6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/32

1.1

EESRK ne kartą įvairiais požiūriais nagrinėjo neteisėtos imigracijos temą (1). Neteisėtos imigracijos reiškinys yra labai sudėtingas ir įvairiapusis todėl sprendžiant su juo susijusias problemas reikia taikyti trumpalaikes ir ilgalaikes priemones. Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama toliau išvardytiems aspektams:

1.2

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas giliai liūdi dėl nemažiau kaip 311, o, galimas dalykas, dar didesnio skaičiaus Afrikos migrantų žūties per neseniai įvykusias dvi nelaimes nuskendus laivams prie Lampedūzos krantų. Nors šios tragedijos priežasčių yra ne viena, Komitetas mano, kad šios nelaimės atvėrė platesnės neteisėtos imigracijos jūra į ES problemos opą ir yra priežastinis ryšys tarp šių dviejų nelaimių ir ES akivaizdaus nesugebėjimo nustatyti patenkinamą ir nuoseklią, solidarumu grindžiamą neteisėtos imigracijos politiką, įskaitant paieškos, gelbėjimo ir išsilaipinimo. Komitetas ragina ES ir valstybes nares laikyti šias nelaimes perspėjimo signalu ir imtis šioje nuomonėje rekomenduojamų veiksmų, kol neįvyko dar viena tragedija. Lampedūzos tragedijos atskleidė absoliučią būtinybę ES spręsti neteisėtos imigracijos ir sienų kontrolės klausimą Europos lygmeniu.

1.3

Žmogaus teisės: Komitetas yra susirūpinęs dėl didėjančios netolerancijos, rasizmo ir ksenofobijos imigrantų atžvilgiu, kurie Europoje laikomi „kitokiais“, ir baiminasi, kad finansų krizės socialiniai padariniai šių reiškinių nepaaštrintų. Siekiant užkirsti tokiam elgesiui kelią politikai ir kiti įtakingi visuomenės veikėjai bei žiniasklaida turi jausti ypač didelę atsakomybę už savo veiksmus ir rodyti aiškų politinį bei socialinį pavyzdį. Visais etapais, pradedant išgelbėjimu ar sulaikymu ir baigiant apsaugos statuso suteikimu ar kai asmenys neteisėtai gyvena be tapatybę įrodančių dokumentų, ar kai yra repatrijuojami į savo kilmės šalį, turi būti užtikrinamos neteisėtų imigrantų žmogaus teisės.

1.4

Jūroje esančių asmenų gelbėjimas: kiekvienam nelaimės jūroje ištiktam asmeniui, įskaitant neteisėtus imigrantus, turi būti suteikiama pagalba, taip pat kai gresia pavojus.

1.5

Išlaipinimas: ES privalo nustatyti tokią išlaipinimo politiką, kuri nepadidintų tų valstybių narių, kurios jau patiria neproporcingo dydžio antplūdį, naštos. Išlaipinimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis išlaipinimo artimiausioje saugioje vietoje principu, bet tik tuo atveju, jei ta šalis laikosi visų su žmogaus teisėmis susijusių tarptautinių konvencijų ir ją stebi žmogaus teisių organizacijos.

1.6

Teisė į prieglobstį ir jo suteikimas: pasienyje turi būti užtikrintas negrąžinimo principo laikymasis, o visi asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, turi turėti galimybę pateikti prašymą ES. Tokius prašymus turi nagrinėti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos. Atsižvelgiant į tai, būtina sukurti veiksmingesnę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistemą. EESRK pritaria bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis siekiant, kad jos stiprintų savo prieglobsčio sistemas ir labiau laikytųsi tarptautinių standartų.

1.7

Neteisėtų imigrantų repatriacija: Direktyva dėl grąžinimo (2) sukurta Europos teisinių ir procedūrinių garantijų sistema (3), kuriai pritaria ir EESRK, apimanti veiksmingą teisių gynimo priemonę, leidžiančią sprendimus dėl grąžinimo apskųsti kompetentingame teisme arba administracinėje institucijoje ar kompetentingoje nepriklausomoje įstaigoje, taip pat nemokamai teikiamą teisinę pagalbą ir atstovavimą, apsaugos priemones iki grąžinimo ir sulaikymo sąlygas. Komitetas siūlo, kad Europos grąžinimo politika būtų grindžiama savanoriškumo principu ir kuo didesne pagarba humanitarinėms vertybėms. Šie dalykai lemia Europos imigracijos politikos teisėtumą ir pasitikėjimą ja. Pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnyje aiškiai numatyta, kad kolektyvinis asmenų išsiuntimas draudžiamas ir kad niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmė arba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas – „negrąžinimo“ principas (Chartijos 4 ir 19 straipsniai).

