3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/69

1.1

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) buvo įsteigtas 2002 m., siekiant suteikti pagalbą tiems valstybių narių regionams arba toms narystei besirengiančioms šalims, kurios nukentėjo nuo didelio masto nelaimių.

1.2

Tam, kad galėtų suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems regionams, ESSF turi būti lankstus ir turi būti kiek įmanoma mažiau biurokratijos.

1.3

2002-2006 m. laikotarpiu ESSF per metus buvo numatyta skirti apie 1 mlrd. eurų.

1.4

2006 m. pabaigoje reglamentas dėl ESSF bus pataisytas. Šioje nuomonėje ir bus svarstomi šie pataisymai.

1.5

Dabartinis ESSF remia tik nukentėjusius nuo gamtos stichijos, taigi itin sudėtinga teikti pagalbą pramonės katastrofų, teroristų išpuolių arba net rimtą grėsmę žmonių sveikatai keliančiais atvejais.

1.6

Šiuo metu yra numatyta labai aukšta finansinė riba ESSF mobilizuoti (dėl tiesioginės žalos patirtos išlaidos turi sudaryti 3 mlrd. eurų arba 0,6 proc. BNP), todėl daugiau kaip du trečdaliai pagalbos buvo suteikta išimties tvarka. Tokiai pagalbai per metus skiriama tik 75 mln. eurų.

2.1.1

Geografinė ESSF taikymo sritis lieka ta pati — ji apima valstybes nares ir šalis kandidates.

2.1.2

Jo dalykinė taikymo sritis yra išplėsta ir dabar apima technologines, arba pramonės, katastrofas, grėsmes žmonių sveikatai ir teroristų išpuolius, taip pat stichines nelaimes.

2.1.3

Nelaimę, dėl kurios galima gauti fondo paramą, apibrėžia du kriterijai: kiekybė ir politiniai sumetimai.

2.1.3.1

Kiekybinis kriterijus. Numatyta finansinė riba, reikalinga ESSF mobilizuoti, sumažinta nuo 3 mlrd. eurų iki 1 mlrd. eurų arba nuo 0,6 proc. BNP iki 0,5 proc. BNP, todėl fondą bus galima dažniau mobilizuoti.

2.1.3.2

Politinis kriterijus. Susiklosčius akivaizdžiai pagrįstoms aplinkybėms (ypač tokioms aplinkybėms, kai priimant sprendimą nežinomas bendras žalos mastas), Komisija gali mobilizuoti fondą net ir tuo atveju, kai nelaimė neatitinka kiekybinio kriterijaus.

2.1.4

Nukentėjusios šalies kaimynės taip pat turi teisę gauti pagalbą, jeigu jos nukentėjo nuo nelaimės.

2.1.5

ESSF taip pat turi būti taikomas subsidiarumo principas.

2.1.6

Remiantis pasiūlymu, nukentėjusi šalis gali prašyti išankstinio mokėjimo (jis gali sudaryti apie 5 proc. visų numatytų išlaidų reikalavimus atitinkantiems veiksmams, bet ne daugiau kaip 5 mln. eurų), kuris būtų pervestas iš karto po to, kai pateikiamas prašymas pagalbai gauti. Šią sumą šalis privalo grąžinti, jeigu vėliau jos prašymas pripažįstamas neatitinkančiu reikalavimus.

2.1.7

Teikiant pagalbą, privalu laikytis proporcingumo principo, t. y. atsižvelgti į bendrą žalos dydį, šalies dydį ir į galimas rimtas pasekmes ateityje.

2.1.8

Pagalbą gaunanti šalis yra visiškai atsakinga už suteiktos pagalbos panaudojimą ir turi pateikti detalią išlaidų ataskaitą. Išlaidos turi būti pagrįstos ir panaudotos pagal reglamento nuostatas.

2.1.9

Komisijos siūloma suma ESSF — 1 mlrd. eurų per metus.

2.1.10

ES biudžete ESSF lėšos nėra numatytos. Mobilizavus fondą, ištekliai paskirstomi, priėmus pataisytą biudžetą.

2.1.11

Jeigu viršijama metams skirta suma, siekiant užtikrinti, kad pagalba bus suteikta, galima panaudoti kitiems metams numatytas lėšas, jeigu tokį panaudojimą galima pateisinti.

3.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) džiaugiasi Komisijos siekiu išplėsti Solidarumo fondo taikymo sritį ir suteikti galimybę greitai reaguoti į kritines situacijas.

