(1)

priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 (3) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (4), buvo iš esmės sustiprintos Sąjungos galimybės baudžiamosios teisės priemonėmis apsaugoti savo finansinius interesus. Europos prokuratūros įsteigimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų Sąjungos baudžiamosios justicijos ir kovos su sukčiavimu politikos srityse, nes jai suteikiami įgaliojimai dalyvaujančiose valstybėse narėse atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir pareikšti kaltinimus, susijusius su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis, kaip tai suprantama Direktyvoje (ES) 2017/1371;

(2)

siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) atlieka administracinių pažeidimų, taip pat nusikalstamo elgesio administracinius tyrimus. Baigusi savo tyrimus, ji gali nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms teikti teismines rekomendacijas, kad jos galėtų pareikšti kaltinimus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą valstybėse narėse. Valstybėse narėse, dalyvaujančiose Europos prokuratūros veikloje, Tarnyba apie įtariamas nusikalstamas veikas praneš Europos prokuratūrai ir bendradarbiaus su Europos prokuratūra Europos prokuratūros atliekamų tyrimų kontekste;

(3)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/1939 priėmimą, turėtų būti iš dalies pakeistas ir pritaikytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (5). Reglamento (ES) 2017/1939 nuostatos, kuriomis reglamentuojami Tarnybos ir Europos prokuratūros santykiai, turėtų atsispindėti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatose ir tos nuostatos turėtų papildyti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatas, kad būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų aukščiausio lygio apsauga pasitelkiant jų sinergiją, kartu užtikrinant glaudų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, papildomumą ir dubliavimosi vengimą;

(4)

siekdamos bendro tikslo išsaugoti Sąjungos biudžeto vientisumą Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų užmegzti ir palaikyti lojalaus bendradarbiavimo principu grindžiamus glaudžius santykius, kuriais būtų siekiama užtikrinti jų atitinkamų įgaliojimų papildomumą ir jų veiksmų koordinavimą, ypač kiek tai susiję su tvirtesnio bendradarbiavimo kuriant Europos prokuratūrą taikymo sritimi. Tarnybos ir Europos prokuratūros santykiai turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti būtų naudojamos visos priemonės;

(5)

Reglamentu (ES) 2017/1939 Tarnyba ir Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros bei valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos įpareigojami nepagrįstai nedelsiant pranešti Europos prokuratūrai apie visą įtariamą nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra gali naudotis savo kompetencija. Kadangi Tarnyba turi įgaliojimus atlikti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos administracinius tyrimus, ji turi idealias sąlygas ir priemones veikti kaip Europos prokuratūros partnerė ir privilegijuotas informacijos šaltinis;

(6)

elementų, rodančių galimą nusikalstamą elgesį, priskiriamą Europos prokuratūros kompetencijai, gali būti Tarnybos gaunamuose pradiniuose įtarimuose arba jie paaiškėja tik atliekant administracinį tyrimą, kurį Tarnyba pradeda įtardama administracinį pažeidimą. Todėl, siekdama įvykdyti savo pareigą pranešti apie atitinkamus atvejus Europos prokuratūrai, Tarnyba turėtų pranešti apie įtariamą nusikalstamą elgesį bet kuriuo etapu prieš jos vykdomus tyrimus arba jų metu;

(7)

Reglamente (ES) 2017/1939 nustatyti būtinieji elementai, kurie turi būti pranešimuose. Siekiant nustatyti tuos elementus ir surinkti būtiną informaciją, Tarnybai gali reikėti atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Tarnyba tokį vertinimą turėtų atlikti skubiai, taikydama priemones, kurios nekelia pavojaus, kad bus pakenkta ateityje galimam nusikalstamų veikų tyrimui. Jeigu baigusi savo vertinimą Tarnyba įtaria, kad esama Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ji apie tai turėtų pranešti Europos prokuratūrai;

(8)

atsižvelgdamos į Tarnybos ekspertines žinias, Sutartimis ar jomis remiantis įsteigtos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros (toliau – institucijos, įstaigos, organai ir agentūros) turėtų galėti pasinaudoti Tarnyba tokiam pirminiam įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, vertinimui atlikti;

