vengti biurokratinio nelankstumo, baimės rizikuoti ir rinkos iškraipymų, taigi bet kokių kliūčių inovacijoms. Reikia remti tai, kas skatina naujas idėjas ir koncepcijas.

1.5

Svarbiausias uždavinys – techninis ir mokslinis energetikos srities technologijų ir inovacijų plėtojimas. Tai visų pirma pasakytina apie Europos strateginio energetikos technologijų plano (SET planą) tęsimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

1.6

Tinkamomis priemonėmis reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp suplanuoto projektų įgyvendinimo ir atvirumo įvairioms naujoms idėjoms bei jų konkuravimui.

1.7

Kad ilguoju laikotarpiu pavyktų atlikti šią didžiulę užduotį, būtina patirtis ir įvairių pasirinkimo galimybių bei koncepcijų sąveika, taip pat būtinas atitinkamai platus energijos rūšių derinys.

1.8

Atsižvelgiant į tai, jog tikėtina, kad programai „Horizontas 2020“ nebus skirta pakankamai Komisijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros biudžeto lėšų, taip pat valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros biudžeto lėšų, tampa dar svarbiau pasinaudoti lėšomis iš ES struktūrinių fondų, Europos investicinio fondo ir pajamomis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir visų pirma į šį didžiulį iššūkį orientuoti rinkos ekonomikos investicinį potencialą.

1.9

Viešąsias moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtas lėšas reikia naudoti ten, kur jos būtinos mokslinių tyrimų tikslams pasiekti, tačiau atitinkamų investicijų negalima tikėtis iš pramonės (žr. 3.20 punktą).

2.1

Atsižvelgdama į iššūkius iki 2020 m. ir vėliau, Komisija pristato savo strategiją, kaip neatsiejamą energetikos politikos dalį, kuria siekiama skatinti naujas technologijas ir inovacijas.

2.2

Šiuo tikslu Komisija ketina:

2.3

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą:

2.4

Šiuo tikslu Komisija ragina valstybes nares ir regionus:

3.1

Kelete savo nuomonių Komitetas atkreipė dėmesį į didžiulį uždavinį užtikrinti Europai tvarų, saugų, klimatui nekenkiantį ir ekonomišką energijos tiekimą, visame pasaulyje didėjant energijos poreikiui, pasiekus kritinę išteklių ribą ir esant tokioms klimato problemoms.

3.2

Komitetas mano, jog šis komunikatas yra svarbus žingsnis ilgame kelyje siekiant šio tikslo. Todėl Komitetas tvirtai remia Komisijos planuojamas priemones.

3.3

Tik bendrais, suderintais ir bendradarbiavimu grindžiamais visų susijusių subjektų veiksmais, visų pirma

ir priimtinomis sąnaudomis bus apskritai įmanoma pasiekti šį tikslą.

3.4

Komiteto manymu, Komisijos paskelbtos priemonės yra į tai orientuotos, todėl jis visapusiškai jas remia. Tačiau kartu Komitetas rekomenduoja imantis veiksmų nuolat atsižvelgti į tarptautinę padėtį ir bendradarbiauti su susijusiomis ne ES šalių programomis.

3.5

Komitetas pakartoja savo įsipareigojimą remti Europos energetikos bendriją (1), kaip būtiną pagrindą, norint kuo veiksmingiau pasiekti šiuos tikslus. Taip pat Komitetas pakartoja savo įsipareigojimą remti Europos dialogą energetikos klausimais (2), kad piliečiai, kaip susiję subjektai ir pilietinės visuomenės veikėjai, būtų įtraukti į politikos formavimą ir veiklos sritis.

3.6

Tačiau tam reikia kuo geresnio informavimo ir skaidrumo dėl kiekvienos pasirinkimo galimybės, jos kūrimo raidos, galimybių, rizikos ir kainos bei poveikio (3).

3.7

Nors Komisijos pasiūlytos ir Komiteto remiamos priemonės ir išankstinės sąlygos yra būtinos, tačiau jų įgyvendinime slypi keletas galimų problemų ir konfliktų, kurių būtina išvengti.

