(1)

pagal Šengeno acquis trečiųjų valstybių piliečiai, kurie teisėtai yra arba gyvena valstybių narių teritorijose, gali laisvai judėti visų kitų valstybių narių teritorijose 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

(2)

2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją dėl sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso 2 (toliau – SARS-CoV-2), sukeliančio ligą COVID-19 (toliau – COVID-19), pasaulinio protrūkio. 2020 m. kovo 11 d. PSO pateikė įvertinimą, kad COVID-19 laikoma pandemija;

(3)

siekdamos riboti SARS-CoV-2 plitimą, valstybės narės priėmė tam tikras priemones, kurios padarė poveikį kelionėms į valstybių narių teritorijas ir jose – pavyzdžiui, buvo nustatyti atvykimo į šalį apribojimai arba reikalavimai keliautojams iš kitų šalių laikytis karantino ar saviizoliacijos arba atlikti SARS-CoV-2 infekcijos tyrimą. Tokie apribojimai daro neigiamą poveikį asmenims ir įmonėms, visų pirma, asmenims, gyvenantiems pasienio regionuose ir kasdien arba dažnai kertantiems sieną darbo, verslo, mokymosi, šeimos, sveikatos priežiūros arba globos tikslais;

(4)

2020 m. spalio 13 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2020/1475 (2), kuria buvo nustatytas suderintas požiūris į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją;

(5)

2020 m. spalio 30 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2020/1632 (3), kurioje valstybėms narėms, kurioms Šengeno acquis yra privaloma, rekomenduojama taikyti bendruosius principus, bendrus kriterijus, bendras ribas ir bendrą priemonių sistemą, įskaitant rekomendacijas dėl koordinavimo ir komunikacijos, nustatytus Rekomendacijoje (ES) 2020/1475;

(6)

daugelis valstybių narių pradėjo arba planuoja pradėti skiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimų išdavimo iniciatyvas. Tačiau tam, kad tokie skiepijimo pažymėjimai būtų veiksmingai naudojami tarpvalstybinėms kelionėms Sąjungoje, jie turi būti visapusiškai sąveikūs, suderinami, saugūs ir patikrinami. Valstybės narės turi laikytis bendrai sutarto požiūrio dėl tokių skiepijimo pažymėjimų turinio, formos, principų, techninių standartų ir apsaugos lygio;

(7)

prieš pradedant taikyti šį reglamentą, jau dabar keletas valstybių narių paskiepytiems asmenims netaiko tam tikrų kelionių apribojimų. Jei valstybės narės pripažįsta skiepijimo įrodymus, kad galėtų netaikyti kelionių apribojimų, nustatytų laikantis Sąjungos teisės, kad būtų apribotas SARS-CoV-2 plitimas, pavyzdžiui, netaikyti reikalavimo laikytis karantino, saviizoliacijos arba atlikti tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, turėtų būti reikalaujama, kad jos tokiomis pačiomis sąlygomis pripažintų skiepijimo pažymėjimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2021/953 (4) išduotus kitų valstybių narių. Toks pripažinimas turėtų vykti tokiomis pačiomis sąlygomis, tai yra, pavyzdžiui, jei valstybė narė mano, kad pakanka vienos paskirtos vakcinos dozės, ji tą pačią nuostatą turėtų taikyti skiepijimo pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad paskirta viena tokios pat vakcinos dozė, turėtojams;

(8)

suderintos procedūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (5) neturėtų kliudyti valstybėms narėms nuspręsti pripažinti skiepijimo pažymėjimus, išduotus paskiepijus kitomis COVID-19 vakcinomis, kurioms valstybės narės kompetentinga institucija suteikė rinkodaros leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (6), vakcinomis, kurių platinimas laikinai leidžiamas pagal tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalį, ir vakcinomis, kurių atžvilgiu baigta PSO įtraukimo į naudojimo esant ekstremaliajai padėčiai sąrašą procedūra. Jei tokiai COVID-19 vakcinai vėliau suteikiamas rinkodaros leidimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, pareiga pripažinti skiepijimo pažymėjimus tokiomis pačiomis sąlygomis taip pat apimtų valstybės narės išduotus skiepijimo pažymėjimus paskiepijus ta COVID-19 vakcina, neatsižvelgiant į tai, ar skiepijimo pažymėjimai buvo išduoti iki leidimo suteikimo centralizuota tvarka, ar po to, kai jis buvo suteiktas. Reglamente (ES) 2021/953 nustatyta sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. Jis taikomas Sąjungos piliečiams ir trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra Sąjungos piliečių šeimos nariai;

