27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/21

2.2.1

Logiška, kad Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas ir Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas į savo PV įtraukia socialinius aspektus. Be to, proporcingos analizės principas  (7) lemia skirtingą socialinių aspektų integracijos į kitas sritis laipsnį. Dėl to kyla klausimas, ar būtina socialinius aspektus (įskaitant su ES socialine darbotvarke susijusius klausimus) laikyti svarbiausiais, t.y., net ir pasiūlymų, nesusijusių su socialiniais klausimais arba galinčių turėti menkas socialines pasekmes, atveju. Empiriškai, Istituto per la ricerca sociale (žr. 2 išnašą) tyrimas rodo, kad, atliekant PV neatsižvelgus į socialinius aspektus visas dėmesys nukrypsta į ekonominę sritį. Pagal šį tyrimą tik vienas trečdalis PV apima socialinius aspektus ir tai tik paviršutiniškai arba iš viso neatsižvelgia į juos (8).

2.2.2

Ir plika akimi matyti, kad tais atvejais, kai priemonės socialinė svarba yra akivaizdi, socialiniai aspektai yra plačiai svarstomi ir pakankamai gerai išvystyti visame poveikio vertinimo dokumente (9). Akivaizdu, kad užimtumo klausimas yra dažniausiai minima ir pabrėžiama socialinė pasekmė (10).

2.2.3

Remiantis Istituto per la ricerca sociale duomenimis, socialinių aspektų svarstymo mastas nebūtinai būna proporcingas politikos turiniui ir jos galimam poveikiui. Dažnai pasitaiko, kad šie poveikiai apibūdinami tik paviršutiniškai ir remiasi bendro pobūdžio prielaidomis. Tokios sąsajos retai būna aptariamos atsižvelgiant į konkretų priemonės turinį, tikslinę gyventojų grupę ir suinteresuotas teritorijas, konkrečiai pasirinktas politines priemones ir įgyvendinimo proceso poveikį (11). Šio instituto atliktame tyrime taip pat teigiama, kad kelete PV nebuvo numatyta jokia sąsaja su kitomis politikos sritimis ar ES politika. Poveikio analizės reikalauja didelių išteklių. Taigi, jos turi būti išsamios ir atspindinčios tikrovę, kadangi priešingu atveju vers abejoti teisės aktų nauda.

2.3.1

Teisės akto projekto poveikio vertinimas nėra tik pažymėjimas „varnele“. Jį būtina ir stebėti; būtų gerai, kad tai darytų teisės aktą taikantys asmenys arba glaudžiai bendradarbiaujant su jais, pirmiausia tais, kurie bus tiesiogiai susiję su tai susiję. Kadangi socialinis aspektas yra vienas iš trijų ES politikos vertinimo kriterijų, būtina parengti standartinę tvarką (skaidrią ir paprastą) tikslinei informacijai apie PV surinkti. Galima paminėti keletą galimybių:

3.1

Turi būti pateikta daug klausimų rekomenduotinai metodologijai nustatyti:

Ar nereikia numatyti ir parengti tikslesnį, nei dabar Komisijos taikomas, elgesio kodeksą arba šių socialinio poveikio vertinimo atlikimo etikos taisykles?

4.1

Atsižvelgdami į pasiūlymų dėl teisės aktų sudėtingą ir svarbų socialinių pasekmių vertinimą, visi suinteresuoti dalyviai, t.y. socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai turėtų apsvarstyti šiuos metodologinius klausimus:

4.2

Viešasis klausymas suteikė socialinėms NVO, socialiniams partneriams ir kitiems organizuotos pilietinės visuomenės dalyviams ir ekspertams galimybę pareikšti savo nuomonę ir aptarti nuomonės projektą, kad Europos institucijoms apskritai ir Komisijai konkrečiai būtų pateikta aiški informacija.

4.3

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad socialiniai PV yra ES sprendimų priėmimo proceso pirmaeilės svarbos dalis, Komitetas turėtų pasiūlyti, kaip patobulinti šią procedūrą ir geriau integruoti į ją pilietinės visuomenės organizacijas.

5.1

Jau yra keletas nacionalinio ir tarptautinio lygio įvairių socialinių rodiklių sistemų, tačiau būtina įsitikinti, ar jos praverstų ir būtų tinkamos konkrečiais poveikio analizės tikslais.