3.8

Tai visų pirma pasakytina apie polinkį taikyti centralizuotą, lėtą ir į planinę ekonomiką orientuotą veiklos metodą, kuriam būdingi perteklinis reguliavimas ir administravimas.

3.9

Komitetas taip pat įspėja dėl administracinių procedūrų lėtumo, neveiksmingumo ir išplitimo pavojaus ir nurodo savo nuomonę dėl Mokslinių tyrimų programų vykdymo supaprastinimo (4). Komitetas palankiai vertina šioje srityje Komisijos įdėtas pastangas ir todėl ragina laikytis šio požiūrio nagrinėjant ir šią temą.

3.10

Tačiau gali atsirasti dar vienas nepageidaujamas požymis, kadangi remiančios ir remiamos institucijos ir jų subjektai yra linkę vengti rizikos. Dėl to pirmiausia gali tekti rinktis jau žinomas technologijas. Be to, sprendimus priimančiose institucijose dažnai trūksta patyrusių ir pripažintų ekspertų konkrečiose susijusiose dalykinėse srityse.

3.11

A priori suplanuoti veiksmai geriausiu atveju tinka tik tada, kai yra pakankama žinių ir techninė bazė, be to, tolesnės priemonės gali būti aiškiai apibrėžtos ir tolesnis kelias – visiškai aiškus, todėl kiti pakeitimai arba inovacijos būtų ne tik nereikalingi, bet ir nepageidautini.

3.12

Tačiau, pasak Komisijos, kurios teiginius šiuo požiūriu Komitetas visapusiškai remia, taip nėra energetikos technologijų srityje: „ES turi turėti tvirtą ir dinamišką technologijų ir inovacijų strategiją“. Pagal šią strategiją turėtų būti ryžtingai remiamos ir su didele kūrimo rizika susijusios technologijos, jei jų teikiamos galimybės yra perspektyvios.

3.13

Taip pat siekiama, kad 3.3 punkte išdėstyti bendradarbiavimu grindžiami metodai ir politika taptų veiksmingi visoje ES, kad jie paskatintų bendras jėgas ir jas sutelktų, tačiau kartu siekiama didelės metodų bei sistemų koncepcijų įvairovės ir atvirumo novatoriškų koncepcijų ir regioninių ypatumų atžvilgiu, taigi, skatinti idėjas pagal principą „bandyk ir klysk“, leisti vykti konkurencijai ir jos neriboti.

3.14

Ši būtinybė turi papildyti suderinimo ir koordinavimo priemones. Šiuo tikslu reikia tinkamomis priemonėmis užtikrinti pusiausvyrą tarp suplanuoto projektų įgyvendinimo ir atvirumo įvairioms naujoms idėjoms. Komitetas visiškai sutinka su Komisija, kad tam reikia sukurti tinkamas pamatines sąlygas, kurios skatintų lankstumą, inovacijas, pasirengimą rizikuoti ir novatoriškas mokslinių tyrimų temas. Tam reikia specialių priemonių ir valdymo struktūrų.

3.15

Tai visų pirma pasakytina apie novatoriškų projektų skatinimą pramonėje. Esama daug pavyzdžių, kad ypač reikšmingos inovacijos buvo sukurtos ne rinkoje dominuojančiose pramonės šakose, o jas sukūrė „autsaideriai“, pavyzdžiui iš MVĮ. Valstybinei inovacijų politikai, kuri visų pirma sutelkia dėmesį į „nacionalinių čempionų“ skatinimą, gali iškilti pavojus, kad techninė raida bus klaidingai įvertinta, o jos svarba – nepakankamai įvertinta. Lėktuvą išrado ne geležinkelių arba laivų pramonė. Kaip jau suformulavo kiti autoriai, „elektros šviesa atsirado ne iš nuolat tobulinamos žvakės“. Taigi, skatinant negalima pirmenybės teikti „žvakių pramonei“, bet reikia ieškoti iš esmės naujų idėjų ir koncepcijų kūrėjų ir juos ypač skatinti.

