KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai

1. Įvadas

ES plėtros politika vykdoma daugiau nei keturis dešimtmečius. Per vienas po kito vykusius plėtros etapus narių skaičius pamažu išaugo nuo šešių iki 27. 2013 m. liepos 1 d. Kroatija turėtų tapti 28-ąja nare. Vykdydama plėtros politiką nuo pat pradžios ES siekė išpildyti teisėtą mūsų žemyno gyventojų norą išvien siekti bendrų Europos tikslų. Ji subūrė tautas ir kultūras ir suteikė ES įvairovės ir dinamiškumo. Daugiau nei trys ketvirtadaliai ES valstybių narių yra buvusios plėtros šalys.

Šiuo metu, kai ES tenka spręsti svarbius uždavinius ir didelio visuotinio netikrumo problemą, o ekonominė, finansinė ir politinė integracija įgyja naują pagreitį, plėtros politika toliau padeda užtikrinti taiką, saugumą ir klestėjimą mūsų žemyne. Stojimo perspektyva pagal griežtas, tačiau teisingas sąlygas, skatina vykdyti politines ir ekonomines reformas, keičia visuomenes ir sukuria naujų galimybių piliečiams ir verslui. Be to, plėtra didina Sąjungos politikos ir ekonomikos stiprumą. Vykdydama plėtros politiką ES gali vadovauti ir naudotis tvirtesnio ir vieningesnio žemyno teikiamais privalumais ir kartu įrodyti nuolatinį savo gebėjimą būti pasaulinio masto veikėja.

Paskutinysis plėtros etapas, per kurį prisijungė Vidurio ir Rytų Europos šalys, ne tik suvienijo rytus ir vakarus po dirbtinio atskyrimo dešimtmečių. Ji suteikė abipusės naudos, susijusios su didesne prekybos integracija, didesne vidaus rinka, masto ekonomija ir platesnėmis investicijų ir darbo galimybėmis. Nuo derybų pradžios iki faktinio įstojimo, eksportas iš ES į stojančias šalis išaugo daugiau nei trigubai. Apskaičiuota, kad trečdalį stojančių šalių ir taip didelio augimo tuo pačiu laikotarpiu lėmė plėtra.

Teisinės valstybės ir demokratinio valdymo stiprinimas yra pagrindinis plėtros aspektas. Iš ankstesnių plėtros etapų patirties matyti, kad šioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio ir toliau gerinti proceso kokybę. Tai remia ir toliau skatina stabilumą nuo konfliktų neseniai nukentėjusiame regione ir pietryčių Europoje padeda kurti aplinką, kuri skatintų augimą, pritrauktų investicijų, didintų regioninį bendradarbiavimą ir padėtų spręsti bendrus uždavinius, tokius kaip kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Taip sprendžiami ES ir plėtros šalių piliečiams tiesiogiai rūpimi teisingumo, saugumo ir pagrindinių teisių klausimai. Vykstant deryboms su Juodkalnija Taryba birželio mėn. priėmė Komisijos pasiūlytą naują požiūrį į teismų sistemą ir pagrindines teises ir teisingumą, laisvę bei saugumą, taigi teisinės valstybės principai yra įtvirtinti stojimo procese ir padėtas pagrindas būsimoms deryboms.

Paskutiniais metais ES politinėje darbotvarkėje vyravo dabartinės euro zonos problemos. Jos kartu su pastarojo metų finansų krize išryškino šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybę, tiek ES, tiek už jos ribų. Šie euro zonai tenkantys uždaviniai parodo, kaip svarbu toliau įtvirtinti ekonominį ir finansinį stabilumą ir skatinti reformas bei augimą, taip pat ir plėtros šalyse. Vykdant plėtros procesą taip pat reikės atsižvelgti į didesnę su juo susijusią ekonominę, finansinę ir politinę integraciją ES. Bendras uždavinys – stiprinti plėtros šalių atsparumą krizėms. Plėtros procesas yra galinga priemonė siekiant šių tikslų. Stipresnė ir didesnė ES galės geriau spręsti šiuos uždavinius. Pavyzdžiui, Turkijos ekonomikos dinamiškumas, geopolitinis vaidmuo, indėlis į energetinį saugumą ir jos jaunimas – tai galimybė ir Turkijai, ir ES atsižvelgiant į stojimo perspektyvą.

Mums bendrai svarbu šalinti Vakarų Balkanų nestabilumo grėsmes, atsižvelgiant į karo palikimą ir pasidalijimą regione. Plėtros procesu remiami reformų šalininkai regione ir toliau įtvirtinamas perėjimas po karo prie demokratijos. Jis padeda išvengti galimų gerokai didesnės nestabilumo padarinių šalinimo kainos. Stabilumo ir demokratijos pietryčių Europoje stiprinimas – taip pat investicija į tvirtą ir tvarią demokratiją platesnio masto ES kaimynystėje. Atnaujintas konsensusas dėl plėtros, dėl kurio Europos Vadovų Taryba sutarė, tebėra ES plėtros politikos pagrindas. Ši politika grindžiama tvirtais įsipareigojimais, teisingomis ir griežtomis sąlygomis ir tinkamu bendravimu su visuomene, taip pat ES gebėjimu integruoti naujas nares. Dabartinė plėtros darbotvarkė apima Vakarų Balkanus, Turkiją ir Islandiją. ES nuolatos pabrėžia, kad jos politika Vakarų Balkanų atžvilgiu grindžiama įtrauktimi, o Europos Vadovų Taryba keliuose susitikimuose iš eilės patvirtino, kad viso regiono ateitis yra ES. Stabilizacijos ir asociacijos procesas tebėra bendras būtinų parengiamųjų darbų pagrindas.

Kad plėtros procesas būtų sėkmingas, būtina išlaikyti jo patikimumą. Būtina užtikrinti, kad plėtros šalyse būtų vykdomos plataus masto reformos, kad tos šalys atitiktų nustatytus kriterijus, visų pirma Kopenhagos kriterijus. Taip pat būtina toliau užtikrinti valstybių narių ir jų piliečių paramą. Būtina skatinti suvokimą ir neoficialius debatus apie plėtros politikos poveikį, ypač šiuo metu, kai ES tenka spręsti svarbius uždavinius. Šiomis aplinkybėmis svarbiausia – nuopelnų principas. Kiekvienos šalies tempas, kuriuo ji artėja prie narystės ES, priklauso nuo to, kaip ji laikosi būtinų sąlygų. Taigi, plėtra iš esmės yra laipsniškas procesas, pagrįstas tvirtu ir tvariu atitinkamų šalių reformų įgyvendinimu. Pradėjus taikyti naują požiūrį derybose teisinės valstybės srityje iškilo poreikis per visą derybų procesą siekti svarbių reformos įgyvendinimo rezultatų. Reformas reikia įtvirtinti ir siekti, kad procesas būtų negrįžtamas.

Artėjantis Kroatijos stojimas, birželio mėn. pradėtos stojimo derybos su Juodkalnija ir kovo mėn. Serbijai suteiktas šalies kandidatės statusas rodo, kad ES vykdo savo įsipareigojimus, kai tik tenkinamos sąlygos. Šie teigiami pokyčiai taip pat aiškiai rodo, kad plėtra procesas gali paskatinti pokyčius ir tai, ko galima pasiekti teritorijoje, kurią dar visai neseniai nusiaubė karas. Jie skatina visas regiono šalis intensyviau rengtis galimai narystei ES.

Paskutiniais metais plėtros šalyse įvyko nemažai teigiamų pokyčių. Ne tik Kroatija, Juodkalnija ir Serbija, bet ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pasiekė teigiamų rezultatų. Šioje šalyje aukšto lygio dialogas stojimo klausimais padėjo valdžios institucijoms sutelkti daugiau dėmesio reformoms. Albanijos vyriausybė ir opozicija palaikė dialogą ir sugebėjo išeiti iš politinės aklavietės, visų pirma patvirtinus rinkimų ir parlamento reformas. Stojimo derybos su Islandija vystosi gerai. Turkija aktyviai rėmė pernai paskelbtą ir 2012 m. gegužės mėn. Komisijos pradėtą vykdyti naują aiškią darbotvarkę.

Tačiau daugumoje šalių reformas vis dar reikia įvykdyti. Žmogaus teisės, geras valdymas, teisinė valstybė, įskaitant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, administracinių gebėjimų stiprinimas, nedarbas, ekonominė reforma ir socialinė įtrauktis tebėra pagrindiniai uždaviniai. Dažnai reikia prisiimti didesnę atsakomybę už reformas ir sutelkti reikiamą politinę valią daryti pažangą. Žiniasklaidos saviraiškos laisvė ir nepriklausomumo didinimas tebėra svarbus uždavinys. Stojimo procesą kartais neigiamai tebeveikia dvišaliai klausimai.

Plėtros procesas savo pobūdžiu yra įtraukus, reikia, kad jame dalyvautų įvairios suinteresuotosios šalys. Bendras politinis konsensusas ir visuomenės parama būtinoms reformoms plėtros šalyse labai padeda užtikrinti pokyčius, kurie būtini pažangai siekiant narystės ES.

Šiame komunikate įvertinama Europos Sąjungos plėtros darbotvarkės esama padėtis. Remiantis pridedamomis išsamiomis šalių analizėmis[1], jame apžvelgta, ką šios šalys pasiekė rengdamosi narystei, kokia jų padėtis šiandien, vertinamos jų perspektyvos ateinančiais metais ir pateikiama atitinkamų rekomendacijų. Kaip ir ankstesniais metais, ypatingas dėmesys skirtas kai kuriems pagrindiniams uždaviniams, taip pat paramai, kurią ES suteikė plėtros šalims, be kita ko, per Pasirengimo narystei pagalbos priemonę.

2. Pagrindiniai uždaviniai 2.1. Teisinė valstybė – pagrindinis plėtros politikos aspektas

Ankstesnių plėtros etapų patirtis ir uždaviniai, su kuriais susiduria plėtros šalys, rodo, kaip svarbu vykdant plėtros politiką dar daugiau dėmesio skirti teisinei valstybei. Praėjusių metų strategijos dokumente pasiūlytas naujas požiūris į derybas dėl teismų sistemos ir pagrindinių teisių, taip pat dėl teisingumo, laisvės ir saugumo, kurį patvirtinto Taryba. Dabar šis požiūris įtrauktas į naujas 2012 m. birželio mėn. priimtą derybų su Juodkalnija programą. Juo teisinė valstybė įtvirtinama kaip svarbiausias stojimo proceso aspektas ir padedamas pagrindas būsimoms deryboms.

Prie Sąjungos prisijungti siekiančios šalys turi įrodyti, kad visais stojimo proceso etapais sugeba tvirčiau praktiškai įgyvendinti Sąjungos vertybes, Jos turi proceso pradžioje užtikrinti ir skatinti, kad tinkamai veiktų pagrindinės institucijos, atsakingos už demokratinį valdymą ir teisinę valstybę – nuo nacionalinio parlamento ir vyriausybės iki teismų sistemos, įskaitant teismus, prokuratūrą ir teisėsaugos agentūras.

Daugumai plėtros šalių šiose srityse tenka spręsti nemažai svarbių uždavinių.

Šalys turi užtikrinti, kad teismų sistema būtų nepriklausoma, nešališka, atskaitinga ir galėtų užtikrinti teisingą bylų nagrinėjimą. Šalys taip pat turi užtikrinti, kad jų teismų sistemos veiksmingai veiktų ir procesai nebūtų pernelyg vilkinami. Šiuo atžvilgiu dauguma šalių yra parengusios teismų sistemos reformos strategijas. Padaryta pažanga didinant valstybės teisėjų tarybų nepriklausomumą ir kai kuriais atvejais taikytos naujos teisėjų skyrimo procedūros. Tačiau tebėra daug spręstinų uždavinių – visų pirma reikia užtikrinti tvirtesnes teisėjų ir prokurorų skyrimo procedūras, rasti tinkamą pusiausvyrą tarp teismų sistemos nepriklausomumo ir atskaitomybės, be kita ko, sprendžiant teisėjų imuniteto klausimą ir sumažinti neišspręstų bylų skaičių. Teismų sprendimų vykdymas tebekelia rūpesčių. Daugeliu atveju reikia ne tik vykdyti teisės aktų ir administracines reformas, bet ir pakeisti teismų sistemos principus, kad daugiau dėmesio būtų skiriama paslaugos teikimui piliečiams.

Korupcija tebevyrauja daugumoje plėtros šalių. Korupcija kenkia teisinei valstybei, neigiamai veikia verslo aplinką ir nacionalinius biudžetus, daro poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra ir švietimas. Plintant korupcijai organizuotos nusikalstamos grupuotės gali prasiskverbti į viešąjį ir privatųjį sektorius. Šalys turi užtikrinti tvirtą korupcijos prevencijos sistemą, visų pirma didinti viešųjų įstaigų ir viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumą. Teisėsaugos institucijos turi būti aktyvesnės, veiksmingesnės ir labiau derinti veiksmus, siekdamos užtikrinti, kad korupcijos bylos, įskaitant aukšto rango pareigūnų korupcijos bylas, būtų tinkamai ištirtos, už jas būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir būtų baudžiama. Daugumoje plėtros šalių reikia imtis papildomų veiksmų dėl politinių partijų ir rinkimų kampanijų, interesų konfliktų valdymo, viešųjų pirkimų skaidrumo, galimybės susipažinti su informacija ir turto arešto bei konfiskavimo. Kai kuriais atvejais įsteigtos ir tinkamai veikia specializuotos prokuratūros tarnybos. Vis dar reikia daug nuveikti, kad būtų pasiekti būtini konkretūs rezultatai. Reikalingi statistiniai duomenys, kad būtų galima stebėti kovos su korupcija politikos teigiamus rezultatus.

Kova su organizuotu nusikalstamumu tebėra pagrindinis prioritetas ir yra didžiulė problema daugumoje plėtros šalių. Atsižvelgdamos į tai, kad dauguma nusikalstamų veikų yra tarpvalstybinio pobūdžio, regiono teisėsaugos ir teisminės įstaigos turi tvirtai bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir tarptautiniu mastu. Teisėsaugos institucijos turi būti aprūpintos veiksmingomis teisinėmis ir tyrimų priemonėmis, kad galėtų tinkamai kovoti su organizuotais nusikaltimais ir už juos bausti. Visų pirma reikia padidinti jų gebėjimus vykdyti finansinius tyrimus. Pažanga daroma, tačiau dauguma šalių turi nemažai pasistengti, kad užtikrintų aktyvius tyrimus, veiksmingas teismines priemones ir tvirtesnį nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Komisija toliau remia regioninį prokurorų tinklą, prie kurio prisidės valstybių narių deleguotieji ekspertai. Reikėtų toliau vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą su atitinkamomis Europos agentūromis, visų pirma Europolu.

Daugumoje plėtros šalių atsižvelgiant į politinius kriterijus viešojo administravimo reforma tebėra pagrindinis prioritetas. Ji yra esminė demokratinio valdymo ir teisinės valstybės dalis ir ja siekiama padidinti skaidrumą, atskaitomybę bei veiksmingumą ir daugiau dėmesio skirti piliečių ir verslo poreikiams. Kad valstybė tinkamai veiktų ir būtų įgyvendintos integracijai į ES reikalingos reformos, būtinos tinkamos administracinės procedūros, be kita ko, susijusios su žmogiškaisiais ištekliais ir viešųjų finansų valdymu, įskaitant mokesčių rinkimą ir patikimas bei nepriklausomas statistinių duomenų sistemas. Šalims reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti savo viešojo administravimo sistemas visais lygmenimis pagal bendras nacionalines strategijas. Komisija, pripažindama plėtros šalių uždavinius, sustiprins savo vertinimo bei stebėjimo gebėjimus, nustatys pagrindinius trūkumus ir padės planuoti, nustatyti prioritetus ir įgyvendinti reformas.

Pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės teisės, taip pat mažumų teisės kelia didelių rūpesčių daugumoje plėtros šalių. Šios pagrindinės teisės iš esmės garantuojamos teisėje, tačiau daugeliu atvejų susirūpinimą kelia jų įgyvendinimas. Kai kuriais atvejais tebėra su teisės aktais susijusių trūkumų, pavyzdžiui, dėl kovos su diskriminacija teisės akto apimties. Daugeliu atvejų reikia itin sustiprinti nacionalines žmogaus teisių institucijas, kaip antai, ombudsmenus, taip pat teisėsaugos institucijų veiksmus sprendžiant tokius klausimus, kaip nusikaltimai dėl neapykantos ir smurtas dėl lyties. Bendras visuomenės požiūris į pažeidžiamas grupes, kaip antai etnines mažumas, neįgaliuosius, lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus tebėra bendra problema.

Apskritai plėtros šalių žiniasklaidai būdingas pliuralizmas. Kai kuriose šalyse padaryta pažanga dekriminalizuojant šmeižtą. Tačiau kai kuriose šalyse dėl politinio kišimosi, ekonominio spaudimo, vidinės cenzūros ir nepakankamos žurnalistų apsaugos nuo priekabiavimo ar net smurtinių išpuolių saviraiškos laisvė tebekelia didelį susirūpinimą. Teisinė sistema, ypač Turkijoje, vis dar nepakankamai apsaugo saviraiškos laisvę ir didelis žurnalistams iškeltų teismo bylų ir prieš juos vykdomų tyrimų skaičius bei nepagrįstas spaudimas žiniasklaidai, verčia labai susirūpinti.

Atsižvelgdama į neišspręstus šios srities uždavinius Komisija ketina 2013 m. pirmąjį pusmetį surengti dar vieną konferenciją po 2011 m. gegužės mėn. įvykusios konferencijos „Speak Up!“. Šiame renginyje turėtų dalyvauti Vakarų Balkanų ir Turkijos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai ir aptarti, kaip vyriausybės sprendžia pagrindinius prioritetinius klausimus, kad atitiktų Europos standartus saviraiškos laisvės srityje. Šioje srityje Komisija toliau glaudžiai dirbs su Europos Parlamentu. Šiems klausimams stojimo procese ir toliau bus skiriama daug dėmesio.

Atsižvelgiant į kilusius uždavinius ir ilgalaikį reformų pobūdį, stojimo proceso pradžioje bus imtasi teismų sistemai ir pagrindinėms teisėms, taip pat teisingumui, laisvei ir saugumui skirtų skyrių, kad būtų skirta kuo daugiau laiko reikalingiems teisės aktams priimti, institucijoms įsteigti ir svarbiems rezultatams, susijusiems su įgyvendinimu, pasiekti prieš pasibaigiant deryboms. Derybos dėl jų bus pradėtos remiantis veiksmų planais, kuriuos turėtų priimti nacionalinės valdžios institucijos. Komisija tikrinimo ataskaitose pateiks svarbių gairių, kad padėtų išplėtoti šiuos šalies kandidatės veiksmų planus. Naujovė – tarpiniai orientaciniai tikslai, kurie bus nustatyti prasidėjus deryboms. Tik juos pasiekus, Taryba nustatys baigiamuosius orientacinius tikslus.

Tokiu būdu derybos bus vykdomos struktūrizuotai, atsižvelgiant į laiką, reikalingą, kad būtų tinkamai įgyvendintos reformos ir pasiekti svarbūs rezultatai. Proceso metu bus taikomos apsaugos ir taisomosios priemonės, kad, pavyzdžiui, būtų galima atnaujinti orientacinius tikslus ir užtikrinti bendrą derybų dėl įvairų skyrių pažangos pusiausvyrą. Pagal naują požiūrį taip pat numatyta, kad derybos ir reformų procesas bus skaidresnis ir labiau įtraukus, o šalys kandidatės bus skatinamos nustatyti savo reformų prioritetus konsultuodamosi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kad gautų kuo daugiau paramos jiems įgyvendinti. Komisija toliau intensyviai stebės šiose srityse padarytą pažangą. Reformų įgyvendinimas toliau bus remiamas PNNP lėšomis.

Šalims kandidatėms būtina stiprinti teisinę valstybę ir viešąjį administravimą, kad priartėtų prie ES ir galiausiai visiškai prisiimtų narystės įsipareigojimus. Net prieš stojimo derybas pagal naują požiūrį daugiau dėmesio skiriama teisinei valstybei. Dar prieš prasidedant deryboms su Juodkalnija buvo pradėti tikrinti pagrindiniai teisinės valstybės skyriai. Kitos šalys kandidatės – buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Serbija – taip pat buvo pakviestos į aiškinamąsias tikrinimo sesijas. Pagrindiniai prioritetai, kurie yra stojimo derybų su Albanija pradžios sąlygos, yra daugiausia susiję su teisine valstybe. Teisinės valstybės klausimai vyrauja įvairiose Komisijos pernai pradėtose įvairioms šalims skirtose iniciatyvose, kurios išdėstytos šio komunikato 3 dalyje.

2.2. Regioninis bendradarbiavimas ir susitaikymas Vakarų Balkanuose

Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra labai svarbi stabilizacijos ir asociacijos proceso dalis, todėl Komisija atidžiai stebi jų raidą visais stojimo proceso etapais. Palyginti su praėjusiais metais, šioje srityje padaryta tolesnė pažanga. Toliau buvo palaikomi dvišaliai ir daugiašaliai regiono vadovų ir politikų ryšiai, be kita ko, opiose srityse, kaip antai karo nusikaltimai, sienos, pabėgėlių grįžimas, organizuotas nusikalstamumas ir policijos bendradarbiavimas, taip pat ryšiai regioniniuose forumuose, tokiuose kaip Energijos bendrija, Europos bendroji aviacijos erdvė, Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (VELPS) ir Regioninė viešojo administravimo mokykla. Paskirtas naujas Regioninio bendradarbiavimo tarybos (RBT) generalinis sekretorius. Komisija tikisi, kad RBT taps dar tvirtesniu regioninio bendradarbiavimo pagrindu visam regionui svarbiems klausimams skatinti ir toliau vystys savo ES perspektyvą, taip dar labiau įtraukdama regioninį bendradarbiavimą į šalių politines darbotvarkes. Regioninis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas ir skatinimas regioniniu lygmeniu.

Ginčai dėl etninių grupių tarpusavio ryšių ar statuso, ypač Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove*, toliau trukdo institucijoms veikti, žlugdo reformų procesą ir kartais turi didesnio masto regioninį poveikį. Kelias į ES – geriausias būdas šalims išspręsti šias problemas. Sudėtingi etniniai klausimai gali būti sėkmingai išspręsti dialogu ar kompromisu, kaip matyti iš buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje įgyvendinamo Ohrido pagrindų susitarimo. Nesutarimai dėl Kosovo statuso toliau trukdė plėtoti glaudesnius ryšius su ES. Šiaurės Kosovo klausimas tebėra svarbus uždavinys. Visi susiję veikėjai turės konstruktyviai bendradarbiauti, kad sprendžiant šiuos klausimus būtų padaryta pažanga.

Palaikant Belgrado ir Prištinos dialogą pasiekta naujų rezultatų – sudaryti susitarimai regioninio bendradarbiavimo ir atstovavimo bei integruoto sienos / administracinės sienos valdymo srityse. Pastarąjį susitarimą dar reikia įgyvendinti. Galiausiai išaiškintas susitarimo dėl regioninio bendradarbiavimo ir Kosovo atstovavimo Serbijos aiškinimas ir, jeigu bus pradėtas įgyvendinti, nebetrukdys palaikyti įtraukaus regioninio bendradarbiavimo. Kiti susitarimai dėl laisvo judėjimo, kadastro, civilinių registrų, muitinės antspaudų ir abipusio diplomų pripažinimo buvo įgyvendinami netolygiai ir kol kas turėjo nedidelį praktinį poveikį. Reikia nedelsiant užtikrinti tolesnę šio proceso pažangą.

Raginimai susitaikyti vis giliau įsitvirtina plačiojoje visuomenėje ir dedamas tvirtesnis pagrindas spręsti karo palikimo klausimams, susijusiems su karo nusikaltimais, pabėgėliais ar etnine įtampa. NVO ir pilietinės visuomenės iniciatyvos, tokios kaip Žmogaus teisių jaunimo iniciatyva, Tiesos ir susitaikymo komisija (RECOM) ir Igmano iniciatyva atlieka svarbų vaidmenį skatinant regiono piliečių susitaikymą ir turėtų būti remiamos. Vis dėlto, ateinančiais metais reikės išlikti budriems, siekiant apsisaugoti nuo nacionalistinių reakcijų. Ypač vyriausybės ir politiniai vadovai turi labiau stiprinti aplinką, kurioje būtų galima spręsti su praeitimi susijusius klausimus. Vakarų Balkanų stabilumui vis dar trukdo dėl praeities konfliktų regione kylantys klausimai ir kiti neišspręsti dvišaliai klausimai – tai pagrindinės problemos, kurias reikia nedelsiant išspręsti. Juos išsprendus bus panaikinta didžiulė kliūtis Vakarų Balkanų kelyje į ES.

Kiek tai susiję su karo nusikaltimais, siekiant užtikrinti ilgalaikį susitaikymą labai svarbu, kad būtų įvykdytas teisingumas už nusikaltimus, padarytus per karus buvusioje Jugoslavijoje. Toliau bendradarbiauta su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Prieš tai regiono šalys ėmėsi ryžtingų veiksmų ir padėjo tinkamą pagrindą TBTBJ užbaigti savo darbą, net jei kai kurios bylos nebus baigtos nagrinėti iki anksčiau nustatyto 2014 m. gruodžio mėn. termino. TBTBJ baigiant darbą, susijusios vyriausybės savo jurisdikcijose vis dar sprendžia svarbius uždavinius, susijusius su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus. Reikia politinės valios, tikslingiau naudoti išteklius, toliau bendradarbiauti regioniniu mastu ir spręsti savo šalies piliečių ekstradicijos problemą – taip regiono šalys gali užtikrinti teisingumą tūkstančiams karo aukų. Vis dar reikia iki galo išspręsti dingusių asmenų klausimą. Komisija visiškai remia EULEX vadovaujamą tyrimą dėl per konfliktą Kosove ir po jo tariamai padarytų nusikaltimų, įskaitant žmogaus organų paėmimą, kurie nagrinėjami Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos patvirtintoje Marty ataskaitoje.

Dėl pabėgėlių 2011 m. lapkričio mėn. Belgrade pasirašyta Serbijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Juodkalnijos deklaracija, kuria atnaujinamas politinis įsipareigojimas užbaigti Sarajevo procesą. 2012 m. balandžio mėn. vykusioje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje, kurioje tarptautinė bendruomenė pasižadėjo skirti papildomą didelę finansinę paramą, priimta ir pristatyta regioninė aprūpinimo būstu programa. Nacionalinės valdžios institucijos turi užtikrinti šios programos įgyvendinimą. Ja siekiama palengvinti ilgalaikį pažeidžiamiausių pabėgėlių grįžimą į jų kilmės vietas arba integraciją prieglobsčio vietoje. Tada būtų galima uždaryti paskutinius priėmimo centrus, kuriuose gyvena regiono pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys, ir oficialiai išregistruoti 74 000 likusių pabėgėlių. Komisija teigiamai vertina šiuos pokyčius ir ragina šalis aktyviai spręsti likusius klausimus, susijusius su pabėgėliais ir šalies viduje perkeltais asmenimis.

Vakarų Balkanuose vis dar labai svarbu spręsti su mažumomis susijusius klausimus. Apskritai yra sukurtos patikimos ir išsamios mažumų apsaugos teisinės sistemos. Tačiau dažnai kyla praktinio įgyvendinimo sunkumų, ypač, kai yra ryšių su neseniai vykusiais konfliktais. Per švietimą, plačiosios visuomenės debatus ir informacijos didinimo kampanijas reikėtų skatinti bendrą aplinką, kurioje būtų pripažįstamos mažumos. Reikia aktyviai reaguoti į nusikaltimus dėl neapykantos ir diskriminacijos atvejus. Romų padėtis visame regione tebėra itin nepalanki. Komisija toliau rems susijusias priemones, be kita ko, pagal „Romų įtraukties dešimtmetį“. Šalys turėtų įgyvendinti išvadas dėl veiklos, kurias jos įsipareigojo įgyvendinti per 2011 m. Komisijos surengtus seminarus romų klausimais.

Atitinkamos šalys turi ryžtingai spręsti neišspręstus dvišalius klausimus kuo anksčiau prasidėjus plėtros procesui, palaikydamos gerus kaimynystės santykius ir atsižvelgdamos į bendrus ES interesus. Šioje srityje praėjusiais metais padaryta menka pažanga. Komisija ragina šalis dėti visas pastangas išspręsti neišspręstus ginčus taikant nusistovėjusius principus ir priemones, be kita ko, prireikus klausimus perduodant Tarptautiniam Teisingumo Teismui arba kitoms esamoms ar ad hoc ginčų sprendimo įstaigoms. Dvišaliai klausimai neturėtų trukdyti stojimo procesui. Komisija pasirengusi padėti suteikti būtiną politinį stimulą ieškant sprendimų ir paremti susijusias iniciatyvas. Slovėnijos ir Kroatijos arbitražo susitarimu dėl sienos, kuris pradėtas įgyvendinti 2012 m., sudaromos sąlygos spręsti šį dvišalį klausimą ir jis yra geras pažangos pavyzdys. Komisija pabrėžia Kroatijos deklaracijos dėl Europos vertybių skatinimo pietryčių Europoje svarbą, o ypač Kroatijos įsipareigojimo užtikrinti, kad dvišaliai klausimai netrukdytų šalių kandidačių stojimo procesui, svarbą. Dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Komisija pabrėžia, kad tebėra būtina rasti suderintą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl šalies pavadinimo prižiūrint JT. Sprendimą reikia rasti nedelsiant.

2.3. Ekonominiai ir socialiniai uždaviniai

Plėtros šalių ekonomikos atsigavimo stiprinimas

Plėtros šalių socialinė ir ekonominė plėtra nevienoda. Visos plėtros šalys iš esmės išlaikė bendrą makroekonominį stabilumą, tačiau kai kuriose iš jų smarkiai padidėjo fiskalinė rizika. Ekonominės krizės poveikis jaučiamas visame regione, o Vakarų Balkanuose, esant menkam konkurencingumo, pajamų ir investicijų lygiui ir dideliam bei didėjančiam nedarbui, vėl prasidėjo nuosmukis.

Turkijos ekonomikos augimą iš esmės lėmė atsargi makroekonominė politika ir prieš pasaulinę krizę pradėtos reformos. Vis dėlto reikia dar daug nuveikti siekiant išlaikyti augimą ir labiau sustiprinti ekonomiką. Teigiamas Turkijos ekonomikos augimo tempas suteikia galimybę toliau vykdyti struktūrines reformas, visų pirma švietimo, infrastruktūros ir darbo rinkos politikos srityse.

Žlugus bankų sistemai Islandijos ekonomikos augimas sulėtėjo iš viso 12 proc. 2011 m. dėl eksporto ir didelės vidaus paklausos ekonomika pradėjo atsigauti ir šiais metais toliau augo. Ekonomika buvo stabilizuota ėmusis ryžtingo bankų sektoriaus restruktūrizavimo ir stiprinimo, viešųjų finansų konsolidavimo ir atsargių politikos priemonių, nors ir taikant kapitalo kontrolę, kurią tebėra labai svarbu panaikinti.

Po nedidelio atsigavimo 2010 ir 2011 m. daugumos Vakarų Balkanų šalių ekonomikos augimas 2012 m. vėl sulėtėjo po neigiamų pokyčių Europos Sąjungoje. Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Serbijos ekonomika vėl pradėjo smukti. Albanija, Kosovas ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija geriau atlaiko nepalankias sąlygas. Jų ekonomika toliau augo, nes jos sugebėjo geriau išlaikyti vidaus paklausą ir yra mažiau veikiamos sumažėjusios prekybos. Finansų sektorius išliko stabilus visose šalyse, nors paskolų portfelio kokybė toliau prastėjo.

Dėl užsitęsusio nuosmukio labiausiai pablogėjo jau ir taip sunkios socialinės sąlygos. Nedarbas toliau didėjo ir šiuo metu Vakarų Balkanuose vidutiniškai siekia 21 proc., o Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Kosove yra gerokai didesnis. Labiausiai kenčia jaunimas. Dar didesnį susirūpinamą kelia tai, kad iki krizės pasiekti skurdo mažinimo rezultatai prastėja. Visų pirma besiformuojanti vidurinioji klasė, ištuštėjus namų ūkių finansiniams rezervams ir santaupoms, tapo pažeidžiamesnė. Iš įvairių nuomonės apklausų matyti, kad žmonės yra vis labiau nepatenkinti ekonomine ir socialine padėtimi, nes daugelis jų dažnai nebeįstengia įsigyti pagrindinių prekių ir paslaugų. Atsižvelgiant į šias tendencijas ir silpnesnį augimą šiais metais ar net naują nuosmukį, reikia aktyviai imtis politinių priemonių prastėjančioms socialinėms sąlygoms, įskaitant nedarbą ir skurdą pagerinti pavyzdžiui, skatinti investicijas ir taip remti darbo vietų kūrimą bei tikslingiau investuoti į socialinį sektorių.

Suvokiama, kad pirmenybę reikia teikti augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančioms reformoms ir priemonėms. Tačiau politinis įsipareigojimas įgyvendinti šias reformas dažnai yra per silpnas. Metams bėgant pajamų surinkimas, biudžeto planavimas ir biudžeto vykdymas nepagerėjo pakankamai. Biudžeto perkėlimai tebėra prastai planuojami ir nepadeda gerinti socialinės padėties. Darbo rinkos tebėra iš esmės nepertvarkytos, o profesinio švietimo sistemos nepadeda mažinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimo. Dėl to darbuotojai dažnai ieško darbo užsienyje, to trumpalaikė nauda ekonomikai – emigrantų perlaidos ir mažesnis nedarbas. Tačiau ilgainiui dėl mažesnės darbo jėgos ir protų nutekėjimo apribojamas galimas augimas. Makroekonominiu lygmeniu daugelis šalių įgyvendino reformas, kad sudarytų lengvesnes sąlygas įmonėms steigtis, arba sukūrė schemas užsienio investicijoms pritraukti, tačiau verslo aplinkai tebekenkia silpna teisinė valstybė ir didelis neoficialus sektorius.

ES yra įsipareigojusi toliau teikti šalims politines konsultacijas ir finansinę paramą ir glaudžiai dirbs su tarptautinėmis finansų įstaigomis, kad palankiomis sąlygomis teiktų paskolas prioritetinėms sritims.

Komisija toliau sies plėtros šalis su strategija „Europa 2020“. Ji išnagrinės galimybę tikslingiau išnaudoti su Stabilizacijos ir asociacijos susitarimu susijusius susitikimus konkurencingumo ir užimtumo klausimams spręsti. Siekiant šio tikslo ir laikanti strategijos „Europa 2020“ požiūrio, plėtros šalys skatinamos apsvarstyti nacionalinius tikslus šiose srityse: užimtumas, inovacijos, klimato kaita, energetika, švietimas, skurdo mažinimas ir socialinė įtrauktis. Be to, nuo 2013 m. Komisija laipsniškai pradės dialogą su plėtros šalimis dėl užimtumo ir socialinių reformų programų, laikydamasi visapusiško požiūrio į užimtumą ir socialinę politiką. Komisija taip pat skatins aktyvesnį dalyvavimą ES programose, kad plėtros šalys galėtų dirbti su valstybėmis narėmis strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų srityse.

Regioninės politikos grupės ir RBT padarė nemažą pažangą, pritaikydamos strategijos „Europa 2020“ procesą prie regioninių poreikių ir realių sąlygų. Šiais metais už prekybą ir investicijas atsakingi ministrai įsipareigojo reguliariai nustatyti orientacinius tikslus šiose srityse: regioninė prekyba, privatūs moksliniai tyrimai, verslumas ir darbo vietų kūrimas. Komisija rems šias bendras reformas ir regioninį stebėjimo metodą, be kita ko, skirdama PNPP lėšų.

Aktyvesnis regioninis ekonominis bendradarbiavimas gali padėti sušvelninti krizės poveikį. Regioninė prekyba sudaro vidutiniškai apie 17 proc. visos prekybos regione. VELPS šalių tarpusavio srautai mažiau nukentėjo nuo krizės ir pastaruoju metu sparčiau atsigauna, nei prekyba su ES. Tačiau didžiausią prekybos dalį sudaro maisto produktai ir biržos prekės, o didesnės pridėtinės vertės prekės sudaro tik nedidelę prekybos srautų dalį. VELPS šalys pradėjo liberalizuoti kai kurias paslaugas, o tai gali visoms šalims suteikti daug naudos. Dėl energetikos ir transporto rinkų integracijos regionas tampa konkurencingesnis ir sukuriamos sąlygos pritraukti daugiau investuotojų į šias sritis.

Vakarų Balkanų investicijų programa buvo sukurta siekiant suburti nacionalinius paramos teikėjus ir tarptautines finansų įstaigas ir parengti projektų mechanizmą šiose šalyse. Pagal Vakarų Balkanų investicijų programą dvišaliai paramos teikėjai ir tarptautinės finansų įstaigos remia 8 mlrd. EUR vertės investicijas transporto, energetikos, aplinkos, klimato kaitos, socialinio sektoriaus ir privačiojo sektoriaus bei MVĮ plėtros srityse. Vakarų Balkanų investicijų programos vaidmuo bus vis svarbesnis siekiant padėti parengti ir paremti tas investicijas, kurių labiausiai reikia augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti.

ES ekonomikos valdymas ir plėtros šalys

Atsižvelgiant į vykdomus plataus užmojo ES ekonomikos valdymo pokyčius, svarbu informuoti plėtros šalis apie šį procesą ir jas labiau su juo susieti taip pat atsižvelgiant į jų dabartinį aukštą ekonominės integracijos į ES lygį.

Europos Komisija turi nemažai priemonių, kad informuotų plėtros šalis apie ES ekonomikos politikos raidą. Tai – reguliarūs dvišaliai politiniai ir ekonominiai dialogai, taip pat daugiašalis Komisijos, ES valstybių narių ir šalių kandidačių ekonominis dialogas atsižvelgiant į pasirengimo narystei fiskalinę priežiūrą.

Komisija, atsižvelgdama į geresnį ES ekonomikos valdymą, palaipsniui pritaikys šalių kandidačių ekonominę priežiūrą. Dėl to šalių bus paprašyta sustiprinti vidutinės trukmės ekonomines programas daugiau dėmesio skiriant jų išorės pozicijos tvarumui ir pagrindinėms struktūrinėms kliūtims augimui, laikantis strategijos „Europa 2020“. Taip pat daugiau dėmesio bus skirta nacionalinių fiskalinių sistemų, kurios turi atitikti kokybės standartus, stiprinimui. Šalių kandidačių bus paprašyta prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus imtis veiksmų dėl rekomendacijų, dėl kurių sutarta per metinį bendrą ECOFIN tarybos posėdį. Per bendrus ECOFIN susitikimus ir parengiamuosius darbus iki šio posėdžio, taip pat Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo forumus bus ne tik sutelkiamas dėmesys į ekonominę ir fiskalinę priežiūrą, bet ir tinkamais atvejais šalys kandidatės bus informuojamos apie kitus įvykius, formuojančius ES ekonomikos valdymą.

