(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1193/2008 (2) Taryba importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės citrinų rūgščiai nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Nustatytos priemonės – 6,6–42,7 % ad valorem muitas.

(2)

Sprendimu 2008/899/EB (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė įsipareigojimus dėl kainos, kuriuos pasiūlė šeši Kinijos eksportuojantys gamintojai (įskaitant eksportuojančių gamintojų grupę) kartu su Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmais (toliau – CCCMC). Gamintojai: „Anhui BBCA Biochemical Co., Ltd.“ (dabar „COFCO Bio-Chemical Energy (Yushu) Co., Ltd.“); „Laiwu Taihe Biochemistry Co., Ltd.“; „RZBC Co., Ltd.“ ir „RZBC (Juxian) Co., Ltd.“; „TTCA Co., Ltd.“; „Weifang Ensign Industry Co., Ltd.“ ir „Yixing Union Biochemical Co., Ltd.“ (dabar „Jiangsu Guoxin Union Energy Co., Ltd.“).

(3)

Sprendimu 2012/501/ES (4) Komisija atšaukė vieno eksportuojančio gamintojo – „Laiwu Taihe Biochemistry Co. Ltd.“ (toliau – „Laiwu Taihe“) – pasiūlytą įsipareigojimą.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Reglamentu (ES) 2015/82 (5) importuojamai KLR kilmės citrinų rūgščiai vėl nustatė galutines antidempingo priemones.

(5)

Reglamentu (ES) 2016/32 (6) Komisija importuojamai Kinijos kilmės citrinų rūgščiai nustatytų priemonių taikymo sritį išplėtė įtraukdama importuojamą iš Malaizijos siunčiamą citrinų rūgštį, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Malaizijos kilmės.

(6)

Reglamentu (ES) 2016/704 (7) Komisija atšaukė dar dviejų bendrovių įsipareigojimą, remdamasi nustatytais faktais dėl įsipareigojimo pažeidimų ir jo neįgyvendinamumo, kuriais buvo pagrįstas įsipareigojimo priėmimo atšaukimas.

(7)

Reglamentu (ES) 2018/1236 (8) Komisija baigė tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų importuojamai Kinijos kilmės citrinų rūgščiai, vengimo importuojant iš Kambodžos siunčiamą citrinų rūgštį, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Kambodžos kilmės.

(8)

Šiuo metu iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams taikomi 15,3–42,7 % antidempingo muitai, o iš visų kitų bendrovių importuojamiems produktams taikoma 42,7 % muito norma.

(9)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (9), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(10)

Prašymą atlikti peržiūrą 2019 m. spalio 21 d. gamintojų, pagaminančių 100 % visos citrinų rūgšties Sąjungoje, vardu pateikė „N.V. Citrique Belge S.A.“ ir „Jungbunzlauer Austria AG“ (toliau – pareiškėjai). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(11)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, ir pasikonsultavusi su pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigtu komitetu, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl importuojamos Kinijos kilmės citrinų rūgšties. 2020 m. sausio 20 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (10) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(12)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams bei naudotojams ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą.

(14)

Suinteresuotosios šalys taip pat turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad du žinomi Sąjungos gamintojai – „N.V. Citrique Belge S.A.“ ir „Jungbunzlauer Austria AG“ – per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos turi pateikti užpildytą klausimyną. Komisija taip pat paragino kitus Sąjungos gamintojus ir atstovaujančias asociacijas, jei tokių yra, pranešti apie save ir paprašyti klausimyno. Apie save nepranešė nė vienas kitas Sąjungos gamintojas ar atstovaujanti asociacija.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Keturi nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(21)

Apskritai Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo nepakankamas. Iš tiesų, atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo „Laiwu Taihe“ – didžiausias eksportuojantis gamintojas, kuriam tenka daugiau nei 53 % Kinijos eksporto į Sąjungą. Vietoje to Komisija naudojosi keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(22)

Inicijuodama tyrimą Komisija Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams skirtus klausimynus pateikė suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (11). Be to, Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip jie apibrėžti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvimo.

(23)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš pareiškėjų, vieno importuotojo, keturių naudotojų ir keturių eksportuojančių gamintojų. Kinijos Vyriausybė klausimyno dėl didelių iškraipymų Kinijoje buvimo atsakymų nepateikė.

(24)

Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi reaguojant į protrūkį, kaip išsamiai nurodyta prie bylos medžiagos pridėtame pranešime (toliau – Pranešimas dėl COVID-19 (12)), Komisija subjektų, kurie pateikė klausimyno atsakymus, patalpose negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

(25)

Vietoje to Komisija nuotoliniu būdu sutikrino visą informaciją, kuri laikyta būtina išvadoms padaryti. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

(26)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad tyrimą būtų tikslinga inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(27)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie citrinų rūgšties gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai.

(28)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Tačiau Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(29)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Atsakydami į pranešimą apie inicijavimą, CCCMC pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo. Šios pastabos išsamiai išnagrinėtos 3.2 skirsnyje.

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(31)

2020 m. kovo 5 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą pastraipą paskelbė pirmąjį pranešimą byloje dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių (toliau – 2020 m. kovo 5 d. pranešimas), kuriame pranešė, kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl susijusių šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti (13). Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija tuo etapu kaip galimas tipiškas šalis nustatė Braziliją, Kolumbiją ir Tailandą. 2020 m. kovo 13 d. CCCMC prašymu Komisija atskleidė 2020 m. kovo 5 d. pranešimo IV priedą, kuriame pateikti viešai prieinami Pasaulio prekybos atlaso (toliau – GTA) (14) duomenys, kuriuos Komisijos tarnybos pasiūlė naudoti gamybos ištekliams ir šalutiniams produktams, išvardytiems 2020 m. kovo 5 d. pranešime, nustatyti.

(32)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisijai pastabų pateikė keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, CCCMC ir pareiškėjai. Kinijos Vyriausybė pastabų nepateikė.

(33)

Komisija į pastabas dėl kovo 5 d. pranešimo atsakė antrame, 2020 m. lapkričio 30 d. pranešime (toliau – 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė (15). Komisija taip pat sudarė preliminarų gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tame etape kaip tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketino naudoti Kolumbiją. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir gavo pastabų iš pareiškėjų ir CCCMC. Šios pastabos išsamiai išnagrinėtos 3.3 ir 3.4 skirsniuose.

(34)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tas pats kaip pradiniame tyrime ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, t. y. citrinų rūgštis ir trinatrio citrato dihidratas, kurio KN kodai šiuo metu yra 2918 14 00 ir ex 2918 15 00 (TARIC kodai 2918150011 ir 2918150019) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(35)

Citrinų rūgštis naudojama kaip rūgštiklis ir pH vertės reguliatorius, skirti, pavyzdžiui, namų priežiūrai naudojamiems plovikliams, gėrimams, maisto produktams, kosmetikos gaminiams ir vaistams gaminti. Pagrindinės jos žaliavos: cukrus ir (arba) melasa, tapiokai, kukurūzai arba gliukozė (gauta iš javų) ir įvairios angliavandenių giluminės mikrobinės fermentacijos medžiagos.

(36)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(37)

Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(38)

Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities Komisija negavo. CCCMC pastabose dėl inicijavimo pažymėjo, kad pranešime apie inicijavimą apibrėžtas peržiūrimasis produktas apima produktų, kuriems taikomos pradinės priemonės, rūšis ir pirmojoje priemonių galiojimo termino peržiūroje nagrinėtas produkto rūšis.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui Kinijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(40)

Visi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų deklaruoti gamybos pajėgumai sudarė maždaug 72 % visų apskaičiuotų Kinijos gamybos pajėgumų. Atsižvelgdama į žemą bendradarbiavimo lygį Komisija pritaikė 18 straipsnį ir savo išvadas dėl Kinijos citrinų rūgšties rinkos, įskaitant gamybą, pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, pagrindė turimais faktais.

(41)

Toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi tikimybės buvo grindžiamos visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, statistiniais duomenimis, pagrįstais valstybių narių Komisijai pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį pateiktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), inicijuojant tyrimą pateiktais atrankos formos atsakymais ir klausimyno atsakymais. Be to, Komisija naudojosi kitais viešai skelbiamos informacijos šaltiniais, kaip antai GTA ir „Orbis Bureau van Dijk“ (16) (toliau – „Orbis“) duomenų bazėmis.

(42)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(43)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodyta, kad jei nustatoma, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta b punkte, netikslinga naudoti tos šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė apskaičiuojama remiantis tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, ir į ją įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų ir pelno suma.

(44)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(45)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(47)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(48)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita arba Kinijos ataskaita) (17), kurioje parodė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(49)

Pareiškėjo pateiktame prašyme atlikti peržiūrą be pakartotų ataskaitoje pateiktų išvadų, ypač cheminių medžiagų sektoriuje, pateikta papildomos informacijos apie ankstesnius JAV antidempingo tyrimus dėl citrinų rūgšties, visų pirma apie naujausio tyrimo išvadas, paskelbtas kompensacinių muitų administracinės peržiūros galutinių rezultatų klausimų ir sprendimo memorandume: „Citrinų rūgštis ir tam tikros rūgšties druskos“, 2015 m. gruodžio 7 d. Visų pirma pareiškėjas nurodė išvadas, susijusias su: skolinimo politika (valstybės bankų citrinų rūgšties pramonei suteiktos paskolos, kurių palūkanų normos yra mažesnės už komercines normas); sumažintais pelno mokesčiais (citrinų rūgšties pramonei taikomi sumažinti pelno mokesčiai ir ji gauna mokesčių kreditus vidaus įrangai įsigyti); galimybe gauti pigesnių pagalbinių žaliavų, ypač cheminių medžiagų, įskaitant sieros rūgštį, kaustinę sodą, bitumines anglis, kalcio karbonatą ar kalkes; žeme (išvados dėl žemės naudojimo teisių, įgytų už mažesnį nei pakankamą atlygį); elektros energija (JAV Prekybos departamento išvada, kad tiriama bendrovė elektros energiją gavo už mažesnį nei pakankamą atlygį), taip pat subsidijomis tiesioginio lėšų pervedimo ir aplinkosaugos mokesčio kompensavimo forma.

(50)

Kaip nurodyta atitinkamai 23 ir 28 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(51)

Pastabų šiuo klausimu gauta iš CCCMC po tyrimo inicijavimo, kurios pateiktos CCCMC bendradarbiaujančių narių gamintojų vardu.

(52)

Pirma, CCCMC teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO teisės. Pirma, CCCMC tvirtino, kad PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka, pagal tą dalį normaliąją vertę leidžiama apskaičiuoti tik tuo atveju, jei pardavimas nevykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. CCCMC pastebėjo, kad šiame straipsnyje neminimi dideli iškraipymai, dėl kurių leidžiama apskaičiuoti normaliąją vertę. Antra, CCCMC tvirtino, kad net jei didelių iškraipymų sąvoka atitiktų PPO teisę, apskaičiuotąją vertę reikėtų apskaičiuoti pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir PPO apeliacinio komiteto šios dalies aiškinimą byloje „ES – Biodiesel“ (DS478). Trečia, CCCMC teigė, kad nors sąvoka „įprastos prekybos sąlygos“ ADS nėra aiškiai apibrėžta, 2 straipsnio 2.2.1 dalyje nustatyta, kad produkto pardavimas gali būti laikomas vykdomu neįprastomis prekybos sąlygomis ir jo būtų galima nepaisyti „tik tada, kai <…> tokie pardavimai yra vykdomi per pakankamai ilgą laikotarpį, gana dideliais kiekiais ir vyksta kainomis, kuriomis <…> neįmanoma padengti visų sąnaudų (išlaidų)“. Ketvirta, ADS reikalaujama, kad normalioji vertė būtų nustatoma remiantis pardavimo kainomis arba sąnaudomis, atspindinčiomis kainų arba sąnaudų lygį kilmės šalyje. Todėl apskaičiuotoji kaina, pagrįsta tipiškos šalies duomenimis, negali atspindėti kainų ir sąnaudų lygio eksportuojančioje šalyje. CCCMC teigimu, PPO teisėje nėra nuostatos, pagal kurią būtų leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis.

(53)

Komisija nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostata visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CCCMC cituojamą jurisprudenciją. Komisija mano, kad remiantis PPO kolegijos ir Apeliacinio komiteto nuomone byloje „EU-Biodiesel“ (DS473), pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal šią nuostatą numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(54)

Antra, CCCMC teigė, kad šiuo atveju nėra įrodymų, kad esama didelių iškraipymų. Pirma, CCCMC teigė, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų, kad esama didelių iškraipymų, dėl kurių būtų galima inicijuoti tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, visų pirma dėl to, kad įrodymai buvo labai bendro pobūdžio ir nesusiję su citrinų rūgšties pramone. Antra, ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., o šio tyrimo PTL apėmė 2019 m. Todėl ataskaitoje surinkti įrodymai buvo pasenę ir neatspindėjo citrinų rūgšties pramonės padėties šiuo atveju. Trečia, byloje „US – Countervailing Measures (China) (Article 21.5)“ (DS437) Apeliacinis komitetas nustatė, kad „esami kainų iškraipymai dėl valstybės kišimosi turi būti nustatyti ir tinkamai paaiškinti“ ir kad „kainų iškraipymai turi būti nustatyti <…> kiekvienu konkrečiu atveju“. Todėl CCCMC teigė, kad ataskaita nebuvo tinkamas šaltinis naudoti ją kaip įrodymus citrinų rūgšties pramonėje, nes joje aprašyti iškraipymai platesniame chemijos pramonės sektoriuje. Ketvirta, CCCMC tvirtino, kad pareiškėjų nurodyti JAV antidempingo tyrimai šiuo atveju yra neaktualūs, nes jie susiję su iki PTL nustatytais faktais.

