(1)

Sąjungos tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį turėtų būti siekiama, be kita ko, įgyvendinant bendras priemones dėl vidaus sienas kertančių asmenų ir dėl išorės sienų kontrolės, taip pat vykdant bendrą vizų politiką, kartu išlaikant subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą;

(2)

pagal SESV 80 straipsnį Sąjungos sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius;

(3)

2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai patvirtino įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Europą ir sukurti Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

(4)

visi pagal šiuo reglamentu nustatytą sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonę (toliau – Priemonė) finansuojami veiksmai, įskaitant trečiosiose valstybėse vykdomus veiksmus, turėtų būti įgyvendinami visapusiškai laikantis teisių ir principų, įtvirtintų Sąjungos acquis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), ir turėtų atitikti Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi nediskriminavimo ir negrąžinimo principų;

(5)

Priemonės politikos tikslas – parengti ir įgyvendinti tvirtą ir veiksmingą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, taip padedant užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje, kartu išlaikant laisvą asmenų judėjimą joje, ir visapusiškai laikantis atitinkamos Sąjungos acquis ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra;

(6)

už Europos integruotą sienų valdymą, įgyvendinamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (3) įsteigtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas tiek, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis. Jis turėtų padėti palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią nelegaliai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei nustatyti jų atvejus ir veiksmingai valdyti migracijos srautus;

(7)

palengvinti teisėtą keliavimą, kartu užkertant kelią neteisėtai migracijai ir saugumo rizikai – buvo nustatytas kaip vienas pagrindinių Sąjungos požiūrio tikslų, išdėstytų 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto;

(8)

Sąjungos biudžeto finansinė parama yra būtina Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui remti visapusiškai gerbiant pagrindines teises, siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingai valdyti išorės sienų kirtimą ir įveikti būsimus iššūkius prie tų sienų, o tai padėtų kovoti su sunkių formų tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

(9)

valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama siekiant skatinti įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą ir užtikrinti, kad Europos integruotas sienų valdymas būtų taikomas praktikoje. Europos integruotą sienų valdymą pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 sudaro šios sudedamosios dalys: sienų kontrolė, paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdant sienų stebėjimą, rizikos analizė, valstybių narių bendradarbiavimas, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros paramą ir koordinavimą, tarpžinybinis bendradarbiavimas, įskaitant reguliarų keitimąsi informacija, bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, techninės ir operatyvinės priemonės Šengeno erdvėje, susijusios su sienų kontrole ir skirtos tam, kad būtų geriau sprendžiama nelegalios imigracijos problema ir geriau kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, pažangiųjų technologijų naudojimas, kokybės kontrolės mechanizmas ir solidarumo mechanizmai;

(10)

Priemone turėtų būti galima suteikti reikiamą paramą valstybėms narėms įgyvendinti bendrus minimaliuosius išorės sienų stebėjimo standartus, atsižvelgiant į atitinkamą valstybių narių, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Komisijos kompetenciją;

(11)

kadangi valstybių narių muitinėms tenka vis daugiau pareigų, kurios dažnai apima ir saugumo sritį ir kurios yra vykdomos prie išorės sienų, svarbu skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą kaip Europos integruoto sienų valdymo sudedamąją dalį pagal Reglamentą (ES) 2019/1896. Sienų kontrolės ir muitinio tikrinimo vykdymo prie išorės sienų papildomumas turi būti užtikrinamas teikiant tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms. Tarpžinybinis bendradarbiavimas ne tik sustiprins muitinį tikrinimą siekiant kovoti su visų formų neteisėta prekyba, bet ir palengvins teisėtą prekybą bei keliavimą, ir prisidės prie saugios ir veiksmingos muitų sąjungos;

(12)

todėl būtina įsteigti fondą, pakeisiantį 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 513/2014 (4) ir (ES) Nr. 515/2014 (5), įsteigiant, be kito ko, Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);

(13)

dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir skirtingų taikytinų teisinių pagrindų, susijusių su politika išorės sienų ir muitinio tikrinimo srityse, teisiškai neįmanoma įsteigti Fondo kaip vienos priemonės;

