22.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/11

1)

Regionų komitetas yra įsitikinęs, kad regionų ir vietos valdžios institucijų stiprybė priklauso nuo jų demokratinio legitimumo ir atskaitomybės. Todėl RK ragina visų Europos valstybių valdžios institucijas, laikantis 1985 m. spalio 15 d. priimtos Europos vietos savivaldos chartijos, vystyti ir plėsti vietos savivaldos principą bei vengti tiesioginio piliečių dalyvavimo vietos ir regionų lygmenyje apribojimo.

2)

Dėl ES plėtros smarkiai išsiplėtė Europos Sąjungos bendra siena su Rusija. ES turėtų užtikrinti gerus santykius su savo didžiausia kaimyne Rusija. Dėl šios priežasties ji turėtų remti geros valdymo praktikos Rusijoje kūrimą ne tik nacionaliniu, bet ir regionų bei vietos lygiu. Pati ES turėtų būti suinteresuota siekti, kad Rusija būtų atvira, stabili ir demokratiška šalis, galinti būti strateginiu partneriu, ginti bendras vertybes, toliau įgyvendinti reformas, vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu su ES vaidinti konstruktyvų vaidmenį NNV šalių atžvilgiu.

3)

Nuoširdi partnerystė turėtų būti pagrįsta praktine strategija ir darbotvarke, kuri politiniams pareiškimams suteiktų formą ir turinį. Konkretūs praktiniai žingsniai yra būtini norint reaguoti į permainas ir naujus iššūkius, kylančius naujai, išsiplėtusiai Europos Sąjungai ir jos santykiams su Rusija.

Vietos ir regionų lygiu nepaprastai svarbu užtikrinti augimą, kaip būsimos gerovės pagrindą, ir prisitaikyti prie skirtingos decentralizuotų valdžios institucijų situacijos. Švietimas, aplinka, transportas, verslumo skatinimas per privačias ir valstybines partnerystės iniciatyvas, socialinė apsauga ir sveikata – būtent tai yra pagrindiniai regioninės plėtros elementai, kurie turi palengvinti augimą Rusijoje bei ES ir stiprinti vietos ir regioninės valdžios institucijų bendradarbiavimą.

4)

ES taip pat turėtų skirti specialų dėmesį ypatingų plėtros ir augimo poreikių turinčioms tam tikroms Šiaurės dimensijos regiono vietovėms, pvz., Šiaurės Vakarų Rusijai, įskaitant Kaliningrado regioną, ir Rusijos poliarinėms teritorijoms. Dėmesį būtina sutelkti į sudėtingas klimato sąlygas, darančias įtaką verslo plėtrai, švietimui, sveikatai ir aplinkai.

5)

Regionų komitetas ketina susikoncentruoti į veiklos sritis, patenkančias į regioninės ir vietos valdžios institucijų kompetenciją. Nacionalinės valdžios institucijos sprendžia bendras, visai visuomenei aktualias problemas, o regionų ir vietos valdžios institucijos susitelkia į sritis, svarbias kasdieniame žmonių gyvenime.

6)

Savo aktyvią veiklą Regionų komitetas privalo sutelkti į praktinius klausimus, kuriuos galima spręsti per konkretų ES ir Rusijos vietos bei regioninių partnerių bendradarbiavimą. Plėtodama bendradarbiavimą vietos ir regionų lygiu ES gali padėti skatinti Rusijos ūkio įvairinimą, kuris yra būtinas norint pritraukti daugiau užsienio investicijų, reikalingų siekiant kurti naujas materialines vertybes ir pertvarkyti infrastruktūrą. Regionų komitetas pabrėžia, jog, analizuodama šį klausimą (2004 m. vasario 10 d. KOM(2004) 106 galutinis) Komisija nurodo, kad reikia dar daug padaryti norint reformuoti biurokratinį aparatą, finansų, būsto, komunalinių paslaugų ir sveikatos apsaugos bei švietimo sektorius. Siekiant paspartinti būtinas struktūrines, socialines ir institucines reformas Rusijoje, būtų galima pagerinti investicinį ir verslo klimatą, o gamybos sektoriuje – padidinti produktyvumą.