Per būsimus aiškinamuosius tikrinimo posėdžius šalys taip pat bus supažindinamos su pasikeitusiomis prievolėmis pagal ekonominės ir pinigų sąjungos teisės aktus, taip pat naująja finansinės priežiūros struktūra. Komisija išnagrinės galimybę į šiuos posėdžius pakviesti šalis kandidates, su kuriomis dar nepradėtos derybos. Kai priimamas svarbus naujas acquis, Komisija, vykstant stojimo deryboms, taip pat gali surengti papildomus tikrinimo posėdžius.

3. Plėtros ir reformų tempo išlaikymas

Plėtros šalims tenka spręsti daug uždavinių, ypač tokiose srityse kaip teisinė valstybė, korupcija, organizuotas nusikalstamumas, ekonominė ir socialinė sanglauda. Be to, ekonominio sąstingio sąlygomis kyla pavojus, kad bus pereinama prie populizmo ir priešinamasi būtinoms reformoms. Ypač svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys toliau tvirtai vykdytų reformas, paliktų praeitį užnugaryje ir investuotų į savo ateitį Europoje. ES taip pat svarbu, kad reformos būtų įgyvendintos sėkmingai. Plėtra – bendras tikslas. Plėtros ir reformų tempo išlaikymas yra tos pačios monetos dvi pusės.

Komisija vis intensyviau ieško naujoviškų būdų, kaip išspręsti plėtros šalyse ir stojimo proceso metu kylančius uždavinius. Narystės kriterijai ir sąlygos nesikeičia. Tačiau daugelyje sričių būtina taikyti konkrečiai šaliai pritaikytus būdus sudėtingoms situacijoms, įskaitant stojimo proceso kliūtis, spręsti. Tai taikoma ne tik teisinei valstybei ir viešojo administravimo reformai, bet ir demokratijos stiprinimo, gero valdymo ir ekonominiams bei socialiniams klausimams spręsti. Tokiomis iniciatyvomis suteikiamas pagreitis reformoms. Jomis nepakeičiamos stojimo derybos, tačiau nutiesiamas tiltas jų link.

Remiantis 2011 m. plėtros strategijos dokumentu ir 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadomis, 2012 m. gegužės mėn. pradėta vykdyti aiški ES ir Turkijos santykių darbotvarkė, kurios tikslas – remti stojimo derybų procesą pagal derybų programą ir atitinkamas Tarybos išvadas. Ši darbotvarkė apima daug bendro intereso sričių, įskaitant politines reformas, dialogą užsienio politikos klausimais, derinimą su ES acquis, vizas, judumą ir migraciją, prekybą, energetiką, kovą su terorizmu ir Turkijos dalyvavimą ES programose.

2012 m. kovo mėn. Skopjėje pradėtas aukšto lygio dialogas stojimo klausimais su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Palaikant aukšto lygio dialogą stojimo klausimais ES integracija tapo prioritetiniu vidaus darbotvarkės klausimu ir jai suteiktas naujas postūmis, užtikrinant struktūriškai apibrėžtą aukšto lygio diskusiją dėl pagrindinių reformos uždavinių ir galimybių. Pagrindiniai klausimai, be kita ko, yra šie: saviraiškos laisvė, teisinė valstybė, etniniai santykiai, rinkimų reformos uždaviniai, viešojo administravimo reforma, rinkos ekonomikos stiprinimas ir geri kaimyniniai santykiai. Vyriausybė daro pažangą siekdama plataus užmojo reformos tikslų, įtrauktų į jos veiksmų planą, kuriame apibrėžtos konkrečios jų įgyvendinimo priemonės ir terminai.

Albanijoje Komisija glaudžiai dirbo su vyriausybe ir opozicija, kad padėtų šaliai įveikti politines kliūtis, vykdyti rinkimų ir parlamentinę reformas ir sukurti aplinką, kurioje būtų skatinama pažanga ir visų pirma remiama ES darbotvarkė. Taip sudarytos galimybės atnaujinti veiksmų planą, kuriame skaidriai ir įtraukiai atsižvelgiama į Komisijos nuomonėje išdėstytus prioritetus. Vyriausybei prioritetine tvarka įgyvendinant ES darbotvarkę pasiekiama konkrečių rezultatų, kurie išdėstyti plane, įskaitant tokias sritis kaip parlamentinė ir rinkimų reforma, teisinė valstybė ir žmogaus teisės.

2012 m. birželio mėn. Briuselyje pradėtas aukšto lygio dialogas dėl stojimo proceso su Bosnija ir Hercegovina. Šia iniciatyva siekiama padėti šaliai pasistūmėti stojimo į ES procese, paaiškinant stojimo derybų reikalavimus ir metodus, konkrečiai – ko iš šalies tikimasi per stojimo į ES procesą. Ja siekiama išlaikyti ES darbotvarkės politinį tempą nepaisant vykstančios politinės krizės. Per birželio mėn. vykusį susitikimą priimtos bendros išvados ir integracijos į ES veiksmų planas, kurio tikslas – tenkinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įsigaliojimo sąlygas ir narystės ES prašymo įtikimumo sąlygas. Dėl to buvo reikalingas visų kompetentingų valdžios lygių koordinavimo dėl ES klausimų mechanizmas, kad šalis šiais klausimais galėtų kalbėti vienu balsu. Komisija apgailestauja, kad rezultatai kol kas nepateisina lūkesčių. 2011 m. pradėtas struktūrinis dialogas su Bosnija ir Hercegovina teisingumo klausimais turėjo teigiamos įtakos 2009–2013 m. teisingumo sektoriaus reformos strategijos įgyvendinimui.

2012 m. gegužės mėn. Europos Komisija ir Kosovas pradėjo struktūrinį dialogą teisinės valstybė klausimais. Šiuo dialogu siekiama padėti Kosovui išspręsti su teisine valstybe susijusius uždavinius, kurie kelia didžiausią susirūpinimą visame Vakarų Balkanų regione. Šiuo metu Komisija sutelks dėmesį į teismų sistemą, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

Komisija toliau vykdys šias ir kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama išlaikyti stojimo proceso tempą bei gebėjimą paskatinti pokyčius ir užtikrinti, kad plėtros politika duotų rezultatų.

4. Plėtros šalių pažanga ir tolesni veiksmai 2012–2013 m. 4.1. Vakarų Balkanai

Kroatija

Kartu su šiuo komunikatu Komisija priėmė komunikatą dėl Kroatijos rengimosi narystei ES išsamios stebėjimo ataskaitos svarbiausių išvadų. Komisija toliau stebės, kaip Kroatija iki įstojimo datos vykdys per derybas dėl stojimo prisiimtus įsipareigojimus ir 2013 m. pavasarį turėtų pateikti komunikatą dėl galutinės stebėjimo ataskaitos.

Juodkalnija

2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita, priėmė Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Juodkalnija. Derybos pradėtos tą pačią dieną per pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją. Stojimo derybos bus vykdomos pagal Tarybos priimtą derybų programą, į kurią įtrauktas naujas požiūris dėl teismų sistemai ir pagrindinėms teisėms, taip pat teisingumui, laisvei bei saugumui skirtų skyrių. Taip derybų metu sustiprinamas dėmesys teisinei valstybei.

Stojimo derybų pradžia patvirtina Juodkalnijos nuolatinę pažangą vykdant esmines reformas. Juodkalnija pakankamai gerai atitinka politinius kriterijus. Patobulinta teisės aktų ir institucinė sistema bei politika siekiant sustiprinti parlamento veikimą, teismų sistemą, kovos su korupcija politiką, žmogaus teises ir mažumų apsaugą. Padaryta tolesnė konstitucinės ir viešojo administravimo reformų pažanga. Juodkalnija toliau sklandžiai įgyvendino Stabilizacijos ir asociacijos susitarime (SAS) nustatytus įsipareigojimus. Ji toliau atliko konstruktyvų vaidmenį regione ir laikėsi tarptautinių įsipareigojimų.

Juodkalnija turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų daugiau konkrečių rezultatų teisinės valstybės srityje ir užtikrintų negrįžtamą reformos įgyvendinimą, visų pirma tiriant organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos, įskaitant aukšto lygio pareigūnų korupciją, bylas. Juodkalnija turi užbaigti konstitucinių pokyčių procesą, kad užtikrintų teismų sistemos nepriklausomumą. Teismų sistemos nepriklausomumas tebekelia susirūpinimą. Turint omenyje Juodkalnijos administracijos dydį, taip pat bus nelengva užtikrinti acquis įgyvendinti reikalingus administracinius pajėgumus.

Laikydamasi naujo požiūrio ir atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos raginimą, Komisija jau 2012 m. pavasarį pradėjo tikrinti teismų sistemai ir pagrindinėms teisėms, taip pat teisingumui, laisvei ir saugumui skirtus skyrius. Kitų skyrių tikrinimas buvo pradėtas 2012 m. rugsėjo mėn. ir turėtų būti baigtas 2013 m. vasarą.

Komisija toliau rems Juodkalnijos pastangas įgyvendinti su ES susijusias reformas.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai kandidatės statusas suteiktas 2005 m. 2009 m. Komisija įvertino, kad šalis pakankamai gerai atitinka politinius kriterijus ir rekomendavo pradėti derybas. Šią rekomendacija Komisija pakartojo 2010 ir 2011 m. ir dar kartą – 2012-aisiais. Komisija tvirtai mano, kad ši šalis turi pereiti į kitą stojimo etapą, kad būtų įtvirtintas reformų tempas ir tvarumas, ypač teisinės valstybės srityje, ir sustiprinti etninių grupių tarpusavio santykiai. Tai būtų naudinga visam regionui.

Šalis toliau laikėsi Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nustatytų įsipareigojimų. Komisija tebesilaiko savo pasiūlymo pradėti antrąjį asociacijos proceso etapą ir ragina Tarybą nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų pagal atitinkamas SAS nuostatas.

Šalis toliau pakankamai gerai atitinka politinius kriterijus. Vyriausybė savo veikloje didžiausią dėmesį skiria ES darbotvarkei. Aukšto lygio stojimo dialogas su Komisija padėjo paspartinti reformas ir padaryti didelę pažangą kai kuriose svarbiose politikos srityse. Vyriausybė pateikė Parlamentui pasiūlymus dėl rinkimų teisės aktų sistemos patobulinimo ir saviraiškos laisvės srityje – dėl garbės ir orumo įžeidimo dekriminalizavimo. Vyriausybės atlikta Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo pirma peržiūra yra naudinga bendruomenių tarpusavio dialogo stiprinimo priemonė.

Reikia išlaikyti reformų tempą visose srityse, kurioms taikomi politiniai kriterijai, ir pirmiausia užtikrinti įgyvendinimą. Visų pirma reikia stiprinti teisinę valstybę, įskaitant saviraiškos laisvę. Per vyriausybės ir Žurnalistų asociacijos apskritojo stalo diskusijas turėtų būti toliau sprendžiami pagrindiniai su žiniasklaida susiję uždaviniai. Po 2012 m. pirmąjį pusmetį įvykusių smurtinių incidentų susidariusi įtampa tarp bendruomenių privertė susirūpinti. Vyriausybė apgalvotai išsprendė šį uždavinį ir turi remtis šia patirtimi, kad dar labiau sustiprintų etninių grupių tarpusavio santykius ir susitaikymą, kartu atsižvelgdama į diskusijas dėl 2001 m. konflikto aukų padėties.

Artėjant buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos įstojimo į Jungtines Tautas 20-osioms metinėms, ginčas su Graikija dėl šalies pavadinimo tebėra neišspręstas. Nuo dešimtojo dešimtmečio palaikomas dialogas prižiūrint JT, o nuo 2009 m. jis papildomas dvišaliais ryšiais, įskaitant ministrų pirmininkų lygmeniu. Tačiau šie procesai iki šiol nedavė jokių rezultatų. Gruodžio mėn. Tarptautinis Teisingumo Teismas nustatė, kad Graikija pažeidė laikinąjį susitarimą su šalimi, nes per 2008 m. aukščiausiojo lygio susitikimą Bukarešte prieštaravo jos narystei NATO. Labai svarbu išsaugoti gerus kaimyninius santykius, įskaitant būtinybę prižiūrint JT rasti suderintą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl pavadinimo. Sprendimą reikia rasti nedelsiant. Reikėtų vengti veiksmų ir teiginių, kurie galėtų pakenkti geriems kaimyniniams santykiams.

Serbija

2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė Serbijai šalies kandidatės statusą.

Prieš prezidento, parlamento ir vietos rinkimus, taip pat rinkimus Voivodinoje, ir po jų užtikrintas institucijų stabilumas ir veikimas. Nors dėl rinkimų teisėkūros veikla sulėtėjo, daugumoje sričių padaryta tam tikra reformų įgyvendinimo pažanga. Serbija toliau visapusiškai bendradarbiavo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Serbija sklandžiai laikosi įsipareigojimų pagal laikinąjį susitarimą ir (arba) Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Pasiekti dialogo su Priština rezultatai, tačiau pasiekti susitarimai buvo įgyvendinami netolygiai. Du pastarojo meto pokyčiai šioje srityje yra Serbijos pasirašytas integruoto sienų valdymo techninis protokolas ir išaiškintas susitarimo dėl regioninio bendradarbiavimo ir Kosovo atstovavimo Serbijos aiškinimas, ir, jeigu bus pradėtas įgyvendinti, nebetrukdys užtikrinti įtraukaus regioninio bendradarbiavimo. Serbijos naujieji vadovai pabrėžė įsipareigojimą įgyvendinti visus susitarimus, jau pasiektus palaikant dialogą su Priština, ir pradėti spręsti platesnius politinius klausimus. Kad būtų pereita į kitą Serbijos integracijos į ES etapą, būtina įvykdyti šį įsipareigojimą.

Serbija toliau daro pažangą pakankamai vykdydama politinius kriterijus ir stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas. Tačiau Serbija turi skirti ypatingą dėmesį teisinei valstybei, visų pirma teismų sistemai, kurioje dėl neseniai kilusių kliūčių reikia iš naujo įsipareigoti vykdyti reformas, ir užtikrinti sistemos nepriklausomumą, nešališkumą ir veiksmingumą, taip pat atsižvelgiant į pastarojo meto Konstitucinio Teismo sprendimus ir poreikį atkurti piliečių pasitikėjimą po to, kai buvo nustatyta teisėjų perskyrimo proceso pažeidimų. Taip pat atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius reikia skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų grupių teisėms ir pagrindinių institucijų, kaip antai Centrinio banko, nepriklausomumui. Serbija turėtų toliau konstruktyviai vykdyti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti santykius su kaimyninėmis šalimis. Reikia atgaivinti reformų tempą ir toliau daryti pažangą siekiant akivaizdžiai ir tvariai pagerinti santykius su Kosovu.

Siekdama rekomenduoti pradėti stojimo į Europos Sąjungą derybas su Serbija, ir atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas Komisija pateiks ataskaitą, kai tik įvertins, kad Serbija pasiekė būtiną atitikties narystės kriterijams ir stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygoms lygį, visų pirma dėl pagrindinio prioritetinio su Kosovu susijusio klausimo, kaip išdėstyta Tarybos išvadose. Būtina akivaizdžiai ir tvariai pagerinti Serbijos ir Kosovo santykius, kad abi šalys tęstų savo kelią ES link, ir vengtų blokuoti viena kitos pastangas tai padaryti.

Albanija

2011 m. lapkričio mėn. pasiektas valdančiosios daugumos ir opozicijos susitarimas ir išeita iš ilgai trukusios politinės aklavietės, kuri susidarė po 2009 m. parlamento rinkimų. Šiuo susitarimu numatyta imtis rinkimų ir parlamentinės reformos ir sukurti bendroms reformoms kitose srityse tinkamas politines sąlygas. Dėl to itin pagerėjo politinis dialogas ir bendradarbiavimas ir buvo galima padaryti pagrindinių reformų pažangą. Prezidento rinkimai vyko pagal Konstituciją, tačiau su rinkimais susijęs politinis procesas nebuvo tiek įtraukus, kiek tikėtasi. Nors vėliau reformų tempas laikinai sulėtėjo, tačiau politinis susitarimas yra įgyvendinamas.

Albanija padarė nemažą pažangą siekdama atitikti narystės ES politinius kriterijus ir įgyvendino nemažai reformų pagal 2010 m. Komisijos nuomonėje nustatytus dvylika pagrindinių prioritetų. Apskritai Albanija toliau sklandžiai įgyvendino Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir atliko konstruktyvų vaidmenį regione. Albanija įgyvendino keturis pagrindinius prioritetus, pirmiausia susijusius su tinkamu parlamento veikimu, nepriimtų teisės aktų, kuriems patvirtinti būtina kvalifikuota balsų dauguma, priėmimu, ombudsmeno paskyrimu ir klausymo bei balsavimo dėl pagrindinių institucijų procesais bei rinkimams skirtos teisės aktų sistemos pakeitimu.

Albanija daro gerą pažangą įgyvendindama du pagrindinius prioritetus, susijusius su viešojo administravimo reforma ir sulaikytų asmenų sąlygų gerinimu. Vyriausybei tinkamai koordinuojant integracijos į ES procesą ir opozicijai veiksmingai bendradarbiaujant buvo galima padaryti vidutinišką pažangą įgyvendinant pagrindinius prioritetus, susijusius su teisingumo reforma ir kova su korupcija, pavyzdžiui, pertvarkant valstybės tarnautojų ir teisėjų imuniteto sistemą ir priimant įstatymą dėl administracinių teismų. Pažanga taip pat padaryta įgyvendinant likusius pagrindinius prioritetus, susijusius su kova su organizuotu nusikalstamumu, nuosavybės reforma, taip pat kovos su diskriminacija politika, būtent moterų teisėmis, įskaitant keletą svarbių pokyčių – areštuojama daugiau nusikaltėlių turto, priimta išsami nuosavybės reformos strategija ir iš dalies pakeistas baudžiamasis kodeksas, sustiprinant bausmes už šeiminį smurtą.

Albanija turi remtis padaryta pažanga ir imtis konkrečių veiksmų, kad paspartintų kovą su korupcija ir teismų sistemos reformą ir užtikrintų jų nepriklausomumą, veiksmingumą bei atskaitomybę. Reikia užbaigti viešojo administravimo ir teismų sistemos reformas ir atnaujinti parlamento darbo tvarkos taisykles. Būtina skirti daugiau dėmesio žmogaus teisių srities įsipareigojimų, be kita ko, susijusių su romų bendruomenės gyvenimo sąlygomis, vykdymui. Būtina tęsti politinį dialogą dėl reformų siekiant užtikrinti šalies demokratinių institucijų sklandų veikimą ir tolesnį stiprinimą. 2013 m. vasarą vyksiantys parlamento rinkimai bus svarbus naujo rinkimų įstatymo ir nuolatinio įvairių partijų įsipareigojimo vykdyti reformas išbandymas. Bus labai svarbu išlaikyti reformų tempą, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų įgyvendinimui ir teisinės valstybės stiprinimo politikai.

Bosnija ir Hercegovina

Susitarimu dėl valstybės lygio vyriausybės nutraukta šešiolika mėnesių po 2010 m. spalio mėn. visuotinių rinkimų trukusi politinė aklavietė ir įsteigtos vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos. Suformavus naują Ministrų tarybą ir priėmus du pagrindinius su ES susijusius teisės aktus nuo pat pradžios dėmesys sutelktas į integraciją į ES. Tačiau šis tempas neišlaikytas. Pasiektas politinis konsensusas prarastas ir ES darbotvarkės įgyvendinimas įstrigo. Valstybės, federacijos ir kantono valdžios institucijos pradėtos pertvarkyti, tačiau procesas sustabdytas dėl politinių ir teisinių ginčų. Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą siekdama atitikti politinius kriterijus. Padaryta menka pažanga užtikrinant veikiančias, suderintas ir tvarias institucines struktūras. Reikia itin stengtis sustiprinti teisingumo sektorių pagal prioritetus, nustatytus palaikant ES ir Bosnijos ir Hercegovinos struktūrinį dialogą. Taip pat reikia dėti daugiau pastangų kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir vykdyti viešojo administravimo reformą.

Politiniai veikėjai vis dar neturi bendros vizijos dėl bendros šalies krypties ir ateities bei institucinės santvarkos, kad šalis galėtų kokybiškai pasistūmėti siekdama narystės ES.

Tebereikia prioritetine tvarka sukurti veiksmingą įvairių valdžios lygių veiksmų koordinavimo mechanizmą ES teisės aktų perkėlimui, įgyvenimui ir vykdymui, kad šalis galėtų ES klausimais kalbėti vienu balsu ir veiksmingai pasinaudoti pasirengimo narystei ES pagalba. Dėl to birželio mėn. 27 d. Briuselyje pradėtas aukšto lygio dialogas dėl stojimo proceso.

Sutarta dėl integracijos į ES vidaus veiksmų plano, kuriuo siekiama įvykdyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įsigaliojimo sąlygas ir narystės ES prašymo įtikimumo sąlygas, kaip apibrėžta atitinkamose Tarybos išvadose, tačiau nesilaikyta termino, iki kurio reikėjo pasiekti politinį susitarimą iki rugpjūčio 31 d. iš dalies pakeisti Konstituciją, siekiant laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl etninės diskriminacijos atstovaujant šalies institucijose (Sejdic-Finci byla). Rugpjūčio mėn. trys politinės partijos pateikė Parlamentinei asamblėjai atskirus nesuderintus pasiūlymus iš dalies pakeisti Konstituciją. Nuolatinis delsimas suderinti Konstituciją su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu Sejdic-Finci byloje vis dar verčia labai susirūpinti. Klausimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo reikia spręsti taikant patikimą procesą, kad šalis įvykdytų įsipareigojimus pagal laikinąjį susitarimą ir (arba) Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, taip pat reikia įgyvendinti šalies įsipareigojimus dėl valstybės pagalbos.

Bosnijos ir Hercegovinos valdymo sistemoje pagal vykdymo įgaliojimus toliau dalyvauja tarptautinė bendruomenė. Gegužės mėn. Taikos įtvirtinimo tarybos vykdančioji valdyba priėmė Vyriausiojo įgaliotinio biuro sprendimą rugpjūčio 31 d. sustabdyti priežiūrą ir uždaryti biurą Brčko, nes padaryta didelė pažanga vykdant galutinį teismo sprendimą dėl Brčko. Taigi Brčko biuras buvo uždarytas rugpjūčio 31 d. ES atidarė biurus Brčko ir Mostare ir sustiprino Bania Lukoje veikiantį biurą.

Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio įgaliojimus atskyrus nuo Vyriausiojo įgaliotinio biuro, ES sustiprino savo poziciją vietoje ir kai kuriose srityse tapo pagrindine pagalbininke valdžios institucijoms įgyvendinant ES darbotvarkės tikslus. Šioje srityje ES toliau didins paramą šalies institucijoms.

Reikia gerokai daugiau pastangų, kad būtų įvykdyti likę reikalavimai, sudarytos sąlygos šaliai pereiti nuo tarptautinės valdymo ir saugumo sistemos prie nacionalinių institucijų ir perimti visus politinius ir teisėkūros procesus, atsižvelgiant į narystės ES siekiančiai šaliai keliamus reikalavimus. Su visais šiais klausimais susijęs poreikis užtikrinti stabilią politinę aplinką šalyje, politiniame procese daugiausia dėmesio skiriant ES darbotvarkei. Siekiant įgyvendinti su ES susijusius šalies ir jos piliečių lūkesčius, būtina politinė valia pasiekti kompromisinį susitarimą.

Kosovas

Kartu su šiuo komunikatu Komisija priėmė komunikatą dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Kosovu galimybių studijos.

4.2. Turkija

Turkijos vaidmuo ES labai svarbus, atsižvelgiant į jos dinamišką ekonomiką, strateginę vietą ir svarbų regioninį vaidmenį, kuris prisideda prie ES užsienio politikos ir energetinio saugumo. Turkija iš esmės jau yra integravusis į ES per muitų sąjungą ir naudingai prisideda didinant Europos konkurencingumą. Tuo tarpu ES tebėra Turkijos ekonominės ir politinės modernizacijos pagrindas. Abiem šalims būtų naudinga toliau plėtoti šiuos ryšius.

ES ir Turkijos santykių potencialą galima visapusiškai panaudoti tik, jeigu šalis aktyviai dalyvaus patikimame stojimo procese. Stojimo procesas tebėra tinkamiausias būdas vykdyti su ES susijusias reformas, palaikyti dialogą užsienio ir saugumo politikos klausimais, stiprinti ekonomikos konkurencingumą ir didinti bendradarbiavimą energetikos ir teisingumo bei vidaus reikalų srityse. Šiuo procesu turi būti paisoma ES įsipareigojimų ir nustatytų sąlygų.

Šiomis aplinkybėmis Komisija 2012 m. gegužės mėn. pradėjo aiškią santykių su Turkija darbotvarkę, kad atgaivintų stojimo procesą po sąstingio laikotarpio ir suteiktų ES ir Turkijos santykiams naujo dinamiškumo. Aiški darbotvarkė nėra stojimo derybų alternatyva, o tik būdas jas paremti. Joje dėmesys sutelktas į bendro intereso sritis, kaip antai teisės aktų derinimas, didesnis bendradarbiavimas energetikos srityje, vizos, judumas ir migracija, muitų sąjunga, užsienio politika, politinė reforma, kova su terorizmu ir aktyvesnis dalyvavimas programose, kuriomis skatinami tiesioginiai žmonių ryšiai. Šešios iš aštuonių darbo grupių, įsteigtų pagal aiškią darbotvarkę teisės aktų derinimui su acquis paremti, dalyvavo pirmame posėdyje. Būtina, kad Turkija toliau aktyviai remtų aiškią darbotvarkę ir jos europinę perspektyvą. Ir ES, ir Turkijai svarbu, kad stojimo derybos įgytų pagreitį, ypač siekiat užtikrinti, kad ES ir toliau būtų reformų Turkijoje atskaitos taškas.

Be to, Taryba paragino Komisiją pradėti platesnio masto ES ir Turkijos dialogą ir sukurti bendradarbiavimo sistemą, kad būtų išspręsti įvairūs teisingumo ir vidaus reikalų politikos klausimai. Taryba taip pat paragino Komisiją imtis veiksmų, siekiant laipsniškai ir ilgainiui liberalizuoti vizų režimą, kartu pasirašant Turkijos ir ES readmisijos susitarimą. Readmisijos susitarimas buvo parafuotas birželio mėn., ir dabar svarbu, kad Turkija jį pasirašytų, kad būtų galima pradėti įgyvendinti vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą.

Atsižvelgusios į toliau stiprėjantį Turkijos, kaip galimo energetikos centro, vaidmenį ir bendrus jos ir ES uždavinius, Komisija ir Turkija taip pat nusprendė sustiprinti bendradarbiavimą įvairiose svarbiose energetikos srityse.

Itin suintensyvėjo politinis dialogas su ES dėl užsienio ir saugumo politikos. Įvykiai Turkijos ir ES bendros kaimynystėje patvirtino svarbų Turkijos vaidmenį ir naudingą įnašą ES užsienio politikos ir energetinio saugumo srityje. Turkija toliau darė teigiamą poveikį remdama reformas Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse. Intensyviai bendradarbiaujama dėl Sirijos. Per politinio dialogo susitikimus, įskaitant ministrų lygmeniu, buvo sprendžiami bendro ES ir Turkijos intereso užsienio politikos klausimai, pavyzdžiui, susiję su Šiaurės Afrika, Artimaisiais Rytais, Vakarų Balkanais, Afganistanu ir Pakistanu bei Pietų Kaukazu.

Turkijos ekonomika toliau tvirtai auga, tačiau didžiausią grėsmę makroekonominiam stabilumui tebekelia didelis išorės disbalansas ir nemenkas infliacinis spaudimas. Paplitęs neoficialus darbas, suskaidyta darbo rinka ir teisės aktų dėl profesinių sąjungų reformos užbaigimas tebekelia sunkumų. Komisija nagrinėja būdus, kaip išspręsti Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su muitų sąjunga, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, kuriuos ES yra sudariusi su trečiomis šalimis. Kartu ji pabrėžia norą modernizuoti muitų sąjungą ir poreikį pašalinti Turkijos ir ES tarpusavio prekybai kliudančias problemas. Komisija paprašė Pasaulio banko įvertinti muitų sąjungos veikimą, turėdama pagrindinį tikslą – ją modernizuoti.

Komisija toliau įgyvendins aiškią darbotvarkę, kad stojimo procesui suteiktų naujo dinamiškumo ir sudarytų sąlygas palaikyti konstruktyvesnius santykius.

Vis didesnį susirūpinimą kelia nepakankama Turkijos pažanga siekiant visapusiškai atitikti politinius kriterijus. Nors pastaruoju metu patobulintos įvairios teisinės nuostatos pagrindinių teisių srityje, praktinė pagarbos pagrindinėms teisėms padėtis tebekelia didelį susirūpinimą. Neproporcingai taikant teisės aktus dėl kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, reguliariai pažeidžiama teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir teisė laisvai burtis į asociacijas. Svarbu, kad Turkija spręstų visus klausimus, susijusius su teismų sistemos nepriklausomumu, nešališkumu ir veiksmingumu. Vis dar labai svarbu išspręsti klausimus dėl toliau praktiškai ribojamos žiniasklaidos laisvės ir didėjančio bylų prieš rašytojus ir žurnalistus skaičiaus. Dėl to vis labiau plinta vidinė cenzūra. Komisija teigiamai vertina Turkijos vyriausybės įsipareigojimą skubiai pateikti ketvirtą teismų sistemos reformos priemonių rinkinį ir ragina spręsti visus pagrindinius klausimus, šiuo metu trukdančius praktiškam naudojimuisi saviraiškos laisve.

Be to, Kurdų klausimas tebėra pagrindinis Turkijos demokratijos uždavinys. Būtina nedelsiant priimti politinį sprendimą dėl jo. Apskritai Turkija vis dar turi dėti gerokai daugiau pastangų, kad pasiektų aukščiausius demokratijos ir žmogaus teisių standartus. Atsižvelgiant į tai svarbią galimybę suteikia vykstantis darbas dėl naujosios konstitucijos.

Ypač per paskutinius mėnesius labai suintensyvėjo Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri yra įtraukta į ES sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą, teroristiniai išpuoliai. ES ne kartą ryžtingai pasmerkė teroristinius išpuolius. ES ir Turkija palaiko aktyvų dialogą dėl kovos su terorizmu, be to, kova su terorizmu yra svarbi Turkijai skirtos aiškios darbotvarkės dalis.

2012 m. antrąjį pusmetį Turkija įšaldė santykius su rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, be kita ko, atsisakiusi dalyvauti susirinkimuose, kuriems pirmininkauja Kipras. Komisija dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl Turkijos pareiškimų ir grasinimų ir ragina visapusiškai atsižvelgti į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vaidmenį, kadangi tai yra esminė Sutartyje numatyta ES institucinė savybė.

JT generaliniam sekretoriui prižiūrint vykusios derybos dėl visapusio Kipro problemos sprendimo 2012 m. pavasarį pateko į aklavietę. Visapusiškai išspręsti ginčą svarbu visoms jo šalims, nes tai padidintų stabilumą Viduržemio jūros pietryčių regione, suteiktų naujų ekonominių galimybių valstybėms narėms bei Turkijai ir smarkiai paskatintų Turkijos stojimo į ES derybas. Todėl Turkija raginama geranoriškai bendradarbiauti su visomis šalimis, kad būtų lengviau sėkmingai užbaigti procesą.

ES taip pat yra pabrėžusi, kad ES valstybės narės turi visas suverenias teises sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei eksploatuoti visus savo gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją. Atsižvelgdama į ne kartą ankstesniais metais Tarybos ir Komisijos išreikštas pozicijas, Komisija pakartoja, kad Turkija turi skubiai įvykdyti savo įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti papildomą protokolą ir padaryti pažangą normalizuodama dvišalius santykius su Kipro Respublika. Ji taip pat ragina vengti bet kokių grasinimų, nesutarimų ar veiksmų, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis ir taikaus ginčų sprendimo procesui. ES toliau stebės ir peržiūrės pažangą sprendžiant šiuos klausimus pagal atitinkamus Tarybos sprendimus.

Turkijai reikia dėti daugiau pastangų išspręsti neišspręstus dvišalius klausimus, įskaitant ginčus dėl sienų, su kaimyninėmis šalimis. Graikija ir Kipras pateikė nemažai oficialių skundų, kad Turkija pažeidinėja jų teritorinių vandenų ribas ir oro erdvę.

4.3. Islandija

Islandijos įstojimas tebėra abiem šalims naudingas dalykas. ES ir Islandija turi vis daugiau bendrų interesų, pavyzdžiui, susijusių su atsinaujinančiąja energija ir klimato kaita ir strategine ES Arkties regiono politikos svarba. ES praturtins tvirti Islandijos demokratiniai principai.

Stojimo derybos su Islandija vystosi gerai. Bendras suderinimo su ES acquis lygis dėl narystės Europos ekonominės erdvėje (EEE) ir visiško dalyvavimo Šengeno erdvėje nuo 2001 m. yra tinkamas. Pradėti daugiau nei pusė derybų skyrių, iš kurių 10 preliminariai baigti. Narystė ES aktyviose viešose diskusijose Islandijoje tebėra vertinama prieštaringai. Komisija toliau rems komunikavimo veiklą ir žmonių tarpusavio ryšius dėl šio klausimo. Komisija yra įsitikinusi, kad ES galės pateikti deryboms skirtą dokumentų rinkinį, kuriame atsižvelgiama į Islandijos ypatumus ir lūkesčius, laikantis sutarto stojimo derybų pagrindo ir visiškai paisant Sąjungos principų ir acquis. Tokiu būdu per tinkamą laiką Islandijos žmonės galės priimti išsamia informacija pagrįstą sprendimą.

Islandija toliau atitinka politinius kriterijus. Islandija yra tinkamai veikianti demokratinė valstybė, turinti stiprias institucijas ir tvirtai įsišaknijusias atstovaujamosios demokratijos tradicijas. Islandijos teismų sistema atitinka aukštus standartus ir šalis užtikrina, kad nuolat būtų stiprinama pagrindinių teisių apsauga, kurios lygis ir taip jau aukštas.

Po gilaus ir ilgo nuosmukio ekonomika atsigauna – 2011–2012 m. ekonomikos augimas buvo nemažas ir pagerėjo makroekonominės sąlygos.

Apskritai Islandijos EEE įsipareigojimų vykdymo rezultatai iš esmės tebėra patenkinami. Reikėtų atkreipti dėmesį į keletą trūkumų tokiose srityse kaip finansinės paslaugos, maisto sauga ir laisvas kapitalo judėjimas. Tebegalioja po 2008 m. finansų krizės nustatyti laikini laisvo kapitalo judėjimo apribojimai. ELPA priežiūros institucija pradėjo procedūrą ELPA Teisme prieš Islandiją byloje dėl „Icesave“.

5. Parama ir pagalba plėtros šalims 5.1. Finansinė parama

Komisija, naudodama specialią finansinę priemonę – Pasirengimo narystei pagalbos priemonę – teikia finansinę ir techninę paramą plėtros šalims rengiantis stojimui. 2007–2013 m. PNPP lėšos buvo 11,6 mlrd. EUR. Tarp pagrindinių rezultatų – didesni paramą gaunančių šalių pajėgumai ir reformos tokiose srityse kaip teisinė valstybė, teisingumas ir vidaus reikalai, viešojo administravimo reforma, pagrindinės teisės ir pilietinės visuomenės plėtra bei dialogas. Tai, be kita ko, padėjo sėkmingai užbaigti Kroatijos stojimo į ES derybas ir 2012 m. birželio mėn. pradėti stojimo derybas su Juodkalnija. Remiamos investicijos į ekonominę, socialinę ir kaimo plėtrą, taip pat regioninis Vakarų Balkanų bendradarbiavimas. Konkrečių remtų projektų pavyzdžiai: Juodkalnijos policijos mokymas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos srityje, dotacijos schema, kuria remiamas moterų užimtumas Turkijoje, ir Europinio transporto koridoriaus X geležinkelio ruožo Kroatijoje rekonstrukcija, jį sujungiant su Serbijos geležinkeliu.

2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje Komisija pasiūlė 14,1 m. mlrd. EUR finansinį asignavimą pagal naująją PNPP II priemonę. Ši finansavimo suma palyginamosiomis kainomis yra panaši į dabartinėje finansinėje programoje numatytą sumą.

2011 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė naujosios PNPP II priemonės reglamento pasiūlymą, kuris įtrauktas į kitos daugiametės finansinės programos priemonių rinkinį. Pasirengimo narystei finansinė pagalba skiriama strategiškiau, ją labiau susiejant su plėtros strategijoje nustatytais prioritetais, ir planuojama daugiamečiu pagrindu – tai kelios iš pagrindinių PNPP II naujovių. Patobulintas PNPP strateginis planavimas atsispindės Bendroje strateginėje programoje ir vienai šaliai (arba kelioms šalims) skirtuose strateginiuose dokumentuose, kurie taikomi visam kitos finansinės programos laikotarpiui ir nuosekliau apima nedidelį skaičių politikos sričių, pakeisiančių šiuo metu galiojančius komponentus. Dėl to šalies ir kelių šalių strateginiuose dokumentuose bus nustatytas veiklos rezultatų elementas ir aiškesni su pagalba susiję tikslai su realistiškais rodikliais. Atsižvelgiant rezultatus bus galima įvertinti gerų rezultatų pasiekusias šalis ir lanksčiau perskirstyti lėšas, kai rezultatai nėra pakankamai geri. Be to, pagal PNPP II ir šalys kandidatės, ir potencialios šalys kandidatės galės gauti tokios pačios rūšies paramą, kuri bus nustatyta pirmiausia pagal jų poreikius ir gebėjimus, taip pat pagal jų pasirengimo narystei pagalbos naudojimo rezultatus.

Veiklos programų lygmeniu ir panašiai kaip kitų ES išorės priemonių atveju vietoj atskirų projektų finansavimo bus sustiprintos bendrojo finansavimo sektorių strategijos, dėl kurių susitarė paramą gaunančios šalys. Taip padidės pagalbos, finansuojamos iš sektorių lygmeniu teikiamos paramos (įskaitant sektorinę paramą biudžetui tam tikrose politikos srityse), dalis. Sistemingesnis daugiametis programavimas taip pat bus taikomas pagalbai, skirtai perėjimo procesui ir institucijų stiprinimui (pvz., viešojo administravimo reformai, teisingumo sistemos reformai ir t. t.), ir taip bus remiamas veiksmingas susijusių sektorių strategijų įgyvendinimas. Tikslas – panaudoti ES lėšas taip, kad narystei besirengiančių šalių didelio masto reformos būtų ekonomiškai naudingesnės įgyvendinant individualius atskirus projektus.

Du pagrindiniai PNPP tikslai – remti stojimo procesą ir paramą gaunančių šalių socialinį ir ekonominį vystymąsi.