5.2

Per pastaruosius trisdešimt metų nemažai valstybių parengė socialinius rodiklius kaip alternatyvą ekonomikos politikos tinkamumui ir poveikiui įvertinti, remiantis pagrindiniais ir kiekybiniais duomenimis, siekiant „valdyti“ socialinę raidą kartu su ekonominiu vystymusi ir gebėjimo vertinti socialinę gerovę ir jos raidą ugdymu.

5.3

Dėl to gerokai padaugėjo socialinių statistinių duomenų, pirmiausia tokiose svarbiose kolektyvinės atsakomybės srityse kaip švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, aplinka, būstas, transportas, moksliniai tyrimai ir nedarbas. Tačiau, jeigu šie duomenys nebus sisteminami, apibendrinami ir aiškinami, jie savaime netaps socialiniais rodikliais.

5.4

Rodikliai yra tik statistiniai duomenys, kurie ypač svarbūs siekiant gauti daugiau informacijos, kuriais remiantis priimami sprendimai ir (arba) imamasi veiksmų (12). Kalbant apie poveikio analizę, tai nėra tik socialinių statistinių duomenų iš įvairių šaltinių rengimas kiekvienai šaliai, bet šių duomenų sisteminimas dabartinei padėčiai konkrečiais klausimais, kurie buvo atrinkti pagal jų tinkamumą poveikio analizei, įvertinti.

5.5

Galimas dalykas, kad kai kuriose srityse bus galima atlikti vos keletą tyrimų ir apklausų, arba jie bus fragmentiški, ir dėl to ekonominės naudos analizės atlikti bus neįmanoma. Pavyzdžiui, žinoma, kad tam tikros pesticidų rūšys kenkia sveikatai, o tam tikras ribines vertes viršijančios jų koncentracijos sukelia sunkias ligas. Nors sprendimas sumažinti cheminių pesticidų naudojimą turėtų teigiamą poveikį gyventojų ir su šiais pesticidais dirbančių asmenų sveikatai, pagal proporcingo poveikio tyrimą neįmanoma pateikti tikslių duomenų apie ilgalaikę šios politikos naudą.

5.6

Viena vertus, socialiniai ir sveikatos aspektai aiškiai pateisintų siūlomą priemonę ir gerokai sustiprintų ekonominius argumentus (sumažėtų žemės ūkio gamybos sąnaudos ir padidėtų konkurencingumas). Be to, paremiant pasiūlymą, būtų galima paminėti ir pagrindinę teisę į sveiką aplinką.

5.7

Iš esmės, dabar turime galimybę naudotis daugybe socialinių statistinių duomenų, kurie buvo diversifikuoti ir pagal kintantį viešųjų diskusijų profilį įvairiose šalyse (darbo sąlygas, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir moterų užimtumą, nusikalstamumą, nevienodas pajamas, diskriminaciją darbe ir perkėlimą). Nors dar visai neseniai keletas socialinių rodiklių buvo imami iš šios statistinių duomenų gausos, laimei, per pastaruosius dešimt metų, susiklosčius naujoms socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, kurioms esant pabrėžiamas valstybės vaidmuo socialinėje politikoje ir reguliuojant rinką, jų svarba yra pripažįstama iš naujo.

5.8

Tačiau, jeigu socialiniai rodikliai naudojami atsietai, jie ne visada būna naudingi; jie įgyja kur kas didesnės svarbos integravus juos į platesnį kontekstą, pavyzdžiui, socialinę ir ekonominę raidą arba tvarų vystymąsi. Jie dabar gaunami ne tik iš vienos valstybės, bet vis iš įvairesnių šaltinių, pvz., NVO ir strateginių tyrimų centrų, kuriems vadovauja svarbiausi fondai. Jie taip pat pristatomi vis įvairesniais būdais — pradedant statistinių duomenų atranka teminiams tyrimams ir baigiant jų rengimu sudėtiniams teminiams arba bendriesiems rodikliams sukurti.

5.9

Daug tarptautinių organizacijų skelbia socialinius rodiklius ir statistinius duomenis bei lygina valstybių narių duomenis. ES šalims svarbiausios organizacijos yra EBPO, JTVP, Europos Komisija, pirmiausia Eurostatas, UNESCO, Pasaulio bankas ir TDO (išvardytos ne pagal svarbą).