3.16

Tačiau Komisijos pasiūlymuose išryškėja dar vienas galimas konfliktas – tarp inovacijų ir patekimo į rinką. Viena vertus, inovacija yra sėkminga tik tada, kai ji įsitvirtina rinkoje ir įveikia dažnai pradžioje kylančius sunkumus. Nors pagalba patekti į rinką (žr. taip pat 3.26 punktą) ar net priverstiniai tarifai (pvz., energijos tiekimo įstatymai) gali būti labai veiksmingi, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu jie iškraipo rinką ir neskatina geresnių sprendimų. Būtent su energijos tiekimo taisyklėmis susijusi patirtis rodo, kaip sunku laiku ištaisyti kartą padarytas klaidas. Tai tampa kliūtimi geresniems sprendimams arba svarbesnėms priemonėms. Todėl pagalba naujoms technologijoms patekti į rinką iš principo turėtų būti teikiama ilgiausiai tol, kol jos išsikovoja atitinkamą rinkos dalį.

3.17

Tuo remdamasis Komitetas rekomenduoja atidžiai išanalizuoti šias problemas. Galimos patekimo į rinką rėmimo priemonės turėtų būtinai teikti nuspėjamą ir patikimą pagrindą investicijoms, tačiau kartu užtikrinti, kad bus vengiama apibūdintų rinkai kenkiančių ir inovacijų neskatinančių trūkumų, pavyzdžiui, nuo pat pradžių numatant pakankamo mažėjančio proporcingumo pagalbą (žr. taip pat 3.25 ir 3.26 punktus).

3.18

Tačiau svarbiausias uždavinys energetikos srityje, Komisijos ir Komiteto manymu, yra techninis ir mokslinis energetikos srities technologijų ir inovacijų plėtojimas. Kitaip tariant, tai fundamentaliųjų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bei inovacijų sąveika ir trintis siekiant sėkmingo tų technologijų, būdų ir organizavimo formų patekimo į rinką. Šių procesų reikia norint pakeisti mūsų dabartinį energijos tiekimą remiantis Energetikos veiksmų planu iki 2050 m. ir vėliau, tačiau jų dažniausiai dar negalima nuspėti.

3.19

Tai visų pirma pasakytina apie iki šiol labai sėkmingo SET plano (5) tęsimą ir tobulinimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

3.20

Kalbant apie viešųjų lėšų, t. y. lėšų iš piliečių ir įmonių mokesčių (arba privalomų rinkliavų), naudojimą, iškyla esminis klausimas: kokiems rėmimo tikslams reikia arba galima jas naudoti, o kokias lėšas turėtų skirti privatus sektorius? Komitetas neketina gilintis į teisinius šio klausimo aspektus, jį šiuo atveju domina su turiniu ir tema susiję dalykai. Komitetas mano, kad bet kokia Komisijos teikiama parama (žinoma, viešosiomis lėšomis), turėtų visų pirma būti skiriama toms užduotims, kurios tikriausiai nebus remiamos privačiomis lėšomis. Tipiškos priežastys galėtų būti šios:

3.21

Atkreipdamas dėmesį į savo pirmiau pateiktas pastabas, Komitetas atitinkamai remia Komisijos pasiūlymą, „kad tuo tikslu SET plane reikia daugiau dėmesio skirti energetikos sistemos integravimui, veiksmų visoje inovacijų grandinėje integravimui ir didesniam Europos pramonės iniciatyvų ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos koordinavimui“ (6).

3.22

Komitetas mano, kad tinkamai toliau plėtojant Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą ji bus svarbi organizacijos forma norint visose su energetika susijusiose srityse pasiekti bendrą ir veiksmingą Europos viziją, kuri, pavyzdžiui, buvo labai sėkminga Europos branduolių sintezės mokslinių tyrimų srityje pagal EURATOM programą. Todėl svarbu Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungai suteikti moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai tinkamą valdymo struktūrą, kuri leistų kartu nagrinėti kiekvieną su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusį klausimų rinkinį ir sutelkti Europos dalykinę kompetenciją. Šiuo požiūriu Komitetas dar kartą ragina numatyti kvalifikuotą, dalykišką ir esminį Komisijos dalyvavimą priimant sprendimus ir skirstant atitinkamas paramos lėšas.

