28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 49 ir 56 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Komisijos informacinį pranešimą Konkurencingumo tarybai dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo padėties,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja strategija bendrajai rinkai“,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0012/2011),

A.

kadangi Paslaugų direktyvos tikslas – sukurti paslaugų vidaus rinką užtikrinant aukštą kokybės ir socialinės sanglaudos lygį,

B.

kadangi Paslaugų direktyva – tai priemonė, taikoma siekiant skatinti Europos Sąjungos augimą, ir kadangi ji turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir į Bendrosios rinkos aktą,

C.

kadangi laisvė teikti paslaugas numatyta Sutartyse,

D.

kadangi dėl Paslaugų direktyvos nuostatų įsisteigimo teisės ir paslaugų teikimo srityse bei dėl kontaktinių centrų įsteigimo, siekiant padėti paslaugas teikiantiems subjektams, visų pirma MVĮ, šios direktyvos perkėlimas yra didelis uždavinys valstybėms narėms, viešajai administracijai ir vietos valdžios institucijoms,

E.

kadangi direktyvos poveikį ekonomikai, įmonėms ir piliečiams bus galima įvertinti tik tada, kai ji bus visapusiškai ir tinkamai perkelta į visų Sąjungos valstybių narių teisę,

F.

kadangi direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse kokybė yra tokia pat svarbi kaip ir nustatytų įgyvendinimo terminų laikymasis,

G.

kadangi Paslaugų direktyva sudaro sąlygas visų pirma savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms gerokai lengviau vykdyti savo veiklą, plėtoti naujas verslo sritis ir taip pat įdarbinti naujus darbuotojus kitose valstybėse narėse,

H.

kadangi veiklai, kuri apibrėžta Paslaugų direktyvoje, priskiriama 40 proc. ES BVP ir darbo vietų, ir ji yra labai svarbus sektorius ekonomikos augimui ir kovojant su nedarbu; kadangi Paslaugų direktyvos tikslas yra išnaudoti labai didelį Europos paslaugų vidaus rinkos ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą, kuris, kaip manoma, siekia 0,6–1,5 proc. ES BVP; kadangi Paslaugų direktyva siekiama SESV 3 straipsnyje išvardytų tikslų,

I.

kadangi dinamiškesnis ir daug darbo jėgos reikalaujantis paslaugų sektorius galėtų padėti palaikyti tvarų augimą,

1.

primena, kad dėl Paslaugų direktyvos vyko iki šiol nematytos viešos ir politinės diskusijos ir kad per šias derybas Europos Parlamentas atliko esminį vaidmenį; taigi mano, kad Europos Parlamentas turi užtikrinti direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse veiksmingą priežiūrą; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie direktyvos perkėlimo padėtį;

2.

pabrėžia, kad Paslaugų direktyva yra svarbus žingsnis kuriant tikrą vieną bendrą paslaugų rinką, kuri turėtų sudaryti sąlygas įmonėms, ypač MVĮ, teikti piliečiams visoje vidaus rinkoje geresnes paslaugas konkurencingomis kainomis; vis dėlto mano, kad po visiško perkėlimo itin svarbu atlikti visapusišką Paslaugų direktyvos poveikio vertinimą;

3.

džiaugiasi, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse skatina dar nematytą modernizavimo raidą – ji susijusi su naujais darbo ir vertinimo metodais; pabrėžia, kad perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę socialiniai partneriai ir profesinės organizacijos atlieka esminį vaidmenį; ragina Komisiją įtraukti socialinius partnerius ir profesines organizacijas abipusio vertinimo etapu;

4.

pažymi, kad daugelis valstybių narių pirmenybę skyrė perkėlimui naudojant horizontaliuosius teisės aktus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad perkėlimo būdas priklauso nuo valstybių narių vidinės santvarkos ypatumų; todėl ragina atitinkamas valstybes nares užtikrinti didesnį skaidrumą, visų pirmą į šį procesą labiau įtraukti nacionalinius parlamentus ir parengti koreliacijos lenteles;

5.

primena, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimo valstybės narės neturi laikyti paprasta vykdymo procedūra, kai automatiškai ir horizontaliai panaikinami specialūs reglamentai ir specialios nuostatos, priešingai, tai reikėtų laikyti proga atnaujinti ir supaprastinti teisės aktus ir iš esmės pertvarkyti paslaugų ekonomiką, atsižvelgiant į viešojo intereso išsaugojimo tikslus, kaip, beje, nurodyta ir pačioje direktyvoje;

