52012DC0196

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto

Kaip pabrėžta ES vaiko teisių darbotvarkėje[1], nepakankamai investuojant į su vaikais susijusias politikos sritis[2], poveikis mūsų visuomenei ilgainiui gali būti labai didelis. Kadangi Europos skaitmenine darbotvarke[3] siekiama, kad skaitmeninėmis technologijomis naudotųsi visi europiečiai, o internete vaikai turi ypatingų poreikių ir yra ypač pažeidžiami – reikia specialaus sprendimo, kad internetas taptų vaikų galimybių vieta, kurioje jie galėtų pasinaudoti žiniomis, bendrauti, ugdyti savo įgūdžius ir gerinti savo profesines ir įsidarbinimo perspektyvas[4].

Vis gausėja prietaisų, kuriais vaikai pasiekia internetą, be to, tai nutinka jaunesniame amžiuje. Todėl būtina dabar sukurti tinkamą strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į jų poreikius. Reikia kurti naują, kokybiškesnį vaikams skirtą turinį ir paslaugas. Reikia užtikrinti vaikų saugumą internete. Kita vertus, tyrimai rodo, kad kai vaikai geriau ir plačiau naudojasi internetu, atsiveria galimybės ir intensyviai naujoviško interneto turinio ir paslaugų verslo plėtrai. Veikdamos didžiulėje vidaus rinkoje, Europos įmonės gali sėkmingai pasinaudoti šiomis augimo ir darbo vietų galimybėmis.

Kaip pabrėžiama 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadose dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje, norint, kad vaikai galėtų naudotis geresniu internetu, reikia derinti politikos kryptis. Nacionaliniu, Europos ir sektoriaus lygmeniu teberengiami veiksmai. Juos reikia įtraukti į ES masto strategiją, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai reikalavimai ir išvengta susiskaidymo. Vienu iš variantų būtų reglamentas, tačiau, kai tinka, jo geriau išvengti ir rinktis geriau pritaikomas savireguliacijos, švietimo ir įgalinimo priemones.

Strategija grindžiama keturiais pamatiniais elementais: 1) kokybiško interneto turinio jaunimui kūrimo skatinimas; 2) geresnis visuomenės informavimas ir įgalinimas; 3) vaikams saugios interneto aplinkos kūrimas; 4) kova su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų seksualiniu išnaudojimu. Joje siūlomi įvairūs veiksmai, kurių turi imtis Komisija, valstybės narės ir visa sektoriaus vertės grandinė.

1.1.        Kodėl Europos strategijos reikia dabar?

1.1.1.1.  Naujos galimybės vaikams ir verslo plėtrai

Nors internetas nebuvo kuriamas galvojant apie vaikus, tėvai Europoje sako, kad juo naudojasi 75 proc. 6–17 metų vaikų[5]. 15 ir 16 metų vaikai teigia, kad pirmąsyk pasinaudojo internetu būdami 11 metų. To paties paklausti 9 ir 10 metų amžiaus vaikai atsakė, kad jie pradėjo naudotis internetu vidutiniškai būdami septynerių. 33 proc. 9–16 metų amžiaus vaikų prie interneto jungiasi naudodamiesi mobiliuoju telefonu ar kitokiu delniniu prietaisu[6].

Reikia pripažinti, kad vaikai turi ypatingų poreikių ir yra ypač pažeidžiami. Internetas ir IRT vaikams suteikia daug įvairių galimybių žaisti, mokytis, atrasti naujoves ir būti kūrybingiems, bendrauti ir išreikšti save, bendradarbiauti ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, gauti daugiau informacijos apie juos supantį pasaulį, ugdyti pagrindinius įgūdžius ir pasinaudoti savo teisėmis[7]. Tačiau vaikus taip pat reikia apsaugoti.

Kreipiant dėmesį į vaikų poreikius atsiveria ir daug įvairių verslo galimybių. Prognozuojama, kad pasaulinė skaitmeninio turinio rinka 2012 m. viršys 113 mlrd. EUR[8]. Judriojo ryšio taikomųjų programų rinkos vertė buvo 5 mlrd. EUR; prognozuojama, kad iki 2015 m. šis skaičius išaugs iki 27 mlrd. EUR; pagrindiniai šios rinkos elementai yra žaidimai ir daugiau nei 5 mlrd. judriojo ryšio prenumeratų visame pasaulyje. Prognozuojama, kad pasaulinės vaizdo žaidimų rinkos pardavimai pasieks daugiau nei 62 mlrd. EUR[9]. Sparčiai plintant planšetiniams kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams, kuriais labai dažnai naudojasi vaikai, potenciali interaktyvaus kūrybiško ir šviečiamojo tiek mažiems vaikams, tiek paaugliams skirto interneto turinio rinka yra labai didelė. Interneto ir judriojo ryšio taikomosios programos ir žaidimai reiškia precedento neturinčią verslo plėtros galimybių gausą, ypač MVĮ ir kūrėjams, nes šie gali užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais naudotojais ar klientais. Patys vaikai galėtų tapti interneto turinio kūrėjais ir pradėti verslą.

1.2.1.2.  Dabartinės spragos ir problemos

1.2.1.1.2.1.      Rinkos susiskaidymas

Iš Komisijos ataskaitos[10] apie tai, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos dabartinės rekomendacijos dėl vaikų saugumo, matyti, kad, apskritai paėmus, jos deda vis daugiau pastangų skaitmeniniams iššūkiams įveikti, tačiau priemonių, kurių jos imasi, nepakanka. Valstybėse narėse įgyvendinama įvairi reguliavimo ar savireguliavimo politika, pavyzdžiui, dėl tėvų kontrolės, turinio vertinimo ir pranešimo apie žalingą ar neteisėtą turinį.

Jungtinėje Karalystėje interneto paslaugų teikėjai priėmė praktikos kodeksą[11], kuriuo skatinamas „aktyvus pasirinkimas“[12], dėl kurio įgyvendinimo kiekvienas interneto paslaugų teikėjas sprendžia pats; Prancūzijoje interneto paslaugų teikėjai turi nemokamai suteikti tėvų kontrolės programinę įrangą; Vokietijoje galima pasinaudoti sertifikuota „jaunimo apsaugos programine įranga“, kuri saugo, kad vaikai nepatektų į žalingą turinį teikiančias interneto svetaines. Kitose šalyse tokio pobūdžio nuostatų nėra.

Vokietija taip pat įgyvendina savireguliavimo sistemą, pagal kurią teikėjai įvairių rūšių interneto turinį, tokį kaip vaizdo įrašai, interneto svetainės ar interneto žaidimai, gali priskirti skirtingoms kategorijoms. Jungtinėje Karalystėje viena iš R. Bailey ataskaitos[13] rekomendacijų – suskirstyti muzikos vaizdo įrašus į kategorijas pagal amžių. Kitose šalyse nėra jokių interneto turinio klasifikavimo nuostatų.

Suomijoje ir Belgijoje priimti sektoriaus elgesio kodeksai: Suomijoje kodeksas taikomas socialinei žiniasklaidai, o Belgijoje jį priėmė daugiau paslaugų teikėjų.

Tokiose šalyse kaip JK, Ispanija, Italija ir Čekija padedant įvairioms suinteresuotosioms šalims, tokioms kaip policija, NVO ar sektoriaus įmonės, įgyvendinamos įvairios pranešimo apie žalingą ar neteisėtą turinį ar elgesį priemonės.

Tos priemonės gali daryti teigiamą poveikį nacionalinėms rinkoms ir naudotojams, tačiau taip pat gali dar labiau susiskaidyti rinką ir sudaryti kliūčių, ypač Europos masto teikėjams, įskaitant MVĮ, kurios neturi išteklių prisitaikyti prie įvairių politikos sistemų skirtingose šalyse ir negali pasinaudoti skaitmenine bendrąja rinka. Taip pat akivaizdu, kad naudodamiesi internetu ne visi Europos vaikai turi tokių pačių įgalinimo ir apsisaugojimo galimybių.