Visose paramą gaunančiose šalyse būsima pasirengimo narystei pagalba bus pirmiausia skiriama demokratinių institucijų ir teisinės valstybės stiprinimui, viešojo administravimo reformai ir geram valdymui, taip pat kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, pilietinės visuomenės vystymuisi ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių rėmimui ir apsaugai. Taikant naują požiūrį į 23 ir 24 skyrius ir atsižvelgiant į ilgalaikį reformų pobūdį šiose srityse ir poreikį iki stojimo pasiekti konkrečių įgyvendinimo rezultatų, PNPP II pagalba šiose srityse bus skirta siekiant atsižvelgti į šalių gavėjų poreikius nuo pat proceso pradžios.

Pagalba taip pat bus skiriama ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir regioniniam bei teritoriniam bendradarbiavimui (tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo veiklai). Parama ekonominiam ir socialiniam vystymuisi bus sprendžiami tokie klausimai kaip fizinio kapitalo vystymas, ryšių su ES ir regioniniais tinklais gerinimas, užimtumo skatinimas, žmogiškojo kapitalo vystymas ir socialinė bei ekonominė įtrauktis.

Finansinę paramą gausiančios plėtros šalys turės vykdyti išsamią ir tvarią politiką ir strategijas tokiuose prioritetiniuose sektoriuose, kaip teisingumas ir vidaus reikalai, viešasis administravimas, privačiojo sektoriaus plėtra, transportas, energetika, aplinka ir klimato kaita, socialinė plėtra, žemės ūkis ir kaimo plėtra. Tikimasi, kad šiuo procesu bus užtikrinta didesnė atsakomybė vietos lygiu ir platus konsensusas dėl šių strategijų, pagerės PNPP šalių gavėjų gebėjimas planuoti, įgyvendinti ir stebėti įgyvendinimą ir integruoti visa į tai į platesnio masto pasirengimo narystei ES veiklą.

5.2. Glaudesnės integracijos prieš stojimą nauda

Šiandien plėtros šalių piliečiai dar prieš faktinį įstojimą į ES gali naudotis dideliais privalumais. Dalyvavimas ES programose, pilietinės visuomenės ir kitose iniciatyvose, bevizis režimas ir prekyba pagal stabilizacijos ir asociacijos susitarimus priartina piliečius prie ES.

Dauguma šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių gali dalyvauti ES programose, o 2012 m. Komisija pasiūlė šią galimybę suteikti ir Kosovui. Dalyvaudamos tokiose programose šios šalys gali susipažinti su ES politika ir darbo būdais ir gali palaipsniui integruotis į ES tinklus. Pavyzdžiui, vis daugiau studentų naudojasi galimybe dalyvauti Erasmus ar Erasmus Mundus programose, o regiono mokslininkai ir tyrėjai dirba kartu su ES kolegomis pagal 7-ąją bendrąją programą.

Teisė be vizų keliauti į ES – vienas akivaizdžiausių glaudesnės ES integracijos privalumų plėtros šalių piliečiams. Islandija jau yra Šengeno erdvės narė. Vakarų Balkanuose Kroatijos piliečiai jau kurį laiką gali be vizų keliauti visoje ES. 2009 m. gruodžio mėn. teisė be vizų keliauti po Šengeno šalis suteikta buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams, o po metų – Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams.

Šie pastarojo meto sprendimai buvo priimti remiantis tuo, kad šios šalis įvykdė nemažai reikalavimų, nustatytų Komisijai vykdant dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo. Šiuo dialogu smarkiai paskatintos reformos siekiant ES standartų teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat stiprinant teisinę valstybę ir kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir neteisėta migracija. Atsižvelgdama į vėlesnius įvykius, iš kurių matyti piktnaudžiavimo beviziu režimu ir prieglobsčio sistema atvejai, Komisija nuo 2011 m. sausio mėn. įdiegė laikotarpio po vizų režimo liberalizavimo stebėjimo mechanizmą, dėl kurio sustiprėjo kontrolė vietoje. Kai kuriose ES valstybėse narėse vis dar pateikiama daug nepagrįstų prieglobsčio prašymų. Kiekviena regiono šalis turės toliau taikyti tikslines priemones šiai problemai išspręsti. Apskritai priimti nauji pasiūlymai leisti laikinai sustabdyti esamus bevizius režimus su trečiąją šalimi, jeigu netikėtai atvyksta didelis srautas asmenų.

2012 m. sausio mėn. Komisija pradėjo dialogą su Kosovu dėl vizų režimo liberalizavimo.

ES ir Turkija pradėjo intensyviau bendradarbiauti vizų ir migracijos srityse. Parafuotas ES ir Turkijos readmisijos susitarimas. Labai svarbų jį greitai pasirašyti ir veiksmingai įgyvendinti, be kita ko, atsižvelgiant į tolesnius veiksmus siekiant vizų režimo liberalizavimo, kaip laipsniškos ir ilgalaikės perspektyvos.

ES toliau teikia didelę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms plėtros šalyse, daugiausiai per pilietinės visuomenės priemonę. Tai padeda pilietinės visuomenės organizacijoms sustiprinti savo gebėjimus ir profesionalumą, skatina kurti tinklus visais lygmenimis (ES, nacionaliniu ir regioniniu) ir sudaro sąlygas joms palaikyti veiksmingą dialogą su viešaisias ir privačiaisiais veikėjais, taip pat stebėti pokyčius tokiose srityse kaip teisinė valstybė ir pagarba pagrindinėms teisėms.

Pilietinės visuomenės veikla yra esminė brandžios demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės dalis. Gyvybinga pilietinė visuomenė padeda sustiprinti politinę atskaitomybę, didina informuotumą apie reformas, susijusias su stojimu, tų reformų įtraukties aspektą ir paramą joms ir padeda konfliktų atskirtoms visuomenėms susitaikyti. Juodkalnija ėmėsi veiksmų, kad įtrauktų pilietinės visuomenės organizacijas į pasirengimo stojimo deryboms procesą. Daugumoje plėtros šalių pilietinė visuomenė toliau vystėsi. Kai kuriais atvejais reikia labiau užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos būtų pripažįstamos, ir sudaryti aplinkybes ir sąlygas geresniam politiniam dialogui palaikyti. Tebėra neišspręstų su finansavimu susijusių klausimų, pavyzdžiui susijusių su vyriausybės parama ir tvarumu. Teikiant PNPP paramą šie klausimai sprendžiami pagal pilietinės visuomenės priemonę, o numatyti Finansinio reglamento pakeitimai Komisijai leis bendradarbiauti su didesnėmis pilietinės visuomenės organizacijomis regione ir teikti mažesnes dotacijas pilietinėms vietos organizacijoms, taip sudarydama sąlygas užtikrinti geresnę demokratinę kontrolę ir spręsti piliečiams labiau tiesiogiai rūpimus klausimus.

5.3. Informavimas ir komunikavimas

Visuomenė turi būti informuota apie plėtros politiką, ypač naujųjų valstybių narių stojimą, ir tai remti, kad šis procesas būtų sėkmingas ir tvarus. Tai nelengvas uždavinys, kai tęsiantis finansų krizei ir valstybių skolų krizei nuolat kvestionuojamas viešųjų institucijų, įskaitant Europos Sąjungą, vaidmuo. Komisijos manymu, siekiant išspręsti šiuos uždavinius, reikia užtikrinti, kad valstybių narių ir plėtros šalių piliečiai bei suinteresuotosios šalys būtų tikri, kad plėtros procesas yra skaidrus, darnus ir patikimas. Kitose politikos srityse visuomenė tikisi faktiškai matyti, kad ES plėtros procesas yra veiksmingas ir skatina pokyčius atitinkamose šalyse ir duoda papildomos naudos visai ES.

Todėl ES institucijos dar labiau nei anksčiau teiks informaciją apie plėtros procesą, susijusias šalis, plėtros poveikį ES ir taip prisidės prie informacija pagrįstų viešų diskusijų apie plėtrą. Reikia išsklaidyti nepagrįstus su plėtros procesu susijusius mitus ir baimes ir patenkinti teisėtus piliečių interesus.

Už piliečių informavimą ir komunikavimą su jais pirmiausia atsakingos valstybės narės ir plėtros šalys. Valdžios pranešimus nacionalinėse diskusijose reikia papildyti ES institucijų skelbiama informacija. Valstybės narės turi informuoti savo visuomenes ir joms paaiškinti apie ES institucijų bendrai priimamus sprendimus dėl plėtros klausimų. Plėtros šalių politiniai vadovai turi paaiškinti, kaip jų priimami sprendimai dėl reformų yra ne tik susiję su stojimo procesu, bet ir iš esmės padeda valstybei geriau veikti. Taip galima atgauti paramą tose šalyse, kuriose vyriausybės politika ir visuomenės požiūris į ES plėtrą išsiskyrė. Tai taip pat gali padėti užtikrinti didelę visuomenės paramą reformoms, kurios būtinos, kad plėtros šalys galėtų tenkinti griežtas, bet teisingas narystės ES sąlygas.

6. Išvados ir rekomendacijos

Remdamasi pirmiau pateikta analize, Komisija daro tokias toliau nurodytas išvadas ir pateikia rekomendacijas.

I

1. Vykdydama plėtros politiką nuo pat pradžios ES siekė išpildyti teisėtą mūsų žemyno gyventojų norą išvien siekti bendrų Europos tikslų. ES, kurią iš pradžių sudarė šešios valstybės narės, 2013 m. liepos 1 d. priims 28-ąją narę – Kroatiją.

2. Šiuo metu, kai ES tenka spręsti svarbius uždavinius ir didelio visuotinio netikrumo problemą, o ekonominė, finansinė ir politinė integracija įgyja naują pagreitį, plėtros politika toliau padeda užtikrinti taiką, saugumą ir klestėjimą mūsų žemyne. Artėjantis Kroatijos stojimas, derybų su Juodkalnija pradžia ir Serbijai suteiktas kandidatės statusas aiškiai rodo, kad plėtros procesas gali paskatinti pokyčius ir tai, ko galima pasiekti teritorijoje, kurią dar visai neseniai nusiaubė karas. Plėtra į pietryčių Europą padeda išvengti gerokai didesnės nestabilumo padarinių šalinimo kainos. Tai investicija į tvarią demokratiją ir parodo ES gebėjimą toliau būti pasaulinio masto veikėja.

3. Euro zonai kilę uždaviniai kartu su pastarojo metų finansų krize išryškino šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybę tiek ES, tiek už jos ribų. Jie parodo, kaip svarbu toliau įtvirtinti ekonominį ir finansinį stabilumą ir skatinti reformas bei augimą, be kita ko, ir plėtros šalyse. Plėtros procesas – veiksminga priemonė siekiant šių tikslų.

4. Stojimo perspektyva pagal griežtas, tačiau teisingas sąlygas, kai svarbiausias – nuopelnų principas, skatina vykdyti politines ir ekonomines reformas, keičia visuomenes, įtvirtina teisinę valstybę ir sukuria naujų galimybių piliečiams ir verslui. Esant ekonominiam sąstingiui, ji švelnina priešinimosi būtinoms reformoms pavojų.

5. Kad plėtros procesas vyktų sėkmingai, būtina užtikrinti jo patikimumą. Plėtros ir reformų tempo išlaikymas yra tos pačios monetos dvi pusės. Atnaujintas konsensusas dėl plėtros, dėl kurio Europos Vadovų Taryba sutarė, tebėra ES plėtros politikos pagrindas. Plėtra iš esmės laipsniškas procesas, pagrįstas tvirtu ir tvariu atitinkamų šalių reformų įgyvendinimu. Plėtros politika buvo pritaikyta remiantis ankstesnių plėtros etapų patirtimi, siekiant užtikrinti sklandžią naujų valstybių narių integraciją ir geriau tenkinti šalių poreikius, kurios išgyvena pokyčius, ypač teisinės valstybės srityje.

6. Teisinės valstybės ir demokratinio valdymo stiprinimas – neatsiejama plėtros proceso dalis. Birželio mėn. Taryba priėmė Komisijos pasiūlytą naują požiūrį į derybas dėl teismų sistemos ir pagrindinių teisių ir dėl teisingumo, laisvės bei saugumo, taigi teisinės valstybės principai, įskaitant bendrus uždavinius, kaip antai kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, yra stipriai įtvirtinti plėtros politikoje. Stojimo derybos dėl šių skyrių bus pradėtos proceso pradžioje ir užbaigtos pabaigoje, kad būtų skirta kuo daugiau laiko svarbiems rezultatams pasiekti, siekiant užtikrinti negrįžtamą reformų procesą. Komisija taip pat toliau teiks pirmenybę teisinės valstybės klausimams gerokai iki stojimo derybų, pavyzdžiui, palaikys struktūrinius dialogus ir rems atskirus sektorius pagal PNPP II.

7. Kai kuriose šalyse saviraiškos laisvė tebekelia didelį susirūpinimą. Atsižvelgdama į neišspręstus šios srities uždavinius, Komisija toliau stojimo procese teiks pirmenybę šiems klausimams. Komisija ketina 2013 m. pirmąjį pusmetį surengti dar vieną konferenciją po 2011 m. gegužės mėn. įvykusios konferencijos „Speak Up!“. Šiame renginyje turėtų dalyvauti Vakarų Balkanų ir Turkijos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai. Komisija, vykdydama stebėseną ir teikdama ataskaitas, atsižvelgs į šios konferencijos rezultatus ir tolesnius veiksmus. Šioje srityje Komisija toliau glaudžiai dirbs su Europos Parlamentu.

8. Daugelyje sričių būtina taikyti konkrečiai šaliai pritaikytus būdus sudėtingoms situacijoms, įskaitant stojimo proceso kliūtis, spręsti. Komisija, be kita ko, pradėjo vykdyti aiškią darbotvarkę su Turkija ir nemažai aukšto lygio struktūrinių dialogų su Vakarų Balkanų šalimis. Tokiomis iniciatyvomis jau suteikiamas pagreitis reformoms. Jomis nepakeičiamos stojimo derybos, tačiau nutiesiamas tiltas jų link. Komisija įsipareigojusi imtis tokio pobūdžio veiksmų ir toliau telks pagrindinį dėmesį į tokias svarbias sritis, kaip teisinė valstybė, demokratinis valdymas ir ekonominės reformos.

9. Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra labai svarbi stabilizacijos ir asociacijos proceso dalis. Vakarų Balkanų stabilumui vis dar trukdo dėl praeities konfliktų kylantys klausimai, įskaitant karo nusikaltimus, pabėgėlių grąžinimą, požiūrį į mažumas ir lygių teisių užtikrinimą visiems piliečiams. Šiuos klausimus reikia nedelsiant išspręsti. Reikia padaryti didesnę pažangą regioniniuose forumuose ir užtikrinti labiau įtraukų regioninį bendradarbiavimą. Ginčai dėl etninių grupių tarpusavio santykių arba statuso gali būti sėkmingai išspręsti dialogu ar kompromisu.

10. Dvišalius klausimus atitinkamoms šalims reikia ryžtingai spręsti kuo anksčiau prasidėjus plėtros procesui, palaikant gerus kaimyninius santykius ir atsižvelgiant į visos ES interesus. Dvišaliai klausimai neturėtų trukdyti stojimo procesui. Komisija ragina šalis dėti visas pastangas išspręsti neišspręstus ginčus taikant nusistovėjusius principus ir priemones, be kita ko, prireikus klausimus perduodant Tarptautiniam Teisingumo Teismui arba kitoms esamoms ar ad hoc ginčų sprendimo įstaigoms. Stojimo derybos gali suteikti stipresnį politinį postūmį išspręsti ginčus. Komisija pasirengusi padėti sudaryti lengvesnes sąlygas ieškoti sprendimų.

11. Svarbiausia yra stiprinti plėtros šalių ekonomikos atsigavimą. Nedarbas toliau didėjo ir daugumos Vakarų Balkanų šalių ekonomikos augimas vėl lėtėja. Turkijos ekonomika toliau augo, tačiau lėčiau, nei anksčiau. 2011 m. prasidėjęs Islandijos ekonomikos atsigavimas tęsėsi ir šiais metais. ES yra įsipareigojusi toliau teikti šalims politines konsultacijas ir finansinę paramą. Vakarų Balkanų investicijų programa bus naudojama siekiant padėti parengti ir paremti tas investicijas, kurių labiausiai reikia augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti. Komisija taip pat toliau sies plėtros šalis su strategija „Europa 2020“.

12. Atsižvelgiant į vykdomus plataus užmojo ES ekonomikos valdymo pokyčius, Komisija toliau informuos plėtros šalis apie šį procesą ir jas labiau su juo susies. Šiuo atžvilgiu ji pamažu pritaikys esamą plėtros šalių ekonominę priežiūrą ir išnagrinės galimybę tikslingiau išnaudoti su stabilizacijos ir asociacijos susitarimu susijusius susitikimus konkurencingumo ir užimtumo klausimams spręsti.

13. 2011 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė naujosios PNPP II priemonės reglamento pasiūlymą 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui. PNPP II siekiama užtikrinti glaudesnį ryšį su plėtros strategijos prioritetais, įskaitant demokratinių institucijų ir teisinės valstybės stiprinimą, ir daugiau dėmesio skirti socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Joje bus numatyta lanksčiau ir paprastesne tvarka teikti didesnę paramą sektorių strategijoms.

14. Prekyba pagal stabilizacijos ir asociacijos susitarimus, bevizės kelionės ir dalyvavimas Bendrijos programose šiandien teikia didžiulę naudą plėtros šalių piliečiams. 2012 m. sausio mėn. Komisija pradėjo dialogą su Kosovu dėl vizų režimo liberalizavimo. Parafuotas ES ir Turkijos readmisijos susitarimas. Dabar reikia jį greitai pasirašyti ir veiksmingai įgyvendinti, be kita ko, atsižvelgiant į tolesnius veiksmus siekiant vizų režimo liberalizavimo. Taip pat šalys turėtų sustiprinti kovos su piktnaudžiavimu beviziu režimu priemones.

15. Visuomenė turi suvokti plėtros politiką, kad ji būti sėkminga ir tvari. Už piliečių informavimą ir komunikavimą su jais pirmiausia atsakingos valstybės narės ir plėtros šalys. Būtina skatinti suvokimą ir neoficialius debatus apie plėtros politikos poveikį, ypač šiuo metu, kai ES tenka spręsti svarbius uždavinius. Komisija toliau teiks informaciją apie plėtrą ir rems informacija grindžiamas viešas diskusijas plėtros proceso klausimais.

16. Plėtros procesas savo pobūdžiu yra įtraukus ir jame turi dalyvauti įvairios suinteresuotosios šalys. Bendras politinis konsensusas ir visuomenės parama būtinoms reformoms plėtros šalyse labai padeda užtikrinti pokyčius, kurie būtini pažangai siekiant narystės ES. Be to, Komisija tolau teiks paramą per pilietinės visuomenės priemonę, daugiau dėmesio skirdama mažesnėms dotacijoms pilietinės visuomenės vietos organizacijoms.

II

17. Kroatija. Kartu su šiuo komunikatu Komisija priėmė komunikatą dėl Kroatijos rengimosi narystei ES išsamios stebėjimo ataskaitos svarbiausių išvadų. Komisija daro išvadą, kad Kroatija toliau darė pažangą priimdama ir įgyvendinama ES teisės aktus ir dabar baigia derinimą su acquis. Vis dėlto Komisija nurodė sritis, kuriose vis dar reikia imtis daugiau veiksmų, ir keletą klausimų, kuriems išspręsti reikia dėti daugiau pastangų per ateinančius mėnesius. Tai pirmiausia susiję konkurencijos politika, teismų sistema ir pagrindinėmis teisėmis (ypač teismų sistemos veiksmingumu) ir teisingumu, laisve bei saugumu. Kroatija turi sutelkti dėmesį ir užtikrinti, kad parengiamieji darbai būtų baigti laiku ir kad tai būtų galima nurodyti komunikate dėl Kroatijos pasirengimo stojimui pažangos stebėjimo galutinės ataskaitos, kurią Komisija turėti paskelbti 2013 m. pavasarį.

18. Juodkalnija. Šalis toliau pakankamai atitinka politinius kriterijus. 2012 m. birželio mėn. pradėtos stojimo derybos patvirtina Juodkalnijos nuolatinę pažangą vykdant esmines reformas. Tikrinimo procesas pradėtas ir turėtų būti baigtas 2013 m. vasarą. Stojimo derybose taikomas naujas požiūris dėl teismų sistemai ir pagrindinėms teisėms, taip pat teisingumui, laisvei bei saugumui skirtų skyrių ir taip sustiprinamas dėmesys teisinei valstybei. Per derybas Juodkalnija turės toliau siekti konkrečių rezultatų šioje srityje ir užtikrinti negrįžtamą reformų įgyvendinimą, ypač kiek tai susiję su kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, įskaitant aukšto lygio pareigūnų korupciją.

19. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. Šalis toliau pakankamai atitinka politinius kriterijus. Vyriausybė savo veikloje didžiausią dėmesį skiria ES darbotvarkei. Aukšto lygio stojimo dialogas su Komisija padėjo paspartinti reformas ir padaryti didelę pažangą kai kuriose svarbiose politikos srityse. Reikia išlaikyti reformų tempą visose srityse ir pirmiausia užtikrinti įgyvendinimą. Visų pirma reikia toliau dėmesį sutelkti į teisinę valstybę, įskaitant saviraiškos laisvę, taip pat į etninių grupių tarpusavio santykius ir susitaikymą.

Komisija ketvirtą kartą teikia rekomendaciją pradėti stojimo derybas su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Komisija mano, kad ši šalis turi pereiti į kitą stojimo etapą, kad būtų įtvirtintas reformų tempas ir tvarumas ir sušvelnintas pavojus dėl proceso krypties pasikeitimo ir sustiprinti etninių grupių tarpusavio santykiai. Tai taip pat sustiprins ES patikimumą ir paskatins vykdyti reformas kitose regiono šalyse.

Komisija pabrėžia, kad būtina išsaugoti gerus kaimyninius santykius, įskaitant būtinybę prižiūrint JT rasti suderintą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl pavadinimo.

Europos Vadovų Tarybos sprendimas pradėti stojimo derybas padėtų sudaryti sąlygas rasti šį sprendimą. Šiuo atžvilgiu Komisija yra pasirengusi nedelsdama pateikti derybų programos pasiūlymą, kuriuo būtų atsižvelgiama į poreikį stojimo derybų pradžioje spręsti pavadinimo klausimą. Dėl to bus atsižvelgiama į ankstesnes nuostatas ir visų pirma į 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos priimto naujo požiūrio principus. Kad tokio požiūrio būtų laikomasi, būtinas intensyvus visų šalių politinis dalyvavimas iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

20. Serbija. 2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė Serbijai šalies kandidatės statusą. Serbija toliau daro pažangą pakankamai vykdydama politinius kriterijus ir stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas. Tačiau Serbija turi skirti ypatingą dėmesį teisinei valstybei, visų pirma teismų sistemai, kurioje dėl neseniai kilusių kliūčių reikia iš naujo įsipareigoti vykdyti reformas, ir užtikrinti sistemos nepriklausomumą, nešališkumą ir veiksmingumą, taip pat atsižvelgiant į pastarojo meto Konstitucinio Teismo sprendimus. Taip pat atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius reikia skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų grupių teisėms ir pagrindinių institucijų, kaip antai Centrinio banko, nepriklausomumui. Serbija turėtų toliau konstruktyviai vykdyti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti santykius su kaimyninėmis šalimis. Reikia atgaivinti reformų tempą ir toliau daryti pažangą siekiant akivaizdžiai ir tvariai pagerinti santykius su Kosovu. Du pastarojo meto pokyčiai šioje srityje yra Serbijos pasirašytas integruoto sienų valdymo techninis protokolas ir išaiškintas susitarimo dėl regioninio bendradarbiavimo ir Kosovo atstovavimo Serbijos aiškinimas, ir, jeigu bus pradėtas įgyvendinti, nebetrukdys užtikrinti įtraukaus regioninio bendradarbiavimo.

Pagal 2011 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas, kurias 2011 m. gruodžio 9 d. priėmė Europos Vadovų Taryba, Komisija pateiks ataskaitą, kai tik įvertins, kad Serbija pasiekė būtiną atitikties narystės kriterijams ir stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygoms lygį, visų pirma dėl pagrindinio prioritetinio tikslo – akivaizdžiai ir tvariai pagerinti santykius su Kosovu. Komisija ragina Serbiją sąžiningai įgyvendinti visus iki šiol pasiektus susitarimus ir ES padedant konstruktyviai spręsti įvairius klausimus.

Būtina akivaizdžiai ir tvariai pagerinti Serbijos ir Kosovo santykius, kad abi šalys tęstų savo kelią ES link ir vengtų blokuoti viena kitos pastangas tai padaryti. Per šį procesą turėtų laipsniškai visiškai normalizuotis Serbijos ir Kosovo santykiai ir abi šalys turėti ateityje gebėti visiškai naudotis savo teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungoje. Vykdant šį procesą bus būtina spręsti šiaurės Kosovo problemas gerbiant Kosovo teritorinį vientisumą ir ypatingus vietos gyventojų poreikius.

Komisija pabrėžia, kad pastangos normalizuoti Belgrado ir Prištinos santykius turėtų būti dedamos atsižvelgiant į būsimų stojimo derybų su Serbija vykdymo nuostatas.

Komisija pabrėžia, kad svarbu, jog šalys, visiškai remiamos ES, ryžtingai laikytųsi šio visapusiško požiūrio.

21. Albanija. Pagerėjus vyriausybės ir opozicijos dialogui, ypač po 2011 m. lapkričio mėn. susitarimo, Albanija galėjo padaryti nemažą pažangą, siekdama atitiki narystės ES politinius kriterijus. Albanija įgyvendino nemažai svarbių reformų dėl 12 pagrindinių prioritetų, kuriuos Komisija nustatė 2010 m. nuomonėje ir kuriuos reikia įgyvendinti siekiant pradėti stojimo derybas su Europos Sąjunga. Albanija įgyvendino keturis pagrindinius prioritetus, pirmiausia susijusius su tinkamu parlamento veikimu, nepriimtų teisės aktų, kuriems patvirtinti būtina kvalifikuota balsų dauguma, priėmimu, ombudsmeno paskyrimu ir klausymo bei balsavimo dėl pagrindinių institucijų procesai ir rinkimams skirtos teisės aktų sistemos pakeitimu. Albanija daro gerą pažangą įgyvendindama du pagrindinius prioritetus, susijusius su viešojo administravimo reforma ir sulaikytų asmenų sąlygų gerinimu. Įgyvendinant likusius pagrindinius prioritetus imtasi svarbių veiksmų – priimtas įstatymas dėl administracinių teismų, panaikintas aukšto rango valstybės tarnautojų ir teisėjų imunitetas, areštuojama daugiau nusikaltėlių turto, priimta išsami nuosavybės reformos strategija ir iš dalies pakeistas baudžiamasis kodeksas, sustiprinant bausmes už šeiminį smurtą.

Atsižvelgdama į šią pažangą Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Albanijai šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad ji baigs įgyvendinti pagrindines priemones teismų sistemos ir viešojo administravimo srityse ir pakeis parlamento darbo tvarkos taisykles. Kai tik bus padaryta reikiama pažanga, Komisija pateiks ataskaitą Tarybai. Komisija savo ataskaitoje taip pat atsižvelgs į Albanijos įsipareigojimą kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant aktyvius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą tokiose bylose.

Kad Komisija rekomenduotų pradėti stojimo derybas, šalis visų pirma turės tvariai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir užbaigti įgyvendinti likusius pagrindinius prioritetus, kurie dar iki galo neįgyvendinti. Reikia skirti ypatingą dėmesį šiems dalykams: vykdyti rinkimus pagal europinius ir tarptautinius standartus, stiprinti teismų sistemos nepriklausomumą, veiksmingumą ir atskaitomybę, ryžtingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, vykdant aktyvius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, imtis veiksmingų žmogaus teisių apsaugos ir kovos su diskriminacija stiprinimo priemonių ir užtikrinti nuosavybės teisių laikymąsi. Sėkmingai surengti 2013 m. parlamento rinkimai bus svarbus įvairių partijų pasiryžimo vykdyti naują rinkimų reformą išbandymas ir išankstinė bet kokios rekomendacijos pradėti derybas sąlyga. Siekiant įgyvendinti reformą ir užtikrinti Albanijos ateitį ES ir toliau bus būtina palaikyti tvarų politinį dialogą ir dėti pastangas visose pagrindinėse prioritetinėse srityse.

22. Bosnija ir Hercegovina. Padaryta nedidelė pažanga siekiant atitikti politinius kriterijus ir užtikrinti veikiančias, suderintas ir tvarias institucines struktūras. Vykstant stabilizacijos ir asociacijos procesui Bosnija ir Hercegovina toliau konstruktyviai palaiko struktūrinį dialogą su ES teisingumo klausimais.

Birželio mėn. pradėtas aukšto lygio dialogas dėl stojimo proceso yra pagrindinis forumas, kuriame įsipareigojama dėl ES integracijos proceso reikalavimų. Dėl to Komisija apgailestauja, kad rezultatai kol kas netenkina lūkesčių. Politiniai veikėjai vis dar neturi bendros vizijos dėl bendros šalies krypties ir ateities bei institucinės santvarkos. Vis dar prioritetine tvarka svarbu tenkinti SAS įsigaliojimo ir prašymo tapti ES nare įtikimumo sąlygas, taip pat sukurti veiksmingą įvairių valdžios lygmenų koordinavimo mechanizmą, kad šalis galėtų ES klausimais kalbėti vienu balsu. Komisija toliau bendradarbiaus su šalies valdžios institucijomis. Tačiau šalies vadovai turi parodyti politinę valią siekti konsensuso ir konkrečiais veiksmais išpildyti šalies ir jos piliečių lūkesčius dėl narystės ES.

Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio įgaliojimus atskyrus nuo Vyriausiojo įgaliotinio biuro, ES sustiprino savo poziciją vietoje ir kai kuriose srityse tapo pagrindine pagalbininke valdžios institucijoms įgyvendinant ES darbotvarkės tikslus. Šioje srityje ES toliau didins paramą šalies institucijoms.

23. Kosovas. Kartu su šiuo komunikatu Komisija priėmė komunikatą dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Kosovu galimybių studijos. Ši studija patvirtina, kad ES ir Kosovas gali sudaryti SAS, nors ES valstybės narės skirtingai vertina Kosovo statusą. Komisija pasiūlys derybinius nurodymus dėl SAS, kai tik Kosovas padarys tam tikrų trumpalaikių prioritetų įgyvendinimo pažangą. Būtina, kad Kosovas toliau sąžiningai įgyvendintų visus iki šiol pasiektus Belgrado ir Prištinos susitarimus ir ES padedant konstruktyviai spręstų įvairius klausimus.

Būtina akivaizdžiai ir tvariai gerinti Kosovo ir Serbijos santykius, kad abi šalys tęstų savo kelią ES link ir vengtų blokuoti viena kitos pastangas tai padaryti. Vykdant šį procesą bus būtina spręsti šiaurės Kosovo problemas gerbiant ypatingus vietos gyventojų poreikius.

24. Turkija. Turkijos vaidmuo ES labai svarbus, atsižvelgiant į jos dinamišką ekonomiką, strateginę vietą ir svarbų regioninį vaidmenį. Komisija pabrėžia, kad svarbu toliau bendradarbiauti ir palaikyti dialogą bendro ES ir Turkijos intereso užsienio politikos klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su Šiaurės Afrika ir Artimaisiais Rytais.

ES ir Turkijos santykių potencialą galima visapusiškai panaudoti tik, jeigu šalis aktyviai dalyvaus patikimame stojimo procese, kuriuo paisoma ES įsipareigojimų ir nustatytų sąlygų. Ir ES, ir Turkijai svarbu, kad stojimo derybos įgytų pagreitį, ypač siekiat užtikrinti, kad ES ir toliau būtų reformų Turkijoje atskaitos taškas. Todėl Komisija mano, kad laikantis nustatytos tvarkos ir atitinkamų Tarybos išvadų svarbu atnaujinti su derybų skyriais susijusius darbus, kurie buvo sustoję nemažai metų, nes nebuvo konsensuso tarp valstybių narių.

Komisija toliau įgyvendins 2012 m. gegužės mėn. pradėtą aiškią santykių su Turkija darbotvarkę, kad atgaivintų stojimo procesą ir suteiktų ES ir Turkijos santykiams naujo dinamiškumo. Jau matyti pirmieji darbotvarkės rezultatai. Būtina, kad Turkija toliau aktyviai remtų aiškią darbotvarkę ir jos europinę perspektyvą.

Vis didesnį nerimą kelia nepakankama Turkijos pažanga siekiant visapusiškai atitikti politinius kriterijus. Nors pastaruoju metu patobulintos įvairios teisinės nuostatos, tačiau praktinė padėtis dėl pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant saviraiškos laisvę, tebekelia didelį susirūpinimą. Svarbu, kad Turkija spręstų visus klausimus, susijusius su teismų sistemos nepriklausomumu, nešališkumu ir veiksmingumu. Komisija teigiamai vertina Turkijos vyriausybės įsipareigojimą skubiai pateikti ketvirtą teismų sistemos reformos priemonių rinkinį ir ragina spręsti visus pagrindinius klausimus, šiuo metu trukdančius praktiškam naudojimuisi saviraiškos laisve.

2012 m. antrąjį pusmetį Turkija įšaldė santykius su rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare. Komisija dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl Turkijos pareiškimų ir grasinimų ir ragina visapusiškai atsižvelgti į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vaidmenį.

ES taip pat yra pabrėžusi, kad ES valstybės narės turi visas suverenias teises sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei eksploatuoti visus savo gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją. Atsižvelgdama į ne kartą ankstesniais metais Tarybos ir Komisijos išreikštas pozicijas, Komisija pakartoja, kad Turkija turi skubiai įvykdyti savo įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti papildomą protokolą ir padaryti pažangą normalizuodama dvišalius santykius su Kipro Respublika. Tai galėtų suteikti naują impulsą stojimo procesui. Nesant pažangos šiose srityse, Komisija rekomenduoja ES išlaikyti nuo 2006 m. taikomas priemones. Ji taip pat ragina vengti bet kokių grasinimų, nesutarimų ar veiksmų, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis ir taikaus ginčų sprendimo procesui.

Turkija skatinama JT Generaliniam sekretoriui prižiūrint konkrečiai padidinti savo įsipareigojimą ir įnašą į derybas, kad būtų rastas visapusiškas Kipro problemos sprendimas.

25. Kalbant apie Kipro klausimą, Kipro graikų ir turkų bendruomenių lyderių derybos dėl visapusio sprendimo, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, sustojo. Būtina atnaujinti derybas, kad derybos būtų greitai užbaigtos remiantis iki šiol padaryta pažanga. Dėl to reikės sudaryti tinkamas sąlygas, kurios padėtų užbaigti procesą ir parengtų visuomenę būtiniems kompromisams. Komisija yra pasirengusi toliau teikti tvirtą politinę paramą ir technines konsultacijas tais klausimais, kurie priklauso ES kompetencijai.

26. Islandija. ES ir Islandija turi vis daugiau bendrų interesų, pavyzdžiui, susijusių su atsinaujinančiąja energija ir klimato kaita ir strategine ES Arkties regiono politikos svarba. Stojimo derybos su Islandija vystosi gerai. Narystė ES aktyviose viešose diskusijose Islandijoje tebėra vertinama prieštaringai. Komisija yra įsitikinusi, kad ES galės pateikti deryboms skirtą dokumentų rinkinį, kuriame atsižvelgiama į Islandijos ypatumus ir kuriuo paisoma ES principų ir acquis, taip pat sudarant sąlygas Islandijos žmonėms per tinkamą laiką priimti išsamia informacija pagrįstą sprendimą.

PRIEDAS

Išvados dėl Juodkalnijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Serbijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos ir Islandijos

Juodkalnija

Juodkalnija pakankamai atitinka narystės ES politinius kriterijus. Patobulinta teisės aktų ir institucinė sistema bei politika siekiant sustiprinti parlamento veikimą, teismų sistemą, kovos su korupcija politiką, žmogaus teises ir mažumų apsaugą. Padaryta tolesnė konstitucinės ir viešojo administravimo reformų pažanga. Toliau gerėjo konkretūs teisėsaugos rezultatai. Reikia dėti pastangų teisinės valstybės srityje, visų pirma baigti vykdomą konstitucinę reformą, kuria siekiama sustiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, ir toliau pasiekti įgyvendinimo rezultatų, ypač kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Juodkalnija toliau konstruktyviai bendradarbiavo regione, laikėsi tarptautinių įsipareigojimų ir stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygų.

Demokratijos ir teisinės valstybės srityje Juodkalnija padarė pažangą stiprindama parlamento teisėkūros bei priežiūros funkciją, įskaitant dėl teisinės valstybės klausimų. Pradėti įgyvendinti neseniai priimti teisės aktai dėl rinkimų ir sustiprinti parlamento administraciniai gebėjimai ir kompetencijos. Pagerėjo skaidrumas ir sukurti savarankiški Europos integracijos ir kovos su korupcija komitetai. Reikia toliau stiprinti parlamento teisėkūros ir priežiūros gebėjimus.

Dar labiau patobulintas vyriausybės politikos formavimas. Pamažu kuriamos stojimo deryboms skirtos struktūros, į kurias įtraukiami pilietinės visuomenės atstovai. Siekiant atitikti stojimo derybų reikalavimus reikia labiau sustiprinti administracinius Europos integracijos koordinavimo gebėjimus, įskaitant finansinę paramą. Apskritai reikia pagerinti ministrų gebėjimą rengti aukštos kokybės teisės aktus ir poveikio vertinimus. Kiek tai susiję su vietos valdžia, reikia toliau stengtis įgyvendinti naujausius teisės aktus ir sukurti skaidrią, veiksmingą ir atskaitingą administravimo sistemą.

Juodkalnija ėmėsi papildomų veiksmų, siekdama spręsti viešojo administravimo reformos uždavinius. Reikia patobulinti teisės aktų sistemą ir įgyvendinti naujausius teisės aktus finansiškai tvariu būdu ir taikant tinkamus patikrinimo mechanizmus. Ombudsmeno gebėjimai sustiprinti, tačiau juos reikia dar labiau sutvirtinti.

Tam tikra pažanga padaryta dėl teismų sistemos. Pradėti įgyvendinti neseniai priimti teisės aktai. Padaryta pažanga skelbiant teismų sprendimus ir mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių. Tebėra neužbaigtas konstitucinės reformos procesas siekiant sustiprinti teismų sistemos nepriklausomumą pagal europinius standartus. Reikia toliau stengtis užtikrinti nuopelnais pagrįstus skyrimus ir karjeros raidą, taip pat teismų sistemoje sustiprinti atskaitomybę ir neliečiamybės apsaugą.