5.10

Tokia šaltinių įvairovė kelia nemažai problemų: pirmiausia, statistinių duomenų kokybės problemą — ne visos šalys turi modernias statistikos tarnybas; antroji problema susijusi su palyginamumu, o trečioji — sąvokų suvienodinimu. Rodiklių pasirinkimas ES šalių socialinei konvergencijai nustatyti yra didelės svarbos politinis klausimas. Palyginimui skirti rodikliai yra nešališki: jie atspindi ne tik prioritetus, bet kartais suteikia informaciją apie tai, kokios visuomenės pageidaujama ir tokia informacija, atsižvelgiant į vieną ar kitą valstybę, pagrįstai gali skirtis. Nedarbo pavyzdys rodo, kad kai kurių rodiklių poveikis politikos orientavimui gali būti pastebimas ir gal būt net neigiamas (13). Nepaisant to, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, rodiklių sistemos kūrimas paliktas specialistų kompetencijai. (14)

5.11

JTVP itin sukritikavo BVP ir augimo kaip socialinės gerovės rodiklių taikymą; Jungtinių Tautų vystymo programa, paskatinta Amartya Sen dokumento dėl skurdo, bado ir demokratijos ir jo svarbios analizės dėl išimtinai ekonominių ir kiekybinių rodiklių taikymo, už kuriuos jis gavo Nobelio premiją ekonomikos srityje, sukūrė savo ŽSRI (žmogaus socialinės raidos indeksas).

5.12

Duomenys apie galimybę prieiti prie geriamojo vandens, moterų ir vyrų raštingumą, sveikatos sistemą ir kampanijų, nukreiptų prieš pandemijas, dalyvavimą demokratijos procese, lytis ir gyvenimo trukmę, perinatalinį ir kūdikių mirtingumą, rezultatai yra svarbūs visuomenės gerovės lygiui ir aplinkosaugos padėčiai nustatyti. Tačiau šie duomenys nėra tiesiogiai palyginami su BVP.

5.13

Todėl JTVP pirmieji sudėtiniai ŽSRI indeksai išprovokavo plačias diskusijas ir prieštaravimus, kadangi „turtingos“ šalys kartais užimdavo gerokai žemesnę vietą pagal „bendrąją nacionalinę laimę“. Nepaisant to, atsižvelgiant į indekso patikimumą (jis apima švietimą, gyvenimo trukmę ir pajamas, pakoreguotas atsižvelgiant į skurdą), jis tapo labiausiai priimtina išimtinai ekonominių rodiklių alternatyva.

5.14

Socialiniai statistiniai duomenys neabejotinai papildo ekonominius statistinius duomenis ir, kadangi visuomenė skiria daug dėmesio pagrindiniams socialiniams klausimams, jie tampa ir politiškai svarbūs ir į tai vyriausybėms būtina atsižvelgti.

5.15

Nepaisydami siauros ekonomiškos mąstysenos ir trumpų arba vidutinės trukmės finansinių laikotarpių, privalome visiškai objektyviai pripažinti, kad tam trukdo kitos kliūtys, pirmiausia socialinių klausimų įvairovė, sudėtingos jų tarpusavio sąsajos ir skaitmeninė išraiška, siekiant jų integravimo į ekonomikos politiką.

5.16

Galėtume intuityviai padaryti panašias išvadas dėl aplinkosauginių rodiklių, skirtų pakartotiniam išorės veiksnių integravimui į ekonomikos augimą. Galiausiai reikėtų atsisakyti augimo modelio, pagal kurį kertami neliesti miškai, jei poveikio tyrime būtų nagrinėjami visi socialiniai ir aplinkosaugos aspektai, kurie, kaip mes dabar žinome, yra kur kas svarbesni už ekonominius ir finansinius aspektus. Antra vertus, išorės veiksnius, pavyzdžiui, klimato kaitą, bioįvairovės praradimą, žmonių, užsidirbančių renkant ar naudojant medicininius augalus, likimus, spartų dirvožemio alinimą ir atsirandančią dirvožemio eroziją, itin sunku įvertinti pinigais. Nors trumpalaikis auditas galėtų gerokai pagerinti padėtį, jeigu vėl būtų atsižvelgiama į šiuos išorės veiksnius, ilgalaikė perspektyva gali būti itin liūdna, ne tik atitinkamam regionui ar šaliai, bet ir visai planetai.