1.2.2.1.2.2.      Visos Europos rinkos negebėjimas suteikti apsaugos priemones ir kokybiška turinį

Vaikai dar turi būti išskirti kaip tikslinė investicijų verta auditorija. Vaikų apsaugos priemonių ir priemonių, kuriomis naudojantis būtų galima saugiai ir atsakingai valdyti naršymą internete (tokių kaip tėvų kontrolės priemonės), integravimas į prietaisus ar paslaugas dažnai laikomas papildomomis išlaidomis; įmonės dar labiau vengia kurti ir įgyvendinti tokias priemones, kai nėra užtikrintos, kad  rinka, dėl kurios verta investuoti, bus pakankamo dydžio.

Iš lyginamosios tėvų kontrolės priemonių analizės[14] matyti, kad dauguma priemonių veiksmingos tik anglų kalba. Nauji prietaisai kelia ir kitų problemų – mažoka priemonių, kurios tiktų naudoti žaidimų valdymo pultuose, planšetiniuose kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose, t. y., prietaisuose, kuriais vaikai, norėdami patekti į internetą, naudojasi vis dažniau; taip pat nėra sprendimų naudotojams, kurie mobiliaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais turinį pasiekia naudodamiesi taikomąja programa, o ne naršykle.

Taip pat stinga pakankamai kokybiško turinio. Pasak visoje Europoje atliktos apklausos[15], tik 32 proc. 9–12 m. vaikų mano, kad internete pakanka geros vaikams pritaikytos veiklos, kuria galėtų užsiimti jų amžiaus vaikai[16].

Tokiose srityse kaip taikomųjų programų yra naudojamos ne Europos rinkai ir ne Europos naudotojams kurtos turinio klasifikavimo sistemos.

1.2.3.1.2.3.      Rizikos valdymas siekiant sukurti pasitikėjimą paslaugomis ir turiniu

Iš tyrimų matyti, kad patiriamos rizikos rūšys kiekvienoje Europos šalyje suprantamos panašiai, tačiau skirtingose šalyse jos vertinamos labai skirtingai[17]. 2010 m. 4 iš 10 Europos vaikų teigė, kad jiems yra tekę susidurti su vienos iš toliau nurodytos rūšies rizika: bendrauti internete su asmeniu, su kuriuo jie nėra susitikę; susidurti su naudotojų sukurtu turiniu, kuriame skatinama anoreksija, savęs žalojimas, narkotikų vartojimas arba savižudybės; susidurti su seksualiniais vaizdais internete ir su netinkamu asmeninių duomenų naudojimu; eiti į susitikimus su žmonėmis, su kuriais jie susipažino internete; patirti priekabiavimą elektroninėje erdvėje[18]. Taip pat atsiranda nauji elgesio modeliai, tokie kaip mobiliojo telefono vaizdo kamera filmuotos medžiagos su fiziniu smurtu prieš kitus vaikus platinimas[19] arba seksualinių vaizdų ir (arba) žinučių siuntimas ir (arba) gavimas iš bendraamžių[20].

Vis labiau populiarėja naujos paslaugos, kurios gali daryti poveikį privatumui, tokios kaip geografinės buvimo vietos nustatymas. Taip pat internete apstu reklamos, o vaikai dar nėra išvystę gebėjimo kritiškai ją vertinti[21].

Be to, internetu vis dažniau naudojamasi ieškant potencialių prekybos žmonėmis aukų ir reklamuojant jų, taip pat ir vaikų, paslaugas[22]. Taip pat internete lengva platinti smurto prieš vaikus medžiagą. Nors tai ir nėra susiję su vaikų naudojimusi internetu, vaikai tampa šios problemos aukomis. Anot Interneto stebėjimo fondo (angl. IWF), daugiau nei 40 proc. patvirtintų seksualinės prievartos prieš vaikus interneto adresų (URL) (pagal interneto prieglobos teikėjo vietą) yra Europoje ir Rusijoje. Seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdai dabar taip pat platinami ir kitais interneto kanalais nei interneto svetainės (pvz., lygiarangių (angl. peer-to-peer) tinklais). Kadangi internetas neturi sienų ir į tai, kad seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdai visoje Europoje yra neteisėti, būtina imtis Europos lygmens veiksmų šioje srityje.

1.2.4.1.2.4.      Įgūdžių stoka

Nors prognozuojama, kad iki 2015 m. 90 proc. darbų visuose sektoriuose reikės informacinių technologinių įgūdžių, tik 25 proc. visos ES jaunimo patys mano turintys aukšto lygio pagrindinius naudojimosi internetu įgūdžius (tokius kaip naudojimosi internetu norint paskambinti, interneto svetainės kūrimo, lygiarangių dalijimosi rinkmenomis)[23]. Iš tyrimų matyti, kad nepaisant populiaraus požiūrio, kad Europos vaikams skaitmeninė erdvė yra sava, jiems labai trūksta skaitmeninių įgūdžių. Pavyzdžiui, 38 proc. 9–12 metų Europos internetu besinaudojančių vaikų teigė, kad turi asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėje. Tačiau tik 56 proc. 11–12 metų vaikų sakosi žiną, kaip pasikeisti privatumo nuostatas[24]. Tyrimais taip pat nustatyta, kad skaitmeninių įgūdžių įvairovė ir veikla internete tarpusavyje susiję[25]. Taigi saugos įgūdžių ugdymas gali paskatinti ir kitų, su kitokia veikla internete susijusių įgūdžių ugdymą.

2.2.        Nauja aplinka, kurios siekiama Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto

Per daugelį metų Europos lygmeniu plėtota įvairi vaikams palaikyti skirta politika. Tačiau dažnai viena būdavo pernelyg specifinė, pavyzdžiui, orientuota į žiniasklaidos kanalus[26], kita orientuota į technologijų platformas[27], ir niekad nebuvo kuriama nuosekli sistema. ES politikos kryptyse iki šiol nebuvo tinkamai pripažinta, kad vaikai yra specifinė tikslinė interneto auditorija, kuriai reikia naujos jų poreikius atitinkančios aplinkos. Europai reikia strategijos, kuria rinka būtų apsaugota nuo susiskaidymo, o visiems ES vaikams būtų sukurta saugesnė prasminga interneto aplinka.

Siūloma derinti įvairias priemones, kurių pagrindas būtų teisės aktai, savireguliacija ir finansinė parama. Teisės aktų nebus atsisakyta, tačiau pirmenybė teks savireguliacijai, nes tokia sistema visgi pati lanksčiausia norint šioje srityje pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau strategija turi būti dinamiška ir atitikti naujus iššūkius, tokius kaip technologijų jungimas[28], taip pat joje turi būti numatytos tinkamos lyginamosios analizės ir nepriklausomos stebėsenos priemonės. Komisija taip pat finansuos strategijoje numatomus veiksmus per 2009–2013 m. Saugesnio interneto programą[29], Europos infrastruktūros tinklų priemonę[30] ir „Horizontą 2020“ nuo 2014 m.[31].

2.1.2.1.  Aukštos kokybės interneto turinys vaikams ir jaunimui

Skatinant kurti aukštos kokybės interneto turinį vaikams ir jaunimui ne tik pastarieji gauna naudos, bet ir plėtojama bendroji skaitmeninė rinka. Šioje strategijoje remiamos dvi veiksmų kryptys, kurios akivaizdžiai yra persipynusios ir rezultatų duoti gali tik tuo atveju, jei bus vykdomos lygiagrečiai.