(9)

pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Tarnyba iš esmės neturėtų lygiagrečiai pradėti tų pačių Europos prokuratūros jau tiriamų faktų administracinio tyrimo. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, Tarnybai gali reikėti atlikti papildantį administracinį tyrimą anksčiau, nei užbaigiamas Europos prokuratūros pradėtas baudžiamasis procesas, siekiant įsitikinti, ar būtina taikyti atsargumo priemones arba ar turėtų būti imamasi finansinių, drausminių ar administracinių veiksmų. Toks papildantis tyrimas gali būti tikslingas, inter alia, siekiant susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas, kurioms yra taikomos konkrečios senaties terminų taisyklės, jeigu sumos, kurias rizikuojama prarasti, yra labai didelės arba jeigu rizikingais atvejais administracinėmis priemonėmis reikia išvengti tolesnių išlaidų;

(10)

reikalavimo nedubliuoti tyrimų tikslais sąvoka „tie patys faktai“ turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką dėl principo ne bis in idem; sąvoka „tie patys faktai“ reiškia, kad tiriami materialūs faktai yra identiški arba iš esmės tokie patys, tai suprantant kaip konkrečių aplinkybių, kurios yra neatsiejamai susijusios laiko ir erdvės atžvilgiu, visumą;

(11)

Reglamente (ES) 2017/1939 numatyta, kad Europos prokuratūra gali prašyti Tarnybos atlikti papildančius administracinius tyrimus. Nesant tokio prašymo, tokius papildančius tyrimus turėtų būti galima atlikti Tarnybos iniciatyva konkrečiomis sąlygomis, pasikonsultavus su Europos prokuratūra. Visų pirma Europos prokuratūrai turėtų būti suteikta galimybė prieštarauti Tarnybos tyrimo pradėjimui ar tolesniam jo vykdymui arba tam tikrų su vienu iš jos atliekamų tyrimų susijusių veiksmų vykdymui, ypač siekiant išlaikyti Europos prokuratūros tyrimų ir įgaliojimų veiksmingumą. Tarnyba neturėtų atlikti jokio veiksmo, dėl kurio Europos prokuratūra pareiškė prieštaravimų. Jeigu Tarnyba pradeda tyrimą, kai tokių prieštaravimų nėra, ji turėtų atlikti tą tyrimą nuolat konsultuodamasi su Europos prokuratūra;

(12)

Tarnyba turėtų aktyviai remti Europos prokuratūros tyrimus. Šiuo atžvilgiu Europos prokuratūra Tarnybos turėtų galėti prašyti paremti ar papildyti jos atliekamus nusikalstamų veikų tyrimus naudojantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 suteiktais įgaliojimais. Tokią paramą Tarnyba turėtų teikti laikydamasi savo įgaliojimų ir tame reglamente numatytos sistemos;

(13)

siekiant užtikrinti veiksmingą Tarnybos ir Europos prokuratūros veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir skaidrumą, jos turėtų nuolat keistis informacija. Siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos ir Europos prokuratūros atitinkamų veiksmų koordinavimą, kad būtų užtikrintas papildomumas ir išvengiama veiksmų dubliavimo, itin aktualu, kad informacija būtų keičiamasi Tarnybai ar Europos prokuratūrai dar nepradėjus tyrimų. Tuo tikslu Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų naudotis funkcijomis „yra atitiktis“ arba „nėra atitikties“ savo atitinkamose bylų valdymo sistemose. Tarnyba ir Europos prokuratūra savo darbo tvarkos susitarimuose turėtų tiksliai nurodyti to keitimosi informacija procedūrą ir sąlygas. Siekiant užtikrinti tinkamą taisyklių, kuriomis siekiama išvengti dubliavimo ir užtikrinti papildomumą, taikymą, Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų susitarti dėl tam tikrų keitimosi savo informacija terminų;

(14)

2017 m. spalio 2 d. Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymo vertinimo (toliau – Komisijos vertinimo ataskaita) padaryta išvada, kad 2013 m. padarytais teisinės sistemos pakeitimais, kiek tai susiję su tyrimų eiga, bendradarbiavimu su partneriais ir susijusių asmenų teisėmis, buvo aiškiai pagerinta padėtis. Kartu Komisijos vertinimo ataskaita atkreipė dėmesį į trūkumus, kurie daro poveikį tyrimų veiksmingumui ir efektyvumui;