(55)

Atsakydama Komisija priminė, kad pranešimo apie inicijavimą 4.1 punkte nurodyti tam tikri su Kinijos citrinų rūgšties rinka susiję elementai siekiant pagrįsti, kad Kinijos žaliavų, naftos chemijos ir cheminių medžiagų sektorių iškraipymai paveikė rinką. Komisija mano, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Be to, nors kitų šalių institucijų per atliktus dempingo tyrimus nustatyti faktai ES antidempingo tyrimuose savaime nėra įrodymai, kad esama iškraipymų, šie faktai gali apimti susijusius įrodomuosius elementus, iš kurių matyti, kad atitinkamoje eksportuojančios šalies rinkoje yra tam tikrų anomalijų, kaip šiuo atveju buvo Kinijos citrinų rūgšties pramonės atveju.

(56)

Dėl argumento, kad ataskaita buvo pasenusi, Komisija priminė, kad iki šiol nepateikta jokių įrodymų, kad ataskaita būtų pasenusi. Priešingai, Komisija visų pirma pažymėjo, kad ataskaitoje pateikti pagrindiniai politikos dokumentai ir įrodymai, įskaitant susijusius penkmečio planus ir peržiūrimajam produktui taikomus teisės aktus, per PTL vis dar buvo aktualūs ir kad nei CCCMC, nei kitos šalys neįrodė, kad taip nebėra.

(57)

Komisija taip pat priminė, kad ginčas „US – Countervailing Measures (China)“ (DS437) nebuvo susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu. Tas ginčas buvo susijęs su kita faktine situacija – jis buvo susijęs su PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, o ne ADS aiškinimu. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 49 ir 55 konstatuojamosiose dalyse, pateikti įrodymai yra aiškiai susiję su Kinijos citrinų rūgšties rinka, taigi šiuo atveju ir su tiriamuoju produktu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(58)

Dėl paskutinio CCCMC argumento, kad per JAV antidempingo tyrimus nustatyti faktai šiuo atveju buvo neaktualūs, Komisija pažymi, kad pranešime apie inicijavimą pareiškėjo pateikti įrodymai, be JAV tyrimų rezultatų, taip pat apėmė ir kitus nustatytus faktus, visų pirma įrodymus, pagrįstus ataskaita. Manyta, kad šių įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Nors JAV tyrimas vykdytas prieš PTL, inicijavimo metu pareiškėjų pateiktos pastabos buvo naudojamos kaip papildoma pagrindžianti informacija apie pažeidimus Kinijos rinkoje.

(59)

Be to, CCCMC pateikė pastabų dėl pirmojo pranešimo dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiomis pastabomis CCCMC pirmiausia pakartojo savo pastabas dėl inicijavimo. Antra, CCCMC tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais turėtų būti pakeistos tik tos gamybos ir pardavimo sąnaudos, kurios, kaip įrodyta, buvo iškraipytos. Tiksliau CCCMC pateikė pastabų, kad pareiškėjai neįrodė, jog darbo sąnaudos Kinijoje buvo iškraipytos, todėl Komisija turėjo naudoti faktines darbo sąnaudas, kurias nurodė eksportuojantys gamintojai. CCCMC nurodė, kad buvo nepagrįsta darbo sąnaudas pakeisti darbo sąnaudomis trečiojoje šalyje, nes joms įtakos turėjo keli veiksniai, kaip antai pasiūlos ir paklausos santykis atitinkamoje rinkoje, gamybos automatizavimo laipsnis ir žaliavų kainų lygis regione, kuriame įsikūrę gamintojai. CCCMC pridūrė, kad skyrėsi ne tik skirtingų šalių, bet ir skirtingų Kinijos gamintojų darbo sąnaudos. Be to, CCCMC pateikė pastabų, kad energijos sąnaudų skirtumą lėmė keli veiksniai, įskaitant energijos rūšį ir jos prieinamumą regione, energijos gamybos technologiją, pasiūlos ir paklausos santykį ir pan. Todėl energijos kainos vienoje šalyje negali atspindėti energijos kainų lygio įprastomis rinkos sąlygomis kitoje šalyje.

(60)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus kainų ir sąnaudų, Komisija normaliąją vertę kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą gali apskaičiuoti naudodama neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau, atsižvelgiant į turimus įrodymus, nebuvo galima nustatyti, kad individualios darbo ir energijos sąnaudos ir (arba) kitos peržiūrimojo produkto gamybos išteklių gamybos ir pardavimo sąnaudos nėra iškraipytos. Kaip tvirtinta 3.2.1.1–3.2.1.9 skirsniuose, Komisija nustatė, kad citrinų rūgšties pramonėje esama didelių iškraipymų, ir nepateikta jokių aiškių įrodymų, kad iškraipymų, susijusių su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais, nėra.

(61)

Bet kuriuo atveju darbo ir energijos sąnaudos buvo skaičiuojamos remiantis atitinkamu gamybos procese naudotos darbo jėgos ir energijos kiekiu, kurį deklaravo eksportuojantys gamintojai. Taigi darbo ir energijos kiekis atitiko faktinį Kinijos gamintojų naudojimąsi šiais veiksniais, o neiškraipytomis tipiškos šalies vertėmis buvo pakeistos tik darbo ir energijos sąnaudos. Nors gali būti, kad darbo ir energijos sąnaudos skirtingose geografinėse vietovėse tam tikru mastu gali skirtis, Komisija naudoja tik tas sąnaudas, kurios nėra iškraipytos tinkamoje tipiškoje šalyje pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl gamybos veiksnių, kuriais šalims suteikiama daug galimybių pateikti pastabų ir, be kita ko, nurodyti bet kokius galimus neatitikimus ar kitas aplinkybes, kurie tipiškoje šalyje ar šalyse gali turėti įtakos šiems gamybos veiksniams. Šiomis aplinkybėmis suinteresuotosios šalys neginčijo darbo ir (arba) energijos sąnaudų lygio tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 30 d. pranešime. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(62)

Trečia, CCCMC pateikė pastabų, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vertinimas, ar yra didelių iškraipymų, turėtų būti atliekamas atskirai kiekvieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu. Todėl Komisija privalėjo išanalizuoti kiekvieno atrinkto Kinijos gamintojo padėtį ir nuspręsti, ar kuris nors iš jų gamybos ir pardavimo sąnaudų veiksnys yra iškraipytas.

(63)

Komisija pažymėjo, kad tai, ar esama didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nustatoma visos šalies mastu, taigi tai taikoma visiems tos šalies eksportuojantiems gamintojams, kaip yra šiuo atveju. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, ta pačia pagrindinio reglamento nuostata nustatyta, kad vidaus sąnaudos gali būti naudojamos, jei nustatoma, kad dideli iškraipymai joms nedaro poveikio, ir tokiais atvejais tos sąnaudos naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(64)

Pateikdami savo pastabas eksportuojantys gamintojai „Weifang Ensign Industry“, RZBC ir „Jiangsu Guoxin Union Energy“ pakartojo CCCMC tvirtinimus dėl pirmojo pranešimo. Be to, eksportuojantis gamintojas „COFCO Biochemical Energy (Yushu)“ pastabose nurodė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas prieštarauja ADS 2 straipsnio 2.2 dalies nuostatai.

(65)

Komisija pažymėjo, kad 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO teise klausimas jau paaiškintas 53 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Atskleidus faktus CCCMC ir „Weifang Ensign Industry“, „RZBC“ ir „Jiangsu Guoxin Union Energy“ (toliau – trys eksportuojantys gamintojai) pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo.

(67)

Pirma, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pakartojo tvirtinimą, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 ir 2.2 dalimis ir su išvadomis, padarytomis šiose PPO bylose: „ES – Biodiesel (Argentina)“ (Kolegijos ir Apeliacinio komiteto išvados), „EU-Biodiesel (Indonesia)“ (Kolegijos išvados), „Ukraine – Ammonium Nitrate“ (Kolegijos ir Apeliacinio komiteto išvados), „Australia - Copy Paper“ (Kolegijos išvados) ir „ES – COST Adjustment Methodologies“ (Kolegijos išvados). Šios šalys konkrečiai nurodė pastarosios Kolegijos ataskaitos išvadas, t. y. kad tariamas valstybės kišimasis ir (arba) rinkos iškraipymas Rusijoje nebuvo tinkamas pagrindas daryti išvadą, kad eksportuojančių gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo sąnaudų, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu.

(68)

Komisija priminė, kad nė viena iš minėtų PPO bylų nebuvo susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu ir jos taikymo sąlygomis. Be to, visos tų bylų pagrindinės faktinės aplinkybės skiriasi nuo pagrindinių aplinkybių ir kriterijų, dėl kurių pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą yra taikoma ši metodika. Dėl PPO ginčo „ES – COST Adjustment Methodologies“ Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika neturi teisinio statuso GATT ar PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos GATT SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ ar PPO narių sprendimais. Bet kuriuo atveju Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Kolegija nustatė, kad šių nuostatų esmė ir jų teisiniai padariniai skiriasi nuo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl kurių kilo tas ginčas, ir pastarosios nebuvo pakeistos 2 straipsnio 6a dalies nuostatomis, kai jos buvo nustatytos (18). Todėl pirmiau minėtose bylose padarytos išvados nėra aktualios 2 straipsnio 6a dalies, kuri yra nauja nuostata ir dėl kurios niekada nebuvo pradėtas joks PPO tyrimas ir kuri nepakeičia 2 straipsnio 5 dalies ir (arba) 2 straipsnio 3 dalies, taikymui. Todėl šios išvados neturi reikšmės vertinant 2 straipsnio 6a dalies suderinamumą su atitinkamomis PPO taisyklėmis. Dėl šių priežasčių šis tvirtinimas buvo atmestas.

(69)

Antra, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad, nepaisant 67 konstatuojamojoje dalyje nurodytų PPO išvadų, kurios yra neatskiriama ES išvadų dėl normaliosios vertės pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį dalis, faktų atskleidimo dokumente nepateikta jokių argumentų dėl šios nuostatos atitikties ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies nuostatoms ir atitinkamoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Taip pat nenurodyta jokia sąsaja tarp 2 straipsnio 6a dalies ir galimos „ypatingos situacijos rinkoje“, kaip nurodyta ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje ir atitinkamose pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies nuostatose. Be to, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija nepateikė paaiškinimo, kaip pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą būtų galima pagrįsti Komisijos trečiųjų šalių duomenų naudojimą. Todėl CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija nepaaiškino 2 straipsnio 6a dalies teisinio suderinamumo su minėta PPO jurisprudencija.

(70)

Pirmiausia Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalis ir 2 straipsnio 3 dalis antidempingo tyrimams taikomos, jei laikomasi atitinkamų šiose susijusiose nuostatose nustatytų sąlygų. Tuo tarpu 2 straipsnio 6a dalies nuostatos yra taikomos konkretiems šalių, kuriose patvirtinti dideli iškraipymai, kilmės produktų tyrimams, kai dėl didelių iškraipymų buvimo tose šalyse nėra tikslinga naudoti vidaus sąnaudų ir kainų normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį taikoma procedūra ir vertinimo pagrindas skiriasi nuo procedūrų ir vertinimo pagrindo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 5 dalis. Tvirtinime CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai daro prielaidą, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos yra neišvengiamai susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 ir 3 dalių nuostatomis, todėl tvirtina, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį ir (arba) 2 straipsnio 3 dalį turėtų teisiškai pagrįsti metodikos taikymą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Ši CCCMC ir trijų eksportuojančių gamintojų prielaida buvo visiškai hipotetinė, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta, kad įvykdžius atitinkamas jos taikymo sąlygas turi būti taikoma šiame straipsnyje nustatyta metodika. Šioje nuostatoje nenustatyta jokių reikalavimų atlikti papildomą teisinę analizę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir (arba) 5 dalis, jau nekalbant apie jų pagrindinę jurisprudenciją, kaip klaidingai tvirtino CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai. Šios nuostatos yra atskiros nuostatos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(71)

Trečia, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Kolegijos išvados byloje „ES – COST Adjustment Methodologies“, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies taikymu, taip pat taikomos 2 straipsnio 6a dalies atžvilgiu. Be to, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad faktų atskleidimo dokumente nebuvo jokios nuorodos į Kolumbijos duomenų koregavimus siekiant atspindėti gamybos sąnaudas Kinijoje, o tai yra būtinas veiksmas pagal ADA 2 straipsnio 2.2 dalį, pagal kurią numatoma koreguoti visus tyrimą atliekančios institucijos naudojamus trečiųjų šalių duomenis, kurie yra reikalingi norint atspindėti gamybos sąnaudas kilmės šalyje.