2.1.1.2.1.1.      Kūrybiško ir lavinamojo interneto turinio vaikams kūrimo skatinimas

Mažiems vaikams reikia „internetinių žaidimo aikštelių“, kuriose jie galėtų tiek žaisti, tiek mokytis; paaugliams galėtų būti naudingi kūrybiški ir lavinamieji žaidimai, kurie lavintų jų vaizduotę ir skatintų internetu naudotis konstruktyviai. Be to, visų amžiaus grupių mokyklos klasėse vis dažniau bus naudojamasi technologijomis. Interaktyvus mokymasis naudojantis technologijomis gali lavinti kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Norint tai palengvinti, būtina skatinti turinio, kuris padėtų ir vaikų vystymuisi, ir Europos bendrajai skaitmeninei rinkai, kūrimą. Kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, pradėjo iniciatyvas, kuriomis skatinamas, specialius kriterijus ir (arba) standartus atitinkančio kokybiško turinio vaikams kūrimas ir matomumas.

2.1.2.2.1.2.      Teigiamos vaikų patirties internete skatinimas

Dauguma jaunimo internete vis dar vartoja, o ne kuria. Tikslas – skatinti kūrybiškumą ir konstruktyvų naudojimąsi internetu, kuris ne tik padėtų jaunimui lavinti savo skaitmeninius įgūdžius, tačiau ir suteiktų jiems galios ugdytis ir formuoti savo pasaulį saugiai ir kūrybiškai, kurti bendruomenes ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Taip galėtų rastis technologijų naujovės ir steigtis įmonės, kurios prisidėtų prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo.

Komisija:

· rems funkciškai suderinamas priemonių, kuriomis užtikrinama prieiga prie pagal amžių tinkamo turinio, (tokių kaip baltieji sąrašai[32] ar vaikų interesus atitinkančios naršyklės) platformas, taip pat svarstys nuolatinės kokybės kontrolės klausimą;

· skatins vaikų ir vaikams kuriamo kūrybiško turinio srities naujoves remdama tokius projektus ir iniciatyvas kaip konkursas „Geriausias vaikams skirtas interneto turinys“.

Verslo sektorius turėtų:

· kurti ir siūlyti tikslinį, interaktyvų kokybišką vaikams skirtą turinį, taip pat patogias naudoti priemones, kurios skatintų vaikų kūrybiškumą ir padėtų jiems mokytis;

· finansiškai ir (arba) techniškai remtų šios srities iniciatyvas, kurių imtųsi patys vaikai, mokyklos ar NVO.

Valstybės narės turėtų:

· tolygiai papildyti Komisijos paramą ir aktyviai skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama kurti aukštos kokybės interneto turinį vaikams;

· Komisijai padedant, šioje srityje derintis tarpusavyje ir įgyvendinti kokybiško interneto turinio vaikams standartus[33].

2.2.2.2.  Geresnis visuomenės informavimas ir įgalinimas

Vaikai, jų tėvai, globėjai ir mokytojai turi būti informuoti apie pavojus, su kuriais vaikai gali susidurti internete, taip pat ir apie priemones ir strategijas, kaip nuo tokių pavojų apsisaugoti ar juos įveikti. Vaikai turi lavinti savo kritinį mąstymą ir skaitmeninio ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įgūdžius, kad galėtų būti aktyviais aktyvios visuomenės nariais. Jiems reikia sudaryti galimybes naudotis amžiui tinkamomis priemonėmis, kurios padėtų internete elgtis saugiai ir atsakingai, taip pat patarimų, kaip jomis naudotis. Geresnio visuomenės informavimo ir įgalinimo veiksmai turėtų pirmiausia ugdyti vaikų savisaugą ir pačių vaikų atsakomybę virtualiojoje erdvėje.

2.2.1.2.2.1.      Skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas[34] ir interneto saugos mokymas mokyklose

Skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir įgūdžiai yra lemiamai svarbūs vaikams naudojantis internetu. Kadangi vaikai internetu naudotis pradeda labai ankstyvame amžiuje, saugos internete būtina pradėti mokyti ankstyvojoje vaikystėje, įgyvendinimo strategijas pritaikant skirtingiems mažų vaikų ir paauglių poreikiams ir savarankiškumo lygiui. Geriausiai daugumą vaikų, kad ir koks jų amžius, pajamos ar kilmė, pasiekia mokyklos; jos taip pat gali informuoti kitus svarbius informacijos apie interneto saugą adresatus – mokytojus ir (netiesiogiai) tėvus. Sauga internete kaip atskira tema šiuo metu įtraukta į 23 Europos valstybių švietimo sistemų mokyklinę mokymo programą[35], tačiau įgyvendinama nepakankamai, nes trūksta tam tinkamų internetinių mokymo išteklių. Europos skaitmeninėje  darbotvarkėje taip pat raginama mokyklose mokyti interneto saugos.

Valstybės narės turėtų:

· paspartinti strategijų įgyvendinimą, kad iki 2013 m. interneto saugos mokymas būtų įtrauktas į mokyklines mokymo programas;

· gerinti neformalųjį švietimą apie interneto saugą, nustatyti interneto saugos politiką mokyklose ir tinkamai apmokyti mokytojus;

· remti viešųjų ir privačiųjų subjektų partnerystę siekiant minėtųjų tikslų.

Komisija

· rems formalaus ir neformalaus švietimo apie interneto saugą geriausios patirties nustatymą ir mainus tarp valstybių narių, su tuo susijusio šviečiamojo turinio kūrimą ir viešųjų ir privačiųjų subjektų partnerystes, kuriomis norima pasiekti vaikus, tėvus, mokytojus ir globėjus;

· sukurs specialų Europaso (Europass) modulį skaitmeninei kompetencijai įvertinti ir patobulins IRT naudojimo ir poveikio švietimui indikatorius.

Verslo sektorius turėtų:

· remdamasis esamomis iniciatyvomis[36] dalyvauti privačiųjų ir viešųjų subjektų partnerystėse ir taip remti interaktyvių priemonių ir platformų, kuriomis teikiama šviečiamoji ir visuomenės informavimo medžiaga mokytojams ir vaikams, kūrimą.

2.2.2.2.2.2.      Visuomenės informavimo veiklos ir jaunimo dalyvavimo didinimas

Gerąją patirtį reikia skleisti, kad visuomenės informavimo kampanijomis būtų nuosekliai stengiamasi pasiekti visus vaikus, tėvus, mokytojus ir globėjus visoje Europoje[37]. Geresnio visuomenės sąmoningumo ugdymo strategijose reikia atsižvelgti į skirtingus mažesnių vaikų ir paauglių brandos lygius, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiems ir pažeidžiamiausiems vaikams, įskaitant vaikus, kurie turi mokymosi ir intelekto sutrikimų. Siekiant, kad įvairaus amžiaus vaikai suvoktų savo teises ir atsakomybę internete, perspektyvus yra bendraamžių savitarpio švietimas.

Komisija

· nuo 2014 m. finansuos ES masto funkciškai suderinamų paslaugų infrastruktūros kūrimą ir taip rems saugesnio interneto centrus, kurie teiktų informaciją apie saugą internete ir visuomenės sąmoningumo ugdymo priemones, ir jaunimo dalyvavimo platformas. Platformos dalimi bus lyginamosios analizės, kuriomis naudojantis bus galima keistis geriausia patirtimi[38];

· Europos jaunimo portalą pertvarkys pagal ES jaunimo strategiją[39], kad suteiktų jaunimui saugią ir dinamišką virtualią aplinką informacijos mainams. Siekiama, kad portalas jaunimui taptų pagrindiniu kokybiškos informacijos apie studijas, darbą, savanorystę, jaunimo mainus, kultūrą, kūrybiškumą, sveikatą ir kitas su jaunimu susijusias sritis, jaunimo virtualaus pilietinio aktyvumo šaltiniu, pasiekiančiu visus jaunus europiečius, įskaitant tuos, kurie turi mažiau galimybių.