6.

mano, jog siekiant, kad paslaugų teikėjai galėtų tinkamai naudotis Paslaugų direktyvos privalumais, visose valstybėse narėse reikia užtikrinti, kad ji būtų visapusiškai ir laiku įgyvendinama ir teisiškai, ir techniškai;

7.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip visose valstybėse narėse įgyvendinama direktyva, ir nuolat pateikti įgyvendinimo ataskaitas; mano, kad šiose ataskaitose turėtų būti atsižvelgiama į tikrąjį direktyvos poveikį užimtumui ES ir vidutiniu laikotarpiu, ir į ilgalaikį jos poveikį;

8.

tikisi, kad Paslaugų direktyva iš tikrųjų turės teigiamą poveikį ir bus sukurta tinkamų, tvarių ir kokybiškų darbo vietų ir pagerinta teikiamų paslaugų kokybė ir saugumas;

9.

pripažįsta, kad Paslaugų direktyva, skatindama ekonominę gerovę ir konkurencingumą ir prisidėdama prie užimtumo bei naujų darbo vietų kūrimo, teikia daug galimybių tolesnės ES ekonomikos integracijos ir bendrosios rinkos atgaivinimo srityse, nes paslaugos užtikrina didelę dalį BVP ir užimtumo ES; mano, kad greitas ir taisykles atitinkantis direktyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse yra svarbi sanglaudos ir regioninės politikos tikslų siekimo sąlyga ir gali sustiprinti vidaus rinkos ir sanglaudos politikos tarpusavio ryšį ir prisidėti prie strategijos „ES 2020“ tikslų siekimo ir prie egzistuojančio sąstingio vidaus rinkos atžvilgiu paslaugų sektoriuje pašalinimo;

10.

tikisi, kad direktyvos tikslų bus galima pradėti siekti artimiausioje ateityje ir kad visa ES ir jos regionai galėtų gauti naudos, o tai prisidėtų prie realios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

11.

ragina Komisiją veiksmingai stebėti ir nuo pat pradžių vertinti direktyvos poveikį regionams ir užtikrinti veiksmingą visų priemonių, susijusių su šios direktyvos taikymu, koordinavimą; ragina Komisiją remti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas informacines kampanijas direktyvos įgyvendinimo klausimu, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai;

12.

tikisi, kad įgyvendinus direktyvą iš tiesų gali būti sumažinta administracinė našta, ypač tenkanti MVĮ, kurios vyrauja paslaugų srityje, ir teisinio netikrumo atvejų; mano, kad sumažinus administracinę naštą taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos papildomų paslaugų kaimo, nutolusiose ir atokiausiose vietovėse kūrimui;

13.

pasisako už nacionalinių strategijų, skirtų remti novatoriškas MVĮ, kurioms ekonomikos ir finansų krizė turėjo didžiausią įtaką, įgyvendinimą;

14.

mano, kad nacionalinių teisės aktų, susijusių su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, patikra yra vienas iš direktyvos ramsčių; pažymi, kad šis procesas turėtų sudaryti sąlygas modernizuoti leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir su laisve teikti paslaugas, siekiant palengvinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą;

15.

yra įsitikinęs, kad abipusiu vertinimu labai prisidedama prie vidaus rinkos taisyklių kokybės ir veiksmingumo, nes atliekant nuolatinį jų įgyvendinimo vertinimą ir susijusią įgyvendinimo kontrolę nacionalinės valdžios institucijos skatinamos kreipti dėmesį į Sąjungos reikalavimus ir jų perkėlimą į nacionalinę teisę;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant, kad bendra paslaugų rinka vystytųsi laikantis Paslaugų direktyvoje numatytos abipusio vertinimo procedūros;

17.

primena, kad valstybės narės gali išlaikyti savo leidimų išdavimo tvarką ir tam tikrus reikalavimus tik tais atvejais, jeigu jie aiškiai reikalingi, proporcingi ir nėra diskriminacinio pobūdžio; pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į tai, valstybės narės išlaikė kai kurią leidimų išdavimo tvarką ir pasistengė, kad paslaugas teikiantiems subjektams ji būtų lengviau pasiekiama ir skaidresnė; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nebuvo ambicingesnės ir nevisiškai išnaudojo Paslaugų direktyvos teikiamas galimybes, susijusias su administravimo ir reguliavimo supaprastinimu;

18.