(72)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad, kaip jau paaiškinta 68 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, iki šiol PPO tyrimuose padarytos išvados, įskaitant ginčą „ES – COST Adjustment Methodologies“, buvo susijusios ne konkrečiai su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, o su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies taikymu. Tiksliau to ginčo išvados nėra galutinės, nes jas apskundė tiek ES, tiek Rusija, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika jos neturi teisinio statuso GATT ar PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos GATT SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ ar PPO narių sprendimais. Be to, toje Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad atitinkamų nuostatų ir 2 straipsnio 6a dalies esmė ir teisiniai padariniai skiriasi. Taip pat svarbu, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje ir išsamiau aptarta 74 konstatuojamojoje dalyje, kad pagal atitinkamą PPO jurisprudenciją leidžiama pagrįstais atvejais naudoti trečiosios šalies duomenis. Dėl Kolumbijos duomenų, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai savo tvirtinimą dar kartą grindžia supainiotomis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kaip išsamiai paaiškinta šio reglamento 3.3–3.8 skirsniuose ir konkrečioms bendrovėms skirtame faktų atskleidime, Komisija atitinkamais Kolumbijos duomenimis (arba kitais šaltiniais dėl tam tikrų gamybos veiksnių) naudojosi visiškai laikydamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatų. Siekiant nustatyti neiškraipytas kainas arba lyginamuosius dydžius normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo atlikti tam tikri atitinkamos vertės koregavimai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Ketvirta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad faktų atskleidimo dokumento 170–186 konstatuojamosiose dalyse Komisijos atskleista išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės ir jos ketinimas toliau taikyti galiojančias priemones buvo neteisėti, atsižvelgiant į Kolegijos išvadas byloje „ES – COST Adjustment Methodologies“, susijusias su ADS 11 straipsnio 3 dalies taikymu. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai paragino Komisiją išsamiai paaiškinti ir pagrįsti savo teisinį pareiškimą faktų atskleidimo 53 konstatuojamojoje dalyje, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi grindžiama metodika dera su taikomomis ADS nuostatomis ir jurisprudencija.

(74)

Komisija dar kartą pabrėžia, kad šios PPO kolegijos ataskaitos išvados nėra galutinės, nes jas apskundė tiek ES, tiek Rusija, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika jos neturi teisinio statuso GATT ar PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos GATT SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ ar PPO narių sprendimais. Be to, Kolegija aiškiai nusprendė, kad 2 straipsnio 6a dalis nepatenka į jos įgaliojimus, nes šios nuostatos esmė ir teisiniai padariniai skiriasi nuo 2 straipsnio 5 dalies esmės ir teisinių padarinių. Be to, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad remiantis PPO byloje „EU-Biodiesel“ (DS473) padarytomis išvadomis, pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi PPO ginčų sprendimo taryba nepadarė jokių konkrečių išvadų dėl 2 straipsnio 6a dalies nuostatų, Komisija laikėsi nuomonės, kad jei byloje „EU-Biodiesel“ (DS473) padarytos išvados būtų laikomos aktualiomis kitomis aplinkybėmis, kurioms taikoma pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 6a dalis, jos bet kuriuo atveju visiškai derėtų su galimybe naudoti ne šalies duomenis siekiant nustatyti neiškraipytas vertes tinkamoje tipiškoje šalyje. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(75)

Penkta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad 2016 m. gruodžio mėn. baigus galioti Kinijos stojimo į PPO protokolui, PPO nėra teisinio pagrindo normaliajai vertei apskaičiuoti ne pagal PPO ADS. Todėl ES privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų griežtai taikyti ADS 2 straipsnio nuostatas, susijusias su normaliosios vertės nustatymu.

(76)

Pradžioje Komisija priminė, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu. Be to, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis buvo įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2321 (19), kuriame kaip teisinis pagrindas nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 2 dalis. Kaip paaiškinta ir 53 konstatuojamojoje dalyje, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka ES tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant atitinkamas PPO taisykles. Kadangi Komisija 3.2.1 skirsnyje padarė išvadą, kad atliekant šį tyrimą tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį ir ši nuostata visiškai atitinka PPO taisykles, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(77)

Šešta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad tyrimo išvados iš esmės pagrįstos 2017 m. Komisijos ataskaita, kuri yra susijusi ne konkrečiai su citrinų rūgšties sektoriumi, o apskritai su platesniu cheminių medžiagų sektoriumi, pradinės grandies žaliavų rinkomis ir (arba) Kinijos ekonomikos ir Kinijos Vyriausybės politikos elementais, kurie akivaizdžiai nėra skirti tik citrinų rūgšties sektoriui. Šiuo atžvilgiu CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pastebėjo, kad, remiantis PPO apeliacinio komiteto išvadomis byloje „US – Countervailing Measures“, Komisija turi visus iškraipymus nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pridūrė nesutinkantys su Komisijos pareiškimu, kad šios išvados šiuo atveju nėra aktualios, nes jos susijusios su PPO sutartimi dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis). CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pabrėžė, kad šios išvados aktualios ir šiuo atveju.

(78)

Komisija priminė, kad pagal SKP sutartį su iškraipymais susijusios aplinkybės nagrinėjamos atsižvelgiant į tai, kad dėl iškraipymų vykdomas subsidijavimas eksportuojančių gamintojų naudai. Šių tyrimų rezultatas – kompensacinio muito, konkrečiai apskaičiuoto remiantis tyrimą atliekančios institucijos nustatyta žalingo subsidijavimo suma, taikymas. Tačiau per antidempingo tyrimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, analizuojant daugiausia dėmesio skiriama ne tam, ar dėl šių iškraipymų teikiama kompensuotina subsidija ir ar jie atitinka susijusias sąlygas, bet ar jie yra dideli, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, ir todėl pagrindžiamas šioje nuostatoje numatytos normaliosios vertės skaičiavimo metodikos taikymas. Pagrindinė teisinė tvarka, situacijos ir aplinkybės skiriasi, jomis siekiama skirtingų tikslų ir atsiranda skirtingų teisinių padarinių. Todėl Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad minėto tyrimo išvados nėra susijusios su šiuo tyrimu, todėl šį tvirtinimą atmetė.

(79)

Dėl argumento, kad į 2017 m. Komisijos ataskaitą neįtrauktas konkretus skyrius dėl citrinų rūgšties, Komisija pažymėjo, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar yra konkretus sektoriui skirtas skyrius, aprėpiantis tiriamąjį produktą. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir taikytini visoje Kinijos ekonomikoje ir daro poveikį tiriamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Be to, ataskaita nėra vienintelis Komisijos naudojamų įrodymų šaltinis išvadai padaryti, nes šiuo tikslu naudojami papildomi įrodomieji elementai. Kaip paaiškinta 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose, citrinų rūgšties pramonei taikomos įvairios ataskaitoje aprašytos Vyriausybės intervencijos (penkmečio planai ir kiti dokumentai, žaliavų rinkos iškraipymai, finansiniai iškraipymai ir t. t.), kurios yra aiškiai išvardytos su nuorodomis šiame reglamente. Be to, šio reglamento 94, 97, 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse taip pat išsamiai aprašyti įvairūs iškraipymai, taikytini citrinų rūgšties sektoriui ir (arba) citrinų rūgšties žaliavoms ir gamybos ištekliams, be ataskaitoje jau nurodytų didelių iškraipymų. Rinkos aplinkybės ir pagrindinė politika bei planai, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų, vis dar taikomi citrinų rūgšties sektoriui ir šių produktų gamybos sąnaudoms, nepaisant to, kad ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio mėn. Nė viena šalis nepateikė priešingų įrodymų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(80)

Septinta, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad nors Komisija minėjo įvairias gaires nustatančias Vyriausybės sąvokas ir įgyvendinimo nuostatas, kurios leidžia Vyriausybei kištis į ekonomiką ir net gali aiškiai ją įgalioti tą daryti, Komisija neįrodė, kad dėl to esama faktinių iškraipymų. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pridūrė, kad Apeliacinis komitetas byloje „US – Countervailing Measures“ nustatė, kad „esami kainų iškraipymai dėl valstybės kišimosi turi būti nustatyti ir tinkamai paaiškinti“ ir kad „kainų iškraipymai turi būti nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju“. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai toliau teigė, kad Komisija kainų iškraipymo analizę turi atlikti dėl kiekvieno gamintojo ir dėl kiekvienų sąnaudų, nes faktiškai valstybės kišimasis gali būti vykdomas, pavyzdžiui, įvairiais Vyriausybės lygmenimis ir skirtinguose šalies regionuose, todėl poveikis visiems tiriamojo produkto gamintojams visuose šalies regionuose gali būti nevienodas.

(81)

Komisija priminė, kad 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, jog vertindama, ar esama didelių iškraipymų, Komisija turi atsižvelgti į tame straipsnyje išvardytų elementų „galimą poveikį“. Iš šio reglamento 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose nustatytų faktų matyti, kad Kinijos citrinų rūgšties gamintojai turi lengvatines sąlygas gauti valstybės finansavimą ir kad esama iškraipymų visos šalies mastu, susijusių su visais šešiais elementais, kurie rodo esant iškraipymų, išvardytais 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Todėl tai, kad sektoriuje yra tokių iškraipymų, yra svarbu vertinant, ar esama iškraipymų pagal 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Komisija taip pat priminė, kad nepriklausomai nuo to, ar eksportuojantiems gamintojams tiesioginis valstybės kišimasis, kaip antai subsidijų teikimas, daro poveikį, jų tiekėjams ar kitiems subjektams, dalyvaujantiems nagrinėjamojo produkto gamybos pradinės arba galutinės grandies rinkose, valstybės kišimasis, kaip antai lengvatinės galimybės gauti finansavimą, veikiausiai galėjo daryti poveikį, o tai yra dar vienas rodiklis, kad kainos ar sąnaudos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų. Dėl nuorodos į PPO išvadas byloje „US – Countervailing measures“, kaip paaiškinta 57 ir 78 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pakartoja, kad atliekant šį tyrimą jos nėra aktualios, nes jos susijusios su antisubsidine priemone, ir bet kuriuo atveju nekeičia išvadų dėl didelių iškraipymų buvimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(82)

Galiausiai CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad faktų atskleidimo dokumente tiek pateikiant nuorodas į valdžios sektoriaus politiką ar planus, tiek tariamo valstybės kišimosi citrinų rūgšties sektoriuje atžvilgiu, nepavyko įrodyti faktinio valstybės kišimosi į Kinijos citrinų rūgšties gamintojų veiklą, dėl kurio būtų iškraipytos šių gamintojų kainos. Pavyzdžiui, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pacitavo faktų atskleidimo dokumento 76 konstatuojamojoje dalyje paminėtą Vyriausybės planą, kuriuo citrinų rūgšties gamintojai skatinami kurti didesnes įmones per susijungimus ir reorganizaciją. CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad minėtas planas yra susijęs tik su tam tikromis provincijomis, regionais ar gamybos vietovėmis, o tai reiškia, kad net ir skatinimas nėra visapusiškai skirtas visiems Kinijos gamintojams, taigi, tai taip pat pateisintų individualią kiekvieno gamintojo analizę ir faktų atskleidimą. Be to, CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai pridūrė, kad paprastas „skatinimas“ iš tikrųjų neprilygsta faktiniam kišimuisi, kai reikalaujama vykdyti susijungimus ir (arba) reorganizaciją, o Komisija nepateikė faktinio kišimosi pavyzdžių. Galiausiai CCCMC ir trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad į tą patį dokumentą įtrauktos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos standartų taikymas, pastangos vykdyti švarios gamybos patikras ir visapusiškas energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo gerinimas, energijos ir vandens vartojimo mažinimas ir švarios gamybos bei perdirbimo skatinimas. Visos šios priemonės būtų pagrįstai veiksmingiau taikomos, jei gamybos vienetai būtų didesni, kaip skatinama.

(83)

Komisija priminė, kad Vyriausybės skatinimas imtis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, vykdyti susijungimus ir reorganizaciją siekiant įsteigti didesnius konglomeratus, yra ne tik tušti pareiškimai ir rekomendacijos, nes yra skiriamos ir faktinės finansinės paskatos, kuriomis remiamos oficialiuose planuose Vyriausybės pateiktos rekomendacijos (visų pirma žr. 3.2.1.8 skirsnį ir 110 konstatuojamąją dalį). NET jei vykdydama savo planą Kinijos Vyriausybė nepriverstų ar neįpareigotų bendrovių burtis į didesnius subjektus, quod non, bet kuriuo atveju įmonėms, nusprendusioms laikytis plano rekomendacijų, teikiama tam tikra finansinė nauda arba palankios skolinimo sąlygos, todėl iškraipomos laisvosios rinkos jėgos, kuriomis vadovautųsi bendrovės, jei nebūtų tokių planų. Bet kuriuo atveju iš šio reglamento 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose pateiktos analizės ir išvadų aiškiai matyti, kad citrinų rūgšties sektoriuje esama didelių iškraipymų ir kad jie gali daryti poveikį tiekėjams, kurie nagrinėjamojo produkto gamintojams tiekia žaliavas.