Tam tikra pažanga padaryta kovos su korupcija srityje. Pradėti įgyvendinti neseniai priimti politinių partijų finansavimo, interesų konflikto prevencijos ir viešųjų pirkimų sričių teisės aktai. Reikia stiprinti priežiūros institucijų, ypač Valstybinės rinkimų komisijos, Valstybės audito institucijos ir Interesų konflikto prevencijos komisijos gebėjimus. Juodkalnija toliau siekė konkrečių rezultatų vykdydama tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimdama apkaltinamuosius nuosprendžius korupcijos bylose, tačiau jų skaičius tebėra nedidelis, už korupciją vis dar neskiriamas turto areštas arba konfiskavimas. Korupcija tebėra plačiai paplitusi, tebekelia didelį susirūpinimą ir trukdo teisėsaugai tirti organizuotus nusikaltimus.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje padaryta pažanga. Toliau siekta konkrečių rezultatų, tačiau juos reikia toliau gerinti. Ypač svarbus šalies uždavinys – kova su organizuotu nusikalstamumu visomis teisinės sistemos priemonėmis. Pasirašius susitarimus ir vykdant jungtines operacijas sustiprintas regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas. Vis dar reikia, ypač finansinių tyrimų srityje, aktyviai konsoliduoti pasiektus rezultatus, įskaitant administracinius gebėjimus ir tarpžinybinį bendradarbiavimą organizuoto nusikalstamumo srityje, taip pat reikia užbaigti kurti teisinę sistemą. Vis dar reikia sukurti nacionalinę kriminalinės žvalgybos sistemą. Dėl jos stokos menkinamas teisėsaugos institucijų veiksmingumas, kurį reikia didinti. Tebereikia stiprinti prokuroro vadovaujamąjį vaidmenį atliekant tyrimus. Būtina dėti daugiau pastangų kovoti su pinigų plovimu ir prekyba žmonėmis, be kita ko, nustatyti ir iš naujo integruoti prekybos žmonėmis aukas.

Juodkalnija toliau tobulino esamą teisinę ir institucinę žmogaus teisių ir mažumų apsaugos sistemą. Valdžios institucijos, įskaitant aukščiausio lygio institucijas, teigiamiau žiūrėjo į žmogaus teises. Reikia užbaigti kurti atitinkamą teisės aktų ir institucinę sistemą ir šioje srityje stiprinti administracinius ir finansinius gebėjimus, įskaitant prokuroro ir ombudsmeno.

Padaryta nemaža pažanga gerinant teisinę ir administracinę pilietinių ir politinių teisių Juodkalnijoje sistemą ir užtikrinant, kad tų teisių būtų laikomasi. Reikia sustiprinti ombudsmeno galias imtis veiksmų dėl netinkamo elgesio, taip pat būtina pagerinti kalinimo sąlygas. Reikia dėti daugiau pastangų ištirti senas bylas dėl smurto prieš žurnalistus ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.

Juodkalnija padarė pažangą socialinių ir ekonominių teisių srityje, įtvirtindama atitinkamą teisinę ir institucinę sistemą. Valdžios institucijų požiūris tapo palankesnis ir padėjo remti šias teises, tačiau reikia skirti papildomų finansinių lėšų ir kompetentingų žmogiškųjų išteklių, kad tos teisės būtų užtikrinamos. Reikia geriau spręsti socialinių ir ekonominių teisių pažeidimų atvejus.

Juodkalnija padarė pažangą mažumų apsaugos ir kultūrinių teisių srityje. Priimta romų, aškalių ir egiptiečių padėties gerinimo strategija ir jos veiksmų planas yra teigiami pokyčiai šioje srityje, tačiau reikia pagerinti romų, aškalių ir egiptiečių įtrauktį, visų pirma įgyvendinant atitinkamus politikos dokumentus, nes tos bendruomenės vis dar patiria diskriminaciją. Toliau daryta pažanga suteikiant teisinį statusą perkeltiems asmenims, tačiau tebėra galimybių šiems asmenims pasinaudoti ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis spragų.

Kalbant apie regioninius klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus, Juodkalnija toliau tenkina stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas, susijusias su bendradarbiavimu su TBTBJ ir regioniniu bendradarbiavimu. Kai kurie dvišaliai klausimai su kaimyninėmis šalimis tebėra neišspręsti, ypač sienų demarkacijos srityje.

Nemenka pažanga padaryta Sarajevo deklaracijos procese. Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija ir Serbija toliau bendradarbiavo siekdamos tvariai išspręsti klausimus, susijusius su pabėgėliais, kurie buvo perkelti dėl paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį kilusių ginkluotų konfliktų. Keturios šalys pasirašė ministrų deklaraciją ir susitarė dėl regioninės aprūpinimo būstu programos, pagal kurią remiami maždaug 27 000 namų ūkių arba 74 000 asmenų. Per 2012 m. balandžio mėn. Sarajeve vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją, įsipareigota skirti maždaug 265 mln. EUR programai paremti. Reikia toliau tinkamai bendradarbiauti sprendžiant visus neišspręstus proceso klausimus.

Kalbant apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą, su JAV sudarytas dvišalis susitarimas dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų pozicijų ir pagrindinių principų. Juodkalnija turi suderinti savo poziciją su ES pozicija.

2011 m. Juodkalnijos ekonomika šiek tiek atsigavo, tačiau 2012 m. pirmąjį pusmetį augimas sulėtėjo. Vidaus paklausa tebėra prislopinta dėl silpno kreditų didėjimo ir vis dar didelės privačiojo sektoriaus skolos. Nesant standartinių pinigų politikos priemonių[2], ekonomikos politika toliau pirmiausia siekta stiprinti ekonominį ir finansinį stabilumą vykdant fiskalinį konsolidavimą ir struktūrines reformas. Tačiau su valstybės garantijomis susiję neapibrėžtieji įsipareigojimai tapo didele grėsme viešųjų finansų stabilumui. Nedarbas tebėra aukštas, tebevyrauja teisinės valstybės, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros trūkumai.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Juodkalnija padarė tam tikrą tolesnę pažangą kurdama veikiančią rinkos ekonomiką. Tačiau nebaigta restruktūrizuoti metalo pramonė, išplitusios likvidumo problemos ir silpnos darbo rinkos sąlygos toliau trukdo veiksmingai paskirstyti išteklius. Šalis turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, su sąlyga, kad ji toliau šalins esamus trūkumus vykdydama tinkamą makroekonominę politiką ir struktūrines reformas.

Makroekonominis stabilumas iš esmės išlaikytas. Bankų sektorius toliau atsigauna, indėliai pamažu grįžta į sistemą. Toliau patobulintos patekimo į rinką procedūros ir lėšų susigrąžinimas bankroto atveju. Veiksmingiau užtikrinamas civilinių ieškinių vykdymas. Liberalizavus telekomunikacijų ir energetikos sektorius sudarytos lengvesnės sąlygos atverti atitinkamas rinkas, o jų reguliavimo institucijos tapo atkaklesnės. Aktyviau dalyvaujama ES mokslinių tyrimų programose. Juodkalnijos integracijos į ES ir VELPS rinkas lygis tebėra aukštas.

Tačiau tebevyrauja didelis išorės disbalansas. Darbo rinkos veikimo rodikliai tebėra silpni, nedarbo lygis labai aukštas. Infliacinis spaudimas didėjo. Toliau mažinamas finansinio sektoriaus įsiskolinimas, dėl to kyla likvidumo problemų ir po to ekonomikoje kaupiasi mokestiniai ir kitų mokėjimų įsiskolinimai. Viešųjų finansų stabilumą taip pat neigiamai veikė sunkumai dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir nesumokėtų įmokų. Valstybės skola toliau augo. Reikia imtis veiksmų dėl sunkios aliuminio gamintojų ekonominės padėties. Šalis turi pritraukti daugiau investicijų infrastruktūrai plėtoti, tuo tarpu verslo aplinką neigiamai veikia teisinės valstybės trūkumai ir didelis neoficialus sektorius.

Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą toliau stiprindama gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus. Padaryta nemaža pažanga viešųjų pirkimų, transporto politikos, statistikos ir mokslo bei mokslinių tyrimų srityse. Pažanga buvo nedidelė tokios srityse, kaip laisvas darbuotojų judėjimas, laivas kapitalo judėjimas, bendrovių teisė, maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarijos politika, mokesčiai, įmonių ir pramonės politika, aplinka ir klimato kaita ir finansinės bei biudžetinės nuostatos. Juodkalnijos riboti administraciniai gebėjimai kelia sunkumų tam tikrose srityse ir turi būti sustiprinti atsižvelgiant į stojimo derybas ir siekiant užtikrinti veiksmingą acquis įgyvendinimą. Apskritai Juodkalnija toliau sklandžiai įgyvendino Stabilizacijos ir asociacijos susitarime (SAS) nustatytus įsipareigojimus. Tebėra tam tikrų spragų, susijusių su valstybės pagalba, kurias reikia šalinti toliau vykdant derinimą.

Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą laisvo prekių judėjimo srityje. Siekiant toliau derinti poziciją su acquis reikia daugiau pastangų, geresnio koordinavimo ir tvirtesnės atsakomybės. Apskritai gan pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus laisvo prekių judėjimo srityje.

Menka pažanga padaryta laisvo darbuotojų judėjimo srityje, kurioje derinimas su acquis dar tik pradėtas. Tam tikra pažanga padaryta įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje. Juodkalnija padarė nemažą pažangą derindama naują įstatymą dėl pašto paslaugų su acquis. Reikia įgyvendinti teisėkūros reformas dėl įsisteigimo laisvės. Vis dar reikia daug nuveikti, kad teisės aktai būtų suderinti su paslaugų direktyva, taip pat dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Menka pažanga padaryta laisvo kapitalo judėjimo srityje, nors parengiamieji darbai vyksta tinkamai. Reikės visiškai suderinti mokėjimų sistemų sritį su acquis ir sustiprinti administracinius gebėjimus, pirmiausia kovos su pinigų plovimu srityje. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu parengiamieji darbai yra gan ankstyvame etape. Būtina dėti daug pastangų siekiant užtikrinti teisės aktų vykdymą, sustiprinti tarpžinybinį koordinavimą ir pasiekti konkrečių kovos su pinigų plovimu ir finansiniais nusikaltimais rezultatų. Apskritai parengiamieji šios srities darbai vyksta tinkamai.

Nemaža pažanga padaryta viešųjų pirkimų srityje. Naujų teisės aktų įgyvendinimas tebekelia susirūpinimą. Vis dar reikia suderinti lengvatoms skirtą teisės aktų sistemą su acquis. Reikia aiškiai nustatyti būsimų tikrinimo tarnybų vaidmenį, galias ir kompetenciją ir skirti joms pakankamai darbuotojų. Menka pažanga padaryta bendrovių teisės srityje. Vis dar reikia priimti Apskaitos ir audito įstatymo, kuriuo įsteigiama nepriklausoma viešoji priežiūros auditorių įstaiga ir susijusi kokybės kontrolės sistema, naujus pakeitimus. Tam tikra pažanga padaryta intelektinės nuosavybės srityje. Reikia daugiau pastangų vykdyti derinimą su šios srities acquis ir jį veiksmingai įgyvendinti. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šių sričių parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta konkurencijos politikos srityje. Reikia daugiau pastangų suderinti Juodkalnijos teisės aktus su acquis ir užtikrinti konkurencijos institucijos veiklos nepriklausomumą. Reikia skirti ypatingą dėmesį valstybės pagalbos taisyklių vykdymui, ypač, kai valstybės pagalba teikiama opiuose sektoriuose. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant konkurencijos politikos srities parengiamuosius darbus.

Padaryta tam tikra pažanga finansinių paslaugų srityje. Padaryta pažanga priimant teisės aktus, susijusius su viešu bankų informacijos ir duomenų atskleidimu, didelių pozicijų apskaičiavimu ir KIPVPS. Reikia gerokai daugiau pastangų vykdyti derinimą su esamu sričių, įtrauktų į šį skyrių, acquis ir jį įgyvendinti. Apskritai suderinimo lygis tebėra vidutiniškas.

Padaryta tam tikra pažanga informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Tačiau reguliavimo įstaigų nepriklausomumas susilpnėjo iš dalies pakeitus teisės aktus. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus.

Pažanga padaryta žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje. Reikia dėti pastangų sukurti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų įvykdyti nacionalinio veiksmų plano tikslai dėl kaimo plėtros lėšų valdymo akreditacijos. Menka pažanga padaryta maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje. Reikia dėti pastangų visose srityse, visų pirma toliau derinant su acquis, stiprinant kontrolės gebėjimus veterinarijos srityje ir vertinant higienos standartus maisto ir pašarų įstaigose. Tam tikra pažanga padaryta žuvininkystės srityje. Reikia dėti pastangų derinant teisės aktus su žuvininkystės acquis ir įgyvendinant ES standartus, visų pirma tokiose srityse kaip išteklių valdymas, tikrinimas ir kontrolė, rinkos politika ir struktūrinė bei valstybės pagalbos politika. Kiekvienos šių sričių derinimas su acquis tebėra ankstyvame etape.

Nemaža pažanga padaryta transporto srityje, visų pirma susijusi su kelių, geležinkelių ir jūrų transportu, tačiau reikia užtikrinti veiksmingą acquis įgyvendinimą. Vis dar reikia padaryti tolesnę pažangą geležinkelių transporto sektoriuje dėl sąveikos, avarijų tyrimo tarnybos sukūrimo ir geležinkelių reguliavimo institucijos nepriklausomumo. Apskritai pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Tam tikra pažanga padaryta energetikos srityje. Tebereikia priimti papildomus įgyvendinimo teisės aktus dėl energijos vidaus rinkos. Juodkalnija vis dar turi priimti būtinus teisės aktus dėl naftos išteklių rezervų, taip pat 10 metų darbo programas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymo. Šios srities derinimas su acquis yra ankstyvame etape.

Menka pažanga padaryta mokesčių srityje, kurioje pagrindiniai pokyčiai susiję su mokesčių administravimo institucijų naujų departamentų įsteigimu. Reikia daugiau pastangų plėtoti bendrą verslo ir IT strategiją. Apskritai apmokestinimo srityje Juodkalnijos suderinimas su acquis yra ankstyvame etape.

Tam tikra pažanga padaryta ekonomikos ir pinigų politikos srityje. Vis dar reikia daug pastangų užbaigti derinimą su acquis, visų pirma dėl Centrinio banko nepriklausomumo, piniginio finansavimo ir privilegijos finansinėms institucijoms naudotis viešuoju sektoriumi. Reikia toliau stiprinti ekonominės politikos formavimo ir koordinavimo gebėjimus. Šiuo metu euro naudojimas Juodkalnijoje, dėl kurio išimtiniais atvejais nusprendžia Juodkalnijos institucijos, yra visiškai atskiras nuo narystės euro zonoje. Apskritai suderinimo lygis ekonomikos ir pinigų politikos srityje šiuo etapu yra vidutiniškas. Nemaža pažanga padaryta statistikos srityje. Vis dėlto Juodkalnija turi tvirtai ir tvariai stengtis suderinti su acquis žemės ūkio, verslo ir makroekonominės statistikos sritis. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityje. Reikia daugiau pastangų darbuotojų sveikatos ir saugos srityje. Reikia stiprinti Valstybinės užimtumo tarnybos gebėjimus ir skatinti aktyvumą siekiant spręsti žemo aktyvumo ir užimtumo lygio problemą, taip pat įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimo problemą. Reikia sustiprinti priemones ir strategijas, kuriomis siekiama mažinti skurdą ir didinti romų įtrauktį. Viešųjų finansų padėtis toliau neigiamai veikia socialinės srities reformas. Reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinti numatytas reformas pensijų srityje. Apskritai Juodkalnija pradėjo įgyvendinti šios srities prioritetus.

Menka pažanga padaryta įmonių ir pramonės politikos srityje. Esama įvairių strategijų ir institucijų. Reikia daugiau pastangų siekiant užtikrinti šios politikos vystymąsi ir įgyvendinimą.

Tam tikra pažanga padaryta transeuropinių tinklų srityje. Kalbant apie transporto tinklų infrastruktūrą, reikia nuveikti gerokai daugiau, kad būtų pagerintos kelių ir geležinkelių jungtys. Reikia plėtoti dujų jungtis su kaimyninėmis šalimis ir atnaujinti nacionalines perdavimo sistemas. Apskritai parengiamieji šios srities darbai tebėra ankstyvame etape. Tam tikra pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje, visų pirma dėl institucinės sistemos ir programavimo. Juodkalnija turi stiprinti įsteigtų PNPP struktūrų administracinius gebėjimus ir tinkamai parengti jas ateičiai. Apskritai šios srities parengiamieji darbai pradėti.

Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje. Pradėti įgyvendinti neseniai priimti teisės aktai. Padaryta pažanga skelbiant teismų sprendimus ir mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių. Konstitucinė reforma, kurios tikslas sustiprinti teismų sistemos nepriklausomumą, tebėra nebaigta. Reikia sukurti vieną visos šalies masto įdarbinimo sistemą ir ilgų bylų stebėjimo sistemą, racionalizuoti teismų tinklą ir pagerinti teismų statistikos patikimumą. Reikia toliau stengtis užtikrinti nuopelnais pagrįstus skyrimus ir karjeros raidą, taip pat teismų sistemoje sustiprinti atskaitomybę ir neliečiamybės apsaugą. Juodkalnija toliau siekė konkrečių rezultatų vykdydama tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimdama apkaltinamuosius nuosprendžius korupcijos bylose, tačiau šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų. Korupcija tebėra plačiai paplitusi ir tebekelia didelį susirūpinimą, taip pat sudaro sąlygas organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms prasiskverbti į viešąjį ir privatųjį sektorių. Galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius tebėra nedidelis, o korupcijos bylų, kuriose būtų areštuotas arba konfiskuotas turtas, vis dar nepradėta.

Toliau sustiprinta esama pagrindinių teisių apsaugos teisinė ir institucinė sistema. Dekriminalizavus garbės ir orumo įžeidimą šalyje pagerėjo žiniasklaidos aplinka. Teisėto statuso suteikimo perkeltiems asmenims procesas toliau pasistūmėjo į priekį. Toliau reikia užtikrinti romų, aškalių ir egiptiečių socialinę įtrauktį, visų pirma įgyvendinant atitinkamus politikos dokumentus. Teisminės ir teisėsaugos institucijos ir toliau nepakankamai užtikrina žmogaus teisių apsaugą. Reikia dėti daugiau pastangų ištirti senas bylas dėl smurto prieš žurnalistus ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn. Derinant šią sritį su acquis ir tarptautiniais standartais reikės tolesnių nuolatinių pastangų. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Pradėtas derinimas su acquis migracijos, prieglobsčio ir vizų srityje. Baigiamas statyti užsieniečių centras ir prieglobsčio prašytojų centras. Tinkamai įgyvendinama integruoto sienų valdymo strategija ir veiksmų planas. Policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje šalis toliau plėtė tarptautinį ir regioninį tinklą ir stiprino savo teisinę sistemą bei administracinius gebėjimus. Vykdant jungtines tyrimų operacijas su kitomis regiono šalimis, taip pat su ES valstybėmis narėmis, Interpolu ir Europolu, organizuoto nusikalstamumo srityje padaugėjo kaltinamųjų išvadų, arešto ir apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius. Pagerėjo šios srities politinė ir teisinė sistemos. Reikės tolesnių nuolatinių pastangų siekiant suderinti šį skyrių su acquis, ypač prieglobsčio, vizų, išorės sienų ir Šengeno bei kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse ir pasiekti svarbių rezultatų, susijusių su tyrimais, apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir narkotikų konfiskavimu. Reikia stiprinti gebėjimą įgyvendinti teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose teisinę sistemą. Būtina dėti daugiau pastangų kovoti su pinigų plovimu ir spręsti prekybos žmonėmis problemą. Šalies rezultatai šioje srityje vidutiniški.

Nemaža pažanga padaryta derinant su mokslo ir mokslinių tyrimų srities acquis. Reikia toliau stiprinti nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus ir sudaryti lengvesnes sąlygas integruotis į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Reikia padidinti investicijų, visų pirma privačiojo sektoriaus investicijų, į mokslinius tyrimus lygį ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į mokslinių tyrimų veiklą. Apskritai šios srities parengiamieji darbai vyksta tinkamai. Tam tikra pažanga padaryta švietimo ir kultūros srityje. Reikia toliau vykdyti aukštojo mokslo reformą ir modernizuoti profesinio rengimo ir mokymo sistemą. Švietimo reformų įgyvendinimas tebėra uždavinys. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Juodkalnija padarė menką pažangą aplinkos ir klimato kaitos srityje. Matyti pirmieji gerėjimo ženklai, priėmus teisės aktus dėl atliekų tvarkymo, oro kokybės ir cheminių medžiagų, taip pat atsižvelgiant į administracinius gebėjimus bei pastangas siekiant suderinimo su klimato acquis. Vandens kokybės ir atliekų tvarkymo srityse reikia papildomo dėmesio. Reikia užtikrinti veiksmingą poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio aplinkos vertinimo acquis įgyvendinimą. Reikia didelių pastangų siekiant suderinti teisės aktus su aplinkos ir klimato acquis ir juos įgyvendinti, taip pat sustiprinti administracinius gebėjimus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Reikia sistemingiau atsižvelgti į aplinkos ir klimato kaitos klausimus kitose politikos srityse ir planavimo dokumentuose. Šioje srityje daryti pažangą trukdo politinių prioritetų ir tinkamo finansavimo trūkumas, taip pat menkas aplinkos ir klimato reikalavimų išmanymas. Parengiamieji darbai šioje srityje tebėra ankstyvame etape.

Tam tikra pažanga padaryta vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje. Reikia tęsti teisės aktų derinimą vartotojų apsaugos srityje. Parengiamieji darbai šiose srityse vyksta gana tinkamai. Padaryta tam tikra pažanga, susijusi muitų teisės aktais. Naujuoju įstatymu dėl muitų tarifų toliau suderinami nacionaliniai teisės aktai su Bendruoju muitų tarifu. Administracinių ir veiklos gebėjimų srityse reikia sustiprinti esamų procedūrų ir darbo metodų įgyvendinimą. Reikia intensyviau rengtis galimam prisijungimui prie Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant muitų sąjungos srities parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta išorės santykių srityje. Juodkalnija tapo PPO nare. Tam tikra pažanga taip pat padaryta užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje. Juodkalnija suderino savo teisės aktus su visomis ES deklaracijomis ir Tarybos sprendimais ir toliau aktyviai padėjo užtikrinti stabilumą regione. Kiek pasistūmėta vykdant šių sričių parengiamuosius darbus.

Juodkalnija padarė netolygią pažangą finansų kontrolės srityje. Nors viešosios vidaus finansų kontrolės teisinė sistema sukurta, tačiau jos įgyvendinimas atsilieka, ypač vietos lygmeniu. Juodkalnijai vykdant viešojo administravimo reformą reikia sustiprinti vadovų atskaitomybės tvarką. Reikėtų praktiškai užtikrint Valstybės audito institucijos finansinį nepriklausomumą. Parengiamieji darbai finansų kontrolės srityje yra ankstyvame etape. Nedidelė pažanga padaryta finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje. Per tinkamą laiką reikia įsteigti koordinavimo įstaigą, kuri vadovautų pasirengimo narystei darbams nuosavų išteklių srityje. Reikia sukurti nuosavų išteklių taisyklių taikymo administracinę sistemą. Apskritai, parengiamieji darbai šioje srityje yra ankstyvame etape.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau pakankamai gerai atitinka politinius kriterijus. Šalis toliau laikėsi Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nustatytų įsipareigojimų. Vyriausybė savo veikloje didžiausią dėmesį skiria ES darbotvarkei. Aukšto lygio stojimo dialogas su Komisija padėjo paspartinti reformas ir padaryti didelę pažangą kai kuriose svarbiose politikos srityse. Vyriausybė priėmė pasiūlymus dėl rinkimams skirtos teisės aktų sistemos patobulinimo, o saviraiškos laisvės srityje – dėl garbės ir orumo įžeidimo dekriminalizavimo. Vyriausybės atlikta Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo pirma peržiūra yra bendruomenių tarpusavio dialogo stiprinimo priemonė. Reikia išlaikyti reformų tempą visose srityse, kurioms taikomi politiniai kriterijai, ir pirmiausia užtikrinti įgyvendinimą. Parlamentas svarsto susijusius teisės aktus. Visų pirma reikia toliau dėmesį sutelkti į teisinę valstybę, įskaitant saviraiškos laisvę, taip pat į etninių grupių tarpusavio santykius ir susitaikymą. Reikia plėtoti integracinį požiūrį dėl pilietinės visuomenės.

Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimas tebelieka svarbiausias demokratijos ir teisinės valstybės užtikrinimo šalyje veiksnys. Vyriausybė 2001 m. pradėjo Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo peržiūrą, siekdama rasti konsensusą dėl pasiektų rezultatų ir būsimų uždavinių. Po 2012 m. pirmąjį pusmetį įvykusių smurtinių incidentų susidariusi įtampa tarp bendruomenių privertė susirūpinti. Vyriausybė apgalvotai išsprendė šį uždavinį ir turi remtis šia patirtimi, kad dar labiau sustiprintų etninių grupių tarpusavio santykius ir susitaikymą, įskaitant 2001 m. konflikto aukų padėtį. Tam tikra tolesnė pažanga padaryta įgyvendinant kalbų įstatymą.

Pagerėjo parlamento veikimas, taip pat palaikytas politinis dialogas, visų pirma integracijos į ES klausimais. Padaryta pažanga įgyvendinant darbo tvarkos taisyklių sąvadą, be kita ko, atsižvelgiant į pagrindinius opozicijos reikalavimus. Parlamentas svarsto susijusius vyriausybės pasiūlymus dėl rinkimų sistemos patobulinimo. Reikės toliau dėti pastangas, kad būtų visapusiškai vykdomos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos.

Koalicinė vyriausybė toliau tarpusavyje bendradarbiavo ir sėkmingai įtvirtino stojimo procesą politinėje darbotvarkėje. Vyriausybė, remdamasi savo veiksmų planu, veiksmingai koordinavo aukšto lygio stojimo dialogą. Reikia paspartinti vietos valdžios decentralizaciją, ypač finansinio reguliavimo atžvilgiu.

Tam tikra pažanga padaryta viešojo administravimo srityje. Pradėtos teikti geresnės paslaugos piliečiams ir pamažu kuriama e. valdžia. Vyksta konsultacijos dėl pagrindinių administravimo reglamentavimo pagrindų reformų. Reikia papildomų pastangų, kad būtų užtikrintas viešojo administravimo skaidrumas, profesionalumas ir nepriklausomumas. Visų pirma reika užtikrinti, kad būtų paisoma nuopelnais grindžiamo įdarbinimo ir paaukštinimo pareigose principų.

Teismų sistemos srityje įdiegtos teisės aktų ir institucinės apsaugos priemonės, tačiau reikia daugiau nuveikti, kad būtų praktiškai užtikrintas sistemos nepriklausomumas ir nešališkumas. Pažanga padaryta, ypač mažinant neišnagrinėtų bylų skaičių. Reikia daugiau pastangų siekiant sukurti aiškų ir skaidrų proporcingos atleidimo iš darbo tvarkos pagrindą ir itin pagerinti nuopelnais grindžiamo teismų sistemos darbuotojų skyrimą ir karjeros raidą. Reikėtų toliau remti Teisėjų ir prokurorų akademiją ir jos pagrindinį vaidmenį vystant profesionalią ir kompetentingą teisminę ir prokuratūros tarnybą.

Sukurta kovos su korupcija politikos teisės aktų sistema, gebėjimai šiek tiek sustiprinti, tačiau reikia daugiau pastangų įgyvendinant esamus įstatymus. Imtasi veiksmų siekiant pagerinti valdžios institucijų tikrinimo gebėjimus ir vykdymo užtikrinimo galias. Tačiau iš galutinių rezultatų matyti, kad padaryta nedidelė matoma pažanga. Dar reikia pasiekti konkrečių rezultatų nagrinėjant aukšto lygio pareigūnų korupcijos bylas. Priežiūros institucijos ir teisėsaugos agentūros turėtų taikyti aktyvesnį ir labiau suderintą požiūrį. Reikėtų pagerinti statistinių duomenų rinkimą ir analizę, kad pastangos būtų sutelktos ten, kur jų labiausiai reikia. Korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių ir tebėra didelė problema.

Padaryta tam tikra pažanga kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje – išduota daugiau nei 100 tarptautinių arešto orderių ir tinkamai bendradarbiauta su Interpolu ir Europolu. Iš dalies pakeistas įstatymas dėl pranešimų perėmimo ir taip padidintas šios specialios tyrimų priemonės veiksmingumas ir skaidrumas. Reikia daugiau pastangų siekiant sustiprinti teisėsaugos agentūrų gebėjimus ir padidinti tarpžinybinį bendradarbiavimą bei informacijos mainus. Šalis yra pažengusi policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos teisinė ir institucinė sistema iš esmės sukurta. Pilietinės ir politinės teisės iš esmės gerbiamos, šioje srityje padaryta tam tikra tolesnė pažanga. Apskritojo stalo diskusija su žurnalistais tapo svarbiu forumu pagrindiniams žiniasklaidos srities uždaviniams spręsti. Vyriausybė priėmė pasiūlymus dekriminalizuoti garbės ir orumo įžeidimą – priimtas įstatymas dėl atsakomybės už įžeidimą ir garbės ir orumo įžeidimą. Atsižvelgiant į tai reikia pakeisti Baudžiamąjį kodeksą. Transliavimo taryba pradėjo vykdyti teisines nuostatas prieš nuosavybės koncentraciją ir interesų konfliktą su politine sfera. Transliavimo taryba turi įrodyti, kad ji laikosi nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Tebėra plačiai nuogąstaujama dėl nepakankamo pliuralizmo ir vidinės cenzūros. Reikia nuolatos stengtis spręsti susijusius uždavinius, kaip antai valdžios reklamos skaidrumo arba žurnalistų darbo teisių.

Tam tikra pažanga padaryta stiprinant socialines ir ekonomines teises. Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba reguliariai posėdžiavo. Apsaugos nuo diskriminacijos komisija nagrinėja skundus, nors jos ištekliai riboti. Įstatymą dėl kovos su diskriminacija reikia visiškai suderinti su acquis, visų pirma kiek tai susiję su diskriminacija dėl lytinės orientacijos. Reikia geriau saugoti moterų, įskaitant pažeidžiamoms grupėms priklausančias moteris, teises, taip pat dėti daugiau pastangų didinti jų dalyvavimą darbo rinkoje ir politiniame gyvenime. Neįgaliųjų socialinė integracija tebėra silpna.

Apskritai tam tikra pažanga padaryta sprendžiant kultūrinių teisių ir mažumų klausimus. Pradėta Ohrido pagrindų susitarimo peržiūra, kurioje pateiktos rekomendacijas, kaip išspręsti esamus uždavinius. Reikia imtis tolesnių veiksmų dėl peržiūros ir konkretaus etninių grupių bendradarbiavimo. Bus svarbiausia puoselėti etninių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą. Vykdyta tam tikra su romais susijusi veikla, pirmiausia spręstas asmenų be dokumentų ir romų pabėgėlių integracijos klausimas. Reikia itin sustiprinti esamų strategijų įgyvendinimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje šalis toliau bendradarbiavo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Hagoje nebėra neišspręstų bylų ar apeliacijų. Iš keturių bylų, kurias TBTBJ 2008 m. perdavė atgal nacionalinėms institucijoms, viena pagal prokuratūros prašymą ir amnestijos įstatymą atmesta vidaus teismų sistemoje 2011 m., o trys – 2012 m.

Kalbant apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą, su JAV sudarytas dvišalis susitarimas dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų pozicijų ir pagrindinių principų. Šalis turi suderinti savo poziciją su ES pozicija.

Šalis toliau aktyviai dalyvavo regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose, įskaitant Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo tarybą (RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS). 2012 m. birželio mėn. ji perėmė pirmininkavimą PEBP. Skopjėjė įsteigta Pietryčių Europos sveikatos tinklo (PEST) būstinė. Šalis toliau dalyvavo ES misijoje ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau iš esmės konstruktyviai palaikė dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kitomis plėtros šalimis. Toliau plėtoti santykiai su partneriais Vakarų Balkanų šalyse. Santykiams su Graikija tebetrukdo pavadinimo klausimas. Tarptautinis Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl laikinojo susitarimo su Graikija. Šalis toliau dalyvavo derybose prižiūrint JT ir palaikė tiesioginius ryšius su Graikija. Reikėtų intensyviau tęsti derybas prižiūrint JT siekiant rasti suderintą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą, taip pat tęsti tiesioginius dvišalius susitikimus ir ryšius. Reikėtų vengti veiksmų ir teiginių, kurie galėtų pakenkti geriems kaimyniniams santykiams.

2011 m. šalies ekonomika toliau augo lėtesniu tempu, o 2012 m. pirmąjį pusmetį augimas sumažėjo. Augimas buvo pagrįstas atsparia vidaus paklausa, o išorės paklausa mažėjo. Toliau vykdytos struktūrinės reformos, tačiau apskritai jų tempas buvo lėtas ir laipsniškas. Tam tikra tolesnė pažanga padaryta paprastinant įmonių registravimą, spartinant teismo procedūras ir gerinant finansinį tarpininkavimą. Tačiau nedaug nuveikta mažinant itin didelį nedarbą, kuris daugiausia yra struktūrinis ir daugiausia susijęs su jaunimu ir menkai išsilavinusiais asmenimis.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau pakankamai gerai atitinka ekonominius kriterijus. Kai kuriose srityse ji padarė tolesnę pažangą, siekdama tapti veikiančia rinkos ekonomika. Vidutinės trukmės laikotarpiu šalis turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje, su sąlyga, kad ji aktyviai įgyvendins reformų programą, skirtą dideliems struktūriniams trūkumams sumažinti.

Šalyje išlaikytas bendras konsensusas dėl svarbiausių ekonomikos politikos aspektų. Pinigų politika, pagrįsta faktišku nacionalinės valiutos susiejimu su euro, padėjo užtikrinti makroekonominį stabilumą. Fiskalinės politikos išlaidos toliau atitiko pajamų augimą. Privatizacija beveik baigta. Iš esmės baigtas kainų ir prekybos liberalizavimo procesas. Padaryta tam tikra tolesnė pažanga gerinant patekimo į rinką sąlygas ir registravimo tvarką ir paprastinant reguliavimo sistemą. Paspartintos teismo procedūros, toliau sumažėjo vidutinė bankroto procedūrų trukmė. Turto registravimas praktiškai baigtas. Finansų sektorius kol kas gana gerai atlaikė finansų rinkos sukrėtimus, toliau gerėjo tarpininkavimas ir vystėsi rinka. Toliau daryta laipsniška pažanga švietimo sektoriuje. Padidėjusios TUI padėjo įvairinti šalies eksporto struktūrą.

Tačiau toliau prastėjo fiskalinio valdymo kokybė. Suprastėjo vidutinės trukmės planavimas ir viešųjų išlaidų valdymas, sumažėjo viešojo sektoriaus sąskaitų skaidrumas ir patikimumas. Be to, toliau taikytas trumpalaikis požiūris į išlaidas, turintis mažą augimą skatinantį poveikį. Viešojo sektoriaus skola smarkiai išaugo. Nedarbas išliko labai aukštas. Darbo rinkos veikimui trukdo struktūriniai trūkumai. Švietimo ir žmogiškojo kapitalo kvalifikacijos kokybė prasta. Taip pat reikia modernizuoti ir stiprinti fizinį kapitalą. Nepaisant laipsniško pagerėjimo, rinkos ekonomikos veikimui toliau trukdo instituciniai ir teisminiai trūkumai. Kai kurioms reguliavimo ir priežiūros institucijoms vis dar trūksta reikiamų išteklių ir įtakos, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Reikia pagerinti viešojo administravimo institucijų gebėjimą ir veiksmingumą teikti paslaugas verslui. Neoficialus sektorius tebėra didelė problema.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija padarė tolesnę pažangą gerindama gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus, ypač laisvo prekių judėjimo, konkurencijos, maisto saugos ir veterinarijos politikos bei transeuropinių tinklų srityse. Reikia daugiau pastangų tokiose srityse kaip aplinka, socialinė politika ir užimtumas, taip pat regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas. Apskritai šiame stojimo etape šalis pasiekė tinkamą suderinimo su acquis lygį. Ji taip pat toliau sklandžiai įgyvendino pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS) prisiimtus įsipareigojimus ir Komisija pasiūlė pereiti į antrąjį asociacijos etapą.

Nemaža pažanga padaryta laisvo prekių judėjimo srityje, ypač dėl standartizacijos ir metrologijos. Pasistūmėta į priekį vykdant parengiamuosius darbus laisvo prekių judėjimo srityje. Tam tikra pažanga padaryta laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Tam tikra pažanga padaryta įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas, ypač pašto paslaugų srityje. Tačiau reikia toliau stengtis įgyvendinti paslaugų direktyvą ir užtikrinti profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą. Apskritai šalis yra pasiekusi vidutiniškų rezultatų šioje srityje. Laisvo kapitalo judėjimo srityje padaryta tam tikra pažanga. Toliau liberalizuotas kapitalo judėjimas, o mokėjimų srityje turėtų būti pereita į antrąjį SAS etapą, dėl kurio svarsto Taryba. Parengiamieji darbai šioje srityje vyksta tinkamai.

Tam tikra pažanga padaryta viešųjų pirkimų srityje, kur suderinimo lygis yra geras, išskyrus teisės gynimo priemones ir viešuosius pirkimus gynybos srityje. Administraciniai gebėjimai teisės gynimo priemonių ir koncesijų srityje tebėra menki. Nemaža pažanga padaryta bendrovių teisės srityje, ypač audito srityje. Vis dar reikia pripažinti užsienyje įgytas privilegijuotųjų auditorių kvalifikacijas. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus šioje srityje. Tam tikra pažanga padaryta intelektinės nuosavybės srityje, kur toliau pagerinta teisės aktų sistema ir administraciniai gebėjimai. Vis dėlto reikia daugiau pastangų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo srityje. Apskritai šios srities suderinimo lygis yra vidutiniškas.

Nemaža pažanga padaryta konkurencijos politikos srityje, kur pagerinti vykdymo užtikrinimo rezultatai. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Reikia papildomai sustiprinti konkurencijos institucijos išteklius. Kiek tai susiję su finansinėmis paslaugomis, pažanga padaryta bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių rinkų bei investicinių paslaugų srityse. Vis dar reikia užtikrinti suderinimą su pagrindiniu finansų rinkos infrastruktūros srities acquis. Apskritai suderinimo lygis su acquis šioje srityje yra vidutiniškas.

Padaryta pažanga informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Toliau vyko derinimas su acquis ir pradėtos įgyvendinti pagrindinės konkurencijos apsaugos priemonės. Audiovizualinės politikos srityje suaktyvėjo Transliavimo tarybos veikla, tačiau reikia užtikrinti nediskriminuojamą požiūrį. Kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus šioje srityje.