pabrėžia, kad patiriama sunkumų profesinių, ypač medicinos specialistų, kvalifikacijų pripažinimo srityje; primena, kad Paslaugų direktyva negali būti taikoma toms nuostatoms, kurias jau apima sektorių direktyvos; ragina Komisiją persvarstant direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų išsiaiškinti šią padėtį;

19.

atkreipia dėmesį į nuostatų dėl įsisteigimo teisės ir dėl laikino paslaugų teikimo kitoje valstybėje narėje ypatumus; ragina Komisiją atliekant savo vertinimą visapusiškai atsižvelgti į šiuos ypatumus;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares baigti nepagrįstą vartotojų diskriminaciją dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos ir užtikrinti veiksmingą Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą bei pasirūpinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tinkamai taikytų nacionalines nuostatas, kuriomis valstybių narių teisinėse sistemose įgyvendinama ši nediskriminavimo taisyklė; primena, kad 20 straipsnio 2 dalies tikslas nėra išvengti požiūrio skirtumų, susijusių su bendromis sąlygomis, kurios grindžiamos objektyviomis aplinkybėmis, tokiomis, kaip susijęs atstumas ar didesnės sąnaudos, susijusios su paslaugos teikimu kitose valstybėse narėse esantiems gavėjams;

21.

pabrėžia, kad pagal direktyvą vykdoma patikra yra didelis nacionalinėms valdžios institucijoms tenkantis darbas ir kad vertinant perkėlimą reikia atsižvelgti į šį darbo krūvį;

22.

atkreipia dėmesį į valstybių narių pastangas siekiant atlikti abipusį vertinimą; mano, kad vertinimo procedūra yra svarbi priemonė, kuria remiantis galima įvertinti direktyvos įgyvendinimo pažangą valstybėse narėse; mano, kad šiuo proceso pažangos etapu dar negalima įvertinti jo veiksmingumo; pabrėžia, kad ši procedūra turi padėti patikrinti, ar valstybėse narėse galiojančios taisyklės atitinka vidaus rinkos taisykles ir ar pagal jas nesukuriama naujų kliūčių; pageidauja, kad Komisija, atsižvelgdama į Bendrosios rinkos aktą, išsamiai išnagrinėtų šio naujo metodo galimybes;

23.

apgailestauja, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai nėra labiau įtraukti į abipusio vertinimo procesą;

24.

ragina Komisiją nustatyti tam tikras problemines tarpvalstybinio paslaugų teikimo profesijas ir sektorius ir atlikti išsamų taikytinų teisės aktų ir problemų priežasčių tyrimą;

25.

mano, kad kontaktinių centrų steigimas yra pagrindinis veiksmingo direktyvos įgyvendinimo elementas; pripažįsta, kad siekdamos veiksmingai įgyvendinti direktyvą, valstybės narės turi dėti dideles pastangas finansiniu, techniniu ir organizaciniu požiūriu; pabrėžia, kad įgyvendinant būtina įtraukti socialinius partnerius ir verslo asociacijas;

26.

ragina valstybes nares kontaktinius centrus paversti išsamiais elektroninio valdymo portalais, skiriamais paslaugas teikiantiems subjektams, norintiems įsteigti įmonę ar teikti tarpvalstybines paslaugas; ragina valstybes nares toliau gerinti prieigą prie kontaktinių centrų, įskaitant galimybę atlikti procedūras ir formalumus nevykstant į kontaktinius centrus, t. y. elektroniniu būdu, taip pat gerinti paslaugas teikiantiems subjektams, ypač MVĮ, teikiamos informacijos ir atliekamų procedūrų kokybę bei tinkamumą, pvz., teikti informaciją apie valstybėje narėje galiojančią darbo ir mokesčių teisę, taikomą paslaugų teikėjams, ir ja remiantis atlikti procedūras, pvz., susijusias su PVM ir registracija socialinei apsaugai gauti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visą kontaktinių centrų teikiamą informaciją taip pat būtų galima gauti ne tik nacionalinėmis kalbomis, ypač atsižvelgiant į kaimyninių šalių kalbas;

27.

ragina valstybes nares gerinti galimybes procedūras, įskaitant visų susijusių blankų vertimą, atlikti elektroniniu būdu; ragina valstybes nares kontaktinių centrų naudotojams suteikti galimybę naudotis atsekimo priemonėmis, kad jie galėtų patikrinti vykstančių procedūrų eigos pažangą;

28.