(84)

Todėl Komisija toliau nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

(85)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (20). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su tuo, kad Kinija yra pirminiame socializmo etape, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (21).

(86)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (22) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(87)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (23). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(88)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.1.5 skirsnį) (24).

(89)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį) (25). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (26).

(90)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (27). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (28).

(91)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (29).

(92)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(93)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.2.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (30). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (31). Elementai, rodantys, kad Vyriausybė kontroliuoja įmones citrinų rūgšties sektoriuje, išsamiau apibūdinti 3.2.1.4 skirsnyje.

(94)

Kinijos Vyriausybei tenkanti tam tikra nuosavybės dalis būtent citrinų rūgšties sektoriuje yra akivaizdi. Atlikus tyrimą nustatyta, kad bent trys eksportuojantys gamintojai – COFCO, „Jiangsu Guoxin Union Energy“ ir „Laiwu Taihe“ – yra valstybės įmonės. Be to, pagal 13-ąjį grūdų ir naftos perdirbimo penkmečio planą citrinų rūgšties pramonė skatinama steigti didesnes įmones per susijungimus ir reorganizaciją (32). Šis skatinimas yra įrodymas, kad Vyriausybė dalyvauja pramonės veikloje.

(95)

Kadangi citrinų rūgšties pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje dominuoja valstybės įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms citrinų rūgšties sektoriaus įmonėms taip pat taikoma strateginė priežiūra ir gairės, kaip išsamiai aprašyta 3.2.1.5 skirsnyje.

(96)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir taikydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (33), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (34)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (35). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (36). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, citrinų rūgšties gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(97)

Konkrečiai citrinų rūgšties sektoriuje, kaip jau minėta, kai kurie gamintojai priklauso valstybei. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad penkių citrinų rūgšties gamintojų, įskaitant „Cofco“, „Weifang Ensign“, RZBC, „Jiangsu Guoxin“ ir „Laiwu Taihe Biochemistry“, vyresnioji vadovybė turi ryšių KKP, be to, bendrovės dalyvauja partijos stiprinimo veikloje.

(98)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (37). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei citrinų rūgšties ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(99)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (38).

(100)

Nors pati citrinų rūgšties pramonė nėra pagrindinė Kinijos pramonė, citrinų rūgščiai gaminti naudojamos žaliavos Kinijoje yra griežtai reglamentuojamos. Pagrindinės žaliavos, t. y. kukurūzai, yra griežtai reglamentuojamos.

(101)

Kinija turi daug kukurūzų atsargų, todėl Vyriausybė gali dirbtinai sumažinti arba padidinti šios prekės kainas rinkoje pirkdama arba parduodama didelį kukurūzų kiekį. Nors 2016 m. Kinija pradėjo spręsti perteklinių kukurūzų atsargų problemą, ji vis dar turi labai daug atsargų, o tai daro iškraipomąjį poveikį kainoms (39). Be to, Vyriausybė kontroliuoja įvairius visos kukurūzų vertės grandinės aspektus, įskaitant subsidijas kukurūzų gamybai (40) ir perdirbimo priežiūrą: „visos vietos valdžios institucijos plečia kukurūzų pasiūlos ir paklausos stebėseną ir analizę susijusiose srityse, stiprina kukurūzų giluminio perdirbimo gamyklų statybos etapo ir etapo po statybos priežiūrą, skatina kukurūzų pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir užtikrina nacionalinį aprūpinimą maistu“. (41) KLR taip pat taikomos investicijų kontrolės priemonės: „paraiškoms kukurūzų giluminio perdirbimo gamykloms statyti taikomas suderintas valdymas pagal Valstybės tarybos įsakymą Nr. 673“ (42). Toks Vyriausybės dalyvavimas visoje vertės grandinėje bent jau potencialiai daro iškraipomąjį poveikį kainoms.

(102)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamąsias pramonės šakas, įskaitant kukurūzų gamybą, o kukurūzai yra pagrindinė žaliava, naudojama citrinų rūgščiai gaminti. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(103)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (43).

(104)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (44). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Taikomos teisinės nuostatos, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (45). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (46).

(105)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje. Kaip ir kitų Kinijos ekonomikos sektorių gamintojai, citrinų rūgšties gamintojai priklauso nuo šių įstatymų, taigi priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl šių įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti anksčiau nustatytais faktais.

(106)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad citrinų rūgšties sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant, kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu.

(107)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (47). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (48). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (49). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(108)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad citrinų rūgšties sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi citrinų rūgšties sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(109)

Kinijos bendrovių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(110)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (50), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (51), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (52). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (53).

(111)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(112)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (54).

(113)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (55). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(114)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(115)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(116)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(117)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(118)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad citrinų rūgšties sektoriuje ir (arba) šio sektoriaus tiekėjų atžvilgiu nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(119)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.1.1–3.2.1.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.1.6–3.2.1.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(120)

Komisija priminė, kad citrinų rūgščiai gaminti reikia įvairių gamybos išteklių, įskaitant kukurūzus, džiovintus valgomuosius batatus, sieros rūgštį, druskos rūgštį, anglį ir t. t. Remiantis bylos duomenimis, dauguma atrinktų eksportuojančių gamintojų visus gamybos išteklius pirko Kinijoje, o importuoti gamybos ištekliai sudaro nedidelę dalį tų eksportuojančių gamintojų, kurie dalį gamybos išteklių perka užsienyje, žaliavų. Kai citrinų rūgšties gamintojai perka šiuos gamybos išteklius arba dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(121)

Todėl netinka naudoti ne tik citrinų rūgšties pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas Kinijoje, net jei buvo derinami įvairūs gamybos veiksniai, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(122)

3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir į citrinų rūgšties sektorių (įskaitant ir peržiūrimąjį produktą) konkrečiai, parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ir sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(123)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(124)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija pasirinko tinkamą tipišką šalį, kad nustatytų peržiūrimojo produkto neiškraipytas kainas arba gamybos ir pardavimo sąnaudų lyginamuosius dydžius, remdamasi šiais kriterijais:

(125)

Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti ir dėl tipiškos šalies šiuo pagrindu.

(126)

2020 m. kovo 5 d. pranešime Komisija pateikė išsamią informaciją apie pirmiau nurodytus kriterijus ir Braziliją, Kolumbiją ir Tailandą nurodė kaip galimas tipiškas šalis. Komisija taip pat nustatė peržiūrimojo produkto gamintojus galimose tinkamose tipiškose šalyse, apie kuriuos ji rado viešai prieinamų finansinių duomenų.

(127)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas šiuo klausimu. Komisija pastabų dėl įvairių tipiškos šalies pasirinkimo aspektų gavo iš CCCMC, keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės.

(128)

2020 m. kovo 23 d. pateiktose pastabose CCCMC ir keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai nurodė, kad Brazilija būtų geriausia tipiška šalis. Pirma, remiantis Pasaulio banko duomenų baze, Brazilijos bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra artimiausios Kinijos BNP, o Kolumbijos ir Tailando BNP yra daug mažesnės. Be to, abi Brazilijos bendrovės, kurios buvo nurodytos kaip citrinų rūgšties gamintojos, pastaraisiais metais veikė pelningai. Taip pat Brazilijos socialinės ir aplinkos apsaugos lygis yra tinkamas. Kartu CCCMC ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pareiškė nesutinkantys su Kolumbijos pasirinkimu tinkama tipiška šalimi. Jie tvirtino, kad kai kurių Kolumbijos importo duomenų, susijusių su tam tikrais gamybos veiksniais, nėra arba jie nebuvo tipiški. Jie taip pat teigė, kad kai kurių pagrindinių žaliavų (t. y. sieros rūgšties, druskos rūgšties ir žaliavinių anglių) importo kainos Kolumbijoje buvo gerokai ir nepagrįstai didesnės už kitų galimų tipiškų šalių importo kainas, todėl jos neturėtų būti laikomos neiškraipytomis kainomis, kurios galėtų būti naudojamos citrinų rūgšties normaliajai vertei apskaičiuoti.

(129)

CCCMC ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Tailandas nėra tinkama tipiška šalis, nes du iš trijų nustatytų citrinų rūgšties gamintojų 2018 m. veikė nepelningai, o trečiasis daugiausia veikė eksporto rinkose.

(130)

Savo pastabose Sąjungos pramonė nurodė, kad Kolumbija yra tinkamiausias pasirinkimas neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti. Ji pabrėžė, kad Tailando bendrovių finansiniai duomenys nebuvo tikrinti audito, todėl jų patikimumas gerokai sumažėjo. Be to, ji tvirtino, kad dviejų iš trijų nustatytų Tailando gamintojų didžioji dalis nuosavybės teisių priklausė Kinijos bendrovėms arba Kinijos valstybei ir kad jų veikla buvo orientuota į eksportą. Dėl Brazilijos Sąjungos pramonė teigė, kad abi Brazilijos bendrovės priklausė grupėms ir buvo sunku įvertinti grupės įtaką finansiniams duomenims, be to, šios bendrovės taip pat pardavė įvairius produktus.

(131)

Išsamiai išanalizavusi pirmiau pateiktus argumentus, 2020 m. lapkričio 30 d. Komisija paskelbė antrą pranešimą, kuriame, remdamasi pirmiau išvardytais kriterijais, atsakė į visas šias pastabas ir informavo suinteresuotąsias šalis apie savo preliminarias išvadas. Šiame pranešime Komisija nurodė, kad, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų, tinkama tipiška šalimi ji ketina pasirinkti Kolumbiją. Komisija taip pat nurodė, kad normaliajai vertei apskaičiuoti ji taip pat gali naudoti tinkamas neiškraipytas tarptautines kainas, sąnaudas ar lyginamuosius dydžius, o neiškraipytoms pardavimo, bendrosioms ir administracinėms (PBA) išlaidoms ir pelnui nustatyti – visas turimas tinkamas alternatyvas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Visų pirma, kadangi vienintelė Kolumbijos bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, 2018 m. veikė gana nepelningai, o 2017 m. – nuostolingai, panašiai kaip Tailando ir Brazilijos gamintojų atveju, Komisija turėtų atsižvelgti į naujesnius duomenis, jei jie būtų prieinami ir jei iš jų būtų matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelningumo lygis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(132)

Komisija gavo CCCMC ir Sąjungos gamintojų pastabų dėl 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimo.

(133)

2020 m. gruodžio 9 d. pateiktose pastabose CCCMC teigė, kad Kolumbija nėra tinkama tipiška šalis ir vietoj jos tinkama šalimi turėtų būti pasirinkta Brazilija. CCCMC teigė, kad kukurūzų importo kainos Brazilijoje buvo mažesnės dėl vežimo atstumo ir kiekio, o ne dėl iškraipymų. Be to, rūmai teigė, kad, jei negalima naudoti Brazilijos importo kainų, reikia naudoti tarptautines kainas, o ne visiškai atsisakyti Brazilijos kaip tipiškos šalies. CCCMC taip pat teigė, kad Kolumbija nėra tinkama tipiška šalis, nes nustatyto gamintojo veiklos išlaidos buvo nepagrįstos.

(134)

Sąjungos pramonė teigė, kad tinkamiausia tipiška šalis buvo Kolumbija. Atsižvelgiant į tai, kad Kolumbijos bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, 2018 m. ir 2019 m., kurių duomenys buvo prieinami, veikė nuostolingai arba gavo mažą pelną, vienas iš Sąjungos gamintojų nurodė keletą bendrovių, gaminančių į peržiūrimąjį produktą panašų produktą. Tiksliau Sąjungos gamintojas nurodė bendroves, gaminančias sudedamąsias dalis Kolumbijos gėrimų, valymo priemonių, maisto produktų, sveikatos ir farmacijos pramonės sektoriams, iš kurių finansinių duomenų buvo matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelno lygis pagal pagrindinio reglamento nuostatas.

(135)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visų šalių visus pateiktus argumentus. Kalbant apie Tailandą, Komisija sutiko su CCCMC ir Sąjungos gamintoju, kad tai nėra tinkama tipiška šalis, nes peržiūrimojo produkto gamintojai veikia nuostolingai ir (arba) yra Kinijos bendrovių patronuojamosios įmonės, be to, tam tikriems gamybos veiksniams taikomi eksporto apribojimai. Be to, peržiūrimąjį produktą gaminančios bendrovės nenurodė pagrįsto PBA išlaidų ir pelno lygio. Todėl Tailandas buvo atmestas.