1.8

Solidarumu grindžiama visapusiška Europos politika neteisėtos imigracijos srityje: EESRK mano, kad norint užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, turėtų būti stiprinamas ES solidarumas su tomis valstybėmis narėmis, kuriose dėl jų geografinės padėties yra didelis nusikalstamų prekybos žmonėmis, kurie atvyksta neteisėtais būdais, ir (arba) neteisėto asmenų įvežimo tinklų aukų skaičius. ES sienos, įskaitant ES valstybių narių jūrų sienas Europos ir Viduržemio jūros regione, yra visų ES valstybių narių sienos, todėl atsakomybę už tinkamą jų apsaugą turėtų pasidalyti visos valstybės narės, vadovaudamosi sutartimis. Tai yra ne tik solidarumo klausimas, bet svarbu ir tai, kad valstybės narės prisiimtų joms tenkančią atsakomybę taikant neteisėtos imigracijos keliamos naštos pasidalijimo mechanizmus. Todėl reikėtų būti solidariais su prie išorinių ES sienų esančiomis valstybėmis narėmis ir joms padėti įdiegiant naštos pasidalijimo mechanizmus, kurie leistų prieglobsčio prašytojus perkelti ES viduje. EESRK tvirtai pritaria tam, kad būtų taikomas Europos paskirstymo raktas, pristatytas Europos Parlamento pranešime dėl didesnio ES valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje (2012/2032 INI).

1.9

Susitarimų sudarymas su trečiosiomis šalimis: ES su trečiosiomis šalimis plėtojant dialogus migracijos ir judumo klausimais visų pirma turi būti siekiama sudaryti palankias sąlygas teisėtai ir tvarkingai migracijai, užtikrinti tarptautinės prieglobsčio teisės taikymą, sumažinti neteisėtą imigraciją ir kovoti su nusikalstamais prekybos žmonėmis tinklais. Dažnai bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi lemiamą reikšmę kaip išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą repatriacijos procedūrų vykdymą. Norint pasiekti geresnių rezultatų šį bendradarbiavimą būtina stiprinti. Kartu reikia teikti pagalbą tam tikroms tranzito šalims, kad jos galėtų geriau valdyti savo sienas ir sutelkti pajėgumus teikti apsaugą tiems, kuriems jos reikia.

1.10

„Europos sienų valdymo agentūra Frontex: reikia tęsti Frontex pertvarkymą į tikrą Europos išorės sienų valdymo agentūrą, kuriai būtų patikėtas didesnis vaidmuo koordinuojant bendrus ES veiksmus prie jos valstybių narių išorės sienų. Šiuo požiūriu reikia plėtoti su Europos sienos apsaugos pareigūnų būrių projekto įgyvendinimu susijusį darbą, kaip kad pabrėžta Europos Parlamento pranešime dėl Frontex (A7-0278/2011). Taip pat reikėtų išplėsti jos veiksmų laisvę, kad ji galėtų dėti daugiau pastangų prevencijos srityje. Aišku, norint, kad šios agentūros veikla būtų veiksmingesnė, prireiks daugiau, o ne mažiau išteklių. Tačiau agentūros koordinuojamoms bendroms operacijoms (įskaitant jų poveikį Sienų kodekse numatytoms pagrindinėms teisėms ir administracinėms garantijoms) turėtų būti numatyta demokratinė kontrolė, kurią vykdytų Parlamentas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra.

1.11

Europos prieglobsčio paramos biuras: (EPPB) savo veiklą pradėjo gana neseniai. Todėl tikimasi, kad jis netrukus visu pajėgumu pradės vykdyti savo uždavinius ypatingą dėmesį skirdamas patikėtam vaidmeniui ieškoti tvarių sprendimų ir imtis iniciatyvos ES valstybių narių solidarumo srityje, laikydamasis Reglamente dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nustatytų įsipareigojimų. Europos prieglobsčio paramos biuras turi gebėti aiškiai nustatyti valstybių narių prieglobsčio praktikos skirtumus, taip pat jų teisės aktų skirtumus ir pasiūlyti reikiamus pakeitimus.

1.12

Neteisėtas asmenų įvežimas ir kova su juo: EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas ryžtingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Reikėtų negailėti išteklių persekiojant ir traukiant baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie palengvina neteisėtą asmenų įvežimą. Šiuo tikslu būtina ieškoti trečiųjų šalių vyriausybių pagalbos.

