15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/34

1.1

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad prieš parengiant dabartinį bankų sąjungos teisės aktų rinkinį vykdyta plati finansinių reformų reguliavimo programa yra labai svarbi, tačiau nepakankama priemonė įveikti krizę ir stabilizuoti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) (1), sugrąžinti pasitikėjimą euru ir ES ateitimi, pagerinti valdymą ir kovoti su vis didesniu Sąjungos bankų rinkų susiskaldymu. Todėl EESRK mano, kad gairėse (COM(2012) 510) ir dvejuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose (COM(2012) 511 ir COM(2012) 512), kurių antrasis aptariamas ir šioje nuomonėje, numatytas priemonių rinkinys yra tinkamas žingsnis.

1.2

EESRK palankiai vertina Komisijos atliktą nuodugnų darbą ir kartu prisideda prie jos raginimų šias priemones patvirtinti iki 2012 m. pabaigos ir jas rengti atidžiai įvertinant jų poveikį bankams ir nacionalinei ekonomikai. Siekiant daugiau ir geresnės Europos, būtinas valstybių narių vyriausybių toliaregiškumas atsisakant tam tikrų kompetencijos sričių ir kokybiškos kontrolės bei didesnės integracijos priemonėmis užtikrinant jų taikymą, kad būtų pasiektas tikras socialiniu požiūriu naudingas ir ekonomiškai veiksmingas Europos valdymas.

1.3

Šios priemonės yra skubios ir nepakankamos todėl, kad išlaidos gerokai viršija 4 500 mlrd. eurų sumą iš mokesčių mokėtojų pinigų, iki šiol skirtą ES bankams gelbėti. Finansų krizė sukėlė pasaulyje sunkiausią nuosmukį nuo didžiosios depresijos laikų, ypač euro zonoje, kur dar svarbiau kuo skubiau atkurti pasitikėjimą euru ir institucijų valdymu. Naujos griežtesnės taisyklės užtikrins didesnį saugumą piliečiams ir rinkoms, nors tokia padėtis, kai dabartinės taisyklės kelia abejonių, naujosios nepakankamai aiškiai apibrėžtos ir delsiama jas taikyti, gali lemti tik dar didesnę sumaištį. Todėl eurą remiančioms institucijoms taip pat turi būti nustatyti trumpesni ir tikslesni prisitaikymo terminai.

1.4

EESRK primygtinai ragina nedelsiant pasiekti susitarimą dėl bendro priežiūros mechanizmo įsigaliojimo. Tai reiškia, kad, užuot dabar kėlus neaiškius tikslus, jau nuo 2013 m. reikia pradėti vienodinimo procesą, kadangi nuo pat pradžių pagrindinis šio mechanizmo tikslas – išgelbėti eurą, kuo labiau sumažinant mokesčių mokėtojų išlaidas, susijusias su galimu įmonių restruktūrizavimu ar uždarymu, numatant pakankamai ex ante lėšų ir akcininkams bei kreditoriams prisiimant pertvarkymo išlaidas.

1.5

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo pat pradžių įkūrė stebėtojų tarybą, kuri padės išvengti galimų interesų konfliktų vykdant pinigines operacijas.

1.6

EESRK pritaria, kad ECB turėtų prisiimti atsakomybę už visų, net ir mažų bankų sąjungai priklausančių bankų, visų pirma tarpvalstybinių sandorių konsoliduotų balansų, priežiūrą ir galiojančių bendrų taisyklių taikymą. Pritaria ir tam, kad jam būtų suteiktos būtinos funkcijos, įgaliojimai ir ištekliai, leidžiantys nustatyti bankų gyvybingumui kylantį pavojų, ir teisė pareikalauti jų imtis tinkamų korekcinių priemonių į bendro priežiūros mechanizmo taikymo procesą aktyviai įtraukiant nacionalines priežiūros institucijas. Be to, teisinga, kad šios institucijos ir toliau būtų atsakingos už vartotojų apsaugą, nors Komisijos pasiūlyme nenurodyta, kaip spręsti galimus interesų konfliktus tarp Europos lygmens rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir nacionalinėms valdžios institucijoms suteiktų įgaliojimų.