(15)

į aiškiausiai suformuluotas Komisijos vertinimo ataskaitos išvadas būtina atsižvelgti iš dalies pakeičiant Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013. Tie daliniai pakeitimai yra būtini trumpuoju laikotarpiu siekiant sustiprinti sistemą, skirtą Tarnybos atliekamiems tyrimams, kad Tarnyba išliktų stipri ir visapusiškai veikianti ir, kad ji administraciniais tyrimais papildytų Europos prokuratūros taikomus baudžiamosios teisės metodus, nekeičiant Tarnybos įgaliojimų ar kompetencijos. Daliniai pakeitimai daugiausia susiję su sritimis, kuriose nepakankamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 aiškumas galėtų trukdyti Tarnybai veiksmingai atlikti tyrimus, pavyzdžiui, patikrinimų ir inspektavimų vietoje atlikimui, galimybei susipažinti su bankų sąskaitų informacija ar Tarnybos parengtų bylų ataskaitų, kaip įrodymų administraciniuose ar teismo procesuose, priimtinumui;

(16)

Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 daliniais pakeitimais nedaromas poveikis tyrimų sistemai taikytinoms procesinėms garantijoms. Tarnyba privalo taikyti Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (6) suteikiamas procesines garantijas bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytas procesines garantijas. Ta sistema reikalaujama, kad Tarnyba savo tyrimus atliktų objektyviai, nešališkai ir konfidencialiai, ieškodama susijusių asmenų kaltės ir nekaltumo įrodymų, o tyrimo veiksmus atliktų gavusi rašytinį įgaliojimą ir atlikusi teisėtumo patikrinimą. Tarnyba turi užtikrinti pagarbą asmenų, kuriems jos tyrimai daro poveikį, teisėms, įskaitant nekaltumo prezumpciją ir teisę neduoti parodymų prieš save. Kuomet surengiamas pokalbis su susijusiais asmenimis, tie asmenys turi turėti, inter alia, teisę, kad jiems padėtų jų pasirinkti asmenys, teisę patvirtinti pokalbio protokolą ir teisę vartoti bet kurią iš Sąjungos institucijų oficialiųjų kalbų. Susiję asmenys taip pat turi teisę pateikti pastabas dėl bylos faktų prieš parengiant išvadas;

(17)

asmenims, pranešantiems apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, korupciją ir bet kurią kitą neteisėtą veiklą, turėtų būti suteikta apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (7);

(18)

tais atvejais, kai Tarnyba, neviršydama savo įgaliojimų, Europos prokuratūros prašymu vykdo paramos priemones, siekiant apsaugoti įrodymų priimtinumą, taip pat pagrindines teises ir procesines garantijas, kartu vengiant tyrimų dubliavimo ir užtikrinant veiksmingą ir papildantį bendradarbiavimą, Tarnyba ir Europos prokuratūra, veikdamos glaudžiai bendradarbiaujant, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/1939 VI skyriuje nustatytų taikytinų procesinių apsaugos priemonių;

(19)

Tarnyba turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, taigi, atlikdama įtariamų Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kito neteisėto elgesio atvejų tyrimus, ji turi teisę patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas ir gauti jų dokumentaciją. Tokie patikrinimai ir inspektavimai vietoje atliekami pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, o juose numatyta, kad kai kuriais atvejais tie įgaliojimai vykdomi nacionalinės teisės nustatytomis sąlygomis. Komisijos vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad nacionalinės teisės taikymo mastas ne visada tiksliai aiškus, todėl mažėja Tarnybos atliekamų tyrimo veiksmų veiksmingumas;

(20)

todėl tikslinga aiškiau išdėstyti atvejus, kuriais Tarnybai atliekant tyrimus turi būti taikoma nacionalinė teisė, nekeičiant Tarnybos įgaliojimų arba būdo, kaip Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 veikia valstybių narių atžvilgiu, atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-48/16 Sigma Orionis SA prieš Europos Komisiją (8);

