23.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/124

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad Europos bendra žemės ūkio politika ir tinkamas jos valdymas yra svarbūs visai maisto tiekimo grandinei ir ūkininkams. Ūkininkams neretai užkraunama sudėtingų ir apsunkinančių BŽŪP administracinių procedūrų našta. Jei pasiūlymas reformuoti ir supaprastinti BŽŪP padidina administracinį veiksmingumą ir gerina valdžios institucijų veiklos galimybes, jis yra pateisinamas.

1.2

EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad dėl keleto naujų įgaliojimų valstybės narės gali patirti didesnių administracinių išlaidų, susijusių su mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų veikla. Įgyvendinant pasiūlymą reikėtų vengti šios problemos.

1.3

EESKR mano, kad reikėtų papildomai patikslinti įgaliojimų, kurie turi būti suteikti deleguotiesiems teisės aktams priimti, mastą. Reikėtų aiškiau ir tiksliau suformuluoti atitinkamas nuostatas, išdėstytas Komisijos pasiūlyme.

1.4

EESRK mano, kad svarbu, jog į pagrindinį reglamentą būtų įtrauktos visos svarbiausios taisyklės, konkrečiai apibrėžiančios esminius žemės ūkio politikos principus. Kitais atvejais įgaliojimai gali būti perduoti Komisijai. Žemės ūkio politikos įgyvendinimo įgaliojimai turi būti pakankamai platūs, kad šią politiką būtų galima veiksmingai valdyti.

1.5

EESRK mano, kad priimdama deleguotuosius teisės aktus Komisija būtinai turi sudaryti plačias galimybes konsultacijoms su valstybių narių ekspertais. Atvirų ir išsamių konsultacijų procesas gali sumažinti netikrumą ir sąmyšį, kuris kilo rengiant reformą. Valstybės narės privalo turėti pakankamai galimybių pareikšti savo nuomonę, kai rengiamos konkrečios nuostatos.

1.6

EESRK tikisi, kad siūlomi pakeitimai supaprastins ES žemės ūkio politikos finansavimą ir valdymą. Tai taip pat paskatintų supaprastinti administracinę tvarką ir sumažinti biurokratizmą. Labai gaila, tačiau be ekspertų pagalbos labai sunku suprasti ir aiškinti šiuos reglamentus dėl finansavimo. Dėl šios priežasties reikia tęsti ir paspartinti supaprastinimo procesą.

2.1

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje teigiama, kad įstatymo galią turintis teisės aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti įstatymo galią neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies pakeičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas.

2.2

Pagal SESV 291 straipsnį, kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, įstatymo galią turintis teisės aktas suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai įgyvendinimo teisės aktams priimti.

2.3

Komisijos pasiūlymo tikslas – remiantis įstatymo galią turinčiu aktu suteikti Komisijai įgaliojimą kelete sričių priimti deleguotuosius teisės aktus (SESV 290 straipsnis) arba įgyvendinimo taisykles (SESV 291 straipsnis). Deleguotųjų įgaliojimų srityje Komisijos kompetencija kiekvienu konkrečiu klausimu nustatoma remiantis pagrindiniu įstatymo galią turinčiu reglamentu. Priimdama deleguotuosius teisės aktus Komisija konsultuojasi su valstybių narių ekspertais, tačiau tokiais atvejais netaikoma komitologijos procedūra. Komisija nesilaiko komitologijos procedūros, kai priima įgyvendinimo teisės aktus. Šiuo atveju valstybių narių ekspertai turi galimybę oficialiai pateikti pastabas dėl siūlomo teisės akto ir dėl jo balsuoti.

2.4

Pasiūlymu taip pat siekiama supaprastinti tvarką panaikinant du Tarybos reglamentus. Šios teisės aktų nuostatos būtų perkeltos į siūlomą reglamentą. Be to, pasiūlymo tikslas – supaprastinant išieškojimo procedūras sumažinti administracinę naštą valstybėms narėms.

3.1

Tradiciškai žemės ūkio politikos srityje Komisijai priklausė platūs įgaliojimai. Dabar Komisija siūlo konkrečių įsipareigojimų, kontrolės ir valdymo taisykles priimti deleguotaisiais teisės aktais. Retkarčiais jau buvo susiduriama su sunkumais aiškinant teisines nuostatas ir nacionaliniu lygiu taikant esamas paramos žemės ūkiui mokėjimo, apskaitos ir stebėsenos sistemas. Iškyla tikslingas klausimas, ar deleguotieji teisės aktai sudaro finansavimo valdymui geresnes sąlygas. Taip pat atsiranda pavojus, kad taikant deleguotuosius teisės aktus valstybės narės gali patirti didesnių išlaidų valdydamos paramą ir vykdydamos jos stebėseną.

3.2

Komisijos pasiūlyme yra daugiau nei tuzinas punktų, kuriais suteikiami įgaliojimai leisti deleguotuosius teisės aktus. Šie įgaliojimai, be kita ko, yra susiję su mokėjimo agentūrų prievolėmis ir priėmimo procedūromis, sertifikavimo įstaigų paskyrimu, tinkamu asignavimų valdymu ir patvirtinamųjų duomenų skelbimu. Dėl konkretaus Komisijai suteikiamų deleguotųjų įgaliojimų pobūdžio ir kompetencijos srities kyla keletas klausimų. Siūlomi įgaliojimai atrodo per platūs ir pernelyg bendro pobūdžio.

3.3

Visų pirma reikalinga tikslesnė sertifikavimo įstaigų prievolių formuluotė, nes pasiūlymu neturi būti praplečiama jų kompetencijos sritis.

3.4

Pasiūlyme taip pat yra naujų nuostatų dėl įgyvendinimo aktų priėmimo įgaliojimų. Šie įgaliojimai yra susiję su fiskalinės drausmės, dokumentų pateikimo Komisijai taisyklių ir sąskaitų patvirtinimo reikalavimų laikymusi. Atrodytų, kad šių įgaliojimų tikslas yra geriau apibrėžtas nei deleguotųjų teisės aktų atveju.