3.23

Kalbant apie realias sąnaudas ir Komisijos turimą biudžetą šiam tikslui, Komitetas pakartoja, jog apgailestauja, kad 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatyta lėšų suma programai „Horizontas 2020“ jokiu būdu neatitinka užduočių masto ir problemų svarbos.

3.23.1

Todėl, viena vertus, dar svarbiau kuo geriau panaudoti ribotas pagal programą „Horizontas 2020“ moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtas lėšas (viešųjų pirkimų direktyvos!), kad jos būtų kaip svertas ir paskata valstybėms narėms ir privačiajam sektoriui imtis daug didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

3.24

Kita vertus, ypač svarbu, kaip siūlo Komisija, surasti naujus finansavimo šaltinius, taip pat pasinaudoti ES struktūrinių fondų, Europos investicijų fondo lėšomis ir pajamomis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (kurios šiuo metu yra labai nedidelės) ir visų pirma į šį didžiulį iššūkį nukreipti rinkos ekonomikos ir jos pramonės investicinį potencialą.

3.25

Kaip Komitetas jau ne kartą perspėjo, šiuo tikslu reikia pagaliau baigti konkurencijai kenkiančio nacionalinio kišimosi į rinką keliamą chaosą ir sukurti visoje Europoje galiojančias ir patikimas taisykles (7), kad investuotojams būtų užtikrintas planavimo saugumas ir reikiamos paskatos.

3.26

Ypač ryškus tokių inovacijoms kliudančių taisyklių pavyzdys – kai kuriose valstybėse narėse taikomų vadinamųjų energijos tiekimo įstatymų, kurie pernelyg skatina nepastovius energijos šaltinius, poveikis. Nors šie įstatymai iš pradžių buvo labai veiksminga postūmį teikianti ir padedanti patekti į rinką priemonė, po pradžioje sulauktos sėkmės ji tapo netinkamu, pertekliniu rėmimu, dėl kurio kurį laiką labai krito kaina elektros energijos rinkoje ir įmonėms neapsimokėjo nei užtikrinti rezervinių pajėgumų, nei jų tobulinti technologiniu požiūriu, nei skubiai kurti būtinas kaupimo technologijas ir į jas investuoti.

3.26.1

Dėl to susidaro paradoksali ir keista padėtis: galutiniai elektros energijos vartotojai turi padengti didžiulį sąnaudų skirtumą tarp žemų (ar net neigiamų) rinkos kainų ir už vidutinį rinkos lygį daug didesnių fiksuoto supirkimo tarifų.

3.26.2

Dėl šios priežasties pernelyg išaugusios energijos vartojimo kainos yra ne tik bendro pobūdžio problema Europos ekonomikai, bet ir viena iš Komiteto nuomonėje (TEN/516) nagrinėto energijos nepritekliaus priežasčių.

3.27

Šis pavyzdys dar kartą rodo, kokios sudėtingos yra inovacijų ir rinkos sąlygų sąsajos. Taigi Komitetas dar kartą rekomenduoja kuo greičiau išspręsti šį klausimą, kad privačiajam sektoriui būtų suteikta pakankamai paskatų skubiai investuoti į novatoriškas technologijas ir procesus ir padėta užtikrinti ekonominę investicijų sėkmę. Jei šis klausimas liks neišspręstas, investicijų nebus, nes net novatoriškiausia įmonė, konkuruodama su technologijomis, kurioms valstybė teikia pirmenybę ir skiria dideles subsidijas, patirs nuostolių ir neišvengiamai bankrutuos bei pasitrauks iš rinkos.

4.1

Atsižvelgdamas į savo ankstesnes pastabas Komitetas pritaria pagrindiniams Komisijos principams, ypač:

Kad ilguoju laikotarpiu pavyktų atlikti šią didžiulę mums tenkančią užduotį, būtina patirtis naudojant įvairiausias pasirinkimo galimybes, koncepcijas ir jų sąveiką, taip pat būtinas atitinkamai platus energijos rūšių derinys. Tam prireiks pragmatiško požiūrio, racionalumo ir daug kantrybės.