7)

Glaudžiai bendradarbiaudama konkrečiuose projektuose ES gali prisidėti prie subalansuoto viešųjų paslaugų administravimo reformų įgyvendinimo tiek federaliniu, tiek regionų lygiu. Bendradarbiaudama įgyvendinant tokius projektus ES taip pat gali sustiprinti žmogiškąjį kapitalą, gerindama situaciją konkrečiuose sektoriuose. ES privalo toliau puoselėti tarptautinius kontaktus vietos lygiu, įskaitant partnerystės iniciatyvas švietimo srityje.

1.1

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio mėn. įvykusio Nuolatinės partnerystės tarybos posėdžio išvadas, pažymi, kad Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) išlieka ES ir Rusijos bendradarbiavimo plėtros atskaitos taškas ir stabilus pagrindas. Šiame susitarime nustatyta dvišalio bendradarbiavimo struktūra ir numatoma sukurti reikalingiausias institucijas, kad būtų galima visais lygiais aptarti ir priimti sprendimus abi puses dominančiais klausimais, keistis informacija ir spręsti konfliktus;

1.2

yra suinteresuotas vaidinti konstruktyvų vaidmenį kuriant ir plečiant keturias „bendrąsias erdves“, dėl kurių buvo susitarta 2003 m. gegužės mėn. Sankt Peterburge įvykusio vadovų susitikimo metu, įskaitant bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendrą bendradarbiavimo erdvę išorinio saugumo srityje ir bendrą tyrimų, švietimo bei kultūros erdvę;

1.3

mano, kad daugelis šių keturių bendrųjų erdvių aspektų yra natūraliai susiję su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ir prašo, kad Regionų komitetas būtų tiesiogiai įtrauktas į veiklą padedant plėtoti bendrąsias erdves Komiteto kompetencijos srityse ir sprendžiant klausimus pagal atvirą koordinavimo metodą;

1.4

džiaugiasi, kad Regionų komiteto ir Rusijos ketinimų protokole buvo nurodyti konkretūs sektoriai, kuriuose gali būti bendradarbiaujama vietos ir regionų lygiu;

1.5

laukia, kol 2006 m. įsigalios federalinis įstatymas dėl Rusijos vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos, ir tikisi, kad šis įstatymas taps žingsniu galimo decentralizuotų ES ir Rusijos valdžios institucijų bendradarbiavimo link, visų pirma dėl to, kad išaiškins tarptautinio bendradarbiavimo kompetencijos ribas, remdamasis Europos Tarybos ir Rusijos ryšiais, Regionų komitetas yra įsitikinęs, kad į Vietos savivaldos chartijos principus bus atsižvelgta ir tais atvejais, kurie yra susiję su Rusijoje neseniai pateiktais siūlomais teisės aktų projektais;

1.6

pripažįsta ES ir Rusijos vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo svarbą ieškant būdų decentralizuotai ir reikiamu lygiu spręsti abiem pusėms rūpimus klausimus;

1.7

mano, kad informacijos ir geriausios praktikos mainai vietos ir regionų lygiu skatina demokratiją, socialinę bei ekonominę plėtrą;

1.8

su pasitenkinimu pažymi, kad teigiami ES ir Rusijos vietos bei regionų valdžios institucijų projektų rezultatai skatina toliau siekti efektyvaus bendradarbiavimo;

1.9

pabrėžia, kad projektuose bendros nuosavybės idėja yra viena svarbiausių išankstinių darnaus decentralizuotų valdžios institucijų bendradarbiavimo sąlygų.