pripažįsta, kad aptiktos kontaktinių centrų veiklos problemos buvo susijusios su tapatybės įrodymu, elektroninių parašų naudojimu, dokumentų originalų ar sertifikuotų kopijų pateikimu, ypač tarpvalstybiniais atvejais; prašo Komisijos pasiūlyti priemonių, kurias taikant MVĮ būtų galima sudaryti naudotis bendrąja rinka ir išvengti teisinio ir techninio netikrumo;

29.

pabrėžia, kad siekiant naudojimo paprastumo itin svarbu paaiškinti, kurie reikalavimai taikomi įsteigiant nuolatinę įmonę, o kurie – teikiant laikinas tarpvalstybines paslaugas;

30.

apgailestauja, kad kontaktinių centrų teikiamos konsultacijos nepasiekia perspektyvių paslaugas teikiančių subjektų ir kad informacija, kaip susisiekti su kontaktiniais centrais, nėra labai plačiai žinoma; ragina Komisiją 2012 m. biudžeto projekte numatyti pakankamai lėšų, kad būtų galima pradėti Europos lygmens didelio masto kampaniją, skirtą kontaktiniams centrams populiarinti, siekiant atkreipti dėmesį į tai, ką jie gali pasiūlyti paslaugas teikiantiems subjektams; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais kuo greičiau pradėti labai tikslingas populiarinimo, informacijos ir mokymo kampanijas; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti domeno „eu-go“ regimumą ir atpažįstamumą ir pateikti konkrečių įmonių, kurios naudojasi kontaktiniais centrais, ir jų gautos naudos pavyzdžių;

31.

mano, kad valstybių narių dialogas ir keitimasis geriausia patirtimi yra labai svarbūs gerinant ir plėtojant šiuos kontaktinius centrus; pabrėžia, kad turi būti imamasi skubių priemonių valstybėse narėse, kuriose kontaktinių centrų dar nėra arba jie veikia nepatenkinamai; ragina visas valstybes nares dėti žymiai daugiau pastangų, kad visi reikalingi procesai ir formalumai galėtų būti tvarkomi per kontaktinius centrus;

32.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinių kontaktinių centrų internetinėse svetainėse būtų informuojama apie naujus su informacija susijusius reikalavimus, kurių vartotojų labui turi laikytis paslaugas teikiantys subjektai;

33.

ragina valstybes nares reguliariai teikti Komisijai palyginamus statistikos duomenis, reikalingus siekiant įvertinti kontaktinių centrų veiklą ir jų poveikį nacionaliniu ir Europos lygmeniu, ypač duomenis apie tarpvalstybinį paslaugų teikimą; ragina Komisiją nustatyti aiškius kontaktinių centrų vertinimo kriterijus; mano, kad šie kriterijai turėtų būti paremti kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais;

34.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos, kad kontaktiniais centrais būtų galima naudotis tarpvalstybiniu lygmeniu, turi išspręsti daug teisinių ir techninių problemų; ragina tas valstybes nares imtis reikalingų priemonių ir ypatingą dėmesį skirti elektroninių parašų pripažinimo klausimui; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant gerinti suderinamumą ir abipusį elektroninių procedūrų pripažinimą bei imtis reikalingų paramos priemonių siekiant palengvinti kontaktinių centrų naudojimą tarpvalstybiniu lygmeniu; rekomenduoja Komisijai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis pateikti paslaugas teikiantiems subjektams elektroninę nuorodą į valstybių narių kontaktinius centrus;

35.

ragina valstybes nares ir Komisiją labiau stengtis užtikrinti visapusišką elektroninį kontaktinių centrų sąveikumą; pabrėžia, kad Bendrosios rinkos akto 22-asis pasiūlymas yra susijęs su elektroniniais parašais, e. atpažintimi ir e. tapatumo nustatymu;

36.

primena, kad valstybės narės privalo atlikti rizikos vertinimą siekiant užtikrinti, kad įmonės, norėdamos atlikti procedūras elektroniniu būdu, nepatirtų pernelyg didelių kliūčių; ragina Komisiją įvertinti įmonių galimybes naudoti nuosavas elektroninės atpažinties ar elektroninio tapatumo nustatymo priemones, jeigu jos naudojasi kitose valstybėse narėse esančiais kontaktiniais centrais;

37.

mano, kad, turint mintyje teisės aktų sudėtingumą, kiekvienas pilietis turi turėti galimybę pasikonsultuoti su kompetentingomis valdžios institucijomis, kad gautų tikslų atsakymą į savo klausimus; mano, kad siekiant kovoti su teisiniu neaiškumu darbo teisės ir socialinio saugumo srityse reikėtų parengti pažangaus administracinio valdymo koncepciją; be to, mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą reikėtų viešai skelbti priimtus sprendimus;