Tam tikra pažanga padaryta žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Padaryta tolesnė pažanga diegiant integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Reikia toliau tęsti derinimą su acquis. Sektoriaus administraciniai gebėjimai tebeverčia susirūpinti.

Nemaža pažanga padaryta maisto saugos ir veterinarijos politikos srityje, daugiausia susijusi su institucijų stiprinimu ir gyvūnų ligų likvidavimo programų įgyvendinimu. Menka pažanga padaryta fitosanitarijos srityje, kur nepagerėjo kompetentingų institucijų administraciniai gebėjimai ir veiklos koordinavimas. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant maisto, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srities parengiamuosius darbus.

Menka pažanga padaryta transporto politikos srityje. Tam tikra pažanga padaryta derinant kelių transporto acquis, tačiau pažangos stoka kelių saugos srityje tebekelia susirūpinimą. Reikia toliau derinti geležinkelių teisės aktus su acquis. Padarius teisinį pakeitimą ir užvėrus geležinkelio rinką konkurencijai iki įstojimo į ES, panaikinta jau padaryta derinimo su acquis pažanga. Geležinkelių avarijų tyrimo komitetas turi pradėti veikti kaip nepriklausoma įstaiga. Tam tikra pažanga padaryta energetikos sektoriuje, visų pirma priimant 2011 m. energetikos įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Taip pat padaryta tam tikra pažanga atsinaujinančiosios energijos srityje. Vis dar reikia visiškai liberalizuoti elektros ir gamtinių dujų rinką. Kiek pasistūmėta vykdant šių sričių parengiamuosius darbus.

Nedidelė pažanga padaryta mokesčių srityje. Vis dar reikia pastangų suderinti nacionalinius teisės aktus su acquis, sustiprinti kovą su mokesčių slėpimu ir vengimu ir spręsti IT ir personalo pajėgumų klausimą. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant mokesčių srities parengiamuosius darbus.

Pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus ekonomikos ir pinigų politikos srityje ir padaryta nedidelė tolesnė pažanga. Pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Statistikos srityje padaryta pažanga derinant sektorių statistinius duomenis ir duomenų perdavimą. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant statistikos srities parengiamuosius darbus.

Menka pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityje. Nedarbo ir skurdo lygis – aukštas, o moterų dalyvavimas darbo rinkoje tebėra menkas. Tam tikra pažanga padaryta socialinio dialogo srityje, tačiau reikia labiau stiprinti socialinių partnerių vaidmenį. Ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvus protokolas. Romų, neįgaliųjų ir kitų socialiai atskirtų asmenų integracija vyksta lėtai. Diskriminacijos prevencijos ir apsaugos nuo jos mechanizmas sukurtas, tačiau visapusiškai neveikia. Reikia gerokai sustiprinti bendrus administracinius gebėjimus. Apskritai nelabai pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta įmonių ir pramonės politikos srityje. Priimtos įvairios strategijos ir priemonės, iš kurių matyti tvirtas įsipareigojimas gerinti verslo aplinką. Tačiau įgyvendinimas tebėra netolygus įvairiose nesuderintose ir menkai finansuojamose įstaigose. Vis dar reikia užtikrinti, kad šios priemonės būtų visiškai veiksmingos.

Padaryta pažanga transeuropinių tinklų srityje. Toliau plėtojami transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklai ir šalis aktyviai dalyvauja Pietryčių Europos transporto observatorijos ir Energijos bendrijos veikloje. Sudaryta sutartis ir pradėti koridoriaus X statybos darbai, iš dalies finansuojami pagal PNPP III komponentą. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Nedidelė pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje. Reikia patobulinti PNPP programų valdymą, kad ES lėšos būtų įsisavinamos visiškai ir laiku. Reikia papildomų pastangų pašalinti valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus. Visų pirma reikia gerokai padidinti darbuotojų skaičių ir sustiprinti kvalifikacijas veiklos struktūrose ir Finansų ministerijos Centriniame finansavimo ir sutarčių sudarymo departamente. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje, visų pirma mažinant neišnagrinėtų teismo bylų skaičių. Reikia padaryti tolesnę pažangą, susijusią su nuopelnais grindžiamu teisėjų skyrimu, tiksliais ir nuspėjamais atleidimo motyvais ir teisingu statistinių priemonių naudojimu. Sukurta kovos su korupcija politikos teisės aktų sistema, o gebėjimai šiek tiek sustiprinti, tačiau reikia daugiau pastangų siekiant konkrečių rezultatų, susijusių su tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Pagrindinių teisių srityje tam tikra pažanga padaryta dėl saviraiškos laisvės, visų pirma siekiant dekriminalizuoti garbės ir orumo įžeidimą. Atitinkamos institucijos turi veiksmingiau skatinti ir praktiškai ginti pagrindines teises. Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimas tebelieka svarbiausias demokratijos ir teisinės valstybės užtikrinimo šalyje veiksnys. Kiek pasistūmėta vykdant teismų sistemos ir pagrindinių teisių srities parengiamuosius darbus.

Pažanga padaryta teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, ypač susijusi su išorės sienomis ir muitinių bendradarbiavimu, taip pat pranešimų perėmimu. Reikia daugiau pastangų siekiant padidinti prieglobsčio procedūros veiksmingumą, užtikrinti griežtai nuopelnais grindžiamą policijos darbuotojų skyrimą, sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir pagerinti narkotikų konfiskavimą. Apskritai pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Menka pažanga padaryta mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Apskritai dalyvavimo ES bendrosiose programose lygis tebėra tinkamas. Pasistūmėta vykdant mokslo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros nacionalinės programos ir inovacijų strategijos parengiamuosius darbus, tačiau dokumentai dar nėra priimti. Šioje srityje šalis yra iš dalies įgyvendinusi savo tikslus.

Tam tikra pažanga padaryta švietimo, mokymo, jaunimo ir kultūros srityse. Šalis toliau gerino savo rezultatus, susijusius su 2020 m. Švietimo ir mokymo programos bendrais orientaciniais tikslais. Iš naujo pradėtos Mokymosi visą gyvenimą programos ir programos „Veiklus jaunimas“ parengiamosios priemonės. Investicijas vis dar reikia vienodai paskirstyti visoms šalies ir daugiakultūrės visuomenės dalims. Šalis kiek pasistūmėjusi švietimo ir kultūros srityje.

Nedidelė pažanga padaryta aplinkos ir klimato kaitos skyriuje. Tolesnė pažanga padaryta perkeliant acquis į nacionalinius teisės aktus, visų pirma atliekų tvarkymo, oro kokybės ir cheminių medžiagų sektoriuose. Reikia didelių pastangų siekiant įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, ypač vandentvarkos, pramoninės taršos kontrolės, gamtos apsaugos ir klimato kaitos srityse. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant aplinkos srities parengiamuosius darbus, tačiau parengiamieji darbai klimato kaitos srityje tebėra ankstyvame etape.

Tam tikra pažanga padaryta vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje, ypač susijusi su teisine ir institucine sistema. Siekti tolesnės pažangos trukdo nedideli finansiniai ištekliai ir silpnos veiklos struktūros, ypač vartotojų apsaugos srityje. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Padaryta pažanga muitų sąjungos srityje, ypač susijusi su administraciniais ir veiklos gebėjimais. Toliau gerėjo tarpžinybinis bendradarbiavimas, kova su korupcija muitinėse ir gebėjimas kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltimais. Parengiamieji darbai muitų sąjungos srityje vyksta tinkamai.

Tam tikra pažanga padaryta išorės santykių srityje, ypač susijusi su bendra prekybos politika. Tačiau šalies instituciniai gebėjimai tebėra nepakankami, kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti ES prekybos, vystymosi ir humanitarinėje politikoje. Kiek pasistūmėta vykdant išorės santykių srities parengiamuosius darbus.

Nuolatinė pažanga buvo daroma užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje. Šalis išlaikė aukštą suderinimo su ES deklaracijomis ir Tarybos sprendimais lygį ir toliau dalyvavo civilinėse, karinėse ir krizių valdymo operacijose. Itin pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje.

Padaryta tam tikra pažanga finansų kontrolės srityje, visų pirma susijusi su išorės auditu ir euro apsauga nuo klastojimo. Tačiau praktinis viešosios vidaus finansų kontrolės įgyvendinimas tebėra ankstyvame etape. Apskritai, šio skyriaus parengiamieji darbai tebėra ankstyvame etape. Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje konkrečios pažangos nepadaryta. Reikės sustiprinti įsteigtas institucijas, atsakingas už administracinę sistemą, skirtą teisingam apskaičiavimui, prognozavimui, rinkimui, mokėjimui, stebėjimui ir atskaitomybei, susijusiems su nuosavų išteklių sistema. Parengiamieji darbai šioje srityje yra ankstyvame etape.

Serbija

Serbija padarė nemažą pažangą pakankamai vykdydama politinius kriterijus ir stabilizacijos bei asociacijos proceso sąlygas. Prieš prezidento, parlamento ir savivaldybių rinkimus, taip pat rinkimus Voivodinoje, ir po jų užtikrintas institucijų stabilumas ir veikimas. Nors dėl rinkimų teisėkūros veikla sulėtėjo, tačiau daugumoje sričių padaryta tam tikra reformų įgyvendinimo pažanga. Serbija toliau visapusiškai bendradarbiavo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Pasiekti dialogo su Priština rezultatai, tačiau susitarimai buvo įgyvendinami netolygiai. Galiausiai išaiškintas susitarimo dėl regioninio bendradarbiavimo ir Kosovo atstovavimo Serbijos aiškinimas ir, jeigu bus nuolat įgyvendinimas, nebetrukdys užtikrinti įtraukaus regioninio bendradarbiavimo. Serbijos naujieji vadovai pabrėžė įsipareigojimą įgyvendinti visus susitarimus, jau pasiektus palaikant dialogą su Priština, ir pradėti spręsti platesnius politinius klausimus. Kad būtų pereita į kitą Serbijos integracijos į ES etapą, būtina įvykdyti šį įsipareigojimą.

Dar labiau įtvirtinta demokratija ir teisinė valstybė. Pasak tarptautinių stebėjimo įstaigų, rinkimai buvo konkurencingi, vyko palankioje aplinkoje ir surengti profesionaliai. Parlamento ir prezidento rinkimus Kosove rengti padėjo ESBO, jie vyko tvarkingai. Pagal JT ST rezoliuciją 1244/99 vietos rinkimai Kosove nevyko, priešingai nei anksčiau. Įgyvendintas 2011 m. teisės aktas dėl parlamento mandatų ir politinių partijų finansavimo. Vis dėlto pastebėta, kad Valstybinės rinkimų komisijos veikla ir naujo bendro rinkėjų registro administravimas nebuvo visiškai skaidrūs. Vyriausybė turi imtis veiksmų dėl ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijų.

Dėl rinkimų parlamento teisėkūros veikla sulėtėjo, tačiau kita parlamento veikla vyko kaip įprasta. Vis dar reikia tolesnių reformų siekiant užtikrinti, kad konstitucinės nuostatos, visų pirma dėl teismų sistemos, visiškai atitiktų Europos standartus. Vyriausybė išliko stabili ir dirbo visą kadenciją. 2012 m. liepos mėn. sudaryta nauja koalicinė vyriausybė. Naujoji vyriausybė išlaikė tvirtą šalies strateginį tikslą siekti integracijos į ES. Ir naujasis prezidentas, ir naujoji vyriausybė pasižadėjo vykdyti ES reformų darbotvarkę ir glaudžiai bendradarbiauti siekiant atitinkamos pažangos. Vyriausybė turi geriau konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl politikos formavimo ir plėtoti naujų teisės aktų įgyvendinimo stebėsenos sistemą.

Viešojo administravimo reforma vykdoma lėtai, jai trukdo nepakankamas politinis įsipareigojimas. Reikia baigti kurti teisės aktų sistemą ir ją visiškai suderinti su tarptautiniais standartais. Reikia geriau įgyvendinti esamus įstatymus ir viešojo administravimo reformos strategiją. Reikėtų plėtoti ir įgyvendinti nuopelnais grindžiamo įdarbinimo ir paaukštinimo pareigose sistemas. Reikia aktyviau imtis veiksmų dėl nepriklausomų reguliavimo įstaigų rekomendacijų.

Nedidelė pažanga padaryta saugumo pajėgų civilinės priežiūros srityje. Įsteigtas specialus parlamento komitetas, tačiau parlamentinė priežiūra apskritai tebebuvo nedidelė. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą reikia nustatyti išsamesnę saugumo ir žvalgybos tarnybų vykdomos pranešimų stebėsenos teisinę sistemą.

Menka pažanga padaryta teismų sistemos srityje, daugiausia susijusi su naujų teisės aktų, kuriais siekiama pagerinti teismų sistemos veiksmingumą, vykdymo užtikrinimu. Peržiūrėjus teisėjų ir prokurorų paskyrimo dar vienai kadencijai sistemą, neištaisyti esami trūkumai. Konstitucinis Teismas šią peržiūrą panaikino ir nurodė grąžinti visus teisėjus ir prokurorus, kurie pateikė apeliaciją dėl jų nepaskyrimo dar vienai kadencijai. Konstitucinio Teismo grąžintas bylas reikės kruopščiai išnagrinėti, laikantis Konstitucinio Teismo sprendimų. Vis dar reikia sukurti profesionalaus vertinimo sistemą, veiksmingas drausmines taisykles ir tvirtesnę neliečiamybės apsaugą. Kad atkurtų piliečių pasitikėjimą, valdžios institucijos turės apsvarstyti papildomas priemones teismų sistemos nepriklausomumui, nešališkumui, kompetencijai, atskaitomybei ir veiksmingumui sustiprinti, visų pirma nustatyti skaidrius teisėjų ir prokurorų skyrimo kriterijus, rengti pradinius ir personalo mokymus darbo vietoje pagal Teisininkų akademijos kompetenciją, vertinti tarnaujančius teisėjus ir prokurorus, be kita ko, 2009 m. naujai paskirtus, užtikrinti neliečiamybės apsaugą ir racionalizuoti teismų darbą. Siekiant išspręsti šiuos uždavinius, reikia, remiantis funkcine teismų sistemos peržiūra, priimti naują teismų sistemos reformos strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą.

Toliau įgyvendinta kovos su korupcija teisinė sistema. Suintensyvėjo Kovos su korupcija agentūros veikla, daugiausia politinių partijų finansavimo srityje. Vis dėlto korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių ir tebėra didelė problema. Vis dar reikia priimti naują kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą. Reikia itin pagerinti kovos su korupcija institucijų teisinę sistemą ir veiksmingumą. Reikia daugiau pastangų siekiant taikyti aktyvesnį požiūrį į korupcijos tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už korupciją, o teismų sistema turi pamažu pasiekti svarbių rezultatų, susijusių su apkaltinamaisiais nuosprendžiais, be kita ko, aukšto lygio pareigūnų bylose, ypač piktnaudžiavimo viešosiomis lėšomis bylose. Reikia tvirtesnės politinės krypties ir veiksmingesnio tarpžinybinio koordinavimo, kad būtų žymiai pagerinti kovos su korupcija rezultatai.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinė sistema yra iš esmės tinkama ir buvo toliau įgyvendinama. Pagerėjus tarpžinybiniam koordinavimui ir neregioniniam bei tarptautiniam bendradarbiavimui, pasiekta konkrečių kovos su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis rezultatų. Organizuoti nusikaltimai, ypač pinigų plovimas ir narkotikų kontrabanda, tebėra didelė problema Serbijoje. Reikia toliau siekti konkrečių rezultatų, susijusių su tyrimais ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

Žmogaus teisės iš esmės tinkamai užtikrinamos, tolesnė pažanga padaryta žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje. Sukurta žmogaus teisių laikymosi užtikrinimo teisinė ir institucinė sistema. Reikia daugiau pastangų siekiant įgyvendinti tarptautines priemones.

Tam tikra pažanga padaryta pilietinių ir politinių teisių srityje. Susirinkimų laisvė ir teisė laisvai burtis į asociacijas užtikrintos konstitucijoje ir jų iš esmės paisoma, tačiau 2012 m. spalio mėn. buvo vėl uždraustas gėjų paradas. Vyriausybinis Bendradarbiavimo su pilietine visuomene biuras veikė labai aktyviai. Sukurta saviraiškos laisvės teisinė sistema, tačiau smurtas prieš žurnalistus ir grasinimai žurnalistams tebekelia susirūpinimą. Reikia sparčiau įgyvendinti žiniasklaidos strategiją. Iš esmės gerbiama minties, sąžinės ir religijos laisvė, tačiau religinių bendruomenių registravimo procesas tebėra pakankamai neskaidrus ir nenuoseklus. Pradėjo veikti nacionalinis kankinimų prevencijos mechanizmas, tačiau jį reikia sustiprinti. Nors atidaryta viena nauja įstaiga, tačiau kalėjimų sistemos perpildymas tebėra didelė problema. Kalbant apie teisę kreiptis į teismą, vis dar reikia sukurti veiksmingą nemokamos teisinės pagalbos sistemą.

Sukurta socialinių ir ekonominių teisių apsaugos teisinė sistema. Reikia daugiau kovos su visomis diskriminavimo formomis priemonių, taip pat reikia sukurti veiksmingus mechanizmus moterų ir vaikų apsaugai nuo bet kokios formos smurto pagerinti. Labiausiai diskriminuojamos grupės – romai, neįgalieji ir seksualinės mažumos. Reikia aktyviau siekti geriau integruoti LGBT bendruomenę ir didinti visuomenės suvokimą. Reikia pagerinti socialinį dialogą ir rasti sprendimą dėl socialinių partnerių atstovavimo kriterijų. Nuosavybės teisių srityje pradėtas įgyvendinti 2011 m. įstatymas dėl nuosavybės atkūrimo.

Sukurta ir iš esmės veikia mažumų apsaugos teisinė sistema. Imtasi tam tikrų teigiamų veiksmų siekiant pagerinti mažumų, įskaitant romus, padėtį. Nustatyta, kad nacionalinės mažumų tarybos turi teikti reguliarias finansines ataskaitas. Reikia papildomų pastangų užtikrinti veiksmingą mažumoms skirtų teisės aktų įgyvendinimą visoje Serbijoje ir pašalinti nustatytus trūkumus. Serbija turi labiau remti socialinę ir ekonominę plėtrą Sandžako, Preševo, Bujanovaco ir Medvedijos teritorijose. Romų, taip pat pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų padėtis tebėra sunki.

Regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje Serbija toliau bendradarbiavo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Serbija toliau užtikrino, kad būtų galima sklandžiai ir greitai susipažinti su dokumentais ir liudytojais, atsižvelgiant į nagrinėjamas ar planuojamas TBTBJ bylas. Toliau šalyje buvo nagrinėjami karo nusikaltimai, suintensyvėjo regioninis bendradarbiavimas ir informacijos mainai. Tačiau Serbija turi intensyviau tirti pagalbos teikimo buvusiems nuo TBTBJ tebesislapstantiems asmenims tinklus, kad pasiektų matomų rezultatų.

Serbijos politika dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo toliau atitinka ES pagrindinius principus ir ES bendrąsias pozicijas dėl Romos statuto vientisumo. Serbija neturi jokio dvišalio susitarimo dėl imuniteto.

Nemenka pažanga padaryta Sarajevo deklaracijos procese. Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija ir Serbija toliau bendradarbiavo siekdamos tvariai išspręsti klausimus, susijusius su pabėgėliais, kurie buvo perkelti dėl paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį kilusių ginkluotų konfliktų. Keturios šalys pasirašė ministrų deklaraciją ir susitarė dėl regioninės aprūpinimo būstu programos, pagal kurią remiami maždaug 27 000 namų ūkių arba 74 000 asmenų. Per 2012 m. balandžio mėn. Sarajeve vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją, įsipareigota skirti maždaug 265 mln. EUR programai paremti. Reikia toliau tinkamai bendradarbiauti sprendžiant visus neišspręstus proceso klausimus.

Serbija vis dar turi padaryti tolesnę pažangą, kad akivaizdžiai ir tvariai pagerintų santykius su Kosovu. Tai pagrindinis Komisijos nuomonėje dėl Serbijos narystės prašymo nustatytas prioritetas. Palaikant dialogą su Priština pasiekta naujų rezultatų – sudaryti susitarimai dėl regioninio bendradarbiavimo ir Kosovo atstovavimo bei integruoto sienos / administracinės sienos valdymo. Galiausiai išaiškintas susitarimo dėl regioninio bendradarbiavimo ir Kosovo atstovavimo Serbijos aiškinimas netrukus po to, kai buvo suformuota nauja vyriausybė, ir, jeigu bus nuolat įgyvendinimas, nebetrukdys užtikrinti įtraukaus regioninio bendradarbiavimo. 2012 m. rugsėjo mėn. Serbija galiausiai pasirašė integruoto sienų valdymo techninį protokolą, kurį vis dar reikia įgyvendinti. Kiti pasiekti susitarimai dėl laisvo judėjimo, kadastro, civilinių registrų bei muitinės antspaudų ir tarpusavio diplomų pripažinimo buvo apskritai įgyvendinami tinkamai. Po rinkimų ir naujiems Serbijos vadovams užėmus postus, Serbijai turi toliau konstruktyviai palaikyti į kitą etapą perėjusį dialogą, kad padarytų tolesnę pažangą ir akivaizdžiai bei tvariai pagerintų santykius su Kosovu.

Serbija palaikė tinkamus santykius su kaimynais ir aktyviai prisidėjo prie regioninio bendradarbiavimo, būtent pirmininkavo Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesui (PEPB), Migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių regioninei iniciatyvai (MPPRI), Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvai (AJJI) ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijai (BSEC). Taip pat ji toliau vaidina aktyvų vaidmenį Regioninėje bendradarbiavimo taryboje (RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarime (VELPS).

Serbijos ekonomika 2011 m. toliau augo 1,6 proc., tačiau antroje metų pusėje atsigavimas susilpnėjo ir 2012 m. pirmąjį pusmetį ekonomika nusmuko. Nedarbas išaugo iki 25 proc. 2011 m. biudžeto deficitas pasiekė 5 proc., o 2012 m. pirmąjį pusmetį buvo dar didesnis. 2011 m. rugsėjo mėn. Serbija sudarė prevencinį rezervinį susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu, tačiau pirmos peržiūros užbaigimas atidėtas, nes 2012 m. biudžetas nukrypo nuo sutartos fiskalinės programos. Prieš rinkimus ekonominės reformos iš esmės sustojo. Rugpjūčio mėn. priėmus Įstatymo dėl Serbijos nacionalinio banko pakeitimus, kilo didelis pavojus centrinio banko nepriklausomumui. 2012 m. rugsėjo mėn. TVF surengė faktų nustatymo misiją, tačiau derybos dėl rezervinio susitarimo dar neatnaujintos.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, ataskaitiniu laikotarpiu nepadaryta tolesnė pažanga kuriant veikiančią rinkos ekonomiką. Serbijai reikia dėti daug pastangų, kad ji restruktūrizuotų savo ekonomiką ir atlaikytų vidutinės trukmės konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje.

Konsensusas dėl rinkos ekonomikos pagrindų iš esmės išlaikytas, tačiau jį reikia atgaivinti. Trumpalaikę išorės finansavimo riziką sušvelnina vis dar didelės užsienio valiutos atsargos ir palanki užsienio skolos struktūra, kurioje vyrauja ilgalaikė skola. Prekybos integracijos į ES lygis tebebuvo aukštas. Bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra likvidus. Centrinis bankas sustiprino bankų sektoriaus priežiūrą. Dėta pastangų paspartinant ir palengvinant patekimą į rinką. Taip pat imtasi šiek tiek veiksmų siekiant pagerinti verslo aplinką, visų pirma bendrovių teisės ir MVĮ politikos srityje.

Tačiau dėl didelio biudžeto deficito apribotas makroekonominių politikos priemonių veiksmingumas ir pagrindinė prisitaikymo našta teko pinigų politikai, kuri tebėra ribota dėl plataus euro naudojimo ekonomikoje. Didėjant nedarbui labai suprastėjo darbo rinkos sąlygos. Tvarus darbo vietų kūrimas yra svarbus uždavinys. Dėl silpnos fiskalinės politikos ir didėjančios vyriausybės skolos sparčiai mažėja fiskalinės galimybės atlaikyti būsimus sukrėtimus. Reikia nedelsiant ir ryžtingai imtis konsolidavimo priemonių ir vykdyti sistemingas viešojo sektoriaus reformas, kad būtų atkurtas viešųjų finansų tvarumas. Vėluojant vykdyti struktūrines reformas taip pat ribojama augimą skatinančių politikos priemonių apimtis. Reikia ypatingo dėmesio siekiant toliau gerinti verslo aplinką. Dinamiško privačiojo sektoriaus plėtra nepasistūmėjo į priekį, o valstybės kišimasis į ekonomiką tebėra labai didelis. Valstybės įmonių privatizavimo ir restruktūrizavimo procesas buvo labai lėtas, o kai kuriais atvejais anksčiau įvykdytas privatizavimas netgi panaikintas. Teisinis nuspėjamumas tebėra menkas, neaiškios nuosavybės teisės toliau kelia kliūčių ekonominei veiklai. Neoficialus sektorius tebėra didelė problema.

Kiek tai susiję su Serbijos galimybe prisiimti narystės įsipareigojimus, Serbija toliau derino savo teisės aktus su ES teisės aktų reikalavimais, nors procesas buvo lėtesnis, nes rinkimų metais ir vyriausybės, ir parlamento veikla sumažėjo. Nemaža pažanga padaryta bendrovių teisės, intelektinės nuosavybės teisių, statistikos ir muitų sąjungos srityje. Reikia daugiau pastangų, ypač tokiose srityse kaip teismų sistema ir pagrindinės teisės, teisingumas, laisvė ir saugumas, žemės ūkis ir kaimo plėtra, aplinka ir klimato kaita, taip pat finansų kontrolė. Toliau sklandžiai be jokių neišspręstų klausimų įgyvendintas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo laikinasis susitarimas. Serbijos įsipareigojimų pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir laikinąjį susitarimą vykdymo rezultatai toliau yra geri.

Tam tikra pažanga padaryta laisvo prekių judėjimo srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. ES standartai toliau įgyvendinami, o Serbijos akreditacijos įstaiga tapo visateise Europos akreditacijos organizacijos nare. Rinkos priežiūra tebėra labai nenuosekli, o dėl tikrinimo priemonių įmonės toliau patiria pernelyg didelę administracinę naštą. Reikia sustiprinti teisės aktų įgyvendinimą, administracinius gebėjimus ir institucijų veiklos koordinavimą. Tam tikra pažanga padaryta laisvo darbuotojų judėjimo srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Reikia geriau koordinuoti socialinės apsaugos sistemas ir intensyviau rengtis prisijungti prie Europos užimtumo tarnybų tinklo.

Menka pažanga padaryta įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje, o laisvo kapitalo judėjimo srityje, įskaitant kovą su pinigų plovimu, padaryta tam tikra pažanga. Reikia daugiau pastangų siekiant suderinti su acquis teisės aktus dėl trumpalaikių kapitalo operacijų, nekilnojamojo turto ir mokėjimo sistemų ir sustiprinti kovą su pinigų plovimu. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant derinimą šiose srityse.

Viešųjų pirkimų srityje padaryta tam tikra pažanga, ypač viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės srityje. Serbija turi toliau nuolat dėti pastangas įgyvendinti viešųjų pirkimų teisinę sistemą ir ypač siekti išvengti sutartos procedūros naudojimo pažeidimų. Reikia užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų šalių, įskaitant audito ir teismines institucijas, veiksmų koordinavimą. Reikia itin sustiprinti Finansų ministerijos Biudžetinės inspekcijos, atsakingos už viešųjų pirkimų priežiūrą, vykdymo užtikrinimo rezultatus ir administracinius gebėjimus. Kiek pasistūmėta vykdant derinimą šioje srityje.

Nemaža pažanga padaryta bendrovių teisės srityje, kur suderinimas yra labai geras – 2012 m. vasario mėn. įsigaliojo naujas įstatymas, ir priimti keli šio įstatymo pakeitimai. Įmonių apskaitos ir audito srityje reikėtų sustiprinti pastangas dėl nepriklausomos viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo ir tyrimų. Serbija padarė nemažą pažangą derindama savo poziciją su ES intelektinės nuosavybės teisės acquis ir įgyvendinama savo 2011–2015 m. intelektinės nuosavybės teisių strategiją. Vis dar reikia sukurti už intelektinės nuosavybės teisių apsaugą atsakingų institucijų veiksmų derinimo ir bendradarbiavimo oficialų mechanizmą. Derinimas šioje srityje vyksta tinkamai.

Tam tikra pažanga padaryta konkurencijos politikos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant derinimą. Konkurencijos institucija sustiprino savo gebėjimus, o valstybės pagalbos institucija pasiekė vykdymo užtikrinimo rezultatų, tačiau reikia pagerinti ex ante pranešimus apie valstybės pagalbos priemones. Reikia papildomų rėmimo priemonių antimonopolinės politikos ir susijungimų, taip pat valstybės pagalbos srityse. Serbija padarė tam tikrą pažangą finansinių paslaugų srityje, kurioje ėmėsi veiksmų, siekdama įgyvendinti Bazelio II reikalavimus. Serbijos teisės aktai turi būti toliau suderinti su acquis ir veiksmingai įgyvendinti vidutinės trukmės laikotarpiu. Kiek pasistūmėta vykdant derinimą šioje srityje.

Menka pažanga padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant derinimą. Visiškai įsigaliojo bendras leidimų suteikimo telekomunikacijų paslaugų teikėjams režimas ir įdiegta keletas pagrindinių konkurencijos apsaugos priemonių. Pradėta pareiti nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Tebereikia pagerinti telekomunikacijų reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir Serbijos teisinę sistemą suderinti su acquis.

Pažanga padaryta žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, be kita ko, susijusi su žemės ūkio statistika. Pasistūmėta į priekį kuriant struktūras ir išteklius, reikalingus kaimo plėtrai užtikrinti pagal IPARD, tačiau vis dar būtina papildomai sustiprinti gebėjimus. Apskritai derinimas šioje srityje tebėra ankstyvame etape. Tam tikra pažanga padaryta maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Reikia toliau sustiprinti už maisto grandinės saugos kontrolę atsakingų institucijų, ypač veterinarijos, fitosanitarijos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų administracinius gebėjimus. Reikia dėti pastangų, kad būtų modernizuotos maisto ir pašarų įstaigos ir gyvūninės kilmės šalutinių produktų bei genetiškai modifikuotų organizmų valdymas. Tam tikra pažanga padaryta žuvininkystės srityje. Reikia pagerinti rinkos duomenų rinkimą, taip pat reikia sukurti nacionalinę sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemą, skirtą žuvininkystės produktų importui ir eksportui. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta transporto politikos srityje, ypač kelių, sausumos, vandens ir oro transporto srityse. Reikia priimti įstatymus dėl geležinkelių ir geležinkelių saugos bei sąveikos. Reikia skirti dėmesio sąžiningo patekimo į rinką sąlygoms. Reikia toliau siekti atskirti infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio operatorių, taip pat tinkamai apibrėžtą reguliavimo instituciją. Reikia toliau stiprinti gebėjimus, ypač vykdymo užtikrinimo ir tikrinimo gebėjimus. Apskritai Serbijos suderinimo lygis šioje srityje yra vidutiniškas.

Menka pažanga padaryta energetikos srityje. Reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti faktinį rinkos atvėrimą, atskyrimą ir sąnaudas atitinkančius tarifus. Tebereikia priimti pagrindinius teisės aktus dėl racionalaus energijos naudojimo, taip pat teisės aktus dėl biržos prekių atsargų. Reikia sustiprinti energetikos agentūros ir branduolinės energijos reguliavimo institucijos vaidmenį ir nepriklausomumą. Serbija turi skubiai išspręsti klausimą dėl Kosovo įtraukimo į regioninį elektros tranzito mechanizmą, kaip nurodytą Energijos bendrijos pagrįstoje nuomonėje. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta mokesčių srityje – įgyvendinta Serbijos pelno mokesčio administravimo strategija. Reikia tęsti modernizavimą. Kova su šešėline ekonomika tebėra uždavinys. Reikia itin daug pastangų siekiant pagerinti IT sistemą, bendravimą su mokesčių mokėtojais ir toliau derinti teisės aktus dėl akcizo. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Ekonomikos ir pinigų politikos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant derinimą, pažangos nepadaryta. Dėl neseniai padarytų centrinio banko įstatymo pakeitimų kyla pavojus jo nepriklausomumui, o tai yra didelis žingsnis atgal derinimo su acquis srityje. Reikia toliau stiprinti ekonominės politikos formavimo ir koordinavimo gebėjimus. Nemaža pažanga padaryta statistikos srityje, kur Serbija yra pasiekusi vidutiniškų rezultatų. Kaip planuota, surengtas gyventojų ir būsto surašymas. Per ateinančius metus reikia sustiprinti Statistikos biuro gebėjimus, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti statistikos acquis.

Tam tikra pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityje, ypač užimtumo politikos, darbuotojų sveikatos ir saugos ir socialinės įtraukties srityse. Tačiau apskritai užimtumo politikai įtaką daro neigiami ekonomikos pokyčiai ir reikia padidinti ribotus biudžeto asignavimus. Reikia didesnių pastangų siekiant restruktūrizuoti ir reformuoti socialinę apsaugą ir atkurti tvarumą. Apskritai Serbija pradėjo įgyvendinti šios srities prioritetus.

Pažanga padaryta įmonių ir pramonės politikos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Serbija tinkamai įgyvendina Smulkiojo verslo aktą.

Serbija padarė tam tikrą pažangą transeuropinių tinklų srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Ji toliau plėtoja transporto ir energetikos tinklus ir aktyviai dalyvauja Pietryčių Europos transporto observatorijos ir Energijos bendrijos veikloje. Tebereikia spręsti didelius uždavinius, susijusius su naujų energetikos ir transporto tinklų jungčių finansavimu. Pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje, kur parengiamieji darbai vykdomi tinkamai. Serbija užbaigė PNPP keturių komponentų decentralizuoto valdymo parengiamuosius darbus. Reikia toliau užtikrinti tinkamus įgyvendinimo gebėjimus. Reikia pagerinti programavimą, visų pirma kuriant tvirtą projektų rengimo mechanizmą, remiantis atitinkamomis strategijomis.

Menka pažanga padaryta teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje. Peržiūrėjus teisėjų ir prokurorų paskyrimo dar vienai kadencijai sistemą, neištaisyti esami trūkumai. Konstitucinis Teismas šią peržiūrą panaikino ir nurodė grąžinti visus teisėjus ir prokurorus, kurie pateikė apeliaciją dėl jų nepaskyrimo dar vienai kadencijai. Remiantis funkcine peržiūra reikia priimti naują teismų sistemos reformos strategiją. Toliau įgyvendinta kovos su korupcija teisinė sistema. Tačiau vis dar reikia priimti naują kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą. Reikia tvirtesnės politinės krypties, veiksmingesnio tarpžinybinio koordinavimo ir aktyvesnio požiūrio vykdant tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą korupcijos bylose. Priimti su pagrindinėmis teisėmis susiję teisės aktai, jų iš esmės laikomasi. Saviraiškos laisvė apskritai užtikrinama, tačiau reikia sparčiau įgyvendinti žiniasklaidos strategiją. Vis dar paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės, lyties ir seksualinės orientacijos. Reikia papildomų kovos su visomis diskriminacijos formomis priemonių. Reikia aktyviau siekti geriau integruoti LGBT bendruomenę ir didinti visuomenės suvokimą. Imtasi tam tikrų teigiamų veiksmų siekiant pagerinti mažumų, įskaitant romus, padėtį, tačiau reikia papildomų pastangų, kad teisės aktai būtų nuosekliai įgyvendinami visoje Serbijoje. Apskritai Serbija pradėjo įgyvendinti šios srities prioritetus.

Serbija padarė tam tikrą pažangą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Serbija aktyviai prisideda prie tarptautinio policijos ir teisminio bendradarbiavimo, teisėsaugos institucijos yra apskritai pajėgios vykdyti įprastus tyrimus. Reikia papildomų pastangų siekiant padidinti gebėjimus vykdyti sudėtingus tyrimus ir sustiprinti teisėsaugos agentūrų ir teismų sistemos veiksmų koordinavimą. Reikia pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su aktyviais tyrimais ir galutiniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais organizuoto nusikalstamumo bylose. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Menka pažanga padaryta mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Tiek viešosios, tiek privačiosios investicijos į mokslinius tyrimus tebėra nedidelės ir Serbijai reikia apskritai sustiprinti nacionalinius mokslinių tyrimų gebėjimus. Apskritai parengiamieji darbai vyksta tinkamai. Menka pažanga padaryta švietimo ir kultūros srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant derinimą. Pažanga padaryta kuriant socialiniu požiūriu integracinę švietimo sistemą, taip pat nustatant pradinio išsilavinimo kokybės užtikrinimo standartus. Geresnis aukštojo mokslo reformos įgyvendinimas tebėra uždavinys, o profesinio rengimo ir mokymo sektoriaus reformas tebereikia vykdyti sparčiau. Vis dar reikia sustiprinti finansų valdymą ir kontrolę atsižvelgiant į Serbijos būsimą dalyvavimą švietimo, jaunimo ir sporto programoje.

Tam tikra pažanga padaryta aplinkos srityje, kur toliau vyko derinimas su acquis ir ratifikuotos tarptautinės aplinkos konvencijos. Reikia tolesnių pastangų siekiant įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, ypač vandentvarkos, pramoninės taršos kontrolės, rizikos valdymo, gamtos apsaugos ir klimato kaitos srityse. Administracinių gebėjimų stiprinimas turėtų išlikti prioritetinis uždavinys. Menka pažanga padaryta klimato kaitos srityje. Reikia didelių pastangų siekiant didinti informuotumą apie galimybes ir uždavinius, susijusius su veiksmais klimato kaitos srityje, nustatyti strategiškesnį šalies požiūrį, suderinti teisės aktus su ES klimato acquis ir juos įgyvendinti, taip pat sustiprinti administracinius gebėjimus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Apskritai Serbija pradėjo įgyvendinti šių sričių prioritetus.

Tam tikra pažanga padaryta vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Reikia sutelkti pastangas įgyvendinti esamą teisės akų sistemą ir ją toliau derinti su acquis. Reikia sustiprinti atitinkamų veikėjų institucinį bendradarbiavimą ir administracinius pajėgumus vartotojų apsaugos ir visuomenės sveikatos srityse.

Serbija padarė nemažą pažangą muitų sąjungos srityje – priėmė naujus įstatymus, nuolat dėjo pastangas gerinti administracinius gebėjimus, ypač audito ir patikrinimų po muitinio įforminimo sektoriuje. Serbija taip pat turi užtikrinti, kad ES acquis būtų tinkamai taikomas sienos / administracinės sienos su Kosovu teritorijoje. Reikia įgyvendinti su muitais susijusio saugumo teisės aktus ir atnaujinti arba modernizuoti muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą. Apskritai parengiamieji darbai muitų sąjungos srityje vyksta tinkamai.