4.2

Remdamasis savo ankstesnėmis pastabomis Komitetas pritaria ir komunikate išdėstytiems raidos tikslams:

4.3

Visų pirma atsižvelgdamas į savo naujoje tiriamojoje nuomonėje (8) šia tema išdėstytus nepastovių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių trūkumus Komitetas pritaria Komisijos ketinimui daugiau dėmesio skirti aplinką tausojančių pagrindinės apkrovos sistemų plėtojimui ir į klientų poreikius orientuotai energijos pasiūlai, kurią kartu su atsinaujinančiąja energija, pavyzdžiui, geotermija, sudaro branduolių sintezės energija, tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER) ir papildoma mokslinių tyrimų programa.

4.4

Komitetas taip pat visapusiškai remia su branduolių dalijimosi energija susijusį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbą, tačiau jo šioje nuomonėje išsamiau nekomentuoja, nes Komitetas jau aktyviai dalyvavo šiai temai skirtoje konferencijoje (simpoziumas „Branduolių dalijimosi mokslinių tyrimų nauda ir suvaržymai kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką“, Briuselis, 2013 m. vasario mėn.).

4.5

Žinoma, taip pat paminėtina, kad būtina plėtoti tinkamas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas – net jei dėl to dar greičiau bus sunaudoti riboti iškastiniai ištekliai, – kad būtų galima kuo greičiau sumažinti į aplinką išskiriamo anglies dioksido kiekį.

4.6

Be to, Komitetas pakartoja savo rekomendaciją plėtojant atsinaujinančiuosius energijos šaltinius daugiau dėmesio skirti šiems klausimams ir teikti pirmenybę tokiems pokyčiams, kurie yra skirti sukurti trūkstamas bendros sistemos sudėtines dalis, galinčias užtikrinti labiau į klientą orientuotą ir tinkamą energijos tiekimą.

4.7

Tai visų pirma pasakytina apie kuo veiksmingesnius ir kuo pigesnius pakankamos talpos energijos rezervuarus. Komiteto manymu, reikia visų pirma įveikti atsilikimą tinkamai tobulinant ir plačiu mastu taikant elektrochemiją ir elektrolizės technologiją bei susijusias medžiagas. Be to, taip būtų galima sukurti atsinaujinančiosios energijos ir iškastiniu kuru (taip pat dujomis, skysčiais arba kuro elementais) varomų transporto priemonių sektoriaus sistemines sąsajas, kaip elektrinių transporto priemonių su baterijomis atveju.

4.8

Šiuo požiūriu Komitetas nurodo pirmininkavusios Airijos prašymu parengtą nuomonę (9), kurioje išdėstytas susirūpinimas dėl kylančių energijos kainų ir jų poveikio piliečiams ir konkurencingumui. Kad būtų įmanoma didesnė rinkos dėsniais pagrįsta konkurencija, Komitetas minėtoje nuomonėje siūlė kaip vienintelę priemonę atsinaujinančiajai energijai rinkoje remti nustatyti atitinkamą anglies kainą (tinkamą prekybą apyvartiniais taršos leidimais, mokestį ar pan.). Žinoma, dėl to pabrangs iškastinių šaltinių energija, taigi, ir elektros energija iš anglimi, nafta arba dujomis kūrenamų elektrinių, tačiau bus galima atsisakyti įvairių kitų kainą didinančių ir rinką iškreipiančių atsinaujinančiajai energijai skirtų subsidijų arba priverstinių priemonių. Pajamos iš apyvartinių taršos leidimų jokiu būdu neturėtų patekti į bendrą valstybių narių finansinių išteklių katilą kaip papildomos bendros pajamos, jos turėtų būti išskirtinai naudojamos tik būsimų veiksmingų energetikos sistemų kūrimui ir taikymui. Taigi, šis Komisijos pasiūlymas yra tinkamos krypties ir Komitetas jį visapusiškai remia.