(14)

todėl Fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo ir vizų politikos srityje sistemą, apimančią Priemonę, nustatomą šiuo reglamentu, ir muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1077 (6). Tą sistemą turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060 (7), į kurį šiame reglamente turėtų būti daromos nuorodos, kiek tai susiję su pasidalijamojo valdymo taisyklėmis;

(15)

Priemonė turėtų būti grindžiama ankstesnių priemonių – 2007–2013 m. laikotarpio Išorės sienų fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB (8), taip pat 2014–2020 m. laikotarpio išorės sienų finansinės paramos ir vizų priemonės, įtrauktos į Vidaus saugumo fondą ir nustatytos Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 – veiklos rezultatais bei su jomis susijusiomis investicijomis ir turėtų būti išplėsta atsižvelgiant į naujus pokyčius;

(16)

siekiant užtikrinti vienodą ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, Priemone turėtų būti padedama plėtoti Europos integruotą sienų valdymą, kuris apimtų priemones, susijusias su politika, teise, sistemingu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir kintančių aplinkybių, susijusių su neteisėtų migrantų sienos perėjimo punktais, vertinimu, darbuotojais, įranga ir technologijomis, kurių valstybių narių kompetentingos institucijos gali imtis įvairiais lygmenimis ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, bendradarbiaudamos su kitais subjektais, pavyzdžiui, trečiosiomis valstybėmis ir kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis visų pirma Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726 (9), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (10) ir, kai tinkama, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

(17)

Priemonė turėtų padėti gerinti vizų tvarkymo veiksmingumą, kiek tai susiję su vizų išdavimo procedūrų bona fide keliautojams palengvinimu ir su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu bei vertinimu. Visų pirma pagal Priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama, kuria būtų remiamas vizų tvarkymo skaitmeninimas, siekiant prašymus išduoti vizą pateikiančių asmenų ir konsulatų naudai užtikrinti greitas, saugias ir klientams palankias vizų išdavimo procedūras. Priemonė taip pat turėtų padėti užtikrinti platų konsulinių paslaugų teikimą visame pasaulyje. Be to, Priemonė turėtų apimti vienodą bendros vizų politikos įgyvendinimą ir modernizavimą ir su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2008 (11) susijusias priemones, taip pat pagalbą valstybėms narėms išduodant vizas, įskaitant riboto teritorinio galiojimo vizas, išduotas dėl humanitarinių priežasčių, dėl su nacionaliniais interesais susijusių priežasčių ar dėl tarptautinių įsipareigojimų, laikantis su vizomis susijusios Sąjungos acquis;

(18)

pagal Priemonę turėtų būti remiamos su išorės sienų kontrole susijusios priemonės, kurių imamasi valstybių, taikančių Šengeno acquis, teritorijoje įgyvendinant bendrą integruotą sienų valdymą, kuriomis būtų gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas;

(19)

siekiant pagerinti išorės sienų valdymą, palengvinti teisėtą keliavimą, prisidėti prie neteisėto sienos kirtimo prevencijos ir kovos su juo, bendros vizų politikos įgyvendinimo ir prisidėti prie aukšto lygio saugumo Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje užtikrinimo, Priemone turėtų būti remiamas didelės apimties IT sistemų plėtojimas laikantis Sąjungos teisės sienų valdymo srityje. Ja taip pat turėtų būti teikiama parama valstybėse narėse sukuriant sąveikumo sistemą, kaip nustatyta Reglamentuose (ES) 2019/817 (12) ir (ES) 2019/818 (13), tarp Sąjungos informacinių sistemų, t. y. atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2226 (14), Vizų informacinės sistemos (VIS), įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. 767/2008, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1240 (15), sistemos Eurodac, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 (16), Šengeno informacinės sistemos (SIS), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2018/1860 (17), (ES) 2018/1861 (18) ir (ES) 2018/1862 (19), ir centralizuotos valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistemos (ECRIS-TCN), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/816 (20), kad tos Sąjungos informacinės sistemos ir jų duomenys papildytų vieni kitus. Priemone taip pat turėtų būti prisidedama prie nacionalinio lygmens pokyčių, kurie bus reikalingi įdiegus sąveikumo komponentus centriniu lygmeniu, t. y. Europos paieškos portalą (EPP), bendrą biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugą, bendrą tapatybės duomenų saugyklą (bendra TDS) ir daugybinių tapatybių detektorių (DTD);