5.17

Socialinių ir aplinkosaugos aspektų taikymo poveikio analizėms objektyvios ribos yra akivaizdžios ekonominės naudos metodo atveju, kuris taikomas daugeliui „geresnės teisėkūros“ vertinimams ir ES poveikio tyrimams (15). Nors tam tikras rodiklis (pavyzdžiui, didelio skaičiaus darbo vietų praradimas arba galimybių pakartotinai įsidarbinti trūkumas) gali būti taikomas socialiniam poveikiui įvertinti, pats socialinis poveikis nebūtinai būna politinių sprendimų priėmimo procesą lemiantis veiksnys. Jį dažnai sudaro aspektai, kuriuos sunku nurodyti skaičiais, pirmiausia, kai poveikio tyrimų vertinimai nurodomi trumpalaike arba geriausiu atveju vidutinės trukmės pinigine išraiška. Ilgalaikę padėtį yra kur kas sunkiau suvokti: kaip galima įvertinti tokį aspektą kaip tikėtiną ekonominę naudą sumažėjus mirtingumui, susijusiam su tarša iš laivų jūroje (16)?

5.18

Galiausiai diskusijose socialiniais klausimais vartojamos sąvokos, kurios kartais būna tik neaiškiai apibrėžtos. Pavyzdžiui, lankstumo ir užimtumo saugumo garantijos rodiklis skirtingose šalyse būtų apibrėžiamas skirtingai, priklausomai nuo to, ar jis remiasi sukaupta patirtimi, ar noru šią sąvoką aptarti Europos (17) ar nacionaliniu lygiu pagal konkrečiomis sąlygomis sukurtus „nacionalinius“ modelius, kuriuos sunku perkelti į kitas socialines sąlygas. Į kokius veiksnius reikėtų atsižvelgti, o svarbiausia kokias vertes, teigiamas ar neigiamas, jiems priskirti? Įtraukiant ar išbraukiant konkrečius rodiklius, gali paaiškėti užslėptos vertės ir ideologijos (18). Problema dar pagilėja, kai stengiamasi kurti sudėtinius rodiklius: kokie rodikliai turėtų būti įtraukti, koks koeficientas turėtų būti priskirtas kiekvienam jų ir kokia gauta tikroji sudėtinio rodiklio reikšmė?

5.19

Sudėtiniai rodikliai gali apimti ir kokybinį, ir kiekybinį aspektus, gali būti suskirstyti pagal amžių, lytį ir kitus svarbius kriterijus, tačiau visuomet turi būti lengvai suprantami. Paimkime vieną pavyzdį: kaip sukurti gyvenimo kokybės Europoje rodiklį? Galėtume įtraukti tokius aspektus kaip pajamos, gyvenimo trukmė, sveikatos sistemos veiksmingumo suvokimas, pensijos, vidutinis išsilavinimo lygis ir pasitenkinimas darbu. Galėtume dar įtraukti nedarbo lygį, nepakankamą užimtumą arba būsto sąlygas. Kokia reikšmė turėtų būti priskirta kiekvienam veiksniui?

5.20

Kaip matome, rodiklių kūrimas nėra tik techninis klausimas. Jis glaudžiai susijęs su tam tikros visuomenės bendrų vertybių sistema arba gyvenimo būdu. Tam reikalingos konsultacijos su socialinėmis organizacijomis ir galiausiai atspindi konkretų ideologinį ir politinį požiūrį. Šiuo metu keletas socialinių rodiklių metodų iš esmės apima visuomeninius tikslus, atspindinčius socialines vertybes ir standartus, pagal kuriuos galima vertinti veiklą. Esminė šio metodo dalis yra identifikacija ir reitingavimas rengiant konsultacijas ir tariantis dėl palyginamosios analizės daugelyje socialinių sričių. Šiame procese priimami sprendimai dėl rezultatų ir pasiekimų, o taip dėl jų tarpusavio sąsajų. Kitaip sakant, kad socialiniai rodikliai taptų politikos varomąja jėga, procesas turi būti produkto dalis. (EKOS Inc. Associates 1998: 18 p.).

