7.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 297/6

(1)

2002 m. birželio 27 d. rezoliucijoje (1) Taryba patvirtino atvirą koordinavimo metodą kaip naują Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą ir pritarė jaunimui skirtoms keturioms teminėms prioritetinėms sritims, t.y. dalyvavimui, informavimui, savanoriškai veiklai ir geresniam jaunimo reikalų supratimui bei jų išmanymui, kurios akcentuojamos 2001 m. lapkričio mėn. Komisijos baltojoje knygoje „Naujas postūmis jaunimui“;

(2)

2003 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje (2) Taryba patvirtino jaunimo dalyvavimo ir informavimo pagal atvirą koordinavimo metodą bendrus tikslus ir susitarė iki 2005 m. pabaigos pranešti apie tų tikslų įgyvendinimą;

(3)

2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba (3) priėmė Europos jaunimo paktą, kuris yra vienas iš dokumentų, kuriais siekiama Lisabonos strategijos tikslų;

(4)

2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje (4) dėl bendrų tikslų jaunimo informavimo srityje įgyvendinimo Taryba susitarė daugiausia dėmesio skirti aktyvesniam jaunimui skirtų informacijos struktūrų tinklų kūrimui ir jaunimo informavimo veikloje dalyvaujančių asmenų nuolatiniam mokymui;

(5)

2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje (5) dėl jaunų žmonių dalyvavimo atstovaujamosios demokratijos sistemoje išplėtimo Taryba susitarė 2006 m. susitikti ir įvertinti pažangą siekiant šio tikslo, remiantis nacionalinėmis ataskaitomis apie dalyvavimo prioritetą;

(6)

2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje dėl veiksmų, kurių imtasi bendradarbiaujant Europos lygiu jaunimo reikalų srityje, įvertinimo (6) Taryba susitarė dėl priemonių, kuriomis bus toliau plėtojamos atviro koordinavimo metodo įgyvendinimo procedūros;

(7)

2005 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje (7) dėl jaunimo reikalų sprendimo Taryba paprašė Komisijos plėtoti struktūrinį dialogą ir paragino Komisiją bei valstybes nares 2009 m. įvertinti Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą;

(8)

2006 m. liepos 20 d. komunikate (8) Komisija pasiūlė patvirtinti bendrų tikslų dėl jaunimo dalyvavimo ir informavimo aktualumą bei galiojimą ir pritaikyti bei suintensyvinti patvirtintų veiklos krypčių įgyvendinimą. Komisija taip pat pasiūlė konkrečius veiksmus struktūriniam dialogui su jaunimu gerinti ir atviro koordinavimo metodo valdymui stiprinti;

1.

Europos jaunimo informavimo chartijoje Europos jaunimo informavimo ir konsultacijų agentūra numato gaires, reglamentuojančias būtiniausius standartus ir kokybės priemones, kurie gali būti visapusiškas, nuoseklus ir suderintas požiūris į jaunimo informavimo veiklą, kuri yra jaunimo politikos dalis;

2.

Patikslintoje Europos chartijoje dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime Europos Taryba pabrėžė, kaip svarbu sukurti sąlygas realiam jaunų žmonių ir vietos bei regioninių valdžios institucijų dialogui ir partnerystei bei sudaryti galimybes jauniems žmonėms ir jų atstovams visapusiškai dalyvauti su jais susijusiose politikos srityse;

1.