1.13

Finansavimas: EESRK pabrėžia, kad migracijos srautų sustabdymas ir valdymas yra visos Europos Sąjungos (ES) reikalas, ir tai turi atspindėti veiksmingai politikai vykdyti būtinų priemonių finansinės naštos pasidalijimas. Komitetas pritarė Komisijos pasiūlymui, kuriuo siekiama, kad nuo 2014 m. Prieglobsčio ir migracijos fondo, taip pat Vidaus saugumo fondo administravimas būtų lankstesnis.

2.1

Bendra imigracijos politika turi būti grindžiama visuotiniu požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgiama į įvairius aspektus: demografinę ir darbo rinkų padėtį, pagarbą žmogaus teisėms, vienodą požiūrį ir nediskriminavimą, naujų imigrantų priėmimo teisės aktus, neteisėtų migrantų padėtį, prieglobsčio prašytojų priėmimą ir apsaugą, kovą su nusikalstamais prekybos žmonėmis tinklais, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, Europos solidarumą, socialinę politiką ir integraciją.

2.2

Komitetui didelį susirūpinimą kelia pastarųjų metų įvykiai, pareiškimai ir politiniai sprendimai, kadangi visoje Europoje vėl plinta sena ir žinoma europiečių liga – ksenofobija ir atskirtį skatinantis nacionalizmas. Mažumos ir imigrantai tampa menkinimo, įžeidinėjimų ir agresyvios bei diskriminuojančios politikos aukomis.

2.3

Neteisėtos imigracijos tema yra ypač rimta ir sudėtinga, kaip rodo dokumento pabaigoje pateikiamų priedų lentelės. Be to, tai yra visos ES problema ir ją reikia spręsti visai ES. Neteisėti imigrantai, kertantys pietinę sieną, paprastai siekia apsigyventi kitose ES šalyse.

2.4

Kadangi Šengeno erdvėje nėra vidaus sienų, neteisėtos imigracijos problema turi poveikio visai Europai ir ji turi būti sprendžiama taikant veiksmingą bendrą Europos politiką.“

2.5

EESRK nuodugniai išnagrinėjo neteisėtos imigracijos klausimą ir savo nuomonę išdėstė keliose didžiajai daugumai pritarus priimtose nuomonėse.

2.6

Šiose nuomonėse analizuojamos neteisėtos imigracijos į ES priežastys ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad nėra visapusiškos ES politikos dėl neteisėtos imigracijos ir kad labai lėtai judama ES bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos ir kruopštaus teisės aktų suderinimo link. Išsamiai išdėstomos šios problemos pasekmės ir pasiūloma keletas sprendimų.

2.7

Tūkstančiai neteisėtų imigrantų į ES atvyksta jūra. Tai reiškia, kad neteisėtos imigracijos jūra, kuri, kaip teigia Frontex, iš esmės yra sutelkta Europos ir Viduržemio jūros regione, klausimą reikia spręsti specialiomis priemonėmis.

2.8

Pagrindinis nuomonės tikslas yra išnagrinėti neteisėtos imigracijos jūra reiškinį kartu atkreipiant dėmesį į keletą svarbiausių su neteisėta imigracija apskritai susijusių klausimų, kad būtų rasti išsamūs sprendimai, užtikrinantys veiksmingą, žmogišką ir finansiškai prieinamą imigracijos politiką.

3.1.1

Visais etapais, pradedant išgelbėjimu ar sulaikymu ir baigiant apsaugos statuso suteikimu ar grąžinimu į jų kilmės šalį, turi būti užtikrinamos neteisėtų imigrantų žmogaus teisės. Neteisėta imigracija jūra dažnai baigiasi žūtimi. Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia, kad pagrindines žmogaus teises svarbu užtikrinti bet kuriuo momentu. EESRK pasiūlė, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra taip pat stebėtų sienų kontrolės priemones ir Frontex veiksmus. Komitetas remia Frontex konsultacinio forumo veiklą ir išreiškia savo norą bendradarbiauti.

3.2.1

Valstybės narės ir privatūs laivai privalo gelbėti kiekvieną nelaimės jūroje ištiktą žmogų. Tai turėtų galioti ir imigrantams ar prekyba žmonėmis ir (arba) neteisėtu asmenų įvežimu užsiimantiems asmenims, kurie sąmoningai rizikavo. Daugeliu atvejų nusikalstami tinklai, užsiimantys prekyba žmonėmis ir (arba) neteisėtai įvežantys prieglobsčio prašytojus ar neteisėtus imigrantus, šiuos asmenis stato į didelį pavojų. Agentūros ir NVO pranešė, kad tokiomis aplinkybėmis kiekvienais metais Viduržemio jūroje žūsta tūkstančiai žmonių ir kad kai kuriais atvejais tokiems asmenims pro šalį plaukiantys laivai nesuteikė pagalbos ar jų negelbėjo.