(9)

remiantis Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (7), 19, 20 ir 21 straipsniais, trečiųjų valstybių piliečiai, kuriems taikomos tos nuostatos, gali laisvai judėti valstybių narių teritorijose;

(10)

nedarant poveikio bendroms taisyklėms dėl vidaus sienas kertančių asmenų, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 (8), ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keliauti valstybių narių teritorijose trečiųjų valstybių piliečiams, turintiems tokią teisę, Reglamentu (ES) 2021/953. nustatyta sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo rezultatų ir persirgimo pažymėjimų išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema taip pat turėtų būti taikoma trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems netaikomas tas reglamentas, jei jie teisėtai yra arba teisėtai gyvena valstybės narės teritorijoje ir pagal Sąjungos teisę turi teisę vykti į kitas valstybes nares;

(11)

šiuo reglamentu siekiama palengvinti proporcingumo ir nediskriminavimo principų taikymą, kiek tai susiję su kelionių apribojimais COVID-19 pandemijos metu, kartu siekiant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugos. Jis neturėtų būti suprantamas kaip raginimas reaguojant į COVID-19 pandemiją riboti laisvą judėjimą ar kitas pagrindines teises ar sudaryti tam palankias sąlygas. Be to, bet koks Reglamentu (ES) 2021/953. nustatytų pažymėjimų tikrinimo reikalavimas savaime negali pateisinti laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo. Patikrinimai prie vidaus sienų turėtų likti kraštutinė priemonė, taikoma pagal Reglamente (ES) 2016/399 nustatytas specialias taisykles;

(12)

kadangi šis reglamentas taikomas trečiųjų valstybių piliečiams, kurie jau teisėtai yra arba gyvena valstybių narių teritorijoje, jis neturėtų būti suprantamas taip, kad juo suteikiama teisė trečiųjų valstybių piliečiams, norintiems keliauti į valstybę narę, gauti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą iš tos valstybės narės prieš jiems atvykstant į jos teritoriją. Nereikalaujama, kad valstybės narės išduotų skiepijimo pažymėjimus konsulinėse įstaigose;

(13)

2020 m. birželio 30 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2020/912 (9) dėl laikino nebūtinų kelionių į Sąjungą apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo. Šis reglamentas netaikomas laikiniems nebūtinų kelionių į Sąjungą apribojimams;

(14)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(15)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (10). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Tam, kad valstybės narės galėtų Reglamente (ES) 2021/953. nustatytomis sąlygomis pripažinti Airijos COVID-19 pažymėjimus, išduotus jos teritorijoje teisėtai esantiems arba teisėtai gyvenantiems trečiųjų valstybių piliečiams, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keliauti valstybių narių teritorijose, Airija tiems trečiųjų valstybių piliečiams turėtų išduoti COVID-19 pažymėjimus, atitinkančius ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemos reikalavimus. Airija ir kitos valstybės narės, remdamosi abipusiškumo principu, turėtų tarpusavyje pripažinti pažymėjimus, išduotus trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems taikomas šis reglamentas;

(16)

šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(17)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (12) 1 straipsnio C punkte nurodytą sritį;

(18)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (13), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio C punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (14) 3 straipsniu;

(19)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (15), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio C punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (16) 3 straipsniu;

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, keliauti COVID-19 pandemijos metu nustatant sąveikiųjų COVID-19 pažymėjimų, kuriuose nurodoma asmens COVID-19 skiepijimo būklė, tyrimo rezultatų ir persirgimo būklė, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(22)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (17) 42 straipsnio 1 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Europos duomenų apsaugos valdyba ir jie pateikė bendrą nuomonę 2021 m. kovo 31 d. (18),