3.2

Tačiau EESRK laikosi nuomonės, kad kai kurias Komisijos pasiūlymo nuostatas reikia patikslinti, kad jis būtų veiksmingesnis ir Solidarumo fondas taptų stipria ir lanksčia ES priemone, leidžiančia į fondo taikymo sritį patenkančių teritorijų gyventojams pasinaudoti jo teikiama parama. Čia neturi būti biurokratijos, pagalbą turi reglamentuoti tokios taisyklės, kurios kritiniu bendruomenėms, kurioms skirtas šis fondas, laikotarpiu leistų padėti įvykus įvairioms nelaimėms, nepaisant jų priežasties. Solidarumo fondas turi ne tik suteikti vertingą pagalbą infrastruktūrai ir normaliam ekonominiam ir socialiniam gyvenimui atkurti, bet ir privalo tapti aiškiu politiniu signalu, kurį Europa galėtų nusiųsti nuo didelių nelaimių nukentėjusiems piliečiams.

3.3

Nors pasiūlyto finansinio paketo dydis atitinka pastaraisiais metais gautus prašymus, EESRK abejoja, ar jis atitinka poreikius, kylančius po didelio masto nelaimių, pavyzdžiui, žemės drebėjimo arba cunamio, Europos masto pandemijos, katastrofos arba išpuolio, kuriam naudojami masinio naikinimo ginklai. Nors šie atvejai yra išimtiniai, juos taip pat reikia numatyti ir sukurti išimtinę priemonę, kurią Europos Sąjunga galėtų panaudoti, jeigu tokios nelaimės kada nors atsitiktų.

3.4

EESRK mano, kad galimybę pasinaudoti fondo lėšomis reglamentuojančios taisyklės turi būti paprastos, aiškios ir kiek įmanoma be biurokratinių trukdžių, taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kurios užtikrintų skaidrumą, ir vėlesnis veiksmų, kuriems pagalbą gaunanti šalis panaudoja gautas lėšas, vertinimas ir stebėsena.

3.5

Atsižvelgdamas į dabartinę ES biudžeto būklę ir Europos ekonominę situaciją, EESRK neprieštarauja pasiūlytai reguliuojamai biudžeto sudarymo formai su iš anksto nustatyta riba. Vis dėlto jis mano, kad ESSF kiek įmanoma greičiau turėtų būti įsteigtas kaip pastovus nepriklausomas fondas, turintis nustatytą metinį biudžetą, kurio likučiai iš nepanaudotų metinių lėšų sudarytų rezervą, skirtą didelio masto nelaimėms.

3.6

Dėl panaudojimo termino EESRK laikosi nuomonės, kad Komisijos pasiūlymas yra žingsnis teisinga kryptimi. Jis pritaria planuojamai greito reagavimo priemonei, nes ji padės užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta iš karto išsiaiškinus faktus — tai ir yra ESSF mobilizavimo tikslas.

3.7

Bus gana sudėtinga įvertinti žalą, atsižvelgiant į situacijų, kurioms taikomas pasiūlytas reglamentas, mastą. Tikėtina, kad bus daroma daug klaidų, atsižvelgiant į platų išlaidų ir dalyvaujančiųjų spektrą ir į tai, kad reglamentas apima tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus patirtą žalą. Trumpas laikotarpis prašymui pateikti (Komisijai) ir didelė interesų bei nukentėjusio materialinio turto įvairovė gali lemti, kad krizės poveikis bus pervertintas arba tinkamai neįvertintas. Todėl valstybių pateikti prašymai turi būti kruopščiai vertinami, pasitelkiant specialistus, istorinius duomenis ir ankstesnius dokumentus, o suteikiamos finansinės paramos dydis turi atitikti pragyvenimo lygį valstybėje gavėjoje.

3.8

EESRK pritaria 4 straipsnyje išvardytų reikalavimus atitinkančių veiksmų sąrašui, tačiau norėtų į jį įtraukti papildomą kategoriją tokiu pavadinimu: „Kiti visuotinės svarbos veiksmai, skirti nukentėjusių gyventojų ir (arba) teritorijų socialiniam ir ekonominiam gyvenimui normalizuoti visiems pilietinės visuomenės dalyviams suteikiant galimybę naudotis ESSF laikantis nuostatų ir apsaugos priemonių, kurios turi būti nustatytos“. Šį naują punktą siūloma įtraukti dėl to, kad sprendimų priėmimo procesas neįprastose situacijose būtų lankstesnis ir būtų atsižvelgta į situacijų, kurias apima ESSF, pobūdžio ir pasekmių neprognozuojamą prigimtį tais atvejais, kai su socialinėmis ir gamybos struktūromis būtų elgiamasi taip, lyg nebūtų galima padėti nukentėjus privačiai nuosavybei.