3.3.1

Pastaraisiais metais būta tam tikrų juridinių ir politinių ginčų dėl žmonių gelbėjimo Viduržemio jūros regiono tarptautiniuose vandenyse, dėl kurių visiškai be reikalo daugelio jų gyvybei grėsė pavojus. EESRK pabrėžia, kad išlaipinimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis išlaipinimo artimiausioje saugioje vietoje principu, bet tik su sąlyga, kad ta šalis laikosi visų su žmogaus teisėmis susijusių tarptautinių konvencijų ir ją stebi žmogaus teisių organizacijos. Kalbant apie Frontex misijas, EESRK visiškai nesutinka, kad migrantai visuomet būtų pristatomi į misijas vykdančias valstybes nares. Dėl tokios politikos kyla mažiausiai dvi problemos: a) migracijos spaudimas dar labiau sutelkiamas į valstybes nares, kurioms jau tenka sunki našta tol, kol valstybės narės, kurioms labiausiai reikia Frontex, nebebus pajėgios vykdyti Frontex misijos; b) tai nepalanku išgelbėtiems žmonėms, kadangi jie turėtų būti gabenami į Frontex misiją vykdančią šalį, o ne į tomis aplinkybėmis tinkamiausią vietą (paprastai – artimiausią saugią vietą).

3.4.1

EESRK ragina ES toliau kurti bendrą prieglobsčio sistemą, pagrįstą plačiu mastu suderintais teisės aktais. Dublino reglamente apibrėžiama kiekvienos valstybės narės pareiga išnagrinėti prieglobsčio prašymus. Komitetas yra nurodęs, kad ši sistema kelia daug problemų. Reikėtų paklausti paties prieglobsčio prašytojo, kuri valstybė narė, jo pageidavimu, turėtų nagrinėti prašymą. Savo nuomonėje dėl žaliosios knygos (4) Komitetas siūlo, „kad prieglobsčio prašytojas galėtų laisvai pasirinkti šalį, kuriai teikti prieglobsčio prašymą, todėl nuo šiol valstybės narės yra raginamos taikyti humanitarinę išlygą, numatytą reglamento 15 straipsnio 1 dalyje“.

3.4.2

Valstybių narių bendradarbiavimo srityje veiklą ėmė plėtoti EURASIL – nacionalinių ekspertų grupė, kuriai pirmininkauja Komisija. Be to, įsteigiant Europos pabėgėlių fondą, sukurta finansinio solidarumo priemonė. Nuo 2014 m. Prieglobsčio ir migracijos fondui bus suteikta daugiau lėšų ir lankstumo ekstremaliais atvejais.

3.4.3

Prieglobsčio prašytojų prašymai dėl apsaugos turi būti nagrinėjami vadovaujantis Europos teisės aktais dėl prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos suteikimo. Tiems, kam iš tikrųjų reikia apsaugos, ji turėtų būti suteikta.

3.4.4

EESRK dar kartą nurodo, kad elgesys su prieglobsčio prašytojais prie sienų ir jiems suteikiamos garantijos privalo būti tokios pačios, kaip ir valstybės narės teritorijoje prašymą pateikiančių prieglobsčio prašytojų atveju.

3.4.5

Komitetas ragina ES prisiimti didesnius įsipareigojimus kovojant su nusikalstamais prekybos žmonėmis tinklais, tačiau mano, kad tam tikra politika „kovojant su neteisėta imigracija“ kelia rimtą prieglobsčio krizę Europoje. Kelete savo nuomonių (5) EESKR pabrėžė, kad kova su netesėta imigracija neturėtų kelti naujų problemų dėl prieglobsčio ir kad už sienų kontrolę atsakingiems pareigūnams reikia suteikti atitinkamų žinių, kad jie užtikrintų teisę į prieglobstį.

3.4.6

EESRK pritaria Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro (JTPRVK) pateiktiems pasiūlymams įsteigti prieglobsčio ekspertų grupes, kurios padėtų visų ES vykdomų sienų kontrolės operacijų metu.

3.4.7

Ypač svarbu pabrėžti, kad tūkstančiai atvykstančiųjų į ES neprašo prieglobsčio, kadangi jie yra ekonominiai migrantai ir pagrindinė priežastis, dėl kurios jie atvyko į ES – tęsti kelionę į kitas Europos šalis, o ne pasilikti šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyko.