(21)

tais atvejais, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas sutinka, kad būtų atliktas patikrinimas ir inspektavimas vietoje, Tarnyba patikrinimus ir inspektavimus vietoje turėtų atlikti remdamasi vien Sąjungos teise. Tai Tarnybai leistų veiksmingai ir suderintai naudotis savo tyrimo įgaliojimais visose valstybėse narėse, taip siekiant prisidėti prie Sąjungos finansinių interesų aukšto lygio apsaugos visoje Sąjungoje laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio;

(22)

tais atvejais, kai Tarnybai reikia pasikliauti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų pagalba, ypač, kai ekonominės veiklos vykdytojas priešinasi patikrinimui ir inspektavimui vietoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Tarnybos veiksmai duotų rezultatų, ir turėtų suteikti būtiną pagalbą pagal atitinkamas nacionalinės proceso teisės taisykles. Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Komisija turėtų atsižvelgti į valstybės narės pareigos bendradarbiauti su Tarnyba nevykdymą svarstydama, ar susigrąžinti atitinkamas sumas valstybių narių atžvilgiu taikant finansines pataisas pagal taikytiną Sąjungos teisę;

(23)

pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 Tarnyba gali sudaryti administracinius susitarimus su valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis, pavyzdžiui, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybomis, ir institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, kad nustatytų jų bendradarbiavimo pagal tą reglamentą sąlygas, visų pirma susijusias su informacijos perdavimu, tyrimų vykdymu ir bet kokiais tolesniais veiksmais;

(24)

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų nustatyta ekonominės veiklos vykdytojų pareiga bendradarbiauti su Tarnyba, vadovaujantis jų pareiga pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 suteikti galimybę atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje patalpose, žemėje, transportopriemonėse ar kitose erdvėse, naudojamose verslo tikslais, ir pareiga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) 129 straipsnyje, pagal kurią visi Sąjungos lėšas gaunantys asmenys ar subjektai turi visapusiškai bendradarbiauti saugant Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, Tarnybos atliekamų tyrimų metu;

(25)

vykdant tą bendradarbiavimo pareigą, Tarnyba turėtų galėti reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų susijusią informaciją, kai jie gali būti susiję su tiriama byla arba gali turėti tokią informaciją. Vykdydami tokius prašymus, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų duoti parodymų prieš save, bet turėtų privalėti atsakyti į faktinius klausimus ir teikti dokumentus, net jeigu ta informacija galėtų būti panaudota jų ar kito ekonominės veiklos vykdytojo neteisėtos veiklos buvimui nustatyti. Siekiant užtikrinti tyrimų veiksmingumą atsižvelgiant į dabartinę darbo praktiką, Tarnyba turėtų turėti galimybę prašyti prieigos prie informacijos privačiuose įrenginiuose, naudojamuose darbo tikslais. Tarnybos prieigai prie informacijos turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos ir tokia pati apimtis, kurios taikomos nacionalinėms kontrolės institucijoms, ir tik tuo atveju, jei Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad tokių įrenginių turinys gali būti svarbus tyrimui, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, ir prieiga turėtų būti susijusi tik su tyrimui svarbia informacija;

(26)

per patikrinimus ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje vykdomas tikrinimas, oficialiųjų kalbų ir turėtų turėti teisę, kad jiems padėtų jų pasirinktas asmuo, be kita ko, nepriklausomas teisininkas. Tačiau teisininko dalyvavimas neturėtų būti patikrinimų ir inspektavimų vietoje teisėtumo teisinė sąlyga. Siekiant užtikrinti patikrinimų ir inspektavimų vietoje veiksmingumą, ypač kiek tai susiję su įrodymų dingimo rizika, Tarnyba turėtų galėti patekti į patalpas, žemę, transporto priemones ar kitas erdves, naudojamas verslo tikslais, nelaukiant, kol ekonominės veiklos vykdytojas pasikonsultuos su teisininku. Tarnyba, prieš pradėdama patikrinimą ir inspektavimą vietoje, turėtų sutikti atidėti veiksmus tik trumpam pagrįstam laikui, kol bus pasikonsultuota su teisininku. Bet koks toks veiksmų atidėjimas turėtų būti ne ilgesnis nei tai absoliučiai būtina;

(27)

siekiant užtikrinti skaidrumą, atlikdama patikrinimus ir inspektavimus vietoje Tarnyba ekonominės veiklos vykdytojams turėtų suteikti tinkamą informaciją apie jų pareigą bendradarbiauti ir apie atsisakymo bendradarbiauti pasekmes, taip pat apie taikomą procedūrą, įskaitant procesines apsaugos priemones;