2.1.1

ragina ES ir Rusiją decentralizuotai bendradarbiauti sprendžiant abi puses dominančius klausimus. Regionų komiteto ir Rusijos ketinimų protokolą vertinant kaip atskaitos tašką, bendradarbiavimas yra įmanomas įvairiomis kryptimis. Konkrečios iniciatyvos galėtų būti pasiūlytos kultūros, socialinių reikalų, regioninės ekonomikos, aplinkos, transporto, žemės ūkio ir verslumo skatinimo srityse. Apskritai šios sritys apima didelę dalį decentralizuotų valdžios institucijų kompetencijos, susijusios su vietos ir regionų plėtra;

2.1.2

mano, kad sveikata, o ypač visuomenės sveikata, yra pagrindinis veiksnys stiprinant visuomenės augimo potencialą ir atitinkamai – svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybės konkrečiuose sektoriuose elementas. Sveikata nėra atskirai paminėta ketinimų protokole, tačiau ji daro įtaką socialinei politikai ir tiesiogiai arba netiesiogiai veikia kitus sektorius. Tuo būdu ji yra reikšmingas kitų sektorių elementas, padedantis užtikrinti ir išlaikyti visuomenės stabilumą;

2.1.3

norėtų, kad su Komisijos pagalba Regionų komitetas, atsižvelgdamas į ES ir Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) ir bendradarbiaudamas su Rusijos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais, parengtų naują priemonę – susitarimo memorandumo (SM) formos standartinį susitarimą su atitinkamomis gairėmis, kuri galėtų būti naudojama kaip pagrindas rengiant konkrečius bendradarbiavimo susitarimus tarp ES valstybių narių vietos bei regionų valdžios institucijų ir panašių valdžios institucijų visoje Rusijoje. Tai ES ir Rusijos vietos bei regionų valdžios institucijoms suteikia geras galimybes sustiprinti pagrindinį procesą, pagrįstą iš apačios kylančiomis iniciatyvomis, ir pašalinti biurokratinius suvaržymus;

2.1.4

primygtinai ragina ES ir Rusijos decentralizuotas valdžios institucijas suvienyti jėgas plėtojant praktines bendradarbiavimo iniciatyvas, projektus ir partnerystės iniciatyvas atsižvelgiant į Regionų komiteto ir Rusijos ketinimų protokole numatytas bendradarbiavimo sritis. Bendradarbiavimo sričių sąrašas nėra išsamus, tačiau jis gali būti plečiamas, kad jame atsispindėtų atitinkamų atskirų Rusijos ar ES vietos valdžios institucijų ir regionų aplinkybes;

2.1.5

siūlo, kad visuose susitarimuose būtų išlaikyti aiškūs tikslai ir gairės veiksmų planams bei tvarkaraščiams parengti. Taip pat būtina įtraukti finansavimo principus ir susitarimų įvertinimo taisykles bei terminus;

2.1.6

remia pastangas skatinti informacijos ir geriausios praktikos mainus visai visuomenei svarbiose veiklos srityse. Regionų komiteto Išorės ryšių komisija pasisako už reguliarias konsultacijas dėl Rusijos, kurių metu būtų apžvelgiama ES ir šios šalies bendradarbiavimo ir santykių pažanga, ypač akcentuojant vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančią atsakomybę;

2.1.7

pasisako už tai, kad būtų įkurtas nuolatinis ES ir Rusijos regionų bei vietos politikų forumas, kuriame būtų aptariami visiems rūpimi klausimai, tokie kaip naujosios ES kaimynystės politikos perspektyvos vietos ir regionų lygiu ir konkrečios iniciatyvos dėl valdžios decentralizavimo, kad būtų galima pateikti pasiūlymus Komisijai ir Rusijos vyriausybei formuojant tampresnį abiejų šalių bendradarbiavimą. Komitetas pažymi, kiek įgyta konstruktyvios patirties nuo 1997 m. surengto ES ir Rusijos pramonės apskritojo stalo.

2.1.8

mano, kad patirties ir informacijos mainai tarp Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto gali padėti gerinti ES ir Rusijos tarpusavio supratimą abi puses dominančiais klausimais ir išplėsti praktinių, su Rusija susijusių iniciatyvų taikymo sritį, galbūt rengiant dirbtuves, seminarus, susitikimus ir konferencijas, kadangi abi institucijos yra suinteresuotos gerinti abiejų šalių bendradarbiavimą;