3.4.8

Partnerystė judumo srityje šalims partnerėms neturi užkrauti visų su per jų teritoriją vykstančių asmenų prieglobsčio procedūromis susijusių išlaidų naštos. Prieglobsčio fondas turėtų būti ES paramos išraiška. Šis fondas turėtų padėti sukurti mechanizmus ir struktūras, kurios leistų per tinkamą laiką išnagrinėti prieglobsčio prašymus ir priimti sprendimus remiantis tarptautinėmis teisinėmis garantijomis.

3.4.9

EESRK ragina ES toliau kurti bendrą prieglobsčio sistemą, kuri apimtų ir plataus masto teisės aktų suderinimą. Prieglobsčio prašymai turėtų būti nagrinėjami ne tik atvykimo šalyse, bet ir kitose valstybėse narėse. Reikėtų paklausti paties prieglobsčio prašytojo, kuri valstybė narė, jo pageidavimu, turėtų nagrinėti prašymą. Savo nuomonėje dėl žaliosios knygos (6), Komitetas siūlo, „kad prieglobsčio prašytojas galėtų laisvai pasirinkti šalį, kuriai teikti prašymą, todėl nuo šiol valstybės narės yra raginamos taikyti humanitarinę išlygą, numatytą Reglamento 15 straipsnio 1 dalyje“ taip paspartinant prašymų nagrinėjimą ir palengvinant atvykimo šalims tenkančią biurokratinę naštą. EESRK pasisako už tai, kad ES bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis siekiant pagerinti jų prieglobsčio sistemas ir jas suderinti su tarptautiniais standartais. Kalbant apie prieglobsčio politikos išorės matmenį, pažangos pasiekta remiant trečiąsias šalis, kuriose daug pabėgėlių (ypač svarbios yra regioninės apsaugos programos), arba perkeliant pabėgėlius Europos Sąjungoje.

3.5.1

Migrantų, kurie neteisėtu būdu pateko į ES, grąžinimas turi būti vykdomas labai atsargiai. Šiomis aplinkybėmis labai svarbūs grąžinimo susitarimai su trečiosiomis šalimis užtikrinant, jog bus gerbiamos visos grįžtančių migrantų teisės.

3.5.2

Partnerystė judumo srityje turėtų sudaryti sąlygas visų pirma savanorišku grįžimu grindžiamoms grąžinimo procedūroms ir būtų sukurtos paramos sistemos (7). Jei taikoma priverstinio grąžinimo procedūra, ji turi būti vykdoma visapusiškai užtikrinant grąžinamų asmenų žmogaus teises atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas (8).

3.5.3

Komitetas ragina užtikrinti dar didesnį skaidrumą, susijusį su ES ir už jos ribų esančiais sulaikymo centrais, taip pat informuoti JT žmogaus teisių tarybą apie juose esančių sulaikytų asmenų padėtį ir sudaryti galimybę tokiems asmenims gauti tinkamą pagalbą iš nevyriausybinių organizacijų. EESRK mano, kad nėščiosioms ir nepilnamečiams turėtų būti skiriama ypatinga apsauga ir jie turėtų gyventi atitinkamomis sąlygomis, kurioms sukurti turėtų būti teikiama ES finansinė parama.

3.6.1

EESRK pabrėžia, kad ši problema yra visos Europos, o ne vien Viduržemio jūros regiono šalių problema; tai, kad egzistuoja Šengeno susitarimas, reiškia, kad imigracijos į Viduržemio jūros regioną problema turi būti sprendžiama bendromis Europos pastangomis. Tai nėra tik bendrijos solidarumo parodymas, svarbu tai, kad visos ES valstybės narės prisiimtų joms tenkančią atsakomybę vykdant bendrą Europos politiką, kurią turėtų pasiūlyti Komisija ir patvirtinti Taryba ir Parlamentas.

3.6.2

Europos Sąjungos valstybių narių sienos, įskaitant Viduržemio jūros pakrantėje esančių ES valstybių narių jūrų sienas, yra visų ES valstybių narių sienos, todėl atsakomybę už tinkamą jų valdymą turėtų pasidalyti visos valstybės narės.

3.6.3

Šiuo požiūriu visos valstybės narės turėtų teikti pagalbą ir dalyvauti: a) vykdant veiksmingas gelbėjimo jūroje operacijas ir sienų kontrolę, b) nagrinėjant prieglobsčio prašymus pagal savo atsakomybės sritį, c) ypatingais atvejais įgyvendinant repatriacijos ir išsiuntimo procedūras, d) perskirstant migrantus ES viduje iš mažų Viduržemio jūros regiono valstybių narių, e) kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtu žmonių gabenimu.