1.7

Kalbant apie makrolygio rizikos ribojimo politiką, EESRK pritaria didesniam Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ir ECB vaidmeniui kuriant labiau integruotą finansų sistemą ir prašo Komisijos konkrečiau apibrėžti, kaip nacionalinės valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su ECB.

1.8

EESRK palankiai vertina ketinimą skatinti ne euro zonos šalių, kurioms taikoma pasirinkimo (angl. opt in) išlyga, dalyvavimą tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir euro zonos šalių joms taikant paprastesnes ir patrauklesnes procedūras ir nepažeidžiant SESV.

1.9

EESRK nuomone, būtina užtikrinti deramą Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir ECB ryšį turint omenyje, kad pirmuoju etapu galimas dalinis funkcijų sutapimas. Kalbant apie sprendimų priėmimą, reikia išsamiau išanalizuoti ir apsvarstyti balsavimo sąlygų peržiūrą iš dalies pakeičiant EBI reglamentą ir didesnių sprendimų priėmimo įgaliojimų suteikimą nepriklausomai komisijai, kad būtų užtikrinta pusiausvyra atsižvelgiant į bendrame priežiūros mechanizme nedalyvaujančių valstybių narių vidaus rinkos bankininkystės interesus (pagal 2012 m. spalio 18 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl EPS sukūrimo) ir išvengta pavojaus, kad dėl blokuojančios mažumos bus paralyžiuota euro zonos integracija. Svarbu išvengti finansinių paslaugų rinkos dvilypumo, dėl šios priežasties EESRK ir iškėlė šį klausimą.

1.10

Be to, ECB, ESRV ir naujosios Europos finansų priežiūros institucijos, įskaitant nepriklausomą komisiją, turės įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į savo veiklą, visų pirma vartotojų organizacijas ir profesines sąjungas (2), ir kartu išsaugoti savo nepriklausomumą, skaidrumą ir atsparumą politiniam spaudimui.

1.11

Spartus kredito įstaigų priežiūros funkcijų perdavimas ir reikiami pokyčiai Europos bankininkystės institucijoje (EBI), kurios pagrindinis vaidmuo – užtikrinti reguliavimo taisyklių ir techninių standartų nuoseklumą ir darną, kad juos būtų galima taikyti visoje ES, yra tokie pat svarbūs kaip bankams keliami patys griežčiausi riziką ribojantys reikalavimai (3), bendros indėlių apsaugos sistemos stiprinimo ir tobulinimo priemonės (4), integruotas krizių valdymas bankų gelbėjimo ir pertvarkymo priemonėmis (5), kad būtų sustiprintas šis Europos sektorius ir išvengta pašalinio poveikio, visų pirma susijusio su investicinių bankų klientų prisiimta didesne rizika. EESRK primygtinai prašo Komisijos šiam bendram taisyklių sąvadui nustatyti konkrečius terminus ir funkcinius tikslus.

1.12

Komitetas ragina Komisiją pasiūlyti bendro pertvarkymo mechanizmo (6) taikymo grafiką ir praktinius aspektus, taip pat kitus svarbius etapus, kuriuos teks įveikti, pavyzdžiui, galimą krizių valdymą vykdant bendrus priežiūros veiksmus. Taip bankų sąjunga užsitikrintų patikimumą ir taptų bendru pagrindu visai bendrajai rinkai. Būtų užtikrinta, kad santykinai nedidelio masto bankrotas nepadarytų sisteminės žalos tarpvalstybiniu mastu ar nesukeltų nepasitikėjimo, kuris paskatintų masinį indėlių atsiėmimą kitose valstybėse ir susilpnintų nacionalines bankų sistemas. Pasisakome už tai, kad bendro pertvarkymo mechanizmui vėliau galėtų būti patikėtos ir papildomos koordinavimo užduotys, susijusios su krizių valdymu. Tačiau priežiūra ir pertvarkymas turėtų būti vykdomi kartu siekiant išvengti, kad galimi sprendimai likviduoti banką Europos lygmeniu ir indėlių išmokėjimo išlaidos tektų valstybėms narėms.

