8.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/17

1.1

Valstybėms narėms reikia leisti, remiantis rizikos įvertinimu, taikyti griežtesnes priemones, nei nurodyta.

1.2

Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti atskirą instituciją, atsakingą už saugumo standartų koordinavimą ir priežiūrą.

1.3

Kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą.

1.4

Kad būtų galima kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko naująjį teisės aktą, taip pat nustatyti aviacijos saugumo silpnąsias vietas, Komisija turėtų atlikti patikrinimus, taip pat patikrinimus iš anksto neįspėjus.

1.5

Siekiant sudaryti galimybes atleisti nuo patikrinimo iš trečiosios šalies su persėdimu vykstančius keleivius ir netikrinti perkraunamo bagažo (tokia koncepcija žinoma „vienkartinio patikrinimo“ pavadinimu), taip pat leisti tokiu skrydžiu atvykusiems keleiviams būti kartu su patikrintais išvykstančiais keleiviais, reikia skatinti sudaryti Bendrijos ir trečiųjų šalių suderintus susitarimus, kuriais būtų pripažįstama, kad trečiojoje šalyje taikomi saugumo standartai yra lygiaverčiai Bendrijos standartams.

1.6

Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai ir visiškai remia pamatinius šio pasiūlymo principus.

1.7

Jis pritaria ir oro uostų saugumo bendrųjų taisyklių nustatymui, kadangi tvarka Europoje labai skiriasi; dėl to svarbu, kad ji būtų standartizuota.

1.8

Priedo 1 dalies 1.2 punkto 5 papunktyje ir 11 dalyje, atsižvelgiant į laisvą darbuotojų Bendrijoje ir darbuotojų iš trečiųjų šalių judėjimą, Komisija gali siūlyti nacionalinės valdžios institucijoms, oro uostams, oro linijoms, kt. padėti patvirtinti galimų darbuotojų asmens duomenis, kad būtų įvykdyti reikalavimai dėl asmens patikrinimo.

1.9

Pasiūlymo dėl reglamento 1 straipsnio 1 pastraipoje nurodytas tikslas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų paaiškinta, jog atitinkamos saugumo priemonės yra skirtos civilinei aviacijai nuo neteisėtų veiksmų, kurie kelia pavojų civilinės aviacijos saugumui, apsaugoti. Šios priemonės nėra skirtos kitų rūšių neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, vagystėms ir kontrabandai, išvengti.

1.10

Europos Komisija turėtų parengti ir įgyvendinti visapusišką politiką dėl aviacijos saugumo priemonių, kurios yra valstybių narių nacionalinio saugumo pareigos saugoti savo piliečius nuo terorizmo grėsmės dalis, finansavimo.

1.11

Prie šio reglamento reikėtų pridėti sistemą, skirtą kiekvieno būsimo saugumo priemonės pasiūlymo poveikiui šiai pramonės šakai įvertinti. Tai užtikrins, kad kiekvienos konkrečios priemonės kaštai ir poveikis nebus neproporcingai dideli palyginti su jos veiksmingumu.

2.1

Europos Komisijos siūlomu teisės akto projektu siekiama išaiškinti Europos Sąjungos teisinę sistemą (sukurtą taikomu Reglamentu 2320/2002), suteikti pagrindą bendram tarptautinių reikalavimų, kuriuos nustatė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, aiškinimui, nebeskelbti slaptos informacijos visuomeninėse vietose ir dar labiau akcentuoti civilinės aviacijos saugumo reikalavimų rengimą priimant įgyvendinimo reglamentą, t.y. taikant Sprendimą 1999/468/EEB dėl komitologijos procedūros, kuria sukuriamas įstatymų leidybos sprendimų procesas, kuriame dalyvauja ES valstybių narių ir Europos Komisijos atstovai.

2.2

Pasiūlymu siekiama pakeisti esamą reglamentą, kad būtų galima pateikti geresnius teisės aktus pagal keturis principus — supaprastinimo, suvienodinimo, išaiškinimo ir saugumo lygių padidinimo.

3.1

Pasiūlymu siekiama aiškiau apibrėžti, supaprastinti ir toliau suderinti teisinius reikalavimus siekiant sustiprinti bendrą civilinės aviacijos saugumą.

3.2

Ilgainiui patirtis parodė, kad reglamentas yra pernelyg detalus ir turi būti supaprastintas.

3.3

Pripažindama subsidiarumo principą, Komisija laikosi nuomonės, kad pageidautina labiau suderinti saugumo priemones ir procedūras.