(136)

Taigi Komisija savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė Brazilijai ir Kolumbijai. Pirmiausia Komisija analizavo, ar buvo eksporto apribojimų arba kitų iškraipymų, susijusių su pagrindiniais gamybos veiksniais. Pagrindinis peržiūrimojo produkto gamybos veiksnys yra kukurūzai, kurie sudaro daugiau kaip 70 % visų eksportuojančių gamintojų žaliavų sąnaudų. Komisija pažymėjo, kad kukurūzų importo į Braziliją apimtis sudarė tik 1,5 mln. tonų, palyginti su didesne nei 100 mln. tonų kukurūzų vidaus gamybos apimtimi Brazilijoje (56). CCCMC nesutiko su tuo, kad ši kukurūzų importo į Braziliją apimtis yra nedidelė. Tačiau, palyginti su Brazilijos gamybos apimtimi, ši importo apimtis sudaro tik 1,5 % gamybos. Atsižvelgdama į šią labai nedidelę importo apimtį, palyginti su didele vidaus gamyba, Komisija taip pat patikrino importo į Braziliją kainas ir pažymėjo, kad jos labai skyrėsi nuo tarptautinių kukurūzų kainų. Pastabose dėl lapkričio 30 d. pranešimo CCCMC ginčijo, kad kainos labai skyrėsi, ir paprašė pateikti papildomos informacijos apie kainų palyginimą. 2019 m. vidutinė tarptautinė kukurūzų kaina, kurią Komisija nurodė lapkričio 30 d. pranešime, pagal „IndexMundi“ (57) buvo 151 EUR už toną pagal FOB kainos principą, o GTA nurodyta vidutinė kukurūzų importo į Braziliją kaina buvo tik 116 EUR už toną pagal FOB kainos principą. Šis skaičius aiškiai rodo, kad importo į Braziliją kainos buvo gerokai mažesnės už tarptautinį kainų indeksą.

(137)

Be to, CCCMC tvirtino, kad Brazilijoje kukurūzų importo kainos buvo mažesnės nei Kolumbijoje dėl mažesnių vežimo išlaidų, nes į Braziliją daugiausia importuota iš kaimyninių šalių, pvz., Argentinos ir Paragvajaus, o Kolumbija kukurūzus daugiausia importuoja iš JAV ir Argentinos. Šis teiginys nebuvo pagrįstas, nes CCCMC nenurodė faktinės kilmės ir įvežimo uosto atitinkamose šalyse ir nenurodė kukurūzų vežimo į atitinkamas šalis išlaidų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(138)

CCCMC taip pat teigė, kad Kinijos gamintojai didelį kiekį kukurūzų perka vidaus rinkoje. Todėl ji tvirtino, kad Brazilijos importo kaina geriau atspindėtų padėtį, susijusią su Kinijos gamintojų kukurūzų įsigijimu. Komisija pažymėjo, kad šis argumentas neturi jokio poveikio faktui, kad importo į Braziliją apimtis yra objektyviai maža, palyginti su vidaus gamybos apimtimi, dėl to kukurūzų importo į Braziliją kaina nebėra tokia tipiška. Šiuo argumentu taip pat nesumenkinama išvada, kad Brazilijos importo kainos labai skiriasi nuo tarptautinių kukurūzų kainų tikriausiai dėl mažos importo apimties ir didelės vidaus gamybos apimties. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(139)

CCCMC taip pat teigė, kad net jei nebūtų galima naudoti kukurūzų importo į Braziliją kainų, nes jos nebuvo tipiškos, quod non, Brazilija vis tiek turėtų būti pasirinkta tipiška šalimi ir vietoj importo į Braziliją kainų turėtų būti taikoma atitinkama neiškraipyta kukurūzų tarptautinė kaina.

(140)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad, kaip toliau paaiškinta šiame skirsnyje, ji manė, kad Kolumbija šiame tyrime yra tinkama tipiška šalis remiantis pagrindiniame reglamente išvardytais atitinkamais elementais, įskaitant galimybę gauti tinkamesnius į citrinų rūgštį panašių produktų gamintojų finansinius duomenis, palyginti su Brazilija. Kalbant apie kukurūzų importo į Kolumbiją apimtį ir kainas, remiantis „IndexMundi“ duomenimis, bendra kukurūzų gamybos Kolumbijos vidaus rinkoje apimtis yra 1,5 mln. tonų, o, remiantis GTA duomenimis, kukurūzų importas sudaro apie 5,5 mln. tonų, t. y. 365 % gamybos apimties. Šis palyginimas rodo, kad importo į Kolumbiją apimtis, priešingai nei Brazilijos atveju, atrodo tipiška, atsižvelgiant į vidaus gamybos apimtį. Kalbant apie kukurūzų kainas, vidutinė GTA nurodyta kukurūzų importo į Kolumbiją CIF kaina 2019 m. buvo 174 EUR/t, t. y. daug artimesnė vidutinei tarptautinei 151 EUR/t kukurūzų kainai pagal FOB kainos principą, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė CIF importo kaina būtų didesnė. Kadangi Kolumbija kitais atžvilgiais laikoma tinkama tipiška šalimi, kaip išsamiau paaiškinta toliau, kukurūzų importo į Kolumbiją kainos iš esmės atitinka tarptautines kukurūzų kainas ir nėra įrodymų, kad Kolumbijoje būtų iškraipymų, kurie turėtų įtakos kukurūzų kainoms, nėra priežasties tinkama tipiška šalimi pasirinkti Braziliją ir vietoj importo į tinkamą tipišką šalį kainų naudoti tarptautinį lyginamąjį dydį, kaip nurodyta 2 straipsnio 6a dalies a punkto antros pastraipos pirmoje įtraukoje.

(141)

Kalbant apie likusius gamybos veiksnius, eksporto apribojimai tam tikriems gamybos veiksniams taikomi Brazilijoje (kalkių eksporto licencijų išdavimo reikalavimas) ir Tailande (gipso eksporto licencijų išdavimo reikalavimas), o Kolumbijoje netaikomi jokie apribojimai, kaip patvirtinta atitinkamame EBPO sąraše (58). Nors šių veiksnių įtaka tam tikrų eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudoms yra daug mažesnė ir jie taikomi ne visiems eksportuojantiems gamintojams, tai buvo dar vienas svarbus veiksnys pasirenkant tinkamą tipišką šalį.

(142)

Pasirinkdama tinkamą tipišką šalį Komisija pagal pagrindinį reglamentą taip pat atsižvelgė į peržiūrimojo produkto gamintojų Tailande, Brazilijoje ir Kolumbijoje viešų finansinių duomenų prieinamumą.

(143)

Kadangi Tailandas nebuvo laikomas tinkama tipiška šalimi, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama lyginamąją analizę Komisija daugiausia nagrinėjo Braziliją ir Kolumbiją.

(144)

Kalbant apie Braziliją ir Kolumbiją, kovo 5 d. pranešime Komisija nurodė tose šalyse citrinų rūgštį gaminančias bendroves. Tuo metu nei Brazilijoje, nei Kolumbijoje nebuvo pakankamai gamintojų, kurie 2018 m. būtų gavę pagrįstą pelną.

(145)

2020 m. lapkričio 30 d. pranešime Komisija nurodė, kad Kolumbijos bendrovė „Sucroal SA“, kurios PBA išlaidų ir pelno duomenys buvo viešai prieinami, yra tinkama tipiška bendrovė, nes ji gamina peržiūrimąjį produktą, o jo asortimentas artimas citrinų rūgščiai. Kartu „Sucroal SA“ pelningumas 2018 m. buvo žemas, o 2017 m. bendrovė veikė nuostolingai.

(146)

Panaši padėtis buvo Brazilijoje – Brazilijos bendrovė, kurios finansiniai duomenys buvo viešai prieinami, buvo didelis konglomeratas, gaminantis įvairesnių produktų, įskaitant citrinų rūgštį, kurio pelningumas 2018 m. buvo mažas. 2020 m. lapkričio 30 d. pranešime Komisija pažymėjo, kad jei bus gauti naujesni, 2019 m. duomenys, Komisija gali naudoti šiuos duomenis, jei iš jų bus matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelningumo lygis, o, jei to nebus, Komisija svarstys visas turimas tinkamas alternatyvas.

(147)

2020 m. lapkričio 30 d. paskelbus šį pranešimą, „Orbis“ duomenų bazėje buvo paskelbti 2019 m. „Sucroal SA“ duomenys. Kadangi 2019 m. „Sucroal SA“ patyrė nuostolių, šios bendrovės finansiniai duomenys negalėjo būti laikomi tinkamais neiškraipytam PBA išlaidų ir pelno lygiui nustatyti.

(148)

Todėl Komisija svarstė tinkamas alternatyvas. Visų pirma tais atvejais, kai nė vieno peržiūrimojo produkto gamintojo galimoje tipiškoje šalyje PBA išlaidų ir pelno lygis nėra pagrįstas, Komisija gali svarstyti tos pačios peržiūrimojo produkto bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus gamintojus, kurių finansiniai duomenys yra viešai prieinami ir iš jų matyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelno lygis.

(149)

CCCMC teigė, kad kadangi 2019 m. „Sucroal SA“ veikė nuostolingai, Kolumbija neturėtų būti laikoma tinkama tipiška šalimi ir vietoje jos turėtų būti pasirinkta Brazilija. CCCMC pažymėjo, kad nustatytas gamintojas „Cargill Agricola“ 2019 m. vėl veikė pelningai, todėl jo PBA išlaidos ir pelnas buvo tinkami tyrimo tikslais. Tačiau Komisija pažymėjo, kad „Cargill Agricola“ pelnas 2019 m. siekė mažiau nei vieną procentą jo apyvartos, taigi buvo dar mažesnis už pelną 2018 m. Šis mažas pelnas tais pačiais metais buvo tokio paties dydžio kaip „Sucroal SA“ pelnas ir laikytas nepagrįstu. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(150)

Dviejuose pastabų rinkiniuose Sąjungos pramonė pasiūlė naudoti tos pačios šalies bendrovių, gaminančių tos pačios kategorijos prekes arba priklausančių tam pačiam gamybos sektoriui kaip peržiūrimasis produktas, duomenis. Buvo pasiūlyta gėrimų, valymo priemonių, maisto produktų, sveikatos ir farmacijos pramonės sektoriams skirtų sudedamųjų dalių gamintojų kategorija Kolumbijoje ir pateiktas vienuolikos to paties sektoriaus bendrovių sąrašas.

(151)

Atsižvelgdama į visus tyrimo faktus ir gautas pastabas, Komisija atliko paiešką duomenų bazėje „Orbis“ pagal NAICS kodą 325998 (Visi kiti įvairūs cheminiai produktai ir preparatų gamyba). Tai tas pats kodas, kurį naudoja „Cargill Agricola SA“ ir „Sucroal SA“. Atlikus šią paiešką nustatyta kur kas daugiau Kolumbijos bendrovių, kurių pelno lygis buvo pagrįstas, palyginti su Brazilijos bendrovėmis, reiškia Kolumbijos viešai prieinamų finansinių duomenų prieinamumas taip pat buvo tipiškesnis ir patikimesnis. Be to, siekdama susiaurinti šios paieškos rezultatus iki bendrovių, kurios gamina į citrinų rūgštį panašų produktą, Komisija išsamiai išanalizavo visų pelningai veikiančių Kolumbijos bendrovių veiklą ir gamybą. Remdamasi duomenų bazėje „Orbis“ pateiktu jų verslo veiklos aprašymu, Komisija galiausiai nustatė septynias Kolumbijos bendroves, kurios gamina panašios į citrinų rūgštį kategorijos produktus. Šių bendrovių PBA išlaidos ir pelnas buvo laikomi patikimais. Palyginimui Komisija pažymėjo, kad Brazilijoje nebuvo toje pačioje veiklos srityje veikiančių bendrovių, kurių 2019 m. finansiniai duomenys būtų viešai prieinami duomenų bazėje „Orbis“.

(152)

Tokiu būdu Komisijos nustatytos Kolumbijos bendrovės atitiko bendroves, kurias Sąjungos pramonė nurodė kaip tinkamas tos pačios peržiūrimojo produkto bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus bendroves. Be tų septynių bendrovių Sąjungos pramonė pasiūlė dar keturias Kolumbijos bendroves, tačiau jų finansiniai duomenys arba veiklos aprašymas duomenų bazėje „Orbis“ nebuvo prieinami. Todėl nustatant PBA išlaidas ir pelną į šias bendroves nebuvo atsižvelgta.

(153)

Todėl, remdamasi visais minėtais elementais, visų pirma turimais finansiniais duomenimis ir kukurūzų, kurie yra pagrindinis gamybos veiksnys, importo kainos tipiškumu, Komisija padarė išvadą, kad Kolumbija yra tinkama tipiška šalis normaliajai vertei šiame tyrime apskaičiuoti.

(154)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo Komisijos pasirinkimu Kolumbiją laikyti tinkama tipiška šalimi. Jie pakartojo pirmiau minėtą tvirtinimą, kad Kolumbijos pasirinkimas nebuvo pagrįstas, nes vienintelis Kolumbijos citrinų rūgšties gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė nepelningai, o Brazilijos gamintojas – pelningai. Jos taip pat pakartojo pirmiau minėtą tvirtinimą, kad kukurūzų kainos Brazilijoje nebuvo iškraipytos. Atsižvelgiant į tai, kad šie tvirtinimai jau buvo išnagrinėti šio reglamento 136 ir 149 konstatuojamosiose dalyse ir šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, tvirtinimai buvo atmesti.

(155)

Pirmiau minėtos šalys taip pat tvirtino, kad Komisija naudojo kitų produktų sektoriuose veikiančių Kolumbijos bendrovių PBA išlaidų ir pelningumo duomenis, tačiau neįrodė, kad šių bendrovių PBA išlaidų ir pelno lygis yra toks pat kaip citrinų rūgšties gamintojų.