1.13

EESRK ragina kitas ES institucijas laikytis pagrindinių principų, kuriais turi būti vadovaujamasi kuriant papildomas taisykles ir kitą acquis, grindžiant juos teisės, o ne valdžios galia. Iškyla vis didesnė būtinybė užtikrinti taisyklių euro zonoje laikymąsi, kad bankų sąjungai būtų teikiama fiskalinės sąjungos pagalba taikant bendrą skolos vertybinių popierių leidimo mechanizmą ir fiskalinių pervedimų mechanizmą siekiant užkirsti kelią ciklams, sukeliantiems tokį asimetrinį šoką, koks pastaraisiais metais stipriai sukrėtė euro zonos šalis. Bendras priežiūros mechanizmas gali būti finansuojamas iš priežiūros mokesčių, kuriuos turi mokėti bankai, turintys atsižvelgti į prižiūrėtinų įstaigų rizikos lygį. EESRK mano, kad Komisija turėtų parengti žaliąją arba baltąją knygą dėl darnaus bankų sąjungos finansavimo būdų, kad būtų galima priimti sprendimą dėl finansinėms ir bankinėms operacijoms taikomų mokesčių ir rinkliavų, kurie yra reikalingi, tačiau šiuo metu labai nevienodi.

1.14

Bankų sąjunga bus pirmas žingsnis siekiant, kad euro zona ir visa ES pradėtų sėkmingos veiklos ciklą, kuris padėtų įveikti planavimo trūkumus ir atkurti bendrosios rinkos konkurencingumą, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai. Kaip teigiama naujausiuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimuose, tai padės užkirsti kelią šešėlinio bankų sektoriaus sukeltai finansinių inovacijų bangai, kurios ištakų reikia ieškoti susitarime „Bazelis III“. EESRK prašo Komisijos sparčiau nustatyti naujus investicinės ir komercinės bankininkystės modelius, kadangi šešėlinio bankų sektoriaus veikla daugelyje šalių veikiausiai yra platesnė už tradicinę ir reguliuojamą bankų veiklą.

1.15

EESRK rekomenduoja Komisijai ir Europos teisės aktų leidėjams šį projektą paversti finansinės ir skaitmeninės įtraukties priemone. Bendrą priežiūros mechanizmą taikantys subjektai turi elgtis atsakingai ir būti demokratiškai kontroliuojami, jie turi reguliariai arba tada, kai jų prašoma, teikti valdymo ataskaitas Europos Parlamentui. Tai padidintų šių klausimų politinį matomumą ir užtikrintų didesnę piliečių paramą Europos institucijoms.

1.16

Galiausiai bankų sąjunga neturėtų apsiriboti vien tik euro zona ir visa ES, ji turi planuoti savo bendradarbiavimo ir konkurencingumo tikslus euro išorinės įtakos zonose ir kitose pasaulio šalyse.

2.1

2011 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Europos bankininkystės institucija, įstegta Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 remiantis Jacques de Larosière ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis. Jos tikslas – reformuoti priežiūros institucijų struktūrą ir sukurti integruotą Europos sistemą, apimančią tris (bankų, vertybinių popierių rinkų, draudimo ir pensijų fondų) institucijas, taip pat įsteigti Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV).