Tam tikra pažanga padaryta išorės santykių srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Stojimo į PPO procese laukiama, kol bus užbaigtos dvišalės derybos. Užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje Serbija itin pagerino suderinimą su ES BUSP deklaracijomis ir išreiškė nuolatinį pasiryžimą dalyvauti ES civilinėse ir karinėse krizių valdymo operacijose. Parengiamieji darbai šioje srityje vyksta tinkamai.

Tam tikra pažanga padaryta finansų kontrolės srityje, visų pirma susijusi su išorės auditu. Reikia didelių pastangų, siekiant vystyti viešojo sektoriaus finansų valdymą ir kontrolę, remiantis pagrindine vadovų atskaitomybės sąvoka. Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje pažangos nepadaryta. Reikės per tinkamą laiką sukurti būtiną administracinę infrastruktūrą, įskaitant įvairių su nuosavų išteklių sistema susijusių institucijų veiklos koordinavimo ir organizacinius bei procedūrinius ryšius. Apskritai parengiamieji darbai šioje srityje yra ankstyvame etape.

Albanija

2011 m. lapkričio mėn. pasiektas valdančiosios daugumos ir opozicijos susitarimas ir išeita iš politinės aklavietės, kuri susidarė po 2009 m. parlamento rinkimų. Šiuo susitarimu numatyta imtis rinkimų ir parlamentinės reformos ir sukurti bendroms reformoms kitose srityse tinkamas politines sąlygas. Dėl to itin pagerėjo politinis dialogas ir bendradarbiavimas ir buvo galima padaryti pagrindinių reformų, įskaitant rinkimų reformą, pažangą. Prezidento rinkimai vyko pagal Konstituciją, tačiau su rinkimais susijęs politinis procesas nebuvo grindžiamas teigiamu įvairių partijų lapkričio mėn. pradėtu dialogu. Nepaisant vyriausybės ir opozicijos konfrontacinės retorikos, politinis susitarimas buvo toliau įgyvendinamas. Apskritai Albanija padarė nemažą pažangą siekdama atitikti narystės ES politinius kriterijus ir įgyvendino nemažai reformų pagal 2010 m. Komisijos nuomonėje nustatytus pagrindinius prioritetus[3]. Nemaža pažanga padaryta vykdant pagrindines politines reformas, tokiose srityse kaip tinkamas parlamento veikimas, nepriimtų teisės aktų, kuriems patvirtinti būtina kvalifikuota balsų dauguma, priėmimas, ombudsmeno paskyrimas ir klausymas bei balsavimas parlamente dėl aukščiausiojo teismo teisėjų skyrimo, taip pat su rinkimais susijusių teisės aktų sistemos pakeitimas. Taigi, įgyvendinti atitinkami keturi pagrindiniai prioritetai. Albanija daro gerą pažangą įgyvendindama du pagrindinius prioritetus, susijusius su viešojo administravimo reforma ir sulaikytų asmenų sąlygų gerinimu.

Kalbant apie likusius šešis prioritetus vidutiniška pažanga padaryta teismų sistemos reformos ir kovos su korupcija srityse, pavyzdžiui, reformuota valstybės tarnautojų ir teisėjų imuniteto sistema ir priimtas administracinių teismų įstatymas, taip pat netolygi pažanga padaryta įgyvendinant kovos su diskriminacija politiką, įskaitant mažumų apsaugą ir romų bendruomenės gyvenimo sąlygų gerinimą. Pažanga padaryta kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje, taip pat nuosavybės reformos ir moterų teisių srityse, įskaitant keletą svarbių pokyčių – areštuojama daugiau nusikalstamu būdu įgyto turto, priimta išsami nuosavybės reformos strategija ir iš dalies pakeistas baudžiamasis kodeksas sustiprinant bausmes už šeiminį smurtą.

Visose srityse, susijusiose su iki galo neįgyvendintais pagrindiniais prioritetais, reikės didelių papildomų pastangų siekiant užtikrinti, kad prisiimti įsipareigojimai būtų tvariai įgyvendinti ir pasiekta tolesnių konkrečių rezultatų, visų pirma susijusių su įgyvendinimu. Kad išlaikytų esamą reformų tempą ir įtvirtintų iki šiol pasiektus laimėjimus, Albanija turės pirmiausia siekti bendru sutarimu priimti pakeistas parlamento darbo tvarkos taisykles ir iš dalies pakeisti įstatymus dėl aukščiausiojo teismo ir dėl valstybės tarnybos. Kad veiktų demokratinės institucijos ir Albanija galėtų siekti narystės ES, būtina užtikrinti tvarų politinį dialogą. Demokratijos ir teisinės valstybės srityje reikalingas geresnis politinis dialogas parlamente ir konstruktyvesnė atmosfera komitetų ir plenariniuose posėdžiuose, kad nepaisant trumpalaikės konfrontacinės politinės retorikos ir laikino reformų sulėtėjimo būtų padaryta nemaža pažanga įvairiose srityse

Dėl 2011 m. lapkričio mėn. sudaryto politinio susitarimo labai pagerėjo parlamento veikimas ir politinis dialogas. Dėl to buvo galima padaryti nemenką pažangą – priimti visus nepriimtus teisės aktus, kuriems patvirtinti būtina kvalifikuota balsų dauguma, konsensusu paskirti ombudsmeną, rengti klausymą bei balsavimą parlamente dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimo ir priimti rinkimų kodekso pakeitimus (tai apima keturis pagrindinius nuomonėje išdėstytus prioritetus). Šiuo metu būtina priimti pakeistas parlamento darbo tvarkos taisykles. 2012 m. birželio 11 d. per ketvirtą rinkimų turą tik valdančiosios daugumos balsais išrinktas naujas prezidentas. Prezidento rinkimai atitiko Konstituciją, tačiau nebuvo tokie įtraukūs, kaip tikėtasi, ir apsunkino politinio dialogo ir bendradarbiavimo įtvirtinimą. Dėl to laikinai sulėtėjo reformos pagrindinėse srityse, dėl kurių reikia politinio konsensuso, tačiau netrukus po to padėtis pagerėjo.

Tam tikra pažanga padaryta dėl vyriausybės darbo. Nemaža pažanga padaryta koordinuojant integracijos į ES procesą, skaidriai ir įtraukiai atnaujinant veiksmų planą, kad būtų atsižvelgta į nuomonėje išdėstytus pagrindinius prioritetus Opozicijai priklausantis Europos integracijos parlamentinio komiteto pirmininkas ir Europos integracijos ministras toliau tinkamai bendradarbiavo dėl šalies ES reformų uždavinių ir, be kita ko, kartu dalyvavo 2012 m. gegužės mėn. vykusiame ES ir Albanijos Stabilizacijos ir asociacijos tarybos susitikime. Reikia toliau pagerinti teisės aktų rengimo gebėjimus ir teisės aktų derinimo su acquis planavimo procesą, visų pirma veiksmingai įgyvendinant Ministrų Tarybos sprendimą dėl NSASĮP[4]. Kalbant apie vietos valdžią, valstybės įsipareigojimų decentralizavimui nebuvo skirta atitinkamų administracinių ir finansinių išteklių iš centrinio ir vietos lygmens. Šiuo metu yra dvi atskiros vietos valdžios asociacijos, o tai neskatina geresnių centrinės ir vietos valdžios institucinių santykių siekiant užtikrinti sėkmingą ir skaidrų decentralizacijos procesą.

Padaryta pažanga įgyvendinant viešojo administravimo reformą, kuri yra pagrindinis nuomonėje išdėstytas prioritetas – priimti įstatymai dėl administracinių teismų ir viešosios administracijos struktūros ir veikimo, taip pat paskirtas ombudsmenas. Šiuo metu būtina priimti valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus. Reikia tvirčiau įgyvendinti priimtus teisės aktus ir administracinius aktus. Tebėra viešojo administravimo teisinės ir institucinės sistemos trūkumų, kuriuos reikia pašalinti, siekiant padidinti profesionalumą, depolitizavimą, meritokratiją, skaidrumą ir atskaitomybę.

Kiek tai susiję su teismų sistema, padaryta vidutiniška pažanga baigiant teismų sistemos reformą, kuri yra vienas iš pagrindinių nuomonėje nustatytų prioritetų. Pradėta įgyvendinti 2012 m. kovo mėn. teismų reformos strategija ir atitinkamas veiksmų planas. Priimtas administracinių teismų ir nacionalinės teismų konferencijos įstatymas. Veikia nauja privačių antstolių sistema. Vis dėlto dar reikia užbaigti, priimti ir įgyvendinti svarbius teisės aktus, kuriais stiprinama teismų sistemos atskaitomybė, nepriklausomumas ir veiksmingumas. Dėl to šiuo metu svarbu priimti Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimus. Teismų sistemos veiksmingumui toliau kelia pavojų teismų darbo organizavimas, skaidrumas ir neišnagrinėtų bylų skaičius, taip pat teismų sistemos administravimas ir biudžeto asignavimai. Reikia patikimai užbaigti teismo procesą dėl 2011 m. sausio 21 d. įvykių. Apribojus teisėjų imunitetą nemaža pažanga padaryta dėl kovos su korupcija teismų sistemoje. Albanija turi sparčiau įgyvendinti teismų sistemos reformos strategiją, kad užtikrintų teisminių institucijų nepriklausomumą, veiksmingumą ir atskaitomybę.

Vidutiniška pažanga padaryta kovos su korupcija politikos srityje, kuri yra pagrindinis nuomonėje išdėstytas prioritetas. Ši pažanga padaryta pirmiausia apribojus aukšto rango valstybės pareigūnų ir teisėjų konstitucinį imunitetą. Šiek tiek pagerintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, informacijos mainai ir baudžiamasis persekiojimas žemo ir vidutinio rango pareigūnų bylose. Tačiau aktyvios strategijos neturėjimas ir išteklių bei įrangos stoka toliau kliudo atlikti veiksmingus tyrimus. Nėra tinkamų konkrečių rezultatų, susijusių su tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais visais lygmenimis. Korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių ir tebėra itin didelė problema.

Tam tikra pažanga padaryta kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje, kuri yra pagrindinis nuomonėje išdėstytas prioritetas. Pažanga padaryta visų pirma šiose srityse: didesnis areštuojamo nusikaltėlių turto kiekis, tarptinstitucinis bendradarbiavimas vykdant finansinių nusikaltimų tyrimus, pinigų plovimas ir kova su prekyba žmonėmis. Tinkamai bendradarbiaujama su ES valstybėmis narėmis, taip pat sukurta saugi ryšio jungtis informacijos mainams su Europolu palengvinti. Reikėtų remti grėsmių vertinimą ir aktyvius tyrimus siekiant tolesnių konkrečių rezultatų, susijusių su tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais visais lygmenimis. Organizuoti nusikaltimai tebėra didelė problema Albanijoje.

Vidutiniška pažanga padaryta žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje.

Padaryta pažanga įgyvendinant pagrindinius prioritetus, kuriais raginama gerinti sulaikytų asmenų sąlygas, stiprinti teisminį bylų dėl netinkamo elgesio nagrinėjimą ir taikyti ombudsmeno rekomendacijas. Imtasi priemonių siekiant pagerinti kalinimo sąlygas ir sustiprinti bendradarbiavimą su ombudsmenu. Vis dar pranešama apie netinkamo elgesio atvejus, o policija sistemingai nesilaiko tinkamos sulaikymo ir suėmimo tvarkos. Gyvenimo sąlygos kalėjimuose tebėra nevienodos. Planuojama įsteigti specialią gydymo įstaigą psichikos sutrikimų turintiems kaliniams, tačiau vis dar reikia užtikrinti papildomą specializuotą priežiūrą ir pagerinti sąlygas. Dėl teismo proceso vilkinimo ir vis nepakankamų Probacijos tarnybos išteklių piktnaudžiaujama kardomuoju kalinimu.

Netolygi pažanga padaryta įgyvendinant pagrindinį prioritetą, susijusį su žmogaus teisių apsaugos, visų pirma moterų, vaikų ir romų, stiprinimu ir veiksmingu kovos su diskriminacija politikos įgyvendinimu. Baudžiamojo kodekso pakeitimai dėl šeiminio smurto – teigiamas žingsnis. Vis dar reikia tvirčiau įgyvendinti vaikų apsaugos politiką. Reikia priimti teisėkūros priemones, skirtas neįgaliesiems, ir peržiūrėti teisės aktus, kad būtų pakeistos nuostatos, kuriomis gali būti diskriminuojami LGBT asmenys. Apsaugos nuo diskriminacijos komisaras didino informuotumą, tačiau reikia papildomų pastangų, kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai, t. y., bylos būtų visiškai užbaigtos. Vis dar diskriminuojamos kai kurios pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, LGBT asmenys ir romai. Etninių grupių tarpusavio santykiai tebėra geri, tačiau nesiimta priemonių bendriems mažumoms skirtų teisės aktų ir institucinės sistemos trūkumams pašalinti. Romų įtraukčiai ir jų galimybėms gauti socialinę apsaugą ir paslaugas skirtų politikos priemonių įgyvendinimas nepakankamas ir lemia marginalizaciją. Pilietinė visuomenė ir paramos teikėjai iš esmės remia žmogaus teisių srities strategijas. Albanija turi nustatyti šios srities politinius prioritetus, kad užtikrintų tvarumą.

Tam tikra pažanga padaryta nuosavybės teisių srityje, pirmiausia priėmus naują įstatymą dėl nekilnojamojo turto registravimo ir visa apimančią strategiją bei veiksmų planą dėl nuosavybės teisių reformos, kuri yra pagrindinis nuomonėje išdėstytas prioritetas. Siekiant užtikrinti veiksmingą strategijos įgyvendinimą ir galiojančių teisės aktų ir būsimų iniciatyvų derėjimą, būtinas veiksmingas koordinavimas ir stebėsena. Reikia tęsti konsultacijas šiuo klausimu su suinteresuotosiomis šalimis. Dar nebaigtas nuosavybės registravimo pirmas etapas. Buvusių savininkų kompensacijos ir nuosavybės teisių atkūrimo prašymai tenkinami labai lėtai.

Spręsdama regioninius klausimus ir vykdydama tarptautinius įsipareigojimus Albanija toliau konstruktyviai padėjo didinti regiono stabilumą ir su kaimyninėmis šalimis bei regiono partneriais įtvirtino gerus santykius. Šalis visapusiškai bendradarbiavo su EULEX, o 2012 m. gegužės mėn. parlamentas priėmė specialų įstatymą, kuriuo EULEX tyrėjams leidžiama vykdyti tyrimus Albanijos teritorijoje. Šaliai pirmininkaujant MPPRI (Migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių regioninė iniciatyva) įsigaliojo Albanijos, Juodkalnijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimas, kuriuo siekiama palengvinti sienos kirtimo tarp šalių procedūras. Dabar šių šalių piliečiai gali keliauti tarp šių šalių, turėdami iki trijų mėnesių galiojančią biometrinę tapatybės kortelę.

Kalbant apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą, su JAV sudarytas dvišalis susitarimas dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų pozicijų ir pagrindinių principų. Albanija turi suderinti savo poziciją su ES pozicija.

Albanija toliau aktyviai dalyvavo regioninėse bendradarbiavimo iniciatyvose, įskaitant Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo tarybą (RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS). Ši šalis pirmininkauja VELPS ir Europos Tarybos Ministrų Tarybai.

Albanija išlaikė makroekonominį stabilumą. BVP augimas, kurį daugiausia skatino vidaus paklausa, 2011 m. sulėtėjo, tačiau išliko teigiamas (3,1 proc.). 2012 m. pirmąjį ketvirtį, kuris pasižymėjo nesutarimais dėl galių pranašumo, ekonominė veikla patyrė sąstingį. Dėl per menkų pajamų ir didelių išlaidų išaugo vyriausybės deficitas, o tai lėmė didesnę valstybės skolą. Struktūrinės reformos sulėtėjo, iš dalies dėl silpno vidaus politikos dialogo. Pinigų politika išliko patikima ir infliacija neviršijo tikslinės ribos. Per silpnas sutarčių vykdymo ir teisinės valstybės užtikrinimas, netinkamas infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo lygis, taip pat neoficiali ekonomika toliau trukdo ekonomikai vystytis.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Albanija padarė tam tikrą pažangą kurdama veikiančią rinkos ekonomiką. Albanija turėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, su sąlyga, kad paspartins ir sutvirtins struktūrines reformas, be kitų dalykų, sustiprins teisės sistemą ir fizinį bei žmogiškąjį kapitalą.

Nepaisant dažnai suskaidytos politinės aplinkos, išlaikytas plataus masto susitarimas dėl rinkos ekonomikos pagrindų. Albanijos ekonomika toliau augo, nors ir lėčiau, nepaisant pagrindinių prekybos partnerių nuolat prastos ekonominės padėties. Pinigų politika padėjo sėkmingai palaikyti stabilią infliaciją ir įtvirtinti infliacijos lūkesčius. Šiek tiek pagerėjo darbo rinkos rezultatai. Valstybė į ekonomika mažai kišasi ir subsidijų suteikė nedaug. Bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra likvidus. Tam tikra pažanga padaryta užtikrinant geresnį patekimą į rinką.

Vis dėlto 2011 m. fiskalinis deficitas padidėjo ir atitinkamai lėmė gana didelę valstybės skolą, kurios trumpalaikė tendencija išlieka. Nuolat aukštas einamosios sąskaitos deficitas lemia pažeidžiamumą. Nedarbas toliau nuolat išlieka didelis. Nebaigtos įgyvendinti bankroto procedūros. Silpna teisinė valstybė trukdo užtikrinti sutarčių vykdymą, o neišspręsti nuosavybės teisių klausimai kenkia investicijoms ir apskritai verslo aplinkai. Neoficialus sektorius ir silpnas mokesčių rinkimas tebėra problema. Susirūpinti verčia didelis ir vis didėjantis neveiksnių paskolų skaičius bankų sistemoje. Vis dar nepakankamai investuojama į žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą. Dėl sektorių gamybos pagrindo ir eksporto rinkų nepakankamos įvairovės ekonomika yra pažeidžiama išorės sukrėtimų.

Albanija padarė vidutinišką pažangą gerindama gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus, ypač tokiose srityse kaip konkurencija, mokesčiai, statistika, teisingumas, laisvė ir saugumas, švietimas ir kultūra bei muitų sąjunga. Kitose srityse, kaip antai laisvas darbuotojų judėjimas, viešieji pirkimai, intelektinės nuosavybės teisė, maisto sauga, žuvininkystė, energetika ir aplinka bei klimato kaita, pažanga nedidelė. Apskritai Albanija toliau sklandžiai įgyvendino Stabilizacijos ir asociacijos susitarime (SAS) nustatytus įsipareigojimus. Tačiau vis dar reikia užtikrinti, kad įsipareigojimai, ypač dėl intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių, būtų įgyvendinti laiku. Be to, reikia nuolatinių pastangų, kad sustiprėtų administraciniai gebėjimai įgyvendinti teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą.

Laisvo prekių judėjimo srityje padaryta pažanga, susijusi su standartizacija. Reikia toliau derinti teisės aktus su acquis. Iki šiol nesukurta tinkama rinkos priežiūros inspekcija. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Menka pažanga padaryta laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Atlikti kai kurie parengiamieji darbai, susiję su būsimu dalyvavimu EURES ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimu. Reikia daugiau pastangų siekiant su acquis suderinti teisės aktus dėl galimybės įsidarbinti. Apskritai nelabai pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus šioje srityje. Tam tikra pažanga padaryta įsisteigimo ir laisvės teikti paslaugas srityje, ypač dėl profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo. Derinimo su Paslaugų direktyva parengiamieji darbai tebėra ankstyvame etape. Albanijos pašto srities teisės aktai kol kas nesuderinti su acquis. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Pažanga padaryta laisvo kapitalo judėjimo srityje, susijusi su teisėkūros priemonėmis – iš dalies pakeistas Baudžiamasis kodeksas ir bankų įstatymas. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant suderinti mokėjimo sistemų įstatymą su acquis. Kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus, susijusius su laisvu kapitalo judėjimu.

Menka pažanga padaryta derinant viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktų sistemą su acquis. Visų viešojo pirkimo institucijų atsakomybės pasidalijimas tebėra prastai apibrėžtas, o jų administraciniai gebėjimai ir nepriklausomumas tebėra nepakankami. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Tam tikra pažanga padaryta bendrovių teisės srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Albanija patvirtino įmonių valdymo kodeksą ir taip labiau suderino savo teisės aktus su acquis. Reikia toliau derinti teisės aktus, susijusius su atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimais susijungimų ir skaidymo atveju ir įmonių apskaitos bei audito atveju. Intelektinės nuosavybės teisės srityje padaryta nedidelė pažanga, ne itin pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Tebėra didelių trūkumų, susijusių su veiksmingu intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių užtikrinimu, kurie neigiamai veikia Albanijos įsipareigojimus pagal SAS. Tam tikra pažanga padaryta konkurencijos srityje. Pasistūmėta į priekį derinant teisės aktus su antimonopolinės politikos ir susijungimų kontrolės acquis, taip pat priimtas regioninis valstybės pagalbos žemėlapis. Reikia tinkamai užtikrinti valstybės pagalbos ir konkurencijos institucijų administracinius gebėjimus ir veiklos nepriklausomumą. Šios srities parengiamieji darbai vyksta tinkamai.

Tam tikra pažanga padaryta finansinių paslaugų srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Toliau su acquis derinti bankininkystės teisės aktai ir toliau vystyta investicijų rinka. Reikia papildomų pastangų tokiose srityse kaip draudimas ir profesinės pensijos, finansų rinkos infrastruktūra ir vertybinių popierių rinka bei investicinės paslaugos. Bankinio ir nebankinio sektoriaus administraciniai gebėjimai tebėra nepakankami. Menka pažanga padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje, kur nelabai pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Elektroninių ryšių srityje imtasi nemažai konkurenciją skatinančių reguliavimo priemonių, tačiau susirūpinimą tebekelia bendra sektoriaus reforma ir liberalizavimas, teisinis netikrumas ir telekomunikacijų reguliavimo institucijos gebėjimai ir nepriklausomumas. Vėl atidėtas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų įstatymo priėmimas. Nepaisant padarytos pažangos, susijusios su žiniasklaidos nepriklausomu, susirūpinimą ypač tebekelia reguliavimo institucijos nepriklausomumas. Reikia užtikrinti, kad perėjimo prie skaitmeninio transliavimo strategija būtų veiksmingai įgyvendinta.

Netolygi pažanga padaryta vykdant derinimą su žemės ūkio ir kaimo plėtros srities acquis, visų pirma steigiant kaimo plėtros institucijas. Reikia pastangų stiprinti kaimo plėtros gebėjimus, rengti žemės kadastrą ir plėtoti strategijas žemės ūkio ir žemės naudojimo srityse. Apskritai Albanija pradėjo įgyvendinti šios srities prioritetus. Nedidelė pažanga padaryta maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje. Reikia dėti pastangų siekiant pagerinti kompetencijų, atsakomybės ir ryšių rizikos valdymo srityje apibrėžimą, gyvūnų judėjimo registravimą, gyvūnų ligų kontrolę ir modernizuoti maisto ir pašarų įstaigas. Parengiamieji darbai šioje srityje tebėra ankstyvame etape. Nedidelė pažanga padaryta žuvininkystės srityje, kur ne itin pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Tebereikia padidinti kompetentingų institucijų, įskaitant Tarpinstitucinį jūrų operatyvinį centrą, išteklius ir techninius stebėjimo, kontrolės ir priežiūros gebėjimus. Nepakankamai nustatytas Aplinkos, miškų ir vandens administravimo ministerijos direktoratų atskaitų teikimo ir ryšių funkcijų pasidalijimas.

Menka pažanga padaryta transporto politikos srityje, daugiausia susijusi su kabotažu jūrų sektoriuje. Reikia daugiau pastangų vykdant derinimą su acquis ir veiksmingai įgyvendinant teisės aktus. Administraciniai ir techniniai gebėjimai tebėra silpni įvairių transporto rūšių srityse, ypač aviacijos ir kelių saugos. Geležinkelių infrastruktūros priežiūra verčia susirūpinti, jai reikia skirti daugiau išteklių. Menka pažanga padaryta energetikos srityje. Nepakankama tiekimo šaltinių įvairovė neigiamai veikia elektros tiekimo saugumą. Siekiant užtikrinti šio sektoriaus gyvybingumą reikia toliau vykdyti energetikos rinkos reformas. Reikia toliau sustiprinti energetikos reguliavimo institucijos administracinius gebėjimus ir nepriklausomumą. Apskritai ne itin pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus transporto ir energetikos srityse.

Tam tikra pažanga padaryta su acquis derinant teisės aktus dėl netiesioginio apmokestinimo, taip pat stiprinant mokesčių administracijos tyrimų ir vidaus audito gebėjimus. Reikia daugiau pastangų tiesioginio apmokestinimo, mokesčių rinkimo, PVM grąžinimo ir IT srityse. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Albanija nepadarė pažangos derindama ekonomikos ir pinigų politikos teisės aktus su acquis. Nepakankamai pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Menka pažanga padaryta rengiant ekonomikos politikos dokumentą. Politikos formavimo gebėjimai nepakankami. Tam tikra pažanga padaryta statistikos srityje. 2011 m. spalio mėn. INSTAT atliko gyventojų ir namų ūkių surašymą. Reikia labai pagerinti sektorių statistinius duomenis ir skirti pakankamai išteklių būsimam žemės ūkio surašymui. Reikia užtikrinti INSTAT nepriklausomumą ir administracinius gebėjimus. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant statistikos srities parengiamuosius darbus.

Menka pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityje, kur nelabai pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Darbo rinką toliau formuoja aukštas neoficialus užimtumas, mažas moterų dalyvavimas ir gana aukštas jaunimo nedarbas. Neįgaliųjų ir romų mažumos socialinė įtrauktis tebėra nepakankama. Reikia spręsti finansavimo tvarumo klausimą ir užtikrinti tinkamą socialinės paramos ir apsaugos reformų įgyvendinimą. Šios srities politikos įgyvendinimas tebėra uždavinys. Tam tikra pažanga padaryta įmonių ir pramonės politikos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Tam tikrų priemonių imtasi siekiant palengvinti galimybes MVĮ gauti finansavimą ir pagerinti verslui skirtą reguliavimo sistemą. Pasitraukimo iš rinkos procedūros tebėra lėtos.

Tam tikra pažanga padaryta transeuropinių tinklų srityje. Geležinkelių transportas tebėra per menkai išvystytas ir reikia didelių investicijų siekiant išlaikyti ir atnaujinti bendrą transporto infrastruktūrą. Reikia daugiau pastangų energetikos tinklų srityje, kad būtų baigtos elektros jungiamosios linijos su kaimyninėmis šalimis ir pradėta kurti gamtinių dujų įvedimo strategija. Apskritai nelabai pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Tam tikra pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje, kur parengiamieji darbai tebėra ankstyvame etape. Reikia didelių pastangų siekiant sukurti būtinus institucinius ir administracinius gebėjimus centriniu ir vietos lygmenimis ir parengti tinkamą bei kokybišką projektų rengimo mechanizmą.

Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant teismų sistemos ir pagrindinių teisių politiką, visų pirma įgyvendinant pagrindinius Komisijos nuomonėje išdėstytus prioritetus. Vis dėlto tebėra didelių teisinės sistemos trūkumų, ypač dėl teismų sistemos reformos. Nuolatinis teisėkūros ir politikos priemonių įgyvendinimas tebėra uždavinys visose šio skyriaus srityse. Albanija nelabai pasistūmėjo derindama teismų sistemos ir pagrindinių teisių sritis su Europos standartais ir acquis.

Tam tikra pažanga padaryta teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, ypač sienų valdymo, tarptautinio bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse. Reikia užtikrinti tvirtesnį teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir siekti svarbių tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatų. Apskritai toliau vyksta šios srities parengiamieji darbai.

Menka pažanga padaryta mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, kur nelabai pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Reikia daugiau pastangų nacionaliniu lygmeniu siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus ir padidinti šalies konkurencingumą. Investicijų į mokslinius tyrimus lygis tebėra labai mažas, taip pat reikia sustiprinti žmogiškąjį kapitalą.

Nemaža pažanga padaryta derinant švietimo ir kultūros sritis su Europos standartais, ypač aukštojo mokslo srityje, ir plėtojant profesinį rengimą ir švietimą. Reikia daugiau pastangų pagerinti privačiųjų aukštojo mokslo institucijų skaidrumą. 2012 m. Albanija pradėjo dalyvauti programoje „Kultūra“. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Aplinkos srityje vykdant derinimą su acquis padaryta tam tikra pažanga, tačiau klimato kaitos srityje pažanga buvo labai menka. Reikia nedelsiant dėti daugiau pastangų suderinti, įgyvendinti ir vykdyti teisės aktus. Visuomenės informuotumas ir konsultacijos dėl teisėkūros iniciatyvų ar viešųjų investicijų tebėra silpni. Reikia užtikrinti didesnį politinį įsipareigojimą ir labiau koordinuoti veiksmus šiuose sektoriuose. Reikia didelių investicijų, tačiau išteklių šiuo metu skirta nedaug. Reikia geriau integruoti aplinką į kitas politikos sritis, kaip antai transporto ir energetikos. Reikia didelių pastangų siekiant didinti informuotumą apie klimato kaitą, nustatyti strategiškesnį šalies požiūrį, derinti su acquis ir jį įgyvendinti, taip pat sustiprinti administracinius gebėjimus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Dar tik pradėti vykdyti parengiamieji darbai aplinkos srityje, o parengiamieji darbai klimato kaitos srityje tebėra itin ankstyvame etape.

Tam tikra pažanga padaryta vartotojų ir sveikatos apsaugos srityse. Teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas tebėra labai prastas. Iki šiol nesukurta rinkos priežiūros sistema. Menkas specialistų ir visuomenės informuotas apie sveikatos apsaugos sistemą kenkia skaidrumui ir vykdymo užtikrinimui. Sveikatos sektorius ir toliau nepakankamai finansuojamas. Nelabai pasistūmėta vykdant šių sričių parengiamuosius darbus. Pažanga padaryta derinant teisės aktus muitų sąjungos srityje, kur kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Tebėra trūkumų, susijusių su bendrais administraciniais ir veiklos gebėjimais, įskaitant IT sistemų suderinamumą su ES reikalavimais. Reikia daugiau pastangų atliekant muitinį įvertinimą ir sudarant lengvesnes prekybos sąlygas.

Vidutiniška pažanga padaryta išorės santykių srityje. Albanija toliau tinkamai bendradarbiavo su PPO ir VELPS. Vis dar reikia pagerinti prekybos politiką vykdančių institucijų administracinius gebėjimus. Užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje šalis toliau derino savo poziciją su ES bendrosiomis saugumo ir gynybos politikos pozicijomis ir nuolatos reiškė politinį pasiryžimą dalyvauti civilinėse ir karinėse bei krizių valdymo operacijose. Vis dar reikia užbaigti kurti valstybinės policijos valdomą internetinį ginklų ir šaudmenų registrą. Apskritai šios srities parengiamieji darbai tebevyksta tinkamai.

Menka pažanga padaryta finansų kontrolės srityje, kur nelabai pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus. Tebėra trūkumų susijusių su viešosios vidaus finansų kontrolės teisinės sistemos ir vadovų atskaitomybės principo įgyvendinimu. Reikia patobulinti išorės auditus pagal INTOSAI standartus.

Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje jokios konkrečios pažangos nepadaryta. Reikės sukurti patikimas koordinavimo struktūras ir įgyvendinimo taisykles, kad būtų laiku pasiruošta valdyti nuosavų išteklių sistemą. Apskritai parengiamieji darbai šioje srityje yra ankstyvame etape.

Bosnija ir Hercegovina

Susitarimu dėl valstybės lygio vyriausybės nutraukta šešiolika mėnesių po 2010 m. spalio mėn. visuotinių rinkimų trukusi politinė aklavietė ir įsteigtos vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos. Suformavus naują Ministrų tarybą ir priėmus du pagrindinius su ES susijusius teisės aktus nuo pat pradžios dėmesys sutelktas į integraciją į ES. Tačiau šis tempas neišlaikytas. Pasiektas politinis konsensusas prarastas ir ES darbotvarkės įgyvendinimas įstrigo. Pradėta valstybės, federacijos ir kantono valdžios institucijų pertvarka, tačiau procesas tebėra sustabdytas dėl politinių ir teisinių ginčų. Politiniai veikėjai vis dar neturi bendros vizijos dėl bendros šalies krypties ir ateities bei institucinės santvarkos, kad šalis padarytų kokybinę pažangą siekdama narystės ES.

Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio įgaliojimus atskyrus nuo Aukščiausiojo įgaliotinio biuro, ES delegacijos ir Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje kai kuriose srityse tapo pagrindiniu pagalbininku valdžios institucijoms įgyvendinant ES darbotvarkės tikslus pagrindinėse srityse.

Apskritai Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą siekdama atitikti politinius kriterijus. Birželio mėn. Briuselyje pradėtas aukšto lygio dialogas dėl stojimo proceso, kuriame Bosnijos ir Hercegovinos institucijų ir politinių partijų atstovams paaiškinti stojimo į ES reikalavimai. Dalyviai susitarė dėl integracijos į ES vidaus veiksmų plano, kad galėtų įsigalioti SAS ir būtų galima pateikti patikimą narystės prašymą, kaip nurodyta atitinkamose Tarybos išvadose. Nesilaikyta birželio mėn. veiksmų plane nustatyto pirmojo termino pateikti sutartą pasiūlymą laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Sejdic-Finci byloje. Tebereikia prioritetine tvarka sukurti veiksmingą įvairių valdžios lygių veiksmų koordinavimo mechanizmą ES teisės aktų perkėlimui, įgyvenimui ir vykdymui, kad šalis galėtų ES klausimais kalbėti vienu balsu ir veiksmingai pasinaudoti pasirengimo narystei ES pagalba.

Kalbant apie demokratiją ir teisinę valstybę, po 2010 m. spalio mėn. vykusių visuotinių rinkimų vasario mėn. suformuota valstybės lygio vyriausybė. Birželio mėn. pradėta valstybės lygio ir federacinių institucijų pertvarka, tačiau dėl politinių ginčų ir vykstančių teisinių ginčų šio proceso rezultatas tebėra neaiškus. Reikia prioritetine tvarka stiprinti institucijų funkcionalumą ir veiklos koordinavimo mechanizmus. Vis dar reikia suderinti Konstituciją su Europos žmogaus teisių konvencija. Vis dar reikia pateikti Parlamentinei asamblėjai pasiūlymą dėl politinio konsensuso iš dalies pakeisti Konstituciją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos (Sejdic-Finci byla).

Parlamentinė asamblėja padarė tam tikrą pažangą priimdama su ES susijusius teisės aktus, visų pirma priėmė valstybės pagalbos įstatymą ir įstatymą dėl namų ūkių ir gyventojų surašymo. Siekiant laikytis įsipareigojimų pagal laikinąjį susitarimą ir SAS, reikia prioritetine tvarka įsteigti valstybės pagalbos tarybą, užtikrinti, kad būtų laikomasi ES principų dėl viešųjų įmonių, ir sukurti išsamų valstybės pagalbos inventorių. Teisėkūros veiklos veiksmingumą silpnino vėlavimas suformuoti valstybės lygio vyriausybę ir vykdoma visų lygių valdžios pertvarka. Reikia pagerinti autonominių vienetų parlamentų, valstybės lygio Parlamentinės asamblėjos ir valstybės lygio Ministrų tarybos bendradarbiavimą su ES susijusių klausimų srityse.

Menka pažanga padaryta gerinant visų lygių vyriausybės funkcionalumą ir veiksmingumą, kuri toliau negalėjo tinkamai dirbti dėl nenuoseklaus bei nekoordinuojamo politikos formavimo. Gegužės mėn. priimtas 2012 m. valstybės lygio biudžetas, po to suskilo valdančioji koalicija. Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūroje išsiskyrė pozicijos dėl tam tikrų užsienio politikos aspektų formavimo.

Menka pažanga padaryta vykdant viešojo administravimo reformą. Patikslintas viešojo administravimo reformos strategijos veiksmų planas, kuriame nustatyta reformos sistema ateinantiems penkeriems metams. Visų lygių administracinių institucijų darbas vis dar prastai koordinuojamas, o viešojo administravimo reformos procesas neturi reikiamos politinės paramos. Reikia išspręsti visų lygių viešojo administravimo finansų tvarumo klausimą. Įsteigta valstybės lygio ombudsmeno institucija, tačiau jos veiksmingumui neigiamos įtakos turėjo sumažėjęs jos veiklos finansavimas. Susiskaidymas ir politizavimas toliau trukdo sukurti profesionalią, atskaitingą, skaidrią ir veiksmingą valstybės tarnybą atsižvelgiant į nuopelnus ir kompetenciją.

Nedidelė pažanga padaryta vykdant teismų sistemos reformą. Palaikant struktūrinį dialogą teisingumo klausimais susiformavo konstruktyvus požiūris dėl poreikio vykdyti visapusišką reformą, remiantis nacionaliniu savarankiškumu, įskaitant teisingumo sektoriaus reformos strategijos ir nacionalinės karo nusikaltimų strategijos įgyvendinimą. Imtasi daugiau priemonių siekiant sumažinti neišnagrinėtų bylų, visų pirma dėl komunalinių mokesčių, skaičių, tačiau apskritai neišnagrinėtų bylų, įskaitant karo nusikaltimų bylas, tebėra labai daug. Baudžiamosios teisės įstatymus reikia suderintai taikyti visoje šalyje ir spręsti nenuoseklaus teismų sistemos darbo organizavimo ir biudžetų klausimus.

Bosnija ir Hercegovina padarė labai nedidelę pažangą kovodama su korupcija; korupcija tebėra paplitusi daugelyje viešojo ir privačiojo sektorių sričių ir tebėra didelė problema. Teisinė sistema sukurta, tačiau politinė valia spręsti klausimą ir gerinti institucinius gebėjimus tebėra silpna. Reikia tvirčiau įgyvendinti strategiją ir veiksmų planą. Priimtas Kovos su korupcija agentūros taisyklių sąvadas, tačiau agentūra visapusiškai neveikia. Teisminis korupcijos bylų nagrinėjimas tebevyko lėtai ir baudžiamasis persekiojimas pradėtas tik keliose aukšto lygio pareigūnų bylose. Susirūpinti vis dar verčia nepakankamas teisės aktų įgyvendinimas ir autonominių vienetų veiklos koordinavimo problemos. Bosnijai ir Hercegovinai reikia tvirtesnio politinio įsipareigojimo ir ryžtingesnių veiksmų kovojant su korupcija. Menka pažanga padaryta kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Bosnija ir Hercegovina tebėra ginklų ir šaudmenų, kuriuos turi nusikaltėlių grupuotės ES, kilmės šalis. Organizuoti nusikaltimai yra toliau susiję su narkotikų tranzitu tarptautiniuose prekybos narkotikais maršrutuose.