5.21

Kyla dar vienas klausimas: statistinės analizės subjekto, t.y. asmenų, bendruomenių ar namų ūkio, pasirinkimas pagrindiniu ekonominiu ir socialiniu vienetu. Panašus klausimas kyla ir dėl renkamų duomenų apie konkrečias etnines grupes, nes tai susiję su problemomis dėl nediskriminavimo reikalavimo; tačiau jis praverstų diskriminavimo pobūdžiui ir mastui nustatyti, siūlant politiką, skirtą jį sumažinti ir laikui bėgant visiškai panaikinti.

5.22

Statistiniai duomenys gali būti renkami, o rodikliai kuriami siekiant įvertinti esamą politiką arba įvairiom galimybėms ankstyvajame tarpsnyje ištirti. Pastaruoju atveju gali prireikti bendresnio pobūdžio statistinių duomenų politikos tikslams ir priemonėms jiems pasiekti nustatyti, o nustačius svarbiausius statistinius duomenis ir rodiklius, juos susiaurinti. Tačiau atrankos procesas taip pat glaudžiai susijęs su empiriniais klausimais. Tai nėra tikslusis mokslas ir tie patys statistiniai duomenys, apimantys ekonominius ir ne ekonominius duomenis, gali būti aiškinami labai įvairiai.

5.23

Pavyzdžiui, kiekvieno socialinio rodiklio, kuris buvo taikomas „Visuomenė iš pirmo žvilgsnio: EBPO socialiniai rodikliai — 2005 m. leidinys“ (žr. trumpą bibliografiją) atžvilgiu, EBPO surinko neapdorotus duomenis apie:

5.24

Savo ruožtu, Eurostatas taiko šiuos socialinius rodiklius:

5.25

Kokiu mastu šio nebaigtinio sąrašo rodikliai gali būti veiksmingai integruoti į pagrindinius 2006 m. kovo mėn. atvirojo koordinavimo metodo (AKM) tikslus:

5.26

Tačiau tam tikrų rodiklių koncepcijos ir jų nustatymui taikomi metodai turi būti pakankamai tikslūs. Pavyzdžiui, kalbėdama apie skurdą, Užimtumo, pajamų ir socialinės sanglaudos taryba (CERC) (19) pabrėžė šios koncepcijos daugiaaspektiškumą.

5.26.1

Skurdo sąvoka apima daug aspektų: nepakankamos piniginės pajamos, blogos gyvenimo sąlygos, nepakankamas žinių, kultūros ar socialinės apsaugos lygis. Nustatant skurdo lygį, kiekvienam šių aspektų gali būti taikomi du požiūriai:

5.27

Reziumuojant ir darant išvadą, socialinių rodiklių tikslas — atkreipti viešosios nuomonės ir sprendimus priimančių asmenų dėmesį į nepakankamai įvertintas arba menkai suvoktas socialines problemas. Atkreipti sprendimus priimančių asmenų dėmesį į esminius klausimus yra itin svarbu, kad pastarieji paprastai susiduria su labai gausiu įvairios informacijos srautu. O, kaip labai teisingai pastebėjo Herbert Simon, — informacijos perteklius žudo informaciją.

5.27.1

Funkciniu požiūriu, rodiklių sistemos tikslas yra „optimaliai agreguoti (apibendrinti) informaciją“.

5.28

Rodiklis yra kur kas daugiau nei statistiniai duomenys:

Rodiklių sistema — tai ne vien duomenų sankaupa. Taip yra dėl keleto priežasčių:

5.29

Iš esmės bet kurio rodiklio ypatumai yra šie:

5.30

Rodiklių sistemos ypatumai:

6.

EESRK ragina įtraukti ES teisės aktų ir politinių iniciatyvų socialinio poveikio vertinimą į visas politikos sritis. Kitaip tariant, Komisija turėtų nuodugniai įvertinti visų iniciatyvų socialinį poveikį, neatsižvelgdama į tai, kokioje srityje ir kuris GD ją vykdo. Tai labai svarbu, jei Europa iš tikrųjų nori sukurti „socialinę Europą“ ir pelnyti savo piliečių paramą. Iniciatyva „geresnė teisėkūra“ suteikia tinkamą pagrindą siekti pažangos šioje srityje.