3.6.4

Perskirstymas turi būti vykdomas taikant nuolatinį nustatytą mechanizmą. Šiuo atveju Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinio ir veiksmingo prieglobsčio prašytojų perskirstymo ES viduje mechanizmo taikant Europos paskirstymo raktą, pristatytą Europos Parlamento pranešime dėl didesnio ES valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje (2012/2032 INI). Norint užtikrinti kuo didesnį šio mechanizmo veiksmingumą pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reikėtų atsižvelgti į praktinę patirtį, sukauptą įgyvendinant Maltai skirtą bandomąjį projektą EUREMA (9).

3.7.1

Europos Sąjunga turėtų pasinaudoti visa savo politine ir ekonomine įtaka, ypač šalyse, gaunančiose reikšmingą ES finansinę paramą, kad įpareigotų jas bendradarbiauti imigracijos srityje. Komitetas mano, kad partnerystės judumo srityje susitarimai turi apimti visus keturis visuotinio požiūrio ramsčius: sudaryti palankias sąlygas teisėtai migracijai ir judumui ir juos organizuoti, vykdyti neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir mažinti jų mastą, skatinti tarptautinę apsaugą ir plėtoti prieglobsčio politikos išorės aspektą, didinti migracijos ir judumo poveikį vystymuisi.

3.7.2

Sprendžiant šią problemą reikia ne apsiriboti viešosios tvarkos palaikymo priemonėms, o orientuotis į prevencijos priemones, kurias reikėtų įgyvendinti trečiosiose šalyse, didesnę svarbą teikiant bendradarbiavimo programoms remti žemdirbystę ir gyvulininkystę, MVĮ ir kt. ES privalo parodyti, kad turi politinę galią dirbti kartu su šalimis, su kuriomis ji turi bendradarbiauti ir kurios gauna nemažą finansavimą, kad kartu spręstų saugumo, organizuoto nusikalstamumo ir neteisėtos imigracijos klausimus. EESRK palankiai vertina neseniai sudarytą susitarimą su Maroko karalyste ir iniciatyvą užmegzti judumo partnerystes tarp ES ir Tuniso, Egipto ir Libijos. Tačiau reikėtų atlikti nepriklausomą šiuo metu veikiančių judumo partnerysčių veiksmingumo ir poveikio įvertinimą. EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai užtikrinti, kad judumo partnerystė turėtų veiksmingą vertinimo mechanizmą. Kita vertus, reikėtų, kad judumo partnerystė, kuri yra dalyvaujančioms šalims neprivaloma bendra politinė deklaracija, taptų tarptautiniais susitarimais. Komitetas mano, kad ES ir valstybės narės turėti pasirašyti naujus susitarimus su kitomis regiono šalimis. Atsižvelgiant į ypatingus ES ir Turkijos santykius, abi šalys turėtų aktyviau spręsti migracijos klausimus, visų pirma kovojant su nusikalstamais tinklais.

3.7.3

Siekiant užtikrinti sklandų administracinių ir teisinių procedūrų veikimą, nepaprastai svarbu, kad ES neteisėtų migrantų kilmės šalis paprašytų sparčiai pateikti kelionės dokumentus.

3.7.4

Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas taip pat plėtojant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių konferencijos veiklą, kadangi dalis neteisėtų migrantų į ES atvyksta per trečiąsias Viduržemio jūros pakrantės šalis.

3.7.5

Reikėtų teikti pagalbą tam tikroms tranzito šalims, kad jos galėtų geriau valdyti savo sienas, sukurti prieglobsčio struktūras ir taip pat sutelkti pajėgumus ir pačios teikti apsaugą tiems, kuriems jos reikia.

3.8.1

Reikia tęsti Frontex pertvarkymą į tikrą Europos išorės sienų valdymo agentūrą, turinčią platesnius įgaliojimus koordinavimo ir prevencijos srityje. Šiuo tikslu ją būtina sustiprinti suteikiant tinkamus finansinius išteklius, kad ji galėtų teikti reikiamą pagalbą pietinėms valstybėms narėms, sunkiai susitvarkančioms su imigracijos srautais. Kartu turi būti didinamas darbuotojų (įskaitant sienos apsaugos pareigūnus) skaičius ir gerinamos elektroninės stebėjimo ir registravimo priemonės. Šiomis aplinkybėmis, reikia dėti daugiau pastangų paremti Europos sienos apsaugos pareigūnų būrių projekto įgyvendinimą, kaip pabrėžta Europos Parlamento pranešime dėl Frontex (A7-0278/2011). Be to, jau dabar reikia rimtai apsvarstyti, kaip Frontex panaudos savo naujus pajėgumus (pavyzdžiui, galimybę įsigyti įrangos).