(156)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, kai patvirtinama, kad esama didelių iškraipymų, normalioji vertė apskaičiuojama remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius. Į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Atsižvelgiant į tai, kad dėl 145 ir 147 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių nebuvo galima naudoti Kolumbijos bendrovės „Sucroal SA“ PBA išlaidų ir pelno, Komisija naudojo artimiausio sektoriaus, įskaitant tiriamąjį produktą, duomenis, jei minėti sąnaudų elementai laikyti neiškraipytais ir pagrįstais. Nebuvo pateikta jokių įrodymų paneigti šiai išvadai ir, visų pirma, tam, kad arčiausiai citrinų rūgšties esančiame sektoriuje veikiančių Kolumbijos bendrovių PBA išlaidų ir pelno lygis buvo nepagrįstas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(157)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei Sąjungos pramonė, CCCMC ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nepateikė ar nepasiūlė tos pačios galimos tipiškos šalies gamintojų, gaminančių tos pačios ar panašios kategorijos prekes arba veikiančių tame pačiame ar panašiame kaip peržiūrimasis produktas gamybos sektoriuje, kurių finansinius duomenis Komisija galėtų naudoti, sąrašo.

(158)

Todėl ir dėl 151 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad septynių jos nustatytų Kolumbijos bendrovių, gaminančių panašių į citrinų rūgšties kategorijos produktus, finansiniai duomenys yra pagrįstas neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno pakaitinis rodiklis, naudotinas per tyrimą apskaičiuojant normaliąją vertę. Todėl CCCMC ir trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų tvirtinimas buvo atmestas.

(159)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir kita susijusia byloje turima informacija, Komisija sudarė gamybos veiksnių ir šaltinių, pvz., medžiagų, energijos ir darbo jėgos, eksportuojančių gamintojų naudojamų peržiūrimajam produktui gaminti, sąrašą.

(160)

Komisija taip pat nustatė šaltinius, kuriuos reikia naudoti apskaičiuojant normaliąją vertę, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte (GTA, nacionaliniai statistiniai duomenys ir kt.). Tame pačiame pranešime Komisija nustatė gamybos veiksnių Suderintos sistemos (SS) kodus, kurie, remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, iš pradžių buvo laikomi naudotinais GTA analizei.

(161)

2020 m. lapkričio 30 d. Komisija patvirtino, kad naudos GTA duomenis, kad nustatytų neiškraipytas gamybos veiksnių, įskaitant žaliavas, sąnaudas.

(162)

Dėl elektros energijos Komisija naudojo prieinamą pagrindinio elektros energijos tiekėjo Kolumbijoje „Enel“ kainą. Pagal šį šaltinį nustatyta viena vidutinė mėnesio elektros energijos kaina.

(163)

Vandens tarifą pateikė bendrovė „Acueducto“, kuri yra atsakinga už vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir valymą Bogotoje. Remiantis šia informacija buvo galima nustatyti pramonės naudotojams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikytus tarifus.

(164)

Darbo užmokesčiui Kolumbijoje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis (59). Juose pateikiama informacija apie gamybos sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių Kolumbijoje 2019 m.

(165)

Komisija negavo jokių pastabų dėl šaltinių, naudotų neiškraipytoms elektros energijos, vandens ir darbo sąnaudoms nustatyti, todėl naudojo tuos šaltinius normaliajai vertei nustatyti.

(166)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę turėtų būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Be to, reikėjo nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius.

(167)

Siekdama nustatyti neiškraipytą PBA išlaidų ir pelno vertę, Komisija naudojo gamybos sąnaudų dalį, kurią sudaro PBA išlaidos ir pelnas tipiškose Kolumbijos bendrovėse, kaip paaiškinta 3.3 skirsnyje.

(168)

Gautos vertės, išreikštos pajamų procentine dalimi, sudarė 14,2 % pelno ir 17 % PBA išlaidų.

(169)

Dėl visų žaliavų ir pagalbinių medžiagų Komisija vadovavosi importo kainomis tipiškoje šalyje. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, kaina. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į tipišką šalį, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio pat poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos šioms kainoms. Taip pat nebuvo įtraukti importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių narių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (60) 1 priede, duomenys.

(170)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus. Vėliau, apskaičiuodama individualų dempingo skirtumą, Komisija prie importo kainos pridėjo konkrečios bendrovės vidaus vežimo išlaidas. Visų žaliavų vidaus vežimo išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(171)

Vertinant žaliavas, darančias nereikšmingą poveikį sąnaudoms, kurių bendrovės nenurodė pranešimo apie inicijavimą III priede, tokios sąnaudos buvo įtrauktos į gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 3.8 skirsnyje. Gamybos veiksniai, išreikšti kaip pridėtinės išlaidos, buvo išvardyti konkrečiai bendrovei skirtuose faktų atskleidimo dokumentuose.

(172)

Sąjungos pramonė 2020 m. kovo 16 d. pastabose pažymėjo, kad kai kurių žaliavų vidutinės importo vertės neegzistavo arba kad vidutinės vertės buvo susijusios su mažu kiekiu, todėl jos buvo nepatikimos, arba kad buvo kitų priežasčių, dėl kurių kilo abejonių dėl jų patikimumo. Ji teigė, kad tokiais atvejais turėtų būti naudojamos pagal regiono statistinius duomenis nustatytos arba tokių rinkos tyrimus atliekančių paslaugų teikėjų kaip „ArgusMEDIA“, „AgroChart“ arba „IntraTec“ skelbiamos vertės.

(173)

2020 m. gruodžio 11 d. pastabose Sąjungos pramonė pakartojo, kad Kolumbijos atveju gamybos sąnaudas galima nustatyti remiantis importo duomenimis ir turimais viešais elektros energijos ir vandens kainų ir darbo sąnaudų duomenimis. Ji pabrėžė, kad kai kurios vidutinės importo vertės, susijusios su mažiau svarbiais sąnaudų veiksniais, atrodo didelės, ir pasiūlė jas pakeisti specializuotų duomenų paslaugų teikėjų duomenimis.

(174)

2020 m. kovo 23 d. pateiktose pastabose CCCMC teigė, kad tam tikrų pagrindinių medžiagų, pvz., anglies, sieros rūgšties ir druskos rūgšties, importo kainos Kolumbijoje yra neįprastai didelės ir dėl to netipiškos. CCCMC taip pat teigė, kad labai skyrėsi atskleistos Kolumbijos, Tailando ir Brazilijos importo kainos ir kad veikiausiai dėl tam pačiam SS kodui priskiriamų produktų kokybės skirtumų labai skyrėsi net tos pačios šalies importuotos tos pačios medžiagos importo kainos. CCCMC paragino Komisiją nustatyti šių skirtumų priežastis ir išspręsti šią problemą. Komisija išnagrinėjo šį argumentą ir pagrįstais atvejais netipiškas importo kainas pakeitė patikimais šaltiniais, kaip nurodyta toliau A lentelėje.

(175)

CCCMC taip pat tvirtino, kad kadangi tam tikros žaliavos, naudojamos peržiūrimajam produktui gaminti, perkamos Kinijos vidaus rinkoje, būtų nepagrįsta paprasčiausiai naudoti konkrečios trečiosios šalies importo kainas, nes tikėtina, kad į pastarąsias būtų įtrauktos didesnės siuntimo ir (arba) pristatymo sąnaudos nei vidaus rinkoje įsigytų žaliavų. Tai ypač pasakytina apie pavojingas chemines medžiagas, pvz., sieros rūgštį ir druskos rūgštį, kurių pristatymui naudojamos specialios transporto priemonės. Todėl CCCMC manė, kad, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, reikia atlikti tinkamus koregavimus.

(176)

Dėl šio argumento Komisija pažymi, kad dėl 3.2.1 skirsnyje išdėstytų priežasčių per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą ji taiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl Komisija stengiasi nustatyti neiškraipytas sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje, kad užtikrintų, jog taikomoms sąnaudoms iškraipymai nedaro poveikio ir jos yra pagrįstos lengvai prieinamais duomenimis. Kadangi nėra jokios informacijos apie galimus iškraipymus tipiškos šalies rinkoje, susijusius su tomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, ir kadangi CCCMC nepateikė duomenų savo tvirtinimui dėl didelių vežimo išlaidų pagrįsti, laikoma, kad tipiškos šalies importo vertės atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus kriterijus ir jomis remiantis galima nustatyti pagrįstą kainos tipiškoje šalyje, įskaitant vežimo išlaidas, įvertį. Be to, kadangi importuojami gamybos ištekliai tipiškos šalies vidaus rinkoje konkuruoja pagal kainą, Komisija jas laikė patikimu pakaitiniu rodikliu.

(177)

Todėl Komisija naudojo GTA nurodytas importo į Kolumbiją kainas. Tais atvejais, kai tos kainos buvo netipiškos ar kitaip nepatikimos, buvo stengiamasi nustatyti tarptautinius lyginamuosius dydžius. Jei tokių lyginamųjų dydžių nebuvo, buvo naudojamos patikimos kainos iš kitų šaltinių, kaip nurodyta toliau A lentelėje.

(178)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą surinktą informaciją buvo nustatyti šie Brazilijoje, Kolumbijoje ar Tailande naudojami gamybos veiksniai ir tarifiniai kodai, kai taikoma:

A lentelė

(179)

Norėdama nustatyti normaliąją vertę Komisija ėmėsi toliau nurodytų veiksmų.

(180)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas (įskaitant sunaudojamą žaliavų kiekį, darbo ir energijos sąnaudas). Ji pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas, pagrįstas pirmiau išvardytais šaltiniais, faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius.

(181)

Antra, siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 171 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų ir papildomų medžiagų sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(182)

Galiausiai Komisija pritaikė septynių tipiškų Kolumbijos gamintojų, kurie gamina sudedamąsias dalis gėrimų, valymo priemonių, maisto produktų, sveikatos priemonių ir vaistų pramonei, PBA išlaidas ir vidutinį svertinį pelną.

(183)

Išreiškus produkto gamybos sąnaudų procentine dalimi, tai sudaro 24,82 % PBA išlaidų ir 20,72 % pelno. Išreiškus pajamų procentine dalimi, tai sudaro 17 % PBA išlaidų ir 14,2 % pelno.

(184)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Komisija apskaičiavo kiekvieno iš keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę.

(185)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(186)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(187)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo ir kredito išlaidas, banko mokesčius ir komisinius.

(188)

Vertindama bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(189)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutinis svertinis dempingo skirtumas bendrovei „Weifang Ensign Industry Co., Ltd“ yra 42 %, o bendrovei „COFCO Bio-Chemical Energy (Yushu) Co. Ltd“ – 144 %. Bendrovei „RZBC Group (RZBC (Juxian) Co., Ltd.“, jos susijusiam prekiautojui „RZBC Imp. & Exp. Co., Ltd.“ ir bendrovei „Jiangsu Guoxin Union Energy Co. Ltd“, kurios taikomi įsipareigojimai dėl kainos, kaip paaiškinta 191 konstatuojamojoje dalyje, dempingas nebuvo skaičiuojamas.

(190)

Komisija taip pat apskaičiavo nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinį dempingo skirtumą. Remiantis turimais faktais, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudotas didžiausias bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebendradarbiaujančių bendrovių eksporto kainos buvo gerokai mažesnės.

(191)

Iš viso peržiūros tiriamuoju laikotarpiu didžioji dalis Kinijos eksporto į ES (70–90 %) buvo vykdoma mažomis dempingo kainomis. Likusi Kinijos eksporto dalis teko dviem bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, dempingo nevykdė. Šiems dviem eksportuojantiems gamintojams taikomi įsipareigojimai dėl kainų, o jų eksportas į Sąjungą buvo vykdomas minimalia importo kaina. Todėl nuspręsta, kad jų eksporto į Sąjungą kainoms turėjo įtakos įsipareigojimai, tad jos nėra pakankamai patikimos, kad jas būtų galima naudoti siekiant per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyti, ar dempingas tęstųsi.

(192)

Apibendrinant, didžioji dalis Kinijos eksporto į Sąjungą toliau buvo vykdoma dempingo kainomis. Taigi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(193)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdytas dempingas, Komisija nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: nagrinėjamosios šalies gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas; eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykis ir priemonių vengimas.

(194)

Kaip minėta pirmiau, apie save pranešė tik keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai. Taigi, Komisija turėjo nedaug Kinijos eksportuojančių gamintojų informacijos apie gamybą ir nepanaudotus pajėgumus.

(195)

Dėl to dauguma toliau išdėstytų išvadų dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo turėjo būti grindžiamos kitais šaltiniais, t. y. Eurostato duomenimis, GTA duomenų baze ir prašyme atlikti peržiūrą Sąjungos pramonės pateikta informacija. Šios informacijos analizės rezultatai pateikiami toliau.

(196)

Remiantis tik bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais, atlikus tyrimą nustatyta, kad nepanaudoti gamybos pajėgumai siekia apie 129 000 tonų, o tai sudaro 20–40 % ES paklausos. Apskaičiuota, kad per PTL bendri Kinijos gamybos pajėgumai buvo tris – keturis kartus didesni už visą ES suvartojimą.