Pagarba žmogaus teisėms ir mažumų apsauga iš esmės užtikrinta. Bosnija ir Hercegovina ratifikavo pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, tačiau jų įgyvendinimas yra netolygus.

Pilietinės ir politinės teisės iš esmės gerbiamos. Tam tikra pažanga padaryta gerinant kalėjimų sąlygas. Iki šiol neveikia nauja psichiatrijos įstaiga Sokolace. Vis dar reikia įgyvendinti visapusišką kalėjimų sistemos reformą. Dar nepriimtas nemokamos teisinės pagalbos pagrindų įstatymas. Tam tikra pažanga padaryta dėl teisės kreiptis į teismą, tačiau institucinė sistema šalyje tebėra nenuosekli. Valstybės ir autonominių vienetų konstitucijose įtvirtinta saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir minties, sąžinės bei religijos laisvė. Spaudos taryba toliau glaudžiai dirbo su teisminėmis institucijomis ir žurnalistų asociacijomis, kad pagerintų pranešimų kokybę ir didintų piliečių informuotumą apie jų juridines teises. Ir toliau fiksuoti žurnalistų bauginimo ir grasinimo jiems atvejai. Susirūpinimą tebekelia politinis spaudimas žiniasklaidai ir žiniasklaidos poliarizacija pagal politines ir etnines nuostatas. Padaugėjo mėginimų susilpninti Ryšių reguliavimo tarnybos ir visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą. Iki šiol nepaskirtas Ryšių reguliavimo tarnybos generalinis direktorius ir valdybos nariai. Kalbant apie pilietinę visuomenę, reikia pagerinti visų lygių bendradarbiavimo mechanizmus ir finansavimo skaidrumą. Rugsėjo mėn. Sarajeve vyko tarptautinis taikos susitikimas, kuriame dalyvavo pagrindiniai religiniai vadovai.

Ekonominės ir socialinės teisės iš esmės gerbiamos. Tam tikra pažanga padaryta kovojant su smurtu prieš moteris ir ankstyvojo vaikų ugdymo srityje. Moterų ir vaikų teisės vis dar užtikrinamos netolygiai. Menka pažanga padaryta užtikrinant, kad mokyklos būtų labiau integracinės. Faktinis atskyrimas ir diskriminacija dėl etninės kilmės kai kuriose valstybinėse mokyklose ir toliau verčia susirūpinti. Etnine kilme pagrįstos ir padalintos švietimo sistemos tebėra kliūtis siekiant tvarių rezultatų. Priimtas valstybės lygio kovos su diskriminacija įstatymas, tačiau menka pažanga padaryta užtikrinant, kad jis būtų veiksmingai įgyvendamas. Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacija tebėra labai paplitusi. Socialinių išmokų sistema, kuri tebegrindžiama ne poreikiais, bet statusu, turi neigiamą poveikį pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius, padėčiai. Plėtoti socialinį dialogą ir naudotis darbo teisėmis toliau trukdė tai, kad nepripažįstami valstybinio lygio socialiniai partneriai, o teisės aktų sistema nenuosekli.

Pagarba žmogaus teisėms ir mažumų[5] bei kultūrinių teisių apsauga iš esmės užtikrinta. Nacionalinė mažumų taryba turėjo nedidelį poveikį formuojant politiką, iš dalies dėl menkos politinės ir finansinės paramos. Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant romų aprūpinimo būstu veiksmų planą. Reikia paspartinti pastangas užtikrinti veiksmingą sveikatos priežiūros, užimtumo ir švietimo veiksmų planų įgyvendinimą, pagerinti visiems keturiems veiksmų planams skiriamus išteklius ir užtikrinti jų įgyvendinimo tvarumą. Nemažai gimusių romų vaikų neužregistruojami, todėl negali lankyti mokyklos ir neturi sveikatos draudimo. Vis dėlto romų mažumos gyvenimo sąlygos tebėra labai sunkios ir ji vis dar diskriminuojama. Kalbant apie pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis, tam tikra pažanga padaryta būsto suteikimo srityje siekiant įgyvendinti Deitono–Paryžiaus taikos susitarimo (DPTS) 7 priedą. Dėl diskriminacijos, susijusios su galimybėmis įsidarbinti, gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir naudotis teisėmis į pensiją, vis dar sunku užtikrinti grįžimo ir integracijos vietoje ilgalaikiškumą. Vis dėlto dar nevisiškai įdiegtos skaidrios lėšų skyrimo pagal poreikius grįžimui paremti procedūros.

Regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje toliau įgyvendintas DPTS. Bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) apskritai išliko patenkinamas daugumoje sričių.

Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos ir Serbijos teismai ir prokurorai toliau bendradarbiavo. Įgyvendinami dvišaliai susitarimai dėl teismų sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo. Karo nusikaltimų bylas nagrinėti toliau trukdė baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teisinės išdavimo kliūtys. Vis dar reikia užbaigti protokolą dėl Bosnijos ir Hercegovinos prokuratūros ir Serbijos karo nusikaltimų prokuratūros dalijimosi informacija ir įrodymais karo nusikaltimų bylose.

Kalbant apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą, su JAV sudarytas dvišalis susitarimas dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų pozicijų ir pagrindinių principų. Šalis turi suderinti savo poziciją su ES pozicija.

Nemenka pažanga padaryta Sarajevo deklaracijos procese. Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija ir Serbija toliau bendradarbiavo siekdamos tvariai išspręsti klausimus, susijusius su pabėgėliais, kurie buvo perkelti dėl paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį kilusių ginkluotų konfliktų. Keturios šalys pasirašė ministrų deklaraciją ir susitarė dėl regioninės aprūpinimo būstu programos, pagal kurią remiami maždaug 27 000 namų ūkiai arba 74 000 asmenų. Per balandžio mėn. Sarajeve vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją, įsipareigota skirti maždaug 265 mln. EUR programai paremti. Reikia toliau tinkamai bendradarbiauti sprendžiant visus neišspręstus proceso klausimus.

Bosnija ir Hercegovina toliau aktyviai dalyvavo regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose, įskaitant Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo tarybą (RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS). Bosnija ir Hercegovina toliau plėtojo santykius su kaimynėmis, tačiau vis dar reikia iki galo išspręsti sienų ir nuosavybės klausimus. Vyko nemažai susitikimų, kuriuose nagrinėtas Kroatijos įstojimo į ES 2013 m. liepos mėn. poveikis dvišaliams santykiams. Šiomis aplinkybėmis tęstos diskusijos dėl neišspręstų sienų valdymo klausimų, tačiau padaryta nedidelė pažanga. Susitarimas dėl laisvo tranzito per Pločės uostą Kroatijoje ir Neumo koridorių Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat susitarimas dėl vietinio eismo per sieną turėtų būti suderinti su ES acquis. Atsižvelgiant į Kroatijos stojimą reikia skubiai išspręsti su sienomis, prekyba ir su tranzitu susijusius klausimus.

2011 m. Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika augo 1,3 proc. Augimą skatino atsigaunanti vidaus paklausa ir, kiek mažiau, – vis didėjanti išorės paklausa. 2012 m. pradžioje dėl suprastėjusios ekonominės aplinkos atsigavimo procesas sustojo. Nedarbo lygis išliko labai aukštas. Padidėjusios pajamos ir šiek tiek sumažėjusios išlaidos lėmė tam tikrą fiskalinį konsolidavimą. Tačiau viešųjų finansų kokybė tebėra prasta, o fiskaliniam tvarumui labai pakenkė delsimas priimti valstybės lygio biudžetą ir vidutinės trukmės fiskalinę strategiją. Susilpnėjęs konsensusas dėl ekonominės ir fiskalinės politikos pagrindų neigiamai paveikė šalies lygio reformas. Sutarta dėl naujo dvejų metų TVF rezervinio susitarimo siekiant paremti šalies pastangas kovoti su prastėjančios išorės aplinkos poveikiu ir šalinti išorės ir vidaus pažeidžiamumo priežastis.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Bosnija ir Hercegovina padarė menką tolesnę pažangą kurdama veikiančią rinkos ekonomiką. Reikia toliau ryžtingai vykdyti reformas, kad šalis ilgainiui galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje.

Išlaikytas finansinis ir piniginis stabilumas, o infliacija sumažėjo. Valiutų valdybos sistemos patikimumo lygis toliau buvo aukštas. Kredito augimas tęsėsi, nors ir šiek tiek lėčiau, dėlto atsigavo vidaus paklausa. Prekybos veikla toliau augo, o prekybos integracijos į ES ir regiono šalis lygis išliko aukštas. Galima pastebėti nedidelį verslo aplinkos pagerėjimą, visų pirma susijusį su spartesniu įmonių registravimu.

Vis dėlto Bosnijos ir Hercegovinos fiskalinės politikos tvarumui ir patikimumui smarkiai pakenkė tai, kad buvo vėluojama priimti 2011 ir 2012 m. valstybės lygio biudžetus ir 2012–2014 m. bei 2013–2015 m. visuotines fiskalinės politikos programas. Viešieji finansai ir toliau buvo prastos kokybės, nes einamosios išlaidos yra didelės, palyginti su BVP. Suprastėjusios išorės aplinkos padariniai nuo 2012 m. vis labiau kenkia viešiesiems finansams, o vyriausybės skolinimasis ir skola sparčiai auga. Šis skolinimasis šiek tiek atbaido privačiuosius investuotojus. Išorės disbalansas, visų pirma užsienio prekybos balanso deficitas ir einamosios sąskaitos deficitas, didėjo. Nepasistūmėta vykdant privatizacijos procesą, restruktūrizuojant viešąsias įmones ir liberalizuojant tinklų pramonės šakas. Ekonomikos produktyvumas ir konkurencingumas tebebuvo menki, kadangi nebuvo pakankamai išnaudojami vidaus augimo šaltiniai. Darbo rinkos sąlygos išliko prastos, o tokie struktūriniai suvaržymai, kaip dideli socialinių įmokų tarifai ir prastai orientuoti socialiniai pervedimai toliau trukdė kurti darbo vietas. Nedarbas išliko labai aukštas, dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra labai mažas. Verslo aplinką neigiamai veikia administracinis neveiksmingumas ir silpna teisinė valstybė. Neoficialus sektorius tebėra didelė problema.

Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą derindama savo teisės aktus ir politiką su Europos standartais. Tam tikra pažanga padaryta tokiose srityse kaip laisvas prekių judėjimas, intelektinė nuosavybė, moksliniai tyrimai, taip pat sprendžiant nemažai su teisingumu, laisve ir saugumu susijusių klausimų. Vis dar reikia ypatingų pastangų laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo, kapitalo, muitų ir mokesčių, viešųjų pirkimų, užimtumo ir socialinės politikos, švietimo, kultūros, pramonės ir MVĮ, žemės ūkio ir žuvininkystės, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos, aplinkos ir klimato kaitos, transporto, energetikos, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, taip pat finansų kontrolės ir statistikos srityse. Apskritai laikinasis susitarimas toliau buvo įgyvendinamas netolygiai. Šalis toliau pažeidžia laikinąjį susitarimą, kadangi neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos ir nepakankamai laikosi valstybės pagalbos įsipareigojimų. Priimtas valstybės pagalbos įstatymas, tačiau vis dar reikia įsteigti valstybės pagalbos tarybą, laikytis ES principų dėl viešųjų įmonių ir sukurti išsamų valstybės pagalbos inventorių. Reikia tvirčiau įgyvendinti įstatymą dėl gyventojų surašymo.

Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą vidaus rinkos srityse. Laisvo prekių judėjimo srityje padaryta tam tikra pažanga vykdant standartizaciją, akreditaciją, rinkos priežiūrą ir užtikrinant vartotojų apsaugą. Vis dar reikia didelių pastangų, kad teisinė sistema būtų suderinta su ES teisės aktais ir kad būtų pagerinti administraciniai gebėjimai siekiant sukurti bendrą ekonominę erdvę. Reikia užmegzti viešojo ir privačiojo sektorių dialogą dėl pramonės rinkos.

Asmenų, paslaugų judėjimo ir įsisteigimo teisės srityje padaryta menka pažanga. Abu autonominiai vienetai įgyvendina naujus finansinių institucijų sąskaitų planus, kurie yra tarpusavyje suderinti, o autonominių vienetų tarpusavio bankų priežiūra išliko patenkinama. Labai svarbu toliau paprastinti įmonių registravimą ir derinti pašto paslaugų teisės aktų sistemą.

Laisvo kapitalo judėjimo srityje pažangos nepadaryta. Reikia tęsti derinimą su acquis, taip pat teisės aktus suderinti šalies mastu. Menka pažanga padaryta muitų ir mokesčių srityje. Tebėra trūkumų, susijusių su teisės aktų derinimu ir bendrais administraciniais ir veiklos gebėjimais. Reikia daugiau pastangų teikti geresnes paslaugas mokesčių mokėtojams, užtikrinti lengvesnes prekybos sąlygas ir užtikrinti veiksmingą teisės aktų, įskaitant intelektinės nuosavybės teisės aktus, įgyvendinimą ir vykdymą.

Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą priimdama valstybės lygio valstybės pagalbos įstatymą ir užtikrindama konkurencijos taisyklių vykdymą. Viešųjų pirkimų srityje pažangos nepadaryta, visų pirma kiek tai susiję su visišku viešųjų pirkimų teisės aktų suderinimu. Pažanga toliau daryta intelektinės nuosavybės teisių srityje.

Menka pažanga padaryta užimtumo ir socialinės politikos srityje. Reikia toliau intensyviau derinti teisės aktus ir priimti bei įgyvendinti strateginius dokumentus. Tebereikia priimti valstybės lygio socialinės įtraukties strategiją. Švietimo srities pagrindų įstatymai ir strategijos priimti, tačiau juos dar reikia įgyvendinti. Tam tikra pažanga padaryta kultūros srityje. Pažanga daryta mokslinių tyrimų srityje, toliau rengtasi įgyvendinti iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“. Toliau pasistūmėta derybose dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.

Bosnija ir Hercegovina padarė menką pažangą siekdama atitikti Europos standartus keliose sektorių politikos srityse. Kiek tai susiję su pramone bei mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), vis dar reikia priimti šalies vystymosi strategiją, įskaitant pramonės politikos aspektus, ir naują MVĮ strategiją. Menka pažanga padaryta žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos, taip pat žuvininkystės srityse. Labai svarbu aiškiai atskirti kompetencijas, užtikrinti glaudesnį valstybės ir autonominių vienetų derinimo su šios srities acquis koordinavimą ir modernizuoti įstaigas. Tai, kad nebuvo pažangos, neigiamai paveikė prekybą žemės ūkio produktais, visų pirma su ES.

Bosnijos ir Hercegovinos parengiamieji darbai aplinkos srityje tebėra ankstyvame etape. Vis dar reikia parengti suderintą aplinkos apsaugos teisinę sistemą ir sukurti tinkamus institucinius gebėjimus. Administraciniai gebėjimai prasti, reikia sustiprinti horizontaliuosius ir vertikaliuosius skirtingų valdžios institucijų ryšius. Klimato kaitos srityje vis dar reikia priimti nacionalinę klimato strategiją, suderinti su acquis ir didinti informuotumą.

Bosnija ir Hercegovina padarė menką pažangą transporto sektoriuje, tačiau tam tikrų teigiamų pokyčių įvyko transeuropinių transporto tinklų ir oro transporto srityse. Dar reikia visiškai suderinti įstatymą dėl pavojingų krovinių vežimo su ES acquis. Spręstinas klausimas – transporto infrastruktūros modernizavimas. Parengiamieji darbai energetikos srityje tebėra ankstyvame etape. Būdama Energijos bendrijos sutarties šalis, Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti atitinkamus ES energetikos teisės aktus. Siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, reikia įsteigti šalies mastu veikiančią perdavimo įmonę ir priimti išsamią energetikos strategiją.

Menka pažanga padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Dar reikia suderinti visuomeninio transliuotojo veiklą reglamentuojančią teisinę sistemą. Ryšių reguliavimo institucijos ir visuomeninių transliuotojų nepriklausomumas vis dar buvo varžomas, rimtai susirūpinti tebeverčia politinis spaudimas žiniasklaidai ir lėtai įgyvendindama visuomeninio transliuotojo reforma.

Menka pažanga padaryta finansų kontrolės srityje. Vis dar reikia priimti ir įgyvendinti teisės aktus, o centrinių derinimo padalinių koordinavimo taryba turi iš naujo vykdyti savo funkciją. Reikia sustiprinti vidaus audito gebėjimus ir išorės audito institucijų nepriklausomumą. Tam tikra pažanga padaryta statistikos srityje. Reikia pagerinti sektorių statistiką, pavyzdžiui, nacionalinių sąskaitų, verslo ir žemės ūkio statistiką. Šalies statistikos institucijos turi intensyviau bendradarbiauti valstybės ir autonominių vienetų lygiu ir su kitomis atitinkamomis valstybės agentūromis, be kita ko, atsižvelgiant į įstatymo dėl gyventojų ir namų ūkių surašymo įgyvendinimą.

Tam tikra pažanga padaryta įvairiose su teisingumu, laisve ir saugumu susijusiose srityse. Toliau spręsti prioritetiniai vizų politikos klausimai. Toliau sklandžiai įgyvendinti ES ir Bosnijos ir Hercegovinos vizų režimo paprastinimo ir readmisijos susitarimai. 2010 m. gruodžio mėn. teisė be vizų keliauti po Šengeno šalis suteikta biometrinius pasus turintiems Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams. Pagal laikotarpio po vizų režimo liberalizavimo stebėjimo mechanizmą Bosnija ir Hercegovina priėmė tikslines migracijos srautų valdymo gerinimo priemones. Vis dar reikia įgyvendinti kai kurias reformas, priimtas pagal vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą. Visų pirma reikia skubiai sukurti veikiančią teisėsaugos institucijų ir prokuratūros tarnybų visoje Bosnijoje ir Hercegovinoje elektroninių duomenų keitimosi sistemą ir įsteigti visiškai veikiančią kovos su korupcija agentūrą, turinčią pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių.

Šalis pasistūmėjo vykdydama parengiamuosius darbus sienų valdymo, prieglobsčio ir migracijos srityse. Toliau tobulinta prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos sistema, migracijos srautų stebėjimas, toliau gerėjo tarpžinybinis bendradarbiavimas. Reikia toliau atnaujinti kai kurių sienos perėjimo punktų infrastruktūrą. Vis dar reikia išspręsti neteisėtų sienos perėjimo punktų su Juodkalnija ir Serbija klausimą. Tam tikra pažanga padaryta kovojant su pinigų plovimu. Pinigų plovimo prevencijos strategija ir veiksmų planas įgyvendinami prastai. Menka pažanga padaryta kovos su narkotikais srityje. Didelė problema tebėra tai, kad nesant veiksmingų teisminių priemonių, sudėtinga kovoti su neteisėta prekyba narkotikais.

Bosnija ir Hercegovina toliau didino policijos gebėjimus ir veiksmingumą. Dėl Bosnijos ir Hercegovinos policijos pajėgų susiskaidymo toliau mažėja veiksmingumas, bendradarbiavimas ir keitimasis informacija. Vis dar nepakankamai kovojama su organizuotu nusikalstamumu, nes teisėsaugos institucijų darbas nekoordinuojamas veiksmingai. Organizuotas nusikalstamumas vis dar verčia rimtai susirūpinti ir daro poveikį teisinei valstybei ir verslo aplinkai. Reikia aktyviau kovoti su prekyba žmonėmis, taip pat reikia gerinti prekybos žmonėmis aukų atpažinimą. Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą kovodama su terorizmu. Vėl suburta jungtinė darbo grupė kovos su terorizmu klausimais, tačiau terorizmo prevencijos ir kovos su juo strategija tebėra silpnai įgyvendinama.

Tęsti parengiamieji darbai asmens duomenų apsaugos srityje, tačiau reikia sustiprinti teisėsaugą ir priežiūros agentūros nepriklausomumą. Labai svarbu tinkamai užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kad Bosnija ir Hercegovina galėtų sudaryti susitarimus su Europolu ir Eurojustu.

Turkija

Gegužės mėn. pradėta aiški darbotvarkė, kuria siekiama paremti ir papildyti stojimo derybas intensyviau bendradarbiaujant įvairiose abiem pusėms svarbiose srityse: politinės reformos, derinimas su acquis, dialogas užsienio politikos klausimais, vizos, judumas ir migracija, prekyba, energetika, kova su terorizmu ir dalyvavimas Bendrijos programose. Šešios iš aštuonių darbo grupių, įsteigtų derinimui su acquis paremti, dalyvavo pirmame posėdyje.

Pakankamai demokratiškai ir įtraukiai pradėti darbai dėl naujos konstitucijos. Tačiau vis didesnį nerimą kelia nepakankama Turkijos pažanga siekiant visapusiškai atitikti politinius kriterijus. Pagarbos žmogaus teisėms padėtis tebekelia didelį susirūpinimą. Tai pirmiausia lemia platus teisinės sistemos, kuria reglamentuojama kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taikymas, dėl to reguliariai pažeidžiama teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir teisė laisvai burtis į asociacijas. Nors diskutuojama klausimais, kurie laikomai opiais, pavyzdžiui, armėnų klausimas arba kariuomenės vaidmuo, tačiau didelį susirūpinimą tebekelia praktiškai ribojama žiniasklaidos laisvė ir daug teismo bylų prieš rašytojus ir žurnalistus. Dėl to plačiai paplitusi vidinė cenzūra.

Demokratijos ir teisinės valstybės srityje imtasi tinkamų žingsnių dėl bendro darbo rengiant naują konstituciją, tačiau apskritai per mažai konsultuotasi vykdant teisėkūros procesą. Tyrimai dėl tariamų perversmo planų suteikia galimybę sustiprinti pasitikėjimą tinkamai veikiančiomis Turkijos demokratinėmis institucijomis ir teisine valstybe, tačiau juos aptemdė didelis susirūpinimas dėl jų plačios apimties ir teisminio proceso trūkumų. Kurdų klausimas tebėra pagrindinis Turkijos demokratijos uždavinys. 2009 m. paskelbtos demokratinio atvirumo politikos, kuria, be kita ko, siekta spręsti kurdų klausimą, nebuvo laikomasi. Pietryčiuose sulaikyta nemažai vietos valdžios politikų. Itin padaugėjo PKK teroristinių išpuolių.

Įgyvendinant viešojo administravimo reformą padaryta teisėkūros reformos pažanga. Ombudsmeno institucijos įsteigimas – svarbus žingsnis ginant piliečių teises ir užtikrinant viešojo administravimo institucijų atskaitomybę. Viešojo administravimo reformai reikia didesnės politinės paramos, o vykdant administracinę decentralizaciją pažangos nepadaryta.

Toliau konsoliduota saugumo pajėgų civilinė priežiūra. Parlamento vykdoma gynybos biudžeto priežiūra – teigiamas pokytis, tačiau jos taikymas tebebuvo ribotas. Generalinis štabas apskritai vengė daryti tiesioginį ar netiesioginį spaudimą politiniais klausimais. Padaryta keletas simbolinių žingsnių siekiant sukurti demokratiškesnius civilinius ir karinius santykius. Reikia toliau vykdyti reformas, ypač karinio teisingumo sistemos ir žandarmerijos civilinės priežiūros srityse.

Tam tikra pažanga padaryta teismų sistemos srityje, priėmus trečiąjį teismų sistemos reformos dokumentų rinkinį, kuriuo padaroma nemažai Turkijos baudžiamosios teisenos sistemos pokyčių, pavyzdžiui, sumažinami apribojimai žiniasklaidai pranešti apie baudžiamuosius tyrimus arba panaikinama nuostata, pagal kurią prokuroras gali uždrausti leidinius. Įsigaliojus teisiniams pokyčiams iš kardomojo kalinimo paleista nemažai sulaikytųjų. Tačiau per teisines reformas nepašalinti pagrindiniai trūkumai, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas labiausiai smerkia Turkiją. Didelį susirūpinimą kelia kardomojo kalinimo dažnumas ir trukmė. Reikia tolesnių pastangų dėl teismų sistemos nepriklausomumo, nešališkumo ir veiksmingumo, įskaitant baudžiamosios teisenos sistemą ir didelį neišnagrinėtų sunkių baudžiamųjų bylų skaičių. Taip pat reikia toliau didinti moterų dalyvavimą teismų sistemoje. Reikia patikslinti teismų sistemos reformos strategiją dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Turkijos teisininkų bendruomenę ir pilietinę visuomenę.

Nedidelė pažanga padaryta kovos su korupcija srityje, kur padaryta šiek tiek pokyčių, susijusių su kaltinamaisiais parodymais ir politinių partijų finansavimo skaidrumu. Reikia padidinti politinio finansavimo skaidrumą. Plačiai taikomas imunitetas tebėra šios srities trūkumas. Reikia pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir kaltinamaisiais nuosprendžiais korupcijos bylose. Nešališkumas nagrinėjant kovos su korupcija bylas taip pat yra susirūpinimą keliantis klausimas. Reikia daugiau politinių pastangų įgyvendinti nacionalinę kovos su korupcija strategiją.

Kovojant su organizuotu nusikalstamumu padaryta netolygi pažanga. Turkija yra prisijungusi prie pagrindinių tarptautinių konvencijų, tačiau dėl per silpnos duomenų apsaugos teisės toliau ribojamas policijos bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu ir negalima sudaryti operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo su Europolu. Paskyrus policijos ryšių su Europolu pareigūną, pagerėtų dvišalis bendradarbiavimas. Kovos su prekyba žmonėmis srityje nepastebėta jokios didelės pažangos.

Kalbant apie žmogaus teises ir mažumų apsaugą, reikia didelių pastangų daugumoje sričių, visų pirma užtikrinant saviraiškos laisvę, susirinkimų laisvę, teisę laisvai burtis į asociacijas ir religijos laisvę.

Nors tam tikra pažanga padaryta užtikrinant tarptautinės žmogaus teisių teisės laikymąsi, vis dar reikia įvykdyti svarbias reformas ir sustiprinti žmogaus teisių struktūras. Be to, susirūpinti verčia didelis baudžiamųjų procesų prieš žmogaus teisių gynėjus skaičius.

Kalinimo įstaigose toliau mažėjo kankinimų ir netinkamo elgesio atvejų skaičius. Vis dėlto susirūpinti verčia per dažnas jėgos naudojimas, be to, padaryta menka pažanga sprendžiant nebaudžiamumo problemą. Neišspręstų bylų skaičius didžiulis, o pirmenybė teikiama saugumo pajėgų priešiniams kaltinimams

Kiek tai susiję su kalėjimų sistema, daugėjant kalinamų asmenų, kalėjimai tampa smarkiai perpildyti, o tai turi didelį poveikį sanitarijos ir kitoms fizinėms sąlygoms. Kalinimo sąlygos, ypač nepilnamečių, tebekelia didelį susirūpinimą. Jau seniai reikėjo peržiūrėti apskundimo tvarką kalėjimuose. Ypatingų pastangų reikia siekiant pagerinti kaliniams teikiamas medicinos paslaugas, taip pat nepilnamečių kalinimo sąlygas.

Nedidelė pažanga padaryta teisės kreiptis į teismą srityje. Teisinės pagalbos apimtis ir kokybė nepakankama. Nėra veiksmingo stebėsenos mechanizmo, kuriuo būtų galima išspręsti ilgalaikes problemas.

Kiek tai susiję su saviraiškos laisve, priėmus trečią teismų sistemos reformos rinkinį, nemažai žurnalistų paleista iš kardomojo kalinimo, sumažinti apribojimai žiniasklaidai pranešti apie baudžiamuosius tyrimus ir uždrausta areštuoti rašytinį veikalą prieš jį paskelbiant. Tačiau didelį susirūpinimą kelia išaugęs saviraiškos laisvės pažeidimų skaičius, o žiniasklaidos laisvė toliau praktiškai ribojama. Piktnaudžiaujama teisinio reglamentavimo sistema, ypač susijusia su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, ir jos aiškinimu teismuose. Dėl to ir dėl didelio žiniasklaidos sutelkimo pramoniniuose konglomeratuose, kurių interesai gerokai platesni už laisvą informacijos ir idėjų skleidimą, labai išplito vidinė cenzūra. Labai susirūpinti verčia dažni interneto svetainių uždraudimo atvejai, taip pat reikia patikslinti interneto įstatymą.

Kiek tai susiję su susirinkimų laisve ir teise laisvai burtis į asociacijas, gegužės 1 d. demonstracijos ir tokie renginiai kaip Armėnų genocido atminimo diena vyko taikiai, tačiau per demonstracijas, surengtas be išankstinio leidimo, būta smurto ir neproporcingo saugumo pajėgų jėgos naudojimo atvejų. Tai pirmiausia (bet ne tik) susiję su demonstracijomis dėl kurdų klausimo. Konstitucijoje nustatyta susirinkimų laisvė ir teisė laisvai burtis į asociacijas kartais aiškinta per daug ribotai. Reikia patikslinti įstatymą dėl demonstracijų ir susibūrimų ir ištirti perdėto saugumo pajėgų jėgos naudojimo atvejus ir, kai tinkama, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už tai. Lėšų rinkimo taisyklės tebėra per daug ribojančios ir diskrecinės. Nepadaryta pokyčių dėl teisės aktų, susijusių su politinėmis partijomis.

Nedidelė pažanga padaryta užtikrinant minties, sąžinės ir religijos laisvę. Tam tikra pažanga padaryta dėl karo prievolės atsisakymo dėl įsitikinimų taikant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Tęstas dialogas su nemusulmoniškomis religinėmis bendruomenėmis. Vis dėlto asmenys, išpažįstantys mažumų religijas arba neišpažįstantys jokios religijos, tebepatyrė ekstremistų grasinimus. Dar nesukurta EŽTK atitinkanti teisinė sistema, kad visos nemusulmoniškos religinės bendruomenės ir alevitų bendruomenė galėtų veikti nevaržomai.

Vertinant teisiškai padaryta pažanga, susijusi su pagarba moterų teisėms ir lyčių lygybe. Vyriausybė parengė veiksmų planą, kuriuo siekiama išspręsti Europos Parlamento ataskaitoje „Moterų perspektyvos Turkijoje 2020 m.“ iškeltus klausimus. Įstatymu dėl šeimos apsaugos ir smurto prieš moteris prevencijos siekiama apsaugoti šeimos narius ir nesantuokinius ryšius turinčius asmenis nuo smurto. Skubiais atvejais numatytos procedūros apskritai yra tinkamos, kaip ir įtraukios konsultacijos, kurias vykdė valdžios institucijos su pilietine visuomene. Taip pat reikia didelių pastangų, kad šis naujas įstatymas kartu su esamais teisės aktais taptų politine, socialine ir ekonomine realybe. Visoje šalyje reikia nuosekliai įgyvendinti teisės aktus. Reikia užtikrinti didesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, politikos formavimo procese ir politikoje. Įstatymas dėl cezario pjūvio priimtas nepakankamai pasirengus ir pasikonsultavus su pilietine visuotine. Diskusijose dėl šio įstatymo ir panašiose diskusijose dėl abortų dalyvavo priešingos stovyklos. Didelį susirūpinimą tebekelia ankstyva ir prievartinė santuoka.

Reikia pastangų užtikrinti pagarbą vaiko teisėms visose srityse, įskaitant švietimą, kovą su vaikų darbu, sveikatos priežiūrą, administracinius gebėjimus ir veiklos koordinavimą. Apskritai reikia imtis daugiau prevencinių ir reabilitacijos priemonių, skirtų nepilnamečiams. Vaikų sulaikymo sąlygos yra netinkamos, pagal galiojančius teisės aktus reikia įsteigti papildomus nepilnamečių teismus.

Kiek tai susiję su socialiai pažeidžiamais asmenimis ir (arba) neįgaliaisiais, vis dar reikia imtis daugiau priemonių siekiant padidinti šių asmenų dalyvavimą socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

Reikia daugiau pastangų kovojant su diskriminacija. Nėra išsamių kovos su diskriminacija teisės aktų, vyriausybė turi toliau labai stengtis veiksmingai apsaugoti pažeidžiamus gyventojus, įskaitant moteris, vaikus, lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus nuo visuomenės priekabiavimo, diskriminacijos ir smurto.

Nedidelė pažanga padaryta darbo ir profesinių sąjungų teisių srityse. Iš dalies pakeisti teisės aktai dėl valstybės tarnautojų profesinių sąjungų teisių, tačiau jie vis dar nedera su ES ir TDO standartais. Kolektyviniai profesinių sąjungų veiksmai yra labai ribojami.

Nuosavybės teisių srityje padaryta pažanga priėmus teisės aktą, kuriuo iš dalies keičiamas 2008 m. fondų įstatymas. Toliau vykdomas įgyvendinimas. Tačiau esami teisės aktai vis dar neapima sujungtų fondų, t. y. fondų, kurių valdymą perėmė Fondų generalinis direktoratas, arba iš alevitų fondų konfiskuotos nuosavybės. Susirūpinti verčia bylos, kurių dalį inicijavo vyriausybė prieš Šv. Gabrieliaus sirų ortodoksų vienuolyną. Turkija turi užtikrinti visišką pagarbą visų nemusulmoniškų religinių bendruomenių ir kitų bendruomenių nuosavybės teisėms.

Turkijos požiūris į mažumas tebėra ribojantis, nors mažumų grupių, ne tik oficialiai Turkijos pripažintų, atstovai buvo pirmą kartą pakviesti į parlamentą išreikšti savo nuomonę dėl naujosios konstitucijos. Dar reikia užtikrint visišką pagarbą kalbai, kultūrai ir pagrindinėms teisėms ir jų apsaugą, atitinkančią Europos standartus. Turkijai turi taikyti visapusišką požiūrį ir toliau stengtis didinti toleranciją bei saugumą mažumų atžvilgiu ir skatinti jų įtrauktį. Reikia peržiūrėti galiojančius teisės aktus, priimti išsamius kovos su diskriminacija teisės aktus ir sukurti apsaugos mechanizmus arba specialias įstaigas, kurios kovotų su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija. Reikėtų taikyti atitinkamus susitarimus ir konvencijas.

Turkija padarė pažangą kultūros teisių srityje. Pranešta, kad kalėjimuose apsilankymų metu ar keičiantis laiškais buvo mažiau ribojamas kurdų kalbos vartojimas. Tačiau teisės aktais, įskaitant konstituciją ir politinių partijų įstatymą, tebėra ribojamas kitų kalbų, išskyrus turkų, vartojimas. Be to, teismai priėmė nemažai sprendimų, kuriais ribojamas kitų kalbų (išskyrus turkų), įskaitant kurdų kalbą, vartojimas teismo bylose, susijusiose su kurdų politikais ir žmogaus teisių gynėjais.

Padaryta tam tikra pažanga, tačiau reikia sistemingai spręsti romų problemas. Reikia sukurti išsamią strategiją ir įtraukti šį klausimą į pagrindinius politikos dokumentus. Nepakanka kiekybinių duomenų apie romų padėtį, dėl to kyla kliūčių kurti informacija pagrįstą politiką.

Kalbant apie padėtį šalies rytuose ir pietryčiuose, daug diskutuota kurdų klausimu, tačiau pažangos siekiant sprendimo nepadaryta. Padaugėjo teroristinių išpuolių, taip pat karinių operacijų. ES pasmerkė visus teroristinius išpuolius. Išrinktų politikų ir žmogaus teisių gynėjų sulaikymas verčia susirūpinti. Tokiais atvejais kaip gyventojų žudynės Ulderėje, institucijos nereagavo į raginimus atlikti veiksmingus ir greitus tyrimus ir skaidrų viešą tyrimą. Vykdant tinkamą teisinį procesą dar reikia nustatyti tiesą apie devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje šalies pietryčiuose vykdytus neteisminius žudymus ir kankinimus. Dėl senaties termino netrukus be rezultato baigsis teisminiai tyrimai dėl praeities nusikaltimų. Susirūpinti tebeverčia priešpėstinės minos ir kaimų apsaugos sistemos.

Tęstas kompensavimo šalies viduje perkeltiems asmenims procesas, tačiau dar reikia įvertinti sistemos veiksmingumą. Kiek tai susiję su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais, šiek tiek pagerėjo sulaikymo sąlygos išsiuntimo centruose. Tačiau iki šiol nėra nacionalinės strategijos, kaip geriau tenkinti šalies viduje perkeltų asmenų poreikius, taip pat nėra išsamios pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams skirtos teisinės sistemos. Reikia toliau gerinti sulaikymo ir deportavimo praktiką.

Kiek tai susiję su regioniniais klausimais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Turkija toliau reiškė savo paramą JT Generaliniam sekretoriui prižiūrint vykdomoms dviejų bendruomenių lyderių deryboms, kuriose siekiama rasti visapusį Kipro problemos sprendimą. Nepaisant Tarybos ir Komisijos pakartotinių raginimų, Turkija vis dar nevykdo savo įsipareigojimo visiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti Asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir nepašalino visų laisvą prekių judėjimą ribojančių kliūčių, kaip nustatyta 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos narių deklaracijoje, taip pat Tarybos išvadose, įskaitant 2006 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. gruodžio mėn. išvadas. Nieko nepadaryta, kad būtų normalizuoti dvišaliai santykiai su Kipro Respublika. Be to, Turkija nusprendė įšaldyti santykius su 2012 m. antrąjį pusmetį rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančiu Kipru, be kita ko, atsisakiusi dalyvauti susirinkimuose, kuriems pirmininkauja Kipras. Europos Vadovų Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl Turkijos pareiškimų ir grasinimų ir paragino visapusiškai atsižvelgti į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vaidmenį, kadangi tai yra esminė Sutartyje numatyta ES institucinė savybė. Turkija toliau darė pareiškimus, prieštaraujančius Kipro Respublikos vykdomiems gręžimo darbams, ir grasino imtis atsakomųjų veiksmų prieš naftos bendroves, dalyvausiančias Kipro žvalgymo veikloje. ES taip pat pabrėžė, kad visos ES valstybės narės turi suverenias teises, be kita ko, sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei eksploatuoti visus savo gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją.

Po paskutinio derybų dėl žvalgymo darbų raundo 2011 m. liepos mėn. Graikija ir Turkija toliau tariasi dėl kito raundo datos. Graikija ir Kipras pateikė nemažai oficialių skundų dėl nuolatinių jų teritorinių vandenų ribų ir oro erdvės pažeidinėjimų, įskaitant skrydžius virš Graikijos salų.

Regioninio bendradarbiavimo srityje Turkija toliau dalyvauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose, įskaitant Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP) ir Regioninio bendradarbiavimo tarybą (RBT). Turkija remia visų regiono šalių integraciją į ES ir daug intensyviau palaiko ryšius su Vakarų Balkanais, rodydama tvirtą įsipareigojimą skatinti taiką ir stabilumą regione. Santykiai su kaimynine ES valstybe nare Bulgarija išliko teigiami.