(20)

siekiant pasinaudoti Sąjungos decentralizuotų agentūrų, kompetentingų sienų valdymo, vizų politikos ir didelės apimties IT sistemų srityse, žiniomis ir ekspertine patirtimi, Komisija turėtų laiku įtraukti atitinkamas agentūras į šiuo reglamentu įsteigto Vidaus reikalų fondų komiteto darbą, ypač programavimo laikotarpio pradžioje ir laikotarpio viduryje. Kai tikslinga, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę įtraukti atitinkamas Sąjungos įstaigas. organus ir agentūras į stebėseną ir vertinimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad pagal Priemonę remiami veiksmai atitiktų atitinkamą Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kuria įgyvendinamas Europos integruotas sienų valdymas, atsižvelgiant į valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, t. y. dviejų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ramsčių, bendros atsakomybės ir solidarumo principus. Tai visų pirma reiškia, kad rengdamos savo programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir veiklos bei technines gaires, kurias parengė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, taip pat į jos parengtas mokymo programas, pavyzdžiui, bendrąsias pagrindines sienos apsaugos pareigūnų mokymo programas, įskaitant tų mokymo programų komponentus, kurie yra susiję su pagrindinėmis teisėmis ir galimybėmis naudotis tarptautine apsauga. Tam, kad būtų plėtojamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduočių ir valstybių narių pareigų vykdyti išorės sienų kontrolę tarpusavio papildomumas ir užtikrintas nuoseklumas ir būtų išvengta neveiksmingo lėšų panaudojimo, Komisija turėtų tinkamu laiku konsultuotis su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra valstybių narių pateiktų programų projektų klausimais, kiek jie priklauso tos agentūros kompetencijai, visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais;

(21)

jei to prašo paveiktos valstybės narės, Priemone turėtų būti remiamas migrantų antplūdžio valdymo požiūrio, nurodyto 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“, kuriam pritarė 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Taryba ir kuris išsamiau nustatytas Reglamente (ES) 2019/1896, įgyvendinimas. Vadovaujantis migrantų antplūdžio valdymo požiūriu teikiama veiklos parama valstybėms narėms, kurios susiduria su neproporcingais migracijos iššūkiais prie išorės sienų. Laikantis šio požiūrio sudaromos sąlygos teikti integruotą, visapusišką ir tikslinę paramą vadovaujantis solidarumo ir bendros atsakomybės principais;

(22)

laikantis solidarumo principo ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už išorės sienų apsaugą tais atvejais, kai nustatomi pažeidžiamumo atvejai arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno vertinimą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (21), atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti tokį klausimą panaudodama savo programos išteklius pagal tą reglamentą priimtoms rekomendacijoms įgyvendinti, atsižvelgdama į pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atliktus pažeidžiamumo vertinimus;

(23)

Priemone reikėtų teikti finansinę paramą toms valstybėms narėms, kurios visapusiškai taiko Šengeno acquis nuostatas išorės sienų ir vizų srityje, ir toms valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir Priemone valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų;

(24)

teikiant paramą valstybių narių investicijoms į sienų valdymą, pagal Priemonę neturėtų būti teikiamas finansavimas naujai nuolatinei infrastruktūrai ir pastatams prie vidaus sienų, kurių kontrolė dar nepanaikinta. Tačiau Priemone turėtų būti remiamos investicijos į kilnojamąją sienų kontrolės infrastruktūrą ir esamos infrastruktūros techninę priežiūrą, ribotą modernizavimą ar pakeitimą prie tų sienų, kurių reikia, kad ir toliau būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (22);

(25)

remiantis 2003 m. Stojimo akto Protokolu Nr. 5 dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal Priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, visų pirma Tarybos reglamentai (EB) Nr. 693/2003 (23) ir (EB) Nr. 694/2003 (24). Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)

siekdamos prisidėti prie Priemonės politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programose būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama visų konkrečių Priemonės tikslų, ir kad paskirstant išteklius konkretiems tikslams būtų užtikrinta, kad tuos tikslus būtų galima pasiekti;