2.2

Kartu nuo 2010 m. liepos mėn., sukūrus indėlių garantijų sistemas bankams (MEMO/10/318), investuotojų kompensavimo sistemas (MEMO/10/319) ir draudimo garantijų sistemas (MEMO/10/320), sustiprinta vartotojų apsauga ir padidintas pasitikėjimas finansinėmis paslaugomis. Be to, 2012 m. birželio 6 d. Komisija paskelbė naujas krizių valdymo priemones, kad ateityje būtų išvengta bankų gelbėjimo operacijų. Šią priežiūros sistemą Komisija pasiūlė 2009 m. kovo 4 d. komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“, o vėlesniame 2009 m. gegužės 7 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ plačiau išdėstė naujos struktūros elementus. Abu dokumentus 2009 m. birželio 19 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, kurios nuomone, ši sistema turėtų padėti pagerinti nacionalinės priežiūros kokybę ir padidinti jos nuoseklumą, sustiprinti tarpvalstybinių grupių priežiūrą ir sukurti bendrą taisyklių sąvadą, taikytiną visoms vidaus rinkoje veikiančioms finansų įstaigoms. Be to, ji pabrėžė, kad naujosioms Europos priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, susiję su reitingų agentūromis (todėl Reglamentu (ES) Nr. 513/2011 iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009).

2.3

Kad užbaigtų šį sunkų reguliavimo procesą, Komisija savo komunikate „Bankų sąjungos kūrimo gairės“ siūlo sukurti pagrindą bendram aukšto lygio rizikos ribojimo reguliavimui, kuris būtų taikomas visiems bankams ir kitoms finansų įstaigoms visoje ES, kartu pagal bendrą taisyklių sąvadą suvienodinti priežiūros, pertvarkymo ir indėlių garantijų mechanizmus.

2.4

Todėl prašo iki 2012 m. pabaigos suderinti penkis pagrindinius veiksmus. Trys iš jų yra teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai, dėl kurių EESRK jau parengė nuomones arba kurie šiuo metu yra nagrinėjami: bankų kapitalo reikalavimų taikymo užtikrinimas (KPD IV) (7), Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų ir Direktyva dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo. Kitu du veiksmai ir gairės aptariami šioje nuomonėje: tai reglamentas, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su bankų rizikos ribojimo priežiūros politika, ir dalinis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pakeitimas, reikalingas siekiant užtikrinti geresnį šios institucijos ir būsimos bendros priežiūros institucijos tarpusavio koordinavimą, taip pat bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių ir kitų šalių priimamų sprendimų pusiausvyrą, kad būtų išsaugotas bendrosios rinkos vientisumas. Be šių penkių veiksmų, Komisija pasisako už bendrą pertvarkymo mechanizmą ir pertvarkymo priemonių koordinavimą.

2.5

Šios gairės pasirodė, kai euru grindžiamas finansinės integracijos modelis susilpnėjo dėl 2007 m. prasidėjusios krizės. Sparti Europos akcijų ir obligacijų rinkos integracija buvo menkai juntama bankų sektoriuje, ji labiau veikė didmenines rinkas (tarpbankinė veikla, vertybiniai popieriai ir kt.) nei mažmenines banko paskolų ir indėlių rinkas. Tačiau ištikus krizei, mažmenininkai nukentėjo dėl pastaruoju metu vykdyto didmenininkų skaidymo ir su tuo susijusio jų renacionalizavimo, kuriam palankias sąlygas sudarė vis dar nacionalinis priežiūros institucijų, pertvarkymo sistemų ir indėlių garantijų (8) pobūdis. Ypač sparčiai vykdomas skolos vertybinių popierių rinkų renacionalizavimas.

2.6

Euro zonoje dėl krizės buvo vykdomas kur kas didesnis koregavimas ir diegiami griežto taupymo planai, lėmę mažesnį BVP ir užimtumo lygį. 2011 m. spalio 23 d. Europos Komisijos Pirmininkas Europos vadovams pareiškė, kad dėl krizės 2007–2010 m. ekonomikos augimo aspektu ES prarado 2000 mlrd. eurų (9).

2.7

TVF duomenimis, 2010 m. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir septyniose Europos šalyse atgauta beveik trečdalis nuo krizės pradžios bankų gelbėjimui skirtų išlaidų (1 800 iš 5 200 mlrd. dolerių). Beveik visa likusioji dalis galėtų būti atgauta per artimiausius metus taikant mokesčius ir kitas skatinamąsias priemones, jei tam nesutrukdys kita nuosmukio banga, sukelta naujos su skola susijusios bankų krizės.