Turkijos ekonomika toliau tvirtai augo, taigi stabilumą ir augimą skatinanti politika, daugiausia įgyvendinta praėjusį dešimtmetį, davė rezultatų. Nuo 2011 m. vidurio augimas pamažu lėtėjo kaip ir vidaus paklausa, o prekybos ir einamosios sąskaitos balansas pagerėjo. Vis dėlto didelis išorės disbalansas ir nemenkas infliacinis spaudimas toliau kelia grėsmę makroekonominiam stabilumui.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Turkija yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis. Šalis turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu su sąlyga, kad sparčiau įgyvendins savo išsamią struktūrinių reformų programą.

2011 m. Turkijos ekonomika augo 8,5 proc. – tik šiek tiek lėčiau palyginti su 9,2 proc. augimu 2010 m. Augimą daugiausia skatino vidaus paklausa, visų pirma susijusi su privačiuoju sektoriumi. Augimas labiausiai sulėtėjo 2012 m. pirmąjį pusmetį – 3,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Vidaus paklausa sulėtėjo, o prekybos ir einamosios sąskaitos deficitai sumažėjo, nors ir nuo labai didelio lygio (10 proc. BVP 2011 m.). Dėl tvirtos ekonominės plėtros taip pat labai augo užimtumas, o nedarbas sumažėjo nuo maždaug 11 proc., 2011 m. viduryje iki mažiau nei 9 proc. vėlesniais metais. Labiau taikant pinigų politikos priemones, sėkmingai mažintas kredito augimas ir sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas. 2011 m. biudžeto rezultatai buvo geresni nei tikėtasi, o valstybės skola iki 2012 m. vidurio sumažėjo iki maždaug 39 proc. BVP. Reformos ir didesnės išlaidos švietimui turėjo tam tikrą teigiamą poveikį išsilavinimo ir mokyklų lankomumo rodikliams. Prekybos ir ekonomikos integracijos į ES lygis tebebuvo aukštas.

Tačiau poveikio sušvelninimo scenarijui įtaką daro finansinis netikrumas ir visuotinis rizikos pojūtis, taip pat reikia geriau koordinuoti politikos priemones. Einamosios sąskaitos deficitas tebėra didokas. Infliacija mažėjo, tačiau tebėra didelė. Šis disbalansas rodo konkurencijos problemas ir nepakankamas vidaus santaupas, dėl to reikia toliau vykdyti struktūrines reformas. Nedėta pastangų padidinti fiskalinį skaidrumą ir geriau įtvirtinti fiskalinę politiką, nors tai taip pat padėtų padidinti Turkijos patikimumą rinkose. Pasitraukti iš rinkos tebėra brangu ir užtrunka ilgai, o bankroto procedūros vis dar palyginti sudėtingos. Siekiant pagerinti verslo konkurencingumą reikia visiškai įgyvendinti valstybės pagalbos įstatymą. Šalies žmogiškasis kapitalas šiek tiek pagerėjo, tačiau fizinio kapitalo pokyčiai buvo nedideli.

Turkija toliau stiprino gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus. Pažanga padaryta daugumoje sričių, visų pirma bendrovių teisės, statistikos, mokslo ir mokslinių tyrimų bei muitų sąjungos acquis srityse. Reikia toliau vykdyti derinimą daugumoje sričių. Reikia sustiprinti administracinius gebėjimus užtikrinti derinimo su acquis veiksmingumą ir našumą. Tam tikrose srityse taip pat reikia sustiprinti vykdymo užtikrinimo gebėjimus. Derinimo pastangas stebėjo pagal Asociacijos susitarimą įsteigtos įstaigos ir pagal aiškią darbotvarkę sudarytos darbo grupės.

Tam tikra pažanga padaryta laisvo prekių judėjimo srityje. Turkija savo teisinėje tvarkoje pradėjo taikyti tarpusavio pripažinimo principą nesuderintai sričiai. Turkija tapo visateise Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) nare. Tačiau laisvam prekių judėjimui kai kuriose srityse kliudo techninės prekybos kliūtys, taip pažeidžiami Turkijos prisiimti muitų sąjungos įsipareigojimai. Derinimas šioje srityje vyksta tinkamai. Menka pažanga padaryta laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Turkija sustiprino savo gebėjimus siekdama ateityje prisijungti prie EURES ir koordinuoti socialinės apsaugos sistemas. Pradėti šios srities parengiamieji darbai. Labai menka pažanga padaryta įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje, čia reikia dėti daugiau pastangų. Apskritai derinimas yra ankstyvame etape. Nedidelė pažanga padaryta laisvo kapitalo judėjimo srityje. Tam tikruose sektoriuose vis dar ribojamas kapitalo judėjimas. Reikia sustiprinti vykdymo užtikrinimo gebėjimus pinigų plovimo ir kovos su terorizmu srityse. Reikia tęsti derinimą su acquis ir atitinkamomis FATF rekomendacijomis. Parengiamieji darbai šioje srityje tebėra ankstyvame etape.

Nedidelė pažanga padaryta viešųjų pirkimų srityje. Institucijos veikia, o administraciniai gebėjimai padidinti. Parengtas derinimo strategijos ir veiksmų plano su nustatytais terminais projektas, tačiau jį reikia priimti. Turkija turi panaikinti su acquis nederančias nukrypti leidžiančias nuostatas ir toliau derinti savo teisės aktus, visų pirma susijusius su viešosiomis paslaugomis, koncesijomis ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programomis. Vis dar reikia peržiūrėti teisės gynimo priemonių sistemų organizavimą. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Nemaža pažanga padaryta bendrovių teisės srityje. Įsteigus Turkijos apskaitos ir audito standartų instituciją pagerėjo teisinė ir institucinė sistema. Vis dėlto tebereikia sustiprinti komercinių teismų ir verslo organizacijų gebėjimus, kad jos galėtų dirbti su naujuoju Turkijos komerciniu kodeksu. Apskritai Turkija yra pasiekusi rezultatų šioje srityje. Tam tikra pažanga padaryta intelektinės nuosavybės teisės srityje. Reikia priimti atnaujintus su acquis derančius įstatymus. Būtina padidinti teismų sistemos ir muitinių administracijos gebėjimus veiksmingiau užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi. Taip pat reikia pagerinti kovą su prekių klastojimu. Labai svarbu, kad intelektinės nuosavybės teisių srities suinteresuotosios šalys ir viešosios įstaigos koordinuotų savo veiklą ir bendradarbiautų, taip pat labai svarbu didinti bendrą informuotumą apie riziką, susijusią su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Turkija tik iš dalies įgyvendina šios srities prioritetus.

Nedidelė pažanga padaryta konkurencijos politikos srityje. Turkija veiksmingai užtikrina antimonopolinių ir susijungimų taisyklių vykdymą. Tačiau pastarojo meto teisiniai pokyčiai verčia susirūpinti dėl konkurencijos institucijos gebėjimo toliau nepriklausomai vykdyti savo veiklą. Valstybės pagalbos srityje pažangos nepadaryta, o nemažai esamų valstybės pagalbos praktikų nedera su muitų sąjungos taisyklėmis. Valstybės pagalbos įstatymas tebėra neveiksmingas, nes nepriimti įgyvendinimo teisės aktai. Susijungimų srityje derinimas vyksta tinkamai. Valstybės pagalbos srityje šalis nėra pakankamai pasirengusi.

Tam tikra pažanga padaryta finansinių paslaugų srityje. Bazelio II standartai tapo privalomi bankininkystės sektoriui. Reikia daugiau pastangų, ypač vertybinių popierių rinkų ir investicinių paslaugų srityse bei draudimo sektoriuje. Parengiamieji darbai šioje srityje vyksta tinkamai. Padaryta pažanga informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Vis dėlto suderinimas su ES elektroninių ryšių sistema tebėra nedidelis, ypač dėl leidimų suteikimo ir patekimo į rinką. Reikia toliau dėti pastangas siekiant toliau suderinti informacinės visuomenės paslaugų teisės aktus. Nuostatos dėl interneto turinio, kuriomis gali būti ribojama saviraiškos laisvė, ir per plačiai aiškinamos tam tikros teisinės nuostatos, ypač dėl sankcijų transliuotojams, verčia susirūpinti. Kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Nedidelė pažanga padaryta vykdant derinimą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje. Padidėjo gebėjimai, susiję su žemės ūkio statistika ir ūkio apskaitos duomenų tinklu. Pasirengimo narystei kaimo plėtros programos geriau įgyvendinamos, tačiau reikia intensyviau stengtis užtikrinti tinkamą lėšų įsisavinimą. Iki galo nepanaikintas faktinis gyvų galvijų, jautienos ir išvestinių produktų importo draudimas, iki šiol nesukurtos žemės ūkio paramos perorientavimo ir žemės ūkio statistikos strategijos. Nelabai pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Tam tikra pažanga padaryta maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje. Reikia toliau siekti visiško suderinimo su acquis. Reikia didelių pastangų siekiant atnaujinti žemės ūkio produktų perdirbimo įmones, kad jos atitiktų ES standartus. Taip pat reikia didelių pastangų gyvūnų judėjimo, gyvūnų sveikatos, ypač kovos su snukio ir nagų liga, ir gyvūninės kilmės šalutinių produktų srityse. Parengiamieji darbai šioje srityje yra ankstyvame etape. Tam tikra pažanga padaryta žuvininkystės srityje, ypač susijusi su administraciniais gebėjimais, išteklių ir laivyno valdymu, tikrinimu ir kontrole bei tarptautiniais susitarimais. Tačiau reikia papildomų pastangų dėl teisės aktų derinimo, struktūrinių veiksmų, rinkos politikos ir valstybės pagalbos. Ne itin pasistūmėta vykdant derinimą šioje srityje.

Tam tikra pažanga padaryta vykdant derinimą transporto sektoriuje, kur suderinimo lygis apskritai yra vidutiniškas. Turkija turi suderinti savo teisės aktus su neseniai priimtais ES teisės aktais jūrų ir geležinkelių transporto srityje. Reikia daugiau pastangų siekiant suderinti su acquis žmogiškųjų išteklių ir techninių gebėjimų sritis, ypač kiek tai susiję su pavojingomis prekėmis ir pasirengimu reaguoti į nelaimes jūrų transporto srityje. Dėl Turkijos ir Kipro Respublikos skrydžių valdymo kontrolės centrų bendradarbiavimo stokos kyla rimta grėsmė oro eismo saugai.

Tam tikra pažanga padaryta energetikos sektoriuje, ypač dėl atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo. Reikia daugiau pastangų tokiose srityse kaip gamtinės dujos, branduolinis saugumas ir apsauga nuo radiacijos, taip pat atsakingas panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Dujų sektoriuje konkurencija tebėra nedidelė. Reikia užtikrinti, kad elektros rinkoje geriau veiktų sąnaudomis pagrįstas kainų nustatymo mechanizmas ir jis būtų įdiegtas dujų rinkose. Reikia sustiprinti reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir institucinius gebėjimus. Apskritai šiame etape Turkijos suderinimo lygis yra vidutiniškas.

Derinant mokesčių srities teisės aktus padaryta nedidelė pažanga. Padaryta teigiamų žingsnių siekiant panaikinti diskriminacinę tabako apmokestinimo tvarką ir sustiprinti administracinį bendradarbiavimą bei veiklos gebėjimus. Vis dėlto tebėra neatitikimų su acquis. Stipriųjų gėrimų akcizo mokesčio srityje reikia toliau siekti užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmų plano ir sumažintas skirtumas tarp importuojamų ir vidaus produktų. Siekiant tolesnės pažangos būtina laipsniškai panaikinti diskriminacinę tvarką. Tiesioginio apmokestinimo srityje pažangos nepadaryta. Apskritai suderinimo lygis šioje srityje yra vidutiniškas.

Tam tikra pažanga padaryta ekonominės ir pinigų politikos srityje. Centrinis bankas aktyviai taikė įvairias priemones, kad užtikrintų kainų ir finansinį stabilumą, nors rezultatai buvo nevienodi. Derinimas su acquis dar nebaigtas, visų pirma kiek tai susiję su visišku centrinio banko nepriklausomumu ir viešojo sektoriaus teisės naudotis finansų įstaigų paslaugomis prioritetine tvarka panaikinimu. Ekonominės politikos formavimo ir koordinavimo gebėjimai yra tinkami. Apskritai Turkijos pasirengimo lygis yra tinkamas.

Nemaža pažanga padaryta statistikos srityje, visų pirma susijusi su klasifikavimu ir registrais, taip pat visuomenės statistika ir kitų sektorių statistika. Reikia tolesnės pažangos, visų pirma nacionalinių sąskaitų, verslo statistikos ir žemės ūkio statistikos srityse. Apskritai suderinimo su acquis lygis yra geras.

Tam tikra, tačiau ne vienoda pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityje, visų pirma gerinant administracinius gebėjimus, išplečiant socialinės apsaugos taikymą ir priimant naujus teisės aktus, susijusius su sveikatos priežiūra ir sauga darbe, ir valstybės tarnautojų profesinėms sąjungoms skirtus teisės aktus. Vis dėlto darbuotojų ir valstybės tarnautojų profesinių sąjungų teisės neatitinka ES ir TDO standartų. Reikia daugiau pastangų siekiant sukurti aiškią skurdo mažinimo, darbo rinkos susiskaidymo mažinimo, kovos su nedeklaruotu darbu ir moterų bei neįgaliųjų užimtumo didinimo politinę sistemą. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant teisės aktų derinimą.

Turkija padarė pažangą įmonių ir pramonės politikos principų ir priemonių srityje ir priėmė sektorių strategijas. Šioje srityje Turkija pasiekė pakankamą suderinimo lygį.

Turkija padarė tam tikrą pažangą transeuropinių tinklų srityje, kur derinimas vyksta tinkamai. Tam tikra pažanga padaryta transporto ir elektros energijos tinklų srityje. Reikia toliau dėti pastangas kuriant dujų jungtis ir įgyvendinant pietryčių dujų koridoriaus projektą.

Tam tikra pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje. Sustiprinta PNPP regioninės plėtros ir žmogiškųjų išteklių plėtros komponentų įgyvendinimo institucinė sistema, o regioninio konkurencingumo, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtros veiklos programų vykdymo struktūroms suteikta akreditacija vykdyti konkursų rengimo, sutarčių sudarymo ir finansų valdymo funkcijas. Tačiau vis dar reikia toliau sustiprinti PNPP institucijų administracinius gebėjimus. Nelabai pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Tam tikra pažanga padaryta teismų sistemos srityje po to, kai priimtas trečiasis teismų sistemos reformos dokumentų rinkinys, kuriuo padaryta nemažai Turkijos baudžiamosios teisenos sistemos pakeitimų. Tačiau reikia daugiau pastangų dėl teismų sistemos nepriklausomumo, nešališkumo ir veiksmingumo, įskaitant baudžiamosios teisenos sistemą ir didelį neišnagrinėtų sunkių baudžiamųjų bylų skaičių. Reikia padidinti moterų dalyvavimą teismų sistemoje. Nedidelė pažanga padaryta kovos su korupcija srityje, kur padaryta šiek tiek pokyčių, susijusių su kaltinamaisiais parodymais ir politinių partijų finansavimo skaidrumu. Reikia daugiau politinių pastangų įgyvendinti nacionalinę kovos su korupcija strategiją. Pagarbos žmogaus teisėms padėtis tebekelia didelį susirūpinimą. Tai pirmiausia lemia platus teisinės sistemos, kuria reglamentuojama kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taikymas, dėl to reguliariai pažeidžiama teisė į laisvę ir saugumą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir teisė laisvai burtis į asociacijas.

Nedidelė pažanga padaryta teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Turkija sėkmingai teikia humanitarinę pagalbą Sirijos pabėgėliams. Tačiau jos prieglobsčio sistema toli gražu neatitinka ES standartų. Turkija turi padidinti gebėjimą užkirsti kelią neteisėtai migracijai. ES ir Turkijos readmisijos susitarimas buvo parafuotas birželio mėn., ir svarbu jį greitai sudaryti ir veiksmingai įgyvendinti, taip pat labai svarbu visiškai vykdyti esamus readmisijos įsipareigojimus. Įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos priėmimas, taip pat sienų valdymo reformos tebėra prioritetinis uždavinys. Derinant vizų teisės aktus padaryta nedidelė pažanga. Nesant tinkamų duomenų apsaugos teisės aktų sunku daryti pažangą. Reikalingos reformos kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Apskritai derinimas šioje srityje yra ankstyvame etape.

Nemaža pažanga padaryta mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Turkija toliau stiprino savo gebėjimus ir integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Turkija aktyviau ir sėkmingiau dalyvavo ES mokslinių tyrimų bendrojoje programoje (BP7), tačiau reikia daugiau pastangų, kad būtų padidinta paraiškų ir tyrėjų kokybė. Apskritai Turkija yra gerai pasirengusi šioje srityje.

Tam tikra pažanga padaryta švietimo ir kultūros srityje. Visuomenė vis labiau domėjosi ES programomis. Turkija pailgino privalomą mokslą nuo 8 iki 12 metų. Menka pažanga padaryta kultūros srityje, o derinant teisės aktus pažangos nėra. Apskritai Turkija yra pasiekusi vidutiniškų rezultatų šioje srityje.

Netolygi pažanga padaryta vykdant tolesnį derinimą aplinkos ir klimato kaitos srityje. Turkija padarė nemažą pažangą vandens srityje, tam tikra pažanga padaryta atliekų tvarkymo ir pramoninė taršos srityje ir nedidelė pažanga padaryta oro kokybė ir gamtos apsaugos srityje. Derinant horizontaliuosius aplinkos teisės aktus pažangos beveik nepadaryta, o aplinkos apsaugos ir cheminių medžiagų srityje pažangos nėra. Ypatingą dėmesį reikia skirti esamų saugomų teritorijų ir galimų „Natura 2000“ teritorijų tvarumui. Klimato kaitos srityje reikia nustatyti ir įgyvendinti platesnio užmojo ir labiau koordinuotą politiką, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Stiprinant administracinius gebėjimus tolesnės pažangos nepadaryta. Reikia sustiprinti Aplinkos ir urbanizacijos ministerijos aplinkos darbotvarkę, taip pat atitinkamų valdžios institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą visais lygiais. Parengiamieji darbai šioje srityje yra ankstyvame etape.

Tam tikra pažanga padaryta vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje. Vis dar reikia priimti pagrindinius su vartotojų apsauga susijusius teisės aktus, o vartotojų judėjimas tebėra silpnas. Turkija sukūrė naujas visuomenės sveikatos administracines struktūras. Reikia atidžiai stebėti, kaip jos veikia. Apskritai parengiamieji šios srities darbai vyksta tinkamai.

Nemaža pažanga padaryta muitų sąjungos srityje. ES ir Turkijos muitų sąjunga padėjo Turkijai pasiekti aukštą suderinimo su acquis lygį šioje srityje. Reikia toliau derinti atleidimą nuo muitų, laisvąsias zonas, priežiūrą, tarifines kvotas ir intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančius teisės aktus. Reikia tęsti parengiamuosius darbus muitinių IT sistemų srityje. Reikia papildomų pastangų siekiant pagerinti su rizika susijusią kontrolę ir supaprastinti procedūras, kad būtų sudarytos lengvesnės sąlygos teisėtai prekybai ir užtikrintas saugumas bei sauga. Tam tikra pažanga padaryta išorės santykių srityje. Reikia toliau derinti tokias sritis kaip bendroji lengvatų sistema ir dvejopo naudojimo prekės. Susirūpinti verčia intensyviai naudojamos apsaugos priemonės. Apskritai suderinimo lygis šioje srityje tebėra aukštas.

Gerokai intensyviau palaikytas dialogas su ES užsienio ir saugumo politikos klausimais, taip pat atsižvelgiant į Turkijos įtakingą regioninį vaidmenį remiant saugumą, ekonomikos perėjimą ir demokratinę reformą, be kita ko, pastarojo meto įvykius Šiaurės Afrikoje atžvilgiu. Turkija tvirtai ir daug kartų pasmerkė Sirijos režimo smurtą prieš civilius, palaikė atviros sienos politiką su Sirija ir suteikė humanitarinę pagalbą beveik 100 000 pabėgėlių iš Sirijos. Ataskaitiniu laikotarpiu Turkijos pozicijos suderinimas su BUSP deklaracijos tebebuvo menkas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Nepadaryta pažangos normalizuojant santykius su Armėnija. Diplomatiniai santykiai su Izraeliu išliko silpni. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje.

Tam tikra pažanga padaryta finansų kontrolės srityje, visų pirma susijusi su euro apsauga. Vis dar reikia papildomų pastangų, ypač atsižvelgiant į būsimą viešosios vidaus finansų kontrolės teisinės sistemos politikos dokumento peržiūros apimtį, viešosios administracijos vidaus audito funkcijos sustiprinimą ir Turkijos kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos sustiprinimą. Neseniai padaryti Audito rūmų įstatymo pakeitimai kelia pavojų išorės audito srityje padarytiems pokyčiams. Apskritai kiek pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus.

Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje ypatingos pažangos nėra. Parengiamieji darbai šioje srityje yra ankstyvame etape. Per tinkamą laiką reikės sukurti patikimas koordinavimo struktūras ir įgyvendinimo taisykles.

Islandija

Islandija toliau atitinka politinius kriterijus. Islandija yra tinkamai veikianti demokratinė valstybė, turinti stiprias institucijas ir tvirtai įsišaknijusias atstovaujamosios demokratijos tradicijas. Islandijos teismų sistema atitinka aukštus standartus ir šalis užtikrina, kad nuolat būtų stiprinama pagrindinių teisių apsauga, kurios lygis ir taip jau aukštas.

Šiuo metu parlamentas svarsto konstitucinės tarybos pasiūlymus dėl konstitucijos reformos. Pagal Specialiojo tyrimų komiteto išvadas, imtasi nemažai priemonių siekiant padidinti viešojo administravimo veiksmingumą. 2012 m. birželio mėn. vyko prezidento rinkimai, per kuriuos dabartinis prezidentas išrinktas penktajai kadencijai.

Specialiojo prokuroro tarnyba toliau veiksmingai nagrinėjo su 2008 m. bankų krize susijusias bylas. 2012 m. balandžio mėn. Apkaltos teismas pripažino buvusį ministrą pirmininką kaltu per finansų krizę dėl vieno iš keturių jam pareikštų kaltinimų, būtent dėl to, kad jis nesugebėjo prieš krizę surengti specialiai tam skirtų kabineto posėdžių. Bausmė neskirta.

Padaryta pažanga toliau stiprinant kovos su korupcija sistemą. Kiek tai susiję su interesų konfliktu, 2012 m. pavasarį parengtas centrinės vyriausybės darbuotojų elgesio kodeksas. Vis dar reikia parengti bendrą valstybės tarnautojų elgesio kodeksą ir politinių patarėjų elgesio kodeksą.

Islandija toliau užtikrina pagrindinių teisių, įskaitant ekonomines ir socialines teises, apsaugą. Dar reikia ratifikuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ir Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

Po ilgo ir sunkaus nuosmukio Islandijos ekonomika 2011 m. pradėjo atsigauti ir paaugo 2,6 proc. Panašus augimas buvo ir 2012 m. pirmąjį pusmetį. Valdžios institucijos tęsė vidaus skolos restruktūrizavimą, finansų sektoriaus stabilizavimą ir fiskalinį konsolidavimą. 2012 m. gegužės mėn. užsienio investuotojams parduota antra po krizės tarptautinė 1 mlrd. USD vertės obligacija taikant 6 proc. normą. Visos trys pagrindinės reitingų agentūros padidino Islandijos investicijų reitingą. Tačiau silpni finansinio ir nefinansinio sektorių balansai rodo, kad tebėra didžiulė rizika ekonominiam ir finansiniam stabilumui. Kapitalo apribojimų panaikinimas tebėra pagrindinis politikos uždavinys.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Islandija gali būti laikoma veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Tačiau finansų sektoriaus trūkumai ir kapitalo judėjimo apribojimai tebetrukdo veiksmingai paskirstyti išteklius. Islandija turėtų vėl įgyti gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu su sąlyga, kad toliau šalins esamus struktūrinius trūkumus vykdydama tinkamą makroekonominę politiką ir struktūrines reformas.

Į valiutos kurso stabilizavimą, fiskalinį konsolidavimą ir vidaus skolos restruktūrizavimą orientuotos politikos priemonės padeda atkurti didesnį makroekonominį stabilumą. Reaguojant į didėjančią infliaciją sugriežtinta pinigų politika ir iš esmės išlaikytas valiutos kursto stabilumas. Tęstas fiskalinis konsolidavimas, 2011 ir 2012 m. biudžetuose numatytos papildomos pajamų ir išlaidų priemonės. Imtasi priemonių centrinės vyriausybės perfinansavimo rizikai sumažinti ir vietos valdžios finansams sustiprinti. Išlaikytas prekybos perteklius ir daugmaž subalansuota pagrindinė einamoji sąskaita. Iš sumažėjusio nedarbo ir neseniai padidėjusio užimtumo matyti, kad šiek tiek pagerėjo darbo rinkos sąlygos. Šalis turi gerą pagrindinę infrastruktūrą, daug gamtos išteklių ir lanksčią darbo rinką, pasižyminčią aukštu darbo jėgos aktyvumu.

Tačiau makrofinansinis pažeidžiamumas vis dar didelis. Metinė infliacija viršijo tikslinę ribą, infliaciniai lūkesčiai yra dideli. Valiutos kurso stabilumo išlaikymas tebėra uždavinys. Tebevyrauja fiskalinė rizika. Viešosios ir privačiosios skolos lygiai tebėra dideli net ir po restruktūrizavimo, o privatūs namų ūkiai ir įmonės vis dar susiduria su didelėmis problemomis. Bankų turto kokybę lemia didelis netikrumas, o įsipareigojimų nevykdymas plačiai paplitęs. Nedarbas tebėra 7 proc. – tai beveik siekia precedento neturintį lygį šalyje. Ypač didelis jaunimo nedarbas, taip pat daug ilgalaikių bedarbių. Makroekonominis stabilizavimas vykdomas taikant laikiną apsaugą apribojus kapitalo sąskaitas. Šiuos apribojimus reikės panaikinti. Didelės patekimo į rinką kliūtys trukdo skatinti augimą, vykdyti investicijas ir užtikrinti vystymąsi. Pramonės struktūra tebėra menkai diversifikuota.

Toliau vertintas Islandijos gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiant į Islandijos dalyvavimą Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Apskritai šalis tebėra gerai pasirengusi atitikti acquis reikalavimus, visų pirma dėl to, kad dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje.

Ginčas dėl „Icesave“ vis dar neišspręstas, nors padaryta pažanga. 2011 m. gruodžio mėn. ELPA priežiūros institucija iškėlė bylą Islandijai ELPA Teisme, kad šis pripažintų, kad Islandija nesilaikė Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų ir EEE susitarimo 4 straipsnio dėl nediskriminavimo. Islandija atmetė pareiškimus ir tvirtino, kad jie turėtų būti atmesti. Nemažai ES ir ELPA valstybių narių pateikė Teismui rašytines pastabas. Europos Komisija, paremdama ELPA priežiūros instituciją, įstojo į bylą ELPA Teisme. Tuo tarpu 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. gegužės mėn. atlikti du daliniai mokėjimai iš Landsbanki Íslands hf komercinio likvidavimo prioritetiniams kreditoriams.

Padaryta tolesnė stojimo derybų pažanga. Per ataskaitinį laikotarpį pradėti 14 skyrių, iš kurių aštuoni preliminariai baigti. Pradėti daugiau nei pusė visų (t. y. 18) derybų skyrių, iš kurių 10 preliminariai baigti.

Apskritai toliau rengtasi prisiimti narystės įsipareigojimus tose srityse, kurios iš dalies priklauso EEE kompetencijai, taip pat pagal EEE kompetencijai nepriklausančius skyrius. Islandijos teisė iš esmės suderinta, šalis taiko didelę acquis dalį tokiose EEE kompetencijai priklausančiose srityse, kaip laisvas prekių judėjimas, laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas, viešieji pirkimai, bendrovių teisė, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencija ir informacinė visuomenė ir žiniasklaida.

Pažangos ataskaitoje patvirtinami įvairūs uždaviniai šiose srityse: finansinės paslaugos, žemės ūkis ir kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė, laisvas kapitalo judėjimas, maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarijos politika, mokesčiai ir muitai.

Vertinant administracinius gebėjimus, reikėtų toliau užtikrinti, kad reikiamiems parengiamiesiems darbams, susijusiems su stojimo į ES procesu, būtų užtikrinti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Islandijos teisė toliau labai gerai atitinka laisvo prekių judėjimo srities acquis. Reikia daugiau pastangų dėl horizontaliųjų priemonių ir pagal senąjį ir naująjį metodą parengtų produktus reglamentuojančių teisės aktų, taip pat dėl administracinių gebėjimų, įskaitant rinkos priežiūros sritį.

Islandija išlaiko aukštą suderinimo su laivo darbuotojų judėjimo srities acquis lygį. Nemaža pažanga padaryta koordinuojant socialinės apsaugos sistemas. Islandija turės išplėsti socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių taikymą, kad jos būtų taikomos teisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams, ir toliau rengtis įdiegti elektroninę keitimosi duomenimis sistemą.

Teisės aktai dėl įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas labai gerai suderinti su acquis. Vis dar reikia suderinti teisės aktus su trečiąja Pašto paslaugų direktyva ir panaikinti esamus apribojimus žuvininkystės sektoriuje.

Islandija taiko dalį laisvo kapitalo judėjimo acquis. Tebėra išimčių, visų pirma susijusių su Islandijos investicijų apribojimais ir didele kapitalo kontrole.

Viešųjų pirkimų srityje Islandija yra pasiekusi gerų rezultatų. Suderinimo ir įgyvendinimo lygis šioje srityje tebėra patenkinamas, išskyrus direktyvą dėl teisės gynimo priemonių ir direktyvą dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje.

Bendrovių teisės srityje Islandija jau pasiekė aukštą suderinimo lygį ir taiko didelę šios srities acquis dalį. Vis dar reikia pasiekti visišką suderinimą su bendrovių teisės acquis ir apskaitos ir audito standartais.

Islandija išlaiko aukštą intelektinės nuosavybės teisės suderinimo su acquis lygį ir turi reikiamus administracinius įgyvendinimo gebėjimus. Dar reikia visiškai suderinti su intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva.

Konkurencijos politikos srityje Islandijos suderinimo su acquis lygis aukštas. Islandijos valstybės pagalbos priemonės, kurių imtasi reaguojant į krizę, derėjo su atitinkamu acquis.

Finansinių paslaugų srities suderinimo lygis yra geras. Nors pažanga padaryta, tačiau reikia toliau vykdyti derinimą su nauju acquis ir užtikrinti veiksmingą vykdymą ir tinkamą priežiūrą. Ginčas dėl „Icesave“ vis dar neišspręstas. ELPA priežiūros institucijos byla prieš Islandiją vis dar nagrinėjama ELPA teisme.

Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje Islandija jau pasiekė aukštą suderinimo lygį ir taiko didelę šios srities acquis dalį. Reikia pašalinti kai kurias perkėlimo spragas audiovizualinės politikos ir informacinės visuomenės paslaugų srityse.

Parengiamieji darbai pradėti žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, kur Islandijos politika apskritai dar nesuderinta su acquis. Priimta priemonių, kurių turėtų būti imtasi siekiant užtikrinti ES žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalavimų laikymąsi, strategija ir planavimo tvarkaraštis. Reikia sukurti tinkamas administracines struktūras, skirtas visiems bendros žemės ūkio politikos aspektams įgyvendinti.

Islandijos maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos teisės aktų ir administracinė sistema iš dalies atitinka acquis. Tam tikra pažanga padaryta apskritai maisto saugos srityje ir dėl maisto saugos taisyklių. Reikia pašalinti teisės aktų spragas gyvūnų ir augalų sveikatos, genetiškai modifikuotų organizmų, naujų maisto produktų ir gyvūninės kilmės produktų, neskirtų vartoti žmonėms, srityse.

Islandija toliau taiko žuvininkystės valdymo sistemą, kurios tikslai panašūs į ES siekiamus tikslus, tačiau kai kurios taisyklės labai skiriasi. Esami įsisteigimo laisvės, paslaugų ir kapitalo judėjimo apribojimai žuvininkystės sektoriuje nedera su acquis.

Islandijos suderinimo lygis transporto srityje jau yra tinkamas. Pažanga padaryta kelių saugos taisyklių srityje. Reikia užbaigti perkelti atitinkamus ES teisės aktus dėl oro ir kelių transporto.

Energetikos teisės aktai tebėra iš dalies suderinti. Reikia daugiau pastangų siekiant suderinti teisės aktus su acquis naftos atsargų, energijos vartojimo efektyvumo ir vidaus energetikos rinkos srityse, taip pat sustiprinti reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir administracinius gebėjimus.

Islandijos mokesčių sritis tebėra iš dalies suderinta su acquis, o administraciniai gebėjimai tebėra tinkami. Reikia daugiau pastangų siekiant užtikrinti IT sujungiamumą ir sąveiką su ES IT mokesčių sistemomis.

Ekonomikos ir pinigų politikos srityje Islandijos suderinimo lygis su acquis yra tinkamas. Reikia pašalinti esamas pinigų politikos suderinimo su acquis spragas, be kita ko, sustiprinti Centrinio banko nepriklausomumą ir uždrausti viešojo sektoriaus piniginį finansavimą.

Islandija iš dalies taikos statistikos srities acquis. Atlikta didžioji dalis registrais grindžiamo gyventojų ir namų ūkių surašymo. Reikia toliau spręsti pakankamų išteklių skyrimo Statistikos biurui klausimą.

Islandija toliau taikė ir įgyvendino didelę socialinės politikos ir užimtumo acquis dalį. Pradėta rengtis dalyvauti Europos socialinio fonde ir rengiama išsami užimtumo strategija. Vis dar reikia užbaigti teisės aktų derinimą kovos su diskriminacija ir lygių teisių srityse.

Islandijos pasirengimas įmonių ir pramonės politikos srityje tebėra aukšto lygio. Dėl finansų krizės MVĮ vis dar sunku gauti finansavimą.

Islandija išlaiko tinkamą suderinimo lygį su ES transeuropinių tinklų standartais.

Priimtas išsamus veiksmų planas, kaip įgyvendinti ES reikalavimus regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje, ir susijęs tvarkaraštis. Islandija turi nustatyti būsimą valdymo instituciją ir parengti sanglaudos politikai būtiną strategiją ir programavimo dokumentus.

Islandijos standartai teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje tebėra aukšti, ji turi toliau sustiprinti kovos su korupcija politikos sistemą. Islandija taip pat toliau stiprina pagrindinių teisių aukšto lygio apsaugą. Piliečių teises ir duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai dar neatitinka acquis.

Islandija toliau taiko Šengeno susitarimą ir yra pakankamai gerai pasistūmėjusi derindama teisingumo, laisvės ir saugumo sritį su acquis. Vis dar reikia daugiau pastangų siekiant suderinti su acquis tokias sritis kaip migracija, prieglobstis ir teisminis bendradarbiavimas.

Islandija toliau aktyviai dalyvavo ES bendrojoje programoje mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Gerai pasistūmėta rengiantis stojimui į ES ir integracijai į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Islandijos suderinimo lygis švietimo ir kultūros srityje yra aukštas, ji toliau dalyvavo keliose ES švietimo ir kultūros programose.

Teisinė ir administracinė aplinkos ir klimato kaitos srities sistema tebėra iš esmės suderinta su acquis ir buvo toliau sustiprinta. Iki neužtikrinta visiška atitiktis gamtos apsaugos, vandens kokybės ir klimato kaitos acquis. Islandija turi ratifikuoti Espo ir Roterdamo konvencijas.

Vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje Islandija jau pasiekė aukštą suderinimo lygį ir taiko didelę šios srities acquis dalį. Tolesnė pažanga padaryta visuomenės sveikatos srityje. Reikia papildomų pastangų, kad būtų pašalintos suderinimo su vartotojų apsaugos acquis spragos.

Islandija taiko didžiąją dalį muitų sąjungos acquis. Pradėta rengtis veiksmingai įgyvendinti ES teisės aktus po įstojimo. Vis dar reikia pašalinti suderinimo su ES muitų sąjungos acquis spragas, įskaitant tokiose srityse kaip muitų tarifai, bendrosios muitų taisyklės, kilmės taisyklės, ekonominį poveikį turinčios procedūros, saugumo taisyklės ir muitų mokesčių panaikinimas. Reikia tęsti parengiamuosius sujungiamumo su ES IT sistemomis darbus.

Išorės santykių srityje Islandijos suderinimo lygis su acquis yra aukštas. Islandija padarė pažangą ir ES sutiko rengti reguliarias konsultacijas prekybos politikos klausimais.

Islandija išlaiko aukštą užsienio, saugumo ir gynybos politikos srities suderinimo lygį. Islandijos dėmesys Arkties politikai pabrėžia jos įsipareigojimą aktyviai dalyvauti Šiaurės Europos regioninėse organizacijose.

Islandijos finansų kontrolės sistema iš dalies atitinka tarptautinius standartus ir ES geriausią praktiką. Reikia toliau rengti viešosios vidaus finansų kontrolės politikos dokumentą, taip pat sukurti vidaus audito sistemą, užtikrinti derėjimą su INTOSAI išorės audito standartais ir apsaugoti ES finansinius interesus.

Islandijos pagrindinių politikos sričių, susijusių su finansinėmis ir biudžetinėmis nuostatomis, suderinimo lygis ir toliau yra tinkamas. Reikia tvirčiau vykdyti administracinius parengiamuosius darbus siekiant sukurti nuosavų išteklių sistemą. Vis dar reikia oficialiai įsteigti koordinavimo struktūrą.

[1]               Šalių ataskaitų santraukos ir išvados pateikiamos šio komunikato priede.

*               Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

[2]               Juodkalnija vienašališkai naudoja euro kaip vienintelę teisėtą mokėjimo .priemonę.

[3]               Pagrindiniai prioritetai susiję su šiomis sritimis: tinkamas parlamento veikimas; teisės aktų, kuriems patvirtinti būtina kvalifikuota balsų dauguma, priėmimas; skyrimo į pareigas procedūros ir pagrindinių institucijų pareigūnų paskyrimas; rinkimų reforma; rinkimų organizavimas; viešojo administravimo reforma; teisinė valstybė ir teismų sistemos reforma; kova su korupcija; kova su organizuotu nusikalstamumu; nuosavybės teisių klausimų sprendimas; žmogaus teisių stiprinimas ir kovos su diskriminacija politikos įgyvendinimas; sulaikytų asmenų sąlygų gerinimas ir ombudsmeno rekomendacijų taikymas. Visą tekstą apie pagrindinius prioritetus Žr. COM(2010) 680.

[4]               Nacionalinis Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimo planas.

[5]               Pagal įstatymą dėl nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugos Bosnijoje ir Hercegovinoje yra 17 nacionalinių mažumų. Trys pagrindinės tautos – bosniai, kroatai ir serbai – nelaikomi nacionalinėmis mažumomis.