(27)

laikantis veiksmingumo principo, reikėtų siekti sinergijos bei nuoseklumo su kitais Sąjungos fondais ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(28)

trečiųjų valstybių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas yra viena iš Europos integruoto sienų valdymo sudedamųjų dalių, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/1896. Tačiau dėl jų pobūdžio ir tikslo grąžinimo srities priemonės nepatenka į paramos pagal Priemonę teikimo sritį ir joms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1147 (25);

(29)

siekiant pripažinti svarbų valstybių narių muitinių vaidmenį prie išorės sienų ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamų priemonių, kad galėtų įgyvendinti savo plataus masto uždavinius prie tų sienų, muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė turėtų suteikti toms nacionalinėms institucijoms reikiamą finansavimą, kad jos galėtų investuoti į muitinio tikrinimo įrangą, taip pat į įrangą, kuri gali būti naudojama papildomais nei tik muitinio tikrinimo tikslais, pvz., sienų kontrolei vykdyti;

(30)

didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemų gali visiškai ar iš dalies tikti kitų Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo sritis – įrangos pirkimas – skiriasi, bet viena kitą papildo. Viena vertus, Priemonės lėšomis bus finansiškai remiama įranga ir IRT sistemos, kurių pagrindinė paskirtis – integruotas sienų valdymas, taip pat bus leidžiama tas lėšas naudoti papildomai muitinio tikrinimo sričiai. Kita vertus, muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, taip pat bus leidžiama tas lėšas naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolei ir saugumui. Tokiu funkcijų paskirstymu bus skatinamas Reglamente (ES) 2019/1896 numatytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo sudedamoji dalis, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir, dalijantis muitinio tikrinimo įranga ir užtikrinant jos sąveikumą, užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis;

(31)

sienų stebėjimas jūroje laikomas viena iš funkcijų, vykdomų pakrančių apsaugos tarnybų Sąjungos jūrų srityje. Pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos taip pat atsako už įvairias užduotis, kurios galėtų apimti saugią laivybą, saugumą, paieškos ir gelbėjimo operacijas, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą, bet tuo neapsiriboja. Dėl plačios jų taikymo srities pakrančių apsaugos funkcijos priklauso skirtingoms Sąjungos politikos sritims, taigi tam, kad rezultatai būtų efektyvesni ir veiksmingesni, reikėtų siekti sinergijos;

(32)

valstybės narės, įgyvendindamos pagal Priemonę finansuojamus veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, ypač daug dėmesio turėtų skirti savo tarptautiniams įsipareigojimams dėl paieškos ir gelbėjimo operacijų jūroje. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti galima pagal Priemonę remiamą įrangą ir sistemas naudoti sprendžiant klausimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijų situacijomis, kurios galėtų susidaryti vykdant sienų stebėjimo operaciją jūroje;

(33)

šalia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (26), ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/473 (27), bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu pakrančių apsaugos funkcijų srityje, taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis jūrų srities veiklos suderinamumas nacionaliniu lygmeniu. Įvairių subjektų tarpusavio sinergija jūrų aplinkoje turėtų atitikti Europos integruoto sienų valdymo ir jūrų saugumo strategijas;

(34)

siekiant padidinti papildomumą ir sustiprinti jūrinės veiklos nuoseklumą, išvengti pastangų dubliavimo ir sumažinti biudžeto suvaržymus tokioje daug išlaidų reikalaujančioje veiklos srityje kaip jūrų sritis, Priemone taip pat turėtų būti galima papildomai naudoti remiant daugiatiksles jūrines operacijas;

(35)

pagal Priemonę finansuojamą įrangą ir IRT sistemas turėtų būti galima naudoti Vidaus saugumo fondo. įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1149 (28), ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, įsteigto Reglamentu (ES) 2021/1147, tikslams pasiekti. Tokia įranga ir IRT sistemos turėtų išlikti naudotinos ir dislokuotinos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolės veiklai vykdyti, o tokios įrangos ir IRT sistemų naudojimas siekiant Vidaus saugumo fondo ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslų turėtų būti ribotos trukmės;

(36)