Valstybės narės turėtų:

· nacionaliniu lygmeniu tolygiai papildyti Komisijos paramą geresnio visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijoms;

· rengdamos nacionalines kampanijas ir (arba) teisės aktus, darančius įtaką vaikų veiklai internete, įtraukti vaikus;

· tolygiai papildyti  Komisijos paramą nacionaliniams jaunimo forumams.

Verslo sektorius turėtų remti geresnio visuomenės sąmoningumo ugdymo veiklą

· suteikdamas finansavimą ir techninę paramą NVO ir švietimo teikėjams, kad šie galėtų kurti išteklius;

· platindamas visuomenės sąmoningumo ugdymo medžiagą savo klientams prekybos vietose arba virtualiais kanalais.

2.2.3.2.2.3.      Paprastos ir patikimos vartotojams skirtos pranešimo priemonės

Kad vaikai galėtų įveikti tokius pavojus kaip priekabiavimas elektroninėje erdvėje ar viliojimas[40], per visas ES teikiamas interneto paslaugas ir naudojamus prietaisus turi būti prieinamas patikimas mechanizmas, kaip pranešti apie turinį ar kontaktus, kurie atrodo pavojingi vaikams.

Šios priemonės taip pat padės siekti, kad piliečiams taptų lengviau pranešti apie elektroninius nusikaltimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad kuriamas nacionalinių perspėjimo apie elektroninius nusikaltimus sistemų tinklas ir ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras[41].

Jos papildys ir specialiąją numerio 116 telefono liniją, per kurią teikiama pagalba ir parama dingusiems vaikams ir jų tėvams[42], nes internetinis smurtas prieš vaikus gali būti viena priežasčių, dėl kurių vaikai dingsta iš namų.

Verslo sektorius turėtų:

· bendradarbiaudamas su atitinkamais nacionaliniais veikėjais sukurti ir naudoti ES masto mechanizmą, kuriuo jo paslaugas gaunantys vaikai galėtų pranešti apie žalingą turinį ar elgesį. Ši priemonė turėtų būti gerai matoma, lengvai randama, atpažįstama, visiems prieinama ir pasiekiama bet kuriame interneto patirties etape, kai tik vaikui jos galėtų prireikti. Joje turėtų būti aiškios bendrai suprantamos pranešimo kategorijos ir aiški administravimo infrastruktūra, kuri užtikrintų greitus ir tinkamus tolesnius veiksmus. Pranešimai turėtų būti tvarkomi laikantis galiojančių teisės aktų dėl duomenų apsaugos.

Komisija

· palengvins verslo sektoriaus, pasirašiusio Europos masto savireguliacijos susitarimus, ir saugesnio interneto pagalbos linijų bendradarbiavimą;

· jei verslo sektoriaus iniciatyva neduos rezultatų, svarstys reguliavimo priemones;

· toliau užtikrins tinkamą Universaliųjų paslaugų direktyvos įgyvendinimą, kiek jis susijęs su valstybių narių įsipareigojimu užtikrinti numerio 116 000 specialiųjų linijų veikimą, taip pat teiks finansavimą dingusių vaikų specialiosioms linijoms steigti ir jų veikimui užtikrinti.

Valstybės narės turėtų:

· teikti reikiamą paramą pranešimo mechanizmams sukurti ir įgyvendinti, ypač kai būtinas bendradarbiavimas su partneriais, tokiais kaip pagalbos linijos ar teisėsaugos institucijos;

· nacionaliniu lygmeniu stebėti, ar šie mechanizmai veiksmingi;

· pasirūpinti, kad veiktų specialiosios numerio 116 000 linijos.

2.3.2.3.  Vaikams saugios interneto aplinkos kūrimas

Nors naudotojams reikia ne tik suteikti daugiau galių ir juos šviesti, bet ir apsaugoti. Mat vaikai ne visuomet įžvelgia pavojus, su kuriais jie susiduria internete ir (arba) ne visuomet žino apie galimas savo veiksmų pasekmes. Tačiau susidūrę su žalingu elgesiu ar turiniu, jie gali susidurti su skausminga patirtimi internete arba patekti į pavojų realiame pasaulyje. Todėl būtina įgyvendinti priemones, kurios apsaugotų vaikus nuo susidūrimo su žalingu turiniu ar elgesiu. Siūlomi veiksmai orientuoti tiek į mažesnius vaikus, tiek į paauglius, nes skirtingo amžiaus vaikai naudojasi naujomis technologijomis nevienodai ir neįmanoma rasti vieno visiems vaikams ar jų saugai internete tinkamo sprendimo. Kur reikia, nurodomi metodų skirtumai pagal amžiaus grupes.

2.3.1.2.3.1.      Pagal amžių tinkamos privatumo nuostatos

Nors pavojų gali kilti visų naudotojų privatumui, vaikai yra ypač pažeidžiama grupė. Ypač labai maži vaikai nežino, kaip pasikeisti privatumo nuostatas, ir nesupranta, kokios gali būti jų veiksmų pasekmės, tokios kaip tapti lengvu vaikų viliojimo taikiniu arba rizikuoti savo reputacija internete. Todėl numatytąsias privatumo nuostatas vaikams reikėtų tvarkyti taip, kad jos būtų kuo saugesnės.

Iš verslo sektoriaus tikimasi, kad jis

· įgyvendins[43] skaidrias, standartines pagal amžių tinkamas privatumo nuostatas, taip pat prie jų pateiks aiškią informaciją ir įspėjimus nepilnamečiams apie galimas standartinių privatumo nuostatų pakeitimų pasekmes ir kontekstinę informaciją apie kiekvieno informacijos, kurią reikia arba siūloma nurodyti norint susikurti interneto profilį, elemento privatumo lygį;

· įgyvendins technines elektroninės atpažinties ir tapatumo patvirtinimo priemones.

Komisija

· pasiūlė naują duomenų apsaugos reglamentą, kuriame atskirai atsižvelgiama į vaikų privatumą ir įvedama „teisė būti pamirštam“;

· ketina 2012 m. pasiūlyti visos Europos elektroninio tapatumo patvirtinimo sistemą, kurioje bus galima naudotis asmeniniais požymiais (ypač amžiumi) ir taip užtikrinti, kad būtų laikomasi pasiūlyto duomenų apsaugos reglamento nuostatų dėl amžiaus;

· rems mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, kad būtų kuriamos ir diegiamos techninės atitinkamų paslaugų visoje ES elektroninės atpažinties ir tapatumo patvirtinimo priemonės.

Valstybės narės turėtų:

· užtikrinti šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

· skatinti verslo sektorių prisiimti savireguliavimo priemones ir stebėti jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

· remti visuomenės sąmoningumo ugdymo veiklą nacionaliniu lygmeniu.

2.3.2.2.3.2.      Geresnis tėvų kontrolės priemonių prieinamumas ir dažnesnis jų naudojimas

80 proc. tėvų mano, kad jei būtų daugiau tėvų kontrolės priemonių ir jos geriau veiktų, tai prisidėtų prie saugesnio ir veiksmingesnio jų vaikų naudojimosi internetu[44]. Tačiau vidutiniškai tik 28 proc. Europos tėvų blokuoja arba filtruoja savo vaikų lankomas interneto svetaines[45]. Deramai atsižvelgiant į saviraiškos laisvę, tėvų kontrolės priemonės, kuriomis galima nustatyti turinio filtravimo parametrus ir stebėti veiklą internete, yra papildoma priemonė, kuria prisidedama prie mažesnių vaikų apsaugos, kad jie nematytų netinkamo turinio internete. Būtina užtikrinti, kad būtų prieinama daugiau tėvų kontrolės priemonių keliomis kalbomis ir kad jos būtų daugiau naudojamos, nes tada tėvai galėtų informuotai pasirinkti, ar tokias priemones naudoti.