EB jaunimo ir kartų politikoje turėtų atsispindėti socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai sunkumai, su kuriais susiduriama dėl to, kad mažėja Europoje gyvenančių jaunų žmonių;

2.

tarpsektorinė jaunimo politika yra labai svarbi norint veiksmingai įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus augimo, užimtumo ir pilietiškumo politikos srityje;

3.

jaunimo dalyvavimo ir informavimo bendri prioritetai suteikė stimulo nacionalinei jaunimo politikai ir tebėra esminiai skatinant aktyvų jaunimo, visų pirma mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių, pilietiškumą;

4.

jaunimo organizacijos vaidina itin svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas jaunimo dalyvavimui bei jį skatinant ir padedant jaunimui visiškai išnaudoti savo potencialą;

5.

plėtojant jaunimo politiką, būtina, kad politikos formavimo diskusijose jaunimui įtakos turinčiais klausimais dalyvautų jauni žmonės, su jaunimu dirbantys asmenys ir jaunimo organizacijos, taip pat jaunimo klausimus tiriantys mokslo darbuotojai, pripažįstant atitinkamas jų kompetencijos sritis;

6.

aktyvaus pilietiškumo sąvoka turėtų būti išplėsta, kad apimtų ne tik socialinius ir politinius aspektus, bet ir kultūrinius, ekonominius bei besikeičiančius technologinius aspektus;

7.

įvairios esamos aktyvaus pilietiškumo formos turėtų būti laikomos galimybe stiprinti demokratiją ir įtraukti naujas temas į politinę darbotvarkę;

8.

atviras koordinavimo metodas jaunimo reikalų srityje turėtų būti stiprinamas siekiant geriau įgyvendinti bendrus tikslus plėtojant nacionalines jaunimo programas ir strategijas.

1.

būtų patvirtintas 2003 m. priimtų jaunimo dalyvavimo ir informavimo bendrų tikslų aktualumas ir galiojimas;

2.

būtų pritaikytos ir patobulintos priede apibūdintos jaunimo dalyvavimo ir informavimo bendrų tikslų patvirtintos veiklos kryptys;

3.

pradedant vietos lygiu ir baigiant Europos lygiu, debatų ir dialogo su jaunimu, su jaunimu dirbančiais asmenimis, jaunimo organizacijomis ir jaunimo klausimus tiriančiais mokslo darbuotojais forumai turėtų būti geriau struktūrizuoti ir toliau plėtojami;

4.

turėtų būti atsižvelgiama į jaunimo nuomones ir į susirūpinimą jiems keliančius klausimus, dialogo procesus grindžiant tiek principu „iš apačios į viršų“, tiek principu „iš viršaus žemyn“, kad būtų užtikrintas paties jaunimo manymu aktualių jų gyvenimo aspektų įtraukimas;

5.

atitinkamais lygiais formuojant politiką reikėtų deramai atsižvelgti į šį struktūrinį dialogą ir jo rezultatus;

6.

turėtų būti sukurtas neoficialus forumas, kurį sudarytų jaunimo, Tarybai pirmininkaujančios ir po to pirmininkausiančios valstybės narės, Europos Parlamento ir Komisijos atstovai; šio forumo susitikimai turėtų vykti reguliariai, kad būtų užtikrintas darbotvarkių jaunimo reikalų srityje nuoseklumas ir tęstinumas;

7.

kad jaunimas geriau suvoktų Europos pilietiškumo esmę, turėtų būti naudojamasi kitomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Komisijos D planu: demokratija, dialogas ir diskusijos (9);

8.

prioritetinės temos, kurios turi būti svarstomos iki 2009 m. šio struktūrinio dialogo metu, yra: 2007 m. — socialinė įtrauktis ir įvairovė, 2008 m. — kultūrų dialogas ir 2009 m. — tolesnio bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje perspektyvos. Šiuos klausimus reikėtų svarstyti kartu su prioritetinėmis temomis, nagrinėjamomis pagal atvirą koordinavimo metodą jaunimo reikalų srityje ir Europos jaunimo paktą, bei su sutartais horizontaliaisiais prioritetais jaunimo reikalų srityje, pavyzdžiui, kova su diskriminacija ir sveikata. Pirmininkaujančios valstybės narės, vadovaudamosi savo konkrečiomis darbotvarkėmis, vėliau turėtų apibrėžti šias temas.