3.8.2

Reikia sustiprinti regioninių sienų saugumą užtikrinantį Europos patrulių tinklą sudarant sąlygas koordinuoti nacionalinius išteklius ir Europos priemones, taip pat sustiprinant bendradarbiavimą nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

3.9.1

EPPB turi gebėti aiškiai nustatyti valstybių narių prieglobsčio praktikos skirtumus, taip pat jų teisės aktų skirtumus ir pasiūlyti reikiamus pakeitimus. Kaip žaliojoje knygoje siūlė Komisija, jo kompetencijos sričiai turi priklausyti ir įvairių ES prieglobsčio acquis procedūrinių ir materialinių aspektų aiškinimo ir taikymo bendrų gairių rengimas.

3.9.2

Biuras galėtų tapti svarbiu gerosios praktikos mainų ir mokymo prieglobsčio klausimais veiklos (visų pirma skirtos pasienio pareigūnams) plėtojimo centru. Šis biuras taip pat galėtų būti naujų priemonių, kurias ES plėtoja prieglobsčio srityje, stebėsenos ir tyrimo centras. Jis kartu galėtų būti vieta, kur būtų kuriamos ir valdomos bendros prieglobsčio ekspertų grupės.

3.9.3

EPPB turės užsiimti tinklaveika, bendradarbiauti su EURASIL ir palaikyti glaudžius ryšius su JTVPKV bei specializuotomis NVO.

3.9.4

Europos prieglobsčio paramos biuras savo veiklą pradėjo gana neseniai. Tikimasi, kad jis nedelsdamas visu pajėgumu pradės vykdyti savo uždavinius ypatingą dėmesį skirdamas jam patikėtam vaidmeniui ieškoti tvarių sprendimų ir užtikrinti, kad valstybės narės sąnaudas pasidalytų taip, kaip nurodyta Reglamente dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo. Kartu EPPB privalo imtis iniciatyvos ES valstybių narių solidarumo srityje, laikydamasis Reglamente dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nustatytų įsipareigojimų.

3.10.1

Neteisėta imigracija jūra yra pavojinga ir ji kelia pavojų žmonių gyvybei. Tūkstančiai žmonių prarado gyvybę kirsdami Viduržemio jūrą plaukioti netinkamais laivais. Šias pavojingas keliones organizuoja nusikaltėlių tinklai, kurie šimtus žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, be atitinkamos įrangos ar aprūpinimo (netgi be gelbėjimosi įrangos-) sugrūda į laivus, kurių didžioji dauguma yra netinkami laivybai. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje „Žmonių žūtis Viduržemio jūroje. Kas už tai atsakingas?“ (Rezoliucija 1872 (2012)) labai išsamiai aprašomas neteisėtu migrantų įvežimu užsiimančių asmenų vaidmuo organizuojant pavojingas keliones per Viduržemio jūrą ir į jį reikia atsižvelgti norint suprasti, koks rimtas šis klausimas.

3.10.2

Valstybių narių nustatyti prekeivių žmonėmis ir neteisėtu žmonių įvežimu užsiimančių asmenų baudžiamasis persekiojimas ir nuosprendžiai turi būti vieni iš griežčiausių, jiems skiriant įvairias bausmes, įskaitant laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Prekeivių žmonėmis išnaudoti asmenys visada turi būti laikomi nekaltomis aukomis.

3.10.3

Neteisėtas asmenų įvežimas skatina nusikalstamumą, kadangi vežimą organizuojantys nusikaltėlių tinklai renka mokestį iš visų vežamų asmenų, dažnai prievarta ir elgdamiesi nežmoniškai. EESRK pabrėžia, kad ES turėtų bendradarbiauti su išvykimo ir tranzito šalimis, kad būtų suardyti susiję nusikaltėlių tinklai. EESRK taip pat akcentuoja, kad ES privalo imtis pačių ryžtingiausių veiksmų, kad užkirstų kelią neteisėtu žmonių įvežimu užsiimančių asmenų veiklai ir neleistų jiems rizikuoti kitų gyvybe.

3.10.4

ES taip pat turėtų apsvarstyti galimybę siekti susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl migrantų priėmimo centrų sukūrimo ir teikti finansinę paramą jų įkūrimui ir išlaikymui. Tose šalyse įkurti centrai galėtų veikti bendradarbiaudami su kitais priėmimo centrais tapatybės nustatymo ir pagalbos teikimo srityse. Tarptautinė migracijos organizacija, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, Pagrindinių teisių agentūra ir specializuotos NVO turėtų stebėti šių centrų veiklą.