(197)

Apskaičiuota, kad Kinijos vidaus paklausa sudarė apie 465 000 tonų, t. y. mažiau nei 24 % šalies gamybos pajėgumų. Be to, planuojamas tolesnis pajėgumų didinimas rodo, kad šie pajėgumai 2021 m. pasieks bendro pasaulinio suvartojimo lygį (62), o tai dar labiau padidins esamus Kinijos perteklinius pajėgumus. Tikėtina, kad dėl šių naujų pajėgumų dar labiau padidės spaudimas eksportuoti, ypač atsižvelgiant į pajėgumų ir pirmiau minėto vidaus paklausos lygio skirtumą. Labai mažai tikėtina, kad Kinijos vidaus suvartojimas padidėtų tiek, kad pajėgtų absorbuoti esamus pajėgumus, net nekalbant apie padidėjusius pajėgumus. Be to, dėl daugelyje kitų rinkų jau taikomų priemonių labai tikėtina, kad Sąjungoje panaikinus priemones importas dempingo kaina labai padidėtų.

(198)

Sąjungos rinkos patrauklumas Kinijos eksportui buvo akivaizdus atsižvelgiant į tai, kad net ir taikant priemones Kinijos eksportas į Sąjungą sudarė 30–50 % Sąjungos rinkos dalį.

(199)

Sąjungos rinkos patrauklumą dar labiau sustiprino tai, kad Kinijos investuotojas Sąjungoje stato naują gamyklą, kurios pajėgumas – iki 60 000 tonų (63).

(200)

Be to, Kinijos eksportą į kitas svarbias rinkas, pvz., JAV, Braziliją, Kolumbiją, Indiją ar Tailandą, ribojo taikomos prekybos apsaugos priemonės.

(201)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat patvirtino toliau nurodyti kainų elementai.

(202)

Keturių bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo 20–40 % mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos, o tai dar kartą pabrėžia Sąjungos rinkos patrauklumą.

(203)

Priemonių vengimas per Malaiziją, dėl ko 2016 m. sausio mėn. buvo nustatyti vengimo muitai, kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, dar labiau pabrėžė Sąjungos rinkos patrauklumą Kinijos eksportui.

(204)

Kaip paaiškinta pirmiau, didžioji dalis Kinijos eksporto buvo toliau vykdoma dempingo kaina.

(205)

Be to, visi požymiai rodė, kad pasibaigus priemonių galiojimui pardavimas vyktų dempingo kainomis.

(206)

Pirma, tai, kad visos bendrovės, kurios pateikė įsipareigojimus, pardavė būtent už įsipareigojimo minimalią importo kainą, rodė, kad įsipareigojimas buvo taikomas kaip apatinė kainos riba. Jei tokios apatinės ribos nebūtų ir jei teiktų konkuruoti su kitais Kinijos eksportuojamais produktais, kurių kaina yra 30–40 % mažesnė nei įsipareigojimo kaina, norėdamos išlikti rinkoje įmonės turėtų parduoti mažesnėmis kainomis. Dėl to veikiausiai padidėtų visų bendrovių, kurioms taikomas įsipareigojimas, dempingo skirtumai.

(207)

Antra, priemonių vengimas galėtų būti laikomas papildomu veiksniu, rodančiu eksportuotojų suinteresuotumą patekti į Sąjungos rinką ir negalėjimą Sąjungos rinkoje konkuruoti nevykdant dempingo. Kinijos įmonės taip pat vykdė nesąžiningą kainodarą eksportuodamos į kitas rinkas, kaip matyti iš daug prekybos apsaugos priemonių, kurios trečiosiose šalyse yra nustatytos citrinų rūgščiai, kaip minėta 200 konstatuojamojoje dalyje.

(208)

Trečia, keturių bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo daug mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas, o tai rodo tikimybę, kad nustojus galioti priemonėms eksporto kainos toliau mažėtų, taigi ir toliau didėtų dempingo skirtumai.

(209)

Jei priemonės nustotų galioti, iš pirmiau pateiktos analizės matyti, kad dempingas tęstųsi ir kad būtų didelė tikimybė, jog didėtų dempingo skirtumai, kaip ir importo į patrauklią Sąjungos rinką apimtis.

(210)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo išvadomis dėl nepanaudotų pajėgumų. Jie tvirtino, kad, remiantis pačios Komisijos skaičiavimais, nepanaudoti pajėgumai sumažėjo nuo 192 000 tonų 2015 m. (ankstesnė peržiūra) iki 129 000 tonų per PTL, o tai prieštarauja išvadai, kad dėl vis didesnių nepanaudotų gamybos pajėgumų daromas didesnis spaudimas eksportuoti. Komisija pažymėjo, kad nepanaudotus pajėgumus ji įvertino remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. Šie bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai skiriasi nuo ankstesnėje peržiūroje dalyvavusių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų. Dėl šios priežasties CCCMC ir trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktas palyginimas yra klaidingas. Bet kuriuo atveju 129 000 tonų vis dar yra didžiuliai pertekliniai pajėgumai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(211)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija nepatikrino Sąjungos pramonės pateiktų įrodymų dėl planuojamo pajėgumų didinimo patikimumo ir tikslumo. Komisija pažymėjo, kad ji atidžiai peržiūrėjo Sąjungos pramonės ir CCCMC pateiktą informaciją šiuo klausimu ir nenustatė nieko, kas galėtų pakeisti jos išvadas, pateiktas 197 konstatuojamojoje dalyje.

(212)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisijos išvada, kad netaikant naujų priemonių eksporto į Sąjungą kainos sumažėtų iki kainų į trečiąsias šalis lygio, yra visiškai hipotetinė. Jie taip pat tvirtino, kad Komisija nepateikė nei kiekybinio vertinimo, nei analizės, susijusios su jos išvada, kad netaikant priemonių eksportas iš KLR veikiausiai padidėtų ir būtų vykdomas didesniais dempingo skirtumais. Galiausiai jie tvirtino, kad Komisija nepateikė tvirtų ekonominių argumentų, kodėl Kinijos eksportuojantys gamintojai gerokai sumažintų savo kainas į Sąjungą, jei priemonių taikymas nebūtų atnaujintas.

(213)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad atlikus tyrimą buvo aiškiai nustatyta, kad dempingas tęsiasi net remiantis vien eksporto kainomis, kurios grindžiamos įsipareigojimų MIK. Eksportuojančių gamintojų, kuriems įsipareigojimai netaikomi, kainos buvo gerokai mažesnės, o tai aiškiai rodo, kad, jei nebūtų įsipareigojimų, kainos greičiausiai mažėtų. Be to, Komisija nustatė, kad visų eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas įsipareigojimas, eksporto į Sąjungą kainos buvo gerokai didesnės už eksporto į kitas rinkas kainas, o tai rodo, kad Sąjungos rinka bus patraukli importo didinimui. Šie elementai ir dideli nepanaudoti pajėgumai KLR aiškiai patvirtino išvadą, kad, jeigu priemonės būtų panaikintos, į Sąjungą veikiausiai ir toliau būtų eksportuojama dempingo kainomis ir didesnėmis apimtimis.

(214)

Per PTL panašų produktą Sąjungoje gamino du gamintojai. Abu gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(215)

Atsižvelgdama į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro tik du gamintojai, ir siekdama apsaugoti konfidencialią informaciją, Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį kai kuriuos skaičius šiame reglamente nurodė intervalais ir (arba) indeksais.

(216)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 300 000–350 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi abiejų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais.

(217)

Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungos atvirojoje rinkoje ir importu iš KLR ir kitų trečiųjų šalių, kaip nurodyta klausimyno atsakymuose ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze pagrįstoje importo statistikoje.

(218)

Suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(219)

Sąjungos suvartojimas iš pradžių padidėjo 7 %, o daugiausiai padidėjo 2017 ir 2018 m. Nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio suvartojimas šiek tiek sumažėjo, tačiau tebebuvo 3 % didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(220)

Citrinų rūgšties suvartojimas padidėjo dėl to, kad padidėjo produktų, kuriuose naudojamas peržiūrimasis produktas, suvartojimas įvairiuose pramonės sektoriuose, kaip antai maisto produktų, namų priežiūrai naudojamų ploviklių, vaistų ir kosmetikos gaminių sektoriuose. Be to, teisės aktais, kuriais reikalaujama pakeisti fosfatus namų priežiūrai naudojamuose plovikliuose, prisidėta prie peržiūrimojo produkto suvartojimo padidėjimo, nes citrinų rūgštis yra vienas iš tinkamesnių fosfatų pakaitalų naudoti pagal šias paskirtis.

(221)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze ir Sąjungos pramonės klausimyno atsakymais.

(222)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(223)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis buvo didelė ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2016 m., tebebuvo beveik tokio paties lygio. Mažesnė importo apimtis 2017 m. ir didesnė 2018 m. yra susijusios su tuo, kad citrinų rūgštis yra vežama dideliais kiekiais ir kad toks didelis kiekis į Sąjungos rinką pateko 2018 m. sausio mėn., todėl jis buvo priskirtas 2018 m. importui (2018 m. sausio mėn. importas yra maždaug 50 % didesnis nei 2017 m. gruodžio mėn.). Apskritai importo iš Kinijos apimtis buvo pastovi.

(224)

Citrinų rūgšties importo iš Kinijos rinkos dalis buvo didelė ir iš esmės nebuvo mažesnė nei 40 %, tik nagrinėjamuoju laikotarpiu nežymiai sumažėjo 1,4 procentinio punkto. Kadangi importas iš kitų šalių taip pat sumažėjo, kaip aprašyta 234–235 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pastebėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusią paklausą patenkino padidėjusi Sąjungos pramonės gamyba.

(225)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(226)

Iš Kinijos importuotos citrinų rūgšties kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovi. Apskritai, palyginti su 2016 m., Kinijos citrinų rūgšties kaina sumažėjo 5 %. Kaip matyti iš 8 lentelės, importo iš Kinijos kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos kainas.

(227)

Importo kainų padidėjimas 2017 m. gali būti susijęs su suvartojimo padidėjimu, kuris, kaip paaiškinta 219 konstatuojamojoje dalyje, 2017 m. buvo itin didelis dėl 220 konstatuojamojoje dalyje aprašytų su fosfatais susijusių teisės aktų pakeitimų. Padidėjus paklausai padidėjo ir importo kainos. 2018 ir 2019 m., pasikeitus paklausai, kainos vėl sumažėjo.

(228)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(229)

Toliau pateikiami du priverstinio kainų mažinimo skirtumų lygiai: pirmasis – bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas 189 konstatuojamojoje dalyje minėtas įsipareigojimas. Antrasis – ir trims bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurioms buvo taikomas įsipareigojimas. Jie atskiriami dėl to, kad įsipareigojimo sąlygos turėjo įtakos bendrovių, kurioms taikomas įsipareigojimas, kainoms.

(230)

Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju nebuvo įmanoma nustatyti priverstinio kainų mažinimo pagal kiekvienos rūšies produkto kainas, nes tokios informacijos nebuvo. Todėl priverstinis kainų mažinimas nustatytas lyginant bendras vidutines svertines Sąjungos gamintojų ir nebendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainas.

(231)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomi įsipareigojimai, atveju priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo didesnis nei 19 %, o eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas įsipareigojimas, atveju – didesnis nei 10 %.

(232)

Citrinų rūgštis iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, daugiausia importuojama iš Kambodžos, Kolumbijos ir Tailando.

(233)

(Bendros) importo apimties, taip pat citrinų rūgšties importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(234)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia citrinų rūgšties iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, importuota iš Tailando. Importas iš Tailando per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 31 %. Kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais kainų raida buvo panaši į importo iš Kinijos kainų raidą, tačiau jos buvo 11–15 % didesnės.

(235)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu citrinų rūgšties importas iš visų trečiųjų šalių sumažėjo 30 %. Šio importo kainos taip pat buvo didesnės už importo iš Kinijos kainas.

(236)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(237)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Sąjungos gamybos apimtis, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(238)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 9 %, o 2017 m. gamybos apimtis buvo didžiausia (tuo metu ji buvo 14 % didesnė nei 2016 m.). Sąjungos pramonės gamybos apimties raida iš esmės atitinka Sąjungos suvartojimo raidą.

(239)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nuolat didėjo ir, palyginti su 2016 m., peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 13 % didesni.

(240)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė žemiausią lygį – buvo 3 % mažesnis nei 2016 m.

(241)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(242)

Pardavimas uždarojoje rinkoje, daugiausia susijęs su specializuotų produktų ir specialiųjų druskų, kuriuose citrinų rūgštis naudojama kaip žaliava, gamyba, kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo labai nedidelis (mažiau nei 5 000 tonų), todėl neturėjo pastebimos įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, įskaitant jos rinkos dalis.

(243)

Pardavimo raida buvo panaši į gamybos tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %, o 2017 m. buvo didžiausia.

(244)

Sąjungos pramonės rinkos dalis kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo 50–64 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo maždaug 4 procentiniais punktais.