Priemonė visų pirma turėtų būti skirta Sąjungos vidaus politikai vykdyti, atsižvelgiant į jos konkrečius tikslus. Be to, Priemone turėtų būti galima, kai tikslinga, remti veiksmus, atitinkančius Sąjungos prioritetus trečiosiose valstybėse ir su jomis susijusius. Tie veiksmai turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma tokie veiksmai turėtų būti įgyvendinami taip, kad būtų užtikrintas visiškas suderinamumas su Sąjungos išorės politika, jais turėtų būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir jie turėtų būti suderinami su konkrečiai šaliai ar regionui taikomais strateginio programavimo dokumentais. Be to, vykdant tokius veiksmus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama priemonėms, kurios nėra orientuotos į vystymąsi, jais turėtų būti paisoma Sąjungos vidaus politikos interesų ir jie turėtų derėti su veikla, vykdoma Sąjungos teritorijoje. Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus turėtų ypač daug dėmesio skirti trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams;

(37)

daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Sąjunga gali geriau nei valstybės narės nustatyti Sąjungos solidarumo sienų valdymo ir bendros vizų politikos srityje išraiškos sistemą ir sukurti bendrų didelės apimties IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, plėtojimo platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus tose srityse;

(38)

skatindami Priemonės lėšomis remiamus veiksmus, Sąjungos lėšų gavėjai turėtų pateikti informaciją tikslinės auditorijos kalba ar kalbomis. Siekiant užtikrinti finansavimo iš Sąjungos lėšų matomumą, tų lėšų gavėjai, informuodami apie tam tikrą veiksmą, turėtų nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami su Sąjungos emblema ir aiškiai nurodant, kad tai Sąjungos finansinė parama;

(39)

Komisija turėtų turėti galimybę naudoti finansinius išteklius pagal Priemonę, kad skatintų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija apie Priemonės įgyvendinimą;

(40)

Komisija turėtų laiku paskelbti informaciją apie paramą, teikiamą pagal teminę priemonę taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą ir, kai tikslinga turėtų tokią informaciją atnaujinti. Duomenis turėtų būti galima rūšiuoti pagal konkretų tikslą, naudos gavėjo pavadinimą, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės pobūdį bei paskirtį;

(41)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamos Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal Priemonę, jei ji neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis sienų valdymo ir vizų politikos srityse, be kita ko, įsipareigojimų pagrindinių teisių atžvilgiu, jei kyla akivaizdi rizika, kad ta valstybė narė, įgyvendindama sienų valdymo ir vizų politikos acquis, gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmą, nustatytą Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, nustatyta trūkumų atitinkamoje srityje;

(42)

Priemone turėtų būti užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas siekiant šiame reglamente numatytų tikslų. Siekdama laikytis skaidrumo reikalavimų, Komisija turėtų skelbti informaciją apie teminės priemonės metines ir daugiametes darbo programas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad per šešis mėnesius nuo jos programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie jos programą, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai;

(43)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos pradinės valstybių narių programoms skirtos sumos, kurias sudarytų nustatyto dydžio suma, kaip nustatyta I priede, apskaičiuotos pagal tame priede nustatytus kriterijus, ir kurios atspindėtų sausumos ir jūrų sienų ruožų ilgį ir poveikio lygius, darbo krūvį oro uostuose ir konsulatuose bei konsulatų skaičių. Atsižvelgiant į specialius tų valstybių narių, kuriose 2018 m. ir 2019 m. pateikta daugiausia prieglobsčio prašymų vienam gyventojui, poreikius, tikslinga padidinti nustatyto dydžio sumas Kiprui, Maltai ir Graikijai;

(44)

valstybių narių programoms skirtos pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į pradinės padėties pokyčius, kaip antai išorės sienoms daromą spaudimą ir darbo krūvį prie išorės sienų bei konsulatuose, valstybėms narėms programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, kuri turėtų būti grindžiama statistiniais duomenimis, pagal I priedą, atsižvelgiant į jų programos įgyvendinimo padėtį;

(45)

Komisija turėtų atlikti šio reglamento įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą. Tas laikotarpio vidurio vertinimas turėtų būti atliekamas norint įvertinti Priemonės veiksmingumą bei Sąjungos pridėtinę vertę ir užtikrinti skaidrią Priemonės įgyvendinimo apžvalgą;