(28)

atlikdama vidaus tyrimus, o, kai būtina, atlikdama išorės tyrimus, Tarnyba turi teisę susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima susijusia informacija. Kaip siūloma Komisijos vertinimo ataskaitos išvadose, siekiant atsižvelgti į technologinės pažangos raidą, būtina aiškiau išdėstyti, kad tokia prieiga turėtų būti suteikiama neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies laikmenoje saugoma ta informacija ar duomenys. Atlikdama vidaus tyrimus Tarnyba turėtų turėti galimybę prašyti prieigos prie informacijos, laikomos privačiuose įrenginiuose, naudojamuose darbo tikslais, tais atvejais, kai Tarnyba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad jų turinys gali būti svarbus tyrimui. Turėtų būti įmanoma, kad atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nustatytų konkrečias Tarnybos prieigos sąlygas. Tokia prieiga turėtų atitikti būtinumo ir proporcingumo principus bei turėtų būti susijusi tik su tyrimui svarbia informacija. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų prieigos lygį Tarnybos atžvilgiu, taip pat aukštą susijusių asmenų pagrindinių teisių apsaugos lygį, institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų užtikrinti atskirų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų priimamų prieigos prie privačių įrenginių taisyklių nuoseklumą, kad būtų sudarytos lygiavertės sąlygos laikantis 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (10);

(29)

siekiant darnesnės Tarnybos tyrimų vykdymo sistemos, reikėtų dar labiau suderinti vidaus ir išorės tyrimams taikytinas taisykles, kad būtų panaikinti tam tikri Komisijos vertinimo ataskaitoje konstatuoti neatitikimai, kai skirtingos taisyklės yra nepagrįstos. Pavyzdžiui, atlikus išorės tyrimą parengtos ataskaitos ir rekomendacijos, jeigu būtina, turėtų būti siunčiamos susijusiai (-am) institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad ji (jis) imtųsi tinkamų veiksmų, kaip daroma atliekant vidaus tyrimus. Kai tai įmanoma, neviršydama savo įgaliojimų, Tarnyba turėtų paremti susijusią instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą vykdant jos rekomendacijas. Tais atvejais, kai Tarnyba nepradeda tyrimo, ji turėtų galėti siųsti susijusią informaciją valstybių narių valdžios institucijoms arba institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų. Ji turėtų siųsti tokią informaciją, kai nusprendžia nepradėti tyrimo, nors yra pakankamai įtarimų dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos. Prieš tai darydama, Tarnyba turėtų deramai apsvarstyti galimą įsikišimą į Europos prokuratūros atliekamus tyrimus;

(30)

atsižvelgiant į didelę nacionalinių institucinių struktūrų įvairovę, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti Tarnybai apie institucijas, kurios yra kompetentingos imtis veiksmų pagal Tarnybos rekomendacijas, taip pat institucijas, kurios turi būti informuotos, pavyzdžiui, finansų, statistikos ar stebėsenos tikslais, kad jos galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas. Tokios institucijos gali būti nacionalinės kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos. Remiantis nusistovėjusia ESTT praktika, Tarnybos ataskaitose pateikiamos Tarnybos rekomendacijos neturi privalomos teisinės galios tokioms valstybių narių institucijoms ar institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms;

(31)

Tarnybai turėtų būti suteiktos būtinos priemonės pinigų pėdsakui sekti, kad būtų nustatytas didelei daliai nesąžiningo elgesio būdingas modus operandi. Bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir jų padedama, Tarnyba gali gauti savo tyrimų veiklai aktualią banko sąskaitų informaciją, kurią turi kredito įstaigos daugelyje valstybių narių. Siekiant užtikrinti veiksmingo metodo taikymą visoje Sąjungoje, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kaip dalis kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų bendros pareigos padėti Tarnybai, turėtų būti nustatyta jų pareiga teikti Tarnybai banko sąskaitų informaciją. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie kompetentingas valdžios institucijas, per kurias turi vykti toks bendradarbiavimas. Teikdamos tokią pagalbą Tarnybai, nacionalinės valdžios institucijos turėtų veikti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos susijusios valstybės narės kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms;