1.

iki 2007 m. kovo mėn. pabaigos nustatyti, kokioms dalyvavimui ir informavimui skirtoms veiklos kryptims jos ketina skirti daugiausia dėmesio, ir apibrėžti konkrečias jų įgyvendinimo priemones ir (arba) veiksmų planus;

2.

sukurti parengiamuosius ir tolesnės susijusios veiklos mechanizmus, kad būtų užtikrintas bendrų tikslų veiksmingas įgyvendinimas bendradarbiaujant su atitinkamais dalyviais, inter alia jaunimu, jaunimo organizacijomis, jaunimo klausimus tiriančiais mokslo darbuotojais ir vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis;

3.

propaguoti regioninių ir vietos valdžios institucijų, jaunimo organizacijų bei jaunimo bendrus dalyvavimo ir informavimo tikslus ir glaudžiai bendradarbiauti su regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas kuo visapusiškesnis šių tikslų įgyvendinimas;

4.

2008 m. pabaigoje pranešant apie jaunimo reikalų geresnio supratimo bei jų išmanymo bendrus tikslus, nurodyti, kaip buvo įgyvendintos jaunimo dalyvavimo ir informavimo bendruose tiksluose nustatytos veiklos kryptys.

1.

numatyti konkrečiai jaunimo klausimams skirtą Eurobarometrą;

2.

sutelkti Europos jaunimo informavimo tinklus (10) struktūriniam dialogui remti;

3.

2a. toliau plėtoti Europos jaunimo portalą;

4.

kartu su atitinkamais partneriais dalyvaujančiose šalyse, dalyvaujant Komisijos nariams ir kitų Europos institucijų atstovams, reguliariai rengti Europos jaunimo savaites, prieš tai surengdama, jeigu yra galimybė, konsultacijas Europos jaunimo portale;

5.

rengti susitikimus su jaunais žmonėmis, kurie paprastai neturi ryšių su Europos institucijomis.

1.

užtikrinti, kad atviro koordinavimo metodo procesas išliktų atviras bei skaidrus ir kad būtų kuo geriausiai pasinaudota to proceso metu surinkta informacija;

2.

plėtoti ir remti nuolatinį struktūrinį dialogą, kuriuo siekiama, kad jaunimas ir kiti atitinkami jaunimo reikalų srities dalyviai laiku ir veiksmingai prisidėtų formuojant jaunimo gyvenimui svarbią politiką;

3.

užmezgant šį struktūrinį dialogą bendradarbiauti su atitinkamais dalyviais, inter alia su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, taip pat su švietimo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

4.

dėti pastangas, kad būtų užtikrintas sprendžiant jaunimo klausimus tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujančių asmenų dalyvavimas struktūriniame dialoge, siekiant sukurti nuoseklesnį ir tarpsektorinį tokių klausimų sprendimo metodą;

5.

skatinti visa apimantį požiūrį į šį dialogą, įtraukiant jaunimą, dalyvaujantį įvairių ir novatoriškų formų aktyvaus pilietiškumo veikloje, į organizacijas nesusibūrusį jaunimą bei mažiau galimybių turintį jaunimą, ir sudaryti sąlygas vienodam visų jaunų žmonių dalyvavimui;

6.

skatinti mokymąsi kartu jaunimo informavimo ir dalyvavimo srityje, tam tikrais atvejais įtraukiant ES nepriklausančias Europos šalis;

7.

vadovaujantis savarankiškumo principu sukurti Europos lygio darbo grupę, kuri nagrinėtų jaunimo dalyvavimo ir informavimo bendrų tikslų įgyvendinimo poveikio įvertinimo rodiklius. Komisija raginama pranešti Tarybai apie šios darbo grupės pasiektus rezultatus;

8.

šiam struktūriniam dialogui remti kuo geriau pasinaudoti 2007–2013 m. programa „Veiklus jaunimas“;

9.

apsvarstyti šio struktūrinio dialogo įgyvendinimą nacionaliniu ir Europos lygiu, 2009 m. atliekant Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos įvertinimą.