(46)

kadangi iššūkiai sienų valdymo ir vizų politikos srityje nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į prioritetų vizų politikos ir sienų valdymo srityje pokyčius, įkaitant tuos, kuriuos lėmė didesnis spaudimas prie sienų, ir poreikį finansavimą nukreipti prioritetams, kurie teikia Sąjungos didžiausią pridėtinę vertę. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius ir atsižvelgti į politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo turėtų būti periodiškai skiriama pagal teminę priemonę konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Teminė priemonė suteikia lankstumo priemonės valdymo srityje ir ją taip pat turėtų būti galima įgyvendinti pasitelkiant valstybių narių programas;

(47)

valstybės narės turėtų būti skatinamos, pasinaudojant didesniu Sąjungos įnašu, dalį jų programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(48)

Priemonė turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų, susijusių su sienų kontrole, bendra vizų politika ir didelės apimties IT sistemomis, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą turėtų sudaryti visiškas konkrečių išlaidų, kurios yra susijusios su Priemonės tikslais, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(49)

be pradinių asignavimų, dalis pagal Priemonę teikiamų išteklių galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Tie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su Sąjungos pridėtinę vertę teikiančiais veiksmais, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo, arba su veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar daugiau valstybių narių reikia skirti papildomą finansavimą. Tai, pavyzdžiui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacinei veiklai vykdyti reikalingos techninės įrangos pirkimas pagal valstybių narių programas, prašymų išduoti vizą tvarkymo modernizavimas, didelės apimties IT sistemų plėtojimas ir tų sistemų sąveikumo užtikrinimas. Tuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;

(50)

siekiant papildyti Priemonės politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, pagal Priemonę taip pat turėtų būti teikiama parama Sąjungos lygmens veiksmams. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama Priemonės intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarpvalstybiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystėmis, taip pat su naujų iniciatyvų bei veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(51)

siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumą nedelsiant spręsti neatidėliotinų ir konkrečių poreikių klausimus ekstremaliosios situacijos atveju, pavyzdžiui, esant dideliam arba neproporcingam trečiųjų valstybių piliečių antplūdžiui, visų pirma tuose sienos ruožuose, kuriuose pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 nustatytas didelio arba kritinio poveikio lygis, arba kitais atvejais, kurių atžvilgiu buvo tinkamai pagrįsta, kad prie išorės sienų reikia imtis skubių veiksmų, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą;

(52)

šiame reglamente nustatomas Priemonės viso laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (29) 18 punkte. Priemonei skirta svarbiausia orientacinė suma padidinama dar 1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, kaip nurodyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (30) II priede;

(53)

Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (31) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(54)

siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamąjį valdymą, Priemonė turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) 2021/1060, dalis;

(55)

Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyta Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo“, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Priemonės tikslus, susijusius su sienų valdymu ir vizų politika, ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiksmų, kurie gali būti finansuojami pagal Priemonę;

(56)

Reglamente (ES) 2021/1060 yra nustatyta Priemonei skirta išankstinio finansavimo sistema, o šiame reglamente nustatyta konkreti išankstinio finansavimo norma. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų galima greitai reaguoti į ekstremalias situacijas, tikslinga nustatyti konkrečią išankstinio finansavimo normą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės narės turėtų priemonių teikti paramą naudos gavėjams nuo pat jų programos įgyvendinimo pradžios;

(57)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl pasirenkant turėtų būti svarstoma galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(58)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos Sąjungai finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą taikant tiesioginį valdymą remiamais veiksmais, yra tinkamos Sąjungai finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(59)

siekiant kuo geriau pasinaudoti vieno bendro audito principu, tikslinga nustatyti konkrečias projektų kontrolės ir audito taisykles, kai naudos gavėjos yra tarptautinės organizacijos, kurių vidaus kontrolės sistemas yra teigiamai įvertinusi Komisija. Tokių projektų atveju vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę apriboti savo valdymo patikrinimus, jei naudos gavėjas laiku pateikia visus būtinus duomenis ir informaciją apie projekto vykdymo pažangą ir pagrindinių išlaidų tinkamumą finansuoti. Be to, kai tokios tarptautinės organizacijos įgyvendinamas projektas yra audito imties dalis, audito institucija turėtų turėti galimybę vykdyti savo darbą pagal 4400-ąjį tarptautinio susijusių paslaugų standarto (ISRS) „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ principus;