3.10.5

Be to, ES turi imtis informavimo iniciatyvų, kuriomis atgrasytų galimus neteisėtus imigrantus nuo patekimo į ES neteisėtais būdais, juos supažindindama su neteisėtos imigracijos keliamais pavojais ir sunkumais. Galimi neteisėti migrantai taip pat turėtų būti įspėti apie didžiulius sunkumus, su kuriais jie susidurs ieškodami darbo Europoje, kai pateks į ją be dokumentų.

3.10.6

Organizacijoms, kurios išvykimo šalių visuomenę stengiasi supažindinti su minėtais aspektais, kad galimus migrantus įtikintų atsisakyti leisti į pavojingas keliones, būtina teikti moralinę ir finansinę paramą.

3.10.7

EESRK taip pat norėtų pabrėžti, kad būtina skirti dėmesio pagrindinėmis problemos priežastimis, kurios susijusios su išvykimo šalių gyvenimo lygiu. Reikia pradėti įgyvendinti konkrečias tam skirtas programas. Visa ši tema turi būti įtraukta į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių konferencijos darbotvarkę.

3.11.1

Imigracijos srautų prevencijai ir jiems sustabdyti būtinas finansavimas. Planuojant sulaikymo centrus reikia pasirūpinti, kad neteisėti imigrantai būtų laikomi atskirai nuo prieglobsčio prašančių pabėgėlių. Per 15 dienų reikia atskirai apgyvendinti nepilnamečius ir kitus pažeidžiamus asmenis. Kaip nurodoma Frontex pateiktame Italijos tyrime, per dieną vienam neteisėtam migrantui išleidžiama 48 EUR. Jei šį skaičių padauginsime iš 100 000 – tiek, Frontex teigimu (10), kasmet atvyksta imigrantų – ir iš 365 dienų, bendros išlaidos kasmet sudaro 1,752 mlrd. EUR.

3.11.2

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas supaprastinti finansines priemones įsteigiant du fondus: Prieglobsčio ir migracijos (11) bei Vidaus ir saugumo (12), papildytus horizontaliuoju reglamentu, kuriame pateiktas programavimo, informacijos, finansų valdymo, kontrolės ir vertinimo bendrų taisyklių rinkinys (13). EESRK remia Komisijos pasiūlymą skirstant finansinius išteklius valstybėms narėms nustatyti bazinę ir kitą, kintamą arba lanksčią, sumą. EESRK nuomone dėl lanksčios sumos, būtina, kad kiekviena valstybė narė parengtų metinę su ES prioritetais susijusią programą, į kurią būtų įtrauktas bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis. Komitetas pritaria tam, kad nuo 2014 m. Prieglobsčio ir migracijos fondui būtų suteikta daugiau išteklių ir lankstumo ekstremaliais atvejais.

3.11.3

Padarius numatytus pakeitimus galima išspręsti dabartines problemas, nes ES migracijos srauto valdymo ir sulaikymo centrų kūrimo programos yra metinės. Lėšos ir priemonės taip pat numatomos metams. Tačiau priėmimo ir apgyvendinimo įstaigų beveik neįmanoma užbaigti laikantis metinio tvarkaraščio. Dėl šios priežasties tokiose programose turėtų būti numatyta daugiau lankstumo.

3.11.4

Trečiosioms šalims, kurios yra tarpiniai migrantų maršruto iš išvykimo šalies į galutinę paskirties vietą etapai, reikia skirti lėšų priėmimo ir apgyvendinimo centrams steigti.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą finansinį pavyzdį, ES biudžete reikia numatyti lėšų stebėjimo ir prevencijos priemonėms sustiprinti (patruliavimo laivams, pakrančių apsaugos tarnyboms, sraigtasparniams) ir užtikrinti, kad Frontex ir Europos prieglobsčio paramos biuras turėtų atitinkamą metinį biudžetą, kurio pakaktų jų užduotims tinkamai atlikti. Reikia skirti lėšų atvykimo šalims, kad jos būtų pajėgios veiksmingai kovoti su susijusiais nusikaltėlių tinklais ir kartu sudaryti reikiamas sąlygas atvykstantiems migrantams.

—

2002 m. balandžio 25 d. nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendros neteisėtos imigracijos, pranešėjas Pariza Castaños (OL C 221, 2002 9 17),

—

2004 m. sausio 29 d. nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą, pranešėjas Pariza Castaños (OL C 108, 2002 4 30),

—

2004 m. spalio 27 d. nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 2002/463/EB dėl administracinio bendradarbiavimo veiksmų programos išorinių sienų kontrolės, vizų, prieglobsčio ir imigracijos srityse (ARGO programa) patvirtinimo, pranešėjas Pariza Castaños (OL C 120, 2005 5 20),

—

2008 m. kovo 12 d. nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos, pranešėja Le Nouail-Marlière (OL C 204, 2008 8 9).