27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/88

1.1

Kad automobilių keliai taptų saugesni, sumažėtų nusikalstamumas vežant krovinius keliais ir sunkvežimių vairuotojų sveikatos ir saugumo sumetimais visoje Europoje profesionaliems vairuotojams turėtų būti įrengta saugesnių ir geriau saugomų stovėjimo vietų.

1.2

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) parengė bendrus kriterijus, kuriems buvo pritarta, jie yra realūs ir, statant tokius poilsio infrastruktūros objektus, į juos turi būti atsižvelgta.

1.3

EESRK pritaria Europos Parlamento iniciatyvai, kurią parėmė Europos Komisija, parengti eksperimentinį projektą galimybėms patikrinti ir skirti pradinę pagalbą įrengti profesionaliems vairuotojams skirtas saugias ir saugomas stovėjimo vietas.

1.4

Komisija, projektuodama ir bendrai finansuodama transeuropinius kelių tinklus, atsižvelgtų į saugių, saugomų, profesionaliems vairuotojams skirtų automobilių stovėjimo vietų klausimą;

1.5

tvirtinant kelių infrastruktūros projektus, bendrai finansuojamus iš Europos regioninės plėtros fondo, taip pat būtų atsižvelgta į saugių ir saugomų, profesionaliems vairuotojams skirtų automobilių stovėjimo vietų klausimą. Europos investicijų bankas, skirdamas paskolas kelių infrastruktūrai, turėtų laikytis tokių pačių rekomendacijų;

1.6

valstybės narės apsvarstytų šį klausimą įgyvendindamos Saugaus eismo automobilių keliais veiksmų planą;

(N. B. Kalbant apie šiuos tris pasiūlymus, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tai, kad profesionaliems vairuotojams reikalinga daugiau poilsio infrastruktūros objektų, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad intensyvėja transporto srautas tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ valstybių narių.)

1.7

Komisija nuo dabar iki 2009 m. balandžio mėn. įvertintų, ar vertėtų Europos Sąjungai parengti teisės aktų dėl tam tikrų šio klausimo aspektų ir privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų tose srityse, kurios pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai. Toks įvertinimas leistų Komisijai ir valstybėms narėms, baigus įgyvendinti 2.9, 2.10 ir 2.11 punktuose minimus eksperimentinius projektus, imtis skubių suderintų veiksmų. Įvertinimas turėtų būti atliktas pagal Sutarties 71 straipsnį, tačiau atsižvelgiant ir į darbo laiko, darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugai skirtų priemonių sąsają. Tai galėtų būti ir priemonės dėl saugių ir saugomų, profesionaliems vairuotojams skirtų automobilių stovėjimo vietų.

1.8

Komisija šiam darbui pasitelktų socialinius partnerius.

1.9

Komisija turėtų išanalizuoti, kaip būtų galima sustiprinti organizuotos pilietinės visuomenės iniciatyvas svarstyti saugių ir saugomų stovėjimo vietų įrengimo klausimą ir padėti jas įgyvendinti bei paremti suinteresuotas organizacijas, kad jos padėtų savo nariams kuo optimaliau panaudoti esamus ir naujai statomus poilsio infrastruktūros objektus. Pavyzdžiui, Komisija galėtų padėti jiems kurti duomenų bazę apie poilsio infrastruktūros objektus ir tobulinti šiuos duomenis, kad informacija jų nariams taptų prieinamesnė, taip pat ir internetu. Kitas pavyzdys yra saugių ir saugomų stovėjimo vietų sertifikavimo sistema (besinaudojanti bendrais IRU ir ETF kriterijais) bei kasdieninio informavimo sistema apie dar neužimtas automobilių stovėjimo vietas. Komisija, kartu valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis organizacijomis, galėtų rasti būdus laiku informuoti vairuotojus.

2.1

Europos saugaus eismo automobilių keliais politika, įskaitant „Trečiąją Europos saugaus eismo automobilių keliais programą“ (2003 m.) ir „Europos kelių eismo saugumo veiksmų programą. Laikotarpio vidurio ataskaita“ (2006 m.), skirta tikslinei auditorijai, be kita ko, motociklininkams, pėstiesiems ir jaunimui, taip pat ir profesionaliems vairuotojams. Tačiau Komisija neatkreipė dėmesio į keletą svarbių klausimų; vieną jų socialiniai partneriai laiko itin aktualiu. Tai poilsio vietos profesionaliems vairuotojams, kurios priklauso kelių infrastruktūros saugos sričiai. Pirmiausia, saugios, saugomos poilsio vietos.

2.2

Kodėl šis klausimas toks svarbus? Galima pateikti bent tris atsakymus.