(60)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (32) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (33), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (34) bei (ES) 2017/1939 (35) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (36), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų visapusiškai bendradarbiauti ir teikti visą reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms, kiek tai susiję su Sąjungos finansinių interesų apsauga;

(61)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklės, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(62)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (37) užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(63)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų atsižvelgiama į atokiausiuose regionuose kylančias grėsmes. Tos valstybės narės turėtų būti remiamos iš Priemonės lėšų suteikiant tinkamų išteklių, atitinkamai padėti atokiausiems regionams;

(64)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (38) 22 ir 23 punktais, Priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reglamentavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Priemonės poveikis vietoje. Norint įvertinti naudojant Priemonę pasiektus rezultatus, reikėtų nustatyti su kiekvienu Priemonės konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius;

(65)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (39), ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % visų daugiametės finansinės programos išlaidų sudarytų išlaidos klimato srities tikslų integravimui, o pastangas siekiant užmojo, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa. Pagal Priemonę turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (40) 17 straipsnyje;

(66)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (41) ir bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas aktas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Priemonės lėšomis remiamoms programoms ir projektams. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 514/2014 įgyvendinimo laikotarpis sutampa su programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų projektų įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl projektų vykdymo etapais. Kiekvienas atskiras projekto etapas turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, kuriuo projektui teikiamas finansavimas, taisyklių;

(67)

pasitelkdamos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti Priemonės įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 ir šio reglamento nuostatas. Nuo 2023 m. valstybės narės turėtų teikti Komisijai paskutinių ataskaitinių metų metines veiklos rezultatų ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant valstybių narių programas. Valstybės narės Komisijai taip pat turėtų teikti tų ataskaitų santraukas. Komisija tas santraukas turėtų išversti į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir viešai jas paskelbti savo interneto svetainėje kartu su nuorodomis į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamente (ES) 2021/1060;

(68)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl III priedo veiksmų sąrašo, dėl veiksmų, kurie atitinka didesnių bendro finansavimo normų reikalavimus pagal IV priedą sąrašo, dėl veiklos paramos pagal VII priedą ir dėl tolesnio stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(69)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (42). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma siekiant priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma dėl pareigų teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamios informacijos teikimo Komisijai tvarkos dėl programavimo ir ataskaitų teikimo, atsižvelgiant į grynai techninį jų pobūdį. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su sprendimų suteikti šiame reglamente numatytą pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju priėmimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tokios pagalbos pobūdžiu ir paskirtimi, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(70)

valstybės narės dalyvavimas taikant Priemonę neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms naudos gavėjoms padedama finansuoti, be kita ko, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(71)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(72)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (43), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (44) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis;

(73)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (45), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (46) 3 straipsniu;

(74)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (47), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (48) 3 straipsniu;

(75)

siekiant nustatyti šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis dalyvavimo Priemonėje būdus ir išsamią tvarką, turėtų būti sudaryti papildomi Sąjungos ir tų šalių susitarimai, laikantis jų atitinkamų asociacijos susitarimų susijusių sąlygų. Tokie susitarimai turėtų būti laikomi tarptautiniais susitarimais, kaip tai suprantama SESV 218 straipsnyje. Siekiant kuo labiau sutrumpinti galimai susidarysiantį laiko tarpą nuo momento, kai Priemonė taps privaloma atitinkamai šaliai, ir susitarimo įsigaliojimo momento, tikslinga pradėti derybas dėl tokių susitarimų kuo greičiau, kai atitinkama šalis bus pranešusi Tarybai ir Komisijai apie jos sprendimą priimti Priemonės turinį ir jį įgyvendinti savo vidaus teisės sistemoje. Tokių susitarimų sudarymo procedūra turėtų įvykti po to, kai atitinkama šalis bus raštu informavusi, kad įvykdyti visi jos vidaus reikalavimai;

(76)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to Protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turėtų nuspręsti, ar šį reglamentą įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(77)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (49). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(78)

tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 taikymo trukme;

(79)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,