3.4

Dėl to atsirado 25 nacionalinės sistemos, kurios vėliau gali lemti iškreiptą konkurenciją ir pramonės nesugebėjimą pasinaudoti bendrosios rinkos laisvėmis.

3.5

Geresnis suderinimas taip pat yra neatskiriama „vienkartinio patikrinimo“ dalis — tai sąvoka, kuria remiantis su persėdimu arba tranzitu vykstančių keleivių, skraidinamo bagažo ir krovinių nereikia tikrinti pakartotinai, kadangi yra pasitikima, jog pagrindinis saugumo lygmuo buvo pasiektas pradiniame išvykimo oro uoste. Antra vertus, ši koncepcija yra naudinga subjektams, veikiantiems ypač konkurencingoje rinkoje, taip pat ir keleiviams.

3.6

Gebėjimas greitai veikti iškilus pavojams, kurie nuolat didėja, Komisijos nuomone, yra ypač svarbus siekiant pagerinti bendrą saugumo lygį.

3.7

Komisijos nuomone, nepageidautina viešai iškabinti išsamią informaciją apie saugumo priemones ir procedūras. Šį klausimą galima išspręsti išsamią operatyvinę informaciją pateikiant įgyvendinimo teisės aktuose. Komitetas norėtų pabrėžti, kaip svarbu, kad šiose naujose bendrosiose taisyklėse būtų atsižvelgta į riboto judrumo asmenų ypatumus pagal rekomendacijas, kurios išdėstytos neseniai Komiteto nuomonėje tuo klausimu. Saugumo patikrinimai ir kitos su saugumu susijusios priemonės, nors ir teisėtos bei būtinos, gali sukurti papildomas kliūtis ir apriboti riboto judrumo asmenų teises, o tai prieštarautų Komisijos pastarojo meto pastangoms užtikrinti neįgaliems asmenims ir riboto judrumo asmenims lygias galimybes keliaujant oru, palyginti su kitais gyventojais.

3.8

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002 nustato civilinės aviacijos bendrąsias taisykles. Pasiūlymu siekiama pakeisti šį teisės aktą.

3.9

Taigi Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 pakeis paprastesnis ir aiškesnis reglamentas, nustatantis bendruosius principus.

3.10

Vienintelė papildoma kompetencija, kurios siekiama, yra susijusi su skrydžio saugumo priemonių taisyklėmis. Ši kompetencija apima tokius skirtingus klausimus kaip patekimas į lakūno kabiną, nepaklusnūs keleiviai ir skrydžio saugumo pareigūnai („oro maršalai“). Komitetas nerekomenduotų naudotis skrydžio saugumo pareigūnų paslaugomis, išskyrus ypatingais atvejais.

3.11

Reikalavimas vykdyti saugumo programas atspindi geriausią patirtį aviacijos sektoriuje ir nėra itin sunki našta nei pramonei, nei administracijoms. Bendrijos vežėjus turėtų patvirtinti nacionalinės vežėjų administracijos ir abipusiai pripažinti kitos valstybės narės ir įstatymų leidėjai.

3.12

13 straipsnyje kiekvienai valstybei narei nustatomas įpareigojimas atlikti reikalavimų laikymosi stebėseną įgyvendinant nacionalinę kokybės kontrolės programą.

3.13

14 straipsniu Komisijai leidžiama atlikti inter alia ir Bendrijos oro uostų patikrinimus.

3.14

17 straipsniu pakeičiamas galiojantis 10 straipsnis dėl skrydžių iš trečiųjų šalių oro uostų saugumo. Straipsnyje numatomi Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai, suteikiantys galimybę pakartotinai netikrinti tranzitu per Bendrijos oro uostus vykstančių keleivių, vežamo bagažo bei krovinių ir (arba) neatlikti papildomos jų saugumo kontrolės.

3.15

Šio tikslo turėtų būti siekiama nustatant bendrąsias taisykles ir bendruosius standartus civilinės aviacijos srityje, taip pat jų laikymosi kontrolės mechanizmus.

3.16

Reglamento (EB) Nr. 2320/2002 turinį reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į sukauptą patirtį, o patį reglamentą pakeisti nauju teisės aktu, siekiant supaprastinti, suderinti ir aiškiau suformuluoti esamas taisykles bei padidinti saugumo lygius.

3.17

Atsižvelgiant į didesnio lankstumo poreikį patvirtinant saugumo priemones ir procedūras, kad būtų galima tinkamai reaguoti į besikeičiančius rizikos vertinimus ir sudaryti galimybes taikyti naujas technologijas, naujajame teisės akte turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai, ką reikia padaryti siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams civilinės aviacijos srityje.