(32)

procesinių garantijų ir pagrindinių teisių apsaugos bei jų laikymosi tikslais Komisija turėtų sukurti vidaus pareigybę – procesinių garantijų kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) pareigybę, kuri, siekiant veiksmingai naudoti išteklius, administraciniu požiūriu turėtų būti priskirta Priežiūros komitetui ir jai turėtų būti suteikti pakankami ištekliai. Kontrolierius turėtų nagrinėti skundus visiškai nepriklausomai, be kita ko, nepriklausomai nuo Priežiūros komiteto ir Tarnybos, bei turėtų turėti prieigą prie visos informacijos, kuri yra būtina jo pareigoms atlikti;

(33)

susijęs asmuo Kontrolieriui turėtų galėti pateikti skundą, susijusį su tuo, kaip Tarnyba laikosi procesinių garantijų, taip pat dėl to, kad buvo pažeistos taisyklės, taikytinos Tarnybos tyrimams, visų pirma dėl procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimų. Tuo tikslu turėtų būti nustatytas skundų nagrinėjimo mechanizmas. Kontrolierius turėtų būti atsakingas už rekomendacijų dėl tokių skundų teikimą, kai būtina, siūlydamas skunde iškeltų klausimų sprendimus. Kontrolierius turėtų nagrinėti skundą taikydamas skubią rungimosi principu grindžiamą procedūrą, kartu Tarnybai suteikdamas galimybę tęsti atliekamą tyrimą. Kontrolierius turėtų suteikti skundo teikėjui ir Tarnybai galimybę pateikti pastabas skundo atžvilgiu arba išspręsti skunde iškeltus klausimus. Generalinis direktorius turėtų imtis tinkamų veiksmų tokia apimtimi, kuri yra leidžiama Kontrolieriaus rekomendacija. Generalinis direktorius tinkamai pagrįstais atvejais turėtų galėti nukrypti nuo Kontrolieriaus rekomendacijų. Tokio nukrypimo priežastys turėtų būti pridėtos prie galutinės tyrimo ataskaitos;

(34)

siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, Kontrolierius savo metinėje ataskaitoje turėtų pateikti informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą. Metinėje ataskaitoje visų pirma turėtų būti nurodyta: gautų skundų skaičius, susijusių procesinių reikalavimų ir pagrindinių teisių pažeidimų rūšys, atitinkami veiksmai ir, kai įmanoma, tolesnės priemonės, kurių ėmėsi Tarnyba;

(35)

Tarnybos ankstyvas informacijos perdavimas, kad būtų galima imtis atsargumo priemonių, yra būtina priemonė siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Siekiant šiuo klausimu užtikrinti Tarnybos ir institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų glaudų bendradarbiavimą, tikslinga, kad pastarieji, spręsdami dėl tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, bet kuriuo metu turėtų galimybę konsultuotis su Tarnyba;

(36)

Tarnybos parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais administraciniuose ar teismo procesuose tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Komisijos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad šia taisykle kai kuriose valstybėse narėse nepakankamai užtikrinamas Tarnybos veiklos veiksmingumas. Siekiant padidinti Tarnybos ataskaitų veiksmingumą ir nuoseklų naudojimą, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti numatyta, kad tokios ataskaitos yra priimtinos nebaudžiamojo pobūdžio teismo procesuose nacionaliniuose teismuose, taip pat administraciniuose procesuose valstybėse narėse. Taisyklė, kuria numatomas lygiavertiškumas su nacionalinės administracijos inspektorių parengtomis administracinėmis ataskaitomis, turėtų būti ir toliau taikoma nacionaliniuose baudžiamojo pobūdžio teismo procesuose. Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taip pat turėtų būti numatyta, kad Tarnybos parengtos ataskaitos yra priimtinos Sąjungos lygmens administraciniuose ir teismo procesuose;

(37)

Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 buvo nustatytos valstybių narių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos, kad Tarnybai ir valstybėms narėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją. Komisijos vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad jos teigiamai prisidėjo prie Tarnybos darbo. Komisijos vertinimo ataskaitoje taip pat nustatyta, kad reikia dar aiškiau apibrėžti tų kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad Tarnybai būtų teikiama būtina pagalba – tai savo ruožtu užtikrintų jos tyrimų veiksmingumą – dėl kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų organizacinės struktūros ir įgaliojimų paliekant spręsti kiekvienai valstybei narei. Tuo atžvilgiu kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms turėtų būti sudarytos sąlygos Tarnybai teikti būtiną pagalbą ar ją koordinuoti, kad Tarnyba, prieš pradėdama išorės ar vidaus tyrimą, jo metu arba jam pasibaigus, galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas;

(38)

Tarnybos pareiga valstybėms narėms teikti pagalbą siekiant koordinuoti jų veiksmus užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą yra pagrindinis jos įgaliojimų elementas, kuriuo remiamas tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas. Siekiant Tarnybai sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti koordinavimo veiklą ir jos bendradarbiavimą šiame kontekste su valstybių narių valdžios institucijomis, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, turėtų būti nustatytos išsamesnės taisyklės. Tos taisyklės neturėtų daryti poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, Komisijai suteiktais pagal konkrečias nuostatas, reglamentuojančias valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbą bei tų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą, visų pirma Tarybos reglamentui (EB) Nr. 515/97 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 608/2013 (12), taip pat koordinavimo veiklai, susijusiai su Europos struktūriniais ir investicijų fondais;

(39)

turėtų būti paaiškinta, kad, kai valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas, veikia bendradarbiaudamos su Tarnyba ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, jos ir toliau privalo laikytis nacionalinės teisės;

(40)

kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms koordinavimo veiklos kontekste turėtų būti įmanoma teikti pagalbą Tarnybai ir bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų dar labiau sustiprinti turimi bendradarbiavimo mechanizmai kovos su sukčiavimu srityje;

(41)

valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, taip pat institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų imtis Tarnybos rekomendacija leidžiamų veiksmų. Kad Tarnyba galėtų stebėti savo bylų raidą, kai ji teikia teismines rekomendacijas valstybės narės nacionalinėms prokuratūroms, Tarnybos prašymu valstybės narės Tarnybai turėtų nusiųsti galutinį nacionalinio teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti visišką teismų nepriklausomumą, toks perdavimas turėtų vykti tik galutinai užbaigus atitinkamus teismo procesus ir viešai paskelbus galutinį teismo sprendimą;

(42)

siekiant papildyti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatytas tyrimų eigos procesines taisykles, Tarnyba turėtų parengti tyrimų procedūrų gaires, kurių turi laikytis Tarnybos darbuotojai;

(43)

turėtų būti paaiškinta, kad Tarnyba gali dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse, sudarytose pagal Sąjungos teisę, ir kad jai yra suteikta teisė keistis operatyvine informacija, gauta pagal tą sistemą. Tokia informacija naudojama laikantis Sąjungos teisėje, kurios pagrindu sudarytos jungtinės tyrimų grupės, numatytų sąlygų ir apsaugos priemonių. Kai Tarnyba dalyvauja tokiose jungtinėse tyrimų grupėse, ji atlieka paramos funkciją ir atlieka partnerio vaidmenį, atsižvelgdama į teisinius apribojimus, kurie gali egzistuoti Sąjungos ar nacionalinėje teisėje;

(44)

ne vėliau kaip penkeri metai po dienos, kuri nustatoma remiantis Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Komisija turėtų įvertinti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymą ir ypač Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo efektyvumą, siekdama apsvarstyti, ar daliniai pakeitimai yra pagrįsti remiantis patirtimi, įgyta to bendradarbiavimo metu. Kai tikslinga, Komija ne vėliau kaip dveji metai po to įvertinimo, turėtų pateikti naują išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(45)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą pritaikant Tarnybos veiklą prie Europos prokuratūros įsteigimo ir sustiprinant Tarnybos tyrimų veiksmingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o, priimant taisykles, reglamentuojančias Tarnybos ir Europos prokuratūros santykius, siekiant padidinti jų atliekamų tyrimų veiksmingumą, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina siekiant pasiekti tą tikslą;

(46)

šiuo reglamentu nekeičiami valstybių narių įgaliojimai ir pareigos imtis kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemonių;

(47)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (13) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2018 m. liepos 23 d.;

(48)

todėl Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,