Verslo sektorius turėtų:

· užtikrinti, kad būtų tėvų kontrolės priemonių, kurios būtų paprastai konfigūruojamos, lengvos naudotis ir prieinamos visuose Europoje naudojamuose prie interneto jungiamuose prietaisuose. Šios priemonės turėtų sklandžiai veikti suvisų rūšių prietaisais ir visų rūšių turiniu, įskaitant ir naudotojų sukurtą turinį. Jos turėtų atitikti geriausią atskaitomybės ir skaidrumo užtikrinimo patirtį. Priemonės turėtų būti propaguojamos, kad jų egzistavimas būtų kaip įmanoma daugiau žinomas ir kaip įmanoma daugiau žmonių jomis pasinaudotų.

Komisija

· siekdama tėvų ir vaikų įgalinimo rems tėvų kontrolės priemonių ir su jomis susijusių palaikymo paslaugų lyginamąją analizę ir bandymus;

· rems mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, kuriais bus tiriama, kaip veiksmingomis tėvų kontrolės priemonėmis, kurios veiktų įvairesnių kalbų aplinkoje, būtų galima atpažinti klasifikavimo pagal amžių ir turinio klasifikavimo sistemas;

· jei verslo sektoriaus savireguliacija neduos rezultatų, svarstys įstatymines priemones.

Valstybės narės raginamos:

· remti srities verslo pastangas šioje srityje ir vertinti jų įgyvendinimo rezultatus valstybių narių teritorijoje parduodamuose prietaisuose;

· vykdyti tėvų kontrolės priemonių bandymus ir sertifikavimo ciklus;

· skatinti tokių priemonių prieinamumą.

2.3.3.2.3.3.      Platesnis klasifikavimo pagal amžių ir turinio klasifikavimo panaudojimas

Vienas iš pavojų, su kuriais vaikai susiduria internete – netinkamo turinio (tokio kaip pornografija ar smurtinis turinys) matymas. Reikia siekti visoje ES bendrai taikomo, skaidraus ir nuoseklaus klasifikacijos pagal amžių ir pagal turinį metodo, kurį būtų galima taikyti įvairiam turiniui ir (arba) paslaugoms (įskaitant internetinius žaidimus, taikomąsias programas, šviečiamąjį ir kitokį kultūrinį turinį), ir pagal jį tikrinti naujoviškus sprendimus (pavyzdžiui, naudotojų atliekamą klasifikaciją ar automatinę klasifikaciją). Sistema turėtų tėvams nurodyti suprantamas amžiaus kategorijas, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingose šalyse toks pat turinys gali būti laikomas tinkamu skirtingai amžiaus kategorijai. Šį metodą visuose sektoriuose reikėtų naudoti nuosekliai, kad būtų pašalintas dabartinių sistemų įgyvendinimo skirtingose žiniasklaidos priemonėse nenuoseklumas ir taip padidinta konkurencija rinkoje.

Verslo sektorius turėtų:

· nustatyti ES klasifikavimo pagal amžių ir pagal turinį metodą, kuris būtų taikomas teikiant įvairias paslaugas, kaip apibūdinta pirmiau, pagrindu imant sėkmingas dabartines iniciatyvas, tokias kaip PEGI;

· išnagrinėti, kaip šias sistemas galima būtų patobulinti, kad jas galėtų atpažinti tėvų kontrolės priemonės.

Komisija rems:

· šios srities savireguliaciją, tačiau, jei verslo sektoriaus savireguliacija neduos rezultatų, nagrinės galimas įstatymines priemones;

· tarpusavyje funkciškai suderinamų platformų naudojimą nuo 2014 m., kad per jas būtų teikiamos pagal amžių tinkamos paslaugos.

Valstybės narės raginamos:

· bendradarbiauti šioje srityje laikantis savo reguliavimo sistemų ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus skatinti nacionaliniu lygmeniu prisidėti prie ES klasifikavimo pagal amžių ir pagal turinį sistemų nustatymo ir įgyvendinimo;

· padėti pagrindus skundų nagrinėjimo procedūrai, kuri būtina, kad tokios sistemos tinkamai veiktų.

2.3.4.2.3.4.      Reklama internete ir pinigų švaistymas

Vaikai, ypač mažesni, nėra išvystę gebėjimo kritiškai vertinti reklaminius pranešimus. Virtualiame pasaulyje vaikai dažnai gali susimokėti už virtualias prekes, naudodamiesi savo mobiliaisiais telefonais – skambindami arba parašydami tekstinį pranešimą, todėl jiems tam nebūtinas išankstinis tėvų leidimas[46]. Taip pat vaikai gali bandyti pasiekti internetinių lošimų ar žaidimų svetaines. Jie gali parsisiųsti skambučių tonų savo mobiliesiems telefonams ar netyčia pasinaudoti internetu savo mobiliuosiuose telefonuose. Visa tai gali daug kainuoti.

Reikia siekti, kad reklamos vaikams skirtose interneto svetainėse standartai sudarytų sąlygas užtikrinti apsaugos lygį, palyginamą su tuo, kuris siejamas su garso ir vaizdo paslaugų reklamomis[47], ir kad vartotojų elgesiu grindžiamos reklamoje nebūtų kuriama į vaikus orientuotų segmentų, ir užtikrinti, kad vaikų išlaidos internete ar mobiliuosiuose telefonuose nebūtų nenumatytai didelės.

Verslo sektorius turi laikytis galiojančių teisės aktų[48], ypač dėl duomenų apie asmens elgesį internete rinkimo ar vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos. Jis turėtų:

· teikti skaidrią, aiškią ir pagal amžių tinkamą informaciją apie paslaugų, kurias galima įsigyti internete, kainas ir vengti standartinių nuostatų, kurias nustačius vaikai galėtų lengvai pasiekti padidinto tarifo paslaugas, už kurias reikia papildomai mokėti;

· vengti tiesiogiai kreiptis į vaikus ir skatinti juos pirkti virtualias prekes ar kreditus naudojantis savo mobiliaisiais telefonais ar kitomis priemonėmis, kurių atveju nebūtina išankstinė tėvų kontrolė. Reikėtų numatyti kontekstą atitinkančius ankstyvus įspėjimus apie papildomas išlaidas, kad vaikai ir tėvai turėtų daugiau galios;

· remtis savireguliacijos standartais, kaip antai tokiais, kuriuos Europos reklamos standartų aljansas nustatė vartotojų elgesiu grindžiamai reklamai[49], ir iniciatyviai imtis įgyvendinti priemones, apsaugančias vaikus nuo susidūrimo su netinkama reklama visoje interneto žiniasklaidoje;

· priimti priemones, kurios apsaugotų vaikus nuo patekimo į internetinių lošimų svetaines.

Komisija

· paspartins dabartinių ES taisyklių įgyvendinimą ir skatins tolesnes savireguliacijos priemones, kad vaikai būtų geriau apsaugoti nuo netinkamos reklamos ir pinigų švaistymo;

· jei savireguliacijos priemonės neduos rezultatų, svarstys tolesnes įstatymines priemones;

· būsimoje vartotojų reikalų darbotvarkėje daugiau dėmesio skirs platesniam vaikų kaip vartotojų klausimui;

·           Komunikate dėl internetinio lošimo vidaus rinkoje, kurį ketinama paskelbti 2012 m., nagrinės, kaip geriausia patobulinti mažamečių apsaugą.

Valstybės narės raginamos:

· užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu veikiančios bendrovės laikytųsi šios srities teisės aktų;

· remti verslo sektorių, kai šis kurs elgesio kodeksus, susijusius su netinkama reklama internete, ir stebėti jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

2.4.2.4.  Kova su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų seksualiniu išnaudojimu

Internetu vis dažniau naudojamasi seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdams platinti. Yra keletas problemų, kurias reikia spręsti: būtina atpažinti, išgelbėti ir palaikyti aukas, imtis veiksmų prieš nusikaltėlius ir pažaboti tolesnę vaizdų cirkuliaciją, aptinkant seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus internete ir juos iš ten pašalinant, taip pat apsaugant, kad jie nebūtų ten įkelti iš naujo.