3.8.1

Atsižvelgiant į norą padidinti šią galimybę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad buvo mažai įsisavinta skirtų asignavimų, iš dalies dėl straipsnio, nustatančio, jog fondai gali būti naudojami tik viešosioms išlaidoms. Todėl neįmanoma svarstyti atvejų, nors jie ir atitinka ESSF loginį pagrindą.

3.8.2

Taip pat turėtų būti peržiūrėtas ribinės vertės lygis, kad intervencinis fondo potencialas būtų suderintas su poreikiais vietos lygiu ir atspindėta regioninė tam tikrų gamtinių reiškinių dimensija.

3.9

EESRK mano, kad fondo veiklos galutiniai naudos gavėjai visų pirma turi būti ES piliečiai. Valstybės yra tarpinės naudos gavėjos tik dėl logistinių ir organizacinių priežasčių, nes būtent jos gauna atitinkamas lėšas iš ESSF biudžeto. Be to, valstybinės organizacijos taip pat turėtų būti ne vienintelės fondo skirtų valstybės lėšų gavėjos; pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turėtų gauti šias lėšas, kadangi jos dažnai atlieka reikalavimus atitinkančius veiksmus, nes valstybė neturi pakankamai išteklių be jų pagalbos įveikti tokio masto nelaimių padarinius. Gaisrininkų komandoms, sveikatos arba socialinės pagalbos srityje dirbančioms savanoriškoms pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems pilietinės visuomenės dalyviams turi būti tinkamai atlyginta už jų pastangas, pasiaukojimą ir patirtas išlaidas, kadangi jų biudžetai neatitinka tokio masto įvykių.

3.10

EESRK mano, kad reikia patikslinti geografinę ESSF taikymo sritį siekiant užtikrinti, kad su nukentėjusia šalimi nesiribojančios valstybės taip pat galėtų gauti pagalbą. Nuo didelio masto katastrofų (pavyzdžiui, branduolinės katastrofos) gali nukentėti ir šalys, nesiribojančios su valstybe, kurioje įvyko nelaimė, todėl jos turi būti pripažintos atitinkančios reikalavimus ESSF pagalbą gauti. Tais atvejais, kai nukenčia kitos valstybės ir kai fondas yra mobilizuojamas, jis turi būti įgyvendintas visose susijusiose šalyse, net jeigu kai kurios iš jų neatitinka pasiūlymo 2 straipsnyje nurodytų sąlygų.

3.11

EESRK taip pat laikosi nuostatos, kad kaimynystės klausimas kyla tuomet, kai nuo ES arba valstybėje kandidatėje kilusio įvykio nukenčia valstybės, kurios nėra ES narės arba šalys kandidatės. Jeigu ESSF yra mobilizuojamas dėl įvykio, kilusio arba sukelto šioje geografinėje teritorijoje, kitos kaimyninės valstybės taip pat turi gauti pagalbą iš Sąjungos arba per ESSF, arba remiantis kitomis galiojančiomis tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, jeigu tai neturi įtakos ir netrukdo jau esančioms specialioms bendradarbiavimo programoms.

3.12

EESRK mano, kad fondas turėtų būti mobilizuojamas tais atvejais, kai nelaimės kyla dėl susikaupusių arba besitęsiančių situacijų, kurios iš anksto nebuvo įvertintos kaip ypač žalingos (pavyzdžiui, didelė sausra); reikės apibrėžti, kada į tokias situacijas turėtų būti atsižvelgta. Klimato pokyčiai, kuriuos iš dalies lėmė globalinis atšilimas — už jį Sąjunga, kaip visuma, taip pat yra šiek tiek atsakinga, — vienas valstybes paliečia daugiau nei kitas, todėl Europos Sąjungai būtų neprotinga ir nepalanku vengti įsipareigojimų dėl klimato pokyčių priežasčių arba pasekmių.

3.12.1

Pastabose, pateiktose remiantis EESRK 2005 m. rugsėjo 14-16 d. tiriamąja išvyka į Ispaniją ir Portugaliją, pabrėžiama būtinybė daugeliu atvejų suderinti šių nuostatų naudojimą:

3.12.2

ESSF paramos integravimas į platesnį ilgalaikių priemonių kontekstą turėtų būti svarbus kriterijus Komisijai atrenkant projektus. Tai pagerintų bendrą tiek ESSF, tiek struktūrinių fondų veiksmingumą.