2.2.1

atkreipia dėmesį į naujosios kaimynystės programos pirmojo etapo svarbą. Šį etapą numatyta įgyvendinti 2004-2006 m. Tikimasi, kad jis padės užtikrinti efektyvesnį bei racionalesnį tarpvalstybinį ES ir Rusijos bendradarbiavimą ir leis pasiekti realių rezultatų. Todėl jis remia naują TACIS Regioninio bendradarbiavimo programą ir Nacionalinę programą Rusijai, kurioje ES reakcija pateikiama išsamiau ir kurioje išryškinami tikslai ir prioritetai 2004-2006 m. laikotarpiui;

2.2.2

pasisakytų už naują bendrą kaimynystės ir partnerystės priemonę 2007-2013 metams, siekiant skatinti tęstinį tarpregioninį bendradarbiavimą tarp ES ir kaimyninių partnerių už Europos Sąjungos ribų, įskaitant bendrus taikymo terminus ir procedūrinę bei ataskaitų teikimo tvarką;

2.2.3

ragina Rusiją prisidėti prie bendros finansavimo priemonės ir joje dalyvauti, remiantis bendromis iniciatyvomis ir atsakomybe, kad tiek ES, tiek Rusija pripažintų aktyvesnio bendradarbiavimo privalumus;

2.2.4

pabrėžia vietos ir regionų partnerystės programų svarbą keičiantis patirtimi konkrečiose srityse;

2.2.5

pabrėžia ypatingą naudą, kurią galima gauti inicijuojant ir plėtojant bendradarbiavimą kultūros ir švietimo srityse, kurios didele dalimi yra pagrįstos žmonių veikla, tradicijomis ir kultūrine tapatybe vietos ir regionų lygiu;

2.3.1

pabrėžia, kad ES ir Rusijos tarptautiniai santykiai pirmiausiai ir daugiausiai turi įtakos tiems Rusijos regionams, kurie tiesiogiai ribojasi su ES. Todėl Šiaurės Vakarų Rusija ir Kaliningradas yra neatsiejama ES Šiaurės dimensijos dalis;

2.3.2

pabrėžia Šiaurės dimensijos Antrojo veiksmų plano svarbą, kadangi pagal šį planą bet kuris Šiaurės dimensijos dalyvis turi galimybę prisijungti prie praktinių projektų, bendradarbiavimo iniciatyvų ir geriausios praktikos mainų veiksmų plane nurodytose konkrečiose srityse. Taip pat svarbu suteikti galimybę lengvai gauti finansavimą siekiant įgyvendinti pagrindinius veiksmų plano elementus, jeigu norima, kad Šiaurės dimensija, kaip geografinis regionas, būtų išplėtota tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu visos ES naudai;

2.3.3

norėtų atkreipti dėmesį į Kaliningrado regiono, kaip specialios ekonominės zonos, statusą ir tuo pat metu pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo su šalimis, kurios tiesiogiai ribojasi su Kaliningradu ir kurios dėl to su šiuo regionu turėtų dalintis iššūkiais ir galimybėmis, apimtį;

2.3.4

taip pat norėtų, kad būtų deramai atsižvelgta į Kaliningrado ir ES projektus, nustatant Šiaurės dimensijos veiksmų plano finansavimo tvarką, kad būtų sukurtas techninio bendradarbiavimo vietos ir regionų lygiu pagrindas;

2.3.5

siūlo, kad ES ir Rusija savo dėmesį sutelktų į tas geografines Šiaurės dimensijos sritis, kurios nėra lengvai pasiekiamos, kurioms būdingas atšiaurus klimatas ir kurioms dėl atšiaurių oro sąlygų, didelių atstumų su neišplėtota infrastruktūra ir mažo gyventojų skaičiaus kyla problemų plėtros, subalansuotos aplinkos, verslumo skatinimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Komitetas atkreipia dėmesį į Arkties lango planą ir santykius tarp šešiolikos šalių ir regionų Šiaurės Vakarų Arkties bei pusiau poliarinėse zonose apie Šiaurės poliaratį;

2.3.5

kartoja, kad Regionų komitetas save natūraliai laiko galinčiu vaidinti vieną svarbiausių vaidmenų formuojant vieningą, koordinuojantį konsultacinį organą, kuris suvienytų vietos ir regionų atstovus visame Šiaurės dimensijos regione.