2.8

Gairėse nustatytos konkrečios datos, nuo kada euro zonoje įsigalios priežiūros taisyklės (10), tačiau tokios datos nenumatytos visam bendram priežiūros mechanizmui ir bendram pertvarkymo mechanizmui, nors pirmąjį mechanizmą Komisija laiko itin svarbia priemone padėčiai stabilizuoti ir būtina sąlyga tiesioginei bankų kapitalizacijai pagal Europos stabilumo mechanizmą.

2.9

Galiausiai, norint baigti kurti bankų sąjungą, būtina paspartinti ir sustiprinti Komisijos jau pradėtas iniciatyvas: reglamentuoti šešėlinį bankų sektorių (IP/12/253), padidinti kredito reitingų patikimumą (IP/11/1355), sugriežtinti rizikos draudimo fondų (IP/09/669), skolintų vertybinių popierių pardavimo (IP/10/1126) ir išvestinių finansinių priemonių (IP/10/1125) taisykles, sustabdyti neatsakingą bankų sektoriaus atlyginimų nustatymo praktiką (IP/09/1120), reformuoti audito (IP/11/1480) ir apskaitos (IP/11/1238) sektorius. Be to, būtina atsižvelgti į EESRK rekomendacijas panaikinti mokesčių rojų (11).

3.1

Didžiulės su ES krize susijusios išlaidos (12) sutrikdė valstybių narių pusiausvyrą ir dar labiau padidino jų tarpusavio skirtumus, sumenkino politikos veiksmingumą tokiose svarbiose Sutartyse įtvirtintose srityse kaip pinigų, prekybos, sanglaudos ir tvaraus vystymosi politika, taip pat lėmė su tuo susijusį finansų ir bankų rinkų susiskaldymą ir atotrūkį nuo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ bei geresnio ekonomikos valdymo tikslų (13). Nors keletas valstybių mažino palūkanų naštą, labiausiai nuo finansų ir skolos krizės nukentėjusiose šalyse gerokai išsaugo su palūkanų mokėjimu susijusios valstybės išlaidos ir šios šalys buvo priverstos sumažinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje, pensijas, išlaidas švietimui ir sveikatai, taip pat investicijas į techninę ir socialinę infrastruktūrą (14).

3.2

Būtinas demokratinių procesų tobulinimas turėtų derėti su bankų sąjungos tikslu palengvinti tarpininkavimą tarp taupymo ir investicijų. Tai pirminė bankų funkcija, apimanti išteklių, kuriais remiami ES teisės principai ir kurie turi įtakos visų piliečių laisvėms ir interesams, paskirstymo veiksmingumo ir jų techninio vykdymo efektyvumo kontrolę.

3.3

Nuo pat krizės pradžios buvo imtasi daugelio priemonių, kad nepasitikėjimas finansų įstaigomis nepaliestų euro zonos šalių valstybės skolos; vis dėlto šis užburtas ratas dar nesustabdytas iki šiol. Taigi, kad finansų įstaigos vėl galėtų atlikti tarpininkių tarp taupymo ir investicijų vaidmenį, pagal ekonomikos teoriją siūloma vykdyti pozityvią, o ne negatyvią perskirstymo politiką, pavyzdžiui, taikyti bendrus skolos vertybinių popierių leidimo ir fiskalinių pervedimų mechanizmus siekiant užkirsti kelią asimetrinį šoką sukeliantiems ciklams (15).

3.4

Vadovaujantis naujausiuose TVF ir Pasaulio banko pranešimuose pateiktomis rekomendacijomis, skaidrumo skatinimo ir pasaulio finansų sistemai kylančios rizikos mažinimo uždaviniai visiškai dera su ES vykdoma ir strategijoje „Europa 2020“ dar labiau akcentuojama finansinės ir skaitmeninės įtraukties politika bei vartotojų teisių apsauga.