3.12.3

Be jau įtrauktų potvynių, viesulų ir didelių audrų, iš ESSF remtinų reiškinių sąrašo neturėtų būti išbrauktos vandens tiekimo, tinkamos naudoti infrastruktūros ir socialinės bei su sveikata susijusios pagalbos teikimo problemos gyventojams, alinamiems neprognozuojamos sausros arba karščio bangų. Šis reglamentas turi būti taikomas tokioms situacijoms, be to, jame turi būti aiškiai apibrėžta, kada tokios situacijos yra svarstytinos, nes jas sukelia ne greitas ir iš karto aiškus įvykis, bet ilgas tam tikros padėties (susijusios su klimatu arba kitais reiškiniais) blogėjimas.

3.13

Tuo tikslu galėtų būti nustatyta pareiga už vandentvarką atsakingai nacionalinei valdžios institucijai išleisti „oficialią deklaraciją dėl didelių sausrų“, kuri remtųsi vienodais objektyviais kriterijais ir kuriais turėtų vadovautis visų valstybių narių vandentvarkos institucijos.

3.14

EESRK taip pat mano, kad valstybės narės ir Sąjunga privalo numatyti aiškias taisykles, įpareigojančias ES draudimo sistemą padengti tam tikro pobūdžio riziką, kurios draudimo įmonės dažnai kratosi. Tai ypač svarbu, nes ESSF ir nacionalinė pagalba iš esmės nepadengia privačių asmenų patirtos žalos: paprastai jų išlaidos yra daug didesnės nei pagalba, kurią valstybinės institucijos jaučiasi įpareigotos suteikti tais atvejais, kai problema paliečia visą bendruomenę.

3.15

Pagaliau EESRK mano, kad siekiant sušvelninti arba panaikinti tokių situacijų padarinius turi būti skatinama rizikos prevencijos veikla visais lygiais: prognozuoti tokio pobūdžio įvykius, užkirsti kelią nelaimėms, rengti ir įgyvendinti ankstyvo reagavimo priemones, kad būtų išsaugotos žmonių gyvybės ir gerovė bei išvengta infrastruktūros, materialinio ir nematerialinio turto sunaikinimo. Todėl EESRK neprieštaraus, jeigu reglamente bus numatyta ribojanti nuostata, kuri, siekiant skatinti prevenciją, apribos, sumažins ESSF pagalbą arba neleis šia pagalba pasinaudoti tais atvejais, kai bus įrodytas tam tikros valstybės institucijų aplaidumas ir valstybė bus finansiškai pajėgi likviduoti įvykio padarinius. ESSF tokiais atvejais galėtų suteikti pagalbą ne subsidijos, bet paskolos forma, kadangi parama pirmiausia skirta nuo nelaimės nukentėjusiems gyventojams. Jeigu ES teiks subsidijas valstybėms, kurios buvo aplaidžios, tai gali paskatinti neveiklumą ir neatsakingumą, o dėl to padidės tam tikro pobūdžio nelaimių, kurių tam tikrais atvejais galima išvengti, rizika.

4.1

EESRK pakartoja savo nuostatą, kurios jis visada laikėsi: remti prevencinius veiksmus, apsaugančius nuo didelių nelaimių, atsakomybę ir prognozavimą. Tačiau didelę reikšmę jis taip pat teikia ir tokiai priemonei kaip ESSF, jeigu ji būtų patikslinta, atsižvelgiant į 3 punkte išdėstytą kritiką ir pasiūlymus.

4.2

EESRK pritaria siūlomame reglamente padarytiems patobulinimams, tačiau mano, kad jų nepakanka tam, kad ESSF galėtų visiškai išnaudoti savo potencialą ir galimybes imtis tinkamų veiksmų.

4.3

Kad Komisijos pasiūlymas būtų veiksmingiau pritaikytas prie praktinių poreikių, Komitetas mano, kad jis turėtų būti pakeistas trimis būdais:

4.4

Komitetas taip pat nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva, kurioje įvertins solidarumo fondo principus ir veikimą, taip pat jo tinkamumą patenkinti ES valstybių narių ir regionų poreikius. Nuomonė turėtų būti parengta kuo anksčiau, kad būtų galima padėti spręsti jau nustatytas problemas.