2.4.1.2.4.1.      Greitesnis ir sistemingas seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, platinamos įvairiais interneto kanalais, atpažinimas, pranešimas apie tokią medžiagą ir jos pašalinimas

Reikia didinti dabartinių pranešimo taškų (specialiųjų linijų), per kuriuos piliečiai gali pranešti apie neteisėtą turinį, matomumą, įskaitant jų susiejimą su visais ES mastu taikomais pranešimo mechanizmais ir su pranešimo apie elektroninius nusikaltimus priemonėmis, kurios gali būti sukurtos ateityje. Reikia pagerinti sistemingą seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų aptikimą, pašalinimą ir pakartotinio jų paskelbimo prevenciją.

Šios srities veiksmai turi atitikti naująją direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir pornografija[50], e. komercijos direktyvą[51], taip pat galiojančius duomenų apsaugos teisės aktus ir ES pagrindinių teisų chartiją.

Komisija

· rems verslo sektoriaus, teisėsaugos ir specialiųjų linijų bendradarbiavimą, siekdama patobulinti procesą ir sutrumpinti seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų pašalinimo laikotarpį, koordinuos dalijimąsi priemonėmis ir ištekliais ir toliau rems INHOPE specialiųjų linijų tinklą, siekdama, kad visuomenė galėtų lengviau pranešti apie neteisėtą turinį, imsis tolesnių tinkamų veiksmų, kad ir toliau būtų mažinama delsimo pašalinti turinį trukmė, ir nagrinės, kokiais būdais būtų galima pagerinti tų linijų žinomumą visuomenėje;

· rems naujoviškų techninių sprendimų, skirtų policijos tyrimų reikmėms, ir jų panaudojimo galimybių paieškas ir taikomąją veiklą , kad įvairiais interneto kanalais platinamos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos atpažinimas ir sugretinimas, taip pat seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų pašalinimas ir pakartotinio jų paskelbimo prevencija būtų veiksmingesni;

· rems teisėsaugos mokymus;

· priims horizontalią iniciatyvą dėl pranešimo ir veiksmų procedūrų. Joje bus daug dėmesio skiriama pranešimo veiksmingumo kliūtims ir visų kategorijų neteisėto turinio, įskaitant seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų, šalinimo mechanizmui[52].

Valstybės narės turėtų:

· skirti daugiau išteklių su internetine prievartos prieš vaikus medžiaga kovojančioms teisėsaugos institucijoms;

· pagal kovos su seksualine prievarta prieš vaikus direktyvą užtikrinti, kad būtų galima pasinaudoti veiksmingomis tyrimo priemonėmis, taip padidinant tyrėjų galimybes atpažinti aukomis tapusius vaikus, taip pat užtikrinti, kad būtų veiksmingų apsaugos priemonių, kurios užtikrintų demokratišką atskaitomybę dėl tokių priemonių naudojimo;

· svariai paremti nacionalinio lygmens specialiųjų linijų, kuriomis visuomenė gali pranešti apie internete rastą neteisėtą turinį, veikimą ir žinomumą;

· remti specialiųjų linijų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimo, siekiant pašalinti prievartos prieš vaikus medžiagą, gerinimą.

Verslo sektorius:

· bus skatinamas imtis veiksmų, įskaitant iniciatyvias priemones, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai iš interneto pašalinti;

· turėtų stiprinti bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis ir specialiosiomis linijomis, siekiant tobulinti pranešimo ir šalinimo tvarką ir nustatyti lyginamuosius standartus;

· bus skatinamas kurti ir naudoti priemones seksualinės prievartos prieš vaikus atpažinimo, pranešimo ir šalinimo tvarkos ir apsaugos nuo pakartotinio medžiagos paskelbimo veiksmingumui gerinti.

2.4.2.2.4.2.      Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais siekiant kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus ir seksualinį vaikų išnaudojimą

Kadangi internete sienos neegzistuoja, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Reikia pasaulinio būdo, kuriuo klausimai būtų sprendžiami labiau koordinuotai ir tvariau. Seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga gali būti peržiūrėta ir apie ją pranešta vienoje šalyje, tačiau jos priegloba gali būti kitoje šalyje, o ji įkelta gali būti dar iš kitos šalies – nustatyta, kad daugiau nei pusė prievartos prieš vaikus medžiagos, apie kurią 2011 m. pranešta Interneto stebėjimo fondui, laikoma už Europos ribų[53]. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, kad keičiantis technologijoms medžiagos platinimo metodai ir jos pasiekimo būdai tebekinta; todėl reikia, kad specialiosios linijos ir toliau kurtų savo strategijas ir priemones, kad kartu galėtų aptikti prievartos prieš vaikus medžiagą ir su jos skelbimu kovoti kintančio interneto aplinkybėms.

Komisija

· skatins INHOPE specialiųjų linijų tinklą pasaulyje plėsti narių ratą, kuris šiuo metu apima tokias šalis kaip Rusija, Japonija, JAV, Pietų Afrika, Australija ir Pietų Korėja;

· užtikrindama technines ir teisines apsaugos priemones rems Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų įgyvendinimą ir joje nustatytų principų sklaidą;

· dirbs su tarptautiniais partneriais per tokias struktūras kaip ES ir JAV darbo grupė dėl elektroninio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais, kurioje nustatomi bendrieji srities prioritetai, įskaitant bendradarbiavimą šalinant vaikų pornografiją iš interneto ir didinant vaikų galias internete;

· 2012 m. rudenį bus viena iš ES ir JAV konferencijos rengėjų;

· stengsis užmegzti ryšius su kitais pasaulio regionais ir rems pasaulinio lygmens bendradarbiavimą.

Valstybės narės raginamos:

· remti Komisijos pastangas daugiau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.

Verslo sektorius raginamas:

· keistis geriausia šios sritis patirtimi ir bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje.

3.3.        Išvados

Nors nei internetas, nei prietaisai jam pasiekti ir šiandien teikiamos paslaugos nebuvo kuriami specialiai vaikams, iš tyrimų matyti, kad vaikai vis daugiau jais naudojasi. Todėl vaikai sudaro specifinę grupę, kuriai reikia dėmesio – tai, kaip vaikai internete elgsis šiandien, padės apibrėžti rytojaus skaitmeninį pasaulį. Jungtinės šios srities Europos pastangos rems tarpusavyje funkciškai suderinamų ir tvarių infrastruktūrų kūrimą siekiant kad vaikai galėtų naudotis geresniu internetu, ir paskatins augimą bei inovacijas. Geriau informuojant visuomenę, ugdant vaikų skaitmeninius įgūdžius ir naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumą, pagerės vaikų būsimos profesinės ir įsidarbinimo perspektyvos, taip pat tai padės jiems tapti užtikrintais skaitmeniniais piliečiais. Stimuliuojant interaktyvaus turinio vaikams potencialą Europos skaitmeninė bendroji rinka pagyvės. Norint sustiprinti pasitikėjimą tvariu ir atskaitingu valdysenos modeliu, kuris galėtų laiku suteikti lankstesnių ir rinkai tinkamesnių sprendimų nei bet kokios reguliavimo iniciatyvos, reikia jaunimo apsaugai ir įgalinimui skirtos tęstinės veiksmingos verslo sektoriaus savireguliacijos įdiegiant tinkamus lyginamuosius standartus ir nepriklausomas stebėsenos sistemas. Tuo pačiu metu Komisija ir toliau rems temų apie vaikų saugą internete akcentavimą renginių, tokių kaip interneto valdymo forumas, darbotvarkėse ir dalinsis geriausia patirtimi su kitomis šioje srityje aktyviai veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis. Ji ir toliau skatins ES finansuojamus darbo su tarptautiniais partneriais projektus ir toliau rengs Saugesnio interneto forumo tarptautines konferencijas, į kurias aptarti vaikų saugos internete nuo 2004 m. renkasi suinteresuotosios šalys iš viso pasaulio.