2.3

Pirmasis — saugaus eismo automobilių keliais problema. Neseniai įsigaliojo naujasis Reglamentas Nr. 561/2006 dėl vairavimo ir poilsio režimo. Reglamento 12 straipsnyje netiesiogiai pripažįstama, kad profesionaliems vairuotojams visame ES greitkelių tinkle turi būti skirta pakankamai saugių ir saugomų poilsio infrastruktūros objektų (1). Be šio, su ES reglamentu susijusio argumento, reikėtų paminėti nacionalinius teisės aktus, draudžiančius tam tikrose valstybėse narėse sunkiasvorių sunkvežimių eismą savaitgaliais. Tam reikia, kad pagerėtų valstybių narių informacijos teikimas ir (arba) jos koordinavimas.

2.4

Antra, vežant krovinius keliais padaroma nemažai nusikaltimų. Nors valstybių narių statistiniai duomenys keletu aspektų yra neišsamūs ir sunkiai palyginami, atrodo, kad daugėja (sunkvežimių ir krovinių) vagysčių ir vairuotojų užpuolimų. Įvairūs šaltiniai rodo, kad apie 40 proc. nusikaltimų, susijusių su tarptautiniais vežimais automobilių keliais, įvykdoma greitkeliuose įrengtose stovėjimo vietose. Šiuo metu Europos transporto ministrų konferencija ir Tarptautinė kelių transporto sąjunga atlieka tyrimą ir netrukus pateiks naujausius duomenis apie profesionalių vairuotojų užpuolimus ir smurtą prieš juos poilsio vietose.

2.4.1

Neseniai (2007 m. gegužės mėn.) Parlamentas paskelbė studiją „Krovininių automobilių ir jų krovinių organizuotos vagystės Europos Sąjungoje“ (2), kurioje apskaičiuota, kad dėl vagysčių patiriami nuostoliai siekia daugiau nei 8,2 milijardus eurų arba 6,72 eurus nuo kiekvieno reiso su kroviniu. Studijoje teigiama, kad kiekvienais metais ES greitkeliuose tokio nusikalstamumo aukomis tampa apie 9 000 profesionalių vairuotojų.

2.5

Ir trečia, turėtų būti atsižvelgta į sunkvežimių vairuotojų sveikatą ir saugą. Pavargęs vairuotojas kelia grėsmę saugiam eismui automobilių keliuose. Tačiau vairavimo laiko ribojimas yra svarbus transporto politikos aspektas pirmiausia dėl konkurencijos. Geriausiu atveju dabartiniuose teisės aktuose šiam atskiram aspektui yra skirta labai kukli vieta.

2.6

Esama ir kitų klausimų. Pavyzdžiui, transporto priemonių, kurių masė yra mažesnė nei 3,5 t, profesionaliems vairuotojams netaikomi Europos reglamentai dėl vairavimo trukmės, poilsio laikotarpių ir greičio ribotuvų. Tokia tvarka taikoma nepaisant to, kad didėja tokios rūšies transporto priemonių srautas, įskaitant itin vertingus krovinius, ir dažnėja su jais susiję nelaimingi atsitikimai.

2.7

Ir dar kyla klausimas dėl socialinių aspektų taikymo palengvinimo su sunkvežimių vairuotojais susijusiuose teisės aktuose, kuriems iki šiol nebuvo skirtas pakankamas dėmesys.

2.8

Galiausiai, saugios ir saugomos stovėjimo vietos, ES greitkeliuose įrengtos pakankamais atstumais viena nuo kitos, galėtų turėti teigiamą poveikį aplinkai ir prisidėtų prie sklandesnio eismo srauto.

2.9

Vyksta diskusija dėl profesionaliems vairuotojams skirtų saugių, saugomų poilsio vietų svarbos. Vienas svarbiausių šios diskusijos klausimų yra neseniai (2006 m.) kelių transporto sektoriaus darbdavių ir profesinių sąjungų, IRU (Tarptautinė kelių transporto sąjunga) ir ETF (Europos transporto darbuotojų federacija) Europos Sąjungai ir valstybių narių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms pateiktas prašymas įrengti pakankamai infrastruktūros objektų, kurie atitiktų jų kartu parengtus kriterijus.

2.10

Parlamente vykusiuose naujojo Reglamento Nr. 561/2006 svarstymuose aptartas ir saugių, saugomų stovėjimo vietų klausimas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas nusikalstamumui, susijusiam su krovinių vežimu automobilių keliais. Parlamento iniciatyva ir Komisijai pritarus, eksperimentiniam projektui buvo skirta 5,5 mln. eurų. Šiuo metu projektas rengiamas. Jis apima galimybių studijas ir numato pradinę pagalbą saugioms stovėjimo vietoms įrengti.

2.11

Europos Komisija 2006 m. pavedė atlikti Galimybių studiją dėl kelių transporto operatoriams skirtų saugių stovėjimo vietų tinklo organizavimo transeuropiniame kelių tinkle; studija buvo baigta 2007 m. pradžioje (3).

