(1)

Susitarimo memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) buvo pasirašytas 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje ir įsigaliojo 1982 m. liepos 1 d. Paryžiaus SM organizacijos narės yra 27 laivybos institucijos, būtent Airijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kipro, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos Federacijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos institucijos. Sąjunga nėra Paryžiaus SM organizacijos narė;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/16/EB (1) nustatyta Sąjungoje taikoma uosto valstybės kontrolės teisinė tvarka ir performuluoti bei sugriežtinti nuo 1995 m. galioję ankstesni šios srities Sąjungos teisės aktai. Sąjungos uosto valstybės kontrolės teisinė tvarka grindžiama Paryžiaus SM;

(3)

kiek tai susiję su valstybėmis narėmis, Paryžiaus SM procedūros, priemonės ir veikla yra faktiškai įtraukiamos į Sąjungos teisės taikymo sritį Direktyva 2009/16/EB. Pagal tą direktyvą tam tikri pagal Paryžiaus SM 7.1 skirsnį įsteigto Uosto valstybės kontrolės komiteto (toliau – UVKK) priimti sprendimai valstybėms narėms tampa privalomi;

(4)

savo 2022 m. vasario 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Savo 2022 m. kovo 24–25 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad Rusijos Federacijos agresijos karas prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, ir pareikalavo, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų savo karinę agresiją Ukrainos teritorijoje;

(5)

Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste 2022 m. kovo 14 d. Paryžiaus SM sekretoriatas gavo Ukrainos infrastruktūros ministro laišką. Tame laiške Paryžiaus SM buvo paprašyta po su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo nepagrįstai nesulaikyti su Ukrainos vėliava plaukiojančių laivų, pašalinti Rusijos Federaciją iš Paryžiaus SM ir nepripažinti Rusijos Federacijos laivybos administracijos vardu išduotų liudijimų;

(6)

kalbant apie prašymą nepagrįstai nesulaikyti Ukrainos laivų, 2022 m. kovo 2 d. Paryžiaus SM išleido aplinkraštį „PSCircular 101“ (Jūrininkų repatriacijos dėl padėties Ukrainoje gairės (angl. Guidance on repatriation of seafarers due to situation in Ukraine)), kuriame aptariamas šis klausimas. Aplinkraštyje „PSCircular 101“ narių institucijos informuojamos, kad dabartinėmis aplinkybėmis reikia taikyti lankstumo principą, įskaitant dėl jūrininkų repatriacijos, 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, liudijimų, išduotų pagal 1978 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, ir medicinos pažymų. Jeigu dėl pokyčių to prireiktų, Paryžiaus SM galėtų svarstyti galimybę toliau koreguoti aplinkraštį „PSCircular 101“. Apie šią poziciją turėtų būti pranešta Ukrainos institucijoms;

(7)

kalbant apie prašymą dėl Rusijos Federacijos narystės Paryžiaus SM, reikėtų pažymėti, kad Rusijos Federacijai nebesuteikiama prieiga prie THETIS – Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnyje numatytos uosto valstybės kontrolės laivų atrankos priemonės ir inspektavimo duomenų bazės – ir galimybė naudotis THETIS. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijos dalyvavimas Paryžiaus SM veikloje jau yra labai apribotas, o neturėdama prieigos prie tos duomenų bazės Rusijos Federacija negali veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus SM;

(8)

nei Paryžiaus SM, nei jokiuose politiniuose nurodymuose nenumatyta jokia procedūra ar mechanizmas, kaip pašalinti nares iš Paryžiaus SM. Alternatyviai pašalinimui iš Paryžiaus SM narystę galima sustabdyti tol, kol bus nuspręsta kitaip. Nors sustabdymo tiesioginis poveikis būtų panašus į pašalinimo, jis būtų trumpesnis. Tačiau Paryžiaus SM nėra nuostatos ir dėl sustabdymo. Sustabdymas leistų toliau svarstyti poreikį visiškai pašalinti iš Paryžiaus SM, o pasikeitus aplinkybėms jis galėtų būti atšauktas;

(9)

Sąjunga, kaip pasaulinė veikėja, deda daugiausia pastangų Jungtinių Tautų (toliau – JT) ir kituose daugiašaliuose forumuose bei procesuose siekiant patraukti Rusijos Federaciją atsakomybėn už neišprovokuotą ir nepagrįstą karinę agresiją prieš Ukrainą, sustabdyti karinę agresiją Ukrainos teritorijoje ir užtikrinti, kad būtų atkurta visapusiška pagarba Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas. Rusijos Federacijos neišprovokuota ir nepagrįsta karinė agresija prieš Ukrainą yra grubus JT chartijos 2 straipsnio 4 dalies, kuria draudžiama grasinti jėga ar ją panaudoti prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, pažeidimas;

(10)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, į padėties rimtumą ir tol, kol Rusijos Federacija nesilaikys JT chartijos principų bei savo tarptautinių įsipareigojimų, tikslinga sustabdyti Rusijos Federacijos narystę Paryžiaus SM pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 62 straipsnio 3 dalį;

(11)

priimant sprendimą sustabdyti Rusijos Federacijos narystę Paryžiaus SM, labai svarbu UVKK bendradarbiauti su kitomis Paryžiaus SM priklausančiomis trečiosiomis valstybėmis, būtent Islandija, Jungtine Karalyste, Kanada ir Norvegija;

(12)

kalbant apie prašymą nepripažinti Rusijos Federacijos laivybos administracijos išduotų liudijimų, tokie liudijimai išduodami pagal tarptautines konvencijas. Dėl to, kad Rusijos Federacija tebėra Tarptautinės jūrų organizacijos narė, Paryžiaus SM neturi kompetencijos panaikinti tokių liudijimų pripažinimą. Apie šią poziciją turėtų būti pranešta Ukrainos institucijoms;

(13)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi UVKK, kiek tai susiję su Rusijos Federacijos naryste Paryžiaus SM„ nes sprendimai gali stipriai paveikti Sąjungos teisės, visų pirma Direktyvos 2009/16/EB, turinį;

(14)

Sąjungos poziciją veikdamos kartu Sąjungos interesų labui turėtų pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra Paryžiaus SM narės,