6.1

Atliekant šį vertinimą reikėtų atskirai išnagrinėti konkrečias grupes, kurioms nauji teisės aktai gali turėti įvairaus pobūdžio poveikį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialiai pažeidžiamoms grupėms — moterims, asmenims su negalia ar etninėms mažumoms. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo svarstomos iniciatyvos pobūdžio, gali prireikti individualiai ištirti poveikį, daromą konkretiems pogrupiams (pavyzdžiui, akliesiems).

7.1

Atsižvelgiant į tai, kas buvo anksčiau minėta ir į 2007 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengto viešojo klausymo rezultatus, galima daryti išvadą, kad vertinti socialinį rodiklį remiantis tik vienu kriterijumi yra neįmanoma dėl kai kurių sąvokų daugiaaspektiškumo. Iš tiesų, diskutuojant socialiniais klausimais vartojamos neaiškiai apibrėžtos sąvokos, kurios įvairiose šalyse dažniausia suvokiamos nevienodai, arba jose susiklosčiusi skirtinga socialinė padėtis. Be to, nereikia užmiršti, kad kai kurių rodiklių taikymas arba jų nepaisymas yra susijęs su aiškiomis arba ne tokiomis aiškiomis vertybėmis arba ideologijomis. Rodiklių pasirinkimas turi aiškią empirinę konotaciją, kuri, iš esmės, turėtų prieštarauti bet kokiam nelanksčiam mąstymui.

7.2

Žinoma, pagirtina (reikia argi net būtina), kad stengiamasi atkreipti sprendimus priimančių politikų dėmesį į numatomų teisės aktų socialinį poveikį, tačiau tuomet kyla metodologinio pobūdžio problema, kadangi dėl informacijos pertekliaus informacija netenka prasmės. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtina skirti ypatingą dėmesį metodologijai, kurios principus dar reikia nustatyti.

7.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad dabartiniame svarstymų etape ypač svarbu atkreipti Europos Komisijos ir kitų veikėjų dėmesį į kokybės kriterijus, kuriais turi atitikti rodiklis, t. y.:

7.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina Europos Komisiją Europos Sąjungos teisėkūros ir politikos iniciatyvų socialinio poveikio vertinimą integruoti į visas Bendrijos politikos kryptis ir nekelti klausimo, kuris generalinis direktoratas turėtų nuspręsti būtina ar ne atlikti tokį socialinio poveikio vertinimą. Tai yra labai svarbu, jei iš tiesų siekiame sukurti „socialinę Europą“ ir sulaukti piliečių paramos.

7.5

Komitetas turėtų visapusiškai atsižvelgti tiek į veiksmų planą ir poveikio vertinimą, tiek į pasiūlymą priimti naują teisės aktą, dėl kurio jis turi parengti nuomonę. Kai tik bus paskelbtas komunikatas, pateikiamas kartu su teisės aktu, vertėtų nedelsiant pradėti darbą.

7.6

Labai svarbu reguliariai vertinti visus teisės aktus, dėl kurių buvo atliktas preliminarus poveikio vertinimas, o prireikus, pakoreguoti jų įgyvendinimo tvarką bei į šį darbą įtraukti socialinius partnerius, o, jei reikia, ir susijusias NVO. Tai yra būtina tikrinant, ar taikomi rodikliai pagrįsti ir ar jų derinys atliekant socialinio poveikio vertinimą yra tinkamas. Be to, būtina padaryti išvadas arba prireikus paskatinti teisės aktų leidėjus aptarti galimybę persvarstyti.

7.7

Kai kuriais konkrečiais ir itin didelės socialinės svarbos atvejais (pavyzdžiui, darbo teisės) reikėtų numatyti konsultacijas su socialiniais partneriais dar ankstyvesniame etape, kad būtų galima nustatyti tinkamiausius rodiklius, kurie leistų atlikti išsamų ir kuo objektyvesnį poveikio vertinimą.

7.8

Iniciatyva „Geresnė teisėkūra“ yra neabejotinai tinkamiausia platforma siekiant pažangos šioje srityje. Iniciatyvos esmė — pateikti būtinus ir veiksmingus teisės aktus, kurių pasekmes būtų galima numatyti, jos būtų aiškios adresatams, ir kurios būtų įtrauktos į poveikio vertinimą ir patikrą, kuriuos atlieka konsultacinės Bendrijos institucijos (EESRK ir RK) ir, atsižvelgiant į teisės akto pobūdį, socialiniai partneriai bei nagrinėjamoje srityje kompetentingos NVO.