38.

primena nuostatų dėl administracinio bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos svarbą; mano, kad šių nuostatų įgyvendinimas yra sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą paslaugas teikiančių subjektų kontrolę ir Europos Sąjungoje teikiamų paslaugų aukštą kokybės ir saugumo lygį;

39.

džiaugiasi, kad vis daugiau už paslaugų stebėseną atsakingų nacionalinių valdžios institucijų prisijungia prie Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) ir kad tai padeda tiesiogiai, greitai ir veiksmingai keistis informacija; mano, kad VRI gali būti naudojama kitoms susijusioms direktyvoms;

40.

mano, kad vidaus rinkos informacinė sistema ir kontaktiniai centrai, kadangi jų veiklai užtikrinti reikia didžiulių visų dalyvaujančių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo pastangų, gali padėti pagrindą siekiant didesnio sąveikumo ir tinklų kūrimo nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis visoje ES; mano, kad nustatant jų veikimo taisykles ir procedūras turėtų būti laikomasi tam tikro lankstumo atsižvelgiant į regioninius skirtumus ES lygmeniu ir kad šiuo tikslu priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis partnerystės principu ir remiantis tikromis diskusijomis vietos ir regioniniu lygmenimis;

41.

mano, kad siekiant panaikinti papildomą tarpvalstybinei veiklai taikomą kontrolę naudinga pradėti bendradarbiauti per Europos tinklą, kurį sudaro valstybių narių valdžios institucijos, ir keistis informacija apie paslaugų teikėjų patikimumą;

42.

pabrėžia, kad būtina vystyti nacionalinių ir regioninių administracijos institucijų tarnautojų, atsakingų už paslaugų kontrolę, mokymo veiklą; pripažįsta jau šioje srityje dedamas valstybių narių pastangas ir ragina valstybes nares toliau stiprinti nacionalinius VRI tinklus nuolat stebint jų praktinę veiklą ir užtikrinant tinkamą mokymą; primena, kad ilgalaikė VRI sėkmė priklauso nuo tinkamų investicijų Bendrijos lygmeniu; taigi ragina Komisiją šiuo tikslu parengti daugiametę programą ir sutelkti visas priemones, būtinas sklandžiam jos įgyvendinimui;

43.

mano, kad administracinės procedūros turi būti veiksmingesnės; atsižvelgdamas į tai mano, jog kontaktiniai centrai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų galima keistis patirtimi tarpvalstybinių paslaugų teikimo įvairiuose Europos regionuose srityje;

44.

primena, kad direktyva netaikoma daugelyje sričių, įskaitant visuotinės neekonominės svarbos paslaugas, sveikatos apsaugos paslaugas ir daugelį socialinių paslaugų; be to, direktyva netaikoma darbo teisei ir neturi įtakos valstybių narių socialinės apsaugos teisėkūrai;

45.

atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse vykstančias diskusijas dėl paslaugų, kurios nepatenka į direktyvos taikymo sritį; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių, įgyvendindamos Paslaugų direktyvą, nepatyrė didelių problemų, susijusių su jos taikymo sritimi; primena, kad šioms paslaugoms dėl jų ypatumų taikoma išimtis ir kad kai kuriais atvejais joms gali reikėti sektoriams taikomos Bendrijos teisės aktų sistemos; pažymi, kad Komisija komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ įsipareigoja 2011 m. pasiūlyti veiksmų paketą dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų;

46.

ragina tinkamai ir kruopščiai stebėti direktyvoje numatytų apribojimų, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, taikymą atsižvelgiant į kompetencijos pasidalijimą su valstybėmis narėmis; pažymi, kad ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei vadovaujantis ES teise nustatyti, kokias paslaugas jos laiko visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kaip šios paslaugos turėtų būti organizuojamos ir finansuojamos atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles ir kokie turėtų būti numatyti specialūs su jomis susiję įpareigojimai;

47.

ragina įgyvendinant direktyvą labiau atsižvelgti į vietos savivaldos pagrindinį principą ir kuo labiau vengti biurokratinės administracinės naštos ir vietos lygmens sprendimo laisvės, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, apribojimų;

48.

mano, kad papildomų priemonių, reikalingų paslaugų vidaus rinkai sukurti, klausimas turi būti visapusiškai įtrauktas į pradėtas diskusijas dėl Bendrosios rinkos akto;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.