Valstybių narių valdžios institucijos, verslo sektorius ir kiti suinteresuotieji subjektai raginami pritarti siūlomai strategijai ir imtis veiksmų sėkmingam jos įgyvendinimui užtikrinti bendradarbiaujant su visomis kitomis suinteresuotomis grupėmis.

Komisija parengs lyginamąją vaikų saugos internete politikos ir veiksmų visoje Europoje analizę, įskaitant ir naudojamų išteklių ir jų pasiskirstymo tarp Komisijos, valstybių narių, privačiojo ir savanoriškojo sektorių analizę. Taip pat ji atidžiai stebės, kaip įgyvendinami dabartiniai srities verslo pasirašyti savireguliacijos susitarimai.

Veiksmų apžvalga

Veiksmas || Pagrindinės šalys || Trukmė

1 elementas. Aukštos kokybės interneto turinys vaikams ir jaunimui

Kūrybiško ir lavinamojo interneto turinio vaikams kūrimo skatinimas || Komisija padedant valstybėms narėms ir verslo sektoriui || Nepertraukiamai nuo 2012 m.

Teigiamos vaikų patirties internete skatinimas || Komisija padedant valstybėms narėms ir verslo sektoriui || Nepertraukiamai nuo 2012 m.

2 elementas. Geresnis visuomenės informavimas ir įgalinimas

Skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir interneto saugos mokymas mokyklose || Valstybės narės, padedant Komisijai ir  verslo sektoriui || Iki 2013 m.

Visuomenės sąmoningumo ugdymo veiklos ir jaunimo dalyvavimo didinimas || Komisija padedant valstybėms narėms ir verslo sektoriui || Nepertraukiamai nuo 2012 m.

Paprastos ir patikimos vartotojams skirtos pranešimo priemonės || Verslo sektorius, padedant Komisijai ir valstybėms narėms || Pirmieji rezultatai iki 2012 m. pabaigos. Visiškas įgyvendinimas per 18 mėn.

3 elementas. Vaikams saugios interneto aplinkos kūrimas

Pagal amžių tinkamos privatumo nuostatos || Verslo sektorius, padedant Komisijai ir valstybėms narėms || Pirmieji rezultatai iki 2012 m. pabaigos. Visiškas įgyvendinimas per 18 mėn.

Geresnė prieiga prie tėvų kontrolės priemonių ir dažnesnis jų naudojimas || Verslo sektorius, padedant Komisijai ir valstybėms narėms || Pirmieji rezultatai iki 2012 m. pabaigos. Visiškas įgyvendinimas per 18 mėn.

Platesnis klasifikavimo pagal amžių ir turinio klasifikavimo panaudojimas || Srities verslas, padedant Komisijai ir valstybėms narėms || Pirmieji rezultatai iki 2012 m. pabaigos. Išbaigti pasiūlymai per 18 mėn.

Reklama internete ir pinigų švaistymas || Verslo sektorius, padedant Komisijai ir valstybėms narėms || Nepertraukiamai nuo 2012 m.

4 elementas. Kova su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų seksualiniu išnaudojimu

Greitesnis ir sistemingas seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, platinamos įvairiais interneto kanalais, atpažinimas, pranešimas apie tokią medžiagą ir jos pašalinimas || Komisija padedant valstybėms narėms ir verslo sektoriui || Nepertraukiamai nuo 2012 m., pirmieji rezultatai iki 2012 m. pabaigos

Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais siekiant kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus ir seksualinį vaikų išnaudojimą || Komisija padedant valstybėms narėms ir verslo sektoriui || Nepertraukiamai nuo 2012 m.

[1]               COM(2011) 60 galutinis.

[2]               Šiame kontekste terminas „vaikai“ reiškia visus jaunesnius kaip 18 metų asmenis, kaip tai apibrėžiama JT vaiko teisių konvencijoje.

[3]               COM(2010) 245 galutinis/2.

[4]               Pagrindiniai ES e. gebėjimų strategijos „E. įgūdžiai 21-ajam amžiui“ (COM(2007) 496) prioritetai.

[5]               Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 2008.

[6]               Šaltinis – Livingstone, S., Haddon, L., Görzig, A., & Ólafsson, K. Risks and safety on the internet: The perspective of European children. Full findings. (Pavojai ir saugumas internete. Europos vaikų perspektyvos. Visos išvados), 2011, atlikta pagal projektą EUKidsOnline II.

[7]               Kaip nustatyta ES vaiko teisių darbotvarkėje (COM(2011) 60 galutinis), kuri apima bendruosius principus, kuriais užtikrinama, kad ES veiksmai būtų pavyzdiniai užtikrinant Pagrindinių teisių chartijos ir JT vaiko teisių konvencijos laikymąsi. Vykdydama ES vaiko teisių darbotvarkę Komisija įsteigė vaikų kampelį internete (http://europa.eu/kids-corner/) ir įkūrė Europos interneto svetainę apie vaiko teises (http://ec.europa.eu/0-18/).

[8]               http://www.tavess.com/DigitalContentDelivery_June11.php, duomenys imti 2012 m. kovo 20 d. Visi doleriais pateikti skaičiai konvertuoti į eurus 2012 m. kovo 20 d.

[9]               The Economist internetinis leidimas, duomenys imti 2012 m. kovo 20 d. Visi doleriais pateikti skaičiai konvertuoti į eurus 2012 m. kovo 20 d. http://www.economist.com/node/21541164?frsc=dg%7Cb

[10]             Vaikų apsauga skaitmeniniame pasaulyje, COM(2011) 556 galutinis.

[11]             Praktikos ir tėvų kontrolės kodeksas, kurį pasirašė BT, Talk Talk, Virgin Media ir Sky, http://www.productsandservices.bt.com/consumer/assets/downloads/BT_TalkTalk_Sky_Virgin_Code_of_Practice_28_Oct.pdf.

[12]             Tai reiškia, kad prekybos vietoje klientų klausiama, ar jie norėtų tėvų kontrolės priemonių, ir šios priemonės nemokamai suteikiamos.

[13]             http://www.education.gov.uk/inthenews/inthenews/a0077662/bailey-review-of-the-commercialisation-and-sexualisation-of-childhood-final-report-published

[14]             Komisija finansuoja SIP-Bench lyginamąjį tyrimą, kuriame ekspertai vertina produktus, priemones ir paslaugas, kuriais naudodamiesi naudotojai gali kontroliuoti vaikų prieigą prie netinkamo interneto turinio.

[15]             Žr. 6 išnašą.

[16]             Visą Europą apimantį kokybiško interneto turinio vaikams konkursą 2011 m. vykdė Komisija kartu su Belgijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Italijos, Latvijos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Ispanijos saugesnio interneto centrais. Konkurse buvo dvi kryptys – suaugusiųjų jaunesniems vaikams sukurtas turinys ir paauglių jaunesniems vaikams sukurtas turinys. „Suaugusiųjų kurto turinio kategorijoje dalyvaujančiose šalyse buvo pateikta labai netolygiai – nuo 3 teikėjų Portugalijoje, 6 Italijoje ir 7 Slovėnijoje iki 84 Lenkijoje, 92 Vokietijoje ir 200 Nyderlanduose.

[17]             Šaltinis – Livingstone, S., & Haddon, L. Projekto „ES vaikai internete I“ galutinė ataskaita (2009 m.), parengta pagal EUKidsOnline I projektą.