(245)

Užimtumo ir našumo Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas Sąjungoje

(246)

Darbuotojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo maždaug 7 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu viršijo 640 darbuotojų.

(247)

Našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik nežymiai – apie 2 %. Šiuo atžvilgiu našumas išreiškiamas tonomis darbuotojų skaičiui (etato ekvivalentai) per metus.

(248)

Faktinių dempingo skirtumų poveikį Sąjungos pramonei sušvelnino įsipareigojimas, taikomas didelių Kinijos eksportuojančių gamintojų kainoms, kuris buvo nustatytas kaip atitinkamų Kinijos eksporto kainų apatinė riba.

(249)

Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo žalos, kurią darė Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingas. Kaip matyti iš palankios pagrindinių žalos rodiklių tendencijos, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsigavimas tęsėsi.

(250)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(251)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinės svertinės vieneto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovios ir padidėjo tik 1 %.

(252)

Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 5 % didesnės nei 2016 m. Dėl padidėjusių sąnaudų ir tik nedidelio pardavimo kainų padidėjimo sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 257 konstatuojamojoje dalyje.

(253)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(254)

Vidutinės Sąjungos gamintojų darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 % – mažiau nei infliacija Sąjungoje per šį laikotarpį.

(255)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(256)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos. Padidėjus pardavimui ir gamybai atsargų lygis yra pastovus. Gerokai sumažėjęs atsargų lygis 2017 m. pabaigoje buvo išimtis. Išimtis susijusi su padidėjusia citrinų rūgšties paklausa dėl to, kad buvo pakeista tam tikrų produktų cheminė sudėtis ir pašalinti fosfatai, kaip paaiškinta 220 konstatuojamojoje dalyje.

(257)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(258)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(259)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas buvo didžiausias 2017 m. Išskirtinės aplinkybės buvo susijusios su fosfatų pakeitimu, kaip aprašyta 220 konstatuojamojoje dalyje, o didesnis tų metų pelningumas turėtų būti siejamas su būtent tais metais padidėjusia paklausa. Bendras pramonės pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu viršijo 10 %.

(260)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2017 m., jo raida išliko panaši.

(261)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos raida buvo panaši į pelningumo raidą ir išliko patenkinama visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(262)

Nė vienas Sąjungos gamintojas nepranešė, kad būtų turėjęs sunkumų didinti kapitalą per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(263)

Daugumos žalos rodiklių, tokių kaip gamyba, pardavimo apimtis, užimtumas, pajėgumai, našumas ir pinigų srautas, raida buvo teigiama. Nors finansinių rodiklių (pvz., pelningumo ir investicijų grąžos) tendencijos buvo neigiamos, absoliutūs dydžiai yra patenkinami ir nerodo materialinės žalos požymių.

(264)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(265)

262 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nebuvo daroma, ir pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliko vertinimą siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad, jei būtų leista importui iš Kinijos nebetaikyti priemonių, dėl importo dempingo kaina iš Kinijos daryta žala pasikartotų (64).

(266)

Iš pirmiau aprašytų peržiūrimojo produkto importo iš Kinijos kainų ir apimties tendencijų matyti, kad, nors Kinijos eksportuotojai išliko aktyvūs Sąjungos rinkos dalyviai, dėl galiojančių priemonių (muito ir įsipareigojimų) rinkos sąlygos pagerėjo. Šie pokyčiai buvo naudingiausi Sąjungos pramonei, nes kitos trečiosios šalys ne taip aktyviai dalyvavo rinkoje. Tai rodo, kad žala pašalinta visų pirma dėl galiojančių priemonių.

(267)

Kaip minėta 196–197 konstatuojamosiose dalyse, KLR eksportuojantys gamintojai turi didžiulius ir vis didėjančius nepanaudotus pajėgumus, kurie leidžia jiems labai greitai padidinti eksporto apimtį. Be to, atsižvelgiant į didesnes kainas Sąjungos rinkoje, palyginti su daugumos trečiųjų šalių rinkomis, tikėtina, kad leidus nebetaikyti antidempingo priemonių šiuo metu į tas šalis eksportuojami dideli kiekiai taip pat gali būti nukreipti į Sąjungos rinką.

(268)

Be to, pagrindinėse tarptautinėse rinkose Kinijos citrinų rūgščiai taikomos prekybos apsaugos priemonės. Todėl Kinijos eksportuojantiems gamintojams bus sudėtingiau parduoti produktą šiose rinkose nei neapsaugotoje Sąjungos rinkoje, jeigu joje būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(269)

Be to, net ir nustačius priemones, dėl Kinijos eksportuotojų kainų lygio Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai gerokai mažinamos. Netaikant muitų, eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomas įsipareigojimas, vykdomas priverstinis kainų mažinimas viršytų 29 %. Tai yra kainos, kuriomis Kinijos eksportuojantys gamintojai tikriausiai parduotų produktą Sąjungos rinkoje, jeigu nebūtų taikomos priemonės. Netaikant priemonių Sąjungos pramonė negalėtų išlaikyti savo kainų, todėl veikiausiai patirtų nuostolių, kaip buvo nustatyta per pradinį tyrimą.

(270)

Tikimybę, kad Kinija eksportuos produktą maža kaina, jeigu nebus priemonių, taip pat patvirtina daug kitų šalių antidempingo tyrimų dėl Kinijos citrinų rūgšties, kaip minėta 200 konstatuojamojoje dalyje.

(271)

Dideli Kinijos gamintojų eksporto pajėgumai ir žalingos kainos tiesiogiai lemtų greitą Sąjungos pramonės pardavimo ir (arba) kainų sumažėjimą, o dėl to labai pablogėtų finansinė padėtis ir kiltų pavojus Sąjungos pramonės išlikimui, kaip matyti iš 276 konstatuojamojoje dalyje aprašyto kitų Sąjungos gamintojų veiklos sustabdymo.

(272)

Atskleidus faktus CCCMC ir trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai dėl žalos pasikartojimo tikimybės tvirtino, kad, baigus galioti priemonėms, importo mažesnėmis kainomis didinimas neturėtų komercinės ar rinkos prasmės. Be to, CCCMC taip pat tvirtino, kad prekybos apsaugos priemonės kitose šalyse neturėtų didelio poveikio Kinijos eksportuojančių gamintojų sprendimų priėmimui. Šie tvirtinimai nebuvo nei pagrįsti, nei jais nebuvo įrodyta, kad daugelis pirmiau minėtų esminių elementų ir argumentų būtų neteisingi. Be to, Komisija pastebėjo, kad importo kainos be muitų, kaip parodyta 3 lentelėje, jau yra gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas (kaip parodyta 11 lentelėje). Todėl net ir toliau taikant tokias mažas importo kainas Sąjungos pramonei būtų daromas spaudimas, kuris veikiausiai vėl virstų žala. Todėl šių tvirtinimų negalima priimti.

(273)

Taigi, daroma išvada, kad labai tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš Kinijos žalingomis dempingo kainomis ir tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

(274)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(275)

Atliekant šį tyrimą bendradarbiavo abu Sąjungos gamintojai, kurie kartu pagamina 100 % Sąjungos produkcijos. Kaip nurodyta 263 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo padarytos žalos ir, kai jos neveikia nesąžininga konkurencija su importu dempingo kaina, yra gyvybinga.

(276)

Sąjungos pramonė prisiderino prie padidėjusios citrinų rūgšties paklausos, įskaitant investicijas, kurių reikėjo jos gamybos pajėgumams didinti, ir planus pajėgumams toliau plėsti.

(277)

Kartu, jeigu priemonių būtų atsisakyta, nesąžininga konkurencija dėl importo iš Kinijos dempingo kaina tikriausiai padidėtų ir tai keltų grėsmę likusių gamintojų veiklos tęstinumui, nors įprastinėmis sąlygomis pramonė yra gyvybinga. Primenama, kad, kol importui iš Kinijos nebuvo nustatytos priemonės, trys Sąjungos gamintojai sustabdė veiklą.

(278)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(279)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, klausimyno atsakymus pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas. Taigi, importuotojai nebuvo labai suinteresuoti šiuo tyrimu.

(280)

Citrinų rūgšties importuotojai dažnai yra platesnio cheminių produktų asortimento prekiautojai, todėl jie neapsiriboja citrinų rūgštimi. Be to, prekiautojai importuoja cheminius produktus iš kitų trečiųjų šalių, ne tik Kinijos, taip pat prekiauja Sąjungos pramonės pagamintais produktais. Todėl tikėtina, kad galimas tolesnio muitų taikymo poveikis importuotojams bus labai nedidelis.

(281)

Kaip nustatyta 23 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai klausimyno atsakymus pateikė keturi naudotojai sveikatos, grožio ir namų higienos pramonės sektoriuose. Nepaisant to, kad maisto produktų ir gėrimų pramonė yra didžiausia citrinų rūgšties naudotoja, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas šios pramonės naudotojas.

(282)

Daugumai naudotojų citrinų rūgštis sudaro mažą ar net nereikšmingą jų sąnaudų struktūros dalį. Citrinų rūgšties kiekis kai kuriuose konkrečiuose tam tikrų rūšių produktuose, ypač namų higienos priemonėse, pvz., indaplovių tabletėse, yra daug didesnis.

(283)

Pastabose bendradarbiujantys naudotojai tvirtino, kad Sąjungos pramonė yra visiškai atsigavusi, ir nurodė, kad ji negali visiškai patenkinti paklausos Sąjungoje. Pastabose taip pat paminėta, kad visų pirma produktų, kuriuose citrinų rūgšties yra itin daug, gamyba Sąjungoje yra mažiau konkurencinga, palyginti su šalimis, kuriose citrinų rūgščiai muitai netaikomi. Naudotojai taip pat atkreipė dėmesį į gerą Sąjungos gamintojų finansinę padėtį.

(284)

Galiojančios priemonės neturėjo įtakos galimybei įsigyti citrinų rūgšties iš ne Sąjungos šaltinių, kaip tą patvirtina ir toliau didele apimtimi į rinką patenkantis Kinijos eksportas. Gamybos pajėgumus Sąjungoje planuoja didinti tiek Sąjungos gamintojai, tiek subjektai Kinijos investicijomis Sąjungoje, kaip nurodyta 199 konstatuojamojoje dalyje.

(285)

Bendradarbiaujančių naudotojų pelningumas buvo didelis, o daugumai naudotojų citrinų rūgšties, kaip žaliavos, sąnaudų finansinis poveikis buvo nereikšmingas. Naudotojams, gaminantiems tam tikros rūšies produktus, kuriuose yra didesnis citrinų rūgšties kiekis, šie produktai sudarė tik daug platesnio asortimento dalį. Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, kai atliekant tyrimą bendradarbiavo daugiau naudotojų, Komisija nustatė, kad citrinų rūgštis sudaro ne daugiau kaip 5 % cheminius produktus gaminančių naudotojų žaliavų sąnaudų. Todėl manyta, kad priemonių poveikis šiems naudotojams buvo nedidelis.

(286)

Taigi, priemonių teigiamas poveikis Sąjungos pramonei buvo gerokai didesnis nei nedidelis neigiamas galiojančių priemonių poveikis naudotojams.

(287)

Tiekimo saugumas yra svarbus citrinų rūgšties rinkos elementas. Pagal daugumą citrinų rūgšties naudojimo paskirčių kainos veiksnys buvo nereikšmingas, tačiau ypatingai svarbu buvo peržiūrimojo produkto kaip žaliavos prieinamumas. Jei nebūtų taikomos priemonės, Sąjungos pramonės išlikimui kiltų pavojus, o tai darytų poveikį ne tik pačiai pramonei – pvz., sumažėtų esamų tiekimo šaltinių arba konkurentų rinkoje.

(288)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamai Kinijos kilmės citrinų rūgščiai neatitiktų Sąjungos interesų.

(289)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones citrinų rūgščiai iš Kinijos reikėtų taikyti toliau.

(290)

Atsižvelgdama į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – JK) išstojimą iš Europos Sąjungos, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., Komisija taip pat išnagrinėjo tokio išstojimo poveikį šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadoms.

(291)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad viso citrinų rūgšties importo į JK dalis, palyginti su visu importu į ES 28, per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnė nei 10 % (šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė). Vidaus rinkos sumažėjimas iki ES 27 valstybių narių rinkos neturėtų įtakos nei Sąjungos rinkos patrauklumui, nei nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą kainų lygiui.

(292)

Dviejų vienintelių Sąjungos gamintojų pardavimo JK apimtis buvo tokia pati.

(293)

Apskaičiuojant dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurių dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, dempingo skirtumą iš jo išbraukiant pardavimą eksportui į JK, poveikis būtų ne didesnis nei 1 procentinis punktas. Taigi atitinkamai nebendradarbiaujantiems gamintojams apskaičiuoti dempingo skirtumai taip pat nesikeistų.

(294)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šio tyrimo, po kurio antidempingo priemonės paliekamos galioti, rezultatai nesiskirtų nepriklausomai nuo to, ar JK duomenys būtų įtraukti į analizę, ar ne. Nė viena suinteresuotoji šalis šiuo klausimu pastabų nepateikė.

(295)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(296)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (65) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(297)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,