3.5

Galiausiai didesnė demokratinė kontrolė turi padėti ne tik užtikrinti sutarčių ir principų laikymąsi, bet ir bankų sąjungą suderinti su strategija „Europa 2020“; tai labai svarbu mūsų politinio projekto ateičiai.

4.1

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlytos gairės yra tinkamas indėlis į Europos valdymą, ir pritaria, kad būtina ir skubu priimti abu naujuosius teisė aktus ir imtis numatytų veiksmų, kurie yra būtini norint sugrąžinti pasitikėjimą euru ir ES ateitimi.

4.2

Svarbiausias bendro priežiūros mechanizmo tikslas – užtikrinti centralizuotą bankų priežiūrą, kuri būtų veiksmingesnė už tą, kurią vykdė dabartinis nacionalinių valdžios institucijų tinklas, jo veiklą suderinti su bendro pertvarkymo mechanizmo veikla, kad priimant sprendimą likviduoti vieną ar kitą banką būtų išvengta politinių aspektų.

4.3

Viena iš daugelio pabrėžtinų priežasčių, dėl kurios ECB yra centralizuotai priežiūrai vykdyti labiausiai tinkama institucija, yra jo turimas tinklas, nepriklausomumas ir tai, kad ši funkcija numatyta SESV, todėl nereikėtų keisti Sutarties, kad būtų užtikrinta kokybiška priežiūra.

4.4

EESRK pritaria, kad nacionalinėms priežiūros institucijoms reikėtų palikti įgaliojimus kovos su pinigų plovimu ir terorizmu srityje, kaip numatyta Direktyvoje 2005/60/EB (16), taip pat užtikrinti trečiųjų šalių kredito įstaigų priežiūrą. Tačiau Komitetas reikalauja, kad toms šalims, kurios dėl įvairių priežasčių tiksliai neįgyvendina direktyvos, būtų draudžiama dalyvauti bendrame pertvarkymo mechanizme. Be to, siekiant palengvinti centralizuotos priežiūros funkciją, reikėtų nedelsiant priderinti susijusių nacionalinių centrinių bankų statutus, kad informacija cirkuliuotų netrukdomai.

4.5

Kalbant apie naujai kuriamus organus reikia priimti balsavimo tvarką, pagal kurią būtų draudžiama balsuoti nariams, kuriems gali grėsti interesų konfliktas. Vadovaujamas pareigas einančių asmenų nepriklausomumas ir atsakomybė turi būti užtikrinta numatant sankcijas tiems, kurie nesilaiko savo įsipareigojimų, atsižvelgiant į žalą, kurią dėl to patiria bankai ir dėl kurios sutrinka normalus finansų sistemos veikimas, taip pat ekonomikos, įmonių ir asmenų patiriamą žalą.

4.6

Finansų sektorius reaguoja į naują reguliavimo sistemą: kuria novatoriškus produktus, nenumatytus naujosiose taisyklėse. Savo naujausiuose pranešimuose TVF įspėja apie naują finansinių inovacijų bangą, kai kuriais atvejais labai panašią į tą, kuri sukėlė dabartinę krizę, todėl numatant išlaidas centralizuotai priežiūrai reikėtų atsižvelgti į įvairių veiklos vykdytojų rizikos lygį, kad nebūtų apsunkintos tokios veiklos nevykdančios įstaigos.

4.7

Todėl EESRK įspėja apie akivaizdų šešėlinio bankų sektoriaus plėtros Europos Sąjungoje pavojų. Šio sektoriaus veikla prieštarauja tiek finansų sektoriaus funkcijoms ir principams, tiek Europos piliečių vertybėms ir teisėms.

4.8

Kad geriau išnaudotų savo galimybes, naujoji Europos bankų sąjunga turėtų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis jau sukurtomis sąjungomis, kad geriau išnaudotų savo finansų įstaigų galimybes, ypač tų, kurios yra labiausiai globalizuotos, ir visų pirma artimiausiose ir jau su euru susijusiose arba nuo jo priklausančiose zonose (tiesiogiai ar netiesiogiai euras jau yra daugiau kaip 50 šalių valiuta).