[18]             Šaltinis – O'Neill, B., Livingstone, S., & McLaughlin, S. Galutinės politikos, metodinės ir mokslinių tyrimų rekomendacijos (2011 m.), parengta pagal EUKidsOnline II projektą.

[19]             Angliškai vadinamas „happy slapping“.

[20]             Angliškai vadinamas „sexting“.

[21]             OECD (2011 m.) Vaikų apsauga internete. Rizika, su kuria vaikai susiduria internete, ir politikos priemonės jiems apsaugoti, OECD skaitmeninės ekonomikos dokumentai, Nr. 179, OECD leidykla.

[22]             Žr. 2011 m. Europolo Organizuotų nusikaltimų grėsmės vertinimo ataskaitą and 2007 m. Europos Tarybos tyrimą dėl netinkamo interneto naudojimo neteisėtos prekybos žmonėmis aukoms suvilioti.

[23]             Informacinis biuletenis apie e. įgūdžius http://eskills-week.ec.europa.eu/c/document_library/get_file?uuid=6f0a6d8e-49e7-42ac-8f2b-f5adba460afc&groupId=10136

[24]             Šaltinis – Livingstone, S., Ólafsson, K. & Staksrud, E. Socialiniai tinklai, am˛ius ir privatumas (2011 m.), parengta pagal EUKidsOnline II projektą.

[25]             Žr. 6 išnašą.

[26]             2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva); 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendacija 98/560/EB dėl Europos audiovizualinės ir informacijos paslaugų pramonės konkurencingumo plėtros, skatinant nacionalines programas, skirtas siekti panašaus ir veiksmingo nepilnamečių apsaugos ir žmogaus orumo apsaugos lygio. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą.

[27]             „Europos saugesnio jaunesnių paauglių ir vaikų naudojimosi mobiliaisiais telefonais sistemos“ dokumentą pasirašę judriojo ryšio operatoriai įsipareigojo teikti prieigos kontrolės priemones, geriau informuoti visuomenę ir skatinti švietimą, įgyvendinti komercinio turinio klasifikavimą ir spręsti neteisėto turinio judriojo ryšio bendruomenių produktuose arba internete problemą; „ES saugesnės socialinės tinklaveikos principų“ dokumentą pasirašę socialinių tinklų paslaugų teikėjai įsipareigojo geriau informuoti visuomenę apie saugos švietimo pranešimus, užtikrinti pagal amžių tinkamas paslaugas, suteikti naudotojams galių teikiant jiems priemones ir technologijas, suteikti paprastai naudojamas pranešimo priemones, reaguoti į pranešimus apie neteisėtą turinį ar elgesį, sudaryti galimybę ir skatinti saugiai naudoti asmeninę informaciją ir privatumą, vertinti neteisėto ar uždrausto turinio ir (arba) elgesio peržiūros priemones; „PEGI“ – visą Europą (30 Europos šalių)  apimantis susitarimas dėl kompiuterinių ir vaizdo žaidimų klasifikavimo pagal amžių.

[28]             Savireguliacijos pagrindas iš pradžių bus „Koalicija internetui padaryti geresne vieta vaikams“, kurią suburti skatina Komisija palaikant pagrindinėms Europoje aktyviai veikiančioms visų srities sektorių bendrovėms, kurios įsipareigojo imtis veiksmų penkiems konkretiems veiksmams įgyvendinti iki 2012 m. gruodžio mėn.

[29]             2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1351/2008/EB, nustatantis daugiametę internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programą.

[30]             Europos infrastruktūros tinklų priemonė, sukurta pagal daugiametę finansinę programą. Strategijos „Europa 2020“ biudžetas, COM(2011) 500, I ir II dalis; pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, COM(2011) 665 – neapribojant galutinio sprendimo ir galutinių sumų dėl pasiūlymų dėl infrastruktūros tinklų priemonės ir dėl ES daugiametės finansinės programos, atsižvelgiant į platesnį politinį strategijos „Europa 2020“ kontekstą.

[31]             Bendroji ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, nepažeidžiant galutinio sprendimo ir galutinių sumų dėl pasiūlymų dėl „Horizonto 2020“ ir dėl ES daugiametės finansinės programos ir, atsižvelgiant į platesnį politinį strategijos „Europa 2020“ kontekstą.

[32]             Šiame kontekste šis terminas reiškia patikrintą interneto svetainių, kurios teikia aukštos kokybės interneto turinį jaunimui, sąrašą. Sąrašus sudarytų ir prižiūrėtų srities specialistai (iš viešojo ir (arba) privačiojo sektoriaus), atsižvelgdami į naudotojų siūlomus tinklapius arba tiesiogines įmonių, kurios nori būti įtrauktos, paraiškas, kaip, pvz., Vokietijos iniciatyvoje fragfinn.

[33]             Interneto turinio vaikams ir jaunimui kūrimo ir teikimo gairių aprašas sudarytas 2010 m. pagal Saugesnio interneto programą

http://ec.europa.eu/information_society/activities/sip/docs/competition/final_draft.pdf.

[34]             Komisija nustatė europinį požiūrį į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje savo komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“, COM(2007) 833 ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos rekomendacijoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje tam, kad audiovizualinis ir turinio sektorius taptų konkurencingesnis ir būtų sukurta atvira žinių visuomenė, C(2009) 6464.

[35]             http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/121EN.pdf.

[36]             Tokiomis kaip www.teachtoday.eu.

[37]             Taip pat remdamasis esamomis pastangomis, tokiomis kaip Europos e. įgūdžių savaitė.

[38]             Jei bus priimti būtini teisės aktai.

[39]             COM(2009) 200, 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.).

[40]             Vaiko viliojimas – tyčiniai veiksmai, kurių imamasi siekiant susidraugauti su vaiku, užmegzti su juo emocinį ryšį, rengiantis seksualinei veiklai su vaiku ar jo išnaudojimui.

[41]             COM (2012) 140 galutinis.

[42]             2007 m. vasario 15 d. Komisijos sprendimas 2007/116/EB dėl nacionalinio skaitmenimis 116 prasidedančio numerių intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams; 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva).

[43]             Su privatumu ir duomenų apsauga susijusių priemonių įgyvendinimas turės atitikti susijusius Europos teisės aktus, įskaitant tebevykdomos dabartinės Duomenų apsaugos direktyvos peržiūros rezultatus. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, COM(2012) 11 galutinis.

[44]             Žr. 5 išnašą.

[45]             Žr. 6 išnašą.

[46]             Olandų fondas „My child online“ („Mano vaikas internete“) 2011 m. paskelbė pranešimą „Pas op je Portemonnee“, kuriame teigiama, kad skundų apie vaikų virtualiuose pasauliuose išleidžiamus pinigus daugėja. JK „Glaustoje informacijoje apie internetą, e. prekybą, vaikus ir jaunimą“ apžvelgiamos su vaikais ir e. prekyba susijusios problemos.

[47]             Kaip nurodyta audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje.

[48]             Įskaitant dabar galiojančias duomenų apsaugos ir e. privatumo direktyvas. Į vaikus orientuota reklama ir komercinė praktika turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos 2005/29/EB.

[49]             http://www.easa-alliance.org/page.aspx/386.

[50]             2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija su vaikų pornografija susiję nusikaltimai, vaiko viliojimas, seksualinis smurtas naudojant internetinę kamerą arba vaikų pornografijos žiūrėjimas internete neparsisiunčiant rinkmenų laikomi nusikalstamais.

[51]             2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva), kuria suteikiamas pagrindas pranešimo ir pašalinimo procedūroms.

[52]             Pranešta Komunikate „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“, COM (2011) 942.

[53]             Interneto stebėjimo fondas (JK specialioji linija), 2011 m. metinė ir labdaros ataskaita.