2.12

Pradinė pagalba buvo skirta penkiems pavyzdiniams projektams. Pagrindiniai tikslai: nustatyti saugių stovėjimo vietų bendrus reikalavimus ir bent dvejose valstybėse narėse įrengti keletą naujų saugių stovėjimo aikštelių. Tarp pagrindinių nagrinėtinų klausimų yra viešųjų ir privačių partnerysčių pavyzdžiai.

2.13

Europos Komisija įvertins eksperimentinį projektą, kai tik jis bus baigtas įgyvendinti iki 2009 m. balandžio mėn. Ji pakvies suinteresuotas šalis dalyvauti šiame vertinime; šias šalis ji įtrauks ir į projekto įgyvendinimą. 2009 m. Komisija, remdamasi vertinimu, gali pateikti politinių pasiūlymų (teisės aktai, teisiškai neprivalomi įstatymai, koordinavimas, keitimasis geriausia praktika ir pan.).

2.14

Parlamentas iš 2007 m. biudžeto papildomai skyrė 2 mln. eurų saugių ir saugomų stovėjimo vietų sertifikavimo sistemai vystyti.

2.15

Neseniai EESRK trumpai apsvarstė profesionaliems vairuotojams skirtų saugių, saugomų stovėjimo vietų klausimą savo nuomonėse TEN/217 (4) ir TEN/270 (5).

2.16

Laisvų automobilių stovėjimo vietų klausimas yra nagrinėjamas ir 2007 m. kovo 20 d. Parlamento pranešime „Kelių infrastruktūros saugumo valdymas“ (2006/0182/COD, pirminė redakcija).

3.1

Komitetas mano, kad Komisija, nustatydama vairavimo ir poilsio laiką, taip pat prisiėmė atsakomybę sudaryti profesionaliems vairuotojams galimybes laikytis šių taisyklių. Tai reiškia, kad pagrindiniuose Europos greitkeliuose tinkamos stovėjimo vietos turi būti įrengtos tokiais atstumais, kad prireikus vairuotojai galėtų laikytis nustatytų poilsio laikotarpių.

3.2

Tokių tinkamų stovėjimo vietų kriterijams, kuriuos 2006 m. kovo mėn. parengė Tarptautinė kelių transporto sąjunga ir Europos transporto darbuotojų federacija, yra pritarta ir jie yra realūs. Juose deramai atsižvelgta į keletą politinių rekomendacijų, išdėstytų 2.10 punkte minėtoje galimybių studijoje. Kriterijai apima dvi poilsio infrastruktūros objektų rūšis: viena rūšis atitinka bazines nuostatas, o kita — numato labiau privalomus objektus, skirtus strateginiams centrams. IRU ir ETF pasiūlė dar kitus objektus ir paslaugas, kurios yra itin rekomenduojamos arba nėra privalomos poilsio vietų operatoriams, jei būtų pakankama jų paklausa. Komitetas mano, kad kriterijai lemia tinkamą pusiausvyrą tarp saugaus eismo automobilių keliais, vairuotojų ir krovinių saugumo ir darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos.

3.3

Šiuo metu ES, tiek „senosiose“, tiek „naujosiose“ valstybėse narėse, stovėjimo vietų, atitinkančių IRU ir ETF kriterijus, nepakanka. Vidurio ir Rytų Europoje šios stovėjimo vietos turėtų būti įtraukiamos į naujų greitkelių planavimo ir statybos etapą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ES išorės sienų kirtimui, nes ten vairuotojai sugaišta daugiausia laiko.

3.4

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų skubiai spręsti klausimą dėl susiklosčiusios padėties, atsižvelgdamos į savo atitinkamas atsakomybės ir kompetencijos sritis. Komitetą sudomino Parlamento ir Komisijos iniciatyvos, jis tikisi, kad Komisija ir valstybės narės netrukus imsis veiklos ir pradės formuoti politikos kryptis, kurias reikės išplėtoti, kai bus įgyvendinti 2.11 punkte minėti eksperimentiniai projektai.

3.5

Komitetas su malonumu pastebi, kad organizuota pilietinė visuomenė, o svarbiausia kelių transporto pramonės socialiniai partneriai, konstruktyviai ir konkrečiai apsvarstė saugių, saugomų stovėjimo vietų klausimą. Tokia padėtis skatina Komisiją analizuoti, kaip būtų galima sustiprinti šią iniciatyvą ir padėti ją įgyvendinti bei paremti suinteresuotas organizacijas, kad jos padėtų savo nariams kuo optimaliau panaudoti esamus ir naujai statomus poilsio infrastruktūros objektus. Pavyzdžiui, Komisija galėtų padėti jiems kurti duomenų bazę apie poilsio infrastruktūros objektus ir tobulinti šiuos duomenis, kad informacija taptų prieinamesnė, taip pat ir internetu. Kitas pavyzdys yra kasdieninio informavimo sistema apie dar neužimtas automobilių stovėjimo vietas. Komisija, kartu valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis organizacijomis, galėtų rasti būdus laiku informuoti vairuotojus.