3.18

Naujajame teisės akte turėtų būti nurodytos saugumo priemonės, taikomos Bendrijos oro vežėjų orlaiviuose arba skrydžio metu.

4.1

Svarbu, kad būtų nustatyti bendri standartai dėl draudžiamų daiktų, siekiant išvengti sumaišties ir ginčų, kai atliekamas saugumo patikrinimas.

4.2

Sąvoka „nuolat pasirinktinai tikrinami“ yra vartojama siūlomo reglamento priede, bet nėra apibrėžta. Nuolatinio pasirinktinio tikrinimo apibrėžimo įrašymas yra labai svarbus, kad būtų užtikrintas vienodas šio principo, kai jis taikomas saugumo patikrinimams, aiškinimas visoje Europoje.

4.3

Griežtesnės priemonės turėtų būti nustatytos reaguojant į konkrečią informaciją apie kylančią terorizmo grėsmę, kurią nurodė valstybės narės institucija įvertinusi riziką. Griežtesnių priemonių nustatymas prieštarauja aviacijos saugumo priemonių suvienodinimo visoje Europos Sąjungoje tikslams ir vienkartinio patikrinimo zonos sukūrimui. Bet kuri papildomą kliūtį sukurianti ar prevencinė saugumo priemonė, kurios nuo šiol reikalauja valstybė narė, turi būti nustatyta tik visapusiškai pasitarus su oro uosto valdytoju ir atitinkama valstybė narė turi mokėti už papildomas saugumo priemones, kurios yra vyriausybių nacionalinio saugumo pareigos saugoti savo piliečius nuo teroristinių išpuolių dalis.

4.4

Kai kuriose oro linijose neleidžiama naudoti plieninių stalo įrankių, pvz., peilių ir šakučių, o kitose jie leidžiami; turėtų būti skatinamas visų oro vežėjų tarpusavio standartizavimas.

4.5

Nors žirklutės, nagų dildės, kt. yra draudžiami daiktai, stiklo butelius leidžiama įsinešti. O jie yra mirtinas ginklas, ypač sudaužius. Siūloma, kad visi be muito ir visi į orlaivį įsinešami buteliai būtų plastikiniai. Kitokiu atveju, jie turėtų būti saugomi orlaivio bagažo skyriuje, kartu su kitu bagažu. Prieš įgyvendinant šią nuostatą, apie tai reikės susitarti tarptautiniu lygiu.

4.6

Svarbu, kad gelbėjimosi priemonės, pvz., gesintuvas ir plaktukas stiklui išdaužti, būtų saugomos orlaivio įgulos užrakinamoje spintelėje, kad keleiviai negalėtų jų lengvai pasiekti.

4.7

Oro linijose, jeigu galima, turėtų būti naudojami tvirtesni bagažo konteineriai, kad apsaugotų nuo tokių bombų sprogimo, kuris įvyko El Al oro linijose.

4.8

Saugumo sumetimais, nacionalinės valdžios institucijos turėtų atidžiai stebėti, koks yra gėrimų kiekio, kuris gali būti patiekiamas keleiviams, dėl kurio gali kilti su saugumu susijusių incidentų.

4.9

Nors įėjimas į orlaivio įgulos kabiną apsaugotas tvirtomis durimis, orlaivio užgrobėjas galėtų patekti į ją per ploną tualeto pertvarą, kuri dažnai skiria tualetą nuo įgulos kabinos. Šią pertvarą reikėtų sutvirtinti.

4.10

11 straipsnyje turėtų būti įrašytas oro linijų ir krovinių ekspeditorius, kuris dažnai užtikrina saugumą.

4.11

Atsižvelgiant į priedo 11 dalį, visi saugumo instruktoriai turėtų būti rengiami aprobuotuose mokymo centruose, pvz., Europos saugumo rengimo institute (ESRI), kad būtų standartizuotas ICAO saugumo mokymo modulių pristatymas. Turėtų būti reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos parengtų nacionalines mokymo programas su kvalifikuotais ESRI instruktoriais.

4.12

Priedo 4 dalies 4.3 punkte (didėjant deportuotų asmenų skaičiui, kt.) turėtų būti įrašytas reikalavimas, kad nacionalinės valdžios institucija turi nustatyti trumpiausią pranešimo laikotarpį, per kurį vežėjai (oro uostas, orlaivio įgulos) turi pasirengti siūlomam vežimui keleivių, kurie gali trikdyti dirbti, jeigu tai bus reguliarus komercinis skrydis.